Byla 2-754-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2306-653/2016, kuria buvo atmestas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ administratoriaus UAB „Stinkoma“ prašymas nustatyti terminą restruktūrizavimo planui pateikti ir UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byla nutraukta

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2306-653/2016, kuria buvo atmestas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ administratoriaus UAB „Stinkoma“ prašymas nustatyti terminą restruktūrizavimo planui pateikti ir UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byla nutraukta, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“. 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė patvirtinti RUAB „KRK Baltic“ administratoriaus UAB „Stinkoma“ pateiktą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista.

4RUAB „KRK Baltic“ administratorius UAB „Stinkoma“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti RUAB „KRK Baltic“ terminą iki 2016 m. vasario 22 d. sušaukti RUAB „KRK Baltic“ kreditorių susirinkimą ir pateikti jam tvirtinti 2015 m. rugsėjo 6 d. pateiktą restruktūrizavimo planą, ištaisytą, atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nustatytus plano trūkumus; nustatyti RUAB „KRK Baltic“ terminą per 10 darbo dienų pateikti teismui tvirtinti pataisytą ir kreditorių patvirtintą planą. Nurodė, kad įmonė toliau sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, laiku atsiskaito su darbuotojais, valstybės biudžetu, atlieka eilinius mokėjimus subjektams, su kuriais bendradarbiauja, įmonė 2015 m. dirbo pelningai. Dauguma RUAB „KRK Baltic“ kreditorių pritaria restruktūrizavimo planui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino RUAB „KRK Baltic“ prašymo ir nutraukė RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą.

7Teismas nurodė, kad RUAB „KRK Baltic“ turėjo veikti atsakingai ir per šešių

8mėnesių terminą sudaryti tokį restruktūrizavimo planą, kuris būtų realus ir įgyvendinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, maksimaliai pratęsė įstatymo nustatytą terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti. Situacija, kai restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas dėl plano esminių trūkumų, negali pateisinti RUAB „KRK Baltic“ veiksmų ir nesudaro pagrindo nustatyti kitą plano pateikimo terminą, juolab, kad įstatymas tokios galimybės nenumato. Teismas pažymėjo, kad RUAB „KRK Baltic“ neveiklumas net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo leidžia daryti išvadą, kad RUAB „KRK Baltic“ nesiekia veikti operatyviai, sąžiningai naudotis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnyje suteiktomis teisėmis. Plano pateikimo, svarstymo, pritarimo jam, teikimo kreditorių susirinkimui, teismui ir kt. tvarka ir terminai yra detaliai ir imperatyviai nustatyti ĮRĮ 14 straipsnio 1-5 dalyse, todėl administratoriaus prašymas negali būti tenkinamas, kaip prieštaraujantis minėtoms įstatymo nuostatoms.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10RUAB „KRK Baltic“ administratorius UAB „Stinkoma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindami teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminus, yra konstatavę, kad šie terminai pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą, todėl jie nelaikytini naikinamaisiais terminais ir asmenims, praleidusiems restruktūrizavimo plano pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

122) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių prašoma suteikti papildomą terminą ištaisytam planui pateikti, turėjo įvertinti ir tai, kad pirmą kartą prašymas teismui dėl termino planui pateikti pratęsimo buvo pateiktas ne dėl RUAB „KRK Baltic“ ar jos administratoriaus neveikimo, o dėl teismo nepriimtos nutarties dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismui pratęsus terminą ir administratoriui gavus nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, administratorius, laikydamasis ĮRĮ reikalavimų, sušaukė kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimas planui pritarė ir administratorius jį 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui.

133) Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka nei RUAB „KRK Baltic“, nei kreditorių interesų, kadangi, iš naujo inicijuojant restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo plano terminai vien dėl to turės būti pratęsti.

144) Pateikus planą, tačiau jo nepatvirtinus, teismas ar restruktūrizuojama bendrovė turi imtis veiksmų tam, kad planas būtų patvirtintas, o ne iš karto inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nes tokiu atveju būtų paneigtas pagrindinis ĮRĮ tikslas, pažeisti kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesai bei siekis išsaugoti restruktūrizavimo bylos procesą, netaikant kitų teisinio poveikio priemonių – bankroto bylos iškėlimo. Pateikus restruktūrizavimo planą teismui, tačiau jo teismui nepatvirtinus, nėra ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar kitose ĮRĮ normose nustatytų pagrindų RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą nutraukti.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė restruktūrizavimo administratoriaus prašymą nustatyti naują terminą restruktūrizavimo planui pateikti bei nutraukė RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylą.

18ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš savarankiškų įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų yra numatytas atvejis, kai nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai sutapatindamas restruktūrizavimo plano nepateikimą ir jo nepatvirtinimą teisme. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal ĮRĮ nuostatas restruktūrizavimo procesas neįmanomas nesant patvirtinto restruktūrizavimo plano, todėl ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme neturi esminės reikšmės tai, ar ĮRĮ nustatytais terminais planas apskritai nebuvo pateiktas tvirtinimui, ar buvo pateiktas tvirtinti ĮRĮ reikalavimų neatitinkantis planas, kurio teismas nepatvirtino, ir pagal įstatymą nebeliko sąlygų šį planą koreguoti ir teikti tvirtinti pakartotinai. Taigi, esminis byloje nagrinėtinas klausimas – ar apeliantui turėjo būti sudaryta galimybė teikti teismui tvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą, atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigę įstatymo nustatyti terminai šiam procesiniam veiksmui atlikti.

19ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis numato, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminų pobūdį, yra konstatavęs, kad nors šie terminai nustatyti ne procesiniame įstatyme, jie pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą, dėl ko jie nelaikytini naikinamaisiais terminais ir asmenims, praleidusiems restruktūrizavimo plano pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nurodydamas, kad termino restruktūrizavimo plano projektui atnaujinimas prieštarauja ĮRĮ nuostatoms, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

20Teismų praktikoje akcentuojama, kad termino restruktūrizavimo planui pateikti atnaujinimas turi būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus. Teismas, spręsdamas šį klausimą, turi atsižvelgti į ĮRĮ keliamus tikslus, termino praleidimo priežastis, praleisto termino trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą ar nebuvimą, realias restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti galimybes ir kitas svarbias bylos aplinkybes, siekiant priimti teisingą, protingą ir sąžiningą procesinį sprendimą bei tokiu būdu užtikrinti tinkamą kreditorių teisių ir interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-1332/2014; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-820/2011; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2012). Ginčijama nutartimi atsisakydamas atnaujinti terminą restruktūrizavimo planui pateikti pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad RUAB „KRK Baltic“ nesiekia veikti operatyviai, sąžiningai ĮRĮ 8 straipsnyje suteiktomis teisėmis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21Pagal ĮRĮ nuostatas, būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma (kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad pagal ĮRĮ nuostatas kreditorių susirinkimas gali balsuoti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o teismas nutartimi gali tvirtinti planą net ir tais atvejais, kai neišspręstas kai kurių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011), tačiau tuo atveju, jei teismo nėra patvirtinti net dalies kreditorių reikalavimai, restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūra negali būti vykdoma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta dalis RUAB „KRK Baltic“ kreditorių reikalavimų, priimta tik 2015 m. liepos 10 d., t.y. jau baigiantis ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje numatytam 6 mėnesių terminui, nors pirmasis prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teismui pateiktas 2015 m. balandžio 7 d. (b.l. 36, t. IV). Kadangi, nesant teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, pritarimo restruktūrizavimo planui klausimas kreditorių susirinkime negalėjo būti svarstomas, pritartina apelianto argumentui, kad poreikis pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti vienam mėnesiui nebuvo sąlygotas netinkamų RUAB „KRK Baltic“ veiksmų. Su tuo iš esmės sutiko ir pirmosios instancijos teismas, 2015 m. liepos 9 d. rezoliucija tenkindamas apelianto prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo.

22Prašymas dėl RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo teismui buvo pateiktas laiku (atsižvelgiant į termino pratęsimą), tačiau planas nebuvo patvirtintas, teismui sprendus, kad pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ reikalavimų. Šis klausimas galutinai išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, kuria pritarta atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad, kilus ginčui dėl pateikto tvirtinti plano atitikties ĮRĮ reikalavimams, tolimesni veiksmai, susiję su restruktūrizavimo plano korekcijomis, apelianto negalėjo būti atliekami, kadangi tai iš esmės prieštarautų RUAB „KRK Baltic“ procesinei pozicijai, apeliacine tvarka ginčijant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo patvirtinti restruktūrizavimo planą ginčijimas apeliacine tvarka per se negali būti vertinamas kaip pareiškėjo nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas teisėmis ir negali sukelti RUAB „KRK Baltic“ neigiamų procesinių padarinių.

23Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas neatliko jokių veiksmų ir laikotarpiu nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl naujo termino restruktūrizavimo planui pateikti nustatymo. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiktina iš dalies. Kaip jau minėta, apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas pagal savo pobūdį yra prašymas dėl termino atnaujinimo, kadangi teismas negali nustatyti kitokio termino, nei nustatytas įstatymo, o pratęsiami gali būti tik nepasibaigę procesiniai terminai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas. Taigi šiuo atveju apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl termino atnaujinimo, kartu su prašymu turėjo pateikti teismui patikslintą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas ginčijamą nutartį, nenustatė apeliantui termino procesinio dokumento (prašymo atnaujinti terminą) trūkumams pašalinti, nenurodė apeliantui veiksmų, kurių jis nagrinėjamoje situacijoje privalo imtis, taigi nebuvo reikiamai aktyvus. Be to, vertindamas apelianto neveikimą po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo iki prašymo pateikimo teismui praėjo tik 15 dienų, todėl abejotina, ar apeliantas turėjo galimybę per šį laikotarpį sukviesti kreditorių susirinkimą patikslintam restruktūrizavimo planui patvirtinti.

24Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti praleidimo kaltas apeliantas, ir dėl šios priežasties terminas negali būti atnaujinamas, yra nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad patikslinto restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti galimybės šiuo metu nėra realios dėl bendrovės kreditorių pozicijos ar termino praleidimo trukmės. Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o apelianto prašymo dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti atnaujinimo nagrinėjimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti RUAB „KRK Baltic“ administratoriaus UAB „Stinkoma“ prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti atnaujinimo iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „KRK... 4. RUAB „KRK Baltic“ administratorius UAB „Stinkoma“ kreipėsi į teismą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino RUAB „KRK... 7. Teismas nurodė, kad RUAB „KRK Baltic“ turėjo veikti atsakingai ir per... 8. mėnesių terminą sudaryti tokį restruktūrizavimo planą, kuris būtų... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. RUAB „KRK Baltic“ administratorius UAB „Stinkoma“ atskiruoju skundu... 11. 1) Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 12. 2) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių prašoma... 13. 3) Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka nei RUAB „KRK Baltic“,... 14. 4) Pateikus planą, tačiau jo nepatvirtinus, teismas ar restruktūrizuojama... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 17. Apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo... 18. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš savarankiškų įmonės... 19. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis numato, kad restruktūrizavimo plano projektas turi... 20. Teismų praktikoje akcentuojama, kad termino restruktūrizavimo planui pateikti... 21. Pagal ĮRĮ nuostatas, būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme... 22. Prašymas dėl RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo... 23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsižvelgė į... 24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti...