Byla e2YT-2437-615/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,

2sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai V. L. L.

3nedalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Audronei Žemeckei, VĮ „Turto bankas“ atstovui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. L. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.

5Teismas

Nustatė

6pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po H. M., mirusio 2001-04-13, mirties, jo sutuoktinė B. M., priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

7Pareiškėja patikslintame pareiškime (47-51 b.l.) nurodė, kad 2016-08-23 mirė pareiškėjos V. L. L. teta, B. M.. Ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visa savo turto bei teisių perėmėja paskyrė pareiškėją V. L. L. 2016-11-16 pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po B. M. mirties. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas Kauno miesto 11-ojo notarų biuro liudijimas. Paaiškėjo, jog B. M. po savo sutuoktinio H. M. mirties 2001-04-13 dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po palikėjo H. M. mirties, atsižvelgiant į jo gyvenamąją ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto unikalus numeris ( - ), esančio adresu ( - ) buvimo vietą, užvesta nebuvo. Testatorė B. M. ir palikėjas H. M. vaikų nesusilaukė. Mirus palikėjui jo vardu viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, B. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: 1) butas/patalpa – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Butas buvo įgytas 1992-05-20 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ( - ), taigi testarorei B. M. ir palikėjui H. M. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė ½ dalis aukščiau nurodyto buto. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, testatorė B. M., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – priėmė palikėjui H. M., priklausančius asmeninius daiktus, t. y. šeimos nuotraukas, knygas ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje – ( - ). Po palikėjo mirties, testatorė B. M. liko gyventi bute, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą, įrodo atliktų mokesčių apmokėjimo kvitai, kurių kopijos pateikiamos kartu su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog B. M. priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Be to, ji rūpinosi palikėju, taip pat organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjo mirtimi susijusiais reikalais.

8Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą (54-55 b.l.) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo H. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių B. M. faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

9Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog patikslintą pareiškimą palaiko, tvirtina jame nurodytas aplinkybes. B. M. buvo pareiškėjos mamos sesuo. Po H. M. mirties, B. M. faktiškai priėmė palikimą: liko gyventi bute, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. H. M. gyvų brolių ar seserų nėra. Jis kartu su B. M. vaikų neturėjo, jokių ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra.

10Teismas

konstatuoja:

11Pareiškimas tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

13Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

14Iš pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad H. M. buvo B. M. sutuoktinis (43 b.l.). H. M. mirė 2001-04-13 (39 b.l.). Jo sutuoktinė B. M. mirė 2016-08-23 (37 b.l.). B. M. buvo sudariusi testamentą, kuriuo viso savo turto bei teisių perėmėja paskyrė pareiškėją V. L. L. (b. l. 42). Kauno 11-asis notarų biuras savo rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, jog po H. M., mirusio 2001-04-13 mirties, dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 40). B. M. ir H. M. gyvenant santuokoje jie nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Aplinkybę, kad po H. M. mirties, B. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, patvirtina atsiskaitymai už butui tiektas komunalines paslaugas (11-35 b. l.). Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos patikslintame pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos testatorė B. M. pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktinio turtą po jo mirties 2001-04-13. B. M. rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

15Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog B. M. po savo sutuoktinio H. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio H. M. mirties 2001 m. balandžio 13 d. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

17Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

18pareiškimą tenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., a.k. ( - ) iki mirties (2016-08-23) po sutuoktinio H. M., a. k. ( - ) mirties 2001 m. balandžio 13 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai