Byla e2A-808-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl valdymo organo neteisėtais veiksmais jo vadovaujamai įmonei padarytos žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“, S. S., A. S., J. Š., R. P., G. J. D., Lietuvos – Čekijos uždarajai akcinei bendrovei „Listinga“, A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Beltateksas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. UAB „Sarteksas“ naudai 37 914,86 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra UAB „Sarteksas“ akcininkė, kuriai priklauso 44,30 procentai UAB „Sarteksas“ akcijų. Atsakovas A. K. ėjo ir eina UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo (vienasmenis valdymo organas) ir ėjo valdybos pirmininko pareigas. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015, nustatė, kad UAB „Sarteksas“ veikla buvo netinkama dėl jos administracijos vadovo-atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėta automobilio Mercedes Benz S300, valstybinis Nr. ( - ), nuoma vadovaujant įmonei ir darbo užmokesčio priedų sau nustatymu ir mokėjimu. Nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, sudarius trečiajam asmeniui UAB „Sarteksas“ nenaudingus sandorius bei vadovui be teisėto pagrindo išmokėjus sau atlyginimo priedus, egzistuoja visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti, reikalavimo daliai priteisti žalos atlyginimą, susijusį su nuomos sutartimi už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. sausio 29 d., taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog neneigia savo neteisėtų veiksmų vienasmeniu sprendimu naudoti bendrovės veikloje savo nuosavą automobilį ar mokėti sau atlyginimo priedus, tačiau įrodinėjo, kad sandoriai, kuriais įgyvendinti minėti neteisėti veiksmai, nėra teismų nuginčyti/pripažinti negaliojančiais, todėl nėra pagrindo reikalauti šiais sandoriais tariamai padarytos žalos atlyginimo. Be to, tokie jo veiksmai davė bendrovei naudą ir užtikrino pelningą jos veiklą. Automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje, o nuomos kaina buvo mažesnė nei rinkos, todėl įmonė nuomodamasi automobiliais žalos nepatyrė. Nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš kurių kildinami reikalavimai priteisti automobilių kuro ir remonto išlaidas. Tuo tarpu išmokėti darbo užmokesčio priedai atitiko rinkos tendencijas ir buvo adekvati atsakovo kompensacija už jo atliekamą darbą. Trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktą atsiliepimą grindė analogiškais atsakovo A. K. atsiliepime nurodytais argumentais.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies: UAB „Sarteksas“ naudai iš atsakovo A. K. priteista 24 818,05 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės procesines palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje patikslintas ieškinys atmestas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad ieškovei pasirinkus alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą, byloje nustatinėtinos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, o ne spręstinas klausimas dėl sandorių negaliojimo pagrindų. Atsakovo neteisėti veiksmai dėl sau išmokėtų atlyginimo priedų buvo nustatyti nagrinėjant bylą dėl UAB „Sarteksas“ veiklos tyrimo parengtoje ataskaitoje bei jos pagrindu priimtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose. Nurodytos aplinkybės yra prejudicinės, o atsakovo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo klausimas išmokant atlyginimo priedą iš naujo neįrodinėtinas. Šiuo atveju buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos atsakovui išmokant atlyginimo priedus už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad ne visas laikotarpis, už kurį reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, pateko į juridinio asmens veiklos tyrimo apimtį, tai neįtakoja atsakovo neteisėtų veiksmų prejudicijos, kadangi atlyginimo priedai ir toliau buvo mokami tais pačiais, neteisėtais pripažintais pagrindais. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra kompensuoti dėl neteisėtai išmokėtų darbo užmokesčio priedų įmonės turėtas išlaidas, tuo tarpu mokant darbo užmokesčio priedus buvo išmokėta ne tik darbo užmokesčio dalis vadovui, bet ir nuo tos dalies priklausančios mokėti įmokos ir mokesčiai. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kaip konkrečiai buvo apskaičiuojami darbo užmokesčio priedai vadovui. Teismas pasisakė, kad atsakovo vienašališkas sprendimas pasiskirti sau priedus negali būti teisėtas pagrindas išmokėtus priedus pripažinti kompensacija už atliktą darbą, tuo tarpu tarp tokių atsakovo veiksmų ir įmonės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti žalos atlyginimą, kuris susidarė už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 sumokėtą 5 996,53 Eur nuomos mokestį ir 4 819,10 remonto išlaidos ir 4 669,27 Eur išlaidos kurui; už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 remontą patirtos išlaidos – 396,88 Eur ir 3 211,57 Eur išlaidos kurui. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimui dėl žalos už automobilio Mercedes Benz S300 nuomą priteisimo senatis negali būti taikoma, kadangi ieškovei galimybė įgyvendinti savo teisę – kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo atsirado tik 2013 m. sausio 30 d. A. K. pateikus automobilio nuomos sutartį į civilinę byla Nr. 2-333-324/2015. Teismas sprendė, kad, tik susipažinus su sutarties sąlygomis, jos sudarymo aplinkybėmis, ieškovė objektyviai galėjo įvertinti šio sandorio sąlygas teisių pažeidimo kontekste, dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su susipažinimo su ginčo nuomos sandoriu momentu. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas neteisėtai sudarė automobilio Mercedes Benz S300 nuomos ir panaudos sutartis yra laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje ir ieškovei nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant šiuos sandorius, tačiau ieškovė nepagrįstai visus reikalavimus dėl žalos, kildinamos iš automobilių sandorių (nuomos mokestis, remonto išlaidos ir išlaidos kurui), grindžia juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Aplinkybė, kad automobilis Mercedes Benz S300 išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovas šio fakto nebegali ginčyti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kuri susidarė apmokant automobilio Mercedes Benz S300 kuro sąnaudas. Tuo tarpu grąžinus už automobilio nuomą sumokėtus pinigus, o UAB „Sarteksas“ atlyginus neatlygintinai naudotos transporto priemonės remonto išlaidas tarp ginčo šalių bus išlaikyta teisinga interesų pusiausvyra, t. y. atsakovui bus kompensuotos jo asmeninio automobilio naudojimo įmonės veikloje sąnaudos, o UAB „Sarteksas“ nepagrįstai nepraturtės iš neatlygintinio naudojimosi transporto priemone. Teismas nurodė, kad juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su automobilio Mercedes Benz 190 sandoriais, t. y. nei šių sandorių sudarymo teisėtumas, nei jų vykdymo aplinkybės nepateko į juridinio asmens veiklos tyrimo bylos dalyką, todėl nėra galimas ir prejudicinių faktų taikymas pagal analogiją. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nesant vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo priteisė 24 818,05 Eur žalos atlyginimo UAB „Sarteksas“ naudai, ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Baltateksas“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovui nuosavybės teise priklauso UAB „Sarteksas“ 50,04 procentai akcijų paketo, dėl kurio atsakovas yra įmonę kontroliuojantis asmuo, todėl atlyginimas būtų padidintas nepriklausomai nuo neteisėtų veiksmų. Net jei darbo užmokestis būtų padidintas direktoriumi ar valdybos nariu esant kitam asmeniui, tokie veiksmai būtų teisėti, nesukeliantys žalos. Nepriklausomai nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, įmonė ar atsakovui ar kitam asmeniui už darbą direktoriaus pareigose būtų turėjusi mokėti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, t. y. nepriklausomai nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju atsakovui mokėtas padidintas darbo užmokestis net nesiekė vidutinio darbo užmokesčio ar buvo panašus, todėl nustatytas atlygis nebuvo neadekvačiai didelis. Tarp atsakovo gautų sumų, viršijančių MMA, ir neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl automobilio Mercedes Benz S300 nuoma įmonei padarytos žalos atlyginimo netaikė ieškinio senaties, kadangi ieškovė apie tariamą įmonės teisių pažeidimą tikrai žinojo ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonė naudojosi trimis automobiliais, o jos veikloje tebuvo reikalingas vienas automobilis ir automobilio nuoma buvo netikslinga. Įmonė, nepriklausomai nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, vis tiek būtų patyrusi automobilio nuomos išlaidas, kadangi automobiliai buvo reikalingi, siekiant padidinti įmonės pajamas. Įmonės nuostoliais gali būti pripažinta tik ta nuomos kainos dalis, kuri viršijo tuometinę analogiško automobilio rinkos nuomos kainą, tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nei įrodinėjamos, nei vertinamos. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos – Čekijos UAB „Litsinga“ prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovo neteisėti veiksmai mokant sau atlygino priedą ir nuosavo automobilio nuomos mokestį nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinį ryšį nagrinėjamai žalos atlyginimo bylai ir iš naujo neįrodinėtini. Minimalus darbo užmokesčio mokėjimas yra įtvirtintas su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje, o atlyginimo priedų mokėjimo sąlyga yra susieta su bendrovės mėnesio ūkinės – finansinės veiklos rezultatais. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės valdyba kiekvieną mėnesį būtų skatinusi atsakovą už bendrovės ūkinių – finansinių rodiklių įvykdymą. Atsakovas nėra išrinktas į bendrovės valdybą, o jam nuosavybės teise priklauso tik 4 vienetai (0,01 procento) UAB „Sarteksas“ akcijų. Tuo tarpu priešingai nei teigia atsakovas, 2008 metais sudarius automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutartį bendrovės veiklos pajamos nepadidėjo, o atvirkščiai sumažėjo. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų dviejų automobilių naudojimą įmonės veikloje, kuomet įmonėje dirbo tik trys darbuotojai, iš kurių tik du asmenys turi vairuotojo teises. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltateksas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas apeliaciniu skundu nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas prejudicinę galią turinčias aplinkybes. Nepriklausomai nuo atsakovo turimų įmonės akcijų skaičiaus, akcininkas neturi teisės pažeisti bendrovės įstatų ir imperatyvių įstatymo normų. Nepaisant to, kad atsakovas buvo daugiau kaip pusės akcijų savininkas bei valdybos narys, valdybos nutarimas, kaip ir akcininkų sprendimas, gali būti skundžiami teismui. Atsakovo sau priedų mokėjimas yra ne tik neteisėtas, bet ir akivaizdžiai nepagrįstas ekonomine logika nuolat nuostolingai veikiančios bendrovės kontekste, o tiesioginė atsakovo veiksmų pasekmė yra įmonės patirtas nuostolis ir sumažėjusi bendrovės akcijų vertė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimui dėl automobilio Mercedes Benz S300 nuoma įmonei padarytos žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes ieškovė apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2013 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi jau teismų įsiteisėjusiais sprendimais, kuriuose nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad neteisėtai sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindu sumokėti 5 995,53 Eur nuompinigiai yra UAB „Sarteksas“ patirta žala. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovo vadovaujama įmonė nuolat veikė nuostolingai, todėl nebuvo poreikio prestižinės markės automobilio nuomai, kuomet įmonė turėjo savo nuosavus automobilius. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime iš esmės nurodomi analogiško pobūdžio argumentai, kaip ir atsakovo A. K. apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Aiškindamas CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Atsakovas prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas užtikrinti visų bylos aplinkybių atskleidimą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo priežasčių, kurios leistų spręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo poreikio. Atsakovui argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o trečiajam asmeniui UAB „Sarteksas“ dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo išsamiai išdėsčius apeliaciniame skunde ir atitinkamai atsiliepime į jį, nesant išimtinio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka prašymų pagrindimo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Sarteksas“ prašymai dėl žodinio apeliacinės bylos nagrinėjimo netenkintini.

14Dėl naujų įrodymų priėmimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – UAB „Beltateksas“ inicijuotų bylų sąrašą, vidutinio darbo užmokesčio statistinius duomenis. Trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė įrodymus – pažymą apie UAB „Sarteksas“ nuomos ir kitos veiklos pajamas 2005–2016 metais, UAB „Sarteksas“ 2012 m. kovo 26 d. lydraštį, 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjį raštą, lentelę, UAB „Beltateksas“ 2012 m. balandžio 2 d. raštą Nr. ( - ), UAB „Sarteksas“ 2012 m. balandžio 5 d. raštą Nr. ( - ), UAB „Sarteksas“ 2012 m. balandžio 26 d. lydraštį, pažymą apie UAB „Sarteksas“ 2003–2013 metais turėtų, nuomos ar panaudos teise naudotų automobilių remonto išlaidas, duomenis apie atsakovui priskaičiuotų–išmokėtinų atlyginimų mėnesio vidurkius per 2003–2016 metus, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Sarteksas“, apeliacinės instancijos teismui teikdami įrodymus, neprašo jų priimti į bylą, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, be to, dalis įrodymų jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui teikiami pakartotinai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu ir trečiojo asmens UAB „Sarteksas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.

15Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovui A. K. einant UAB „Sarteksas“ direktoriaus pareigas, 1998 m. liepos 8 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo 2 valdybos nariai iš trijų (A. K. ir S. S.), nutarta darbuotojams mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą ir priedus pagal mėnesio finansinius darbo rezultatus, nustatomus direktoriaus įsakymu, kad direktoriaus atlyginimas negali viršyti keturių vidutinių atlyginimų, direktoriaus pavaduotojo atlyginimas negali viršyti trijų vidutinių atlyginimų. Taip pat 2002 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 panaudos sutartį, kuria UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas. 2008 m. balandžio 7 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutartį, kuria UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas, taip pat mokėti 136,12 Eur (470,00 Lt) dydžio per mėnesį nuomos mokestį. 2013 m. balandžio 8 d. atsakovas su savo vadovaujama įmone UAB „Sarteksas“ sudarė atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 panaudos sutartį, kuria UAB „Sarteksas“ įsipareigojo daryti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontus, apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. K. 18 822,52 Eur žalos atlyginimo dėl atsakovui išmokėtų atlyginimo priedų ir 19 092,34 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro: už atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 nuomą sumokėti 5 995,53 Eur, 4 819,1 Eur remonto išlaidos, 4 669,27 Eur išlaidos kurui; atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 190 396,88 Eur remonto išlaidos ir 3 211,57 Eur išlaidos kurui. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad dėl atsakovo neteisėto sprendimo nusistatyti sau darbo užmokesčio priedą, UAB „Sarteksas“ patyrė tiesioginius nuostolius, kurie pasireiškė atsakovui išmokėtu darbo užmokesčio priedu. Taip pat dėl atsakovo neteisėtai su vadovaujama bendrove sudarytos atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutarties, vėliau panaudos sutarties ir automobilio Mercedes Benz 190 panaudos sutarties UAB „Sarteksas“ patyrė tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė sumokėtu nuomos mokesčiu ir už automobilių techninę priežiūrą, paprastąjį remontą ir kapitalinį remontą sumokėtomis sumomis, taip pat kuro sąnaudomis. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl žalos, padarytos atsakovui sau išmokėjus 18 822,52 Eur atlyginimo priedus, ir neteisėtos automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutarties pagrindu atsakovui sumokėjus 5 995,53 Eur nuompinigius, atlyginimo, atmetė kitus ieškinio reikalavimus. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, apeliacinį skundą motyvuodamas iš esmės tuo, kad: 1) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su atsakovui sumokėtais darbo užmokesčio priedais, įmonė nepatyrė žalos; 2) nepagrįstai netaikytas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl žalos, kylančios iš automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutarties; 3) nepagrįstai spręsta dėl automobilio nuomos poreikio nebuvimo, neteisingai nustatytas žalos, patirtos dėl automobilio nuomos sutarties, dydis.

16Dėl atsakovui išmokėtų darbo užmokesčio priedų Iš Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, matyti, kad teismas šioje civilinėje byloje konstatavo 1998 m. liepos 8 d. valdybos posėdyje priimto sprendimo dėl priedų mokėjimo nustatymo neteisėtumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą, konstatavo, kad A. K., kuris taip pat yra ir valdybos narys, buvo mokamas jo paties sprendimu nustatytas atlyginimas, kas prieštarauja tiek Akcinių bendrovių įstatymo, tiek CK 2.87 straipsnio nuostatoms, be to nurodytoje byloje spręsta, kad A. K., būdamas valdybos pirmininkas, buvo saistomas fiduciarinių pareigų bendrovei, privalėjo nepainioti savo interesų su įmonės, būti lojalus ir veikti vien tik bendrovės ir akcininkų interesais, tačiau šių pareigų nevykdė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 18 822,52 Eur žalai atlyginti dėl atsakovui išmokėtų atlyginimo priedų pagrįstumą, sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai mokant sau atlyginimo priedą yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos, aplinkybės yra prejudicinės, dėl to atsakovo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo klausimas išmokant atlyginimo priedą iš naujo neįrodinėtinas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Apeliantas nekelia klausimo dėl jo veiksmų, išmokant sau atlyginimo priedą, teisėtumo, tačiau teigia, kad dėl šių veiksmų įmonei nebuvo padaryta žala, nes, nustačius atlyginimą teisėtu sprendimu, tai būtų vertinama kaip teisėti veiksmai, atitinkantys įmonės interesus, normalią praktiką ir nedarantys žalos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (Darbo kodekso 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas. Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Nustatyta, kad 1998 m. liepos 8 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo du valdybos nariai (atsakovas ir S. S.) nutarta darbuotojams mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą ir priedus pagal mėnesio finansinius darbo rezultatus, nustatomus direktoriaus įsakymu. Byloje nepateikti įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatoma darbo užmokesčio priedų apskaičiavimo tvarka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas teismo posėdžio metu taip pat neįrodinėjo, su kokiais įmonės ūkinės/finansinės veiklos rezultatais buvo susieta kintamoji darbo užmokesčio dalis. Atsakovas teigia, kad išsimokėti darbo užmokesčio priedai buvo adekvati kompensacija už jo atliktą darbą, tačiau atsakovui nepateikus įrodymų apie jo pasiektus finansinius darbo rezultatus, nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais. Civilinėje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateiktoje UAB „Sarteksas“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad 2004–2008, 2010, 2011 metais įmonė dirbo pelningai, o 2009, 2012, 2013 metais įmonė dirbo nuostolingai, tačiau iš šios ataskaitos priedo Nr. 2, kuriame nurodytas atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2003 iki 2013 metų, matyti, kad atsakovui mokami darbo užmokesčio priedai iš esmės nekisdavo, nepriklausomai nuo to, kokie būdavo įmonės finansiniai rodikliai. Pagal kasacinio teismo praktiką, vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kad atsakovas be pagrindinių, atliko ir papildomas darbo funkcijas, kad jo darbo rezultatai nulėmė įmonės finansinių rezultatų gėrėjimą, ar, kad priedai buvo paskirti įmonei dirbant pelningai ar laikantis bendrovės įstatuose nustatytos tvarkos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo darbo užmokestis (su priedais) nebuvo nepagrįstai didelis, atitiko rinkos vidurkį, galėjo būti įtvirtintas teisėtu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog, atsakovui neteisėtai išsimokėjus sau darbo užmokesčio priedus, įmonei nebuvo padaryta žala. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad, atsakovui manant, kad jam mokamas darbo užmokesčio dydis nebuvo pakankamas, jis turėjo teisę inicijuoti teisės aktų nustatyta tvarka atlyginimo nustatymo klausimą, o ne vienašališkai nuspręsti paskirti sau priedus prie darbo užmokesčio kaip kompensaciją už atliktą darbą. Nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų paskiriant sau priedus prie atlyginimo ir įmonės patirtos žalos, atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, neginčijant žalos dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 18 822,52 Eur žalos atlyginimo už išmokėtus atlyginimo priedus pirmosios instancijos teismo patenkintas pagrįstai.

17Dėl ieškinio senaties taikymo Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo teismui paduotas 2016 m. sausio 29 d. (teisme užregistruotas 2016 m. vasario 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, nepraleido ieškinio senaties termino dėl reikalavimo priteisti žalą, neteisėtai vykdant 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas trejų metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo Mercedes Benz S300 nuomos sutarties pateikimo į civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo 2013 m. sausio 30 d. spręsdamas, kad ieškovė tik nuo šio momento faktiškai suvokė, kad jos teisės yra pažeidžiamos neteisėtai sudarius ir vykdant 2008 m. balandžio 7 d. automobilio nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovė, 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, subjektyviai suvokė nuomos sutarties neteisėtumą ir jos pagrindu įmonės sumokėtus pinigus kaip patirtą žalą, todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo padavimo teismui datos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje ieškinio senatis skaičiuotina ne nuo ginčo 2008 m. balandžio 7 d. sutarties sudarymo ar nuo pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikimo teismui dienos, bet nuo faktinio suvokimo apie teisės pažeidimą dienos. Nors ir pateikdama pareikšimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ieškovė išsakė abejones dėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo, tačiau iki ginčo nuomos sutarties pateikimo į civilinę bylą, nesant galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis, ne sutarties šalis (ieškovė) subjektyviai negalėjo suvokti apie savo teisių pažeidimo apimtį. Nors ieškovei 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo žinoma informacija apie tai, kad atsakovas yra sudaręs savo asmeninio automobilio nuomos sutartį su UAB „Sarteksas“ ir šios sutarties pagrindu atsakovui yra mokami nuompinigiai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien sandorio fakto žinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė subjektyviai suvokė ir savo teisių pažeidimo apimtis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei, kaip juridinio asmens dalyvei (CK 2.45 straipsnis) buvo užtikrinta įstatuose įtvirtinta teisė susipažinti su įmonės sudarytais sandoriais ir, kad ieškovė sąmoningai, tik nuo jos pačios priklausančių subjektyvių priežasčių šia teise nepasinaudojo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įgalina spręsti, kad ieškovės teisės susipažinti su įmonės dokumentais buvo ribojamos, ieškovė, kaip juridinio asmens dalyvis, pradėjo procesą dėl įmonės veiklos tyrimo, jo metu teismo pagalba buvo renkami ir vertinami įmonės sudaryti sandoriai. Byloje nėra ginčo, kad pats atsakovas akcentuoja itin konfliktiškus jo vadovaujamos įmonės ir ieškovės santykius, be to, ieškovės prašomi pateikti įmonės sudaryti sandoriai, tame tarpe ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutartis, buvo pateikta tik teismo reikalavimu 2013 m. sausio 30 d. Šios byloje nustatytos aplinkybės taip pat įgalina spręsti, kad apribojus ieškovės galimybes susipažinti su ginčo nuomos sandoriu anksčiau, nei jis buvo pateiktas į civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ieškovė dėl apelianto veiksmų subjektyviai negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik susipažinusi su 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties sąlygomis, jos sudarymo aplinkybėmis, ieškovė subjektyviai galėjo įvertinti šio sandorio sąlygas jos teisių pažeidimo kontekste. Nagrinėjamu atveju ieškovės žinojimas apie 2008 m. balandžio 7 d. sudarytą nuomos sutartį nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškovė jau 2012 m. rugpjūčio 29 d. turėjo suprasti, jog įmonei nurodytu sandoriu buvo padaryta konkreti žala, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai laikė, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti anksčiausiai 2013 m. sausio 30 d., atsakovui į civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikus įrodymą-ginčo nuomos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, yra pagrįsta.

18Dėl automobilio Mercedes Benz S300 nuomos Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-333-324/2015 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, konstatavo, kad pagal bendrovės veiklos įstatų 11.4 punktą direktoriaus pavaduotojas S. S. neturėjo teisės savarankiškai veikti bendrovės vardu ir sudaryti bendrovės sandorius, pagal 2008 m. balandžio 7 d. sudarytą A. K. asmeninio automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), nuomos sutartį jam buvo išmokėta 5 995,53 Eur (20 701,36 Lt) automobilio nuomos mokesčio. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. K. nevykdė reikalavimo vengti interesų konflikto situacijos, pranešti kitiems valdymo organams apie galimus interesų konfliktus, taip pat su bendrove sudaromus sandorius, todėl nurodoma nuoma yra jo netinkamos veiklos požymis. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą, sprendė, kad automobilis išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nesant įvertintiems kitų asmenų atitinkamiems pasiūlymams, pažeidus reikalavimą vengti interesų konflikto tarp įmonės ir jos vadovo, automobilio nuomos sandorio sudarymas neteisėtas ir dėl to, kad jį įmonės vardu sudarė direktorius pavaduotojas S. S., nors jam UAB „Sarteksas“ įstatų 11.4 punktas tokios teisės nesuteikė, šios automobilio nuomos sandorio sudarymo aplinkybės įrodo esant netinkamiems įmonės ir jos finansinių resursų valdymo požymiams. Nors aplinkybės, kad atsakovas neteisėtai sudarė automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sutartį, yra laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, atsakovas įrodinėja, jog 2008 m. balandžio 7 d. sudarytas automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sandoris įmonei nebuvo nuostolingas, priešingai, teigiama, kad automobilis buvo reikalingas pajamoms uždirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nepateikus įrodymų nurodytiems teiginiams pagrįsti, jie vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl automobilio Mercedes Benz S300 nuomos sandorio sudarymo nenaudingumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog automobilis išnuomotas ne rinkos ekonomikos sąlygomis yra jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nebegali būti ginčijama šioje civilinėje byloje. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad įmonė naudojosi trimis automobiliais, teismas sprendė, kad įmonės veikloje tebuvo reikalingas vienas automobilis ir ginčo automobilio nuoma buvo netikslinga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tam tikrais laikotarpiais įmonė iš viso nuosavybės, nuomos ar panaudos teisėmis naudojosi keturiomis transporto priemonėmis, tačiau šių transporto priemonių naudojimo laikotarpiai skiriasi, iš esmės į įmonės veiklos sąnaudas patekdavo dviejų iš keturių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos. Atsakovas, įrodinėdamas, kad įmonei, siekiant padidinti įmonės pajamas, buvo poreikis nuomotis automobilį, todėl įmonė bet kokiu atveju būtų išsinuomojusi automobilį, nepagrindė būtinybės jo vadovaujamai įmonei nuomotis automobilį ir dar paties atsakovo automobilį, taip pat neįrodė, jog, įmonei išnuomojus atsakovui priklausantį automobilį Mercedes Benz S300, dėl šio sandorio padidėjo įmonės pajamos. Atsakovui neįrodžius automobilio Mercedes Benz S300 nuomos poreikio, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatinėti nuomos kainos dalies, viršijančios tuometinę analogiško automobilio rinkos nuomos kainą, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog dėl atsakovo neteisėtai sudarytos nuomos sutarties ieškovei buvo padaryta žala, dėl kurios dydžio atsakovas nepateikia jokių argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai buvo patenkintas ieškinio reikalavimas ir dėl 5 995,53 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

19Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės, ieškinio senaties taikymo klausimus, nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė UAB „Beltateksas“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 653,4 Eur, šią sumą prašo priteisti iš atsakovo A. K.. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 15,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo A. K. apeliacinio skundo, iš jo priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei ir valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 98 straipsnio 1 dalis).

21Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Beltateksas“, juridinio asmens kodas 134354971, 653,4 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 40 ct) ir valstybei 15,36 Eur (penkiolikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Valstybei priteista suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Beltateksas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu patikslintas ieškinys... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 13. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovas A. K. ir... 14. Dėl naujų įrodymų priėmimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės... 15. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Nagrinėjamoje byloje... 16. Dėl atsakovui išmokėtų darbo užmokesčio priedų Iš Kauno apygardos... 17. Dėl ieškinio senaties taikymo Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio... 18. Dėl automobilio Mercedes Benz S300 nuomos Kauno apygardos teismas 2015 m.... 19. Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios... 21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....