Byla e2-12685-861/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovei ir ieškovės S. M. įstatyminei atstovei R. M., ieškovių S. M. ir R. M. atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ atstovui advokatui Linui Žalnieriūnui, atsakovo VšĮ „Sveikas miestas“ atstovui advokatui Arnui Petrikui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. M. ir R. M. ieškinį atsakovams VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ ir VšĮ „Sveikas miestas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovės prašo priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo S. M. naudai ir 2 000 EUR – R. M. naudai bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ 2015 m. spalio 3 – 4 dienomis Lietuvos parodų ir kongreso centre „Litexpo“ organizavo renginį „Vilniaus sporto festivalis 2015“. Renginyje dalyvavo sporto klubai ir mokyklos, kurie pristatė savo veiklas, buvo įrengę interaktyvias sporto, aktyvaus laisvalaikio zonas. Atsakovas VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ renginyje pristatė laipiojimo uolomis sportą ir buvo įrengęs dirbtines laipiojimo sieneles, kurias prižiūrėjo trys instruktoriai. 2015-10-03 vykusio renginio metu, naudojantis atsakovo laipiojimo sienele, buvo sužalota ieškovė S. M.. Dėl patirtų sužalojimų buvo atliktos kelios operacijos, ieškovė ilgą laiką negalėjo vaikščioti. Ieškovės nebuvo informuotos apie jokias laipiojimo sienelėmis taisykles. Ieškovei bandant lipti viena sienele, ant jos užkrito kitas vaikas, kuris atsistojo ir nuėjo, o ieškovei buvo iškviesta greitoji pagalba. Ieškovės sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, ilgai gydėsi, kojos raumenys sunyko 3 centimetrais, po operacijų liko randai. Nukentėjusiosios motina, sužinojusi apie dukros sužalojimus, patyrė šoką. Jai vienai teko rūpintis dukra, pasikeitė įprastas šeimos gyvenimas, nes teko dažnai lankytis pas gydytojus. Atsakovai ieškovių neatsiprašė, nukentėjusios neaplankė.

3Atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nukentėjusioji netikėtai išbėgo į laipiojimo zoną ir taip atsidūrė kito vaiko kritimo vietoje. Instruktoriai tinkamai paaiškino ieškovei taisykles. Instruktorius kitam vaikui leido nušokti nuo sienelės, nes tuo metu jo kritimo vietoje nebuvo kitų vaikų, tačiau ieškovė, kuri tuo metu lipo kitu takeliu, persigalvojo ir staigiai išbėgo į pastarojo vaiko kritimo zoną. Nurodė, kad atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, jog už žalą, padarytą renginio dalyviams, atsako pats paslaugų teikėjas – VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė privalėjo įsitikinti, kad jos mažametė dukra tikrai supranta, kaip naudotis sienele.

4Atsakovas VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad instruktoriai, įsitikinę, kad vaiko kritimo zonoje nėra kitų vaikų, davė leidimą šokti. Ieškovė buvo vienintelė, kuri nepaklausė instruktorių nurodymų ir išbėgo į kito vaiko kritimo zoną. Instruktorius šioje situacijoje negalėjo ir neturėjo numatyti tokios nukentėjusiosios veiksmų eigos. Pažymėjo, kad lipantieji buvo informuoti apie elgesio taisykles, žinojo, jog negalima stovėti po lipančiuoju. Nukentėjusiosios mama turėjo įsitikinti, kad jos mažametė dukra suprato, kaip naudotis laipiojimo sienele, tačiau ji nestebėjo savo dukros veiksmų. Laipiojimo sienelės buvo pastatytos tinkamai, instruktoriai elgėsi atsakingai. Atsakovas, kaip asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas, negalėjo neleisti naudotis laipiojimo sienelėmis.

