Byla 2A-208-124/2014
Dėl iškeldinimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-567-476/2032 pagal ieškovo Z. V. Ž. ieškinį atsakovei antstolei V. Š., tretiesiems asmenims UAB „Intractus“, AB DNB bankui dėl neteisėtų antstolio veiksmų, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo bei pagal ieškovo UAB „Intractus“ ieškinį atsakovams Z. V. Ž. ir G. Ž. dėl iškeldinimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas Z. V. Ž. ieškiniu (1 t., 1–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2011 m. gegužės 5 d. vykusias varžytynes, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui Z.V. Ž. iš varžytynių parduotą turtą, pripažinti antstolės V. Š. veiksmus neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2010-03-15 buvo areštuotas ieškovo turtas, kurio vertė 349 000 Lt. Iki 2010-10-01 buvo vykdytos dvejos varžytynės, kuriose turtas buvo įkainotas 279 200 Lt (pirmosiose varžytynėse) ir 207 400 Lt (antrosiose varžytynėse), tačiau pirkėjų neatsirado. 2010 m. spalio 1 d. turtas buvo perkainotas antstolės patvarkymu 180 000 Lt, o 2011-05-10 turtas buvo parduotas už 128 000 Lt. Ieškovo turtas buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą. 2010-10-01 antstolė, patvarkymu perkainodama ieškovo turtą, neinformavo ieškovo. Suprantama, kad per pusę metų ieškovui priklausantis turtas negalėjo nuvertėti dvigubai, todėl ieškovas mano, kad varžytynės įvyko neteisėtai. Pagal CPK 722 str. 2 d., jei antrosios varžytynės neįvyko, antstolis turi pasiūlyti išieškotojui pasiimti neparduotą turtą, o jei išieškotojas atsisako pasiimti neparduotą turtą, turtas turi būti grąžinamas skolininkui. Antstolė, surengdama 4 varžytynes iš eilės savavališkai, be skolininko žinios perkainodama areštuotą turtą, pasielgė neteisėtai, ko pasėkoje varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, o antstolės veiksmai neteisėtais.

5Ieškovas UAB „Intractus“ ieškiniu (2–4 b. l., c. b. Nr. 2-87-476/2013, vėliau bylos buvo sujungtos) prašo iškeldinti atsakovus Z. V. Ž. ir G. Ž. iš ieškovui UAB „Intractus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įpareigojant atsakovus perduoti raktus, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas UAB „Intractus“ nurodė, kad 2011-05-13 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu UAB „Intractus“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Atsakovai vengia atlaisvinti ieškovui priklausantį turtą, šis turtas nėra perduotas ieškovui, teisėtam jo savininkui.

7Atsiliepime į ieškinį (2 t., 15–22 b. l.) atsakovė antstolė V. Š. prašė – netenkinti ieškovo V. Z. Ž. ieškinio, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas išreiškė nuomonę, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 349 000 Lt. Jokių prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo skolininkas Z. V. Ž. nepareiškė, neprašė skirti ekspertizės rinkos vertei nustatyti, neskundė antstolės veiksmų. Turtas nebuvo parduotas už jo nustatytą kainą ir už antrose varžytinėse nustatytą kainą 209 400 Lt. Antstolės patvarkymas dėl turto perkainojimo, kuriuo nekilnojamas turtas buvo įkainotas 180 000 Lt, skolininkui Z. V. Ž. buvo įteiktas 2010-10-05, tačiau prieštaravimų skolininkas nereiškė, ekspertizės skirti neprašė. Patikrinus VĮ Registrų centras duomenų bazę, nustatyta, kad V. Z. Ž. priklausančio turto rinkos vertė yra 158 549 Lt, o turtas buvo įkainotas 180 000 Lt, todėl jokia turto vertės nustatymo procedūra nebuvo pažeista. Hipotekos kreditoriui atsisakius perimti neparduotą turtą ir kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą, antstolis turėjo teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą vykdyti pardavimą, nelaukiant vienerių metų termino. Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti nuginčijamas tik CPK 602 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau akivaizdu, kad neegzistuoja nei vienas CPK 602 str. numatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

8Atsiliepime į ieškinį (2 t., 33–35 b. l.) trečiasis asmuo UAB „Intractus“ prašė Z. V. Ž. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad neegzistuoja nei vienas CPK 602 str. nustatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Skolininkas Z. V. Ž. neskundė antstolio veiksmų, nereiškė prieštaravimų dėl turto vertės, neprašė skirti ekspertizės, todėl jo veiksmai rodo, kad jis su nustatytu nekilnojamojo turto įvertinimu sutiko. UAB „Intractus“ antrosiose varžytynėse pasiūlius 128 000 Lt kainą, nei vienas varžytynių dalyvis didesnės kainos nepasiūlė, o tai patvirtina, kad turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą, tuo labiau, kad pardavimo iš varžytynių aktą patvirtino teismas. Asmuo, nusipirkęs daiktą iš varžytynių, preziumuojamas sąžiningu įgijėju. Tik įrodžius, kad daikto įgijėjas buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti išreikalautas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog UAB „Intractus“ yra nesąžiningas įgijėjas.

9Atsiliepime į ieškinį (2 t., 92–95 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas prašė Z. V. Ž. ieškinį atmesti, o UAB „Intractus“ ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad Z. V. Ž. antstolei būtų pateikęs prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei įrodymų, kad būtų siekęs ekspertizės skyrimo ar skundęs antstolio veiksmus. Pirmosios varžytynės, kuriose buvo nustatyta 144 000 Lt turto kaina, neįvyko, o turtas parduotas tik iš antrųjų varžytynių už 128 000 Lt įrodo, kad turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą. Juolab, kad turto pardavimo aktą iš varžytynių aktą yra patvirtinęs teismas. Jeigu įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, neužkertamas kelias pakartotinai organizuoti varžytynes. Kadangi nekilnojamas turtas buvo parduotas UAB „Intractus“ ir šis turtas nėra perduotas teisėtam jo savininkui, todėl atsakovai turi būti iškeldinti iš jiems nepriklausančio nekilnojamojo turto.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu (2 t., 131–135 b. l.) ieškovo Z. V. Ž. ieškinį atmetė, o UAB „Intractus“ ieškinį tenkino, iškeldino Z. V. Ž. ir G. Ž. iš UAB „Intractus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 20,7700 ha žemės sklypo, 100.99 m2 gyvenamojo namo, sandėlių, viralinės, tvarto, daržinės, ūkinio pastato, karvidės, kitų statinių – kiemo statinių, esančių ( - ), priteisė iš Z. V. Ž. ir G. Ž. UAB „Intractus“ naudai po 1281,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas nurodė, kad neįvykus nei pirmosioms, nei antrosioms varžytynėms, AB DNB bankas atsisakė perimti neparduotą turtą ir prašė toliau tęsti išieškojimą. AB DNB bankas prašymu turtas buvo perkainotas, atsižvelgiant į tai, kad rinkos vertė pasikeitė, bei, negrąžinus jo skolininkui, nepraėjus vienerių metų terminui, numatytam CPK 723 str. 3 d., buvo surengtos naujos pirmosios varžytynės, o vėliau ir pakartotinės pirmosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko, nes neatsirado norinčių dalyvauti.

13Teismas nurodė, kad CPK 542 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta CPK 558 straipsnio 5 dalies, kaip specialiosios normos, viršenybė prieš bendrąsias, tarp jų – ir prieš CPK 723 straipsnį, todėl taikoma CPK 558 straipsnio 5 dalis, o ne CPK 723 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nukreipti išieškojimą galima praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

14Bylos duomenys patvirtina, kad po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų varžytynių buvo gautas hipotekos kreditoriaus, AB DNB banko, prašymas tęsti vykdymo veiksmus, nustatyti 180000,00 Lt arešto kainą ir pirmose varžytynėse turtą pardavinėti už 144000,00 Lt kainą. 2010-09-29 antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl nekilnojamojo turto perkainojimo, atsižvelgdama į hipotekos kreditoriui įkeisto turto vidutinę rinkos vertę bei į tai, kad nuo turto įkainojimo turto arešto aktu 2010-03-15 praėjo ilgas laiko tarpas, rinkos vertė per tą laikotarpį pasikeitė. Skolininkas antstolės veiksmų dėl netinkamo turto įvertinimo vykdymo procese neskundė. Varžytynės, kuriose pradinė pardavimo kaina buvo 144000,00 Lt, taip pat neįvyko, nes neatsirado norinčių jose dalyvauti. Tik nustačius pradinę 108000,00 Lt parduodamo turto kainą atsirado norinčių dalyvauti varžytynėse ir jos galiausiai įvyko, o turtas buvo parduotas už didžiausią – 128000,00 Lt kainą, kurią pasiūlė UAB „Intractus“. Teismas laikė, kad turto vertės nustatymo procedūra nebuvo pažeista, nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, nenustatyta, kad turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą.

152011-05-13 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu UAB „Intractus“ teisėtai įgijo nekilnojamąjį turtą, UAB „Intractus“ nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, todėl Z. V. Ž. ir G. Ž. iškeldinti iš UAB „Intractus“ priklausančio nekilnojamojo turto.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Ieškovas Z. V. Ž. apeliaciniu skundu (3 t., 1–4 b. l.) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Z. V. Ž. ieškinį tenkinti, o UAB „Intractus“ ieškinį atmesti, pripažinti 2011-05-10 įvykusias varžytynes negaliojančiomis, o antstolės V. Š. veiksmus neteisėtais. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. 2011-05-10 dieną antstolės V. Š. vedamose varžytynėse ginčijamas turtas buvo parduotas kreditoriaus AB DNB Nord bankas dukterinei įmonei „Intractus“ už 128 000,00 Lt. Kreditorius po neįvykusių dviejų varžytynių, stengdamasis įgyti turtą už kuo mažesnę kainą, apgalvotai atsisakė priimti neparduotą turtą ir prašė antstolės tęsti išieškojimą ir nustatyti 180 000 Lt arešto kainą. Teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė UAB DNB bankas ir jos dukterinės Įmonės UAB „Intractus“ sąžiningumo aspekto. Kreditoriaus AB DNB bankas ir UAB „Intractus“ nesąžiningumą patvirtinai tai, kad kreditorius AB DNB bankas yra UAB „Intractus“ steigėjas ir vienintelis akcininkas.

192. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė V. Š., nustatydama areštuoto turto rinkos vertę, galėjo apsiriboti tik kreditoriaus nuomone, kad per 6,5 mėnesio parduodamo turto vertė sumažėjo iki 180 000 Lt. Perkainodama areštuotą turtą, antstolė V. Š. nepagrįstai turto vertę sumažino net 49 %, t. y. nuo 349 000 Lt iki 180 000 Lt. Antstolė tokį kainų skirtumą motyvuoja, kad praėjo ilgas laiko tarpas ir pasikeitė turto vertė. Tačiau, akivaizdu, kad neįmanoma, jog 20 ha žemės kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais per truputį daugiau nei pusę metų nuvertėtų pusiau.

203. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 dienos sprendimu tenkino UAB „Intractus“ ieškinį dėl iškeldinimo. Z. V. Ž. su juo nesutinka, kadangi UAB „Intractus“ nuosavybės teisę į ginčijamą turtą įgijo neteisėtai.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 41–48 b. l.) atsakovė antstolė V. Š. prašo Z. V. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas, teigdamas, jog antstolės V. Š. veiksmai dėl parkainojimo yra neteisėti, kad turto vertė nepagrįstai sumažėjo, nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, neegzistuoja nė vienas LR CPK 602 straipsnyje nustatytas pagrindas dėl kurio turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Skolininkas prašymų antstolei neteikė, skirti ekspertizės neprašė, antstolio veiksmų neskundė.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 50–53 b. l.) trečiasis asmuo UAB „Intractus“ prašo Z. V. Ž. apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Intractus“ ir AB DNB bankas yra du skirtingi juridiniai asmenys, turto iš varžytynių įsigijimu UAB „Intractus“ nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų ir yra sąžiningas įgijėjas, varžytynėse pasiūlęs didžiausią iš visų kainą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto kitokią vertę, jo deklaratyvūs pasisakymai yra tik prielaidos. Apeliantas nepateikė jokių rodymų, kad būtų prieštaravęs antstolio turto perkainojimui, skundęs antstolio veiksmus ar prašęs skirti ekspertizę. Antstolė turtą perkainojo atsižvelgdama ne tik į išieškotojo nuomonę, bet ir į VĮ Registrų centras įkainojimą. Aplinkybė, jog UAB „Intractus“ antrosiose varžytynėse pasiūlius 128 000 Lt nei vienas pirkėjas didesnės kainos nepasiūlė, patvirtina, jog turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą, o antstolė tinkamai ją nustatė.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 55–58 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo ieškovo Z. V. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nurodo tuos pačius argumentus kaip ir trečiasis asmuo UAB „Intractus“, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

25teisiniai argumentai ir išvados

26Dėl nesąžiningai įgyto turto

27Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

28Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

29Apeliantas nurodo, kad turto kreditorius AB DnB Nord bankas ir turto pirkėjas UAB Intractus buvo nesąžiningi, ką įrodo aplinkybė, jog kreditorius-bankas yra uždarosios akcinės bendrovės Intractus steigėjas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nutartyse, priimtose dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas(CK 1.5 straipsnis), t.y. kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningumas negali reikštis vien tuo konstatavimu, kad turtą įgijo skolininko kreditoriaus dukterinė įmonė. Apeliantas nepateikia įrodymų, kad varžytinės vyko nesilaikant Civilinio proceso kodekso reikalavimų, kad turtas įgytas išimtine tvarka, eliminuojant kitus turto pirkėjus. UAB Intractus ir kreditorius AB „DnB Nord bankas“ yra du skirtingi juridiniai asmenys, bankas yra pirkėjo steigėjas. Pirkėjas UAB Intractus yra juridinių asmenų registre registruotas juridinis, pelno siekiantis asmuo, kuriam nėra ribojamos teisės įgyti nekilnojamąjį turtą. CPK 709 straipsnyje numatytas sąrašas asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytinėse, šioje normoje nurodytas sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. CPK 709 straipsnio norma nedraudžia varžytinėse dalyvauti ir tarpusavyje susijusiems juridiniams asmenims. Šia aplinkybe ieškovas net ir nesirėmė ieškinyje. Be to pažymėtina, kad varžytinėse dalyvavo 6 asmenys, pasiūlę įvairias turto pirkimo kainas, o UAB Intractus pasiūlė didžiausią iš visų dalyvavusių varžytinėse dalyvių perkamo turto kainą, todėl ir buvo pripažintas varžytinių laimėtoju. Patvirtindamas varžytinių aktą, teismas konstatavo, kad varžytinės vyko prisilaikant teisės normų reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė savo samprotavimų dėl šių asmenų nesąžiningumo.

30Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl kreditoriaus nesąžiningumo, kad šis neperėmė iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą, kadangi CPK neįpareigoja kreditoriaus perimti neparduotą varžytinėse turtą, o tik numato jo teisę spręsti dėl turto perėmimo. Atsižvelgiant į banko veiklos specifiką, jis yra suinteresuotas kuo greičiau atgauti paskolintas pinigines lėšas, parduodant jam įkeistą turtą, o ne pasiimti jį natūra, kadangi tuo atveju bankas turėtų vykdyti jam nebūdingas, ne finansines funkcijas. Hipotekos kreditorius po neįvykusių antrųjų varžytinių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, siekė patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, todėl turėjo teisę pakartotinai prašyti parduoti įkeistą turtą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, t.y. prašyti skelbti įkeisto turto varžytines(CPK 558 str.5 dalis).

31Dėl neteisėto turto perkainavimo

32Apeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai, apsiribodama tik kreditoriaus nuomone, nustatė parduodamo turto vertę 180 000 Lt, ją sumažindama 49 procentais nuo pradinės 349 000 Lt kainos ir kad toks turto vertės įkainojimas prieštarauja bet kokiems moralės ir teisingumo principams, todėl varžytinių aktas turėjo būti pripažintas negaliojančiu.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).

34Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje sąvoka „vertė“ apibrėžiama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą; „rinkos vertė“ – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių parduoti ir pirkti turtą asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Rinkos kaina yra reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje. Sąvoka „vertė“ vartotina kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje B. U. v. J. U., bylos Nr. 3K-3-532/2007).

35Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

36Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolė, gavusi vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 07 d. nutartį dėl 383 727,04 Lt skolos išieškojimo iš įkeisto apelianto (skolininko) nekilnojamo turto 20,7700 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, 2010 m. kovo 03 d. turto arešto apraše nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 349 000 Lt; pirmosiose šio turto varžytynėse 2010 m. gegužės 17 d. pradinė jo kaina buvo 279 200 Lt; pirmosios varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vieno pirkėjo (CPK 717 straipsnio 1 punktas); antrosiose varžytynėse 2010 rugsėjo 09 d. nurodytas turtas buvo įkainotas 209 400 Lt, tačiau šios varžytynės taip pat neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas (CPK 722 straipsnio 1, 2 dalys); kai išieškotojas atsisakė perimti skolininko turtą nuosavybėn, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas pardavus įkeistą turtą iš varžytynių, antstolė 2010 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu nustatė ginčo turto vertę 180000Lt(vykd.byla2-3,22-24,29-3031,33,34,35,36,40,41,42,43 l.) (CPK 681 straipsnio 1,2 dalis); nurodytas patvarkymas išsiųstas išieškotojui ir skolininkui. Skolininkas (apeliantas) jokių pretenzijų dėl turto perkainavo nepareiškė; nors siunta įteikta asmeniškai. Be to pažymėtina, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kartu su byla pateiktoje vykdomojoje bylojeNr.71-887/2010 bei civilinėje byloje (2 t., 23 b. l.)

37yra VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė jo nepardavus iš varžytinių ir perkainavimo metu buvo 158 549 Lt, t.y. mažesnė nei nustatyta antstolio. Turtas buvo įvertintas, atsižvelgiant į kreditoriaus siekį gauti didesnį jo interesų patenkinimą 21 451 Lt brangiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien tik ši aplinkybė negalėjo sukelti antstolei abejonių dėl to, ar parduodamas turtas yra tinkamai įkainotas. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Apeliantas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais (ekspertizės turto vertei nustatyti duomenimis ir pan.), kad turto vertė turėjo būti kitokia, nei ji buvo nustatyta antstolės. Antstolė turto vertę nustatė, patikrinusi jos vertę registrų duomenų bazėje, be to nustatė didesnę nei ji buvo nurodyta registre. Apeliantas, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi turėjo pareikšti antstolei prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. CPK nustato proceso šalims imperatyvias pareigas, skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso normose nustatytomis teisėmis, sąžiningai naudotis jomis bei pareigomis.

38Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad šiuo atveju antstolė, perkainodama turtą ,ir nustatydama ginčo turto vertę, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytinių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolė ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduotino turto kainai nustatyti. Vykdymo procese turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Pagal šiuo konkrečiu atveju nustatytas skolos išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybes, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmų varžyti, kur anksčiau jis buvo įvertintas 279 200 Lt, nei iš antrų varžytinių, kur nustatyta mažesnė turto vertė 209 400 Lt, nes varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, antstolei kilo pagrįstų abejonių dėl realiai parduotino turto rinkos kainos, todėl antstolė turėjo pagrindą perkainuoti turtą. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. byla Nr. 3K-3-673/2003,3K-3-133/2005,3K-3-121/2010).Taip pat pažymėtina, kad į įkeistą turtą buvo nukreiptas 383 727,00 skolos išieškojimas, todėl įkainojus šį turtą 180 000 Lt reiškė, jog bus padengta tik dalis kreditoriaus reikalavimų dalis, tačiau šis nereiškė prieštaravimų dėl tokios turto vertės nustatymo, priešingai su tuo sutiko, kas rodo nustatytos kainos objektyvumą, atitikimą rinkos kainoms. Pažymėtina ir tai, jog ir šiuo atveju, nustačius turto kainą 144 000 Lt, t.y. 80 procentų nuo nustatytos turto vertės(180 000 Lt) varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytinių 2011-05-10, ją sumažinus 60 proc.iki 108 000Lt,UAB Intractus pasiūlius 128 000 Lt. Šiuo atveju kiti pirkėjai nepasiūlė didesnės kainos, tai patvirtina, kad turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą, o antstolė tinkamai nustatė turto kainą.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepasinaudojo nustatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus, nesiūlė pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių jam surasti, nors apie antstolės veiksmus buvo informuojamas. Byloje nėra įrodymų, kad antstolė, patikrinusi turto vertę registre, turėjo suabejoti turto verte, kadangi turto vertė rinkoje tuo metu buvo sumažėjusi.

40Todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areštuotą turtą ir jį parduodant iš varžytynių, nebuvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.

41Atmetus apeliacinį skundą, yra spręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas(93 str. 1 d.). Atsakovas UAB Intractus patyrė 726 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurias prašo priteisti(3 t.,66-69 b. l.).Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, yra priteistinos iš apelianto.

42Taip pat yra tikslintinas pirmosios instancijos sprendimas dėl žyminio mokesčio priteisimo. P. V. Ž. ieškinį 2013m. sausio 24 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas įpareigojo sumokėti 1 584 Lt žyminį mokestį , o likusios žyminio mokesčio dalies 3 000 Lt sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo(1t.,115-117 b. l.). Teismas neišsprendė žyminio mokesčio nepriemokos klausimo, taip pat priėmė apeliacinį skundą, tinkamai nenustatęs mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia šį procesinį klausimą, priteisdamas iš apelianto žyminio mokesčio nepriemoką. Teismo sprendimo priėmimo metu sandorio vertė buvo 128 000 Lt, todėl žyminio mokesčio dydis sudarytų 3560 Lt. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėtą dalį bei į tai, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš ieškovo priteistina 1976 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už ieškinį bei 1086 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už apeliacinį skundą.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas

Nutarė

44Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Patikslinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš Z. V. Ž. 1976 Lt(vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio nepriemokos valstybei pirmosios instancijos teisme.

46Priteisti iš Z. V. Ž. 1086 Lt(vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio nepriemokos už apeliacinį skundą valstybei.

47Priteistas lėšas sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

48Priteisti iš Z. V. Ž. 726 Lt(septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei Intractus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas Z. V. Ž. ieškiniu (1 t., 1–6 b. l.) kreipėsi į teismą,... 4. Ieškovas nurodė, kad 2010-03-15 buvo areštuotas ieškovo turtas, kurio... 5. Ieškovas UAB „Intractus“ ieškiniu (2–4 b. l., c. b. Nr. 2-87-476/2013,... 6. Ieškovas UAB „Intractus“ nurodė, kad 2011-05-13 Turto pardavimo iš... 7. Atsiliepime į ieškinį (2 t., 15–22 b. l.) atsakovė antstolė V. Š.... 8. Atsiliepime į ieškinį (2 t., 33–35 b. l.) trečiasis asmuo UAB... 9. Atsiliepime į ieškinį (2 t., 92–95 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu (2 t.,... 12. Teismas nurodė, kad neįvykus nei pirmosioms, nei antrosioms varžytynėms, AB... 13. Teismas nurodė, kad CPK 542 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta CPK 558... 14. Bylos duomenys patvirtina, kad po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų... 15. 2011-05-13 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu UAB „Intractus“... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Ieškovas Z. V. Ž. apeliaciniu skundu (3 t., 1–4 b. l.) prašo panaikinti... 18. 1. 2011-05-10 dieną antstolės V. Š. vedamose varžytynėse ginčijamas... 19. 2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė... 20. 3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 dienos sprendimu... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 41–48 b. l.) atsakovė antstolė V.... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 50–53 b. l.) trečiasis asmuo UAB... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 55–58 b. l.) trečiasis asmuo AB... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 25. teisiniai argumentai ir išvados... 26. Dėl nesąžiningai įgyto turto... 27. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 28. Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329... 29. Apeliantas nurodo, kad turto kreditorius AB DnB Nord bankas ir turto pirkėjas... 30. Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl kreditoriaus nesąžiningumo, kad... 31. Dėl neteisėto turto perkainavimo... 32. Apeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai, apsiribodama tik kreditoriaus... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto... 34. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje sąvoka... 35. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto... 36. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolė, gavusi vykdyti Hipotekos... 37. yra VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vidutinė... 38. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad šiuo atveju antstolė,... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepasinaudojo nustatyta galimybe... 40. Todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir... 41. Atmetus apeliacinį skundą, yra spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 42. Taip pat yra tikslintinas pirmosios instancijos sprendimas dėl žyminio... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 44. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti... 45. Patikslinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir... 46. Priteisti iš Z. V. Ž. 1086 Lt(vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis... 47. Priteistas lėšas sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(... 48. Priteisti iš Z. V. Ž. 726 Lt(septynis šimtus dvidešimt šešis litus)...