Byla 2A-768-431/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Industrius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Industrius“ ieškinį atsakovams UAB „Baltoil“, BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M., T. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės į priklausinius pripažinimo ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos verslo centras“, V. Š. ieškinį atsakovams UAB „Baltoil“, BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M., T. T., AB „Vilniaus taksi“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės į priklausinius pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. D., Z. D., UAB „Alauša“, AB DNB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti jo nuosavybės teisę į garažo priklausinius: rezervuarą (pažymėtą plane 4H1b), 9045/10000 dalis kitų (inžinerinių) statinių – aikštelės, šaligatvio, 9045/10000 dalis kito (inžinerinio) statinio – tvoros ir išreikalauti juos iš atsakovo UAB „Baltoil“ svetimo neteisėto valdymo, įpareigojant ieškovą atlyginti atsakovui jų įsigijimo kainą – 135.630,00 Lt; pripažinti niekinėmis 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ ir A. T., 2008 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos A. T. ir V. M. bei V. M., 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos V. M., V. M. ir T. T., 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos T. T. ir UAB „Baltoil“, dalis dėl rezervuaro, 9045/10000 dalių kitų (inžinerinių) statinių – aikštelės, šaligatvio ir 9045/10000 dalių kito (inžinerinio) statinio – tvoros pardavimo. Nurodė, jog 2,1700 ha ploto valstybinės žemės sklype esantys 8944 kv. m ploto asfalto aikštelė, 357 kv. m ploto šaligatviai bei 423,51 m ilgio tvora (toliau – kiemo statiniai) yra žemės sklype esančių pagrindinių pastatų: garažo, administracinio pastato ir kontrolinio punkto priklausiniai, o rezervuaras – garažo priklausinys. 1974 metais žemės sklype buvo pastatytas 8 aukštų garažas su pagalbiniu statiniu – rezervuaru ir kitais priklausiniais – kiemo statiniais. Taip pat žemės sklype buvo pastatyti kiti du savarankiški pastatai: administracinis pastatas ir kontrolinis punktas. Garažo paskirtis buvo saugoti, aptarnauti, plauti ir remontuoti automobilius. Rezervuaras buvo pastatytas tam, kad garaže susidarančios gamybinės nuotekos būtų nuvestos į rezervuarą ir jame būtų išfiltruotos bei išvalytos. Tvoros buvo suplanuotos tam, kad teritorija būtų apjuosta iš visų pusių ir saugoma, į teritoriją būtų patenkama per vartus, patekimas per pagrindinį įvažiavimą kontroliuojamas iš kontrolinio punkto. Visa teritorija aplink pastatus, išskyrus žalius plotus, buvo išasfaltuota, o pėstiesiems skirti šaligatviai iškloti plytelėmis. Kiekvienas pagrindinis pastatas buvo atskirai aprašytas 1974 m. liepos 29 d. Namų valdos pastatų ir įrengimų aprašyme. Garažo Namų valdos pastatų ir įrengimų aprašyme nurodyti jam tarnauti skirti statiniai. Rezervuaras nurodytas dalyje „Pagalbinės pastato dalys (priestatai ir kt.)“. Tai akivaizdžiai reiškia, kad rezervuaras laikomas neatskiriamu ir garažui funkcionuoti skirtu pagalbiniu statiniu. Kiemo statiniai yra skirti aptarnauti garažui, kaip pačiam pagrindiniam pastatui žemės sklype. Nuo pastatymo garažas yra eksploatuojamas ir naudojamas pagal paskirtį. Garažo naudotojų veikloje susidarančios nuotekos (išskyrus fekalines) garažo pastato vamzdynais yra nuvedamos į šalia pastato esantį rezervuarą. Tik po to, kai rezervuare surinktos nuotekos yra išvalomos iki leidžiamo lygio, nuotekos nuvedamos į miesto kanalizacijos tinklus. Rezervuaras nuo jo pastatymo atlieka tą pačią funkciją – garažo nuotekų valymą. Garažo funkcionavimas be rezervuaro iš esmės būtų neįmanomas. Garažas stovi žemės sklypo viduryje, todėl prieiti, privažiuoti prie jo galima tik per kiemo statinius, kurie supa garažą iš visų pusių. Ieškovas įsigijo garažą sudarančias patalpas iš AB DNB bankas pagal 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį. AB DNB bankas perėmė šias patalpas iš savo skolininko, atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, realizuodamas hipotekos kreditoriaus teisę ir perimdamas įkeistą turtą, nes varžytynėse nepavyko jo parduoti. Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ garažą įsigijo už AB DNB bankas suteiktą kreditą. Pagal kredito sutarčių sąlygas atsakovas įsipareigojo įkeisti bankui garažą, rezervuarą, kiemo statinius ir kai kuriuos kitus žemės sklype esančius statinius. Tačiau atsakovas įformino tik garažo hipotekos lakštą. Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 2008 m. gruodžio 11 d. nesąžiningai išpardavė žemės sklype esančius statinius susijusiems asmenims: ginčo statinius bei žemės sklype esantį sandėlį, rezervuarą 7H1b, aikštelę, stoginę pardavė savo generaliniam direktoriui A. T., operatorinę ir degalinę pardavė akcininkui, buvusiam ilgamečiam valdybos pirmininkui V. G.. 2008 m. gruodžio 31 d., tai yra po 20 dienų, A. T. ir V. G. perleido visus įsigytus pastatus sutuoktiniams V. M. ir V. M.. V. M. motina L. M. buvo susijusi su BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, nes ji įsipareigojo įkeisti dalį žemės sklypo, užtikrindama įmonės kreditus. 2009 m. vasario 18 d., tai yra po 1,5 mėnesio, V. M. ir V. M. perleido visus įsigytus pastatus T. T., kuris 2009 m. rugpjūčio 31 d., tai yra po 6,5 mėnesio, pardavė visus turimus statinius žemės sklype atsakovui UAB „Baltoil“. Minėtą bendrovę įsteigė akcininkai A. Č. ir D. M. 2009 m. gegužės 14 d., tai yra prieš 3,5 mėnesio iki statinių žemės sklype pirkimo. A. Č. yra ir trečiojo asmens UAB „Alauša“ vienintelis akcininkas nuo 1995 m. gegužės 20 d., o vadovauja įmonei nuo pat jos įsteigimo 1990 m. gruodžio 28 d. UAB „Alauša“ naudojo degalinės statinius savo degalinės veiklai dar iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai ją nupirko UAB „Baltoil“. Nei rezervuaras, nei kiemo statiniai dėl savo prigimties ir paskirties negali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Aikštelė buvo pastatyta tam, kad būtų tinkamai eksploatuojami žemės sklype esantys pagrindiniai pastatai, ir kitoms šių pastatų savininkų ir naudotojų reikmėms: privažiuoti prie pastatų, tarp jų – garažo, statyti į garažą ar kitą pagrindinį pastatą atvykusių asmenų automobilius, priešgaisrinės tarnybos automobiliams privažiuoti prie garažo iš visų pusių gesinti gaisrą ir pan. Akivaizdu, kad tiek kiemo statiniai, tiek rezervuaras yra priklausiniai, jie iš karto buvo suprojektuoti su pagrindiniais statiniais žemės sklype ir visą laiką buvo ir yra pagrindinių statinių priklausiniais pagal naudojimo pobūdį ir savo funkcinį ryšį su pagrindiniais statiniais. Sandoris, kuriuo BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ perleido ginčo statinius, yra niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Akivaizdu, kad finansinių sunkumų patirianti bendrovė ginčo statinius nesąžiningai pardavė susijusiam asmeniui, siekdama, kad į juos nebūtų nukreipti kreditorių reikalavimai, tarp jų – AB DNB bankas. Atsakovas UAB „Baltoil“, kaip rūpestingas pirkėjas, protingas ir apdairus verslo subjektas, prieš pirkdamas statinius negalėjo nematyti, jog žemės sklype, be perkamų degalinės statinių, stovi didžiuliai pastatai – garažas, administracinis pastatas, taip pat kontrolinis punktas, ir kad jų veikloje yra intensyviai naudojami ginčo statiniai, kad patekti į šiuos pastatus galima tik per kiemo statinius, teritoriją saugo tvora, o rezervuaras naudojamas garažo nuotekoms valyti. Be to, UAB „Baltoil“ įsigijo ginčo statinius už nepagrįstai mažą kainą: pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. VĮ „Registrų centras“ apskaičiuotą visų atsakovo įgytų statinių vidutinė rinkos vertė – 1.547.500 Lt, tuo tarpu UAB „Baltoil“ sumokėjo už visus statinius tik 305.000 Lt, t. y. daugiau nei penkis kartus mažesnę kainą už tos dienos rinkos vertę. Tai taip pat patvirtina atsakovo nesąžiningumą.

6Trečiasis asmuo AB DNB bankas sutiko su ieškiniu, nurodė, kad jis turėtų būti patenkintas. Ginčo statiniai – rezervuaras, tvora, šaligatvis, asfaltuota aikštelė – pagal savo paskirtį yra reikalingi pagrindiniam daiktui – garažui – aptarnauti, todėl yra jo priklausiniai ir negali būti savarankiški objektai. UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, be banko, kaip hipotekos kreditoriaus, leidimo, nesąžiningai pardavė bankui įkeistus garažo priklausinius susijusiems asmenims, dėl to yra suvaržytos dabartinio savininko UAB „Industrius“ teisės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažo pastatu.

7Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog vindikacinį ieškinį gali reikšti tik daikto savininkas, tuo tarpu ginčo statiniai niekada nepriklausė ieškovui nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms, kai ginčo statinių savininkas perleido juos atskirai nuo garažo, ieškovas, kaip vėlesnis garažo savininkas, negali pretenduoti į ginčo statinių, kaip buvusių priklausinių, nuosavybę. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad be ginčo statinių negali tinkamai eksploatuoti garažo pastato.

8Atsakovai V. ir V. M. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog daikto buvimą priklausiniu lemia ne tik jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, tačiau ir to daikto savininko valia. Jeigu daikto savininkas parduoda priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto, tai tokio sandorio šalių susitarimas turi prioritetinę reikšmę ir yra privalomas vėliau tuos daiktus ar jų dalį įgijusiems asmenims, nes jie įsigyja tam tikus daiktus žinodami faktinę situaciją, daiktines teises. Aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo perleisti atskirai nuo garažo patalpų, reiškia savininko sprendimą nelaikyti jų priklausiniais, toks sprendimas neprieštarauja šių statinių prigimčiai. Be to, aplinkybės, kad ginčo teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, esančius pastatus, tarp jų – ir garažą, jau daug metų aktyviai naudoja verslui daug asmenų įvairiais pagrindais (ir nuosavybės, ir nuomos), patvirtina išvadą, jog ieškovas kelia naudojimosi daiktais, paslaugų jam teikimo klausimus, kurie turi būti sprendžiami ne paimant per prievartą daiktus iš savininko, bet kitais būdais: nustatant naudojimosi daiktais tvarką (CK 4.75 straipsnis), servitutą (CK 4.124 straipsnis), įpareigojant teikti viešąsias paslaugas (CK 6.184 straipsnis).

9Atsakovas T. T. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ginčo statinius ir kitus degalinei priskirtus statinius įsigijo atlygintinai pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. ir V. M., o 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Baltoil“. Atsakovas tiek įsigydamas ginčo statinius, tiek juos perleisdamas, nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, viešosios tvarkos ar moralės reikalavimų, dėl kurių pirkimo-pardavimo sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Garažą iš AB DNB bankas ieškovas įsigijo 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios 8.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas yra susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, charakterizuojančiais įsigyjamą daiktą, 9.2 punkte – kad iki šios sutarties sudarymo apžiūrėjo daiktus, susipažino su jų būkle ir kokybe. Nei ieškovas, nei ankstesnis savininkas nelaikė, kad, perleidžiant garažo pastatą, yra jo priklausinių, kurie reikalingi pastatui tinkamai naudoti, tačiau jie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Atsakovas yra sąžiningas įgijėjas (CK 4.26 straipsnis), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiomis jo sudarytas dėl ginčo statinių pirkimo-pardavimo sutartis.

10Atsakovas UAB „Baltoil“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas, įsigydamas garažą, iš viešojo registro duomenų galėjo matyti, jog visi ginčo statiniai įregistruoti kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. yra UAB „Baltoil“ nuosavybė. Buvęs savininkas UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 2008 m. gruodžio 11 d. pardavė ginčo statinius atskirai nuo garažo patalpų, pasilikdamas savo nuosavybe tik garažą. Toks sandoris neprieštaravo jokioms įstatymo normoms, jis buvo patvirtintas notaro. Įstatymas leidžia parduoti priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Akivaizdu, kad vėlesnis daikto savininkas negali pretenduoti į buvusio priklausinio nuosavybę, nes tai pažeistų sąžiningo įgijėjo teises ir teisėtus interesus, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Rezervuare yra valymo įrenginiai, kurie atsakovui UAB „Baltoil“ būtini degalinės pastatams ir statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu ieškovo įsigytos garažo patalpos jau daug metų nenaudojamos tam, kam jos buvo pastatytos 1974 m., kai visoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdė viena įmonė – Vilniaus taksi parkas. Jeigu dabartiniu metu reikia surinkti ir išvalyti tam tikras nuotekas iš garažo, tai garažo savininkui nebūtina turėti rezervuaro nuosavybės teise. Nuotekų surinkimą ir išvalymą galima spręsti kitais būdais (pvz., įsirengiant kitus valymo įrenginius, nuomojantis kitiems asmenims priklausančius valymo įrenginius, nevykdant ūkinės veiklos, kuriai reikia valymo įrenginių ir pan.). Ieškovas, įsigydamas nuosavybėn garažo pastatą, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, įvertinti, kaip spręs nuotekų surinkimo, jų išvalymo klausimą. Atsakovas yra sąžiningas ginčo statinių įgijėjas, todėl šie negali būti iš jo išreikalauti (CK 4.26 straipsnio 2 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovas apskritai negali pretenduoti į kiemo statinius, kurie pirminio savininko buvo parduoti kaip atskiri savarankiški objektai, ir atsakovo įsigyti iš vėlesnio savininko kaip savarankiški objektai.

11Trečiasis asmuo UAB „Alauša“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuomos sutarties su UAB „Baltoil“ pagrindu UAB „Alauša“ nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. valdo vieną iš ginčo objektų – rezervuarą. Galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo, kad nuotekų tvarkymo sistema priklausytų nuotekas išleidžiančiam asmeniui nuosavybės teise. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuotekos iš garažo patenka į rezervuarą ir yra jame valomos. Ieškovo teiginiai, kad tik per ginčo kiemo statinius galima prieiti ar privažiuoti prie garažo – nepagrįsti. Nei rezervuaras, nei ginčo kiemo statiniai viešajame registre niekada nebuvo įregistruoti kaip garažo priklausiniai, ieškovas įsigijo garažo pastatą nuosavybėn be priklausinių. Ieškovas niekada nebuvo ginčo statinių savininkas. Garažu ir kiemo statiniais buvo disponuojama kaip atskirais, vienas nuo kito nepriklausančiais turtiniais vienetais dar tuo metu, kai garažas ir kiemo statiniai priklausė vienam savininkui, tai yra UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“.

12Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog ginčo daiktų teisinė registracija atlikta statinių pripažinimo tinkamai naudotis aktų ir notariškai patvirtintų sandorių pagrindu. Ginčo objektai – aikštelė, šaligatvis, tvora – suformuoti ir 2010 m. liepos 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, padalijus nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinius. Nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, nuosavybės teisės į ginčo statinius įregistravimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisė aktų nuostatomis, esant teisėtiems ir nenuginčytiems teisiniams pagrindams.

13Trečiasis asmuo UAB „Atviros informacinės sistemos“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovui turėtų būti pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į kiemo statinius, išreikalaujant juos iš svetimo neteisėto UAB „Baltoil“ valdymo, taip pat pripažintos niekinėmis ieškinyje nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių dalys dėl ginčo kiemo statinių pirkimo-pardavimo. Dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su rezervuaru, teismas turėtų spręsti savo nuožiūra, nes trečiasis asmuo neturi teisinio intereso dėl šio statinio.

14Trečiasis asmuo V. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė tenkinti ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į garažo priklausiniais esančius kiemo statinius ir išreikalauti juos iš svetimo neteisėto atsakovo UAB „Baltoil“ valdymo, taip pat pripažinti niekinėmis ieškinyje nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių dalis dėl ginčo kiemo statinių perleidimo. Dėl reikalavimų, susijusių su rezervuaru, nurodė, kad teismas turėtų spręsti savo nuožiūra.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. D. nurodė, kad nepalaiko ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimų.

16Tretieji asmenys UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos verslo centras“, V. Š. pareiškė savarankišką ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į antraeilius daiktus: aikštelę, šaligatvį, tvorą ir išreikalauti juos iš atsakovo UAB „Baltoil“ svetimo neteisėto valdymo, pripažinti niekinėmis: 2006 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos AB „Vilniaus taksi“ ir UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ ir A. T., 2008 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos A. T. ir V. M. bei V. M., 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos V. M., V. M. ir T. T., 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos T. T. ir UAB „Baltoil“, dalis dėl kitų (inžinerinių) statinių – aikštelės, šaligatvio ir tvoros pardavimo. Nurodė, jog 2,1700 ha ploto valstybinės žemės sklype šiuo metu yra trys pagrindiniai pastatai: garažas, administracinis pastatas ir kontrolinis punktas. Tretieji asmenys yra administracinio pastato ir kontrolinio punkto bendraturčiai. Šiuos tris pastatus aptarnauja, jų funkcionavimą užtikrina antraeiliai daiktai – 8944 kv. m ploto asfalto aikštelė, 357 kv. m ploto šaligatviai, 423,51 m ilgio tvora. Kiemo statiniai funkciniu ryšiu neatskiriamai susieti su pagrindiniais statiniais, skirti jų tikslinei paskirčiai užtikrinti: tik per kiemo statinius galima patekti į pagrindinius statinius, naudoti juos pagal paskirtį, todėl ginčo kiemo statiniai yra antraeiliai daiktai, konkrečiai – esminės pagrindinių daiktų (garažo, administracinio pastato, kontrolinio punkto) dalys. Kiemo statiniai yra antraeiliai, juos turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas. Būdami esminės pagrindinių daiktų dalys, ginčo kiemo statiniai negalėjo būti savarankiškas teisinių santykių objektas, jie gali priklausyti tik pagrindinių daiktų savininkams.

17Ieškovas UAB „Industrius“ prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti UAB „Atviros informacinės sistemos“ bei UAB „Pelesos verslo centras“ nuosavybės teisę į 768/10000 dalis kiemo statinių, o V. Š. – nuosavybės teisę į 9/10000 dalis kiemo statinių, išreikalaujant nurodytas daiktų dalis iš atsakovo UAB „Baltoil“ svetimo neteisėto valdymo; pripažinti niekinėmis ieškinyje išvardytų pirkimo-pardavimo sutarčių dalis dėl 777/10000 dalių kiemo statinių pardavimo; kitą ieškinio dalį atmesti.

18Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog kiemo statiniai, nustačius jų funkcinį ryšį su pagrindiniais daiktais, būtų antraeiliai daiktai, tačiau tik pagrindinių daiktų priklausiniai, bet ne esminės jų dalys. Funkcinis ryšys yra fakto klausimas. Kiekvieno priklausinio ryšys su pagrindiniu daiktu gali būti skirtingas, jis gali keistis. Ginčo objektai buvo vientiso komplekso sudėtinė dalis, tai yra visa teritorija ir infrastruktūra buvo sukurti tarnauti iš esmės vienam savininkui pagal jo vykdomos konkrečios veiklos pobūdį. Vėliau šis kompleksas atskirais objektais buvo perleistas skirtingiems savininkams, taigi funkcinis komplekso vientisumas iš esmės pasikeitė. Pagrindinio daikto savininkas privalo įrodyti funkcinio ryšio buvimą, tačiau tretieji asmenys paviršutiniškai nurodo jų turto ir antraeilių daiktų ryšį. Įstatymuose nėra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, pagal kurią priklausiniai negalėtų būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Tokia įstatymo formuluotė pabrėžia dispozityvią įstatymų leidėjo nuostatą, pagal kurią daikto savininkas sutartimi gali nuspręsti neperleisti antraeilio daikto, pažymėdamas tai pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Kartu darytina išvada, kad savininkas gali perleisti tik priklausinį, neperleisdamas pagrindinio daikto, nes įstatymas nenustato draudimo perleisti dalį savo turto, tiek pagrindinio, tiek ir antraeilio. Savininkas nuosavybės teisę gali įgyvendinti laisvai, kol nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Pagrindinių daiktų savininkų interesai gali būti derinami nebūtinai tampant bendraturčiais, kaip teigia tretieji asmenys, bet ir kitais įstatymo nustatytais būdais (pvz., nustatant servitutą). Tretieji asmenys nenurodo imperatyvių teisės normų, kurias pažeidžia ginčijami sandoriai, taip pat nepagrindžia ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

19Atsakovas T. T. nesutiko su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais. Nurodė, jog atsakovas, įsigydamas ir perleisdamas ginčo statinius, nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, viešosios tvarkos ar geros moralės reikalavimų, dėl kurių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Ginčijami sandoriai buvo patvirtinti notaro, viešuosiuose registruose patikrinus, ar nėra pritaikyti apribojimai disponuoti turtu, ar turto teisinis statusas leidžia jį perleisti (ar nekilnojamojo turto objektai neįregistruoti kaip kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniai, antraeiliai daiktai), ar nėra įregistruotų teisminių ginčų dėl perkamo turto ir pan.

20Atsakovai V. ir V. M. nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti nurodytų daiktų teisinę priklausomybę – visi teiginiai pagrįsti abstrakčiais samprotavimais. Pagal suformuotą teismų praktiką, daiktų funkcinis ryšys turi būti aktualus, naudojamas, o ne prognozuojamas. Ginčo objektu esantys daiktai nėra pagrindinių daiktų sudėtinės dalys. Tretieji asmenys jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus įgijo jau susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, ginčo daiktų atitinkamam funkciniam ryšiui, naudojimo ir valdymo praktikai, pagal kurią kiemo statiniai nebuvo laikomi antraeiliais daiktais garažo, administracinio pastato, kontrolinio punkto atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo kiemo statinius nusavinti iš dabartinio jų savininko, perduodant jų nuosavybę neatlygintinai tretiesiems asmenims.

21Atsakovas UAB „Baltoil“ nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog neaišku, kuo remdamiesi tretieji asmenys teigia, jog žemės sklype yra tik trys pagrindiniai daiktai, kodėl kiti nekilnojamieji daiktai, esantys šiame sklype, tarp jų – degalinės statiniai, nėra pagrindiniai. Tikslus savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, esančių valstybinės žemės sklype, sąrašas nurodytas šio žemės sklypo plane, parengtame ir patvirtintame 2012 m. teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant išskirti žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti bei valstybinės žemės sklypo dalimis išnuomoti. UAB „Pelesos verslo centras“ turėjo pakeisti 2009 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kad ji atitiktų naujai patvirtintą ir šiuo metu galiojantį žemės sklypo planą, pagal kurį nustatomos nuomojamo žemės sklypo dalys, tenkančios UAB „Pelesos verslo centras“ ir kitiems statinių savininkams. Nuomojamos žemės sklypo dalys neapima ir negali apimti ant jų esančių kiemo statinių. Tretieji asmenys nepagrįstai nurodo, jog ginčo kiemo statiniai yra esminės pagrindinių daiktų (garažo, administracinio pastato, kontrolinio punkto) dalys. Ginčo objektu esantys kiemo statiniai neįeina į garažo, administracinio pastato ar kontrolinio punkto sudėtį ir su nurodytais pastatais nėra susiję taip neatskiriamai, kad be jų nurodyti pastatai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai. Kiemo statiniai pagal savo prigimtį gali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Pastatų (patalpų) savininkai neturi ir negali turėti kliūčių naudotis jiems priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, neturėdami nuosavybės teise kiemo statinių dalies. Jeigu kiltų ginčas, jis galėtų būti išspręstas servituto nustatymu.

22Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Alauša“ nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų dėl jiems priklausančių administracinio pastato ir kontrolinio punkto patalpų bei kiemo statinių funkcinio ryšio, remiasi tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, jog administracinis pastatas ir kontrolinis punktas negali funkcionuoti be kiemo statinių. Tokie teiginiai neatitinka realios situacijos, nes tretieji asmenys, eksploatuodami savo patalpas, nepatiria jokių sunkumų. Ieškinyje nenurodyta, kokia konkreti kiemo statinių dalis, trečiųjų asmenų nuomone, reikalinga administracinio pastato ir kontrolinio punkto funkcionavimui užtikrinti. Tai, kad tretieji asmenys negali nurodyti jiems reikalingos kiemo statinių dalies, į kurią prašoma pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę, reiškia, jog kiemo statinių ir administracinio pastato bei kontrolinio punkto funkcinis ryšys yra neįrodytas.

23Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodė, jog neturi teisinio intereso dėl bylos baigties, todėl kilusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Industrius“ ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos verslo centras“, V. Š. ieškinius. Priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Baltoil“ 2.646,16 €, trečiajam asmeniui UAB „Alauša“ – 1.997,40 € bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos verslo centras“, V. Š. po 236,66 € atsakovui UAB „Baltoil“, ir po 175,22 € trečiajam asmeniui UAB „Alauša“ bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovo UAB „Industrius“ 79,89 €, iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos verslo centras“, V. Š. po 14,94 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

26Įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo vyriausiąją finansininkę pervesti ekspertui 173,77 €, iš 1000 Lt dydžio užstato, sumokėto UAB „Industrius“ į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo vyriausiąją finansininkę grąžinti ieškovui UAB „Industrius“ 115,85 € iš 1000 Lt dydžio užstato, sumokėto UAB „Industrius“ į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

28Teismas nustatė, kad ginčo aikštelė, tvora, šaligatvis neįeina į pagrindinių daiktų sudėtį, nėra susiję su pagrindiniais daiktais taip, kad be jų pagrindiniai daiktai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai. Visi viename žemės sklype esantys pagrindiniai daiktai gali būti naudojami pagal paskirtį, nepaisant aikštelės, tvoros, šaligatvio buvimo. Esant asfaltuotai aikštelei ir šaligatviams patogiau pasiekti pagrindinius statinius, tačiau jais būtų galima naudotis ir tuo atveju, jeigu aikštelės ir šaligatvio nebūtų. Pagrindiniai pastatai gali būti eksploatuojami pagal paskirtį ir nesant tvoros, nes byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora aptverta žemės sklypo teritorija, kurioje yra ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantys pagrindiniai daiktai, būtų saugoma, ir kad tvoros tiesioginė funkcinė paskirtis yra teritorijos bei joje esančių statinių apsaugos užtikrinimas. Esant tokioms aplinkybėms, ginčo statinių nėra pagrindo laikyti žemės sklype esančių pagrindinių daiktų esminėmis dalimis. Teismas pažymėjo, kad tam tikro daikto kvalifikavimą priklausiniu lemia to daikto savybės ir savininko valia. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo objektų savininkas – AB „Vilniaus taksi“ – viename žemės sklype esančiais objektais disponavo savo nuožiūra, nuo 1997 m. perleisdamas kitų asmenų nuosavybėn tam tikrus vientisą kompleksą sudariusius objektus. Pavyzdžiui, garažas buvo parduodamas dalimis, perleidžiant tam tikras patalpas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, be ginčo tvoros ir kiemo aikštelės, stoginė taip pat buvo kiemo statinys; šie trys statiniai turėjo vieną unikalų numerį. Bylos duomenimis, ginčo aikštelė, šaligatvis ir tvora suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2010 m. liepos 16 d., tai yra po to, kai juos įsigijo paskutinis įgijėjas – atsakovas UAB „Baltoil“, padalijus nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, stoginę). 2006 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tuometis ginčo statinių savininkas nusprendė kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, stoginę) parduoti kartu su degalinės statiniais, sandėliu, dviem rezervuarais. Toks AB „Vilniaus taksi“ disponavimas kiemo statiniais nebuvo kvestionuotas. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad ginčo kiemo statinių pardavimo atsakovams metu jie buvo bendrai valdomi visų žemės sklype esančių pagrindinių daiktų bendraturčių, tai yra kad tvoros, aikštelės, šaligatvio remontu, išlaikymu rūpinosi visi žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkai, proporcingai turimai nuosavybės teise pastatų ir statinių daliai.

29Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ieškiniu prašė pripažinti jų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nenustatant dalių. Ta aplinkybė, kad tretieji asmenys negali nurodyti, kokia konkreti ginčo statinių dalis reikalinga jų turimiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, leidžia teigti, jog iki reikalavimų šioje byloje pareiškimo ginčo statinių bendrosios dalinės nuosavybės klausimas nebuvo keliamas. Ieškovas bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, vienodai teigdami, jog ginčo statiniai yra bendroji dalinė nuosavybė, laikosi iš esmės skirtingų pozicijų dėl dalių nustatymo kriterijų. Tai patvirtina, kad iki tol, kol visą garažo pastatą įsigijo ieškovas UAB „Industrius“, ginčo statinių bendrosios nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas. Faktas, kad ginčo statiniais naudojasi visų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkai, pats savaime nėra pagrindas teigti, jog dėl to ginčo statiniai yra visų žemės sklype esančių pastatų bei statinių priklausiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų pastatų ir statinių savininkams. Ginčo daiktų bendrosios dalinės nuosavybės klausimas nebuvo keliamas nuo 1997 m., kai AB „Vilniaus taksi“ ėmė pardavinėti žemės sklype esančius pastatus ir statinius. Šio klausimo iškėlimas 2012 m. nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir civilinių santykių stabilumo principais.

30Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarčių dalys yra niekinės dėl to, jog prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar (ir) viešajai tvarkai bei gerai moralei. Teismo vertinimu, nurodytos sutartys yra nuginčijami sandoriai. Įstatymo normos, reglamentuojančios pagrindinių daiktų ir priklausinių perleidimą yra dispozityvaus pobūdžio – pagrindinio daikto savininkas priklausinius turi teisę parduoti atskirai nuo pagrindinio daikto (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Jeigu toks pardavimas pažeidžia kitų suinteresuotų asmenų teises, šie turi teisę ginčyti pardavimo sandorį. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta pagrįsta ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pozicija, kad atsakovai ginčijamais sandoriais perleido ir jiems nuosavybės teise nepriklausančią ginčo daiktų dalį, sudaryti sandoriai būtų ne niekiniai, bet nuginčijami, nes savininkas, kurio daikto dalis perleista, sutikdamas su tokiu perleidimu, turi teisę pritarti sandoriui, nors ir sudarytam ne jo paties (CK 1.79 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje kontrolinio punkto patalpų dalies savininkai nekvestionavo atsakovų sudarytų sandorių ir nereiškė reikalavimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo statinius gynimo.

31Dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentų, kad, atsakovui UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 2007 m. sausio 10 d. įkeitus DNB bankui garažą, kartu buvo įkeisti ir ginčo statiniai, kaip pagrindinio daikto priklausiniai (CK 4.171 straipsnio 2 dalis), todėl įkeistų daiktų pardavimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamas. Hipotekos kreditorius, pritardamas skolininko sudarytam sandoriui, gali jį patvirtinti, tuo tarpu nepritardamas – turi teisę ginčyti, kaip pažeidžiantį hipotekos kreditoriaus interesus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis AB DNB bankas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl ginčo daiktų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Ginčo sandorių pripažinimas negaliojančiais dėl trečiojo asmens AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių pažeidimo, yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir tretieji asmenys, ginčydami atsakovų sudarytų sandorių dalis, neturi pagrindo remtis hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimu.

32Teismas pripažino pagrįstais ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentus, kad 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ ginčo daiktus pardavė susijusiam asmeniui A. T.. Tačiau antraeilių daiktų apyvartą reglamentuojančios teisės normos yra dispozityvios. A. T. pardavė ne tik ginčo daiktus, bet ir 123,34 kv. m aikštelę, 105,21 kv. m stoginę, sandėlį, rezervuarą 7H1b. Nagrinėjamu atveju 2006 m. kovo 27 d. sutartimi tuometis ginčo daiktų savininkas AB „Vilniaus taksi“ pardavė šiuos daiktus atskirai. Teismas sutiko, kad ginčo daiktus UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ buvo įsipareigojusi įkeisti DNB bankui, ir 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė juos be banko, kaip kreditoriaus, sutikimo. Kreditorius savo interesus gina kitoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kreditoriaus teisių pažeidimas nėra aplinkybė, teikianti pagrindą konstatuoti ginčijamų sandorių dalių prieštaravimą imperatyvioms normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Savininko sprendimas parduoti kiemo statinius atskirai nuo kitų daiktų, nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvui, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Toks sprendimas yra nuginčijamas sandoris, suinteresuotiems asmenims įrodžius, kad tokiu sandoriu pažeistos konkrečios jų teisės. Ginčijant sandorį, turi būti ginami jo sudarymo metu pažeisti interesai. Dėl būsimų savininkų interesų pažeidimo pažymėtina tai, kad asmuo, prieš įsigydamas tam tikrą daiktą, išsiaiškina to daikto teisinį statusą, suvaržymus, nustatytus daiktui, kitas aplinkybes. Jeigu ketinamas pirkti daiktas turi tokių trūkumų, kurie netenkina pirkėjo, jis turi teisę atsisakyti pirkimo. Teismas pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybės teikia pagrindą abejoti atsakovų A. T. ir M. sąžiningumu, bet byloje nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovo T. T. nesąžiningumą, tiek įsigyjant ginčo daiktus iš atsakovų M., tiek perleidžiant šiuos daiktus kartu su degalinės kompleksu atsakovui UAB „Baltoil“. Ieškovas ir tretieji asmenys siekia susigrąžinti ginčo daiktų dalį iš paskutinio jų įgijėjo, dabartinio daiktų savininko UAB „Baltoil“. Dėl to šiuo atveju reikšmingas būtent šio atsakovo sąžiningumas. Pagal bendrąją taisyklę, įgijėjo sąžiningumas preziumuojamas, jo nesąžiningumą privalo įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį arba reiškiantis vindikacinį reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju – ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Atsakovas UAB „Baltoil“ turėjo pagrindą pasitikėti viešojo registro duomenimis (CK 4.262 straipsnis). Ginčo daiktai buvo įregistruoti kaip jų pardavėjo T. T. nuosavybė. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus draudimo parduoti kiemo statinius atskirai nuo pagrindinių daiktų. Ginčo daiktais nuo 2006 m. kovo 27 d. buvo disponuojama atskirai. Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo toks disponavimas nebuvo ginčijamas suinteresuotų asmenų. Faktas, kad aikštele, šaligatviu naudojasi ir garažo, administracinio pastato, kontrolinio punkto savininkai, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui UAB „Baltoil“ turėjo būti žinoma, kad ginčo daiktai yra visų žemės sklype esančių pastatų savininkų bendroji nuosavybė. Kiemo statiniais gali būti naudojamasi ne tik nuosavybės teise, bet ir panaudos, nuomos, servituto ir pan. teisėmis. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras nurodyta vidutinė rinkos vertė ir reali rinkos kaina gali skirtis. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, kad ginčo daiktai parduoti už nerealiai mažą kainą. Išplėstinėje turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje 2006 m. sausio 26 d., siekiant įvertinti AB DNB bankas ketinamus įkeisti objektus, kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė) įvertinti 40.000 Lt, rezervuaras – 15.000 Lt. UAB „Centro kubas“ 2008 m. lapkričio 24 d. Vertinimo ataskaitoje rezervuaras įvertintas 3.500 Lt, kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė) – 1.000 Lt. Todėl teismas nekonstatavo atsakovo UAB „Baltoil“ nesąžiningumo. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, ieškinių, nes ginčo daiktai negali būti išreikalauti iš įgijėjo, kurio sąžiningumo prezumpcija nepaneigta (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl ginčo daiktų išreikalavimo iš neteisėto atsakovo UAB „Baltoil“ valdymo, už reikalaujamą ginčo daiktų dalį sutinka sumokėti dabartiniam jų savininkui kompensaciją. Reikšdamas vindikacinį ieškinį, daikto savininkas išsireikalauja daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, nemokėdamas kompensacijos neteisėtam valdytojui. Tokiomis aplinkybėmis, atsakovai turi pagrindą teigti, kad byloje pareikštu ieškiniu siekiama iš esmės nusipirkti ginčo daiktų dalį už ieškovo siūlomą kainą, kuri atsakovui nepriimtina.

33Teismas pažymėjo, kad ginčo rezervuaras parduotas kaip savarankiškas objektas 2006 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tuomečio savininko AB „Vilniaus taksi“, kartu su degalinės statiniais, sandėlio pastatu, dar vienu rezervuaru 7H1b. Ginčo rezervuaras įgytas atsakovo UAB „Baltoil“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Dėl to nėra teisinio pagrindo išreikalauti ginčo rezervuarą iš dabartinio jo savininko, kurio sąžiningumas nepaneigtas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Tam, kad ieškovas turėtų galimybę garažo patalpose esančios automobilių plovyklos nuotekas surinkti ir valyti rezervuare, nebūtina valdyti šį įrenginį nuosavybės teise. Naudojimosi šiuo įrenginiu klausimas gali būti išspręstas kitais būdais.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35Ieškovas UAB „Industrius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės ir ieškinį patenkinti visiškai.

36Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

371) Teismas pažeidė antraeilių daiktų civilinę apyvartą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.14 straipsnio 1 dalį, 4.19 straipsnio 1 dalį), konstatuodamas, kad antraeilio daikto (priklausinio) perleidimas atskirai nuo pagrindinio daikto gali būti teisėtas, jei daikto savininkas nusprendžia taip perleisti antraeilius daiktus (priklausinius). Priklausinio perleidimas atskirai nuo pagrindinio daikto yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės normoms (CK 1.78 straipsnio 1 daliai, 1.80-1.81 straipsniams), reglamentuojančioms priklausinių kaip antraeilių daiktų teisinį statusą bei pagrindinių daiktų ir jų priklausinių civilinę apyvartą. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl teismo sprendimas, kuriuo iš esmės nuspręsta įteisinti neteisėtą situaciją vien dėl to, kad tokia yra susiklosčiusi ilgametė faktinė situacija, yra nepagrįstas. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo statiniai (rezervuaras ir kiemo statiniai) yra antraeiliai daiktai – ieškovui priklausančio garažo priklausiniai. Liudytojai patvirtino, kad be rezervuaro garaže esanti plovykla negali tinkamai funkcionuoti, nes rezervuaro paskirtis – aptarnauti plovyklą. Teismo ekspertizės akte taip pat buvo konstatuota, kad rezervuaras buvo pastatytas garaže suprojektuotos automobilių plovyklos nuotekų surinkimo ir valymo tikslais. Ekspertas taip pat nustatė, kad garažas bei degalinė be rezervuaro negali būti tinkamai eksploatuojami. AB DNB bankas vidaus sprendimai dėl atsakovo UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kreditavimo patvirtina, kad statiniai sudarė vieną bendrą turtinį kompleksą ir bankas kreditavo jo įsigijimą su sąlyga, kad garažo patalpos, įskaitant garažo priklausinius, bus įkeisti bankui. Garažas ir jo priklausiniai: rezervuaras, kiemo statiniai buvo vertinami kaip bendras turtinis kompleksas ir hipotekos objektas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Pagal CK 4.170 straipsnio 6 dalį hipoteka seka paskui daiktą. Todėl, nors buvo įforminti tik garažo hipotekos sandoriai, kreditoriaus AB DNB bankas naudai kartu su garažu buvo įkeisti ir garažo priklausiniai, kurių perleidimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo atskirai nuo garažo nepanaikino priklausinių hipotekos. Ieškovas, įsigydamas iš AB DNB bankas garažą, kartu nuosavybės teise įsigijo ir jo priklausinius: rezervuarą ir dalį kiemo statinių. Teismas nepakankamai išsamiai įvertino nurodomas aplinkybes. Daikto savininko valia nėra tas kriterijus, kuriuo vadovaujantis galima vertinti daikto buvimą ar nebuvimą priklausiniu. Teismas nepagrįstai sureikšmino buvusio ginčo statinių savininko valią. Tai, kad ginčo statiniai yra registruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, nereiškia, kad jie gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir civilinėje apyvartoje dalyvauti be pagrindinių daiktų. Teismas neatsižvelgė į CK 6.307 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Ieškovas pagal CK 4.95 straipsnį turi teisę išreikalauti iš atsakovo UAB „Baltoil“ ginčo statinius, nes atsakovas negalėjo jų įgyti. Teismo argumentai, kad šiuo metu rezervuaras yra nenaudojamas, todėl funkcinis ryšys yra nutrūkęs, yra nepagrįsti. Funkcinis ryšys tarp pagrindinio daikto ir jo priklausinio nepasibaigia dėl laikino priklausinio gedimo. Tai, kad šiuo metu rezervuaras dėl techninių priežasčių negali būti eksploatuojamas pagal savo ūkinę paskirtį ir atsakovas UAB „Baltoil“ neleidžia ieškovui imtis rezervuaro išvalymo darbų, nenutraukė rezervuaro ir garažo funkcinio ryšio ir nekeičia fakto, kad rezervuaras neturi savarankiškos ūkinės paskirties. Rezervuaras buvo suprojektuotas ir pastatytas vieninteliam tikslui – valyti garaže esančios automobilių plovyklos gamybines nuotekas.

382) Teismas netinkamai aiškino ir taikė antraeilių daiktų civilinę apyvartą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė iš esmės neteisingą išvadą, kad antraeilis daiktas savininko valia gali būti perleidžiamas atskirai nuo pagrindinio daikto. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Teismas šią teisės normą įvertino kaip dispozityvią, todėl daikto savininko valia antraeilio daikto likimas gali būti ir kitoks, negu pagrindinio daikto. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti faktą, kad ginčo statiniai yra pagrindinių daiktų priklausiniai, todėl jų perleidimas atskirai nuo pagrindinių daiktų nenutraukė ir negalėjo nutraukti funkcinio ūkinio jų tarpusavio ryšio. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys faktą, kad nors ginčo statiniai priklauso atsakovui, tačiau jie pagal savo techninę paskirtį iki šiol faktiškai aptarnauja pagrindinius daiktus, priklausančius skirtingiems savininkams. Rezervuaras yra skirtas surinkti nuotekas iš garaže esančios automobilių plovyklos. Kiemo aikštelė yra skirta įvažiuoti į teritoriją, statyti automobilius, prieiti prie pagrindinių statinių. Šaligatvis, tvora yra skirti aptverti teritoriją, ją apsaugoti. Byloje nėra nustatytos šaligatvio, tvoros, kiemo, aikštelės, rezervuaro savitikslės paskirties, kuri būtų kita, negu aptarnauti pagrindinius statinius. Neatitinka teisingumo ir protingumo principų tokia situacija, kai to paties daikto priklausiniai priklauso skirtingiems savininkams. Netgi atskirų degalinės priklausinių buvimas skirtingų asmenų nuosavybėje nepanaikina šių visų daiktų tarpusavio funkcinės priklausomybės – aptarnauti degalinę, kaip pagrindinį viešpataujantį daiktą. Nagrinėjamu atveju nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai, jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardžius. Antraeilis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys. Antraeilio daikto buvimas atskiru turtiniu vienetu nepanaikina jo funkcinės priklausomybės nuo viešpataujančio daikto. Pagal teismų praktiką Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, tačiau duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, nes daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija atskiru nekilnojamojo turto objektu, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais. Todėl priklausinio registravimas atskiru turtiniu vienetu neparodo jo funkcinės priklausomybės su kitais daiktais ir nelemia jo galimybės būti savarankišku teisinių santykių objektu. Tai reiškia, kad atsakovų atlikti veiksmai, perleidžiant ginčo statinius atskirai nuo pagrindinių daiktų, yra neteisėti.

393) Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ nesąžiningumo. Teismas sprendimu pripažino kitų atsakovų: UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M. nesąžiningumą, įgyjant ir perleidžiant ginčo statinius. Bendrasis teisės principas lemia, kad iš neteisės teisė neatsiranda, todėl pripažinus pradinių ginčo turto savininkų nesąžiningumą, įgyjant bei perleidžiant ginčo statinius, tai atitinkamai nulemia ir paskesnių statinių perleidimo grandinėje esančių asmenų nesąžiningumą, tai yra T. T. ir UAB „Baltoil“. Liudytojo S. L. parodymai patvirtina, kad T. T. yra statytinis, buvęs UAB „Alauša“ darbuotojas, negalėjęs paaiškinti jokių su ginčo statinių įsigijimu susijusių aplinkybių, nežinojo faktinės situacijos. Todėl akivaizdu, kad T. T. sąžiningumas byloje yra paneigtas. Atitinkamai negali būti vertinamas kaip teisėtas tokiomis aplinkybėmis atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ sudarytas sandoris, kuriuo ginčo statiniai buvo perleisti atsakovui UAB „Baltoil“. Ieškovas prašė teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius liudytojo S. L. nurodytas aplinkybes, kad atsakovas T. T. galimai buvo UAB „Alauša“ darbuotojas, nes šios aplinkybės yra itin svarbios šio asmens sąžiningumo vertinimui. Tačiau teismas atmetė prašymą, motyvuodamas, kad jis užvilkins sprendimo priėmimą. UAB „Alauša“ buvo degalinės statinių nuomininkas iki tol, kol ją nupirko per UAB „Baltoil“. Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „Alauša“ anksčiau nuomojosi degalinę, po to ją nupirko per UAB „Baltoil“. Todėl UAB „Baltoil“, UAB „Alauša“ ir T. T. ryšiai yra akivaizdūs. Atsakovas UAB „Baltoil“ žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ginčo statiniai yra žemės sklype esančių pagrindinių statinių bendroji nuosavybė ir pagrindinių statinių priklausiniai. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog ginčo statinių pardavimas UAB „Baltoil“ už 5 kartus mažesnę nei rinkos vertė kainą neįrodo sandorio neteisėtumo. Priešingai – teismų praktikoje yra išaiškinta, kad akivaizdi daikto rinkos vertės ir kainos disproporcija liudija sandorio neteisėtumą, ypač jei nustatoma, kad sandoris sudarytas tarp nesąžiningų asmenų. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodytas dabartinio ginčo statinių įgijėjo nesąžiningumas. Teismas atmesdamas ieškovo prašymą dėl duomenų apie T. T. galimą buvimą UAB „Alauša“ darbuotoju išreikalavimo, užkirto kelią ieškovui bei tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais surinkti byloje reikšmingus atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ nesąžiningumą bei UAB „Baltoil“, UAB „Alauša“ sąsajumą patvirtinančius įrodymus, kurie paaiškėjo paskutiniame 2015 m. vasario 17 d. teismo posėdyje liudytojo S. L. apklausos metu. Todėl buvo pažeistos procesinės įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos, šalių rungimosi principas bei neišaiškintos esminės bylos aplinkybės, galėjusios lemti kitokio sprendimo byloje priėmimą. Šios bylos dalies esmė buvo neatskleista, todėl klausimą dėl atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ nesąžiningumo yra būtina perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

404) Teismo argumentai, kad ieškovas savo teises gali ginti kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui reikalauti kitų daiktinių teisių į ginčo statinį pripažinimo, servituto nustatymo, yra nepagrįsti. Teismas paneigia nuosavybės teisės kaip absoliučios daiktinės teisės pobūdį. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog ginčo statinių kaip priklausinių perleidimas atskirai nuo garažo buvo neteisėtas, o ieškovas, būdamas garažo savininku, turi įgyti nuosavybės teisę į garažo priklausinius, nes tai yra būtina jo teisėms tinkamai eksploatuoti garažą įgyvendinimui. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Priežastys, dėl kurių ieškovas vietoje nuosavybės teisės turėtų reikalauti servituto, sprendime nenurodytos. Teismas nurodė, jog savininko sprendimas parduoti atskirai priklausinį nuo pagrindinio daikto yra nuginčijamas sandoris, suinteresuotiems asmenims įrodžius, kad tokiu sandoriu pažeistos jų teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir kreipėsi teisminės gynybos, gindamas savo kaip tikrojo ginčo statinių savininko teises. Nuosavybės teisė ir servitutas nėra tapačios daiktinės teisės. Nuosavybės teisė yra absoliuti, tuo tarpu servituto teisė nuosavybės atžvilgiu yra antrinė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovas galėtų prašyti servituto į ginčo statinius kaip tarnaujančius daiktus. Tai reiškia, kad patys atsakovai pripažino garažo kaip viešpataujančio daikto ir ginčo statinių kaip tarnaujančių daiktų funkcinį tarpusavio ryšį bei faktą, kad ieškovas negali tinkamai naudotis garažu be jo priklausinių.

41Atsakovas UAB „Baltoil“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčo objektų savininkas AB „Vilniaus taksi“ viename žemės sklype esančiais objektais disponavo savo nuožiūra nuo 1997 m. perleisdamas kitų asmenų nuosavybėn tam tikrus vientisą kompleksą sudariusius objektus, pavyzdžiui, garažas buvo parduodamas dalimis, perleidžiant tam tikras patalpas. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad ginčo kiemo statinių pardavimo atsakovams metu jie buvo bendrai valdomi visų žemės sklype esančių pagrindinių daiktų bendraturčių, tai yra kad tvoros, aikštelės, šaligatvio remontu, išlaikymu rūpinosi visi savininkai, proporcingai turimai nuosavybės teise pastatų ir statinių daliai. Kontrolinio punkto bendraturčiai iš viso byloje nepareiškė reikalavimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinių dalį. Todėl teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad tas faktas, jog ginčo kiemo statiniais naudojasi visų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkai, pats savaime nėra pagrindas teigti, jog dėl to ginčo statiniai yra visų žemės sklype esančių pastatų bei statinių priklausiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų pastatų ir statinių savininkams. Ieškovo teiginiai, kad rezervuaras yra neatsiejamai susijęs su garažo patalpose esančia plovykla, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams: ekspertizės aktui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Nors rezervuaro ankstesnė paskirtis (1974 m.) ir buvo valyti nuotekas, patenkančias iš garažo statinyje esančios automobilių plovyklos, tačiau vėliau šis valymo įrenginys sunyko ir nebeatliko plovyklos nuotekų valymo funkcijų. Dabartiniam garažo savininkui nebūtina turėti rezervuaro nuosavybės teise, kadangi nuotekų iš automobilių plovyklos surinkimą ir išvalymą galima išspręsti kitu būdu, įsirengiant kitus valymo įrenginius, nuomojant valymo įrenginius ar nevykdant ūkinės veiklos, kuriai privaloma turėti valymo įrenginius. Hipotekos santykiai tarp AB DNB bankas ir UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ yra pasibaigę, todėl spręsti kreditoriaus teisių galimo pažeidimo klausimą šioje byloje nėra jokio pagrindo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais. Atsakovas UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ 2008 m. gruodžio 11 d. pardavė ginčo daiktus atskirai nuo garažo. Toks sandoris neprieštaravo jokioms įstatymo normoms, buvo įformintas notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl buvo teisėtas. Pagrindinio daikto savininkas, perleidęs sandoriu pagrindinio daikto priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto, vėliau jau negali pretenduoti į priklausinio nuosavybę, nes tai pažeistų sąžiningo įgijėjo teises ir teisėtus interesus, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Vėlesni savininkai taip pat negali pretenduoti į buvusio priklausinio nuosavybę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo ar galėjo tapti ginčo daikto dalių savininkas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, įsigydamas garažą, negalėjo nežinoti, jog ginčo daiktų savininku viešajame registre yra įregistruotas tik UAB „Baltoil“.

42Atsakovas T. T. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad ginčo statiniai nėra garažo ar kitų žemės sklype esančių statinių priklausiniai. Ieškovas neįrodė ginčo statinių ir kitų žemės sklype esančių statinių nuolatinio funkcinio ryšio, kuris yra būtinas tam, kad ginčo statiniai būti pripažinti antraeiliais daiktais. Teismas teisingai CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatas vertina kaip dispozityvias. Atsakovas, įsigydamas ir parduodamas ginčo statinius, elgėsi sąžiningai, nes atskirai pirko turtą, kuriuo prieš tai buvo disponuota atskirai nuo kitų pastatų. Pats ieškovas garažą įsigijo be jam priklausančių antraeilių daiktų. 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamiems daiktams nesuteiktas pilnas adresas, daiktai išnuomoti. Tačiau apie tai, kad perkami daiktai negali būti naudojami ar jų naudojimas iš esmės apribotas, nes kartu su daiktais nėra perleidžiami jo priklausiniai, sutartyje nenurodyta. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas pardavėjui AB DNB bankas būtų reiškęs pretenzijas dėl neteisingų pareiškimų ar garantijų, nupirktų daiktų nekomplektiškumo. Ieškovas nepagrindžia, kokią įtaką atsakovo ir UAB „Alauša“ darbo santykiai galėjo turėti atsakovo ar UAB „Baltoil“ sąžiningumui. Atsakovas UAB „Alauša“ dirbo 1999-2000 m., tačiau darbo santykiai nepagrindžia, jog atsakovas turėjo žinoti apie aplinkybes, kuriomis UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ perleido ginčo statinius.

43Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo statiniai nėra susiję su pagrindiniais daiktais taip, kad be jų pagrindiniai daiktai nebūtų naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai, visi žemės sklype esantys pagrindiniai daiktai gali būti naudojami pagal paskirtį nepaisant aikštelės, tvoros, šaligatvio buvimo. Pagrindinių daiktų naudojimo pagal paskirtį galimybes užtikrina pagrindinių daiktų savininkų teises į žemės sklypo nuomą. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 24 d. įsakymu ieškovui buvo išnuomotas 9.842 kv.m žemės sklypas nuosavybės teise valdomiems objektams eksploatuoti. Į garažo pastatą galima patekti ir nesinaudojant kiemo statiniais. Teismas pagrįstai nepripažino ginčo rezervuaro garažo priklausiniu. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad esamos būklės rezervuaras nėra tinkamu įrenginiu nei degalinei, nei automobilių plovyklai naudoti. Pagal teismų praktiką tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į UAB „Baltoil“ dėl galimybės išvalyti ir suremontuoti rezervuarą. Ginčo statiniai ir garažas nepriklausė vienam savininkui nuo 1997 m., tačiau byloje nėra duomenų, kad per tą laiką garažo savininkui būtų kilę kliūčių eksploatuoti garažą dėl ginčo statinių priklausymo kitiems asmenims. Ieškovas nepagrindžia, kad T. T. darbas UAB „Alauša“ galėjo prisidėti prie atsakovo žinojimo, kad kiemo statiniai buvo kitų statinių priklausiniai. Darbo santykiai tarp UAB „Alauša“ ir T. T. nutrūko 2000 m. balandžio 18 d., tai yra prieš devynerius metus iki ginčijamų sandorių sudarymo.

44Atsakovai V. M. ir V. M. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškiniui aktualios faktinės aplinkybės vyko jau 1997 m., kai sandorius dėl turto perdavimo pradėjo sudarinėti AB „Vilniaus taksi“. Ieškovas šių sandorių neginčija, tačiau AB DNB bankas juos tęsė, tai yra sutiko, kad UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ pagal juos įgytų dalį turto žemės sklype ir sudarė to turto dalies hipotekos sandorį. Ieškovas, įsigydamas statinius žemės sklype, turėjo pasirinkimą juos įsigyti, tokius, kokie jie yra, arba neįsigyti. AB DNB bankas 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kad parduoda nekilnojamojo turto daiktus su trūkumais. Sutartyje nurodoma, kad nėra jokių teisių pažeidimų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti vindikacinį ieškinį.

45IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

47Byloje kilo ginčai dėl rezervuaro, aikštelės, šaligatvio ir tvoros pripažinimo garažo priklausiniais.

48Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame ( - ), yra registruoti šie statiniai: administracinis pastatas, kontrolinis punktas, sandėlis, garažas, du rezervuarai, stoginė, aikštelė, šaligatvis, tvora, kiemo statiniai, degalinė, operatorinė, aikštelė, stoginė ir suskystintų dujų modulis (t. I, b.l. 18-28). Minėti objektai priklauso skirtingiems savininkams: administracinio pastato patalpos priklauso UAB „Atviros informacinės sistemos“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ (buvęs pavadinimas – UAB „Sergejus ir kompanija“) (t. VII, b. l. 52-60; 115; t. VIII, b. l. 121-127; 144-225), kontrolinis punktas priklauso A. D., Z. D. ir V. Š. (t. VII, b. l. 115; t. VIII, b. l. 93, 96-103), degalinė su stogine ir po ja esančia aikštele, sandėlis, stoginė, operatorinė, suskystintų dujų modulis priklauso atsakovui UAB „Baltoil“ (t. I, b. l. 18-20; t. VII, b. l. 115; t. VIII, b. l. 88-89). Tuo tarpu garažo patalpos priklauso ieškovui (t. I, b.l. 29-34). Nurodyti pastatai buvo pastatyti 1974 metais, kaip vientisas kompleksas, kuriame įsikūrė Vilniaus taksi parkas. Garažo patalpose buvo laikomi, remontuojami ir plaunami automobiliai (buvo 650 automobilių vietų). Garažo plovykloje susidarančioms gamybinėms nuotekoms (purvo, smėlio, naftos produktų) surinkti ir valyti buvo pastatytas rezervuaras 4H1/b. Teritorija iš visų pusių buvo aptverta tvora, pagrindinis įvažiavimas, įrengtas iš ( - ) gatvės, buvo per kontrolinį punktą. Teritorija aplink pastatus, išskyrus žaliuosius plotus, buvo išasfaltuota, įrengti pėstiesiems skirti šaligatviai. 1992 m. privatizavus Vilniaus taksi parką, visi žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai priklausė vienam savininkui – AB „Vilniaus taksi“, kuris 1997 m. birželio 5 d. ir 1997 m. lapkričio 25 d. sutartimis pardavė administracinį pastatą (t. VII, b. l. 52-53; 56-57), 1997 m. liepos 18 d. sutartimi – kontrolinį punktą, 1997 m. spalio 6 d., 2000 m. rugsėjo 12 d., 2005 m. lapkričio 25 d. sutartimis – garažo patalpas ir 2006 m. kovo 27 d. sutartimi – sandėlį, du rezervuarus, kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, stoginę) ir degalinę (t. I, b. l. 18-22, 23-25; 29-34; t. VI, b. l. 160-167). Visų pastatų savininku tapo atsakovas UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, kuris 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. T. aikštelę, stoginę, sandėlį, rezervuarus, kiemo statinius – tvorą, kiemo aikštelę, stoginę (t. III, b. l. 63-72). A. T. 2008 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visus statinius V. M. ir V. M. (t. III, b. l. 166-174). V. M. ir V. M. 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė T. T. degalinę, operatorinę, aikštelę, stoginę, sandėlį, du rezervuarus, kiemo statinius – tvorą, kiemo aikštelę, stoginę (t. III, b. l. 176-187). T. T. 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė sandėlį, rezervuarus, kiemo statinius – tvorą, kiemo aikštelę, stoginę, degalinę, operatorinę, aikštelę, stoginę, suskystintų dujų modulius pardavė atsakovui UAB „Baltoil“ (t. I, b. l. 109-112; t. III, b. l. 189-194). Kadangi atsakovui UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, garažas 2011 m. birželio 27 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas nuosavybėn (t. I, b. l. 29-34; t. III, b. l. 199). AB DNB bankas 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė garažą ieškovui (t. III, b. l. 200-210).

49Dėl rezervuaro ir kiemo statinių (aikštelės, šaligatvio ir tvoros) pripažinimo garažo priklausiniais

50CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (LAT 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (LAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

51Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad garažas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be kiemo statinių (aikštelės, tvoros ir šaligatvio). Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti nekilnojamojo turto objektai neįeina į pagrindinių daiktų sudėtį, nėra susiję su pagrindiniais daiktais taip, kad be jų pagrindiniai daiktai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų nevisaverčiai. Visi viename žemės sklype esantys pagrindiniai daiktai, tarp kurių yra ir garažas, gali būti naudojami pagal paskirtį, nepaisant aikštelės, tvoros, šaligatvio buvimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų bei nenurodė faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti šią skundžiamo teismo sprendimo išvadą. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti kiemo statinius (tvorą, aikštelę bei šaligatvį) garažo priklausiniais.

52Pirmos instancijos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę rezervuaro paskirčiai ir funkcijoms nustatyti. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad garažo automobilių plovykla savitekliu požeminiu vamzdynu yra sujungta su valymo įrenginiu – rezervuaru. Automobilio plovyklos lauko kanalizacijos trasa yra užkimšta smėliu ir purvu iš plovyklos ir todėl esamuoju momentu neveikia. Rezervuaras pilna apimtimi savo paskirties neatlieka – nesurenka naftos produktų, todėl vanduo iš jo gali ištekėti į miesto tinklus užterštas naftos produktais. Rezervuaras yra skirtas automobilių plovyklos, esančios garaže, nuotekose bei paviršiniame vandenyje, susidarančiame šiaurinėje garažo pastato teritorijos dalyje, kurioje yra ir degalinė, esančiam smėliui, dumblui ir naftos produktams atskirti ir surinkti. Nuotekos iš garažo dabartiniu metu į rezervuarą nepatenka, juos jungiančiam vamzdynui esant užkimštam smėliu ir purvu. Rezervuaras buvo ir yra skirtas valyti tik garažo pastate esančioje automobilių plovykloje susidarančioms nuotekoms. Plovykla sudaro 3,34 % viso pastato ploto. Dabartiniu metu automobilių plovykloje susidarančios nuotekos yra kaupiamos vietoje ir išvežamos autotransportu. Esamos būklės rezervuaras nuotekų valymo įrenginio funkcijų neatlieka. Garažo pastate esančios plovyklos nuotekos valymo įrenginio nepasiekia. Garažas ir degalinė be nuotekų valymo įrenginio (rezervuaro) negali būti tinkamai eksploatuojami. Esamos būklės nuotekų valymo įrenginys – rezervuaras nėra tinkamu įrenginiu nei degalinei, nei garaže esančiai automobilių plovyklai naudoti.

53Taigi, ekspertas nustatė, kad rezervuaras buvo skirtas garaže esančios plovyklos nuotekoms valyti, tačiau šiuo metu savo funkcijų neatlieka, o nuotekos kaupiamos vietoje ir išvežamos autotransportu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.). Ekspertizės akte buvo nurodyta, jog pagal projektą automobilių plovykla turėjo naudoti gamybiniams tikslams skirtą vandenį uždaru ciklu: plovykla – valymo įrenginys (rezervuaras) – plovykla. Apie 500 automobilių kasdien dirbo mieste ir juos visus po darbo reikėjo nuplauti. Todėl garaže buvo suprojektuota ir pastatyta trijų plovimo postų automatinė plovykla. Šiuo metu per dieną nuplaunama iki 50 automobilių. Vandens suvartojimas sumažėjo 10 kartų. Plovykloje naudojamas vanduo iš miesto vandentiekio, nuotekos kaupiamos plovyklos grindyse įgilintuose kanaluose, iš kurių vanduo yra išsiurbiamas, o smėlis iškasamas ir išvežamas. Tyrime ekspertas taip pat nurodė, jog įrengtos kanalizacijos linijos ilgis iki įvado į rezervuarą yra 108 m. Esant santykinai per mažam užteršto vandens tėkmės srautui, jis negalėjo turėti pakankamai energijos smėliui iki valyklos nuplukdyti, todėl smėlis, nusėdęs vamzdžiuose bei šuliniuose, juos visiškai užkimšo. Ši gamybinių nuotekų sistema tinkamai nefunkcionavo ir negalėjo veikti, nes pastoviai kimšosi smėliu ir purvu. Patikrinimu nustatyta, jog trasos dalis, esanti tarp šulinių APK-1, APK-2, APK-3 ir APK-4 yra nenaudojama. Vietoje minėtos trasos dalies yra įrengtas pastato šiaurinėje dalyje esantis neprojektinis šulinys APK-7, įjungtas į šulinį APK-4. Gamybinių nuotekų šalinimo sistemos rekonstrukcija yra atlikta po garažo statybos užbaigimo 1974 m. Sutrumpinta gamybinių nuotekų linija veikti taip pat negali. Pripažintina, kad ekspertizės aktu buvo nustatyta, jog nors rezervuaras ir buvo suprojektuotas kaip garaže esančią plovyklą aptarnaujantis įrenginys, tačiau šiuo metu jų funkcinis ryšys yra nutrūkęs, nes rezervuaras nuotekų valymo įrenginio funkcijų neatlieka, o pačios nuotekos yra išvežamos iš plovyklos. Ekspertas nenurodė tikslios datos, kada nutrūko rezervuaro ir garaže esančios plovyklos funkcinis ryšys, tačiau konstatavo, kad rezervuaro trūkumai išryškėjo nuo pat jo pradėjimo naudoti pradžios. Todėl pripažintina, kad valymo įrenginys, nors ir būtinas plovyklai garaže eksploatuoti, tačiau jis buvo suprojektuotas netinkamai ir net po rekonstrukcijos savo funkcijų neatliko.

54Antstolio V. Č. 2012 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota, kad apžiūrint šulinius, garažo pastato pirmajame aukšte esančios plovyklos darbuotojas parodė plovyklos patalpas ir jose esančius pilnus vandens rezervuarus, iš kurių vanduo nenuteka, UAB „Jargroup“ perka vandens nusiurbimo paslaugas (t. IV, b.l. 75-86). UAB „Jargroup“ vadovas J. B., dirbantis įmonėje nuo 2011 m., taip pat parodė, kad pradėjus dirbti, vanduo kažkiek nubėgdavo, kitą dalį vandens išveždavo patys, be rezervuaro plovyklą eksploatuoti sudėtinga (t. VI, b.l. 93). Nurodyti duomenys patvirtina, kad rezervuaras savo funkcijų neatlieka jau nuo 2011 m., tai yra gana ilgą laiko tarpą. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad rezervuaras šiuo metu nėra naudojamas tik dėl laikino gedimo, yra nepagrįstas. Eksperto išvadoje taip pat aiškiai nustatyta, kad rezervuaras savo funkcijų neatlieka ne dėl laikino gedimo, tačiau dėl to, kad nebuvo tinkamai suprojektuotas iš pat pradžių, o atlikta vėlesnė rekonstrukcija valymo įrenginių nepadarė tinkamų naudoti. Ieškovas garažą įsigijo 2011 m. gruodžio 1 d. Tuo metu garaže esanti plovykla jau buvo naudojama subnuomininko UAB „Jargroup“ ir nuotekų valymo problemos jau buvo sprendžiamos ne naudojantis rezervuaru, bet kaupiant vietoje plovykloje susidarančias nuotekas ir jas išvežant transportu. Taigi, ieškovas neįrodė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB DNB bankas įgyjant garažo patalpas, tarp kurių buvo ir plovykla, rezervuaras buvo naudojamas automobilių plovyklai aptarnauti, šalinant iš jos gamybines nuotekas. Pripažintina, kad tuo metu funkcinis automobilių plovyklos ir rezervuaro ryšys jau buvo nutrūkęs. Be to, šis ryšys nutrūko ne dėl trumpalaikio valymo įrenginio gedimo, tačiau dėl netinkamo jo įrengimo pradinių viso komplekso statybų metu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad rezervuaras nėra ieškovui priklausančio pastato priklausinys. Tai reiškia, kad ieškovas negali savo teisių į ginčo statinį grįsti CK 4.14 straipsnio normomis, ir bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas jo ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmetė pagrįstai.

55Dėl atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ nesąžiningumo

56Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Ši teisės normos formuluotė akivaizdžiai patvirtina jos dispozityvumą, tai yra daikto savininkas sutartimi perleisdamas pagrindinį daiktą, gali antraeilį daiktą pasilikti tiek sau valdyti nuosavybės teise, tiek perleisti trečiajam asmeniu. CK normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, nenustato specialių apribojimų parduodant pagrindinius daiktus bei jų priklausinius, tai yra civilinėje apyvartoje antraeilių daiktų pardavimas atskirai nuo pagrindinių daiktų nėra ribojamas. Tačiau pripažintina, kad bendrieji CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai reikalauja, jog parduodant tokius daiktus, pardavėjas privalo apie jų tarpusavio funkcinį ryšį tinkamai informuoti pirkėjus. Todėl atsakovų sąžiningumas ar nesąžiningumas nagrinėjamoje byloje gali būti konstatuojamas, atsižvelgiant tik į tai, ar jie tinkamai informavo kitą sandorio šalį apie parduodamų pagrindinio ir antraeilio daiktų tarpusavio funkcinį ryšį.

57Apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovų BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M., T. T. ir UAB „Baltoil“ sąžiningumo, sudarant 2008 m. gruodžio 11 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis, prieš hipotekos kreditorių AB DNB bankas. Pažymėtina, kad AB DNB bankas yra pareiškęs actio Pauliana ieškinį atsakovams BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, V. G., A. T., T. T., V. M., V. M. ir UAB „Baltoil“ dėl minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Minėta civilinė byla Nr. 2-2700-392/2016 yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, ir tik šioje byloje teismas galės tinkamai įvertinti ar atsakovai buvo sąžiningi BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kreditoriaus AB DNB bankas atžvilgiu, ar nebuvo pažeistos hipoteką reglamentuojančios teisės normos bei ar minėtomis sutartimis nekilnojamojo turto objektai buvo perleisti kitiems asmenims teisėtai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje gali būti vertinamas pardavėjo sąžiningumas tik tiek, kiek jis susijęs su tinkamu parduodamo daikto funkcinio ryšio su kitais neperleidžiamais nuosavybės teise objektais atskleidimu pirkėjui.

58Ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB DNB bankas įgijo tris negyvenamąsias patalpas – garažo patalpas (t. III, b.l. 200-211). Pagal sutarties 7.5 punktą šalys įsipareigojo atlyginti viena kitai visus nuostolius, jeigu paaiškėtų, kad šioje sutartyje šalių ar vienos iš jų pateikta informacija yra netiksli ir (ar) neteisinga, dėl ko ši sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Sutarties 8.1 puntu pardavėjas pareiškė, kad nuosavybės teisė į daiktus yra suvaržyta nuoma, nėra kitų nuosavybės teisės į daiktus suvaržymų, kurie trukdytų pirkėjui naudotis ir disponuoti daiktais arba juos valdyti, daiktai nėra įnešti į jungtinę veiklą su trečiaisiais asmenimis, į daiktus tretieji asmenys, išskyrus nurodytus šioje sutartyje, neturi jokių teisių ar pretenzijų, daiktai nėra areštuoti ir nėra ikiteisminio ar teisminio ginčo objektai, arbitražinio ginčo objektai, nėra neišspręstų ginčų dėl nuosavybės teisės, trečiųjų asmenų teisių į daiktus. Pagal sutarties 9.1 punktą pirkėjas pareiškė ir garantavo, kad daiktai atitinka įprastinę daiktų paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkami naudoti pagal paskirtį, nėra pardavėjui žinomų paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketina naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų daiktų pirkęs arba nebūtų tiek už juos mokėjęs. Aptartoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog parduodamų garažo patalpų nebūtų galima tinkamai eksploatuoti be rezervuaro. Be to, kaip buvo aptarta anksčiau, tikėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilių plovyklos ir rezervuaro funkcinis ryšys jau buvo nutrūkęs.

59Atsakovai BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M., T. T. ir UAB „Baltoil“ ginčijamus sandorius, kuriais buvo perleistas ir rezervuaras, sudarė dar iki ieškovui įgyjant garažo patalpas, todėl jokių pareigų ieškovui neturėjo. Pirmos instancijos teismas tinkamai CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatą išaiškino esant dispozityvią. Šiuo atveju vien tik rezervuaro perleidimas atskirai nuo garažo, kada juos jungęs funkcinis ryšys tinkamai nebefunkcionavo, negali būti pagrindu pripažinti sandorio šalį nesąžininga. Aplinkybė, ar atsakovas T. T. buvo UAB „Alauša“ darbuotojas, bei galimos UAB „Alauša“ ir UAB „Baltoil“ sąsajos gali būti reikšmingos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2700-392/2016 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Tačiau jos neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar rezervuaras yra garaže esančios automobilių plovyklos priklausiniu, bei ar pirkimo-pardavimo sutarčių šalys, parduodamos galimą priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto, buvo sąžiningos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti duomenis apie atsakovo T. T. buvimą UAB „Alauša“ darbuotoju bei apie UAB „Alauša“ ir UAB „Baltoil“ sąsajas.

60Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

61Atsakovas UAB „Baltoil“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 900,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Trečiasis asmuo UAB „Alauša“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 770,96 € dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovui ir trečiajam asmeniui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punktu, nustatančiu maksimalų 1,3 koeficientą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šioje proceso stadijoje atsakovui ir trečiajam asmeniui turi būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, lygios pusei nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra po 453,00 €, todėl atsakovo ir trečiojo asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintini tik iš dalies.

62Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

63Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Priteisti atsakovui UAB „Baltoil“, j.a.k. 302339116, iš ieškovo UAB „Industrius“, j.a.k. 302593805, 453,00 € bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

65Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Alauša“, j.a.k. 183615620, iš ieškovo UAB „Industrius“, j.a.k. 302593805, 453,00 € bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti jo nuosavybės teisę į garažo priklausinius:... 6. Trečiasis asmuo AB DNB bankas sutiko su ieškiniu, nurodė, kad jis turėtų... 7. Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ nesutiko su ieškiniu.... 8. Atsakovai V. ir V. M. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog daikto buvimą... 9. Atsakovas T. T. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ginčo statinius ir kitus... 10. Atsakovas UAB „Baltoil“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas,... 11. Trečiasis asmuo UAB „Alauša“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuomos... 12. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog ginčo daiktų... 13. Trečiasis asmuo UAB „Atviros informacinės sistemos“ su ieškiniu sutiko... 14. Trečiasis asmuo V. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė tenkinti... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. D. nurodė,... 16. Tretieji asmenys UAB „Atviros informacinės sistemos“, UAB „Pelesos... 17. Ieškovas UAB „Industrius“ prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir... 18. Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ nesutiko su trečiųjų... 19. Atsakovas T. T. nesutiko su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais.... 20. Atsakovai V. ir V. M. nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė jį... 21. Atsakovas UAB „Baltoil“ nesutiko su trečiųjų asmenų ieškiniu, prašė... 22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė... 26. Įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo vyriausiąją finansininkę... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi... 28. Teismas nustatė, kad ginčo aikštelė, tvora, šaligatvis neįeina į... 29. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, pareiškiantys... 30. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo... 31. Dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentų, kad, atsakovui UAB „Vilniaus... 32. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentus, kad... 33. Teismas pažymėjo, kad ginčo rezervuaras parduotas kaip savarankiškas... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 35. Ieškovas UAB „Industrius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 36. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 37. 1) Teismas pažeidė antraeilių daiktų civilinę apyvartą... 38. 2) Teismas netinkamai aiškino ir taikė antraeilių daiktų civilinę... 39. 3) Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“... 40. 4) Teismo argumentai, kad ieškovas savo teises gali ginti kitomis teisinėmis... 41. Atsakovas UAB „Baltoil“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 42. Atsakovas T. T. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir... 43. Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą... 44. Atsakovai V. M. ir V. M. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. Byloje kilo ginčai dėl rezervuaro, aikštelės, šaligatvio ir tvoros... 48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad valstybiniame žemės sklype,... 49. Dėl rezervuaro ir kiemo statinių (aikštelės, šaligatvio ir tvoros)... 50. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški... 51. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos... 52. Pirmos instancijos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė byloje... 53. Taigi, ekspertas nustatė, kad rezervuaras buvo skirtas garaže esančios... 54. Antstolio V. Č. 2012 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo... 55. Dėl atsakovų T. T. ir UAB „Baltoil“ nesąžiningumo... 56. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto... 57. Apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovų BUAB „Vilniaus žemės... 58. Ieškovas 2011 m. gruodžio 1 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo... 59. Atsakovai BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, A. T., V. M., V. M.,... 60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 61. Atsakovas UAB „Baltoil“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 900,00... 62. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti... 64. Priteisti atsakovui UAB „Baltoil“, j.a.k. 302339116, iš ieškovo UAB... 65. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Alauša“, j.a.k. 183615620, iš ieškovo...