Byla 2-1279/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaromis“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-542-230/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jaromis“ administracijos vadovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaromis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3UAB „Jaromis“ administracijos vadovas Romualdas Dubinskas kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Jaromis“ iškelti bankroto bylą.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Jaromis“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.

5Kreditorius UAB Danske lizingas prašė teismo patvirtinti jo 249 924,71 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje.

6Nurodė, kad reikalavimas grindžiamas 5 su atsakovu sudarytomis lizingo sutartimis, kurių pagrindu UAB „Jaromis“ buvo perduotos transporto priemonės. UAB Danske lizingas 2009 m. vasario 19 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, kadangi UAB „Jaromis“ ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų delsė atsiskaityti pagal lizingo sutartis. Kadangi dalis lizinguojamo turto (transporto priemonės) buvo parduotos, kreditorius patikslino reikalavimą, kurį pradžioje buvo pareiškęs didesnei sumai. Kreditorius nurodė, kad įsiskolinimą sudaro: 55 994,20 Lt - pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200610F-7009 lizinguojamo turto likutinė vertė, nepadengta eilinėmis įmokomis, sutarčių nutraukimo dieną, 29 500,03 Lt įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas eiliniams mokėjimams, 642,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio/vasario mėn. eilinių įmokų, nurodytų lizingo mokėjimų grafikuose, nuo juose nurodyto mokėjimo termino iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos (2009 m. vasario 19 d.), 4 388,32 Lt delspinigių, 8 000 Lt baudų,

735 978,90 Lt negautų pajamų pagal lizingo sutartis, 1 130,50 Lt turto vertinimo išlaidų,

8112 015,16 Lt turto pardavimo nuostolis, 2 275 Lt komisinio mokesčio už turto pardavimą.

9Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi kreditoriaus UAB Danske lizingo prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino 218 824,71 Lt dydžio UAB Danske lizingo reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje.

10Teismas nutartyje nurodė, kad šalys sutartimis (14.5.3 p.) susitarė, kad lizingo gavėjas privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai lizingo gavėjo turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, delspinigius, baudas bei kitas sutarties pagrindu turėtas sumokėti sumas. Ši nuostata nėra nuginčyta, todėl taikytina šalių santykiams, nes šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tad kreditoriaus reikalavimo dalį dėl iki sutarties nutraukimo atsakovo pagal lizingo sutartis nesumokėtų lizingo įmokų su palūkanomis 29 500,03 Lt sumai teismas laikė pagrįsta. Kadangi palūkanų mokėjimas yra privalomų mokėti mokėjimų dalis, todėl palūkanų paskaičiavimas iki sutarties nutraukimo (642,59 Lt), remiantis lizingo sutarčių 14.5.3 punktų nuostatomis, taip pat yra pagrįstas. Sandorių šalys – juridiniai asmenys, verslo subjektai sutartimis patys gera valia nustatė nurodytą delspinigių dydį, pasirašė net 5 sutartis, kurių atsakovas vykdymo eigoje iki jų nutraukimo neginčijo, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas (CK 6.156, 6.189 str.). Teismas laikė, jog šalys dėl delspinigių dydžio iš esmės yra susitarę dėl galimo lizingo davėjo nuostolių dydžio, lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų mokėti mokėjimus. Pasak teismo, delspinigių dydis pradėtas ginčyti tik tuomet, kai buvo nutrauktos lizingo sutartys ir atsakovas tapo nemokiu, o jam buvo iškelta bankroto byla. Nenustatyti jokie konkretūs pagrįsti kriterijai, dėl kurių delspinigių dydis (4 388,32 Lt) galėtų būti pripažintas neprotingai dideliu ir galėtų būti sumažintas. Teismas pripažino pagrįstu ir kreditoriaus reikalavimą dėl 8 000 Lt baudų, nurodęs, kad baudos yra susijusios su kitų atsakovo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis nevykdymu, t.y. finansinės ataskaitos nepateikimu ir pareigos apdrausti turtą nevykdymu, todėl tai nėra nuostolis dėl sutarties nutraukimo (7.1.7 p., 10.1 p., 14.5.3 p.). Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė transporto priemonių draudimo liudijimų, kurie patvirtintų, kad transporto priemones yra apdraudęs pats atsakovas, o ne lizingo davėjas, kuris, lizingo gavėjui neatlikus šios pareigos, turi pats apdrausti transporto priemones lizingo sutarčių 10.1 punkto pagrindu. Pasak teismo, kadangi kreditorius, nutraukus lizingo sutartis, negavo visų pajamų, kurių pagal lizingo sutartis, jei jos būtų tinkamai vykdytos, tikėjosi gauti, todėl kreditoriaus negautos palūkanos yra jo nuostolis (CK 6.249 str. 1 d.). Pasak teismo, negautos palūkanos yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos, todėl yra pagrįstos ir sudaro 35 978,90 Lt. Teismo teigimu, atsakovas neginčijo kreditoriaus nurodytų turto vertinimo išlaidų (1 130,50 Lt) ir komisinio mokesčio už turto pardavimą (2 275 Lt) išlaidų, todėl reikalavimas šioje apimtyje taip pat tvirtintinas. Kreditorius UAB Danske lizingas nurodo, kad dėl lizinguojamo turto pardavimo patyrė 112 015,16 Lt nuostolį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtinančios 4 transporto priemonių pardavimą. Kreditorius, remdamasis transporto priemonių pardavimo kaina, nustatė pardavimo nuostolį – skirtumą tarp lizinguojamo turto likutinės vertės lizingo sutarčių nutraukimo dieną ir turto pardavimo kainos, kuris grindžiamas kreditinių PVM sąskaitų faktūrų ir PVM sąskaitų faktūrų nuorašais ir sudaro 112 015,16 Lt sumą. Atsakovo prašymas, nustatant turto pardavimo nuostolį, remtis transporto priemonių rinkos verte, teismo nuomone, yra nepagrįstas. Kreditoriaus realias pajamas už parduotą turtą patvirtina nurodyti rašytiniai įrodymai – pirkimo-pardavimo sutartys, todėl nėra pagrindo remtis transporto priemonių rinkos kaina, nes konkretaus automobilio vertė nustatoma pardavėjo ir pirkėjo susitarimu jį pirkti (parduoti), o ne tam tikro modelio transporto priemonės vidutine rinkos verte. Atsakovo pateikti duomenys apie interneto svetainėse patalpintus skelbimus dėl transporto priemonių pardavimo kainos, teismo teigimu, patvirtina tik siūlymą pirkti transporto priemonę už tam tikrą kainą ir nereiškia, kad konkreti transporto priemonė ir buvo parduota už skelbime nurodytą kainą. Be to, kreditorius pateikė transporto priemonių vertinimo pažymas, iš kurių matyti, kad transporto priemonės prieš pardavimą buvo įvertintos ir parduotos realiomis kainomis. Kadangi viena transporto priemonė dar nėra parduota, todėl kreditoriaus nuostolį šiuo atveju sudarytų skirtumas tarp likutinės šio turto vertės sutarties nutraukimo dieną ir realios turto vertės, kurią kreditorius gali gauti pardavęs automobilį. Pagal transporto priemonės vertinimo pažymą neparduotos transporto priemonės rinkos vertė yra

1131 100 L, todėl kreditoriaus pardavimo nuostolis sudaro 24 894,20 Lt (55 994,20 Lt (likutinė vertė sutarties nutraukimo dieną) – 31 100 Lt (rinkos vertė). Teismas padarė išvadą, jog tvirtintinas 218 824,71 Lt dydžio kreditoriaus UAB Danske lizingo reikalavimas.

12Atskiruoju skundu UAB „Jaromis“ administratorius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, patvirtinant 118 136,97 Lt dydžio kreditoriaus UAB Danske lizingo reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje.

13Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. UAB Danske lizingo patikslintame prašyme nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas yra painus, jo pagrindu negalima nustatyti tikslaus pareiškėjo patirtų nuostolių dydžio. Pranešimose nurodyta skola pagal išrašytas sąskaitas faktūras nėra detalizuota, nėra nurodyta, iš ko ji susidarė. Remiantis lizingo sutarčių standartinių sąlygų 2.4 punktu, darytina išvada, kad atsakovo skola susidaro iš turto likutinės vertės ir iš mokėtinų palūkanų bei pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovo nuomone, mokėtinos pagal lizingo sutartis metinės palūkanos į patikslintą pareiškėjo finansinį reikalavimą galimai buvo įtrauktos du kartus: perkėlus pranešimuose nurodytas skolas, tarp jų ir metines palūkanas, į patikslinto reikalavimo 2 punktą, bei įtraukus į patikslinto finansinio reikalavimo 3 bei 6 punktus mokėtinas palūkanas.

152. Atsakovo mokėjimuose lizingo davėjui nebuvo nurodyta, pagal kurią sutartį yra vykdomas mokėjimas, tad administratorius neturi galimybės apskaičiuoti atsakovo skolą atskirai pagal kiekvieną lizingo sutartį. Atsakovas už lizinguojamą turtą, įskaitant metines palūkanas bei PVM, buvo sumokėjęs iš viso 331 609,16 Lt. Atsakovo įsiskolinimas lizingo sutarčių nutraukimo dienai, neįskaitant grąžintų transporto priemonių vertės, buvo 345 537,30 Lt (677 146,46 Lt (lizingo sutarčių kaina) - 331 609,16 Lt).

163. Visos lizinguojamos transporto priemonės buvo grąžintos, todėl UAB „Jaromis“ skola turi būti mažinama, bent jau lizingo davėjo gauta, pardavus grąžintas transporto priemones, kaina. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas privalėjo būti mažinamas 167 090 Lt suma: 117 190 Lt suma, gauta pardavus keturias transporto priemones, bei 49 900 Lt suma - neparduotos transporto priemonės rinkos verte. Pagal atsakovo pateiktą paskaičiavimą, atliktą atsižvelgiant į faktiškai gautą už parduotą lizinguojamą turtą sumą, pareiškėjo patirtų nuostolių dydis negalėjo viršyti

17178 447,30 Lt.

184. Lizingo gavėjo padarytų nuostolių suma turi būti mažinama ne gauta už transporto priemonių pardavimą kaina, o grąžintų transporto priemonių rinkos verte, nes šis nuostolių apskaičiavimo būdas teisingiausiai ir objektyviausiai parodo tikrąjį nuostolio dydį ir neleidžia piktnaudžiauti lizingo davėjui turimomis teisėmis. Yra pakankamai prielaidų, įrodančių, jog UAB Danske lizingas galimai piktnaudžiauja savo teisėmis byloje. 2009 m. gruodžio 16 d. sutartyje, sudarytoje su UAB „Baltijos realizacijos centras“, nėra nurodyta kaina, už kurią klientas sutiko pirkti puspriekabę iš UAB „Baltijos realizacijos centras“, o sutarties 2.1 punkte nurodyta puspriekabės pardavimo kaina kelia pagrįstas abejones dėl šios sutarties šalių sąžiningumo, nes ji 5 kartus mažesnė nei šios puspriekabės rinkos vertė, kurią nustatė pati lizingo bendrovė. Kitos transporto priemonės taip pat buvo parduotos už aiškiai mažesnę kainą, nei buvo transporto priemonių rinkos vertė, ir jos parduotos susijusiai su UAB Danske lizingu įmonei - Danske bankui. Nėra žinoma, už kokią kainą Danske bankas perleido transporto priemones pirkėjams. Esant tokiai situacijai, vienintelė priemonė apsiginti nuo galimo lizingo bendrovės piktnaudžiavimo yra nuostolių sumos mažinimas grąžintų transporto priemonių verte, nustatyta šių transporto priemonių grąžinimo dienai. UAB „Jaromis“ grąžintų lizingo bendrovei transporto priemonių rinkos vertė 2009 m. vasario 19 d. sudarė 233 000 Lt, tad lizingo bendrovei padarytų nuostolių dydis mažintinas iki 112 537,30 Lt (345 537,30 Lt – 233 000 Lt = 112 537,30 Lt).

195. 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 4 388,32 Lt, yra aiškiai per dideli ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Apeliantas prašo delspinigių sumą mažinti per pusę (2 194,16 Lt).

206. Administratorius neprieštarauja dėl vertinimo išlaidų (1 130,50 Lt), komisinio mokesčio (2 275,01 Lt) įtraukimo į kreditorinį reikalavimą.

21Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

22Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.).

23Nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Jaromis“ administratorius 2009 m. liepos 15 d. prašymu prašė teismo netvirtinti UAB Danske lizingo 359 877,68 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo UAB „Jaromis“ bankroto byloje (t. 1, b.l. 107-112). Patikslintu prašymu kreditorius UAB Danske lizingas prašė teismo patvirtinti jo 249 924,71 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje.

24Pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus UAB Danske lizingas reikalavimą nagrinėjamoje bankroto byloje 218 824,71 Lt sumai, pripažindamas, kad kreditoriaus reikalavimai dėl 29 500,03 Lt įsiskolinimo, 642, 59 Lt palūkanų, 4 388,32 Lt delspinigių, 8 000 Lt baudos,

2535 978,90 Lt negautų pajamų, 112 015,16 Lt turto pardavimo nuostolio, 24 894,20 Lt nuostolio, nepradavus transporto priemonės, 1 130,50 Lt išlaidų turtui vertinti bei 2 2275 Lt komisinio mokesčio už turto pardavimą yra pagrįsti.

26Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Jaromis“ administratorius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, patvirtinant 118 136,97 Lt dydžio kreditoriaus UAB Danske lizingo reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje.

27Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo aplinkybę, kad tarp UAB Danske lizingo ir UAB „Jaromis“ buvo sudarytos 5 finansinio lizingo sutartys. Nepaisant to, kad šalys neginčija buvus sudarytoms 5 sutartims, ir byloje esant 5 sutarčių specialiosioms dalims, byloje yra tik dviejų lizingo sutarčių (Nr. 200610F-6754, t. 2, b.l. 22-24 ir Nr. 200610F-7007, t. 2, b.l. 28-30) bendrosios dalys. Kreditoriui nurodžius, kad tokius dokumentus jis teismui pateikė (t. 2, b.l. 17-21), pirmosios instancijos teismas, prieš spręsdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės pagal kiekvieną iš lizingo sutarčių, turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams šalinti ir išreikalauti šių sutarčių nuorašus. Nesant šių dokumentų nuorašų, negalima iš esmės išnagrinėti pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

28Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

29Šioje byloje neginčijama, kad lizingo sutartys su atsakovu buvo nutrauktos dėl tos priežasties, jog atsakovas nemokėjo sutartimis sulygtų įmokų ir tuo pažeidė sutarčių nuostatas. Šalys neneigia, kad sutarčių 14.5.3 punktu buvo nustatyta, kad lizingo gavėjas privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai lizingo gavėjo turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, delspinigius, baudas bei kitas sutarties pagrindu turėtas sumokėti sumas. Tokią sutarčių sąlygą sukonkretina CK 6.574 straipsnio nuostata apie lizingo davėjo grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kurią lizingo davėjas suteikia lizingo gavėjui daiktą (lizingo dalyką) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį (CK 6.567 str. 1 d.), tad kreditoriaus reikalavimas sumokėti sulygtas įmokas už visą laikotarpį, kurio metu atsakovas turėjo galimybę naudoti transporto priemones savo tikslams, yra pagrįstas. Būtent visų įmokų sumokėjimas grąžina lizingo davėją į tokią padėtį, kurioje šis būtų, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį t. y. tinkamai mokėjęs visas įmokas.

30Atskirajame skunde apeliantas UAB „Jaromis“ administratorius teigia, kad UAB Danske lizingo prašyme nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas yra painus, jo pagrindu negalima nustatyti tikslaus pareiškėjo patirtų nuostolių dydžio, kad mokėtinos pagal lizingo sutartis metinės palūkanos į patikslintą pareiškėjo finansinį reikalavimą galimai buvo įtrauktos du kartus.

31Analizuojant 29 500,03 Lt įsiskolinimą sudarančias sumas, matyti, kad, pavyzdžiui

323 860,22 Lt sumą, susidariusią pagal lizingo sutartį Nr. 200610H-6754, kreditorius gauna sudėjęs per 4 mėnesius, einančius iki lizingo sutarties nutraukimo, atsakovo mokėtinas įmokas (sumas vertei dengti ir palūkanas), kaip tai ir numatyta 2006 m. spalio 2 d. mokėjimų grafiko-sąskaitos eilutėse Nr. 24-27 (t. 2, b.l. 26-27), PVM sąskaitose faktūrose (t. 2, b.l. 47, 48, 49, 50). Kreditorius atitinkamai skaičiuoja ir kitas minėtą įsiskolinimą sudarančias sumas.

33Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. vasario 19 d., o mokėjimai pagal lizingo sutarčių specialiąsias dalis buvo vykdomai atitinkamai kiekvieno mėnesio 10-tą, 29-tą ar 30-tą dieną, kreditoriaus reikalavimas atsakovui sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo dieną yra pagrįstas. Kaip jau minėta, kreditorius buvo pateikęs sąskaitas ir prašė priteisti palūkanas už 4 mėnesių laikotarpį (2008 m. spalio 30 d. – 2009 m. sausio 30 d.), tad reikalavimas priteisti palūkanas už likusį nepilną mėnesį iki sutarties nutraukimo, neleidžia spręsti, kad kreditorius šią sumą buvo įtraukęs 2 kartus. Atitinkamai skaičiuotinos ir kitos palūkanos už 2009 m. sausio/vasario mėnesius.

34Taip pat nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus nurodytas įsiskolinimas dubliuojasi su reikalavimu priteisti 35 978,90 Lt dydžio palūkanas (prašymo 6 punktas), nes šios palūkanos yra paskaičiuotos už laikotarpį po sutarčių nutraukimo ir iki galutinio lizingo sutarčių termino pabaigos, o ne iki jų nutraukimo.

35Atsakovui neginčijant iki lizingo sutarčių nutraukimo kreditoriaus apskaičiuotos ir prašyme nurodytos sumos, t.y. skolos už lizingo sutartimis nustatytas įmokas, pagal į bylą pateiktus duomenis (mokėjimų grafikus-sąskaitas, t. 2, b.l. 26-27, 32-33, 36-37, 39-40, 41, kreditoriaus išrašytas sąskaitas) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB Danske lizingo 29 500,03 Lt ir 642,59 Lt dydžio reikalavimus, kaip įmokų įsiskolinimus, susidariusius iki sutarčių nutraukimo.

36Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino 35 978,90 Lt dydžio UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą - negautas pajamas, t.y. palūkanas nuo 2009 m. vasario 19 d. iki lizingo sutarčių termino pabaigos pagal lizingo mokėjimo grafikus sąskaitas.

37Nors apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kad teismas nepagrįstai patvirtino šį kreditorinį reikalavimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į atskirajame skunde prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą nėra įtraukta 35 978,90 Lt suma, laikytina, kad apeliantas su tokia suma nesutinka, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas šis reikalavimas, pagrįstumo.

38Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (CK 6.574 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas pasirinko antrąjį variantą, t.y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą.

39Byloje nustatyta, kad UAB „Jaromis“ perdavė lizingo sutartyse nurodytas transporto priemones UAB Danske lizingui. Šia nutartimi teisėjų kolegija pripažino kreditoriaus reikalavimo teisę į sumas, susidariusias iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos, o UAB Danske lizingas šioje byloje įrodinėjo jo patirtus nuostolius dėl sutarčių nevykdymo ir jų nutraukimo.

40Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, kreditorius neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius. Tad reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais ir palūkanas nuo sutarčių nutraukimo (2009 m. vasario 19 d.) iki lizingo sutarčių termino pabaigos, kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas. Jas nagrinėjamu atveju priteisus, kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

41Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas 35 978,90 Lt dydžio UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą, netinkamai įvertino svarbias faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai sudaro pagrindą skundžiamos nutarties dalį dėl 35 978,90 Lt UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo panaikinti (CPK 330 str.).

42Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka su teismo priteistų delspinigių dydžiu, teigia, kad jie yra per dideli, prieštarauja LAT praktikai, ir prašo jų dydį nuo 0,1 proc. sumažinti iki 0,02 proc.

43CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatyti įstatyme. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz. LAT 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.).

44Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi.

45Ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Nagrinėjamu atveju skolininko mokėtinų netesybų dydį sumažinus nuo 4 388,32 Lt iki 2 194,16 Lt iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistos sutarčių nuostatos, tuo pažeidžiant sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą sumažinti priteistinų delspinigių dydį.

46Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad lizingo gavėjo padarytų nuostolių suma turi būti mažinama ne gauta už transporto priemonių pardavimą kaina, o grąžintų transporto priemonių rinkos verte, kad transporto priemonės buvo parduotos už žymiai mažesnę kainą nei buvo transporto priemonių rinkos vertė, jos parduotos su UAB Danske lizingu susijusiai įmonei, kad kreditorius galimai piktnaudžiauja savo teisėmis.

47Kaip patvirtina tarp UAB Danske lizingo ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009 m. rugsėjo 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (t. 3, b.l. 86-87), UAB Danske lizingas pardavė Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš UAB „Jaromis“ susigrąžintą transporto priemonę RENAULT Magnum 480, id. Nr. VF611GTA000130111, už 13 032,90 eurų su PVM (sutarties 1.1 p., 2 p.). Tarp tų pačių šalių sudaryta 2009 m. birželio 11 d. sutartimi (t. 3, b.l. 82-83) UAB Danske lizingas pardavė Danske Bank A/S Lietuvos filialui transporto priemonę Chrysler 300C CRD Touring už 5 792,40 eurų (sutarties 1.1 p., 2 p.). Kreditoriaus teigimu, pardavęs šį susigrąžintą lizinguotą turtą, jis patyrė 27 935,60 Lt nuostolį (pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200610F-7007) ir 9 068,05 Lt nuostolį pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200610F-6754) (t. 4, b.l. 34-38). Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu kreditoriaus nuostolių paskaičiavimu.

48Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad realias kreditoriaus pajamas už parduotą turtą patvirtina rašytiniai įrodymai – pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat kad transporto priemonės prieš pardavimą buvo įvertintos ir parduotos realiomis kainomis.

49Iš tiesų, transporto priemonės kreditoriaus iniciatyva buvo įvertintos, nustatyta jų rinkos ir likvidacinė vertės. Tačiau į bylą yra pateiktos tik transporto priemonių vertinimo išvados (t. 4, b.l. 102-106), kurios, kaip nurodyta pačiose pažymose, be turto vertinimo ataskaitos negalioja. Į bylą nėra pateiktos turto vertinimo ataskaitos (CPK 178 str.), tad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad kreditorius įrodė, jog transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą.

50Be to, sudarant minėtas pirkimo-pardavimo sutartis UAB Danske lizingui pagal įgaliojimus atstovavo Danske Bank A/S Lietuvos filialo darbuotojai. Taigi, nagrinėjamu atveju pardavėjo (UAB Danske lizingo) interesams atstovavo ir sutartį pasirašė pirkėjo (Danske Bank A/S Lietuvos filialo) darbuotojai. Tad nors susigrąžinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklauso nuo daugelio faktorių, nesusijusių su lizingo sutarties šalių tarpusavio teisiniais santykiais – nuo paklausos ir pasiūlos rinkoje, daikto būklės, pardavėjo įgūdžių marketingo srityje ir kt., atsižvelgiant į tai, kad pardavėjo interesams atstovavo pirkėjo darbuotojai, negalima spręsti, kad sutartyje nustatyta turto pardavimo vertė yra objektyviai teisinga ir nesudaro pagrindo lizingo davėjui piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, sutarčių nuostatos patvirtina, kad prekės įsigyjamos, siekiant finansinio lizingo sutartimis jas atitinkamai perduoti naudotis UAB „Relesta“ ir Erikai Liubertienei (sutarčių 1.2 p.). Tad nors transporto priemonės ir buvo parduotos už sutartyje numatytą kainą, tačiau, esant nustatytai aplinkybei, jog pardavėjui iš esmės atstovavo pirkėjas, neišreikalavus į bylą lizingo sutarčių, sudarytų su iš atsakovo susigrąžinto turto tolesniu lizingavimu, negalima spręsti, ar kreditorius iš tikrųjų ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių patyrė nuostolių, parduodamas minėtas transporto priemones.

51Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino kreditoriaus reikalavimą priteisti 1 000 Lt, 900,01 Lt, 375 Lt komisinio mokesčio už parduotą finansinio lizingo sutartyse

52Nr. 200610F-7007, Nr. 200610F-6754 ir Nr. 200610F-7010 nurodytą turtą. Šiam reikalavimui pagrįsti kreditorius pateikė tik UAB „Baltijos realizacijos centras“ išrašytas sąskaitas faktūras (t. 3, b.l. 90, t. 4, b.l. 52, 54, 55), kurios yra nepasirašytos UAB Danske lizingo. Be to, 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. sąskaitų (b.l. 4, b.l. 52, 55) nėra pasirašęs net pats UAB „Baltijos realizacijos centras“. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad kreditoriui buvo atsiradusi pareiga atsiskaityti sąskaitos pagrindu ir kad šiuos nuostolius kreditorius yra apskritai patyręs. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartys iš esmės buvo sudarytas tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo darbuotojų, reikalavimas komisinio mokesčio už kliento, t.y. paties Danske Bank A/S Lietuvos filialo, suradimą yra abejotinas.

53Be to, 2009 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis (t. 4, b.l. 45-46) numatė komisinį mokestį – 375 Lt sėkmės mokestį. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip buvo apskaičiuotas prašymo 8.4 punkte nurodytas 44 917,75 Lt nuostolis, taip pat ar 375 Lt komisinis mokestis, numatytas sutartyje, nebuvo paskaičiuotas du kartus (9.3 p.). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius reikalavimą priteisti 375 Lt komisinį mokestį grindė UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2009 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra už pardavimą turto, kurį UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal 2009 m. gruodžio 16 d. sutartį įsigijo pats (t. 2 , b.l. 54). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad minėta sutartis buvo sudaryta galimai ne pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, o tik tarpininkauti bei užtikrinti prekės registraciją užsienio valstybėje ir PVM mokestinės prievolės tinkamą įvykdymą, neišreikalavus duomenų apie minėtos transporto priemonės pardavimą, negalima spręsti apie sutartyje nurodytos priemonės pardavimo kainos, tuo pačiu ir tikrosios rinkos kainos, pagrįstumą ir objektyviai atsiradusį kreditoriaus nuostolį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesiaiškino minėtų aplinkybių ir nenustatė visų su kreditorinio reikalavimo tvirtinimu susijusių aplinkybių.

54Kreditorius prašyme taip pat teigė, kad viena transporto priemonė (pagal lizingo sutartį Nr. 200610F-7009) nebuvo parduota, ir prašė priteisti 55 994,20 Lt nuostolį, kaip lizinguojamo turto likutinę vertę. Pirmosios instancijos teismas prašomą kreditoriaus sumą sumažino transporto priemonės rinkos verte (31 000 Lt) ir patvirtino 24 894,20 Lt dydžio UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą.

55Tačiau atskirajame skunde apeliantas teigia, kad šios transporto priemonės vertė yra

5635 000 Lt ir būtent šia suma turi būti sumažintas kreditoriaus reikalavimas. Nenustačius ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, susijusių su kreditoriaus iniciatyva atliktu turto vertinimu, negalima spręsti apie tikrąją transporto priemonės vertę, kuri yra svarbi, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus nuostolių dydžio.

57Atsižvelgiant į tai, kad UAB Danske lizingas savo internetiniame puslapyje pateikia pasiūlymus dėl turto, tarp jų ir transporto priemonių, pardavimo, į tai, kad pagal lizingo sutartį Nr. 200610F-7009 lizinguoto turto tame sąraše nėra, darytina išvada, kad šis turtas buvo galimai perleistas. Esant parduotam turtui, būtent į jo pardavimo kainą atsižvelgtina, skaičiuojant kreditoriaus patirtus nuostolius. Neišsiaiškinus ir nenustačius visų aplinkybių, susijusių su galimu pagal lizingo sutartį Nr. 200610F-7009 lizinguoto turto realizavimu, negalima tiksliai nustatyti kreditoriaus nuostolio dydį.

58Apeliantas atskirajame skunde į prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą neįtraukė 8 000 Lt sumos (baudos), tad laikytina, kad apeliantas su tokia suma nesutinka.

59Reikalavimą patvirtinti UAB „Jaromis“ bankroto byloje 8 000 Lt dydžio sumą kreditorius UAB Danske lizingas grindė lizingo sutarčių nuostatomis: 7.1.7, 10.1, 13.1.2, 13.1.3 punktais, nurodęs, kad bendrovė pažeidė pareigą apdrausti lizinguojamą turtą ir pateikti finansinę atskaitomybę už 2008 m. II ketvirtį (t. 4, b.l. 34-38).

60Iš kreditoriaus prašymo matyti, kad 500 Lt baudą, atsakovui nepateikus finansinės atskaitomybės už 2008 m. II ketvirtį, jis taikė už lizingo sutarties Nr. 200610F-7010 nuostatų pažeidimą. Kaip jau minėta, į bylą ši sutartis nėra pateikta, tad negalima vertinti, ar iš tikrųjų tokia pareiga atsakovui buvo nustatyta, ar ir kaip ji buvo vykdoma ir ar ji buvo pažeista.

61Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų kitų lizingo sutarčių, jų nuostatos (7.1.7 p.) taip pat numatė atsakovo pareigą, SB lizingui (UAB Danske lizingui) pareikalavus, pateikti ketvirtinę (tarpinę) finansinę atskaitomybę. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėti dokumentai UAB Danske lizingui turėjo būti pateikti tik jo reikalavimu. Kreditorius nenurodė ir neįrodinėjo, kad jis buvo pareikalavęs vykdyti šias lizingo sutarties nuostatas ir kad jos nebuvo įvykdytos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktos lizingo sutartys numatė atsakovo pareigą pateikti UAB Danske lizingui ketvirtinę finansinę atskaitomybę, o kitų sutarčių bendrosios nuostatos galimai numatė panašią atsakovo pareigą, kad kreditorius taikė baudą ne už visų, o tik už vienos lizingo sutarties nuostatų nevykdymą, darytina išvada, kad UAB Danske lizingui buvo pateikti minėti dokumentai ir jis žinojo apie bendrovės finansinę padėtį. Tačiau vien tai, kad, vykdant vieną iš 5 lizingo sutarčių, galimai nebuvo pateiktas papildomas finansinės atskaitomybės nuorašas, nepaneigia aplinkybės, kad pareigą pateikti dokumentus atsakovas įvykdė. Tad teismas nesiaiškino, ar kreditorius pagrįstai atsakovui taikė baudą.

62Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas pažeidė pareigą apdrausti lizinguojamą turtą ir ar kreditorius pagrįstai sutarčių pagrindu taikė baudą, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino visų su šiuo klausimu susijusių aplinkybių. Administratorius šioje byloje teigė, kad 4 iš 5 transporto priemonių iki 2009 m. vasario pradžios, t.y. iki kol UAB Danske lizingas įspėjo apie sutarčių nutraukimą, buvo apdraustos. Šią aplinkybę administratorius grindė LR transporto priemonių draudikų biuro informacinio centro gautais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nelaikė tinkamais ir nurodė, kad atsakovas nepateikė transporto priemonių draudimo liudijimų.

63Tačiau UAB Danske lizingui teigiant, kad atsakovas pažeidė atitinkamą sutarčių nuostatą ir dėl to yra pagrindas jam taikyti baudą, būtent jis, o ne atsakovas, ir turėjo pagrįsti visas su tuo susijusias aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei kreditorius vietoje atsakovo pats apdraudė transporto priemones, tai kartu su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą jis ir turėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės ir jų dokumentai UAB Danske lizingui buvo perduotos daugiau nei prieš metus, galimybės įrodyti, kad transporto priemonės buvo apdraustos pačios bendrovės, ir pateikti draudimo polisus, administratoriui yra apribotos. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių atsakovo pareigos pažeidimą, taip pat dalies lizingo sutarčių, negalima daryti išvados apie baudų atsakovui taikymo pagrįstumą. Nenustačius visų aplinkybių, susijusių su 8 000 Lt baudos atsakovui skyrimu, neišreikalaus visų reikiamų duomenų ir jų neįvertinus, negalima spręsti apie tokio dydžio kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.

64Nagrinėjamas ginčas susijęs su viešuoju interesu užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų interesų apsaugą bankroto procese, dėl šios priežasties teismas bankroto byloje turi būti aktyvus. Tad nors apeliantas atskirajame skunde ir sutinka su UAB Danske lizingui grąžintų transporto priemonių vertinimo išlaidomis, tačiau pažymėtina, kad 2009 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11603 (t. 2, b.l. 69) yra nepasirašyta UAB Danske lizingo. Nesant duomenų, kad UAB Danske lizingui atsirado pareiga mokėti pagal minėtą sąskaitą, taip pat kad ši sąskaita buvo apmokėta, nėra pagrindo pripažinti 178,50 Lt sumą kreditoriaus nuostoliais. Neišsiaiškinus visų su šiuo reikalavimu susijusių aplinkybių, negalima spręsti, ar šios kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas buvo išspręstas teisingai.

65Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, tad nutarties dalis dėl kreditoriaus UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo dėl baudos, turto vertinimo išlaidų, komisinio mokesčio, parduoto bei neparduoto turto nuostolių naikintina, o klausimas dėl šio kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

67Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB Danske lizingo kreditorinis reikalavimas dėl 29 500,03 Lt įsiskolinimo, 642,59 Lt palūkanų ir

684 388,32 Lt delspinigių, palikti nepakeistą.

69Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB Danske lizingo kreditorinis reikalavimas dėl 35 978,90 Lt negautų pajamų.

70Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB Danske lizingo kreditorinis reikalavimas dėl 8 000 Lt baudos,

711 130,50 Lt turto vertinimo išlaidų, 2 275 Lt komisinio mokesčio, 112 015,16 Lt parduoto turto nuostolių bei 24 894,20 Lt neparduoto turto nuostolių UAB „Jaromis“ bankroto byloje, ir šios UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.