Byla 2A-1862-221/2015
Dėl servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-737/2015 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovams G. G. ir B. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą žemės sklypui pagal V. R. individualios įmonės parengtą servituto nustatymo planą (sklypo numeris plane ( - )), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), priklausančiam atsakovams, plane pažymėtą S (plotas 478 kv. m) – įvažiuoti ir įeiti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (sklypo numeris plane ( - )), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nustatyti, kad ieškovas moka atsakovams 748 Lt vienkartinę išmoką kaip dėl servituto žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatymo galbūt patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą, įpareigoti atsakovus pašalinti užtvarą – metalinius rakinamus vartus, esančius ant kelio, einančio per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ), V. R. individualios įmonės parengtame servituto nustatymo plane pažymėto S, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepašalinus užtvaros teismo nustatytu terminu, pripažinti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus pačiam, išieškant iš atsakovų turėtas užtvaros pašalinimo išlaidas, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 46-11247 ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,79 ha miško žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), tačiau nebuvo suprojektuotas privažiuojamasis kelias prie šio žemės sklypo. Pagal faktinį naudojimąsi ieškovas į žemės sklypą patekdavo 4 m pločio keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priklausantį atsakovams. Tai yra vienintelis galimas įvažiavimas į ieškovui priklausantį sklypą (V. R. individualios įmonės parengtame servituto nustatymo plane pažymėtas S raide, plotas – 478 kv. m). Atsakovai neprieštaravo, kad į savo žemės sklypą ieškovas patektų per jų žemės sklypą einančiu keliu, 2013 m. rugpjūčio 27 d. davė rašytinį sutikimą ieškovui netrukdomai privažiuoti į jo sklypą. Nepaisant to, šiuo metu atsakovai neleidžia ieškovui naudotis minėtu keliu, 2012 metais užtvėrė kelią metaline tvora ir rakinamais vartais, todėl ieškovas neteko galimybės patekti į savo žemės sklypą. Kadangi ieškovui nepavyksta susitarti su atsakovais, prašė nustatyti servitutą pagal V. R. įmonės parengtą servituto nustatymo planą (CK 4.119 str.). Teigė, kad prašomo nustatyti kelio servitutas nepažeis atsakovų teisių, nes žemės sklype, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą, jau yra kelias. Sutiko atlyginti atsakovams nuostolius vienkartine išmoka, lygia atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies, kuri naudojama keliui (478 kv. m), vertei pagal VĮ Registrų centro nurodytą žemės sklypo vertę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad ieškovo sklypas ribojasi ne tik su atsakovų gyvenamąja valda, bet dar su trimis miškų ūkio paskirties sklypais. Sprendė, kad atsakovų pateiktos ieškovo ir gretimuose miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančio kelio fotonuotraukos, planas ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atliktos apžiūros duomenys patvirtina, kad iki ieškovo miško sklypo nuo ( - ) gatvės veda istoriškai susiformavęs miško kelias su matomomis transporto priemonių provėžomis. Padarė išvadą, kad ieškovo nurodytas įvažiavimas nėra vienintelis patekimo į sklypą būdas, nes patekimas į ieškovo sklypą galimas per analogiškos paskirties (miškų ūkio) žemės sklypą iš ( - ) gatvės. Pažymėjo, kad nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė ir toliau palaikė ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo, tačiau pripažino, kad servitutas patekimui į ieškovo mišką galimas ir per miško sklypą iš ( - ) gatvės. Sprendė, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą – pašalinus vartus ir įrengus pravažiavimo kelią, atsakovai prarastų teisę į asmeninio gyvenimo privatumą ir saugumą, kai tuo tarpu ieškovui būtų pagerintos sąlygos užsiimti miškų ūkio veikla. Vertindamas ieškovo siūlomos kompensacijos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas savo siūlomoje kompensacijoje nėra įvertinęs atsakovų privatumo pažeidimų, sudaromų nepatogumų, todėl sprendė, kad ieškovo siūlomo dydžio (748 Lt) kompensacija yra neproporcingai maža ir neatitinkanti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros principo. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kitu būdu (iš ( - ) gatvės) faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą, kad gretimų miškų ūkio paskirties sklypų miško kelias yra netinkamas, kad negalimas servituto nustatymas kitoje vietoje, kur būtų mažiau pažeidžiami privatūs tarnaujančio žemės sklypo savininkų interesai, o atsakovai teismui įrodė, kad jų namų valdos sklype nėra suformuoto privažiavimo ar kelio prie ieškovo miškų paskirties sklypo, kad į nurodytą sklypą ieškovas gali patekti (tiek pėsčiomis, tiek transporto priemone) kitu būdu. Atmetė ieškovo argumentus, kad siekiant kitu būdu patekti į jo miškų ūkio paskirties sklypą jam reiktų nusistatyti servitutus kitose vietose, kad miško keliu su lengvuoju automobiliu jie nepravažiuotų, o didesnės technikos neturi. Pripažino, kad ieškovas patirtų daugiau išlaidų, siekdamas įteisinti ir susitvarkyti kito kelio tinkamą pravažumą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, nustatant priverstinį servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, atsakovų sklype taip pat nėra suformuotas ir įrengtas kelias, atsakovai yra patys savo lėšomis susitvarkę pravažiavimą iki sodybos, kuriuo ieškovas nori naudotis, o toliau, nuo posūkio į sodybą iki ieškovo sklypo, kelio nėra, tad ieškiniu prašoma per dalį atsakovų namų valdos sklypo suformuoti servitutinį kelią, kurio formavimui atsakovai nepritaria, nurodo, kad jie juo nesinaudotų, o tai reiškia, kad kelias būtų formuojamas tik ieškovo interesais. Pažymėjo, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas per atsakovų sklypą iš esmės pažeistų proporcingumo principą ta prasme, jog visų pirma, atsakovams žymiai (478 kv. m) sumažėtų jų apie 17 metų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, servituto nustatymas pažeistų atsakovų privatumą ir galimybę savo nuožiūra tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) jiems priklausančiame žemės sklype. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą būtent per atsakovų namų valdos sklypą patekimui į jo žemės sklypą laikytinas susijusiu su patogumo ir naudingumo poreikiu, siekiant pasinaudoti atsakovų sutvarkytu keliu ir geresnio pravažumo žemės sklypu, o ne objektyviu būtinumu patekti į savo sklypą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Neatskleista bylos esmė ir netinkamai, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus, vertinti įrodymai. Nepagrįsta išvada, kad yra kitas istoriškai susiformavęs kelias, vedantis iki ieškovo žemės sklypo ir kad ieškovas turi galimybę į savo žemės sklypą patekti tiek pėsčiomis, tiek transporto priemone kitu keliu (iš ( - ) gatvės). Pateiktas žemės sklypo planas pagal prašomą nustatyti servitutą, kadastro žemėlapio ištrauka neginčytinai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovui priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas miškų ūkio paskirties žemės sklypais, kuriuose nėra kelių, o minima ( - ) gatvė yra už ieškovui ir kitiems asmenims priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų. Nepagrįstas argumentas, kad kito kelio buvimą patvirtina fotonuotraukos, nes iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti kokiame, kam priklausančiame miške ir kada jos darytos, be to, šios nuotraukos nepatvirtina kelio buvimo. Netinkamai vertinti vietos apžiūros duomenys, kadangi vietos apžiūros metu kelias nebuvo rastas – tai tik siaura proskyna, kurios negalima pavadinti keliu. Visgi teismas už dviejų miškų ūkio paskirties sklypų esančias proskynas į neaišku kokį žemės sklypą įvardino „istoriškai susiformavusiu keliu“. Byloje pateikta daug įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių, prašydamas išspręsti patekimo į žemės sklypą klausimą, jis ne vieną kartą atliko tyrimą vietoje ir nustatė, kad vienintelis galimas patekimas į sklypą yra ginčo kelias. Šie duomenys nebuvo tinkamai įvertinti ir dėl to padaryta pateiktiems įrodymams prieštaraujanti išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino, jog servitutas patekimui į ieškovo mišką galimas ir per miško sklypą iš ( - ) gatvės. Nevertintas ir atsakovo G. G. 2013 m. rugpjūčio 27 d. duotas rašytinis sutikimas, kad ieškovas patektų į savo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą einančiu keliu. Taigi neištirtos faktinės aplinkybės dėl galimybės patekti į ieškovui priklausantį sklypą ir įrengti kitą kelią. Kito kelio įrengti neįmanoma, nes reikia nutiesti kelią per tris miškų ūkio paskirties žemės sklypus, be to, kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų didelių išlaidų.

122. Aiškinant, kad ieškovas turėtų įsirengti kelią per dviem ar trim kitiems asmenims priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus iš ( - ) gatvės, spręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų, taip pažeidžiant jų teises. Tai yra absoliutus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatant, kad miškų ūkio paskirties žemėje galima įrengti kelią, nesivadovauta Miškų įstatymo nuostatomis ir pažeistos imperatyvios teisės normos. Miškų įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, numato, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, o miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Miško įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

133. Netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios servituto nustatymą. Šioje byloje nėra ginčo dėl kelio servituto ieškovui būtinumo, o tai reiškia, kad nėra kito būdo patekti į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį. Esant šalių pripažintam ir įrodymų visuma patvirtinam faktui, kad, nenustačius servituto, neįmanoma naudotis ieškovui priklausančiu sklypu, atmestas ieškinys dėl servituto nustatymo, tokiu būdu netinkamai aiškinant ir taikant CK 4.126 straipsnio nuostatas. Nepaneigta, kad ieškovui kelio servitutas yra objektyviai būtinas, jis išnaudojo visas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Neteisinga, kad, paminant CK nuostatas, nepaisant faktinės situacijos padėties, atmestas ieškinys, apsiribojant vieninteliu teiginiu, kad yra kitas kelias iš ( - ) gatvės. Nuotraukose užfiksuotomis pavienėmis provėžomis nėra galima pravažiuoti, todėl, nusprendus nenustatyti prašomo kelio servituto, iš ieškovo atimta vienintelė galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausančią miško dalį. Teismo sprendimu yra atimama CK 4.37 straipsnyje nustatyta ieškovo, kaip savininko, teisė laisvai valdyti, naudotis jam priklausančiu žemės sklypo plotu ir juo disponuoti. Situacijos, kuomet nėra nustatomas servitutas vieninteliam keliui, kuriuo yra įmanoma patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį miško plotą, sukūrimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Atsisakant nustatyti kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą, atsakovų interesai iškelti aukščiau ieškovo, taip pažeidžiant savininkų interesų pusiausvyros principą. Prašomas nustatyti kelio servitutas nepažeistų atsakovų teisių, nes žemės sklype, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą, jau yra kelias.

144. Nepagrįstai spręsta, kad, pašalinus vartus ir įrengus pravažiavimo kelią, atsakovai prarastų teisę į asmeninio gyvenimo privatumą ir saugumą, o ieškovui būtų pagerintos sąlygos užsiimti miškų ūkio veikla. Dalis kelio iki atsakovų sodybos yra valstybinėje žemėje ir juo naudojasi atsakovai ir kitų žemės sklypų savininkai. Ieškiniu prašoma tik labai mažo žemės ruoželio atsakovų sklypo pakraščiu, kuris nutolęs nuo valdos statinių, ieškovas į savo miškų ūkio paskirties žemės sklypą atvažiuoja gana retai ir tai niekaip nepažeidžia atsakovų gyvenimo privatumo. Be to, atsakovas B. G. negyvena šioje namų valdoje. Aplinkybę, kad nėra pažeidžiamos atsakovų teisės, patvirtina jų pačių duoti sutikimai, kuriais ieškovui buvo leista netrukdomai pravažiuoti atsakovų valdoje esančiu keliu į ieškovui priklausantį miško sklypą.

155. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005), suformuotos analogiškose bylose dėl servituto būtinumo ir jo atlygintinumo, ir padaryta nepagrįsta išvada, kad 748 Lt kompensacija yra per maža. Sprendžiant klausimą dėl CK 4.129 straipsnio taikymo ir nuostolių skaičiavimo dėl servituto nustatymo, reikėtų vertinti Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje metodikoje nurodytus kriterijus, t. y., ar žemės sklypo savininkas dėl servituto nustatymo praranda pasėlius, sodinius, želdinius, ar iškertamas miškas ir prarandama galimybė naudotis žemės sklypu ar jo dalimi pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Šiuo atveju dėl prašomo nustatyti servitutinio kelio nepasikeičia atsakovų sklypo pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, nesumažėja atsakovų sklypo vertė, nepablogėja atsakovų gyvenimo sąlygos. Atsakovų galbūt patiriami nepatogumai dėl nustatytino kelio servituto yra visiškai proporcingi ieškovo teisei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu miško sklypu, patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų užtikrinta visų savininkų interesų pusiausvyra. 748 Lt (216,64 Eur) vienkartinė kompensacija atitinka realią nustatytino servitutinio kelio vertę ir yra proporcinga galbūt patiriamiems atsakovų nepatogumams. Ieškovas pateikė teismo ekspertės G. B. turto vertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypo, kuriam ieškovas prašo nustatyti servitutą, dalį (4,78 arus) ji įvertino 526 Eur suma. Ieškovas, siūlydamas sumokėti 748 Lt (216 Eur), siūlė sumokėti beveik pusės sklypo vidutinės rinkos vertės kompensaciją, todėl tai yra protinga ir teisinga suma.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo prašo sprendimo nekeisti.

17Atsakovai nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtino, jog jau esamu keliu galima naudotis žiemą ir vasarą. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, teikdamas išvadą po įrodymų tyrimo, pasisakė, kad yra galimybė ieškovui įrengti kitą kelią nei jis pageidavo ieškinyje. Apžiūros vietoje metu buvo nustatyta, kad nėra būtinybės ieškovo pageidavimu įrengti dar vieną servitutinį kelią. Nustačius, kad realiai egzistuoja ir yra naudojamas kitas kelias, nebuvo reikalo rinkti duomenis ir vertinti galimybę įrengti dar vieną, papildomą privažiavimą prie ieškovo sklypo. Pašalinus metalinius vartus ir per kiemą šalia namo nutiesus 123,85 m ilgio servitutinį kelią, gyvenimo privatumas bus pažeistas, o tai nėra pageidautina gyvenant pamiškėje. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal ieškovo pasiūlymą kelio servitutui nustatyti, užimamas kelio plotas yra 510,26 kv. m. Įvertinus, kad ieškovas galbūt transportuos mišką, kelias dar platės, nes, vežant didesne technika, yra reikalaujama iš abiejų pusių palikti 3 metrų nenaudojamą juostą (CK 4.119 str. 2 d.). Dalis kelio yra įrengta atsakovų lėšomis, tačiau ieškovas, siekdamas pasinaudoti jau egzistuojančiu keliu, nenumatė už tai kompensacijos. Taigi ieškovas be kelio žemės ploto teisingos kompensacijos nenumatė kompensacijos už jau esamos infrastruktūros įrengimą, taip pat neturtinės žalos kompensavimo.

18Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas tik konstatavo, kad ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą ir iš ( - ) gatvės per kitų savininkų miškų ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nesprendė dėl gretimų žemės sklypų pertvarkymo, siekiant numatomą miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Teisės aktai nedraudžia miškų ūkio paskirties žemės sklypuose nustatyti servitutus. Dėl to teismas nepažeidė Miškų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamų teisės normų. Ieškovo teiginį, kad jis į savo žemės sklypą gali patekti vieninteliu būdu, t. y. per atsakovų namų valdą, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad į ieškovo žemės sklypą galima patekti ir iš ( - ) gatvės išvažinėta miško žeme. Teismo ištirti įrodymai: kadastro žemėlapiai, ( - ) sodybinio sklypo planas, atsakovų namų valdos planas patvirtina, kad tiek atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, tiek ir iš ( - ) gatvės esančioje išvažinėtoje žemėje nėra suformuotas ir įrengtas kelias. Atsižvelgdama į išvažiuojamajame teismo posėdyje atliktos apžiūros duomenis ir byloje pateiktus dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kitu būdu (iš ( - ) gatvės) faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypuose negalima nustatyti kelio servituto.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

21Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, bei procesinės teisės normų, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo.

22Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias servituto sąvoką, turinį, nustatymo pagrindus ir specialiąsias kelio servitutą numatančias teisės normas. Remiantis CK 4.124 straipsniu, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais nepavyksta. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 str. 1 d., 4.113 str. 1 d.). Teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; kt.).

23Nagrinėjamu atveju ieškovas, motyvuodamas tuo, jog neturi jokio patekimo (įvažiavimo) į jam nuosavybės teise priklausantį 1,79 ha miško sklypą, esantį ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ) (1 t., b. l. 8–14), prašė nustatyti kelio servitutą (bendras servituto plotas 478 kv. m), suteikiantį teisę ieškovui važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį pagal V. R. individualios įmonės parengtą servituto nustatymo planą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo nurodomas servitutinis kelias nėra vienintelis būdas patekti į jam nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, ieškinį atmetė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, netinamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo teisės į privatumą praradimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

24Dėl įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų taikymo

25Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovų pateiktos fotonuotraukos yra netinkamas įrodymas, kadangi, anot apelianto, iš jų negalima nustatyti kokiame, kam priklausančiame miške ir kada jos darytos, jos nepatvirtina kelio buvimo. Nuotraukos, vietos apžiūra yra tinkami įrodymai (CPK 177 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų dėl prieštaravimo šių įrodymų pateikimui. Ieškovas, jo sutuoktinė (nedalyvaujantis byloje asmuo), ieškovo atstovė dalyvavo vietos apžiūroje. Peržiūrėjus vietos apžiūros vaizdo įrašą, tikėtina, kad nuotraukos darytos vietos apžiūros metu apžiūrėtuose sklypuose. Nesutiktina su apeliantu, kad nuotraukos nepatvirtina kelio buvimo. Tiek iš nuotraukų, tiek iš vietos apžiūros vaizdo medžiagos spręstina, kad jau esamu keliu galima naudotis ir patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį miško sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas po pateiktų įrodymų tyrimo sutiko, jog yra galimybė ieškovui įrengti kitą kelią nei jis pageidavo ieškinyje, t. y. iš ( - ) gatvės. Tai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymuose ieškovui nurodytų aplinkybių, kad patekti į ieškovų miško sklypą galima tik ginčo keliu. Atkreiptinas dėmesys į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą K. T., kuriame konstatuota, kad atsakovų žemės sklype yra tik išvažinėtas žemės sklypo plotas. Pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ne tik teismo posėdžio metu sutiko, jog ginčo kelias yra nevienintelis patekimas į ieškovų miško sklypą, bet ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko, pažymėjo, kad ieškovo teiginį, jog jis tik vieninteliu būdu, t. y. per atsakovų namų valdą, gali patekti į savo sklypą, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad į ieškovo žemės sklypą galimas patekimas iš ( - ) gatvės išvažinėta miško žeme, o ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog iš ( - ) gatvės faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypuose negalima nustatyti kelio servituto.

27Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakovų rašytinio sutikimo (1 t., b. l. 19), kad ieškovas patektų į savo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą. Šiuo keliu jis naudojosi iki atsakovai užtvėrė vartus. Teisėjų kolegija pastebi, kad pats ieškovas 2013 m. gruodžio 27 d. prašyme Nacionalinei žemės tarnybai dėl privažiavimo prie sklypo yra nurodęs, kad notaro nepatvirtintas G. raštiškas sutikimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai šį savo sutikimą yra atšaukę (1 t., b. l. 62). Pažymėtina, kad faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-259/2014).

28Taigi pirmosios instancijos teismas iš visų įrodymų visumos pagrįstai nustatė, kad ieškovo nurodomas įvažiavimas yra nevienintelis patekimas į ieškovui priklausantį sklypą, tuo labiau, kad jis atsakovų sklype nėra netgi suformuotas, o ieškovas, kuris bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalia advokatės pagalba, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog iš ( - ) gatvės faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą (CPK 178 str.).

29Dėl trečiųjų asmenų

30Apelianto teigimu, pripažinus, kad ieškovas turėtų įsirengti kelią per kitiems asmenims priklausančius miškų sklypus iš ( - ) gatvės, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, taip pažeidžiant jų teises, pažeistas Miškų įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

31CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas atskleidė įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinį ir nurodė, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; kt.).

32Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis kelias patekti į jo nuosavybės teise valdomą miško sklypą, konstatavo, kad ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą ir iš ( - ) gatvės per kitų savininkų miškų ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nesprendė dėl gretimų žemės sklypų pertvarkymo, siekiant numatomą miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia miškų ūkio paskirties žemės sklypuose nustatyti servitutus. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Miškų įstatymo 11 straipsnio normas ir nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų.

33Dėl privatumo pažeidimo

34Taikant CK 4.126 ir 4.129 straipsnius, siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumą ribojimo būtų išvengiama arba toks ribojimas būtų mažiausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-2011).

35Nesutiktina su apeliantu, kad, pašalinus metalinius vartus ir per kiemą šalia namo nutiesus 123,85 m ilgio servitutinį kelią, atsakovų gyvenimo privatumas nebus pažeistas, nes, anot apelianto, jis į savo sklypą atvažiuoja gana retai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai gyvena pamiškėje, todėl atrakinus vartus, tikėtina, kad keliu naudosis ne tik ieškovas, bet ir pašaliniai asmenys. Be to, turint mišką, reikalinga jį prižiūrėti ir tvarkyti, kas numatyta Miškų įstatyme, Miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, todėl tikėtina, kad servitutiniu keliu, kaip teisingai pastebėjo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, bus transportuojamas miškas, kelias dar platės, nes, vežant didesne technika, yra reikalaujama iš abiejų pusių palikti 3 metrų nenaudojamą juostą (CK 4.119 str. 2 d.). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad realiai egzistuoja ir yra naudojamas kitas kelias, kuriuo galima patekti į ieškovo sklypą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad patenkinus ieškinį, būtų pažeista atsakovų teisė į privatumą ir saugumą.

36Dėl kompensacijos

37Apelianto teigimu, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005), suformuotos analogiškose bylose dėl servituto būtinumo ir jo atlygintinumo, ir padaryta nepagrįsta išvada, kad 748 Lt kompensacija yra per maža.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

39Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto teigimu, jog sprendžiant klausimą dėl CK 4.129 straipsnio taikymo ir nuostolių skaičiavimo dėl servituto nustatymo, reikėtų vertinti Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje metodikoje nurodytus kriterijus, t. y., ar žemės sklypo savininkas dėl servituto nustatymo praranda pasėlius, sodinius, želdinius, ar iškertamas miškas ir prarandama galimybė naudotis žemės sklypu ar jo dalimi pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

40Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tai, kad atsakovai yra patys savo lėšomis susitvarkę pravažiavimą iki sodybos, juo ieškovai nori naudotis, o toliau, kaip jau minėta, suformuoto kelio nėra (yra išvažinėtas žemės plotas), tačiau ieškovas prašo per dalį atsakovo namų valdos sklypo suformuoti servitutinį kelią, kuriuo, kaip teigia atsakovai, jie nesinaudotų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, servitutinio kelio 478 kv. m vertė 1 496 Lt, tačiau jis šią sumą mažina iki 748 Lt, nors konkrečiu atveju kelias būtų formuojamas tik ieškovo interesais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo siūloma kompensacija yra per maža, atsižvelgė ir į tai, kad, nustačius servitutą, bus pažeidžiamas atsakovų privatumas ir saugumas, ženkliai (478 kv. m) sumažėtų jų apie 17 metų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas bei galimybė tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) jiems priklausančiame žemės sklype savo nuožiūra. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams, sprendžia, jog apylinkės teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio, pasinaudojo jam suteikta nuožiūros teise, rėmėsi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

41Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

42Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kelio servituto nustatymą ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvai pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 66–67). Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nurodyto dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

44Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ), atsakovų G. G., a. k. ( - ), ir B. G., a. k. ( - ), naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

48Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ), valstybei 4 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

49Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą žemės sklypui pagal... 5. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Neatskleista bylos esmė ir netinkamai, pažeidžiant CPK 185 straipsnio... 12. 2. Aiškinant, kad ieškovas turėtų įsirengti kelią per dviem ar trim... 13. 3. Netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos,... 14. 4. Nepagrįstai spręsta, kad, pašalinus vartus ir įrengus pravažiavimo... 15. 5. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo prašo... 17. Atsakovai nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtino, jog jau esamu keliu galima... 18. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas tik konstatavo, kad... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusio pirmosios... 22. Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas,... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovas, motyvuodamas tuo, jog neturi jokio patekimo... 24. Dėl įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų taikymo... 25. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino 2013 m. rugpjūčio... 28. Taigi pirmosios instancijos teismas iš visų įrodymų visumos pagrįstai... 29. Dėl trečiųjų asmenų... 30. Apelianto teigimu, pripažinus, kad ieškovas turėtų įsirengti kelią per... 31. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios... 32. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje... 33. Dėl privatumo pažeidimo... 34. Taikant CK 4.126 ir 4.129 straipsnius, siekiant abiejų daiktų savininkų... 35. Nesutiktina su apeliantu, kad, pašalinus metalinius vartus ir per kiemą... 36. Dėl kompensacijos... 37. Apelianto teigimu, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto teigimu, jog sprendžiant... 40. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tai, kad atsakovai yra... 41. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo... 42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 43. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas priteisti... 44. Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 46. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ), atsakovų G. G., a. k. ( - ), ir B.... 48. Priteisti iš ieškovo K. T., a. k. ( - ), valstybei 4 Eur išlaidas,... 49. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....