Byla e2-8547-615/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovė UAB „Stumbrinis“ atstovui S. Ž., atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Stumbrinis“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė UAB „Stumbrinis“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 951,21 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje, dublike, kituose procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu A. M. bendradarbiauta nuo 2013-03-12 pagal nenukirsto miško be žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/03/12. Pagal šią sutartį A. M. pardavė UAB ,,Stumbrinis“ apvaliosios medienos už 11963,449 Eur (41307,40 Lt). Nenukirsto miško be žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13/03/12 1.5 punkte nurodyta, kad miško atkūrimo darbai (dirvos arimas, atsodinimas, sodinukų įsigijimas ir t.t.) išlaidos lieka pardavėjui, t.y. atsakovui. 2015 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas kreipėsi dėl miško želdinimo projekto parengimo 12,7316 ha dydžio valdoje į ieškovę UAB ,,Stumbrinis“ žinodamas, kad įmonėje dirba miškininkas specialistas S. Ž., turintis didelę patirtį projektų rengime. Kadangi su atsakovu buvo įvykdyta aukščiau minėta sutartis be priekaištų ir pretenzijų, atskira rašytinė sutartis miško želdinimo projektui parengti nesudaryta, tačiau buvo susitarta žodžiu telefoninių pokalbių ir SMS žinučių pagalba. Žodiniu susitarimu sutarta, kad projekto kaina neviršys 1500 Eur.
    2. Žodinis susitarimas yra tada, kai du ar keli ūkio subjektai žodžiu, neįformindami raštu savo sprendimo, suderina savo valią, kad viena iš šalių atliks darbus, o kita juos priims. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, žodiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymai nereikalauja rašytinės atitinkamo sandorio formos. Atitinkamai žodinį susitarimą dėl miško želdinimo projekto paruošimo įrodo aplinkybė, kad atsakovas ieškovei pateikė dokumentus, kuriuos galėjo pateikti tik pats atsakovas, nes jie nėra viešai skelbiami, t.y. miško valdos duomenys ir planai, nuosavybės dokumentai, melioracijos įrenginių žemės sklypo planai, žemės sklypo geodezinių koordinačių žiniaraščiai. Minėtos aplinkybės rodo, kad sutartis dėl miško apželdinimo projekto paruošimo yra sudaryta būtent konkliudentiniais veiksmais (CK 1.72 straipsnis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys jos pagrindu pradeda vykdyti savo įsipareigojimus. Šiuo atveju paties atsakovo A. M. pateikti valdos dokumentai ir buvo pagrindas laikyti minėtą žodinį susitarimą sudarytu. Paruoštas miško želdinimo projektas buvo įteiktas 2015-08-31 susipažinimui atsakovui A. M., ką patvirtina telefono skambučių išklotinė ir liudytojų E. S. bei A. Š. parodymai, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė. 2016-01-04 UAB ,,Stumbrinis“ nesulaukus pretenzijų dėl atliktos paslaugos išrašė už atliktas paslaugas PVM sąskaitą faktūrą 951,21 Eur sumai, tačiau atsakovas jos neapmokėjo, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, kadangi atsakovas neatsiskaitė už parengtą projektą. Dėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymo laiko pažymėtina, kad būtina vadovautis ir verslo apskaitos standartais, o 10 Verslo apskaitos standartas pažymi, kad pajamų pripažinimo laikas ne visada sutampa su sąskaitos išrašymo momentu.
    3. CK sąžiningumo principas yra laikomas ypatingos svarbos principu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai) ir kaip teisės principas, visų pirma, kyla iš Konstitucijos. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta sutarties šalių sąžiningumo pareiga. Ši pareiga taip pat talpina savyje ir sąžiningą dalykinę praktiką, t.y. sąžiningumą versle, apimantį tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje laikymąsi. Atitinkamai atsakovas, būdamas sąžiningas, privalo prisiimti įsipareigojimus, kurių atsiradimą lėmė jo veiksmai ir neneigti žodinio susitarimo egzistavimo.
    4. Atsakovo pateikta 2016-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus pažyma ,,Dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemėje“ neįrodo atsakovo nurodomos aplinkybės, kad susitarimo nebuvo, nes ši pažyma reikalinga norint gauti Europos Sąjungos fondų paramą pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ lėšoms gauti. Atvirkščiai, šiuo dokumentu atsakovas patvirtina faktą, kad dėjo pastangas miško želdinimo projektui įgyvendinti ir kad miško įveisimo projektas visgi buvo paruoštas. Kad atsakovas aplaidžiai elgėsi ir nepasirūpino šia pažyma prieš užsisakant projektą siekdamas gauti Europos Sąjungos fondų paramą, tai jau yra atsakovo aplaidumas. Atitinkamai ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ atliko intelektualinio pobūdžio paslaugą, pagal kurią nėra galimybių susitarti dėl tam tikro rezultato užtikrinimo, kadangi rezultato buvimas nepriklauso tik nuo UAB ,,Stumbrinis“ valios ir rezultatas gali būti pasiektas tik užsakovui pateikus visus reikalingus dokumentus ir pažymas norint gauti „Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ lėšas. Atitinkamai tai rodo, kad miško želdinimo projektas yra intelektinis produktas, kuris atsiskiria nuo veiksmų (miško įveisimo, želdinimo, priežiūros darbų).
    5. Atsakovo argumentą dėl ieškovės tikslo pasipelnyti iš atsakovo paneigia tai, kad ieškovė UAB,,Stumbrinis“ dirba miškininkystės srityje šešerius metus, priklauso Lietuvos miško savininkų asociacijai nuo 2011 metų ir miško projektų rengimas nelaikomas prioritetiniu pajamų gavimo šaltiniu. Ieškovė UAB ,,Stumbrinis“ duomenų bazės „Credit info“ duomenimis įvertinta kaip viena iš stipriausių ir mokiausių įmonių šalyje 2014-2015 metais. UAB ,,Stumbrinis“ mėnesio apyvarta siekia nuo 40000 iki 70000 Eur, kai minėtas miško apželdinimo projektas paruoštas 951,21 Eur sumai su PVM ir sudaro nereikšmingą ieškovės pajamų dalį.
  2. Atsakovas A. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį ar bet kada vėliau atsakovas nebuvo sudaręs jokio susitarimo ar sutarties dėl miško želdinimo projekto paruošimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį, neaišku net kokią dieną, atsakovas žodine sutartimi užsakė pas ieškovę parengti miško apželdinimo projektą. Ieškovei siūlant miško apželdinimo projektavimo paslaugas, atsakovas iš karto buvo ieškovei nurodęs, kad tokios paslaugos netikslingos, kadangi ieškovei pirmiausia reikia gauti atitinkamos institucijos leidimą veisti mišką tame žemės sklype. 2016-01-13 dieną atsakovas yra gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kuriuo netenkinamas atsakovo prašymas išduoti leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, todėl nei 2015 metais, nei 2016 metais atsakovui nebuvo jokio poreikio samdyti ieškovę miško želdinimo projekto parengimui.
    2. Be to, miško želdinimo projekto parengimas yra rangos sutartis. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
    3. Tuo tarpu paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-559/2010).
    4. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, laikytina, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Įvertinus tokias nuostatas, laikytina, kad šalys turėjo sudaryti projektavimo rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo tam tikro darbo rezultatas – miško želdinimo projekto parengimas ir perdavimas atsakovui. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė, nes neįtikėtina, kad projektavimo rangos sutartis tarp šalių būtų sudaryta 2015-08-10 dienos pačios ieškovės atsakovui išsiųstomis trimis SMS žinutėmis, o atsakovui neatsiuntus jokio atsakymo (patvirtinimo), kad projektavimo rangos sutarties derinimas būtų atliktas, vėlgi, pačios ieškovės atsakovui 2015-08-19 išsiųstomis dvejomis SMS žinutėmis, o atsakovui neatsiuntus jokio atsakymo (patvirtinimo).
    5. Net jeigu tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kaip nurodo ieškovė, tokiu atveju rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Taigi prieš vertindamas, ar sutartys vykdyta tinkamai, teismas privalo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų - kokios apimties ir kokio formato miško apželdinimo projektas 2015-08-31 dieną buvo perduotas atsakovui, jeigu toks projektas iš viso buvo parengtas. Ieškovė nenurodė kada ir kokia forma (el.paštu, reg.paštu ar pasirašytinai) toks projektas minėtą dieną buvo perduotas atsakovui. Atitinkamai, byloje nepateikta jokių duomenų, leidžiančių teismui įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį, ir atitinkamai, atsakovo pareigą atsiskaityti už tokius darbus. Taip pat iš ieškinio nėra aišku kokia buvo projektavimo rangos darbų šalių sutarta suma, jeigu tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t.y. ar 2015 metų rugpjūtį sutarta 1500 Eur suma, ar 2016-01-04 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 951,21 Eur suma.
    6. Be to, pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas arba tam tikrais atvejais ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 15 dienos (79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu, kaip teigia ieškovė, ji darbus atliko 2015 metų rugpjūčio mėnesį ir atliktų darbų rezultatą atsakovui perdavė 2015-08-31 dieną, konstatuotina, kad atitinkama sąskaita-faktūra už atliktus darbus turėjo būti išrašyta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-09-15 dienos. Ta aplinkybė, kad ieškovė sąskaitą faktūrą išrašė tik 2016-01-04 dieną, t.y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po darbų atlikimo, kelia papildomą abejonę, kad atsakovui nebuvo perduotas joks ieškovės parengtas miško želdinimo projektas ir ieškovas pareiškia nepagrįstą reikalavimą.
    7. Civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“ (bylos Nr. 3K-3-15/2008, nutartis priimta 2008 m. sausio 28 d.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Minėtoje nutartyje buvo pripažinta, kad PVM sąskaitos faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, mokėjimo terminai jose – taip pat nustatytais vienašališkai, todėl negalima traktuoti, kad šalis turi prievolę atsiskaityti už prekes jai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Toks šio apskaitos dokumento civilinės teisinės reikšmės aiškinimas atitinka CK 6.154 straipsnio 1 dalies ir 6.159 straipsnio nuostatas. Iš jų matyti, kad sutarties esmė – tai šalių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti jų civilinius teisinius santykius, o tai reiškia, kad svarbiausia yra šalių valios sutapimas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas gavo ieškovės 2016-01-04 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas paslaugas, ar akceptavo PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovės vienašališkai nurodytą sumą ir nurodytus apmokėjimo terminus (CPK 177, 185 straipsniai, CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnio 1 dalis).
  3. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės UAB „Stumbrinis“ direktoriaus pavaduotoja, anksčiau buvo ieškovės UAB „Stumbrinis“ vadovė. 2013 m. buvo sudaryta nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu. 2015 metais liepos pabaigoje atsakovas atvyko pas ieškovę pasitarti dėl galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą jo valdomoje žemėje. Pasitarimas vyko liudytojos darbo kabinete, kuri tuo metu buvo UAB „Stumbrinis“ vadovė. Dėl miško apželdinimo projekto parengimo susitarta rugpjūčio pradžioje, projektas turėjo būti parengtas popierinėje formoje, atsakovas ieškovei pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą, melioracijos įrenginių planą, žemės sklypo planą. Atsakovas nuolat skambino liudytojai, domėjosi projekto rengimo eiga, liudytoja ieškovui atsakydavo SMS žinutėmis, atsakovas taip pat rašė ir žinutes, nes buvo išvykęs projekto rengimo metu. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas projektą pasiims 2015-08-31, ką atsakovas ir padarė. Projektą perdavė arba liudytoja, arba dabartinis ieškovės vadovas. Projekto perdavimas raštu nebuvo įformintas. Su atsakovu nebuvo sutarę dėl konkretaus atsiskaitymo už projektą termino. Buvo sutarta, kad projekto kaina neviršys 1500 Eur. Kaina nustatyta pagal darbų aprašą, kuris sudarytas prieš išrašant PVM sąskaitą faktūrą. Nežino, ar atsakovui buvo pateiktas minimas darbų aprašas. Pajamas už projekto parengimą apskaitos dokumentuose fiksavo 2015-08-31 data kaip būsimas pajamas. PVM sąskaitas faktūras įmonėje išrašo įvairiai ir ši buvo išrašyta 2016-01-04, atitinkamai jos duomenys buvo įtraukti į su PVM apskaita susijusius finansinius dokumentus. PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodyta paslaugų suteikimo data.
  4. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei UAB „Stumbrinis“ rengė kelis projektus. Atsakovą pažįsta, susitiko ieškovės biure. Apie atsakovui rengiamą miško apželdinimo projektą žinojo, projektą rengė ieškovė. Girdėjo kaip ieškovės vadovė ir atsakovas tarėsi dėl miško apželdinimo projekto, smulkmenų negirdėjo. Tai galėjo būti 2015 metų pabaigoje. Dėl projekto perdavimo atsakovui, nurodė, kad matė ant stalo gulinčius segtuvus, tačiau minėtų segtuvų perdavimo atsakovui nematė, taip pat segtuvų atvertęs nebuvo, segtuvuose buvusių dokumentų turinio nežino.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys atmestinas.

  1. Civilinės bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad 2013-03-12 ieškovė UAB „Stumbrinis“ ir atsakovas A. M. sudarė nenukirsto miško be žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/03/12. Pagal šią sutartį A. M. pardavė UAB ,,Stumbrinis“ apvaliosios medienos už 11963,449 Eur (41307,40 Lt). Laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2015-08-31 atsakovas A. M. telefonu bendravo su abonentais, kurių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Ieškovė UAB „Stumbrinis“ (projekto autorius: S. Ž.) parengė miško želdinimo projektą žemės sklype adresu ( - ) (kad. Nr. ( - )), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui A. M.. Nurodyta projekto rengimo data 2015 metai. 2016-01-04 ieškovė UAB „Stumbrinis“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą STM16 Nr. 22, kurioje nurodyta, kad už miško želdinimo projektą pagal kadastrinį Nr. ( - ), biržių atrėžimą pagal kadastrinį Nr. ( - ), dokumentų suruošimą mokėtina suma su PVM 951,21 Eur. Pirkėjas A. M., sąskaitą išrašė direktorė E. S..
  2. Šioje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimą grindžia ta aplinkybe, kad tarp ieškovės ir atsakovu žodžiu buvo sudarytas susitarimas dėl miško apželdinimo projekto parengimo. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą, arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas, arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Kadangi ieškovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties rezultatas yra popierinės formos miško želdinimo projektas už kurį ieškovė reikalauja sumokėti, be to ieškovė pateikė į bylą miško želdinimo projektą, laikytina, kad ieškovė iš esmės siekia įrodyti būtent žodinės rangos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo faktą, bet ne paslaugų sutarties teikimo faktą, juolab, kad ieškovė nenurodė, jog teikiama paslauga buvo konsultacijos Europos Sąjungos fondų lėšų gavimo klausimais miškui apželdinti.
  3. Nesudarius rašytinės rangos sutarties ieškovė turi pareigą įrodyti ne tik šios sutarties sudarymo aplinkybes, sudarytos sutarties turinį, bet ir faktą, kad atsakovui buvo perduotas ieškovės darbo rezultatas – šiuo atveju popierinės formos miško želdinimo projektas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-684/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-378/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016).
  4. Teismo posėdžio metu aiškinantis ginčo aplinkybes, liudytoja apklausta E. S., kuri ginčo laikotarpiu dirbo ieškovės UAB „Stumbrinis“ vadove ir kuri iniciavo nagrinėjamą civilinę bylą pareikšdama ieškinį, o anksčiau betarpiškai bendravo su atsakovu, teismo posėdžio metu parodė, kad darbų, dėl kurių šalys ieškovės teigimu buvo sutarusios, rezultatas turėjo būti materialus miško želdinimo projektas popierinėje formoje. Ieškovė, atsakovui nepripažįstant žodinės sutarties sudarymo fakto ir miško apželdinimo projekto perdavimo jam fakto, civilinėje byloje privalėjo įrodyti atsakovo ginčijamas aplinkybes. Šių aplinkybių ieškovė byloje objektyviais įrodymais nepagrindė, kadangi jokių jas patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, o liudytoja E. S. yra buvusi ieškovės UAB „Stumbrinis“ vadovė, kuri ir šiuo metu dirba ieškovės UAB „Stumbrinis“ direktoriaus pavaduotoja, todėl yra tiesiogiai civilinės bylos išsprendimu ieškovės naudai suinteresuotas asmuo. Tuo tarpu liudytoju apklaustas A. Š., kuris taip pat dažnai komerciniais tikslais bendradarbiauja su ieškove, patvirtino tik tą aplinkybę, jog atsitiktinai girdėjo ieškovės atstovės ir atsakovo pokalbį dėl miško apželdinimo projekto, tačiau duoti parodymų dėl kokių nors konkrečių šio pokalbio detalių negalėjo, nes jų negirdėjo, o ant stalo matė tiktai užverstus segtuvus, kurių turinys liudytojui nebuvo ir nėra žinomas, ir liudytojas net nematė šių segtuvų perdavimo atsakovui.
  5. Dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PMVĮ) 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Atitinkamai PVM sąskaitos faktūros išrašymas gali būti papildoma priemonė greta kitų įrodymų, patvirtinanti sudarytos sutarties egzistavimą, tačiau šioje civilinėje byloje nenustačius pačios sutarties sudarymo fakto remiantis ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, pati PVM sąskaita-faktūra savaime negali būti laikoma pakankamu rašytiniu įrodymu pagrindžiant ieškovės nurodomos sutarties egzistavimą, juo labiau, kad pagal ieškovės nurodomas aplinkybės ieškovė turėjo įrodyti rangos sutarties, o ne paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą. Esant šioms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
  6. Be to, pažymėtina ir tai, kad netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovė byloje būtų įrodžiusi susitarimo su atsakovu dėl miško želdinimo projekto rengimo faktą bei projekto perdavimo atsakovui faktą (ko nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė), ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovė byloje įrodytų ir jos nurodomas aplinkybes dėl šalių susitarimo sąlygų, ieškovei pavestų projektavimo darbų apimties, atlikimo terminų bei kainos. Visų šių aplinkybių ieškovė civilinėje byloje taip pat neįrodė, kadangi visas jas grindė tiktai ieškovės vadovo paaiškinimais bei liudytojos E. S., kuri ginčo laikotarpiu dirbo ieškovės UAB „Stumbrinis“ vadove, iniciavo nagrinėjamą civilinę bylą pareikšdama ieškinį , o šiuo metu yra ieškovės UAB „Stumbrinis“ direktoriaus pavaduotoja, parodymais. Tuo tarpų jokių šias atsakovo nuosekliai ginčijamas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovė į civilinę bylą nepateikė, nenurodė ir teismo išreikalauti neprašė, o ieškovės prašymu liudytoju apklaustam A. Š. nei viena iš šių aplinkybių nėra žinoma. Ieškovės pateiktos pokalbių telefonu išklotinės patvirtina tik vykusių pokalbių ir siųstų SMS žinučių faktą atitinkamais telefono numeriais, tačiau iš jų nustatyti aukščiau nurodytų aplinkybių neįmanoma, kadangi civilinėje byloje nepateiktas nei telefoninių pokalbių, nei SMS žinučių turinys. Šios aplinkybės taip pat sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą ieškinio netenkinti kaip neįrodyto.
  7. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 847,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
  8. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

7Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

8Ieškovės UAB,,Stumbrinis“ ieškinio atsakovui A. M. netenkinti.

9Priteisti iš ieškovės UAB „Stumbrinis“, įmonės kodas 302646898, buveinės adresas Savanorių pr. 287-435, Kaunas, atsakovo A. M. a.k. ( - ) gyv. ( - ), naudai 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai