Byla B2-852-569/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. P. įmonei „Autolera“, trečiasis asmuo R. P

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Credit Isco“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. P. įmonei „Autolera“, trečiasis asmuo R. P.,

Nustatė

2Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit Isco“ nurodo, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 2 772,43 Eur skolos, 139,45 Eur palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, viso 2 951,88 Eur, 2017 m. gegužės 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. CREDISC/HEL/17/05/05 bei 2017 m. gegužės 5 d. Priėmimo – perdavimo akto prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. CREDISC/HEL/17/05/05 sutarties pagrindu. Atsakovė skolos negrąžina, atsisako bendrauti su pareiškėja. Pareiškėjos žiniomis, atsakovė turi finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais, todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

3Atsakovė R. P. įmonė „Autolera“ pateiktu atsiliepimu nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, nurodo, kad atsakovė niekada neneigė prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. Atsakovė susisiekė su naujuoju kreditoriumi (pareiškėja), siekdama derėtis dėl skolos padengimo dalimis, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko. Teigia, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytų pagrindų atsakovei kelti bankroto bylą, kadangi atsakovė yra moki. Atsakovė 2017-06-21 balanso duomenimis turi turto už 111 346,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 33 277,00 Eur. Pagal 2017-06-21 atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė gavo 857,00 Eur gryno pelno. Atsakovės gautinos sumos sudaro 35 758 Eur. Taip pat atsakovė turi nekilnojamojo turto, todėl yra pelninga ir normaliai funkcionuojanti įmonė.

4Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti kelti atsakovei R. P. įmonei „Autolera“ bankroto bylą, kadangi atsakovė yra moki įmonė. Pareiškėja yra nesąžininga, kadangi iniciavo bankroto bylą tik norėdama sukelti atsakovei nepatogumų ir priversti sumokėti skolą.

5Atsisakytina kelti bankroto bylą.

6Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad įmonės kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė, be kita ko, laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

7Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).

8Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta, ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016).

92016 m. balanso duomenimis atsakovė 2016 m. turėjo turto už 114 703,66 Eur (ilgalaikis turtas – 54 151,33 Eur, trumpalaikis – 60 552,13 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 51 239,00 Eur. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2016 m. gavo 3 513,00 Eur gryno pelno. 2017-06-21 balanso duomenimis atsakovė turi turto už 111 346,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 33 277,00 Eur. Iš atsakovės pateikto 2017-06-28 kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 21 357,34 Eur. Taip pat pažymėtina, kad pagal viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, atsakovė VSDF skolinga 512,61 Eur. Tai reiškia, jog šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra 21 869, 95 Eur. Pagal 2017-06-21 atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė gavo 857,00 Eur gryno pelno. Taigi, nors atsakovės gaunamas pelnas nėra didelis, tačiau atsakovė tiek 2016 m., tiek iki 2017 m. birželio mėn. dirba pelningai. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie ilgalaikio turto likutį 2017-06-21 dienai, pagal kurį, atsakovės ilgalaikio turto likutinė vertė – 46 050,09 Eur. Remiantis viešųjų registrų duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą ir pastatą – gyvenamą) ir dvi įregistruotas transporto priemones, jiems yra taikomi apribojimai. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 7 878 Eur, pastato – gyvenamo vidutinė rinkos vertė – 35 623 Eur (2017-06-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad yra įsigijusi dar 2 žemės sklypus adresu ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė 303,00 Eur, tačiau pažymėtina, jog pagal 2017-06-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, minėtų žemės sklypų savininkais nurodomi A. L. ir S. M., t. y. atsakovės nuosavybė dar nėra įregistruota, todėl šio turto į atsakovės bendrą turtą teismas neįtraukia.

