Byla 3K-3-150/2012

Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tamro vaistinė“ ir atsakovo UAB „Gamafondas“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tamro vaistinė“ ieškinį atsakovui UAB „Gamafondas“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir pagal atsakovo UAB ,,Gamafondas“ priešieškinį UAB ,,Tamro vaistinė“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių ginčas kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis).

5Ieškovas, kuris yra UAB „Farma vaistinė“ teisių ir pareigų nuo 2009 m. sausio 1 d. perėmėjas, nurodė, kad su atsakovu 2007 m. balandžio 18 d. dešimčiai metų sudarytos sutarties pagrindu išsinuomojo apie 62 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas žemės sklype Panevėžyje, (duomenys neskelbtini); vieno kv. m nuomos kaina 110 Lt, į šią kainą neįskaičiuojami kiti mokesčiai (sutarties 3.1 punktas). Ieškovo įmonę paveikė Lietuvoje susiklosčiusios ekonominė padėties padariniai, nes veiklos rodikliai Panevėžio mieste gerokai sumažėjo, o sutarties sąlygų tolesnis vykdymas ieškovui tapo neįmanomas ir nuostolingas. Ieškovas 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė pakeisti sutartį (sumažinti nuomos mokestį 80 proc. arba leisti patalpas subnuomoti), tačiau atsakovas neatsakė į kreipimąsi.

6Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad turėjo teisėtų lūkesčių, jog ieškovas mažiausiai trejus metus vykdys sutartį, nes taip nustatyta sutarties 7.5 punkte; išsikėlęs iš patalpų ir taip nutraukęs sutartį, jis sutrikdė atsakovo administruojamo prekybos centro „Babilonas“, kuriame yra ieškovui nuomojamos patalpos, normalią veiklą; patalpos nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo neužimtos; nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, bet už mažesnę, nei ginčo šalių sutartyje nustatytą, nuomos kainą. Atsakovas nurodo, kad iki priešieškinio pateikimo dienos ieškovo skola už atsakovo pagal nuomos sutartį jam suteiktas paslaugas (pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras) yra 17 909 Lt. Atsakovas prašė pripažinti, kad šalių sudaryta nuomos sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės, priteisti 18 748,55 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo patalpų atlaisvinimo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., taip pat 70,801,69 Lt negautų pajamų dėl už mažesnę nuomos kainą išnuomotų patalpų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. Priteisti iš viso 89 550,24 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas; reikalavimo priteisti 44 996,52 Lt netesybas (6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą) atsisakė ir prašė bylą dėl šios dalies nutraukti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2009 m. gegužės 27 d. (ieškinio priėmimo diena); iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį: priteisė atsakovui iš ieškovo 9631,13 Lt, kitą priešieškinio dalį atmetė; atsakovui atsisakius nuo priešieškinio priteisti 44 996,52 Lt netesybų, bylą dėl šios dalies nutraukė. Teismas vertino, kad nuomininkas pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.5 punktą turėjo teisę jame išvardytais pagrindais vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešęs nuomotojui prieš šešis mėnesius iki sutarties nutraukimo datos, bet ne anksčiau kaip po 36 mėnesių nuo prekybos centro atidarymo dienos. 2009 m. kovo 23 d. ieškovas raštu prašė atsakovą pakeisti nuomos kainą ar leisti patalpas subnuomoti, tačiau šalys dėl to nesutarė; teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą CK 6.204 straipsnio 2 dalies pagrindu ir prašyti sutartį nutraukti. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios suvaržo sutarties vykdymą ir iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą; šiuo atveju ieškovas remiasi Lietuvoje ir apskritai pasaulyje 2009 m. pavasarį susiklosčiusia itin sudėtinga ekonomine situacija, kuri nulėmė tai, jog ieškovo vykdomos ūkinės komercinės veiklos finansiniai rodikliai gerokai sumažėjo ir sutartį vykdyti joje nustatytomis sąlygomis tapo neįmanoma. Ieškovo argumentai, teismo vertinimu, pagrįsti rašytiniais įrodymais: Lietuvos farmacijos rinkos atsakomosios ataskaitos 4M2009 (Tamro) duomenimis, kad pokyčiai vaistų rinkoje Panevėžio mieste per pirmuosius 2009 m. keturis mėnesius, palyginus su praėjusių metų duomenimis, sudarė tik 14 proc. pardavimų apimties; teismas taip pat rėmėsi visiems žinoma, todėl neįrodinėtina aplinkybe, kad Lietuvoje 2009 m. stipriai pablogėjo ekonominė situacija, ir kad dėl to ieškovui sutarties vykdymas buvo suvaržytas; perėmęs teises ir pareigas pagal sutartį iš kitos įmonės, jis privalėjo vykdyti sutartį sulygtomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės bei visiems žinoma finansinė padėtis Lietuvoje 2009 m. pirmąjį pusmetį suponuoja išvadą, jog ieškovas, žinodamas apie tokius rinkos pokyčius sutarties sudarymo metu, jos būtų nesudaręs ar sudaręs kitomis sąlygomis. Ekonominė padėtis, lėmusi patalpų nuomos kainų kritimą beveik 80 proc., pablogėjo po sutarties pasirašymo; sutartį sudaranti šalis protingai negalėjo numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tai nepriklausė nuo šalies valios ir ji neprisiėmė tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teismas vertino, kad tokioje situacijoje ieškovo veiksmai (kreipimasis į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo) atitiko CK 6.204 straipsnio 2 dalį. Kadangi ieškovas negavo atsakymo iš atsakovo dėl sutarties sąlygų keitimo, tai 2009 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 94–96 jį informavo, jog kreipiasi į teismą, prašydamas nutraukti sutartį, kartu pranešė apie tai, kad išsikelia iš patalpų (CK 6.204 straipsnis). Kadangi atsakovas ginčo patalpas išnuomojo kitam asmeniui, tai teismas nebesvarstė sutarties sąlygų pakeitimo ir šalių sutartinių prievolių atkūrimo.

9Vertindamas priešieškinio reikalavimus, teismas pažymėjo, kad ieškovas negyvenamųjų patalpų sutarties nenutraukė, bet kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos nutraukimo, todėl nėra pagrindo pripažinti sutartį nutrūkusia dėl ieškovo kaltės nuo priešieškinio padavimo datos. Kadangi atsakovas nereagavo į ieškovo prašymą pakeisti sutarties sąlygas, leisti subnuomoti patalpas, tai, teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir prašyti sutartį nutraukti prieš terminą bei, atsižvelgdamas į susiklosčiusią finansinę padėtį ir nebegalėjimą toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atlaisvinti patalpas. Atsakovas nesikreipė į teismą, nors laikė, kad kita šalis iš esmės pažeidžia sutartį. Dėl to teismas atmetė argumentus, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį ir kad sutartis nutrūko dėl jo kaltės. Kadangi šalys sutartyje susitarė dėl nuomos mokesčio – 110 Lt už 1 kv. m (sutarties 3.1 punktas), o ieškovas 2009 m. kovo mėnesį naudojosi patalpomis ir nepateikė duomenų, jog būtų apmokėjęs pagal nurodytą sąskaitą–faktūrą nuomos mokestį, tai teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo naudai priteisti 8924,31 Lt nuomos mokesčio, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas pagal 2009 m. gegužės 29 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą. Ieškovui iš negyvenamųjų patalpų išsikėlus 2009 m. gegužės 29 d., nepriteistini nuomos ir marketingo mokesčiai už 2009 m. birželio mėnesį. Atsakovo reikalavimas priteisti negautas pajamas atmestas, motyvuojant, kad sutartis nutraukta CK 6.204 straipsnio pagrindu. Atsakovas reikalauja priteisti negautas pajamas į ateitį, tačiau jų realiai nepatyrė ir nėra duomenų, kaip bus vykdoma sutartis su G. L. firma, prognozuojamos įplaukos nėra nuostoliai.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. gegužės 27 d.; dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: ieškinį atmetė; pakeitė sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis ir atsakovo naudai iš ieškovo priteista 9631,13 Lt, o kita priešieškinio dalis atmesta, ir pripažino, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės nuo 2009 m. birželio 19 d., priteisė atsakovui iš ieškovo papildomai 5 584,86 Lt skolos. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas nelaikė, kad buvo pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio 2 dalį ir šiuo pagrindu nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Galimybė pakeisti sutarties sąlygas teismo sprendimu nustatyta CK 6.204 straipsnyje. Kolegija pažymėjo teismų praktikos nuostatas, kad šio straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, kuris reiškia, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Esminiu sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi būtina nustatyti, kad egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pranešęs atsakovui raštu apie pasiūlymą sumažinti sutarties kainą ir negavęs atsakymo, nesikreipė į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jų neginčijo ir neįrodinėjo, kad jam tapo sudėtingiau vykdyti sutartį, bet de facto sutartį nutraukė – iš patalpų išsikėlė ir nustojo mokėti nuomos mokestį. Kolegija nelaikė, kad toks elgesys atitiktų sutarčių vykdymo privalomumo principą ir šalių sutarties 7.5 punktą, kuriame apibrėžtos vienašališko sutarties nutraukimo nuomininko iniciatyva tvarka ir sąlygos. Kolegija taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties vykdymas dėl ekonominės padėties šalyje pablogėjimo ieškovui tapo sudėtingesnis nei atsakovui; krizės padariniai turėjo įtaką abiejų šalių veiklai; iš atsakovo balanso matyti, kad įmonės turto 2010 m. vasario mėn. buvo už 73 860 648 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 53 277 537 Lt, įmonė finansinius metus baigė, turėdama 2 446 368 Lt nuostolių, ankstesnius finansinius metus baigė, turėdama 23 959 883 Lt pelno.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje J. Z. V. UAB ,,Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004); šiuo atveju kolegija konstatavo, kad ieškovas, išsikėlęs iš patalpų ir toliau nevykdęs sutarties sąlygų, esmingai pažeidė sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), nes kita sutarties šalis – nuomotojas negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties: turėjo lūkesčių, kad patalpos 10 m. bus nuomojamos, iš to bus gaunamas pelnas, kad patalpų nuoma vaistinės veiklai prekybos centrui suteiks atitinkamą statusą – jis sulauks daugiau lankytojų, bus patrauklesnis visuomenei. Teismas nurodė, kad, nors ir laikant, jog ieškovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, grįžti į pradinę padėtį nėra galimybės – ieškovas iš patalpų išsikėlęs ir dėl tolesnio disponavimo patalpomis turės spręsti patalpų savininkas atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms kolegija laikė pagrįstu priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad nuomos sutartis dėl ieškovo kaltės nutrūko nuo 2009 m. birželio 19 d.

