Byla 2A-353-340/2016
Dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę ir piniginės kompensacijos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. B. dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę ir piniginės kompensacijos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 9 928,03 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir atliktų buto, esančio ( - ), bei sodo, esančio ( - ), remonto darbų ir statybinių medžiagų vertės, priteisti iš atsakovo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, neturinčius vertės, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2000 m. gyveno su atsakovu ir vedė bendrą ūkį, o 2006-04-22 sudarė bažnytinę santuoką (b. l. 10), kurios civilinės metrikacijos skyriuje neregistravo. Šalys gyveno ieškovei priklausančiame bute, esančiame ( - )(b. l. 27), laisvalaikį leisdavo atsakovui priklausančiame sode, esančiame ( - ) (b. l. 22). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu bendromis lėšomis gerino buitį tiek ieškovei priklausančiame bute, tiek atsakovui priklausančiame bute, esančiame ( - ) (b. l. 21), bei atsakovui priklausančiame sode, bendromis lėšomis pirko buitinę techniką ir kitus namų apyvokos daiktus, likus dviem savaitėms iki santuokos sudarymo susidėję pinigų įsigijo automobilį KIA CARNIVAL, valstybinis Nr. ( - ) (b. l. 25), o 2006-08-22 – garažo boksą Nr. 3, esantį ( - ) (b. l. 56), automobiliui laikyti, į atsakovui priklausantį sodą buvo išvežta daug ieškovės iki bendro gyvenimo su atsakovu įsigytų nenaudojamų neturinčių vertės daiktų. Po santuokos sudarymo atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Nuo 2013 m. liepos mėn. atsakovas pradėjo daug laiko leisti sode, o 2013-08-19, pasiėmęs dalį asmeninių daiktų, išsikraustė iš ieškovės buto. 2013-08-21 atsakovas sugrįžo, susirinko likusius asmeninius daiktus bei pasiėmė kartu užgyventus kilnojamuosius daiktus ir išvažiavo gyventi į sodą. Nuo to laiko šalių bendras gyvenimas visiškai nutrūko. 2013-10-14 ieškovei buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į atsakovo pareikštą ieškinį dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo pateikimo. Pastarojo ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla buvo baigta, patvirtinus 2014-01-29 šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovo reikalaujama priteisti pinigų suma sumažinta iki 1737,72 Eur, išmokant šią sumą po 144,81 Eur per mėnesį iki pilno atsiskaitymo. Ieškovė nurodė, jog sudarius taikos sutartį, žodžiu buvo sutarta, kad atsakovas grąžins ieškovei jai priklausančius daiktus, esančius sode, tačiau nuvykus pas atsakovą, grąžinti daiktus ir išmokėti ieškovės prašomą kompensaciją už bendromis lėšomis pagerintą atsakovo nekilnojamąjį turtą bei bendromis lėšomis įsigytą kilnojamąjį turtą, likusį pas atsakovą po gyvenimo skyrium pradžios, atsakovas atsisakė. Ieškovė prašė priteisti kompensaciją už ½ dalį žemiau nurodyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir atliktų atsakovo buto bei atsakovo sodo remonto darbų ir statybinių medžiagų vertės. Nurodė, jog siekdami padidinti sodo gyvenamąjį plotą, ieškovė ir atsakovas už 868,86 Eur įsigijo statybinį vagonėlį bei pritaikė jį gyventi: pakeitė stogą, įstatė plastikinį langą, suremontavo vidų ir išorę (statybinių medžiagų vertė – 868,86 Eur) (b. l. 20 nuotr. Nr. 8). Buvo pagerintas ir atsakovo vagonėlis, įgytas iki bendro gyvenimo su ieškove: įrengtas vidus, sutvarkyta išorė (statybinių medžiagų vertė – 579,24 Eur) (b. l. 17 nuotr. Nr. 2; b. l. 20 nuotr. Nr. 7). Taip pat buvo pastatytas židinys (289,62 Eur vertės) (b. l. 19 nuotr. Nr. 5, b. l. 20 nuotr. Nr. 7), padarytas baseinas (statybinių medžiagų vertė – 868,86 Eur) (b. l. 18 nuotr. Nr. 3), pakeistas sodo namelio stogas (statybinių medžiagų vertė – 1158,48 Eur), pakeisti langai (579,24 Eur vertės) (b. l. 19 nuotr. Nr. 6), sutvarkyta aplinka prie baseino (statybinių medžiagų vertė – 289,62 Eur), pastatyta tvora su vartais (statybinių medžiagų vertė – 868,86 Eur) (b. l. 17 nuotr Nr. 1; b. l. 18 nuotr. Nr. 3), iškastas šulinys (579,24 Eur vertės) (b. l. 19 nuotr. Nr. 5), nupirktas vandens pumpavimo įrenginys (289,62 Eur vertės), žoliapjovė (173,77 Eur vertės). Iš viso atsakovo sodas buvo pagerintas 8283,13 Eur vertei. Į atsakovo sodo namelį taip pat buvo išvežta daug ieškovės iki bendro gyvenimo įgytų nenaudojamų daiktų, neturinčių vertės – minkštas baldų komplektas, šaldytuvas „Snaigė“, televizorius „Tauras“, 2 kilimai, užuolaidos, 6 patalynės komplektai, 3 pagalvės, 2 antklodės, pledas, rankšluosčiai, staltiesės, minkštas lauko gultas, plastikinių baldų komplektas – stalas ir šešios kėdės, pietų servizas, arbatos servizas, kavos servizas, virdulys. Ieškovė taip pat nurodo, kad ieškovė ir atsakovas susidėję pinigų už 8109,36 Eur kaip vestuvinę dovaną likus keletui savaičių iki santuokos sudarymo įsigijo automobilį KIA CARNIVAL, o 2006-08-22 – garažo boksą Nr. 3 už 2936,46 Eur automobiliui laikyti. Tiek automobilis, tiek garažo boksas yra registruoti atsakovo vardu, jais po ieškovės ir atsakovo skyrybų naudojasi išimtinai atsakovas. Ieškovė paaiškino, jog atsakovo bute 2009 m. buvo padarytas 2896,20 Eur vertės remontas, kurio metu visame bute buvo pakeisti langai, durys, suremontuotos sienos, lubos bei grindys. Po remonto į šį butą buvo nupirktas virtuvės baldų komplektas (231,70 Eur vertės), šaldytuvas (868,86 Eur vertės), dujinė viryklė (173,77 Eur vertės), užuolaidos (57,92 Eur vertės), du kilimai (115,85 Eur vertės), televizorius (434,43 Eur vertės). Iš viso butas buvo pagerintas už 4778,73 Eur. Pasak ieškovės, 2013-08-21 atsakovas, sugrįžęs į ieškovės butą, be ieškovės leidimo pasiėmė ne tik likusią dalį savo asmeninių daiktų, bet ir santuokoje bendrai ieškovės ir atsakovo užgyventą kilnojamąjį turtą, o konkrečiai: du televizorius (1448,10 Eur vertės), televizoriaus staliuką (34,75 Eur vertės), kompiuterį (724,05 Eur vertės), namų kino sistemą (347,54 Eur vertės), videokamerą (434,43 Eur vertės) bei 2143,19 Eur šalių turėtas santaupas ir išvažiavo gyventi į sodą.

5Atsakovas M. B. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad su ieškove susitikinėjo nuo 2000 m., o 2006 m. sudarė bažnytinę santuoką, nepaisant to, atsakovas su ieškove bendro ūkio nevedė, piniginėmis lėšomis disponavo atskirai. Atsakovas nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, 2013 m. rugpjūčio mėn. atsakovas jau gyveno skyrium nuo ieškovės, nes tų pačių metų liepos mėn. ieškovė išvarė atsakovą iš ieškovės buto ir pakeitė spynas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant civilinę bylą, kurios metu buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs jokių žodinių susitarimų, nes jei tokie susitarimai būtų sudaryti, jie būtų įtraukti į ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Atsakovas nurodė, jog ieškovė prie atsakovo sodo gerinimo piniginėmis lėšomis neprisidėjo: iki bendro gyvenimo su ieškove pradžios prie vagonėlio, įsigyto kartu žemės sklypu 1997 m., buvo pristatyta veranda, sode buvo įvesta elektra, iškastas šulinys, pastatytas baseinas ir tvora (medžiagos gautos nemokamai iš sodų bendrijos), pripilta skaldos ir smėlio, paruošta betonuoti aikštelę. Atsakovas paaiškino, jog antrasis vagonėlis pirktas nebuvo, atsakovas jį gavo nemokamai, reikėjo apmokėti tik atvežimo išlaidas (b. l. 67), vagonėlyje atsakovas sudėjo seną laminatą, uždengė jo stogą atsakovui atiduota naudota skarda, vagonėlį nudažė (statybinių medžiagų vertė – 11,58 Eur), pakeisti pirmojo vagonėlio langai taip pat nebuvo pirkti – jie buvo atiduoti atsakovui (b. l. 76), pastarąjį vagonėlį atsakovas apkalė dailylentėmis (statybinių medžiagų vertė – 43,44 Eur), atsakovas kartu su kaimynu išbetonavo aikštelę (statybinių medžiagų vertė – 43,44 Eur), o židinys buvo pastatytas paties atsakovo rankomis iš jo surinktų naudotų klinkerinių plytų (b. l. 77 nuotr. Nr. 1). Atsakovas nurodė, jog žoliapjovė 2012 m. buvo pavogta iš garažo bokso Nr. 3, o vandens siurbliai buvo pirkti net keturi kartus – 1995 m., 1999 m., 2005 m. ir 2014 m., tačiau ieškovė prie jų pirkimo neprisidėjo. Dėl ieškovės prašomų priteisti nenaudojamų neturinčių vertės daiktų atsakovas paaiškino, kad minkštas baldų komplektas, 2 kilimai, patalynė bei servizai į atsakovo sodą niekada nebuvo atvežti. Šaldytuvas „Snaigė“ ir televizorius „Tauras“ iš ieškovės buto buvo išvežti tiesiogiai į sąvartyną. Virdulys buvo padovanotas A. B., tačiau po mėnesio sugedo ir buvo išmestas. Minkštą lauko gultą sulaužė ieškovės anūkas Ernestas, o plastikinių baldų komplektas buvo sulaužytas pačios ieškovės, jos 2014-04-28 sukelto konflikto metu. Atsakovas pažymėjo, jog tiek automobilį KIA CARNIVAL, tiek garažo boksą Nr. 3 įsigijo už išimtinai asmenines lėšas bei paaiškino, jog automobilis kainavo 6 371,64 Eur, iš kurių 5792,40 Eur atsakovui davė jo dukra S. B., o garažo boksas Nr. 3 – 2316,96 Eur, kuriuos taip pat gavo iš savo dukros. Atsakovas nurodė, jog atsakovo ir ieškovės bendro gyvenimo metu atsakovo ir ieškovės bendromis lėšomis joks remontas atsakovo bute darytas nebuvo, nebuvo pirkta ir jokia buitinė technika į šį butą. Atsakovas paaiškino, jog atsakovo butas buvo remontuotas 1999 m., esant dar gyvai atsakovo pirmajai žmonai, po to atsakovo bute gyveno atsakovo dukra, o po jos – ieškovės dukra, kurios remontavo butą savarankiškai (b. l. 79-83 nuotr. Nr. 1-6). Atsakovas paaiškino, jog 2013 m. liepos mėn. išvariusi atsakovą, ieškovė grąžino atsakovui tik drabužius, o atsakovas niekada iš ieškovės buto nėra išnešęs ieškovės nurodomų daiktų: dviejų televizorių, televizoriaus staliuko, kompiuterio, namų kino sistemos, videokameros bei 2 143,19 Eur santaupų. Atsakovas 2013 m. liepos, o ne rugpjūčio mėn., kaip nurodė ieškovė, pasiėmė tik televizorių „SONY“, kuris buvo įsigytas iki bendro gyvenimo pradžios.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė natūra iš atsakovo M. B. ieškovės D. V. naudai plastikinių baldų komplektą (stalą ir šešias kėdes); likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės D. V. atsakovo M. B. naudai 347,54 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės D. V. į valstybės biudžetą 239,92 Eur žyminio mokesčio dalį bei 7,10 Eur pašto išlaidų (b. l. 121-131). Teismas padarė išvadą, kad 2000-2013 m. laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau tai nesuponuoja, kad visas šios sutarties galiojimo metu ieškovės ar atsakovo įgytas turtas ex-ante yra laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negalėjo įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, dėl kokio konkretaus turto sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Pažymėjo, jog ieškovė buto remonto faktą įrodinėja išimtinai liudytojų parodymais, nepateikdama jokių rašytinių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų. Susipažinęs su atsakovo pateiktomis 2014-11-14 darytomis atsakovo buto nuotraukomis, teismas vertino, jog šiose nuotraukose užfiksuotas atsakovo buto vaizdas nesuteikia pagrindo susidaryti pagrįstam įsitikinimui, kad 2009 m. atsakovo butas buvo remontuojamas ir pagerintas, investuojant ieškovės nurodomą 4778,73 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai dėl ieškovės nurodytų atsakovo pasiimtų daiktų kiekio ir rūšies bei dėl paties daiktų pasiėmimo fakto nesutampa, be to, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas pasiėmė iš ieškovės buto daiktus ir kad buvo pasiimti būtent tie daiktai, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pasiėmė iš ieškovės buto ieškovės nurodytus daiktus. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė, jog ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu t. y. 2000-2013 m. laikotarpiu, buvo padarytas baseinas, iškastas šulinys, pastatyta tvora su varteliais bei prie pirmojo vagonėlio pristatyta veranda. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kuriais remiantis, teismas galėtų nustatyti, kad ieškovė yra prisidėjusi prie automobilio ir garažo bokso Nr. 3 įsigijimo, taip pat kuriais būtų pagrįsti atsakovo sodo gerinimo darbai, statybinių medžiagų ir daiktų įsigijimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai tikėtinai pagrindžia, kad atsakovo sodo pagerinimo darbai buvo atlikti paties atsakovo su kaimynų ir pažįstamų pagalba, dalį reikiamų statybinių medžiagų gaunant nemokamai, mainais už suteiktą pagalbą, o kitą dalį – įsigyjant už nedideles pinigų sumas, priešingai nei nurodyta ieškovės patikslintame ieškinyje ir paaiškinimuose. Teismas pažymėjo, kad liudytojų, patvirtinusių, kad į atsakovo sodą buvo atvežti ieškovės asmeniniai daiktai, parodymai dėl daiktų kiekio ir rūšies nesutampa, be to, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad į atsakovo sodą buvo atvežti ieškovei priklausantys minkštas baldų komplektas, šaldytuvas „Snaigė“, televizorius „Tauras“, 2 kilimai, užuolaidos, 6 patalynės komplektai, 3 pagalvės, 2 antklodės, pledas, rankšluosčiai, staltiesės, pietų servizas, arbatos servizas, kavos servizas, virdulys.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 133-137). Skunde nurodė šiuos argumentus:

  1. Teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino civilinės teisės materialines normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika tokiose bylose, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Sprendimo motyvai yra pernelyg formalūs. Nustatęs, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė įrodytų susitarimą bei jungtinės veiklos sutartį dėl kiekvieno atskiro daikto. Tai, kad visam šalių įgytam turtui taikytinas vienodas režimas, įrodo atsakovo teisme duoti parodymai apie tai, kad šalys vedė bendrą ūkį bei jo paties pateiktas ieškinys dėl teisės į bendrą dalinę nuosavybę pripažinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.
  2. Atsakovas, nurodydamas, kad automobilis buvo pirktas jos asmeninėn nuosavybėn iš jam padovanotų lėšų, šių aplinkybių neįrodė nei pinigų dovanojimo sutartimis, nei įrodymais, patvirtinančiais, kad galėjo turėti tiek lėšų, nei liudytojų parodymais. Apsigyvendama su atsakovu, ieškovė sudarė su juo jungtinės veiklos sutartį dėl visų bendro gyvenimo sričių ir santykių. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog statybinės medžiagos jam buvo atiduotos, todėl darytina išvada, kad jos buvo nupirktos iš bendrų šalių lėšų jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu.
  3. Priešingai nei nurodė teismas, liudytojai gana tiksliai nurodė, kad atsakovo bute buvo darytas remontas, kurį iš dalies pripažino atsakovas, nurodęs, kad bute buvo sudėta laminuota grindų danga, iš ieškovės atvežtas virtuvės komplektas. Vertinant liudytojų parodymus, bei paties atsakovo kai kurių faktų pripažinimą, byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad ieškovės nurodyti faktai buvo, nei nebuvo. Teismas skirtingai vertino tas pačias liudytojų ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl plastmasinio baldų komplekto ir minkštojo baldų komplekto.

10Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 145-149). Nurodė šiuos atsikirtimus į skundą:

  1. Šioje civilinėje byloje įrodinėjimo našta ir pareiga kilo ieškovei, nes būtent ji teigė, kad su atsakovu sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl buto ir sodo pagerinimo, automobilio ir garažo įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėdamas jungtinės veiklos santykių buvimą pagrįstai vertino, ar tokių santykių buvimui konstatuoti užtenka ieškovės pateiktų įrodymų. Byloje absoliuti dauguma ieškovės reikalavimų buvo pagrįsti vien liudytojų parodymais;
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti, kad ieškovė yra prisidėjusi prie automobilio ir garažo įsigijimo;
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą labiau tikėti, jog sodo pagerinimo darbai buvo atlikti paties atsakovo su kaimynų pagalba, o kita jų dalis – įsigyjant už nedideles sumas, priešingai nei nurodyta ieškovės ieškinyje.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2000 metų iki 2013 metų vasaros kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį (susitikinėjo nuo 2000 m., 2006-04-22 sudarė bažnytinę santuoką, kurios neįregistravo). Dėl šalių bendro turto padalinimo pagal M. B. ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-418-341/2014. Civilinė byla baigėsi takos sutartimi, pagal kurią D. V. įsipareigojo sumokėti M. B. 6 000 Lt kompensaciją už ½ dalį kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) ir atliktą remontą D. V. bute, esančiame ( - ). D. V., motyvuodama, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo pareiškusi priešpriešinių reikalavimų M. B., pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje, prašydama priteisti iš jo 9 928 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį kilnojamojo turto ir atliktų buto, esančio ( - ) bei sodo, esančio ( - ), remonto darbų bei statybinių medžiagų vertės, bei prašydama priteisti natūra ieškovei priklausančius namų apyvokos daiktus, neturinčius vertės - minkštą baldų komplektą, šaldytuvą Snaigė, televizorių „Tauras“, kilimus, užuolaidas, patalynę, pagalvės ir pan.

15Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ieškovė įrodinėja, kad be jai priklausančio buto, ir bute esančių daiktų, už kurios M. B. taikos sutarties pagrindu gavo kompensaciją civilinėje byloje Nr. Nr. 2-418-341/2014, gyvendamos kartu šalys remontavo ir gerino dar ir M. B. priklausantį butą bei sodą, įsigijo automobilį ir garažą, be to, pas M. B. liko asmeninių ieškovės namų apyvokos daiktų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi tik atsakovo nurodytais teiginiais, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

17Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (taikos sutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-418-341/2014 buvo nustatyta, kad gyvenimo kartu laikotarpiu šalys bendromis lėšomis suremontavo ieškovei priklausanti butą, įgijo namų apyvokos daiktų (šaldytuvą, skalbimo mašina ir kt.); lėšos išleistos ieškovės buto remontui ir namų apyvokos daiktų įgijimui, buvo padalintos, M. B. priteista kompensacija, t.y. šalių bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjamoje byloje šis faktas preziumuojamas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad ir atsakovo M. B. asmeninis turtas – butas ir sodas, gyvenimo kartu laikotarpiu taip pat buvo remontuojami iš bendrų lėšų, taip pat atsakovo vardu įregistruoti automobilis ir garažas buvo įsigyti kaip bendras turtas.

18Paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste ieškovė turėjo įrodyti susitarimą dėl daiktų įsigijimo bendros nuosavybės teise bei susitarimą dėl remontų atlikimo bendromis lėšomis, prisidėjimą prie remonto išlaidų.

19Aplinkybę dėl prisidėjimo prie kilnojamojo turto įsigijimo ir remonto išlaidų ieškovė grindžia liudytojų parodymais. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų D. D., J. D., I. A. bei A. P. parodymus apie tai, kad garažo boksas ir automobilis buvo pirkti už bendras lėšas, šalims gyvenant kartu, kas reiškia, kad turtas – automobilis ir garažo boksas, yra įgyti jungtinės veiklos pagrindais. Negalima sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Liudytojai – ieškovės dukros, sesuo ir žentas paliudijo, kad automobilis ir garažas buvo įsigyti šalims gyvenant kartu, iš bendrų lėšų, tačiau nesantuokinis gyvenimas kartu nesukuria prezumpcijos, kad visas bendro gyvenimo metu įsigytas turtas skirtas šeimos poreikių tenkinimui ir priklauso abiems sutuoktiniams. Ieškovė turėjo pareigą įrodinėti, kad buvo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų (išrašų iš banko sąskaitų, duomenų apie tikslines paskolas ar pan.) teismui pateikta nebuvo, o liudytojų – ieškovės dukrų ir kitų giminaičių parodymai nepakankami, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovė ir atsakovas buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį automobilio KIA CARNIVAL ir garažo bokso Nr. 3 įsigijimo atžvilgiu.

20Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendro gyvenimo metu buvo pagerintas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namas –buvo įsigytas antrasis vagonėlis, pagerintas pirmasis vagonėlis, pastatytas židinys, pakeistas stogas ir langai, išbetonuota aikštelė, įsigyta žoliapjovė ir vandens pumpavimo įrenginys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė prie sodo gerinimo darbų savo pinigais ar darbų neprisidėjo, jis yra statybininkas ir remonto darbus sode dirbo pats arba pasitelkęs pagalbininkus. Sodo kaimynai – liudytojai A. R. ir Z. U. paliudijo, kad sodo kaimynai padėdavo atsakovui. Ieškovės liudytojai – jos dukros, sesuo ir žentas parodė, kad pagerinimo darbai buvo atliekami ieškovei ir atsakovui susitikinėjant ar jų bendro gyvenimo metu, tačiau, kaip jau buvo paminėta, to nepakanka tam, kad pripažinti, jog pagerinimo darbai buvo atlikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų prisidėjusi prie sodo pagerinimo darbų pinigais, jos pakviesti liudytojai taip pat nedetalizavo, kiek asmeninių lėšų ieškovė investavo į atsakovo sodo pagerinimą.

21Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada išvadą, kad ieškovė savo teiginių, jog asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie kilnojamojo turto įsigijimo ir atsakovo sodo pagerinimo darbų, neįrodė. Byloje nėra įrodymų apie ieškovei turto įsigijimui suteiktų tikslinių paskolų faktą, išrašų iš banko sąskaitų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių jos indėlį į kilnojamąjį turtą ar atsakovo turto pagerinimą. Ieškovės argumentai dėl jos indėlio į turtą įsigijimą ir pagerinimo darbų yra pagrįsti vien deklaratyviais jos teiginiais – kad gyveno kartu, bendromis lėšomis įsigijo turtą, remontavo ir gerino atsakovo turtą iš bendrų lėšų, tačiau šios aplinkybės arba nėra pakankamos ieškovės įrodinėjamiems faktams konstatuoti, arba šių aplinkybių nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys.

22Apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos už atsakovo buto, esančio ( - ), remontą, atmestini. Ieškovė nurodė, kad atsakovo bute 2009 m. buvo padarytas 10 000 Lt remontas - pakeisti langai, durys, suremontuotos sienos, lubos bei grindys, nupirktas virtuvės komplektas, šaldytuvas, dujinė viryklė, užuolaidos, kilimai, televizorius; iš viso buto pagerinimo vertė – 16 500 Lt. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo butas buvo remontuojamas šalių lėšomis. Atsakovas paaiškino, kad jam priklausančiame bute gyvena jo dukra su šeima, po to – ieškovės dukra, kurios remontavo butą savarankiškai. Tarp šalių nėra ginčo, kad jie kartu gyveno ieškovės bute, šis butas buvo remontuojamas, perkamos namų apyvokos daiktai šio buto pagerinimui. Šalys neturėjo objektyvaus poreikio remontuoti atsakovo buto bendram gyvenimui; faktas, kad ieškovės dukra gyveno atsakovui priklausančiame bute ir ji galimai atliko jame remontą, nesudaro pagrindo pripažinti tokio remonto išlaidų bendromis ieškovės ir atsakovo išlaidomis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos dukra, gyvendama atsakovo bute, truputį jį sutvarkė, o jai išsikrausčius 2009-2010 m. atsakovas ėmė daryti bute kapitalinį remontą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliantės teiginys yra deklaratyvus ir neįrodytas. Objektyvių duomenų, kad 2009-2010 m. būtų padarytas atsakovo buto kapitalinis remontas ir ieškovė būtų prisidėjusi prie jo pinigais ar asmeniniu darbų, byloje nėra.

23Dėl ieškovės asmeninių daiktų išreikalavimo.

24Apeliantė nurodė, kad priešingai nei konstatavo teismas, liudytojai gana tiksliai nurodė, kad sode buvo ieškinyje nurodyti ieškovės daiktai neturintys vertės, kuriuos ieškovė prašo priteisti natūra – minkštas baldų komplektas, šaldytuvas „Snaigė“, televizorius „Tauras“, 2 kilimai, užuolaidos, 6 komplektai patalynės, 3 pagalvės, užuolaidos, pledas, rankšluosčiai servizai ir kt. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių duomenų apie šių daiktų įsigijimą (daiktų techninių ar garantinių pasų, įsigijimo kvitų ir kt.) nepateikta, o liudytojų parodymai dėl jų perkėlimo į atsakovo sodą, yra prieštaringi ir nenuoseklūs; liudytojai negalėjo apibūdinti šių daiktų tikslaus kiekio, rūšies, jų kokybės, nurodyti perdavimo aplinkybių. Nepaneigti atsakovo teiginiai, kad kai kurie ieškovės asmeniniai daiktai buvo sunaudoti – gultas sulaužytas, šaldytuvas ir televizorius sugedo ir išvežti į sąvartyną, sugedo ir buvo išmestas elektrinis virdulys. Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas kitų, nei teismo sprendimu priteisto plastmasinių baldų komplektas, ieškovės asmeninių daiktų perdavimas atsakovui.

25Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė rungimosi principą, neįvertino liudytojų parodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti savo įnašą į atsakovo vardu registruoto turto įsigijimą, į atliktus remontus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų prisidėjusi prie šio turto įsigijimo ir atsakovo asmeninio turto remontų ir pagerinimų. Duomenys apie ieškovės pajamas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kažkokia jos atlyginimo dalis buvo investuota į turto įsigijimą.

26Negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Minėti liudytojai patvirtino ieškovės ir atsakovo artimus santykius ir gyvenimo kartu faktą, tačiau šioje byloje esminės įrodinėtinos aplinkybės – ieškovės asmeninių lėšų į atsakovo vardu įsigyto turto investavimo fakto ir šalių susitarimo dėl atsakovo sodo bei buto remontų bendromis lėšomis – negalėjo patvirtinti. Vertindamas ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, teismas vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, o išvadas darė atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą.

27Apeliacinės instancijos sutinka su ieškovės teiginiais, kad ji su atsakovu gyveno kaip šeima, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą atsakovo vardu registruotą turtą (garažą ir automobilį) įsigyti dalinės nuosavybės teise bei atliko atsakovo asmeninio turto – buto bei sodo remonto ir pagerinimo darbus bendromis lėšomis.

28Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė ir aiškino nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų turtinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai konstatavo ieškovę neįrodžius jos teisės į atsakovo vardu registruoto turto ½ dalį bei teisės į kompensaciją už jo asmeninio turto remontą ir pagerinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Ieškovė sumokėjo 50 Eur už apeliacinio skundo padavimą, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas (247,72 Eur) jai buvo atidėtas Vilniaus apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi iki procesinio sprendimo priėmimo (b.l. 142). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

30Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 99,93 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b.l.151). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.

31Vadovaujamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš D. V. (a.k( - ) valstybei 247,72 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

34Priteisti iš D. V. (a.k( - ) atsakovui M. B. (a.k. ( - ) 99,93 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas M. B. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės patikslintą ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 10. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 12. Apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2000 metų iki 2013 metų... 15. Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 17. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (taikos sutartimi) civilinėje... 18. Paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste ieškovė turėjo įrodyti... 19. Aplinkybę dėl prisidėjimo prie kilnojamojo turto įsigijimo ir remonto... 20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendro gyvenimo metu buvo... 21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 22. Apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos už atsakovo buto, esančio (... 23. Dėl ieškovės asmeninių daiktų išreikalavimo.... 24. Apeliantė nurodė, kad priešingai nei konstatavo teismas, liudytojai gana... 25. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkami vertino byloje esančius... 26. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog teismas netinkamai vertino... 27. Apeliacinės instancijos sutinka su ieškovės teiginiais, kad ji su atsakovu... 28. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 29. Ieškovė sumokėjo 50 Eur už apeliacinio skundo padavimą, likusios dalies... 30. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso... 31. Vadovaujamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš D. V. (a.k( - ) valstybei 247,72 Eur žyminio mokesčio už... 34. Priteisti iš D. V. (a.k( - ) atsakovui M. B. (a.k. ( - ) 99,93 Eur atstovavimo...