Byla 2A-599-258/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. M. ir T. M. dėl nuostolių atlyginimo,

2Nustatė

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. M. ir J. M. 577,98 Eur nuostoliams atlyginti regreso teise, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. Didlaukio g. Vilniuje dėl J. M., vairavusios T. M. priklausančią transporto priemonę ( - ) valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mazda 6, valstybinis Nr. ( - ) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė ( - ) valstybinis Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutartį, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 577,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p., kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 577,98 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovai ieškovo reikalavimo geruoju neįvykdė.
  1. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. J. M., vairavusi T. M. priklausančią transporto priemonę Audi 100 valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu, ieškodama vietos prisiparkuoti aikštelėje prie Valstybinės teismo medicinos tarnybos šalia Didlaukio gatvės ir, važiuodama atbuline eiga, atsirėmė į automobilio Mazda priekį, nuo ko atsivėrė, tačiau nesulūžo, priekinio valstybinio numerio laikiklis. Iš Mazda automobilio išlipusi moteris taip pat sutiko, kad žala padaryta tik numerio laikikliui. J. M. pasiūlė automobilio Mazda vairuotojai nepildyti deklaracijos, o iš karto atlyginti padarytą žalą grynaisiais pinigais, tačiau automobilio Mazda vairuotoja paaiškino, jog automobilis yra jos darbdavio, kuris reikalauja užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją užpildė J. M., nurodydama, kad buvo apgadintas tik valstybinio numerio laikiklis, bei pasirašė. Tuomet padavė automobilio Mazda vairuotojai pildyti savo deklaracijos pusę. Pildydama deklaraciją, automobilio Mazda vairuotoja įrašė jos automobilio apgadinimus, kurių faktiškai nebuvo, t. y. numeris, numerio laikiklis, priekinės grotelės. AB „Lietuvos draudimas“ pateikus pranešimą kaltininkui, atsakovai pastebėjo, kad yra įrašyti papildomi apgadinimai, apie kuriuos visai nebuvo užsiminta eismo įvykio metu, t. y. be įvykio metu minėto numerio laikiklio nurodytas ir valstybinis automobilio registracijos numeris, valstybinio numerio rėmelis, priekinės grotelės, žibintų grotelės, viršutinio radiatoriaus grotelių laikiklis. Automobilis Mazda nuosavybės teise priklauso UAB „Inchcape Motors“, kuri pati prekiauja automobiliais, juos nuomoja bei remontuoja. Atsakovų nuomone, tikėtina, kad esant geriems verslo ryšiams tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Inchcape Motors“, AB „Lietuvos draudimas“ galėjo atsakyti šališkai.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų J. M. ir T. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 375,70 Eur, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 375,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoįvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės savininką. Teismas nustatė, kad ieškovas 2014-07-16, 2014-08-29 pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovai ieškovui padarytų nuostolių neatlygino.
  3. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo, kaip draudimo išmoką išmokėjusio draudiko, ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai yra būdingi žalą padariusio ir nukentėjusiojo asmens delikto pagrindu susiformavusiems teisiniams santykiams, nes draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacijos pagrindu įstoja į delikto pagrindu susiklosčiusį teisinį santykį ir perima nukentėjusio asmens teises bei pareigas.
  4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis, tame tarpe ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas.
  5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo ekspertizės išvados patvirtino, jog ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia automobilio Mazda 6 priekinio bamperio plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių apgadinimo eismo įvykio metu, eismo įvykio deklaracijoje J. M. savo kaltės dėl šių apgadinimų nepripažino, tokie apgadinimai eismo įvykio deklaracijoje nenurodyti, padarė išvadą, kad ieškinys dėl šių apgadinimo pašalinimui patirtų išlaidų atlyginimo atmetamas. Pagal UAB „Inchcape Motors“ pateiktą remonto sąmatą buferio remontas (dažymas) sudaro 586,75 Lt (b.l. 21; 22), priekinio rūko žibinto grotelių kaina – 148,90 Lt, atėmus pritaikytą 25 proc. nuolaidą detalėms sudaro 111,68 Lt (b.l. 22; 23). Teismas konstatavo, jog visos išlaidos, nesusiję su eismo įvykiu, sudaro 698,43 Lt arba 202,28 Eur.
  6. Teismas pažymėjo, kad kitų automobilio Mazda 6 remonto išlaidų priežastinis ryšys su eismo įvykio metu padarytų automobilio Mazda 6 apgadinimų pašalinimu ieškovo yra įrodytas, teismo ekspertizės išvados minėtų automobilio apgadinimų nepaneigia, atsakovė J. M. šiuos apgadinimus pripažino eismo įvykio deklaracijoje, iki ieškovo pretenzijos pareiškimo eismo įvykio deklaracijoje nurodytų aplinkybių neginčijo, nors visą laiką turėjo savo žinioje tokio paties turinio eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kurio originalą paskutinio teismo posėdžio metu pateikė teismui T. M.. Teismas padarė išvadą, kad 375,70 Eur priteisiama iš atsakovų solidariai ieškovo naudai.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas Biuro reikalavimas dėl dalies - 202,28 Eur žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą - priteisti iš bendraatsakovių solidariai visą 577,98 Eur nuostolių atlyginimo sumą regreso teise, Biuro patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, t.y. teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė Biurui nors bendraatsakoviai savo atsikirtimų nepagrindė įrodymais, be to paskirta ekspertizė nepatvirtino bendraatsakovų gynybinės versijos, kad eismo įvykio metu neva nebuvo sugadinti automobilio bamperio plastikinis apvalkalas bei priekinio rūko žibinto grotelės. Biuras pateikė faktinį reikalavimo pagrindą, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti ir automobilio MAZDA 6, valst. Nr. ( - ) bamperio plastikinis apvalkalas bei priekinio rūko žibinto grotelės, pagrindžiančius įrodymus: Eismo įvykio deklaraciją, Transporto priemonės techninės apžiūros protokolus, fotonuotraukas, Transporto priemonės remonto vertės sąmatą. Mokėjimo dokumentą, Spalvotas geros kokybės ir didesnio formato nuotraukas. Kompaktiniame diske (CD-R) įrašytas 16 nuotraukų JPEG Image formatu.
    2. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju, Biuras pateikė ne tik minėto eismo įvykio metu transporto priemonei MAZDA 6, valst. Nr. ( - ) padarytus sugadinimus bei dėl to padarytą žalą įrodančius dokumentus, bet ir išsamius paaiškinimus raštu dėl nustatyto žalos dydžio bei teismo eksperto išvados. Tuo tarpu, bendraatsakoviai savo teiginių, kad neva ne visa žala dėl MAZDA 6, valst. Nr. ( - ) sugadinimų buvo padaryta būtent 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio metu, nepagrindė įrodymais. Be to ir teismo paskirta ekspertizė nepatvirtino bendraatsakovių teiginių, t.y. teismo ekspertas nepadarė išvados, kad plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių sugadinimai negalėjo būti padaryti ar nepadaryti 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio metu. Skundžiamame sprendime pats teismas konstatavo, jog „minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad tiesioginis transporto priemonių kontaktas gali lemti tokį apgadinimą tik dėl automobilio Mazda 6 konstrukcijos savybių“.
    3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ginčijamų automobilio apgadinimai nenurodyti eismo įvykio deklaracijoje, nors jų pobūdis lemia tai, kad šie apgadinimai vizualiai turėjo būti matomi. Pirma, paprastai eismo įvykio dalyviai apžiūri ir fiksuoja išorinius ir tik aiškiai matomus transporto priemonių sugadinimus, kadangi jie neturi pakankamai reikalingų techninių žinių įvertinti ir pastebėti dėl susidūrimo buvusios tam tikrų detalių deformacijos ir jos pasekmių - padarytos žalos. Be to, šiuo atveju matomumas buvo ribotas - eismo įvykis įvyko 2013-10-15 tamsiu paros metu – 17.00 val. Antra, ieškovas savo reikalavimą grindžia ne vien tik eismo įvykio deklaracija, bet ir kitais įrodymais. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo atstovo AB „Lietuvos draudimas“ 2014-04-11 rašte ir ieškovo 2014-10-13 pateiktus paaiškinimus, kodėl ginčijami sugadinimai buvo pastebėti tik pradėjus sugadintos dalies remonto darbus.
    4. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas yra skirtas užfiksuoti Biuro (jo atstovo) apžiūrėtos transporto priemonės vizualiai matomus sugadinimus bei nustatyti būtinus remonto darbus. Tuo tarpu papildomo transporto priemonės techninės apžiūros protokolo paskirtis – užfiksuoti tuos sugadinimus, kurie buvo pastebėti pradėjus sugadintos dalies remontą. Priešingai, negu mano teismas, transporto priemonės techninės apžiūros protokolas nėra skirtas aprašyti sugadinimų atsiradimo mechanizmą. Tai buvo padaryta AB „Lietuvos draudimas“ 2014-04-11 ir Biuro 2014-10-13 raštuose bendraatsakovei J. M..
    5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovei apie transporto priemonės Mazda 6 apžiūrą bei žalos įvertinimo vietą ir laiką atsakovams nebuvo pranešta. Nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ), nei kiti teisės aktai neįpareigoja Biuro informuoti už žalos atlyginimą atsakingo asmens apie atliekamas žalos nustatymo ir atlyginimo procedūras. Šiuo atveju, bendraatsakoviai per TPVCAPDĮ nustatytą terminą nepranešė Biurui apie eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą. Nepaisant to, J. M. buvo išsiųstas pranešimas apie žalos administravimą, kurį ji ignoravo.
    6. Faktą, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį, patvirtina ir aplinkybė, jog teismas skundžiamame sprendime painioja Biurą su draudiku. Priešingai nei teigia teismas, Biuro reikalavimai už žalą atsakingiems asmenims pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, tuo tarpu subrogacija iš viso nėra taikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju.
    7. Teismas, atmesdamas dalį Biuro reikalavimo, priėmė sprendimą, turintį įtakos byloje nedalyvavusio draudimo išmoką gavusio UAB „INCHCAPE MOTORS“ teisėms ir pareigoms - įsiteisėjus tokiam sprendimui, pastarasis privalės sugrąžinti Biurai dalį (202,28 Eur) gautos draudimo išmokos. Šiuo atveju, Biuras pateikė teismui motyvuotą prašymą įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „INCHCAPE MOTORS“, į.k. 300805444, Laisvės pr. 137, LT-06118 Vilnius, bei pridėjo jam skirtų procesinių dokumentų kopijas. Nepaisant to, teismas šį prašymą ignoravo, taip pažeisdamas CPK 47, 245 straipsnių reikalavimus. Taigi, tokie teismo veiksmai/neveikimas sudarė sąlygas absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui atsirasti (CPK 266 straipsnis, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  1. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą dalyje dėl 202,28 Eur sumos priteisimo, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovo teiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei atlikta ekspertizė nei liudytojai, nei pati Mazda 6 vairavusi vairuotoja, be to, teismas jokios papildomos įrodinėjimo naštos ieškovui neperteikė. Teismas visapusiškai įvertino visas aplinkybes susijusias tiek su pildyta deklaracija, tiek su atlikta ekspertize, kurioje aiškiai pasisakyta, jog kai kurie sugadinimai nebūdingi Šio eismo įvykio mechanizmui. Be to, svarbu tai, kad tokie atlikti remonto darbai, kaip ruko žibinto keitimas bei bamperio dažymas, buvo atlikti visiškai nepagrįstai, kadangi deklaracijoje tokie sugadinimai nebuvo pažymėti. Be to, aplinkybių, susijusių su bamperio ar rūko žibintų apgadinimais nepatvirtino ekspertizės išvada, liudytojas, bei pati Mazdos 6 vairuotoja. Atsakovams nekyla abejonių, jog ieškovas kai kuriuos atliktus remonto darbus įrašė nepagrįstai ir nesant tam jokio pagrindo. Ieškovo teiginys dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir apeliacinio skundo tenkinimo, neva todėl, kad į bylą nebuvo įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Inchape motors“ yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju, teismo sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, o ne tenkinamas apeliacinis skundas. Teismas netiksliai apskaičiavo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nebuvo apskaičiuotos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos už advokato padėjėjo S. S. suteiktas teisines paslaugas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas skundžia tik sprendimo dalį, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas, todėl neapskųstoje dalyje, kurioje ieškinio dalis buvo patenkinta, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai.
  2. Byloje nagrinėjamas nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išmokėto nukentėjusiam asmeniui – nacionaliniam draudikų biurui, žalos atlyginimo klausimas.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2013 m. spalio 15 d. apie 17.10 val. Didlaukio gatvėje, Mykolo Riomerio Universiteto automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl J. M., vairavusios atsakovui T. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Audi 100, valstybinis numeris ( - ) kaltės buvo apgadinta UAB „Inchcape Motors“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MAZDA 6, valstybinis numeris ( - ) vairuojama I. G. (b.l. 4). Šio autoįvykio metu transporto priemonė Audi 100, valstybinis numeris ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. su ieškovu sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 (b.l. 9-13), ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją UAB „Inchcape Motors“, išmokėdama 1995,66 Lt, kas sudaro 577,98 Eur, dydžio draudimo išmoką (b.l. 24), o ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 1995,66 Lt draudimo išmoką, ką patvirtina vietinio mokėjimo nurodymas (b.l. 25). Ieškovas 2014-07-16, 2014-08-29 teikė pretenzijas atsakovams sumokėti 1995,66 Lt (577,98 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę nuostolius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė automobilio Mazda 6 priekinio bamperio plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių apgadinimo eismo įvykio metu, todėl ieškinį dėl šių apgadinimo pašalinimui patirtų 202,28 Eur išlaidų atlyginimo atmetė.
  4. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog netinkamas įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė, jog žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas netinkamai.
  5. Draudimo išmokos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka mokėjimas siejamas su apdraustų valdytojų civiline atsakomybe (3 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką šio TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalies). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Byloje nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai, žala padaryta dėl automobilių sąveikos. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Sprendžiant dėl draudimo išmokos pagrįstumo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę (CK 6.248 straipsnis). Tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad būtent atsakovė yra atsakinga už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovo atlygintą žalą, galima spręsti klausimą dėl ieškovo teisės susigrąžinti šią išmoką TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paaiškėjus, kad draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, ji turi būti grąžinta (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 7 dalis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), tačiau byloje nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimą pareiga tenka ieškovui.
  7. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta UAB „Inchcape Motors“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MAZDA 6, kalta yra atsakovė J. M., ji vairavo T. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoįvykio metu asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės savininką (LR CK 6.280 straipsnis bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra ginčo dėl minėto eismo įvykio metu automobiliui Mazda 6 padarytų numerio, numerio laikiklio ir priekinių grotelių apgadinimo. Šiuo atveju ieškovas įrodė deliktinės atsakomybės sąlygas.
  8. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl ieškovo nurodytų Mazda 6 priekinio bamperio plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių apgadinimo eismo įvykio metu, bei dėl šių apgadinimo pašalinimui patirtų 202,28 Eur išlaidų atlyginimo.
  9. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimo faktinį pagrindą, t. y. eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, į bylą pateikė įrodymus: 2013-10-15 Eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyti automobiliui Mazda 6 padaryti pažeidimai – numeris, numerio laikiklis, priekinės grotelės. 2013-10-23 Transporto priemonės techninės apžiūros protokolą ir Papildomą protokolą, kuriuose nurodyti šie transporto sugadinimai: remontuojamos detalės – priekinis bamperis, keičiamos detalės – priekinio bamperio centrinės grotelės, radiatoriaus grotelės, priekinio bamperio priešrūkinės kairės pusės grotelės, 2014-01-09 UAB „Inchape Motors“ remonto sąmatą, kurioje nurodyta atliktų remonto darbų kaina 1995,66 Lt, taip pat foto nuotraukas. 2014-04-11 AB „Lietuvos draudimas“ 2014-04-11 atsakymą J. M. dėl žalos nustatymo, kuriame paaiškinta, jog papildomi priekinių rūko žibinto grotelių bei priekinio viršutinio radiatoriaus grotelių pažeidimai, kurie būdingi kitam objektui atsitrenkus į priekinę automobilio dalį, buvo nustatyti nuvykus remontuoti automobilį į remonto įmonę ir ten jį detaliai apžiūrėjus, bei ieškovo Žalų administravimo departamento direktoriaus išvadą dėl J. M. 2014-09-29 pretenzijoje išdėstytų argumentų, kurioje nurodyta, kad draudimo išmoka apskaičiuota pilnai ir teisingai, o J. M. argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.
  10. Atsakovai savo atsikirtimus, jog eismo įvykio metu negalėjo būti padaryti ieškovo nurodyti automobilio Mazda 6 sugadinimai, grindė išimtinai foto nuotraukomis, kuriomis fiksuoti automobilio apgadinimai iškart po įvykio, bei eismo įvykio liudininko D. P. parodymais.
  11. Byloje kilus ginčui, ar eismo įvykio metu galėjo automobiliui Mazda 6 būti padaryti priekinio bamperio plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių apgadinimai, buvo paskirta teismo ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-2020(15) išvadose nurodyta, kad tiesioginiu transporto priemonių kontaktu negalima pagrįsti automobilio priekinio rūko žibinto grotelių apgadinimo, nes šios grotelės yra santykinai toli nuo transporto priemonių sąlyčio vietos. Ar šios grotelės galėjo būti sugadintos dėl konstrukcinių automobilio Mazda 6 priekinės dalies ypatumų, susidūrimo metu atsiradusioms jėgoms persidavus per kitas detales, nustatyti iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima. Minėtose išvadose taip pat nurodyta, kad tyrimui pateiktose nuotraukose nematyti kokių nors bamperio plastikinio apvalkalo dažų sluoksnio pažeidimų kontakto aplinkoje, dėl prastos nuotraukų raiškos negalima nustatyti ar jų nebuvo padaryta, ar jie nuotraukose neįžiūrimi (b.l. 122-126). Ekspertizės akte konstatuota, kad atsižvelgus į susidūrimo pobūdį, tikėtinas automobilio Mazda 6 valstybinio numerio rėmelio aplinkoje esančių ant bamperio apvalkalo pritvirtintų dalių (nagrinėjamu atveju – viršutinių radiatoriaus grotelių, centrinių grotelių vidinių laikiklių, valstybinio numerio, valstybinio numerio laikiklio) deformacija ar lūžimas. Taigi, teismo ekspertas nepadarė vienareikšmiškos išvados, kad plastikinio apvalkalo ir priekinio rūko žibinto grotelių sugadinimai negalėjo būti padaryti ar nepadaryti 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio metu.
  12. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Be to, ji gali būti ginčijama kitais įrodymais, todėl šiuo atveju dėl eismo įvykio atsiradusios atlygintinos žalos galutinis dydis konstatuojamas tik teismo.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikytinos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  14. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.).
  15. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, logiškai pagrindžiančiu, jog eismo įvykio vietoje vizualiai apžiūrint apgadintą transporto priemonę pastebėti akivaizdūs išoriniai apgadinimai, tačiau eksperto atliktos apžiūros metu randami ir kiti sugadinimai, kurių vizualiai nematyti. Byloje esant ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams apie konstatuotus pažeidimus, bei teismo eksperto išvadai, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti ar priekinio rūko žibinto grotelės galėjo būti sugadintos dėl konstrukcinių automobilio Mazda 6 priekinės dalies ypatumų, susidūrimo metu atsiradusioms jėgoms persidavus per kitas detales, bei nesant byloje kitų ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog eismo įvykio metu automobilio Mazda 6 priekinio rūko žibinto grotelės galėjo būti sugadintos dėl konstrukcinių automobilio Mazda 6 priekinės dalies ypatumų, šios grotelės yra smūgio poveikio ir atliktų sugadinimų zonoje.
  16. Pasisakant dėl ieškovo nurodomo bamperio plastikinio apvalkalo dažų sluoksnio pažeidimų ir dėl šių apgadinimo pašalinimui patirtų išlaidų atlyginimo, pažymėtina, jog atsakovai atsikirtimus, kad nebuvo pažeistas bamperio plastikinio apvalkalo dažų sluoksnis, grindė jau minėtomis foto nuotraukomis, taip pat liudytojo D. P. parodymais, pačios automobilį Mazda 6 vairavusios I. G. parodymais, kad bamperio pažeidimų nebuvo matyti. Pažymėtina, kad teismo ekspertas išvadoje nurodė, kad tyrimui pateiktose nuotraukose nematyti kokių nors bamperio plastikinio apvalkalo dažų sluoksnio pažeidimų kontakto aplinkoje, dėl prastos nuotraukų raiškos negalima nustatyti ar jų nebuvo padaryta, ar jie nuotraukose neįžiūrimi (b.l. 122-126). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad nežymūs dažų sluoksnio pažeidimai galėjo nebūti akivaizdžiai matomi apžiūrint transporto priemonę iškart po eismo įvykio asmenų, nesančių tos srities specialistais, o šie pažeidimai buvo nustatyti pirminės 2013-10-23 Transporto priemonės techninės apžiūros metu, darytina išvada, jog šiuo atveju labiau tikėtina, jog eismo įvykio metu buvo padaryti nežymūs automobilio Mazda 6 bamperio plastikinio apvalkalo dažų sluoksnio pažeidimai. Teismo vertinimu, šiuo atveju šių apgadinimų pašalinimui patirtos išlaidos yra pagrįstos, kadangi įprastai tokiais atvejais yra perdažoma visa pažeista detalė, siekiant išvengti dažų padengimo netolygumo.
  17. Tiek ieškovas apeliaciniame skunde, tiek atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimas turi įtakos byloje nedalyvavusio draudimo išmoką gavusio UAB „INCHCAPE MOTORS“ teisėms ir pareigoms - įsiteisėjus tokiam sprendimui, pastarasis privalės sugrąžinti ieškovui dalį (202,28 Eur) gautos draudimo išmokos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  18. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tenkina ieškovo apeliacinį skundą ir skundžiamoje dalyje teismo sprendimo dalį naikina tenkindamas ieškinį visa apimtimi, daro išvada, jog priimtas sprendimas nesukels įtakos byloje nedalyvavusio draudimo išmoką gavusio UAB „INCHCAPE MOTORS“ teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
  19. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies taisykles (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisia minėtas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 241,62 Eur ekspertizės išlaidos, tenkinus ieškinį atsakovams neatlyginamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 13,40 Eur priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
  20. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329-330 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas dėl 202,28 Eur sumos iš atsakovų J. M. ir T. M. priteisimo ir šioje dalyje ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti visiškai.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

11„Ieškinį tenkinti visiškai.

12Priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir T. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 577,98 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 98 euro centų).

13Priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir T. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 577,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir T. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir T. M. valstybės naudai 13,40 Eur (trylika eurų, 40 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

16Grąžinti atsakovams J. M. ir T. M. iš Vilniaus miesto apylinės teismo specialiosios sąskaitos 258,38 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, trisdešimt aštuonis euro centus) avanso, įmokėto 2015 m. rugsėjo 23 d., dokumento Nr. 293.

17Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir T. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai