Byla 2S-1000-653/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (kreditoriaus) BAB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. L2-16897-864/2013 pagal kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3kreditorius kreipėsi į teismą dėl 1487,07 Lt skolos, 639,02 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko.

4I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. V. dėl įsiskolinimo išieškojimo (b.l.2-3).

6Teismas nurodė, jog vadovaujantis LR vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

7Kreditoriaus reikalavimas išieškoti iš skolininko 0,25 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kadangi netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002, 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-1070/2003, 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2005, 2005-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2006). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005).

8Teismas pažymėjo, kad siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, t.y. vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Teismas gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriame prašoma aiškiai per didelių netesybų ar palūkanų atsisako priimti tokį pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, kadangi bylų dėl teismo įsakymo išdavimo institutas yra specifinis ir dėl jo specifikos negali būti taikomos netesybų ir palūkanų mažinimo normos.

9Teismas vadovavosi CPK 435 str. 2 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jei pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

10Teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Kreditorius BAB bankas SNORAS pateikė atskirąjį skundą (b.l.6-9), kuriuo prašo panaikinti skunžiamą nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimą iš esmės – priimti pareiškimą bei išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Nurodo, jog LR vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas 2010-12-23, o įsigaliojo nuo 2011-04-01. Šios įstatymo 41 str. nustato, jog įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudaryųtoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12,13,14 straipsnių nuostatas, 18 str. 1 d. nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 str. 2 d. 5 p. nurodytos informacijos ir 18 str. 2 d. nuostatas, kurioms taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Sutartis su skolininku buvo sudaryta 2003-12-09, t.y. dar tada, kai LR vartojimo kredito įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl negali būti taikomas anskčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Pažymi, jog CPK XXIII skyriaus normos, reglamentiuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą (CPK 435 str. 3 d.). CPK 437 str. 2 d. 4 p. nurodyta, jog teismo siunčiamame skolininkui pranešime turi būti informacija, jog priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Jei skolininkas pareiškia prieštaravimus per CPK 439 str. nustatytą terminą, skolininko interesai ginami bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. CPK numato, jog įsakymą privaloma įteikti skolininkui, priešingu atveju, teismo įsakymas naikinamas. Todėl mano, jog teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, nes skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą. Teigia, jog sąvoka “aiškiai nepagrįstas reikalabvimas”, suvokiama kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiškas arba nesąžinigas reikalavimas. Tačiau tai konststuoti galima tik teismui turint pakankami duomenų, kitais atvejais taikyti CPK 435 str. 2 d. 4 p. nuostatų negalima. Apelianto pareiškimo negalima laikyti neturinčio pagrnido, nes pareiškime nurodyta, jog apelianto reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir apelianto sudarytos Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL110210K990391. Kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos priteisimo, nes jį su skolininku siejo sutartiniai santykiai, tiek delspinigių priteisimo, tiek 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, nes tokią teisę apeliantui suteikia įstatymas. Mano, jog teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nepagrįstai nagrinėjo apelianto pateiktus įrodymus bei išdėstytas faktines aplinkybes. Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, bet ne prašomą priteisti delspinigių sumą. Tokia nuostata apriboja apelianto teisę kreiptis į teismą , jeigu su jo klientais sudarytose vartojimo sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,25 proc.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

15Byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

16Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iš priežasčių, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, yra aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

17Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą, prašydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko 1487,07 Lt skolos, 639,02 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta, kad delspinigiai 639,02 Lt sumai paskaičiuoti pagal sutartį Nr. SL110210K990391, taikant 0,25 % dydžio už dieną netesybas.

18Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo iš dalies yra nepagrįstas, todėl atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

19Kreditorius BAB bankas SNORAS, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog LR Vartojimo kredito įstatymas šiuo atveju netaikytinas, nes vartojimo kredito sutartis sudaryta iki įsigaliojant šiam įstatymui; LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą; minėto pareiškimo negalima laikyti nesąžiningu ar aiškiai nepagrįstu, nes iš pateiktų įrodymų (sutarties) akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos, tiek delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.

20Dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįsto pareiškimo priėmimą - CPK 435 str. 2 d. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią procesinę pareigą atliko tinkamai.

21Apelianto pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas – 2003-12-09 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL110210K990391. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, spręsdamas reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl iš dalies nepagrįstų reikalavimų netesybų dalyje buvo iš esmės teisingos.

22Iš Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL110210K990391 matyti, jog sutartyje buvo numatyta 0,25 % dydžio netesybų (delspinigių) norma, kurią taikant, už 6 mėnesių laikotarpį kreditorius priskaičiavo skolininkui 639,02 Lt delspinigių. Vertinant faktines aplinkybes, jog skolininkei buvo suteiktas 1.413 Lt dydžio kredito limitas (b.l.16), o už 6 mėnesių laikotarpį priskaičiuota 639,02 Lt netesybų, kurios sudaro beveik pusę suteiktos kredito limito sumos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia netesybų norma (0,25 %) yra neproporcingai didelė ir pažeidžia skolininko, kaip vartotojo, teises bei teisėtus interesus.

23Esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi būti aktyvus ir ginti vartotoją, įgyvendinat vartotojų teisių apsaugą ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Nustatant netesybų (delspinigių) normą šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai didelę netesybų (delspinigių) normą.

24Pažymėtina, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo būdu, dėl ko skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų buvo ribotos. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).

25Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant silpnesnei sutarties šaliai (skolininkui), buvo reikiamai aktyvus, pagrįstai sutartyje nustatytą netesybų normą vertino kaip neprotingai didelę (LR CK 1.5 str. 4 d.), todėl darė pagrįstą išvadą, kad kreditoriaus reikalavimai šioje dalyje yra iš dalies nepagrįsti.

26Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog spręsdamas kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis su skolininke E. V. buvo sudaryta 2003-12-09, t.y. dar negaliojant LR Vartojimo kredito įstatymui, kuris įsigaliojo 2011-04-01, tačiau pareiškimo priėmimo klausimas, kaip jau šioje nutartyje konstatuota, buvo išspręstas teisingai, todėl nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

27Kadangi nagrinėjant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka galimybė neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų apskritai nenumatyta, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas betarpiškai įvertinti vartojimo paskolos sutarties sąlygų ir su jos vykdymu susijusių aplinkybių, pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

28Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

29Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,... 2. I. Ginčo esmė... 3. kreditorius kreipėsi į teismą dėl 1487,07 Lt skolos, 639,02 Lt... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė... 6. Teismas nurodė, jog vadovaujantis LR vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio... 7. Kreditoriaus reikalavimas išieškoti iš skolininko 0,25 proc. delspinigius... 8. Teismas pažymėjo, kad siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo... 9. Teismas vadovavosi CPK 435 str. 2 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad teismas... 10. Teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Kreditorius BAB bankas SNORAS pateikė atskirąjį skundą (b.l.6-9), kuriuo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas,... 15. Byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje... 16. Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iš priežasčių, dėl kurių teismas... 17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į... 18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11... 19. Kreditorius BAB bankas SNORAS, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirąjį... 20. Dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo... 21. Apelianto pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodytas faktinis... 22. Iš Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr. SL110210K990391 matyti, jog... 23. Esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi būti aktyvus ir ginti... 24. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų... 25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog... 27. Kadangi nagrinėjant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII... 28. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo... 29. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti...