Byla 3K-3-640/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų poligonas“ dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų poligonas“ patikslintą priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „A TEAM PROJECTS“, dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2010 m. lapkričio 12 d. su atsakovu sudarytą Atliekamų darbų sutartį Nr. 2010-11-12, priteisti iš atsakovo 17 363 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo plano rengimo“ ieškovui buvo leista parengti žemės sklypo, esančio ( - ), planą, remiantis Žemės sklypo rengimo reikalavimais ir pateikta schema. Dėl žemės sklypų suformavimo, kadastrinių bylų sudarymo, įteisinimo ir įregistravimo ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Matavimų poligonas“, šalys 2010 m. lapkričio 12 d. sudarė Atliekamų darbų sutartį Nr. 2010-11-12 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti iki 2010 m. lapkričio 30 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė. Ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui 17 363 Lt už atliktus darbus, tačiau, paaiškėjus, kad atsakovo atlikti darbai yra niekiniai, kreipėsi su pretenzija, kuria sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtus 17 363 Lt, taip pat prieš atliekant darbus perduotus dokumentus.

7Atsakovas UAB „Matavimų poligonas“ patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad Sutartis nuo 2011 m. lapkričio 30 d. tapo neterminuota; kad ieškovas UAB „Vikva“ Sutartį nutraukė neteisėtai; priteisti iš ieškovo 30 937 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, 8,43 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, jis iš ieškovo gavo ne 17 363 Lt, kaip nurodo ieškovas, o 13 063 Lt, nes 4300 Lt buvo sumokėti tiesiogiai direktorei R. L., kaip asmeniui, vykdančiam individualaus pobūdžio konsultacijas. Sutartimi nustatytas atliktinų darbų įvykdymo terminas yra neprotingai trumpas ir į Sutartį įrašytas tik tam, kad ši galėtų būti pateikta atitinkamoms institucijoms. Iš ieškovo atliktų mokėjimų atsakovui matyti, kad Sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo pratęsta neapibrėžtam terminui, t. y. tapo neterminuota.

8II. Pirmosios instancijos sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad ieškovas UAB „Vikva“ su atsakovu UAB „Matavimų poligonas“ Sutartį nutraukė neteisėtai, priteisė iš ieškovo atsakovui 30 937 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, 8,43 proc. metinių palūkanų, 3064,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį, konstatavo, kad Sutartį pats ieškovas vienašališkai nutraukė 2011 m. gegužės 2 d., pateikdamas atsakovui pretenziją dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ir reikalavimą iki 2011 m. gegužės 6 d. grąžinti 17 363 Lt.

11Teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo pripažinti Sutartį neterminuota, konstatavo, kad šis nelaikytinas atskiru ir savarankišku, nes jo patenkinimas iš esmės yra perteklinis ir teisiškai nereikšmingas, nes savarankiškai nesukelia teisinių padarinių.

12Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo projektavimo darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami; kad, nutraukiant sutartį, buvo CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Teismas nustatė, kad ieškovas nesiekė išsaugoti Sutarties su atsakovu, o jos atsisakė ne dėl objektyvių aplinkybių ar atsakovo nesugebėjimo toliau vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

13Teismas konstatavo, kad Sutartimi šalys susitarė, jog bus apmokėta už faktiškai atliktą darbą. Kadangi ieškovas neapskaičiavo ir nenurodė savo siūlomos kainos už atsakovo atliktus darbus, tai teismas vertino, kad atsakovas įrodė prašomą priteisti 30 937 Lt įsiskolinimo dydį. Teismas sprendė, kad ieškovas 4300 Lt sumokėjo R. L. kaip asmeniui, vykdančiam individualaus pobūdžio konsultacijas.

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Dėl sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys raštu nesusitarė dėl naujo termino ginčo Sutartyje numatytiems darbams atlikti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų vykdymą tęsė ir po Sutartyje nustatyto termino pabaigos, t. y. atsakovas atliko Sutarties prieduose numatytus darbus, ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti trūkumus, dėl kurių buvo atsisakoma derinti pateikiamą žemės sklypo planą. Ieškovas atsakovui pretenzijų dėl Sutartyje nustatyto termino praleidimo nereiškė, konkretaus papildomo ar galutinio termino projektavimo rangos darbams atlikti nenustatė. Teisėjų kolegija sprendė, kad Sutartimi aptartų darbų įvykdymo terminui ieškovas nekėlė reikalavimų ir neteikė tokios reikšmės, kurie leistų Sutartyje numatyto termino praleidimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateiktų suderinimui dokumentų trūkumai susiję su projektinės dokumentacijos neišsamumu, netikslumu, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl trūkumų ištaisymo bei teikiamo plano suderinimo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo projektavimo darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Juolab kad ieškovas atsakovui iki 2011 m. gegužės 2 d. pretenzijų nereiškė, be to, nenustatyta, kad konkretus darbų atlikimo terminas sutarties šalims būtų turėjęs esminę reikšmę.

17Dėl pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Sutarties 4.3–4.5 punktai atitinka CK 6.671 straipsnio reglamentavimą. Atsakovas 2011 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akte, kurį pateikė UAB „Vikva“ kartu su 2011 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. MP0157, nurodė, kad atliktų darbų kaina yra 30 937 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas galėjo atsakovo pateiktus duomenis paneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau priešingų duomenų apie bendrą ar atskirų sutarties darbų kainą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo atsakovui mokėjimo nurodymu pervesti 10 000 Lt buvo už tam tikrus atliktus darbus, kuriuos UAB „Vikva“ priėmė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bendra atliktų darbų vertė – 44 000 Lt, 2011 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akte nurodyta neapmokėtų darbų kaina, o ieškovas liko skolingas atsakovui 30 937 Lt.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prieškieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis) ir projektavimo rangos sutarties nutraukimą (CK 6.665 straipsnis) reglamentuojančių taisyklių aiškinimo ir taikymo. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai UAB „Vikva“ nutraukė Sutartį pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, vertinant, ar trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, o yra pagrindas sutartį nutraukti –atsižvelgtina į šiuos aspektus: techninės dokumentacijos neišsamumą; projekto neatitiktį įstatymų ar sutarties reikalavimams; trūkumų pobūdį (ar tai viso darbo, ar jo dalies, ar etapo trūkumas); ar terminas trūkumams pašalinti yra protingas; ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti; ar pats užsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus; užsakovas prarado interesą gauti atliktus darbus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schema“ v. UAB „Rodena“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2012).

212. Dėl sutarties turinio atskleidimo. Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis lingvistiniu Sutarties teksto aiškinimu, matyti, kad šalys Sutartimi ir jos priedais buvo numačiusios, kad atsakovas parengs techninius dokumentus, juos suderins su atsakingomis institucijomis ir atliks nekilnojamojo turto teisinę registraciją. Tiek vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tiek atsižvelgiant į tokių sutarčių esmę, akivaizdu, kad projektavimo rangos sutartį šalys sudaro ne tam, kad būtų parengti bet kaip ir bet kokie šalių numatyti projektiniai dokumentai, tačiau kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį, kad jie atitiktų tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. Šalių elgesys, t. y. aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymais suderinti parengtą žemės sklypo planą bei į VĮ Registrų centrą dėl statinių teisinės registracijos, taip pat patvirtina, kad šalys buvo susitarusios ne tik parengti projektinius dokumentus, bet ir juos patvirtinti bei įregistruoti jų pagrindu daiktines teises.

22Kasatoriaus teigimu, nors teismai nustatė, kad atsakovo parengti planai nebuvo suderinti su atsakingomis institucijomis ir jų pagrindu nebuvo atlikta teisinė registracija, tačiau, vertindami Sutarties vykdymo tinkamumą, apsiribojo tik aplinkybe, kad atsakovas buvo parengęs techninius dokumentus, tačiau ar šie gali būti panaudojami pagal paskirtį, nevertino. Dėl to, anot kasatoriaus, teismai neatskleidė šalių susitarimo turinio, todėl negalėjo įvertinti Sutarties vykdymo pažeidimų ir jų įtakos Sutarties nutraukimui.

233. Dėl trūkumų pripažinimo esminiais ir papildomo termino suteikimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CK 6.665 straipsnio 3 dalį, nes ši nuostata numato du alternatyvius rangos sutarties nutraukimo pagrindus: kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų per protingą terminą nepašalina, kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Nevertindami trūkumų esmingumo ir reikšmės sutarties vykdymui, apsiribodami tik sutarties nutraukimo faktu, teismai pažeidė šią materialiosios teisės normą, taip pat nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką šioje byloje.

24Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatę, kad papildomas terminas buvo suteiktas, privalėjo tik įvertinti, ar jis buvo protingas, tačiau to nepadarė. Atsakovui buvo sudaryta galimybė po šio termino pabaigos net tris kartus kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės administraciją ir, pataisius trūkumus, suderinti žemės sklypo projektą. Tačiau atsakovas, nesugebėjęs parengti tinkamų dokumentų, kuriuos būtų galima suderinti atsakingose institucijose, 2011 m. balandžio 28 d. raštu dėl atliktų darbų akto informavo apie darbų atlikimą ir paprašė pasirašyti aktą. Tai, kasatoriaus vertinimu, davė pagrindą nebesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2011 m. gegužės 2 d. informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą.

254. Dėl atliktų darbų priėmimo akto reikšmės ir darbų pripažinimo faktiškai atliktais. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio nuostatomis ir Sutartimi, pareiga priimti darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą ieškovui turėjo atsirasti tik atlikus Sutartimi atsakovo prisiimtą įsipareigojimą, t. y. tik parengus projektinius dokumentus ir juos suderinus su atsakingomis institucijomis ir jų pagrindu atlikus teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Dėl to teismai privalėjo nustatyti, ar atsakovas atliko darbą, kurį priimti turėjo pareigą ieškovas, ir tik po to aiškintis, ar darbai atlikti su trūkumais. Nebaigtas darbas jau pats savaime laikytinas esantis su trūkumu. Byloje nėra ginčo ir teismų konstatuota, kad parengti dokumentai nebuvo suderinti institucijose bei jų pagrindu nebuvo atlikta teisinė statinių registracija, tačiau teismai šios aplinkybės visiškai nevertino. Kasatoriaus vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas siekė perduoti nebaigtą, t. y. priėmimo–perdavimo objektu pagal Sutartį negalintį būti darbą, turi esminę reikšmę vertinant Sutarties nutraukimo priežastis bei lemia pareigos atlyginti už faktiškai atliktus darbus kilimą.

26Kasatoriaus vertinimu, teismai, spręsdami dėl pareigos atlyginti už faktiškai atliktus darbus, turėjo vadovautis ne CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, o šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia užsakovo teisę atsisakyti sutarties ir pačiam reikalauti atlyginti nuostolius.

275. Dėl darbų kainos. Pagal Sutartį buvo numatytas apmokėjimas avansu ir po darbų atlikimo pabaigos (Sutarties 4.2 punktas), jokio dalinio apmokėjimo už darbų etapus ir jokių atskirų darbų etapų šalys nebuvo numačiusios. Šalys taip pat nebuvo numačiusios darbų kainos, tačiau susitarė, kad ją nustatys atsakovas (Sutarties 4.4 punktas). Taigi teismas turėjo vadovautis bendrąja rangos sutarčių nustatymo kainą reglamentuojančia CK 6.653 straipsnio nuostata, kad jeigu kaina nėra nustatyta, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio taisykles. Kadangi byloje kilo ginčas ir dėl darbų kainos, tai teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovo nurodyta kaina yra protinga. Tačiau kad teismas galėtų įvertinti kainą protingumo aspektu, privalėjo nustatyti, kokius darbus atsakovas faktiškai atliko ir kokia kaina už atskirą darbą nustatyta. Kasatoriaus teigimu, teismai priteisė už darbus pagal atsakovo pateiktą Atliktų darbų aktą, kuriame išvardyti darbai, nenurodant atskirų darbų kainos. Be to, tarp akte nurodomų darbų paminėti ir atsakovo neatlikti darbai (statinių įregistravimas VĮ Registrų centre, nors registracija buvo panaikinta 2011 m. vasario 25 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriaus raštu Nr. (4.4.2) S-208; už prašymų pateikimą institucijoms, nors nebuvo pateiktas nė vienas reikalingas sutarties vykdymui suderinimas ar patvirtinimas).

28Šalys nebuvo susitarusios dėl jokių tarpinių mokėjimų už darbus. Teismai nustatė, kad 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo sumokėti 13 063 Lt. Kasatoriaus teigimu, teismai iš atsakovo nurodytos 30 937 Lt sumos privalėjo atimti avansu pervestas sumas. Kasatoriaus vertinimu, teismai nepagrįstai ieškovo 2010 m. lapkričio 17 d. sumokėtus 4300 Lt R. L., kuri buvo atsakovo direktorė, pripažino sumokėtais asmeniui, vykdančiam individualaus pobūdžio konsultacijas.

296. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir kitų proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai visiškai nepasisakė dėl jo į bylą pateiktų įrodymų vertinimo (trijų Kretingos rajono savivaldybės raštų, kuriais buvo atsisakyta derinti atsakovo parengtą planą; VĮ Registrų centro rašto, kuriame išdėstyti konkretūs atsakovo parengtų dokumentų trūkumai). Be to, teismai nevertino orientacinių kainų pažymų, visiškai nepateikė argumentų, kodėl priteisė už atliktų darbų akte surašytus atsakovo neatliktus darbus, o teismų padarytos išvados neatitinka nustatytų aplinkybių.

307. Dėl civilinę atsakomybę reguliuojančių nuostatų taikymo. Kasatoriaus teigimu, ne ieškovo, o atsakovo veiksmuose yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti – atsakovas pažeidė Sutartimi nustatytą terminą ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų per papildomą terminą (neparengė tinkamų projektų, todėl jų nesuderino bei neatliko teisinės registracijos), taip pat, neįvykdęs įsipareigojimų, pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktą, nors nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį tokia teisė nebuvo suteikta.

31Ieškovo nuostolius sudaro jo avansu sumokėtos sumos praradimas. Kasatoriaus vertinimu, Sutarties rezultato, už kurį buvo sumokėjęs avansą, ieškovas negavo todėl, kad atsakovas nesugebėjo tinkamai atlikti užduoties ir per Sutartyje nustatytą ir per papildomą laiką nepašalinęs pradėto darbo trūkumų įteikė ieškovui nebaigtą darbą, ir taip atsisakė tęsti sutartį.

32Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

331. Teismai motyvuotai konstatavo, kad Sutartį atsakovas įvykdė, kad konkretaus papildomo ar galutinio termino projektavimo rangos darbams kasatorius nebuvo nustatęs (t. y. realiai sutartis buvo neterminuota). Kasatorius darbus iš atsakovo priiminėjo dalimis ir už dalį priimtų atliktų darbų buvo atsiskaitęs, o Sutartį nutraukė vienašališkai, nepagrįstai, nesant esminių sutarties pažeidimų.

342. Atsakovo teigimu, Sutartimi šalys susitarė ir pavedė atsakovui atlikti: paruošiamuosius žemės sklypo formavimo darbus, nekilnojamojo turto kadastrinių bylų formavimą, žemės sklypo geodezinius ir kadastrinius matavimus, topografinės nuotraukos tikslinimą, projektavimo darbus, kurie neapėmė dokumentų suderinimo su atsakingomis institucijomis bei teisinės registracijos darbų. Tik vėliau, dalį darbų atlikus, buvo sutarta dėl šių papildomų darbų atlikimo. Visi atsakovo atlikti darbai (projektiniai dokumentai) buvo parengti tinkamai, pagal Sutarties sąlygas, todėl kasatoriaus užsakytas darbų rezultatas buvo sukurtas, tačiau nepagrįstai jo nepriimtas, įvairiais būdais kliudant atsakovui įvykdyti galutinę darbų dalį – suderinimą su institucijomis bei registraciją.

35Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad projektavimo darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ne visi atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų – dalis darbų jau buvo atlikti ir už juos apmokėta, o kasatorius jokių pretenzijų dėl darbų netinkamumo nereiškė iki pat 2011 m. gegužės 2 d. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštų nenustatyta, kad šios institucijos nustatyti atsakovo pateikto suderinti žemės sklypo plano trūkumai būtų esminiai, nepašalinami ir iš esmės paneigiantys galimybę suderinti tokį planą ateityje ar lemiantys ieškovo intereso tokį planą suderinti praradimą. Atsakovas pažymėjo, kad nors ieškovas ir žinojo, jog institucijos atsisakė suderinti parengtus dokumentus, bet ne tik nereiškė pretenzijų, tačiau ne kartą pats kreipėsi į šias institucijas dėl nepagrįsto dokumentų derinimo vilkinimo ar nepagristų sprendimų priėmimo. Nors kasatorius teigia, kad jis atsakovui suteikė papildomą terminą darbams atlikti, tačiau šis nebuvo susijęs su sutartų darbų atlikimo termino praleidimu, o su papildomų darbų užsakymu ir atlikimu, nenurodant galutinio sutarties įvykdymo termino.

363. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nevertino darbų trūkumų esmingumo, tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai išsamiai išanalizavo abu kasatoriaus nurodytus sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau nenustatė, kad bent vienas iš jų būtų egzistavęs, todėl pagrįstai pripažino, jog Sutartis nutraukta neteisėtai.

374. Kasatorius klaidina kasacinį teismą pirmosios instancijos teismo sprendimą interpretuodamas taip, kad neva šis teismas konstatavo, jog atsakovas nesiekė išsaugoti sutarties. Tačiau, sistemiškai skaitant sprendimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog klaidingai nurodė šalis.

385. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, kad, perduodamas atliktas darbas nebuvo atliktas, todėl negali būti laikomas darbų rezultatu, kurį jis privalėjo priimti, nurodė, jog darbus kasatorius priiminėjo ne visus iš karto, dalį darbų jau buvo anksčiau priėmęs ir apmokėjęs, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti priimti kitą atliktų darbų dalį (parengtus dokumentus). Kasatoriui priimti buvo teikiami tik atlikti (tinkamai užbaigti) dokumentų parengimo darbai, tačiau šis vengė bendradarbiauti su atsakovu, todėl, vadovaudamasis tarp šalių nusistovėjusia praktika, pateikė aktus už atliktus darbus, neįtraukdamas papildomai ir daug vėliau užsakytų suderinimo bei įregistravimo darbų.

396. Atsakovas, nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad pagal Sutartį buvo numatytas apmokėjimas avansu ir po to – po darbų atlikimo pabaigos, jokio dalinio mokėjimo šalys nebuvo numačiusios, nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, UAB „Vikva“ vadovas patvirtino, jog pinigus atsakovui sumokėjo pagal atliktų darbų aktus bei sąskaitas, t. y. už dalį atliktų darbu, bet ne kaip avansą.

40Kasatoriaus teiginys, kad teismas privalėjo įvertinti, ar kaina už darbus yra protinga, nepagrįstas, nes kaina buvo tinkamai išanalizuota, teismai motyvavo, kad pats kasatorius bylos nagrinėjimo metu kainos nepagrįstumo neginčijo ir savo įrodymų dėl to nepateikė, be to, Sutarties priede Nr. 2 numatyta atliktų rangos darbų kaina, kuri šalių buvo konkrečiai nustatyta, iš esmės panaši į UAB „Matavimų poligonas“ pateiktose atliktų darbų kainų detalizacijose apskaičiuotą tokių darbų kainą. Pateikta kaina yra mažesnė nei rekomenduotina tokio pobūdžio darbų kaina, skaičiuojant pagal Bendruosius ekonominius normatyvus arba STR 3.01.01.2002 pavyzdžius. Bendra pagal Sutartį apskaičiuota atliktų darbu kaina buvo 44 000 Lt, ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs tik 13 063 Lt, todėl skola už atliktus darbus – 30 937 Lt.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.

44Byloje kilo ginčas dėl projektavimo rangos darbų sutarties nutraukimo teisėtumo, šia sutartimi sulygtų darbų apimties, atlyginimo už faktiškai atliktus darbus.

45Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo

46Byloje teismų nustatyta, kad Sutartimi ieškovas pavedė atsakovui atlikti paruošiamuosius žemės sklypo formavimo darbus, nekilnojamojo turto kadastrinių bylų formavimą, žemės sklypo geodezinius ir kadastrinius matavimus, topografinės nuotraukos tikslinimą, projektavimo darbus (Sutarties 1.1 punktas). Šalys taip pat sudarė penkis priedus prie šios sutarties, kuriuose detalizuoti atsakovui sutartimi pavesti darbai. Ši sutartis teismų pagrįstai kvalifikuota kaip projektavimo darbų rangos sutartis. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

47Teismai byloje konstatavo, kad ieškovas Sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai. Kasatoriaus teigimu, teismai, nevertindami atsakovo atliktų darbų trūkumų esmingumo ir reikšmės sutarties vykdymui ir tik apsiribodami sutarties nutraukimo faktu, pažeidė CK 6.665 straipsnio 3 dalį.

48Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje Sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad, taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas.

49Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Taigi prieš vertindamas, ar Sutartis vykdyta tinkamai, teismas privalo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas tinkamai neatskleidė Sutarties turinio ir nevertino, dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius atsakovas atliko.

50Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras” v. IĮ A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.

51Sutartimi šalys susitarė ir pavedė atsakovui atlikti paruošiamuosius žemės sklypo formavimo darbus, nekilnojamojo turto kadastrinių bylų formavimą, žemės sklypo geodezinius ir kadastrinius matavimus, topografinės nuotraukos tikslinimą, projektavimo darbus, o vėliau buvo sutarta dėl šių papildomų darbų atlikimo – dokumentų suderinimo su atsakingomis institucijomis ir darbų teisinės registracijos. Teismai konstatavo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija tris kartus atsisakė derinti UAB „Matavimų poligonas“ pateiktą žemės sklypo planą, nes nebuvo pateikti visi derinimui reikalingi pažymėjimai, atestatai, pateiktas planas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo projektavimo darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Taigi teismai, nustatę, kad atsakovo parengti planai nebuvo suderinti su atsakingomis institucijomis ir jų pagrindu nebuvo atlikta teisinė registracija, nevertino, ar atsakovas tinkamai vykdė Sutartį, ar atliko sulygtus darbus, ar parengti dokumentai gali būti panaudojami pagal paskirtį. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai neatskleidė šalių susitarimo turinio, todėl netinkamai vertino Sutarties vykdymą ir nutraukimą.

52Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą pažymėjo, kad nors ieškovas ir žinojo, jog institucijos atsisakė suderinti parengtus dokumentus, bet ne tik nereiškė pretenzijų, tačiau ne kartą pats kreipėsi į šias institucijas dėl nepagrįsto dokumentų derinimo vilkinimo ar nepagristų sprendimų priėmimo. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Taigi nepagrįsta teigti, kad šalis, vykdanti sutartį sąžiningai, pagal jos sąlygas, siekianti pašalinti prievolės įvykdymo kliūtis, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir būtų pasiekti jos tikslai, turėtų prisiimti riziką dėl netinkamų kitos šalies veiksmų.

53Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui nevertinus, dėl kokių darbų ir kainos šalys susitarė, kokius darbus atsakovas atliko, ar šalys tinkamai vykdė Sutartį, ar darbų trūkumai esminiai ir nepašalinami, svarbios bylai aplinkybės dėl Sutarties vykdymo ir nutraukimo nebuvo tiriamos ir nustatytos.

54Dėl užsakovo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus

55CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama tada, kai rangovas ima taisyti darbo trūkumus, o užsakovas nepagrįstai atsisako darbų rezultato po darbų trūkumų pataisymo, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Jeigu užsakovas atsisako nuo projektavimo sutarties dėl to, kad prarado interesą vykdyti statybas dėl objektyvių aplinkybių (pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ar pan.), jis pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

56Nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje nustatytas darbų apmokėjimas po jų atlikimo pabaigos, pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą ir išrašius už atliktus darbus sąskaitą–faktūrą (Sutarties 4.2 punktas). Sutarties 4.3–4.5 punktuose nustatyta, kad, užsakovo (UAB „Vikva“) iniciatyva nutraukus nebaigtus darbus, vykdytojas (UAB „Matavimų poligonas“) sudaro faktiškai atliktų pridavimo darbų aktą, kuriame nurodo jų kainą ir pateikia jį užsakovui pasirašyti, o užsakovas per penkias dienas po vykdytojo sąskaitos pateikimo dienos sumoka už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas 2011 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akte, kurį pateikė UAB „Vikva“ kartu su 2011 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. MP0157, nurodė, kad atliktų darbų kaina yra 30 937 Lt. Šią sumą teismai vertino kaip užsakovo neapmokėtą už atliktus darbus.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio nuostatomis ir Sutartimi, ieškovui pareiga priimti darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą turėjo atsirasti atsakovui atlikus Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. parengus projektinius dokumentus ir juos suderinus su atsakingomis institucijomis ir jų pagrindu atlikus teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismai, priteisdami iš ieškovo atsakovo atliktų darbų kainą, nevertino, ar 2011 m. balandžio 27 d. atliktų darbų akte visi nurodyti darbai atlikti ir ar jie atlikti tinkamai.

58CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

59Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų dėl Sutarties vykdymo, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, nevertindamas Sutartimi sulygtų darbų apimties pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netyrė ir nenustatė svarbių bylai aplinkybių dėl Sutarties nutraukimo ir ieškovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje yra 52,04 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 6 d. pažyma). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

63Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2010 m. lapkričio 12 d. su atsakovu... 6. Ieškovas nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus 2010 m.... 7. Atsakovas UAB „Matavimų poligonas“ patikslintu priešieškiniu prašė... 8. II. Pirmosios instancijos sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nutraukti... 11. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo pripažinti Sutartį... 12. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo projektavimo darbų... 13. Teismas konstatavo, kad Sutartimi šalys susitarė, jog bus apmokėta už... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 15. Dėl sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateiktų suderinimui... 17. Dėl pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Sutarties... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 20. 1. Dėl sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis) ir projektavimo rangos... 21. 2. Dėl sutarties turinio atskleidimo. Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis... 22. Kasatoriaus teigimu, nors teismai nustatė, kad atsakovo parengti planai nebuvo... 23. 3. Dėl trūkumų pripažinimo esminiais ir papildomo termino suteikimo.... 24. Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatę, kad papildomas terminas buvo suteiktas,... 25. 4. Dėl atliktų darbų priėmimo akto reikšmės ir darbų pripažinimo... 26. Kasatoriaus vertinimu, teismai, spręsdami dėl pareigos atlyginti už... 27. 5. Dėl darbų kainos. Pagal Sutartį buvo numatytas apmokėjimas avansu ir po... 28. Šalys nebuvo susitarusios dėl jokių tarpinių mokėjimų už darbus. Teismai... 29. 6. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir kitų proceso... 30. 7. Dėl civilinę atsakomybę reguliuojančių nuostatų taikymo. Kasatoriaus... 31. Ieškovo nuostolius sudaro jo avansu sumokėtos sumos praradimas. Kasatoriaus... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą.... 33. 1. Teismai motyvuotai konstatavo, kad Sutartį atsakovas įvykdė, kad... 34. 2. Atsakovo teigimu, Sutartimi šalys susitarė ir pavedė atsakovui atlikti:... 35. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad... 36. 3. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nevertino darbų trūkumų... 37. 4. Kasatorius klaidina kasacinį teismą pirmosios instancijos teismo... 38. 5. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, kad, perduodamas... 39. 6. Atsakovas, nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad pagal Sutartį buvo... 40. Kasatoriaus teiginys, kad teismas privalėjo įvertinti, ar kaina už darbus... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas... 44. Byloje kilo ginčas dėl projektavimo rangos darbų sutarties nutraukimo... 45. Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ... 46. Byloje teismų nustatyta, kad Sutartimi ieškovas pavedė atsakovui atlikti... 47. Teismai byloje konstatavo, kad ieškovas Sutartį vienašališkai nutraukė... 48. Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose.... 49. Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties... 50. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi... 51. Sutartimi šalys susitarė ir pavedė atsakovui atlikti paruošiamuosius... 52. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą pažymėjo, kad nors ieškovas ir... 53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 54. Dėl užsakovo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus... 55. CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui... 56. Nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje nustatytas darbų... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas... 58. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, iš... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 61. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...