Byla 2-30-446/2011

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl palikimo dalies nustatymo ir atsakovo K. B. priešieškinį ieškovui A. B., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notarui Alvydui Andrijauskui, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalomosios palikimo dalies nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo ir

Nustatė

3Ieškovas prašė nustatyti, kad jo motinos A. B., mirusios 2007 m. kovo 19 d., palikimą sudaro ½ dalis 0,0655 ha dydžio žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių, esančių ( - ).

4Ieškovo atstovė nurodė, kad A. B. paliko testamentą, pagal kurį jos sūnus įgijo teisę paveldėti visą jos turtą. Testamentinis įpėdinis iki šiol negali baigti tvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes jo tėvas, mirusios A. B. sutuoktinis K. B. ginčija mirusios sutuoktinės nuosavybės teisę į jų santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą bei namų valdos žemės sklypą. Ieškovas tris metus kalbino tėvą geruoju susitarti ir pas notarą pripažinti, kad mirusiai A. B. priklauso pusę turto, tačiau su atsakovu gera valia nepavyko susitarti, todėl kreipėsi į teismą. A. B. ir K. B. susituokė 1965 m. sausio 30 d., gyvendami santuokoje 1971 m. baigė statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus statinius, esančius ( - ). Pastatai stovi ant 2001 m. išpirkto iš valstybės 0,06 ha dydžio žemės sklypo. Šis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Gyvendami santuokoje A. ir K. B. statėsi priestatą, įsirengė mansardą, turėdami 1966 m. leidimą statybai, tačiau viešame registre šie statybos darbai nebuvo įregistruoti, tai buvo padaryta tik 2009 metais, t.y., po A. B. mirties, nors visi namo statybos ir mansardos įrengimo darbai buvo atlikti jai gyvai esant. Po A. B. mirties K. B. jokių esminių namo rekonstrukcijos darbų neatliko.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovo atstovė nurodė, kad po A. B. mirties buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija – įrengta mansarda gyvenamajame name, atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vertę, ką patvirtina statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009-04-16 aktas bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su žyma apie tai, kad yra nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą. Todėl atsakovui nustatytina didesnė dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nei A. B..

7Priešieškiniu atsakovas K. B. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas K. B. priėmė A. B., mirusios 2007 m. kovo 19 d., palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti; nustatyti, kad atsakovas K. B. turi teisę į privalomą palikimo dalį - ¼ dalį 4 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), 1/8 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių Kelmėje, ( - ); atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A.Andrijausko išduotam 2010-04-06 dienos paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A.Andrijausko išduotą A. B. 2010 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą į 4 ha ploto žemės sklypą, esantį Kelmės rajone, Skiručių kaime 9; pripažinti K. B. nuosavybės teisę į : ¼ dalį 4 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Laugalio k.v. ir 1/8 dalį 0.0655 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie tai, kad A. B. nuosavybės teise priklauso 4 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Laugalio k.v. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patikslino reikalavimą dėl turto privalomosios dalies ir prašė nustatyti, kad atsakovas K. B. turi teisę į privalomą palikimo dalį - 1/8 dalį 4 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), 1/16 dalį 0,0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ).

8Atsakovo atstovė nurodė, kad K. B. po savo sutuoktinės A. B. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti: rūpinasi paveldėta gyvenamojo namo su priklausiniais dalimi, remontuoja šį turtą, turto pagerinimus užregistravo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, dirba prie gyvenamojo namo esantį paveldėtą dalį žemės sklypo, moka mokesčius. Tokiu būdu K. B. palikėjos A. B. palikimą faktiškai valdo, rūpinasi juo kaip savo. Todėl, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovas K. B. priėmė palikėjos A. B. palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsakovas K. B. yra senatvės pensininkas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, gaunama senatvės pensija palikėjos mirties dieną sudarė vos 568,39 Lt, o esant šioms aplinkybėms išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas (LR CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą atsižvelgtina į LR CK 6.450 str. 3 dalyje numatytą pragyvenimo kriterijų – minimalią mėnesio algą. K. B. reikalinga nuolatinė priežiūra, jam yra rekomenduojama gyventi senelių namuose. Todėl atsakovui yra pripažintina teisė į privalomąją palikimo dalį. Atsakovas K. B. neginčija ieškovo palikimo priėmimo teisėtumo, mano, kad jis yra testamentinis įpėdinis ir turi teisę paveldėti palikėjos turtą, tačiau atsakovas ginčija paveldėjimo teisės liudijimą, kuris yra išduotas vienam ieškovui nepaisant atsakovo teisės į privalomąja palikimo dalį. Atsakovas K. B. apie išduotą ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2010 04 06 dieną, nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke jis įregistruotas 2010 04 14 d., t.y. praėjus daugiau nei vienerių metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl tik nuo to momento – 2010 04 14 dienos - atsakovas K. B. turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie išduotą ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ir vienerių metų ieškinio senaties terminas jam ginčyti yra skaičiuotinas nuo šio momento, t.y. jis nėra praleistas. Teismui sprendžiant, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti yra palikimo atsiradimo momentas, ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių: atsakovas yra itin garbaus amžiaus – 89-erių metų, serga įvairiausiomis ligomis – neuralgija, širdies ligomis, stuburo osteochondroze. Šios objektyvios priežastys trukdė atsakovui įteisinti savo teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi atsakovas turi teisę į privalomą palikimo dalį, yra priėmęs palikėjos A. B. palikimą, todėl Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaras nepagrįstai paveldėjimo teisės liudijimą į 4 ha ploto žemės sklypą išdavė vienam ieškovui, todėl LR CK 1.80 str. pagrindu negaliojančiu yra pripažintinas ieškovui išduotas 2010-04-06 paveldėjimo teisės liudijimas į 4 ha ploto žemės sklypą. Pripažinus negaliojančiu šį paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovui K. B. pripažintina nuosavybės teisė į dalį palikėjos A. B. palikimo dalį : ¼ 4 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), 1/8 0,0655 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ). Pripažinus negaliojančiu ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą bei pripažinus atsakovo nuosavybės teisę į dalį paveldimo turto, atitinkamai yra naikintina teisinė nuosavybės teisės į 4 ha ploto žemės sklypą registracija ieškovo vardu.

9Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Teismo prašė taikyti ieškinio senatį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, kadangi atsakovui nuo pat A. B. mirties dienos buvo žinoma apie testamentą, jis buvo kviečiamas pas notarą, kad geruoju pripažintų mirusios sutuoktinės palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintis faktas šiuo metu K. B. nebegali suteikti teisinių pasekmių, nes palikimo didžioji dalis yra ieškovo nuosavybė, o įstatymo nustatytu terminu jis nesikreipė dėl pageidavimo gauti privalomąją palikimo dalį. K. B. turi normalias gyvenimo sąlygas ir pakankamas pajamas pragyvenimui ir jo turto daliai išlaikyti. Atsakovas nors yra garbingo amžiaus, tačiau yra sveikas, jam jokia liga nėra nustatyta, jis nėra gydęsis. Paskutiniais sutuoktinių A. ir K. B. gyvenimo metais jų santykiai buvo itin pašliję, kiekvienas pragyveno iš savo gaunamos pensijos. K. B. niekada nebuvo reikalingas nei sutuoktinės, nei sūnaus išlaikymas. Kad K. B. turi pakankamai lėšų pragyvenimui, ieškovas sprendžia ir iš tos aplinkybes, kad jis beprasmiškai išlaidauja, ginčydamas A. B. turto dalį.

10Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje, priešieškinis atmestinas.

11Iš mirties liudijimo (b.l. 7) matyti, kad A. B. mirė 2007 m. kovo 19 d. 1998 m. gruodžio 11 d. testamentu (b.l. 6), patvirtintu Kelmės rajono antrojo notaro biuro notarės, registro Nr. 7037, visą jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių, žemės sklypo namų valdos, esančių ( - ), žemės sklypą, kurio bendras plotas 4 ha., esantį ( - ), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, paliko sūnui A. B.. Vadovaudamasis šiuo testamentu, 2010 m. balandžio 6 d. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaras išdavė ieškovui A. B. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 4 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio pagrindu ieškovui nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos asmeninės nuosavybės teisės į šį paveldėtą turtą. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų (b.l. 16, 17-18) matyti, kad į kitą turtą - 0,0655 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius ( - ), - nuosavybės teisės įregistruotos tik atsakovo K. B.. Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad žemės sklypas įgytas 2001-04-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu baigtas statyti ir priimtas naudoti 1971-04-12. Iš santuokos akto įrašo (b.l. 9) matyti, kad K. B. ir A. B. susituokė 1965 m. sausio 30 d. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo pateikto 2009 m. balandžio 16 d. pripažinimo tinkamais naudoti akto (b.l. 27) matyti, kad gyvenamojo namo mansarda įrengta ir ūkinis pastatas pastatytas remiantis 1966 m. išduotu leidimu statyti. Šiuo aktu patvirtintas statybos teisėtumas – mansarda įrengta ir ūkinis pastatas pastatytas turint leidimą tokiai statybai ir nenukrypstant nuo projekto, tačiau tai nėra įrodymas, kad šie darbai atlikti tik iš asmeninių K. B. lėšų, po sutuoktinės mirties, kad šis turtas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Atsakovas ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti, kad jo mirusiai sutuoktiniai priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ), prašė atmesti, tačiau reikalavimo dėl jam priklausančios didesnės santuokinio turto dalies nepareiškė, priešingai, priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę į privalomąją sutuoktinės palikimo dalį, priešieškinyje nurodydamas, kad sutuoktinės palikimą sudaro ir dalis turto, esančio ( - ).

12Lietuvos Respublikos CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Tokiu būdu, teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje ir yra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-33/2008, Teismų praktika Nr. 29, 2008 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika Nr. 31, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo, todėl vien tik šis faktas, kad K. B. yra senatvės pensininkas, nesuteikia pagrindo jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį.

13Atsakovas K. B. nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad jis A. B. mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į mirusios sutuoktinės palikimo dalį. K. B. – pensininkas, gaunantis senatvės pensiją – A. B. mirties dieną 568,39 Lt (b.l. 91-92), šiuo metu – 768,51 Lt (b.l. 107-108). Kaip matyti iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymų (b.l. 91-92, 107-108), po sutuoktinės mirties jis įgijo teisę į našlių pensiją, kuri sudaro 66,50 Lt. Sutuoktinės mirties dieną atsakovui nuosavybės teisėmis priklausė ½ dalis vertingo turto - namų valdos žemės sklypo, pilnumoje įrengto gyvenamojo namo su mansarda, ūkinių statinių, esančių Kelmės mieste. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sveikatos būklę, išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu, gerinimu. Priešingai, nepaneigė ieškovo atstovės tvirtinimo, kad atsakovas jokių sveikatos problemų, nežiūrint jo garbų amžių, A. B. mirties dieną neturėjo. Iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų (b.l. 140, 141) matyti, kad atsakovas į medikus kreipėsi tik 2008 m. gruodžio 4 d., t.y., po palikėjos mirties praėjus vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Pensija, kurią gauna K. B., - tai materialinis aprūpinimas senatvėje, užtikrinantis būtiniausių poreikių patenkinimą. Išskirtinius poreikius, kurių patenkinimui būtų reikalingos papildomos išlaidos, patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl socialinės paramos ar kitokios pagalbos, byloje taip pat nėra pateikta. Tokiu būdu, įvertinus palikimo atsiradimo dieną K. B. gautas pajamas, jo socialinį statusą, turėtą turtą, taip pat poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, darytina išvada, kad atsakovas neturi teisės į privalomąją savo sutuoktinės A. B. palikimo dalį.

14Atsakovo K. B. reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo neatsiejamai susiję su privalomąja palikimo dalimi. Konstatavus, kad atsakovas K. B. neturi teisės į privalomąją savo sutuoktinės A. B. palikimo dalį, jo kiti priešieškinio reikalavimai laikytini neparemti įstatymu, nepagrįsti, todėl atmestini.

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 132 Lt (b.l. 2, 3). Kadangi ieškinys patenkintas pilnumoje, todėl iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 45,85 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5.20 str. 1 d., CPK 178 str., 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti pilnumoje.

18Nustatyti, kad A. B., a.k. ( - ), mirusios 2007 m. kovo 19 d., palikimą sudaro ½ dalis 0,0655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų-kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

19K. B. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, privalomosios palikimo dalies nustatymo, ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, įrašo nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo atmesti.

20Priteisti iš K. B. bylinėjimosi išlaidas : 45,85 Lt (keturiasdešimt penkis litus 85 ct.) valstybei ir 132 (vieną šimtą trisdešimt du) litus A. B..

21Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.