12Pripažinusi, kad nuomos sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės nuo 2009 m. birželio 19 d., kolegija iš ieškovo taip pat priteisė papildomai 5354,59 Lt nuomos mokestį už 2009 m. birželio mėnesį ir 230,27 Lt marketingo mokestį pagal 2009 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atmetė atsakovo prašymą priteisti 70 801,69 Lt nuostolių, kurių dydį atsakovas įrodinėjo, remdamasis vienintele aplinkybe, kad po nuomos sutarties nutraukimo patalpas išnuomojo kitiems nuomininkams ir kad nuostoliai yra skirtumas tarp realiai gaunamos nuomos kainos ir tos, kurią atsakovas galėjo gauti iš ieškovo pagal nuomos sutartį trejus metus nuo prekybos centro atidarymo dienos (sutarties 7.5 punktas). Kolegija pažymėjo, kad civilinėje teisėje vyrauja sutarčių laisvės principas; šalys laisvos susitarti dėl įvairių sutarties sąlygų, tarp jų – ir dėl nuomojamų patalpų nuomos dydžio. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ketino išnuomoti patalpas už nuomos kainą, kokią jis gavo pagal nuomos sutartį iš ieškovo, ir kad to nepavyko pasiekti; atsakovas pripažino, kad rinkoje nuomos kaina, palyginus su ta, dėl kurios šalys susitarė 2007 m., gerokai sumažėjo. Be to, ieškovas galėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo – nuomos mokesčio sumažinimo, todėl kolegija nelaikė, kad tapati nuomos kaina būtų išlikusi į ateitį trejiems metams.

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) UAB „Tamro vaistinė“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl CK 6.204 straipsnio taikymo ir aiškinimo, teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė CK 6.204 straipsniui taikyti būtinų aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir netinkamai įvertino, jog byloje nustatytos aplinkybės atitinka pirmiau nurodytoje normoje išvardytus kriterijus. Kasatorius reikalavo nutraukti sutartį ir nurodė, kad sutarties vykdymo suvaržymų kilo dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės krizės, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ir tai reiškė, jog kasatoriaus nurodytos aplinkybės egzistavo ir jos turėjo įtakos šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai: kasatorius turėjo pareigą išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti nuomos objektą, mokėti nuomos ir eksploatacinius mokesčius; nuomotojas – perduoti nuomos objektą ir užtikrinti naudojimosi juo galimybę sutarties galiojimo metu. Taigi pasikeitusi ekonominė situacija ir kartu šalių finansinė padėtis, kasatoriui vykdant sutartį, sukėlė sunkumų; savo ruožtu nuomotojui nesukelta kokių nors sutarties vykdymo suvaržymų, nes, perdavęs nuomojamą objektą, neturėjo kitų prievolių, kurių vykdymas būtų saistomas ekonominės šalies krizės. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą „sutartinių prievolių pusiausvyros“ sąvoką. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčiai turi būti analizuojami sutartinių prievolių vykdymo, bet ne visos subjektų veiklos aspektu; sutarties vykdymo suvaržymai vertintini, neišeinant už sutarties ribų. Vadinasi, pripažinus, kad egzistavo CK 6.204 straipsniui taikyti nustatytos aplinkybės, kasatorius pagrįstai kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, negavęs atsakymo – į teismą dėl sutarties nutraukimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius privalėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčyti ir įrodinėti sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančias aplinkybes, tačiau tokia teismo išvada neatitinka CK 6.204 straipsnio turinio. Teismo diskrecija spręsti, kokią CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę (sutartį nutraukti ar pakeisti jos sąlygas) taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011).

162. Dėl sutarties esminio pažeidimo, kaip pagrindo sutarčiai nutraukti (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nepagrįstai konstatuotas kasatoriaus padarytas esminis sutarties pažeidimas, jam išsikėlus iš sutarties pagrindu nuomotų patalpų. Iš CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat teismų praktikos dėl sutarties esminį pažeidimą nustatančių CK normų taikymo išaiškinimų darytina išvada, kad esminis sutarties pažeidimas yra toks, kuris lemia tai, jog tolimesnis jos vykdymas nukentėjusiai šaliai sukels neigiamų padarinių – žalos. Vadinasi, išsikėlimas iš sutarties pagrindu nuomotų patalpų gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu tik tada, jeigu atsakovas būtų įrodęs, kad prievolės vykdyti sutarties pagrindu išnuomotose patalpose sutartyje įvardytą veiklą tinkamas vykdymas yra esminė sutarties sąlyga, ir jos nevykdymas sukelia atsakovui turtinių praradimų. Šių aplinkybių nebuvo įrodinėjama. Dėl to sutarties pagrindu nuomotų patalpų atlaisvinimo, lygiai kaip ir nuomos mokesčio nemokėjimo, negalima vertinti kaip esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas sutarčiai pagal CK 6.217, 6.218 straipsnius nutraukti. Nuomos mokesčio nemokėjimas, kaip pagrindas sutarčiai nutraukti, galimas, taikant specialiąją CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik konstatavo esminį sutarties pažeidimą, bet ir sprendė, kad sutartis nutrūko dėl kasatoriaus kaltės. Tokia teismo išvada ydinga, nes, konstatavus sutarties esminį pažeidimą, atsakovas įgijo teisę ją nutraukti arba reikšti reikalavimą sutartį nutraukti teismo tvarka; to nepadaręs, jis prašė pripažinti sutartį nutrūkusia dėl kasatoriaus kaltės, taip sutapatino esminį sutarties pažeidimą su sutarties nutraukimu, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutiko su šia pozicija.

173. Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Byloje pateikti įrodymai neįvertinti pagal CPK 185 straipsnyje nustytas įrodymų įvertinimo taisykles; tarp jų – tirti kievieną byloje priimtą įrodymą, o jų vertinimą glausta forma išdėstyti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neįvertino kasatoriaus pateikto rašytinio įrodymo – Tamro grupės vaistinių Lietuvos farmacijos rinkos atsakomosios ataskaitos 4M2009 duomenų, iš kurių matyti pardavimų apimčių sumažėjimas rinkoje, kad Panevėžio mieste per pirmuosius keturis 2009 m. mėnesius pardavimai sudarė 14 proc., palyginus su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu; teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktos 2009 m. rugpjūčio 26 d. su G. L. firma sudarytos tų pačių patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl jose nustatyto nuomos mokesčio; iš sutarties turinio matyti, kad kasatorius nuomojo patalpas, kurių kaina rinkoje septynis kartus mažesnė, nei kasatoriui buvo nustatyta ginčo sutartyje. Be to, atsakovas pirmiau nurodytas patalpas išnuomojo tretiesiems asmenims iki ginčo šioje byloje išsprendimo; tai reiškia, kad sutartį de fakto nutraukė atsakovas, bet ne kasatorius.

184. Dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas kasatoriaus ieškinys ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti ieškinį; 2) tenkinti priešieškinį – pripažinti sutartį nutrūkusia dėl kasatoriaus kaltės ir priteisti atsakovui nuostolius bei skolą už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio antrojo reikalavimo pagrindo. Dėl to nebuvo prielaidų tenkinti atsakovo apeliacinį skundą visa apimtimi ir panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Gamafondas“) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti kasatoriaus reikalavimą priteisti 89 550,24 Lt nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo 2009 m. birželio 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d., ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo UAB „Tamro vaistinė“ kasatoriui UAB „Gamafondas“ 89 550,24 Lt nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo 2009 m. birželio 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 6 proc. procesinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 89 550,24 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

201. Dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančių CK 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 2, 4 dalių, 6.258 straipsnio 4, 5 dalių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus neteisėtus sutarties šalies veiksmus ir nenustačius civilinę atsakomybę naikinančių sąlygų, kaltai sutarties šaliai turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė; teismo sprendimas atsisakyti priteisti nuostolius reiškia sutartį pažeidusio asmens atleidimą nuo civilinės atsakomybės; tokia situacija nesuderinama su sutartinę civilinę atsakomybę reguliuojančių CK normų turiniu ir jų taikymo praktika. Apeliacinės instancijos teismas atsisakymą priteisti kasatoriaus patirtus netiesioginius nuostolius grindžia tuo, kad nuomos mokesčio skirtumas nėra tinkamas nuostolių apskaičiavimo būdas, kad kasatorius neįrodė, jog ketino išnuomoti patalpas už analogišką kaip ir UAB „Tamro vaistinė“ kainą ir kad nėra galimybių nustatyti, kokia būtų nuomos kaina, jeigu UAB „Tamro vaistinė“ teismo tvarka būtų prašęs ją sumažinti. Sutarties šalys neginčijo, kad kasatorius nuo 2009 m. gegužės 29 d., kai išsikėlė nuomininkas UAB „Tamro vaistinė“, iki 2009 m. rugsėjo 16 d. neteko nuomos mokesčio; dėl nuomininko neteisėtų veiksmų kasatorius visiškai negavo pajamų už nuomojamas patalpas ir jų eksploatavimą; jis patyrė nuostolių negautų pajamų forma ne tik šiuo laikotarpiu, bet ir po to, kai ginčo patalpas išnuomojo už kitą kainą. Kasatorius prašė teismo priteisti nuomos kainą už laiką, kai patalpos nebuvo išnuomotos, ir nuomos mokesčio skirtumą už laikotarpį iki momento, iki kurio nuomininkas pagal sutartį įsipareigojo tęsti veiklą. Byloje nustatytos aplinkybės suponavo pagrindą konstatuoti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Teismas, pirma, netiksliai nustatė laikotarpį, už kurį prašoma priteisti nuostolius, t. y. kad prašoma atlyginti nuostolius už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d., kai galiojo nuomininko įsipareigojimas vykdyti sutartį; antra, kasatoriaus reikalavimas nenukreiptas į ateitį, bet jis prašo jau negautų nuostolių; trečia, nuomininkas nesikreipė ir neplanavo kreiptis į teismą dėl kainos sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos mokesčio skirtumas yra netinkamas nuostolių apskaičiavimo ir įrodinėjimo būdas. Tokia išvada neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų.

212. Dėl teismų praktikos nuostatų dėl negautų pajamų sampratos ir įrodinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl netiesioginių nuostolių vertinimo kriterijų ir jų priteisimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. AB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2001; kt.). Ar patirti nuostoliai vertintini kaip negautos pajamos, turėjo būti sprendžiama, atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

223. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties neatitikties CPK 263 straipsniui, 265 straipsnio 2 daliai. Pagal kasatoriaus pateiktą nuostolių apskaičiavimą, nuostoliai išskirti į dvi dalis: 1) negautos pajamos laikotarpiu nuo priešieškinio pateikimo iki ginčo patalpų išnuomojimo G. L. įmonei dienos; šis laikotarpis truko nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., kasatorius už jį prašė priteisti 18 748,55 Lt – visą nuomos mokestį; 2) UAB „Tamro vaistinė“ ir G. L. firmai nustatyto nuomos mokesčio skirtumas (70 801,69 Lt) laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. Apeliacinės instancijos teismas atmetė reikalavimą atlyginti 18 748,55 Lt nuostolių, dėl šios nuostolių dalies nepasisakęs ir nepateikęs motyvų.

23Ieškovas UAB „Tamro vaistinė“ atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti ieškovo kasacinį skundą. Ieškovas išdėsto nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, be to, pažymi, kad dėl atsakovo skunde keliamų teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo ieškovo pozicija išdėstyta jo kasaciniame skunde, kurio argumentuose iš esmės atskleisti nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu pagrindai.

24Atsakovas UAB „Gamafondas“ atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnį, nes sunkmečio sąlygomis vykdyti sutarties sąlygas tapo sunkiau abiem šalims, kasatoriui buvo žinoma aplinkybė, kad ekonominė krizė artėja ir kad jis prisiima neigiamų padarinių riziką, sutartyje įsipareigojęs trejus metus jos nenutraukti, nepaisant kokie būtų pagrindai. Kasatorius nepagrįstai susiaurino iš patalpų nuomos sutarties nuomotojui (atsakovui) kilusias pareigas, kurių vykdymas taip pat saistomas susiklosčiusios ekonominės padėties šalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad kasatorius neįrodė, jog sutartinių prievolių pusiausvyra sutarties vykdymo metu pakrypo kasatoriaus nenaudai; tai, kad patalpų nuomos kainos ir vaistų pardavimai krito, atsakovo vertinimu, nepakankami CK 6.204 straipsnyje nustatytoms sąlygoms konstatuoti; kasatorius turėjo įrodyti ne tai, kad vykdyti sutartį tapo sunkiau, bet tai, jog iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo atkurtas šalių sutartinių įsipareigojimų balansas; priešingai, visi neigiami padariniai perkelti tik vienai sutarties šaliai – atsakovui (nuomotojui), todėl apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus pasirinktą teisių gynimo būdą – sutartį nutraukti, bet ne pakeisti, pagrįstai vertino kritiškai. Atsakovas laiko atmestinais kasacinio skundo argumentus, kuriuose ginčijami apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog kasatorius padarė esminį sutarties pažeidimą. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma pagal vertinamojo pobūdžio kriterijus; atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė dėl šio klausimo. Kasatorius, parašęs vieną raštą atsakovui, kad nuoma per brangi ir nesulaukęs atsakymo į jį, savavališkai nutraukė veiklą, apie tai informavęs atsakovą tik prieš kelias dienas; dėl to atsakovas patyrė turtinių praradimų ir kitokių nepatogumų. Atsakovas taip pat nesutinka su kasatoriumi, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą nustatančias proceso teisės normas ar peržengė apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl sutartyje numatyto vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų

28Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais.

29Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Esant tokiems susitarimams ginčo atveju taikomos sutarčių nuostatos. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7 straipsnyje nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad vienašališkai nuomos sutartis gali būti nutraukta tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka arba šioje sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kituose sutarties punktuose nurodomi esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių šalys sutartį gali nutraukti vienašališkai. Sutarties 7.5 punkte aptarta nuomininko teisė nutraukti sutartį nesant esminių sutarties pažeidimų, tokio nutraukimo sąlygos ir tvarka. Nei šiame, nei kituose sutarties punktuose neaptartos sutarties keitimo ar nutraukimo galimybės tais atvejais, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad dėl jų iš esmės pakinta sutartinių prievolių pusiausvyra. Dėl to susiklosčius pirmiau nurodytoms aplinkybėms nagrinėjamu atveju taikytinos įstatymo nuostatos. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms reglamentuoja CK 6.204 straipsnis, kurio pagrindu ir kreipėsi į teismą ieškovas, prašydamas nutraukti sutartį.

30Dėl sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio pagrindu sąlygų

31Jau buvo minėta, kad sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanta principas, įtvirtintas ir CK 1.2 straipsnyje kaip vienas civilinių santykių reglamentavimo principų, reiškiantis, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau ne visada šio principo besąlygiškas laikymasis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, tam tikrais atvejais jo taikymas gali lemti bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, pažeidimą. Įstatymo leidėjo CK įtvirtinta sutarčių sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo teismo sprendimu galimybė yra vienas būdų, kuriuo gali būti sumažinami ar išvengiami vienai šaliai dėl nenaudingo sutarties vykdymo galimi neigiami padariniai.

32CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį negu kitai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų.

33Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo. Taip CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos aiškinamos ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. uždaroji akcinė bendrovė „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje viešoji įstaiga reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Europa Group“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Kleta“ bylos Nr. 3K-3-265/2011). Taigi spręsdamas tokio pobūdžio ginčus teismas turi aiškintis ne tik materialiąsias CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, bet ir tai, ar buvo laikytasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

34Minėta, kad prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad esminis vykdymo išlaidų padidėjimas dažniausiai neigiamai paveikia šalį, kuri turi įvykdyti nepiniginio pobūdžio prievolę, pavyzdžiui, išaugus žaliavos kainoms, išauga ir prekės pagaminimo kaštai. Vykdymo vertės sumažėjimas gali neigiamai paveikti tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio prievolę vykdančią šalį, pavyzdžiui, dėl infliacijos, labai didelių pokyčių rinkoje ir pan. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties sąlygų keitimas yra kiekvienoje byloje individualus. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Europa Group“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Kleta“ bylos Nr.3K-3-265/2011).

35Spręsdamas dėl materialiųjų CK 6.204 straipsnyje išdėstytų sutarties nutraukimo sąlygų šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ekonominė krizė turėjo įtakos ne tik ieškovo, bet ir atsakovo interesams – jo finansinė padėtis pablogėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, kad ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos iš nuomojamose patalpose veikusios vaistinės labai sumažėjo (per pirmuosius 2009 m. mėnesius siekė tik 14 procentų praėjusių metų apyvartos); nekilnojamųjų patalpų nuomos rinkos kainų pokyčiai mažėjimo linkme taip pat labai dideli; pastate, kuriame yra ir ginčo patalpos, nuomos kainos sumažėjo apie 80 procentų. Tai reiškia, kad sumažėjo iš vieno kvadratinio metro nuomojamų patalpų gaunamos ieškovo pajamos ir kad ieškovas gauna patalpas, neatitinkančias už nuomą mokamos kainos. Atsakovas neįrodė, kad jo sutartinių prievolių vykdymas taip pat tapo suvaržytas. Jeigu šalys dėl nuomos sutarties kainos būtų tarusios esant pasikeitusioms sąlygoms, tokia kaina būtų mažesnė, nei sulygta nuomos sutartyje. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui sumažėjo iš nuomos sutarties gaunamas įvykdymas, atitinkamai jam iš esmės tapo sudėtingiau vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nustatytą (100 Lt už kvadratinį metrą) kainą. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos pripažinti, kad egzistavo sutarties vykdymo suvaržymas, dėl kurio galimas sutarties keitimas ar nutraukimas. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Europa Group“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Kleta“ bylos Nr.3K-3-265/2011) pasisakyta, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko itin neigiamų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir kad šių pokyčių nebuvo įmanoma tiksliai numatyti. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys paprastai yra ilgalaikės, tai atitinka tiek nuomininko (nereikia verslo perkelti į kitą vietą, pritaikyti šiam tikslui kitų patalpų), tiek ir nuomotojo (garantuotos pajamos) interesus. Tačiau sudarant ilgalaikes sutartis sudėtingiau numatyti tam tikras aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties vykdymui ateityje, ir išvengti nepalankių padarinių. Nagrinėjamu atveju ir susiformavo situacija, kai ieškovas privalo mokėti tokį patį nuomos mokestį, dėl kurio šalys susitarė esant skirtingai nei ginčo metu ekonominei situacijai, ir kuris daug kartų skiriasi nuo ginčo atsiradimo metu buvusios negyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainos. Ilgalaikių sutarčių vykdymui labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusis sąžiningas pareigų vykdymas ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų.

36Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovą inicijuodamas sutarties sąlygų pakeitimą, pateikdamas konkrečius keitimo siūlymus, tačiau atsakovas į šį siūlymą nereagavo, jokio atsakymo nepateikė. Ieškovas 2009 m. gegužės 20 d. raštu informavo atsakovą apie kreipimąsi į teismą, nepasiekus tarpusavio sutarimo. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas laikėsi CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas nesvarstė galimybių, kaip ieškovui sušvelninti dėl ekonominės krizės atsiradusius neigiamus padarinius, neišreiškė sutikimo keisti sutarties sąlygas ir atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą. Atsakovo elgesys, ignoruojant ieškovo siūlymus, vertintinas kaip neatitinkantis CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų esmės.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistavo prielaidos ieškovui kreiptis į teismą dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų sutarties vykdymo suvaržymams pašalinti taikymo ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovo nenaudai, t. y., kad ieškovui dėl sutartyje nustatytos nuomos kainos neatitikties jos rinkos kainai iš esmės buvo suvaržytas jo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnio normas ir dėl to priėjo nepagrįstą išvadą, kad nebuvo aplinkybių, iš esmės pakeitusių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

38Nagrinėdamas ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms, teismas gali nutraukti sutartį arba pakeisti jos sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalis), tačiau, nustatęs, kad visos būtinos sutarties vykdymo suvaržymo institutui taikyti prielaidos egzistuoja, negali atsisakyti tenkinti ieškinį (nutraukti sutartį ar ją pakeisti). Remiantis dispozityvumo principu, pasirinkti konkretų teisių gynimo būdą yra ieškovo teisė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas, siekdamas maksimaliai laikytis sutarčių vykdymo principo, turėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o ne dėl sutarties nutraukimo. Sutiktina, kad taisyklės pacta sunt servanta esmę labiau atitiktų sutarties sąlygų keitimas, o ne jos nutraukimas. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą siūlė sutarties sąlygų keitimo variantą, atsakovas turėjo galimybę su pasiūlymais sutikti arba dėl jų derėtis, teikti savo siūlymus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Be to, pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatas, šalims dėl sutarties pakeitimo nesusitarus, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą. Taigi atsakovas taip pat galėjo kreiptis į teismą ieškinio ar priešieškinio forma reikšdamas reikalavimus keisti sutartį arba išdėstyti poziciją dėl savo siūlomos priemonės taikymo atsikirtimuose į ieškinį. Atsakovas priešieškiniu, nors ir nurodydamas kitą nutraukimo pagrindą, taip pat pageidavo sutartį nutraukti. Be to, atsakovas ginčo patalpas 2009 m. rugsėjo 15 d. išnuomojo kitam nuomininkui. Tai rodo, kad nė viena sutarties šalis nepageidavo tęsti nuomos santykių. Nutraukdamas sutartį teismas nustato ir sutarties nutraukimo datą bei sąlygas (CK 204 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas taip pat neteikė savo siūlymų dėl sutarties nutraukimo CK 204 straipsnio pagrindu sąlygų bei datos.

39Dėl sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui

40CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pažeidimo kvalifikavimo esminiu kriterijai išvardyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas esminiu sutarties pažeidimu pripažino ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą de fakto – veiklos nuomotose patalpose nutraukimą. Kolegija su tokia apeliacinio teismo išvada nesutinka. Ieškovas vienašališkai sutarties nenutraukė, o kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo, prieš tai kreipęsis į atsakovą dėl sutarties sąlygų keitimo ir įspėjęs jį apie galimus padarinius. Apeliacinio teismo nutartyje kaip esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių prašoma nutraukti sutartį, nurodomi ieškovo veiksmai pradėjus CK 6.204 straipsnyje nurodytas procedūras. Tam tikri faktinio pobūdžio ieškovo veiksmai (veiklos, kuriai buvo išnuomotos patalpos, nebevykdymas jose) po kreipimosi į teismą dėl sutarties nutraukimo negali būti prilyginami sutarties nutraukimui de jure. Iki teismo nustatytos nutraukimo datos ieškovui, nors faktiškai ir išsikrausčiusiam iš nuomojamų patalpų, išliko sutartimi prisiimtos pareigos: mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis) ir kt. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti priemones, nurodytas CK 6.204 straipsnio 3 dalyje. Minėta, kad pats atsakovas nevykdė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, ignoravo ieškovo siūlymą sumažinti nuomos sutarties kainą bei prašymą leisti subnuomoti patalpas kitam tokia pačia veikla užsiimančiam ūkio subjektui. Sutarties nutraukimo pagrindas, nurodytas CK 6.204 straipsnyje, ir sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra skirtingi, alternatyvūs nutraukimo pagrindai. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad yra pagrindas sutartį nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu ir tokį reikalavimą patenkinęs, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

41Dėl kitų ieškovo kasacinio skundo argumentų

42Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne visus byloje esančius įrodymus, kitus vertino netinkamai ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie bylai reikšmingų aplinkybių, kuriomis reikalavimą grindė ieškovas, nebuvimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto skirtingų instancijų teismų išvados, padarytos tų pačių įrodymų pagrindu, gali nesutapti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodytu įrodymų vertinimo klausimu nutartyje iš dalies pasisakyta, aptariant CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas bei sprendžiant dėl jų egzistavimo nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas. Kadangi kitų įrodinėjimą reglamentuojančių normų pažeidimo nenurodoma, tai teisėjų kolegija plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo nepasisako.

43Kasaciniame skunde keliami kiti proceso klausimai nėra reikšmingi teisės taikymo aspektu ir negali turėti įtakos kasacinio teismo sprendimo rezultatui.

44Dėl atsakovo kasacinio skundo argumentų

45Atsakovas nesutinka su ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo.

46Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tačiau ir tokiais atvejais sutartinei atsakomybei taikyti būtinos kitos pirmiau išvardytos sąlygos. Sutarties nutraukimas CK 6.204 straipsnio pagrindu reiškia, kad sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų. Taigi nutraukus sutartį šiuo pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo reikalavimus atlyginti nuostolius (negautas pajamas) atmetė. Konstatavusi, kad nebuvo sąlygų nuostolių sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti, kolegija nepasisako dėl kasacinio argumentų, kuriais kritikuojami apeliacinės instancijos teismo motyvai atmetant šį reikalavimą (netinkamas atsakovo pateiktas nuostolių dydžio apskaičiavimo būdas ir kt.).

47Pažymėtina ir tai, kad tokiu kaip nagrinėjamoje byloje atveju priteisus kitai sutarties šaliai negautas pajamas sutarties nutraukimas pagal CK 6.204 straipsnį netektų prasmės, būtų paneigta sutartinių prievolių vykdymo pasunkėjimo naštos padalijimo abiem sutartims šalims idėja. Sutarties nutraukimo pagal CK 6.204 straipsnį neigiami padariniai šalims gali būti paskirstomi, teismui nustatant sutarties nutraukimo sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas nutraukdamas sutartį tokių sąlygų nenustatė, atsakovas kasaciniame skunde šio klausimo nekelia. Kasacinis teismas skundžiamus teismų sprendimus ar nutartis patikrina, neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Iš kasatoriaus UAB „Gamafondas“ Lietuvos valstybei priteistina 42,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį pakeisti.

52Panaikinti tas nutarties dalis, kuriomis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas, ir dėl šių dalių palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą.

53Panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo UAB „Tamro vaistinė“ atsakovui UAB „Gamafondas“ 277,74 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

54Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Gamafondas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, į valstybės biudžetą 42,70 Lt (keturiasdešimt du litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.