10Atsakovė 2017-06-12 balanse nurodo per vienerius metus gautinas sumas – 35 758 Eur. Iš pateikto 2017-06-28 debitorių sąrašo matyti, kad pradelsti debitorių įsipareigojimai sudaro 21 531,96 Eur sumą. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gaunamomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2014 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės debitorei UAB „Bilderis“ Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla, debitorei UAB „KTG Agrar“ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 13 d. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos teismuose 2016-2017 metais išnagrinėtos 5 bylos dėl skolų priteisimo iš UAB „Forkada“, labai daug bylų išnagrinėta, kuriuose reiškiami turtiniai reikalavimai UAB „KTG Agra“, taip pat Lietuvos teismuose 2017 metais išnagrinėtos 2 bylos dėl skolų priteisimo iš B. J.. Kitiems atsakovės debitoriams nėra iškelta bankroto bylų, taip pat paskutiniais metais nėra reiškiami turtiniai reikalavimai. Taip teismas pažymi, kad iš 2017-06-21 balanso matyti, kad praėjusiais metais atsakovei debitoriai buvo skolingi 50 262 Eur sumą, o dabar suma jau yra 35 758 Eur, tai įrodo, kad atsakovė išsiieško iš debitorių skolas. Kaip anksčiau buvo paminėta, debitorių skolų išieškojimas negali būti garantuojamas ir skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas, tačiau atsižvelgiant į paminėtus duomenis, teismas vertina, jog tikimybė dalį jų išsiieškoti yra, todėl realiai vertinant atsakovės balanse nurodytą turto vertę, tikslinga mažinti gautinų sumų sumą iki 17 000 Eur.

11Sumažinus atsakovės 2017 m. birželio 21 d. balanse per vienerius metus gautinų sumų sumą iki 17 000 Eur, vertintina, jog atsakovė 2017 m. birželio 21 dienai turto turėjo už 92 588 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 21 869, 95 Eur sumą. Išanalizavus aptartus duomenis vertintina, kad atsakovė R. P. įmonei „Autolera“ neatitinka ĮBĮ įstatyme numatytos nemokumo sampratos, kadangi jos pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

12Tai, kad atsakovė turi skolą pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė R. P. įmonei „Autolera“ pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.

13Dėl baudos skyrimo

14Atsakovės teigimu, pareiškėja pateikusi teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovė remdamasi CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo skirti 5000,00 Eur baudą pareiškėjai, pusę šios sumos skiriant atsakovei nuostoliams, patirtiems dėl nesąžiningai pradėto civilinio proceso, kompensuoti. Atsakovės teigimu, bankroto bylos iškėlimo inicijavimą pareiškėja naudoja kaip priemonę, kuri yra efektyvesnė, ekonomiškesnė bei greitesnė piniginiams reikalavimams patenkinti. Pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, kadangi neturėdama duomenų apie atsakovės nemokumą, nesikreipė dėl skolos išieškojimo bendra ginčų nagrinėjimo tvarka, o inicijavo bankroto bylos atsakovei iškėlimą.

15CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, nenustačius jo nesąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/241/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.).

17Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, manydama, kad atsakovė yra nemoki, ji pasinaudojo įstatyme numatyta teise teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjais netenkintinas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19CK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas netenkintas, t. y. atsakovės naudai priimtas sprendimas, todėl atsakovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė pateikė PVM sąskaitos faktūros serija STR Nr. 000747 kopiją iš kurios matyti, kad atsakovė turi sumokėti advokatui V. D. 423,50 Eur už teisines paslaugas šioje byloje, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų (mokėjimo nurodymo, sąskaitos išrašo ir pan.), kad ši suma buvo sumokėta advokatui, todėl nėra pagrindo atsakovei šią sumą priteisti.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

Nutarė

21Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei R. P. įmonei „Autolera“.

22Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit Isco“... 3. Atsakovė R. P. įmonė „Autolera“ pateiktu atsiliepimu nesutinka su... 4. Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti kelti... 5. Atsisakytina kelti bankroto bylą.... 6. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 4... 7. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms,... 8. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos... 9. 2016 m. balanso duomenimis atsakovė 2016 m. turėjo turto už 114 703,66 Eur... 10. Atsakovė 2017-06-12 balanse nurodo per vienerius metus gautinas sumas – 35... 11. Sumažinus atsakovės 2017 m. birželio 21 d. balanse per vienerius metus... 12. Tai, kad atsakovė turi skolą pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio... 13. Dėl baudos skyrimo... 14. Atsakovės teigimu, pareiškėja pateikusi teismui pareiškimą dėl bankroto... 15. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nustatytos... 17. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. CK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9... 21. Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei R. P. įmonei „Autolera“.... 22. Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...