52017-06-05 teismo posėdžio metu ieškovių advokatas nurodė, kad laipiojant privalėjo būti užtikrintas saugumas, laipiotojai turėjo būti supažindinti su laipiojimo taisyklėmis. Nors atsakovai nurodo, kad pati mergaitė buvo neatsargi, teismo posėdyje peržiūrėtame įraše matyti, jog laipiojimo sienelių zonoje vyravo visiškas chaosas. Iš pradžių medicininės prognozės buvo apie neįgalumą, dabar – apie šlubavimą, o metus laiko po įvykio dėl mergaitės sveikatos vyravo nežinomybė.

62017-06-05 teismo posėdžio metu ieškovė R. M. paaiškino, kad po traumos medicinine prasme situacija buvo labai grėsminga, gydytojai prognozavo, jog yra net 50 proc. tikimybė, kad koja po operacijos nesugis, o tai reiškė, kad dukra liks neįgali; taip gydytojai kalbėjo iki 2016 m. liepos. Nurodė, kad koją dukrai skauda iki šiol, be to, skauda ir neoperuotas vietas nuo raiščių pertempimo, mergaitė kentė baisius skausmus, be to, nebegali tokiu pat pajėgumu, kaip iki traumos, užsiimti gimnastikos sportu, kas jai buvo labai svarbu, ji buvo perspektyvi. Ir šiuo metu dėl audinių nekrozės gydytojai rekomenduoja tikrintis kas 1 metai. Ieškovė patvirtino, kad po įvykio ne kartą klausė dukros, ar jai instruktorius kalbėjo apie kokias nors taisykles, tačiau dukra atsakė, kad instruktorius pasakė eiti ir laipioti. Dukrai buvo darytos dvi rimtos operacijos, vienos kojos raumenys atrofavosi ir ši koja mažesnė. Jai aplinka atrodė saugi, nes manė, kad dirba profesionalai, kurie turėjo užtikrinti vaikų saugumą.

72017-06-05 teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ atstovas teigė, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų – buvo patiesti čiužiniai, instruktoriai davė komandas laipiotojams, instrukcijos buvo teikiamos laipiojimo procese. Taip pat nėra priežastinio ryšio, jis atsitiktinis. Nurodė, kad atvykę medikai kluptelėjo ant sužeistosios, kas taip pat galėjo įtakoti sužeidimų dydį. Be to, pati nukentėjusioji prisidėjo prie padarinių kilimo, per daugybę metų tai buvo vienintelis įvykis, kai kažkas buvo sužalotas. Lipant rizika yra minimali, nes jei ir krentama, tai iš nedidelio aukščio ant 30 cm čiužinių. Įvykio metu žmonių srautas buvo labai didelis, bet instruktoriai aktyviai bendravo, aiškino taisykles, o įvykis nutiko nukentėjusiajai elgiantis neatsargiai, kai instruktorius leido šokti, o mergaitė išbėgo į kito vaiko kritimo zoną; tai buvo atsitiktinumas.

82017-06-05 teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ „Sveikas miestas“ atstovas nurodė, kad nukentėjusioji turėjo elgtis atsakingiau bei apdairiau, ji turėjo sportinės patirties, todėl nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei pripažinti, be to, nėra solidarios atsakomybės. Atsakovai padarė viską, kad būtų užtikrintas saugus laipiojimas.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ 2015 m. spalio 3 – 4 dienomis Lietuvos parodų ir kongreso centre „Litexpo“ organizavo renginį „Vilniaus sporto festivalis 2015“, kurio metu, laipiodama atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ pastatyta laipiojimo sienele, buvo sužalota ieškovė S. M.. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas.

11Ieškovės ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamos, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jos patyrė iš viso 12 000 Eur neturtinę žalą – 10 000 EUR S. M., o 2 000 EUR R. M.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis įtvirtina asmenų pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

12Taigi, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo tyčia ar dėl neatsargumo atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, šaliai nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl teismas sprendime pasisako dėl visų atsakomybės sąlygų.

13Neteisėti veiksmai.

14Ieškovės ieškinyje tvirtino, jog žala joms atsirado dėl to, kad atsakovai neužtikrino saugaus laipiojimo aikštelėje, neišaiškino laipiojimo taisyklių. Kaip jau buvo minėta, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos įstatymuose nustatytos pareigos, nes nebuvo užtikrintas ieškovės saugumas, nebuvo supažindinta su laipiojimo sporto taisyklėmis.

15Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (toliau – Sporto įstatymas) nustato, kad kiekviena sporto (šakos) federacija privalo turėti varžybų saugumo taisykles (Sporto įstatymo 3 straipsnis). Lietuvoje laipiojimo sporto federacija yra Lietuvos laipiojimo uolomis asociacija. Šios asociacijos Sporto renginių ir varžybų saugos ir sveikatos nuostatų (toliau – Nuostatai) 27.2 punkte numatyta, kad kiekviena trasa turi būti sukurta taip, kad krisdamas dalyvis neturėtų galimybės susižeisti bei sutrukdyti ar sužeisti kitą dalyvį, teisėją ar žiūrovą. Organizatorius, rengdamas sporto renginius ir varžybas, privalo numatyti priemones varžybų dalyviams apsaugoti (Nuostatų 2 punktas). Taip pat numatyta, kad sporto renginių ir varžybų organizatoriai atsako už renginio dalyvių saugumą jų metu (Nuostatų 3 punktas), o per sporto renginį ar varžybas renginio dalyviams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių ir varžybų saugumo reikalavimais (Nuostatų 4 punktas). Sporto įstatymas įtvirtina sporto renginio organizatoriaus pareigą per renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiūrovams sudaryti galimybę susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais (Sporto įstatymo 42 straipsnio 5 dalis). Pagal šį įstatymą, sporto varžybų ir renginių organizatoriai atsako už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiūrovų saugumą sporto varžybų ar renginių metu (Sporto įstatymo 42 straipsnio 4 dalis).

16Analizuojamu atveju buvo pažeistos aukščiau nurodytos pareigos užtikrinti sporto renginio dalyvių saugumą bei supažindinti su laipiojimo sporto taisyklėmis. Ieškovė R. M. nurodė, kad nei ji, nei jos dukra nebuvo supažindintos su sporto renginio taisyklėmis nei žodžiu, nei raštu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei prie laipiojimo sienelės, nei kitoje pastato vietoje nebuvo iškabintų, dalijamų ar kitaip pateiktų laipiojimo taisyklių. Ieškovės teigė, kad instruktoriai žodžiu taip pat neišaiškino laipiojimo taisyklių, nukentėjusiajai pasakė „eik ir laipiok“. Atsakovai teigė, kad nukentėjusioji buvo žodžiu instruktuota ir žinojo kaip elgtis prie laipiojimo sienelės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą vaizdo įrašą, į ieškovių paaiškinimus tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, į nukentėjusiosios jauną amžių (8 metai) sprendžia, jog nukentėjusiajai nebuvo tinkamai išaiškintos sporto taisyklės. Kaip nurodyta aukščiau, taisyklės nebuvo nurodytos raštu, duomenys apie žodinį instruktavimą taip pat pateikiami tik iš atsakovų paaiškinimų, kitų įrodymų byloje nėra. Atsakovai teigė, kad nukentėjusiosios mama turėjo įsitikinti, ar jos dukra supranta laipiojimo taisykles. Su tokiu atsakovų vertinimu teismas negali sutikti, nes taisyklių išaiškinimo pareiga yra priskirta renginio organizatoriams, o ne renginio dalyvių atstovams – tėvams. Be to, kaip teismo posėdžio metu tvirtino ieškovė, ji, atiduodama dukrą instruktoriui, teiravosi jo apie avalynės dėvėjimą laipiojimo metu, o instruktorius, leidęs lipti su avalyne, dukrai pasakė „eik ir laipiok“. Todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovų argumentus, kad instruktorius mergaitei išaiškino laipiojimo taisyklės. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė, kuri iki įvykio lankė gimnastikos užsiėmimus, turėjo sportinės patirties, todėl turėjo apsispręsti veikti kitaip (neišbėgti į kito vaiko kritimo zoną). Teismas akcentuoja, kad įvykio metu ieškovė buvo mažametė, jai buvo 8 metai ir tai, kad ji užsiiminėjo menine gimnastika niekaip neįrodo, jog ji turėjo ar galėjo žinoti laipiojimo uolomis taisykles, suvokti kylančias grėsmes ir laipiodama sienele spontaniškai nuspręsti dėl vienokio ar kitokio savo elgesio.

17Teismas atkreipia ypatingą dėmesį, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas nors ir buvo nekokybiškas, neleido įžiūrėti žmonių (matėsi tik jų pavidalai), visgi buvo matyti bendras įvykio vaizdas. Iš pateikto vaizdo įrašo tapo akivaizdu, kad prie laipiojimo sienelės buvo daug vaikų, vieni jų atbėgdavo į laipiojimo zoną, kiti iš jos išbėgdavo, vaikai laipiojo sienele chaotiškai, o instruktorių buvo tik trys, todėl teismo neįtikino atsakovų argumentai, kad instruktoriai prižiūrėjo visus vaikus, tuo labiau teikė jiems kažkokius instruktažus žodžiu. Kaip nurodyta aukščiau, renginio organizatorius privalo užtikrinti renginio dalyvių saugumą, o šiuo atveju saugumas nebuvo užtikrintas. Vaikų buvo daug, dėl ko jie nebuvo pakankamai prižiūrimi, nors Nuostatų 27.2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad kiekviena trasa turi būti sukurta taip, kad krisdamas dalyvis neturėtų galimybės susižeisti bei sutrukdyti ar sužeisti kitą dalyvį, teisėją ar žiūrovą. Pažymėtina, kad renginio dalyviai buvo vaikai, kuriuos prižiūrėti reikėjo atidžiau, rūpestingiau, nei suaugusius asmenis. Renginio metu nebuvo imtasi pakankamų apsaugos priemonių, nes iš esmės net ir nesilaikant taisyklių, o vadovaujantis bendražmogišku požiūriu, nebuvo galima leisti laipioti neapibrėžtam vaikų skaičiui, jei nėra pakankamai instruktorių, kurie vaikus tinkamai prižiūrėtų, nekontroliuoti vaikų įbėgimo ir/ar išbėgimo iš laipiojimo zonos. pažymėtina, kad Nuostatų 27.2 punktas akcentuoja būtent krintančiojo nuo sienelės asmens neturėjimą galimybės sužeisti kitą dalyvį, o ne priešingai. Taigi, neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė neteisėtu neveikimu, nes renginio dalyviai nebuvo supažindinti su renginio taisyklėmis, jų saugumas nebuvo pakankamai užtikrintas, laipiojimas ir kritimas nuo sienelės nebuvo koordinuojamas ir kontroliuojamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja A. G., kuri teigė, kad jos vaikams ir jai prie laipiojimo sienelės minėtame renginyje niekas jokių taisyklių neaiškino, instrukcijų nedavė. Taigi, atsižvelgiant į visus įrodymus bei bylos medžiagą, teismo neįtikino atsakovų argumentai, kad instruktoriai kontroliavo kritimus, davė atitinkamas komandas, nes šių argumentų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai; priešingai, bendras įvykio vaizdo įrašas leidžia teismui manyti, jog vyravusiame chaose nei kritimų koordinavimo, nei atitinkamų komandų negalėjo būti. Teismas taip pat laiko niekaip neįrodytus atsakovų argumentus, kad esą medikai, teikdami sužalotajai pirmąją pagalbą ir guldydami ją ant neštuvų ant mergaitės suklupo, o tai taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šį teiginį, byloje nėra.

18Žala.

19CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias, išgyvenimus ir pan. Turi būti nustatyta, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

20Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad S. M. kilo žala, dėl to byloje ginčo nėra. Ieškovė patyrė sveikatos sužalojimą – jai lūžo koja, dėl ko ji neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, jai buvo atliktos kelios operacijos, mergaitė ilgą laiką negalėjo ne tik vaikščioti, bet apskritai pajudėti, negalėjo bendrauti su savo bendraamžiais, lankyti mokyklos.

21Nukentėjusiosios motina R. M. taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl dukros sužalojimo, ji ilgą laiką turėjo prižiūrėti dukrą namuose, negalėjo įprastai dirbti, dėl ko patyrė nepatogumus. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad abi ieškovės dėl įvykio patyrė neturtinės žalos.

22Pažymėtina, kad turtinė žala ieškovei R. M. buvo atlyginta iki šios bylos nagrinėjimo. 2016-12-15 ieškovės, atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance company“ susitarė, kad bus atlyginta 851,40 EUR turtinė žala. Ieškovė R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad turtinė žala buvo atlyginta pilnai.

23Kaltė.

24CK 6.248 straipsnis nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

25Kaip jau minėta aukščiau, atsakovai nepasirūpino laipiojimo taisyklių išaiškinimu, jų nepaskelbė viešai, nors tokia pareiga buvo nustatyta tiek Sporto įstatyme, tiek Nuostatuose. Be to, laipiojimo aikštelėje laipiojančių vaikų instruktoriai pakankamai neprižiūrėjo, nes vaikų buvo daug, instruktoriai buvo tik trys, o laipiojimo taisyklių vaikai nežinojo, dėl ko galima konstatuoti, jog atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, todėl jie yra kalti dėl kilusios žalos.

26Priežastinis ryšys.

27Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

28Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

29Šiuo atveju konstatuotina, jog faktinis priežastinis ryšys egzistuoja. Jei vaikai būtų tinkamai supažindinti su laipiojimo taisyklėmis ir jei instruktoriai laipiojimo aikštelėje būtų palaikę tvarką, teikę tam tikras instrukcijas bei davę atitinkamus nurodymus kaip elgtis bei atidžiai prižiūrėję vaikus, tikėtina, kad kitas vaikas nuo laipiojimo sienelės nebūtų nukritęs ant nukentėjusiosios, o nukentėjusioji nebūtų bėgusi.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010).

31Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog teisinis priežastinis ryšys taip pat egzistuoja, nes neteisėtas neveikimas – nesupažindinimas su laipiojimo taisyklėmis bei nepakankama priežiūra tiesiogiai sukėlė žalą – ant nukentėjusios nukritęs vaikas jai sukėlė traumą - sulaužė koją.

32Dėl neturtinės žalos dydžio.

33Minėta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.. Kadangi neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl priteisiant neturtinę žalą siekiama nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant kuo teisingesnę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškai kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

34Nagrinėjamu atveju ieškovė S. M. prašo priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos. Ieškovė žalos dydį grindė tuo, kad sužalojimas buvo pavojingas, jis galėjo sukelti negrįžtamų pasekmių. Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, buvo atliktos dvi operacijos, gijimo laikas buvo ilgas. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nes mažamečiui, sporto būrelį lankančiam vaikui ypač sunku ilgą laiką gulėti nejudant, nelankyti mokyklos, nebendrauti su bendraamžiais.

35Teismas vertina, kad ieškovės sužalojimų pobūdis iš tiesų buvo sunkus, iš bylos duomenų bei paaiškinimų matyti, jog buvo rizika, kad ieškovė liks neįgali (tokia prognozė buvo neatmetama iki pat 2016 metų liepos), kad koja gali nekrozuoti, t. y. galėjo kilti negrįžtami padariniai. Šiuo metu ieškovės koja yra sugijusi, ji gali gyventi normalų gyvenimą, tačiau iki tol beveik dvejus metus nebuvo aišku, ar koja tinkamai sugis, kojos raumenys buvo sunykę, taigi, akivaizdu, kad sužeidimo padariniai buvo ilgalaikiai, todėl ir mergaitės dvasiniai išgyvenimai buvo ilgalaikiai. Ieškovei buvo atliktos dvi operacijos su anestezija, kas taip pat neabejotinai parodo sužeidimo sudėtingumą, kadangi visuotinai žinoma, jog anestezija veikia visą centrinę nervų sistemą, tai yra visą organizmą, todėl ji taip pat gali sukelti ilgalaikių pasekmių.

36Ieškovės gydymo laikotarpis buvo gana ilgas, ypač, kaip jau minėta, atsižvelgiant į mažametės nukentėjusiosios amžių (8 metai). Mergaitė nuo 2015-10-03 iki 2015-10-30 negalėjo pajudėti, nes buvo sugipsuota nuo pėdos iki liemens, vėliau, nuo 2015-10-30 iki 2015-11-20 jai buvo draudžiama sėdėti, minti koją, nuo 2015-11-20 mergaitei buvo leista vaikščiojo su ramentais, tačiau ji šlubavo, dėl ko jos bendravimo galimybės su bendraamžiais suprastėjo, mergaitė pergyveno dėl to, kad negali užsiimti įprasta veikla kartu su klasės draugais. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė didelius nepatogumus, nes ilgą laiką negalėjo net pati nueiti į tualetą. Į mokyklą ieškovė grįžo 2015-11-23, tačiau tik nuo 2015-12-14 galėjo vaikščioti be ramentų, nors judėjimas ilgą laiką buvo skausmingas. Ieškovei dėl traumos ir jos ilgalaikių padarinių tapo sunku susikaupti mokykloje, jos mokytoja motiną informavo, kad ji išsiblaškiusi, jai sunku susikaupti ir tai tęsėsi kurį laiką, taigi, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, šias aplinkybes mokytoja raštu patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokio amžiaus vaikas sunkiau išgyvena patiriamą fizinį skausmą, nepatogumus dėl negalėjimo judėti, o vėliau dėl judėjimo ribojimų, negalėjimą eiti į mokyklą, mokytis, užsiimti kita veikla, bendrauti, žaisti ir pan.

37Nukentėjusioji iki įvykio lankė gimnastikos užsiėmimus, kurie, kaip rašytu patvirtino mergaitės mokytoja, jai gerai sekėsi. Ieškovės motina teigė, kad dėl patirtų sužalojimų dukra nebegalės užsiimti profesionalia sportine veikla, paaiškino, kad mergaitė vėl lanko gimnastikos užsiėmimus, tačiau jos galimybės ir rezultatai yra kur kas prastesni nei iki patirtos traumos. Į bylą taip pat pateikti du ieškovės diplomai už dalyvavimą gimnastikos varžybose, tačiau teismas šiuos paaiškinimus ir įrodymus vertina kritiškai ir mano, jog aplinkybė, kad ieškovė vėliau būtų užsiėmusi profesionalia gimnastika, o dabar to negali dėl traumos, nėra įrodyta - byloje per mažai duomenų šiai prielaidai pagrįsti, be to, akcentuotina, kad pateikti du diplomai nereiškia, jog mergaitė buvo perspektyvi gimnastė, ypač atsižvelgiant į jos amžių.

38Nors ieškovės S. M. sužalojimas buvo rimtas ir ilgalaikis, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimas nesukėlė negrįžtamų pasekmių, šiuo metu ieškovės koja yra sugijusi bei į tai, jog sužalojimas nebuvo padarytas tiesiogine tyčia, o atsakovai teismo posėdžio metu ne kartą apgailestavo dėl įvykio ir mergaitės traumos, taip pat remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, priteistiną neturtinę žalą mažina iki 5 000 EUR sumos.

39R. M. prašo priteisti 2 000 EUR neturtinės žalos. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Pavyzdžiui, tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 str., reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 str., nustatančiame žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą, taisykles. Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

40Šioje civilinėje byloje yra pagrindas priteisti nukentėjusiosios motinai R. M. neturtinę žalą, tačiau ji mažintina. Pirmiausia, R. M. tiesiogiai nenukentėjo, t. y. ji nebuvo sužalota įvykio metu. Natūralu, kad S. M. motina patyrė dvasinius išgyvenimus dėl dukros patirtų sužalojimų, kadangi jos yra šeimos nariai ir jas sieja artimi santykiai, tačiau, vien to nepakanka nukrypti nuo bendros taisyklės ir priteisti neturtinę žalą tiesiogiai nuo padarytos veikos nenukentėjusiam asmeniui. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė R. M. patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus sužalojus jos dukrą, tačiau ir didelius nepatogumus, susijusius su nukentėjusiosios sužalojimu, jos slaugymu ir priežiūra ištisą parą. Ji turėjo kurį laiką leisti namuose su dukra, kuri buvo visa sugipsuota ir negalėjo pajudėti; mama turėjo ja visapusiškai rūpintis, guosti, prižiūrėti, nuolat vežti į gydymo įstaigą, negalėjo kaip jai buvo įprasta dirbti. Mamos dvasiniai išgyvenimai šiuo atveju taip pat buvo didesni, nes net metus laiko nebuvo aišku, ar dukra neliks neįgali, ar vaiko koja tinkamai sugis, ar koja augs ir ar neliks jokių negrįžtamų pasekmių, ne tik dukra, bet ir motina emociškai turėjo iškęsti vaiko operacijas. Šie nuogąstavimai tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo pat įvykio ir pirmosios operacijos iki 2016 metų liepos.

41Dėl visų paminėtų priežasčių darytina išvada, kad ieškovei R. M. priteistina neturtinė žala mažintina iki 1 000 EUR sumos.

42Dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

43Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, nes bendraskolių prievolės nevykdymo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-144/2014).

44Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D. , bylos Nr. 3K-3-59/2008).

45Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė priteisti žalą iš atsakovų solidariai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ ir UAB „Litexpo“ nustatė renginio „Vilniaus sporto festivalis 2015“ vidaus tvarkos ir dalyvių dalyvavimo taisykles (toliau – Taisyklės), su kuriomis 2015-09-10 pasirašytinai susipažino atsakovas VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“. Šių Taisyklių 5 punkte nustatyta, jog už savo veiklą renginio metu kiekvienas dalyvis yra atsakingas pats. Taisyklių 13 punktas numato, kad renginio dalyviai privalo atlyginti visą žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl dalyvių kaltės ar šių taisyklių nesilaikymo. Taip pat nustatyta renginio dalyvių pareiga užtikrinti, kad jų pristatomos ir teikiamos paslaugos būtų kokybiško bei atsakyti už paslaugų trūkumus ir jų tinkamumą (Taisyklių 2 punktas).

46Kadangi atsakovai susitarė, jog už padarytą žalą atsako pats renginio dalyvis, jis privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, be to, renginio dalyvio pareiga buvo užtikrinti, kad paslaugos būtų kokybiškos ir atsakyti už jų trūkumus ar tinkamumą, teismas laiko, kad šiuo atveju solidari atsakovų atsakomybė negali būti taikoma, o žala priteistina tik iš to atsakovo, kuris ne organizavo renginį, o tiesiogiai teikė konkrečias paslaugas, kuriomis naudodamasi buvo sužalota ieškovė.

47Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismo nuomone, už padarytą žalą ieškovės S. M. sveikatai yra atsakingas VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“.

48Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (5 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės S. M. naudai.

49Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. M. naudai.

50Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų (6 000 EUR*100 proc./12 000 EUR), iš atsakovo ieškovės R. M. naudai priteistina 410,58 EUR (821,15 EUR*50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

51Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ priteistina 135 EUR (270 EUR*50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

52Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 4,05 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ valstybės naudai priteistina, 4,05 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

54ieškinį tenkinti iš dalies.

55Priteisti ieškovės S. M., a. k. ( - ) naudai iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“, į. k. 125815693, 5 000 EUR (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 000 EUR sumos nuo bylos iškėlimo (2017-02-14) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Priteisti ieškovės R. M., a. k. ( - ) naudai iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“, į. k. 125815693,1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos1 000 EUR sumos nuo bylos iškėlimo (2017-02-14) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 410,58 EUR (keturis šimtus dešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

57Priteisti iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“, į. k. 125815693, 4,05 EUR (keturis eurus 5 euro ct) pašto išlaidų ir 135 EUR (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

58Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

59Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. ieškovės prašo priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 EUR neturtinės... 3. Atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 4. Atsakovas VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“ su pareikštu ieškiniu... 5. 2017-06-05 teismo posėdžio metu ieškovių advokatas nurodė, kad laipiojant... 6. 2017-06-05 teismo posėdžio metu ieškovė R. M.... 7. 2017-06-05 teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis... 8. 2017-06-05 teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ „Sveikas miestas“ atstovas... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas VšĮ „Sveikas miestas“ 2015 m.... 11. Ieškovės ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamos, kad dėl neteisėtų... 12. Taigi, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai... 13. Neteisėti veiksmai.... 14. Ieškovės ieškinyje tvirtino, jog žala joms atsirado dėl to, kad atsakovai... 15. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (toliau – Sporto... 16. Analizuojamu atveju buvo pažeistos aukščiau nurodytos pareigos užtikrinti... 17. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtas... 18. Žala.... 19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 20. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad S. M. kilo žala, dėl... 21. Nukentėjusiosios motina R. M. taip pat patyrė dvasinius... 22. Pažymėtina, kad turtinė žala ieškovei R. M. buvo... 23. Kaltė.... 24. CK 6.248 straipsnis nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais... 25. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovai nepasirūpino laipiojimo taisyklių... 26. Priežastinis ryšys.... 27. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 28. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje... 29. Šiuo atveju konstatuotina, jog faktinis priežastinis ryšys egzistuoja. Jei... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine... 31. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog teisinis priežastinis ryšys taip... 32. Dėl neturtinės žalos dydžio.... 33. Minėta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta... 34. Nagrinėjamu atveju ieškovė S. M. prašo priteisti 10... 35. Teismas vertina, kad ieškovės sužalojimų pobūdis iš tiesų buvo sunkus,... 36. Ieškovės gydymo laikotarpis buvo gana ilgas, ypač, kaip jau minėta,... 37. Nukentėjusioji iki įvykio lankė gimnastikos užsiėmimus, kurie, kaip... 38. Nors ieškovės S. M. sužalojimas buvo rimtas ir... 39. R. M. prašo priteisti 2 000 EUR neturtinės žalos. CK... 40. Šioje civilinėje byloje yra pagrindas priteisti nukentėjusiosios motinai 41. Dėl visų paminėtų priežasčių darytina išvada, kad ieškovei 42. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo.... 43. Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai,... 44. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą... 45. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė priteisti žalą iš atsakovų... 46. Kadangi atsakovai susitarė, jog už padarytą žalą atsako pats renginio... 47. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismo nuomone, už padarytą žalą... 48. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 49. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l... 51. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš... 52. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 4,05... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286... 54. ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti ieškovės S. M., a. k. (... 56. Priteisti ieškovės R. M., a. k. (... 57. Priteisti iš atsakovo VšĮ „Laipiotojų uolomis klubas“, į. k.... 58. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...