Byla e2-1128-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Odris“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinio dalį civilinėje byloje Nr. e2-1791-260/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Odris“ ieškinį atsakovams Ėriškių žemės ūkio bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Maltosa“, prokurorui A. A., teisėjai D. Š. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,Odris“ 2018-04-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Ėriškių žemės ūkio bendrovės, UAB „Maltosa“, prokuroro A. A., teisėjos D. Š. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 114 637,64 Eur turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovių Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Maltosa“ pareiškimo pagrindu Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir nusikalstamo bankroto, kuriame įtarimai buvo pareikšti ieškovės bankroto administratorei „Bankrotas LT“, UAB. Ikiteisminį tyrimą vykdęs atsakovas prokuroras A. A. 2017-02-07 nutarimu laikinai apribojo visų įtariamųjų, o taip pat ir ieškovės bankroto administratorės, teises į jiems priklausantį turtą. Tiek ikiteisminį tyrimą kuravęs atsakovas, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja atsakovė D. Š. atmetė ieškovės atstovės prašymus panaikinti pritaikytus apribojimus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atstovė „Bankrotas LT“, UAB negalėjo disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, vykdyti jai, kaip bankroto administratorei, tenkančių pareigų, todėl ieškovei buvo padaryta turtinė žala.
  3. Kauno apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą, įrodymams pagrindžiantiems ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovų kontaktiniams duomenims pateikti. Ieškovė 2018-05-07 pateikė patikslintą ieškinį.
  4. Kauno apygardos teismas 2018-07-18 nutartimi pripažino, kad atsakovę Lietuvos Respubliką šioje byloje be Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaus ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018-05-09 nutartimi atsisakė priimti patikslinto ieškinio dalį, kuria pareikšti reikalavimai atsakovams prokurorui A. A. ir teisėjai D. Š. (CPK 137 str. 2 d. 1 p.); ieškinio dalį atsakovams Ėriškių žemės ūkio bendrovei, UAB „Maltosa“ ir Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo priėmė.
  2. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, susijusią su atitinkamų pareigūnų civiline atsakomybe už žalą, padarytą einant pareigas (Prokuratūros įstatymo 3 str. 5 d., CK 6.272 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1145/2014 ir joje nurodyta teismų praktika), sprendė, kad visais atvejais dėl teisėjo ar prokuroro veiksmais civilinio ar baudžiamojo proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar prokuroras, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl būtent valstybė turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi ieškinio reikalavimai pareikšti konkretiems pareigūnams – prokurorui ir teisėjai, šių asmenų atžvilgiu ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė BUAB ,,Odris“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-05-09 nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti dalį jo ieškinio reikalavimų, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas ieškinio dalies, kuria reikalavimas pareikštas prokurorui, priėmimo klausimą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-30 nutartimi ir joje nurodyta praktika. Skiriasi šios bei nurodytų bylų faktinės aplinkybės, nei vienoje iš jų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prokuroro asmeninės atsakomybės, jo imuniteto klausimas.
    2. Pagal ginčui aktualią teismų praktiką prokurorai gali būti atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-705-345/2010).
    3. Teismas, pašalindamas atsakovus iš proceso, pažeidė jų procesines teises. Teismas privalėjo pakeisti šių asmenų procesinę padėtį į trečiųjų asmenų. Tik tokiu būdu būtų užtikrinta jų teisė būti išklausytiems, informuoti apie gręsiančią atsakomybę (CK 6.272 str. 4 d.). Kitu atveju egzistuotų absoliutus teismo sprendimo negaliojimo ar proceso atnaujinimo pagrindas.
    4. Teismas privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir paaiškinti, kaip juos pašalinti, o ne atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme, antraip yra pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims ir kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti ir įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovu asmuo gali dalyvauti civilinės bylos procese šiuo procesiniu statusu, ar jam gali būti reiškiami atitinkami reikalavimai, be kita ko, ar atsakovas pagal įstatymą neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės instituto jam taikymo.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos, patirtos, kaip teigiama ieškinyje, dėl ikiteisminio tyrimo metu jos bankroto administratorei pritaikytų laikinų procesinių prievartos priemonių, atlyginimo. Atsakovais ieškinyje buvo nurodyti tiek privatūs juridiniai asmenys, kurių pareiškimo pagrindu bankroto administratorei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Ėriškių žemės ūkio bendrovė, UAB ,,Maltosa“), tiek prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą bei priėmęs nutarimą, tiek teisėja, atsisakiusi panaikinti procesines prievartos priemones, tiek valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybės pareigūnai (prokuroras ir teisėja) negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto, todėl jų atžvilgiu pareikštus reikalavimus atsisakė priimti nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, juolab kad ir teismų praktika dėl teisėjų bei prokurorų civilinės atsakomybės bei jų imuniteto yra nuosekliai išplėtota ir visiškai aiški.
  3. Atskirajame skunde teigiama, kad klausimas dėl prokuroro asmeninės atsakomybės ir jo imuniteto nebuvo sprendžiamas toje teismų praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Tačiau nors teismas kaip teisminį precedentą įvardijo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1145/2014, kurioje iš tiesų pasisakyta tik dėl teisėjų imuniteto, pareiškiant tokio pobūdžio reikalavimus, vien ši aplinkybė neleidžia suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumu, jog ir prokurorai, pareiškiant CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi imunitetą ir negali dalyvauti civilinės bylos procese atsakovais.
  4. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos, susijusios su šių asmenų veiksmais, atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių priemonių užtikrinant, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys subjektai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovu civilinėje byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai, teismai, prokurorai ar prokuratūros. Todėl pareiškus tokį reikalavimą tiesiogiai teisėjui ir prokurorui teismas civilinės bylos iškėlimo ar paskesnėje jos proceso stadijoje turi priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančių įgyvendinti subjektų (teisėjų bei prokurorų) pašalinimo iš proceso. Toks teismo procesinis sprendimas (imunitetą turinčių asmenų pašalinimas iš bylos proceso) sudaro sąlygas pagal išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo konstitucinių subjektų (teismų ir prokuratūros) Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis byloje Nr. 2-796/2012).
  5. Teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtintas ne tik CK 6.272 straipsnyje, bet ir Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo pasisakyta tuo aspektu, kad reikalavimas teisėjams atlyginti žalą dėl jų atliktų procesinių veiksmų bylose nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose, tokį reikalavimą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-11 nutartis byloje Nr. Nr. 2-1755/2013). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei nurodytus išaiškinimus, konstatuotina, kad apeliantės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nukreiptas procesinį veiksmą atlikusiai teisėjai, nenagrinėtinas teisme. Tokiu atveju teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti šį reikalavimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o ne šalinti ieškinio trūkumus. Apeliantės procesinės teisės, priešingai nei deklaruojama atskirajame skunde, dėl to nebuvo suvaržytos, be to, reikalavimą dėl žalos atlyginimo ji buvo pareiškusi ir tinkamam atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį subjektui (valstybei).
  6. Analogiškai, t. y. kaip procesiškai teisingi ir pagrįsti, vertintini ir teismo veiksmai atsisakius priimti ieškinio reikalavimus, nukreiptus prokurorui. Kaip minėta, apeliantė žalą sieja ir su prokuroro, kuravusio ikiteisminį tyrimą, veiksmais. Pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis detalizuoja šią konstitucinę normą ir nustato, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 3 str. 5 d.), t. y. pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas. Taigi, dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo žala ją patyrusiems asmenims taip pat yra atlyginama valstybės nepaisant prokuratūros pareigūnų kaltės, o prokurorams, kaip ir teisėjams, taikytinas imunitetas nuo civilinės atsakomybės dėl jų pareigų ar funkcijų vykdymo, šalinat juos iš proceso.
  7. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog analogiškose bylose imuniteto prokurorai neturėjo. Apeliantė, siekdama pagrįsti šį savo teiginį, cituoja Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka 2010-08-12 išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2A-705-345/2010. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad apeliantės nurodomos ir nagrinėjamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės yra skirtingos. Apeliantės nurodytoje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra buvo pareiškusi atgręžtinio reikalavimo ieškinį prokurorui dėl žalos, kurią ji atlygino asmeniui dėl prokuroro priimto neteisėto ir nepagristo sprendimo, priteisimo. Tokia situacija yra reglamentuojama CK 6.272 straipsnio 4 dalyje, kurioje konkrečiam subjektui – valstybei (atstovaujamai atitinkamos institucijos), atlyginusiai žalą ją patyrusiam asmeniui, yra įtvirtinta teisė atgręžtino reikalavimo tvarka išsiieškoti iš pareigūnų įstatymų nustatyto dydžio sumas, jeigu ši žala buvo padaryta dėl tų pareigūnų tyčinių veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė nėra nei valstybės atstovas, nei žalą atlyginęs asmuo, pareikštu ieškiniu ji siekia ginti savo pačios asmeninį, o ne valstybės interesą, todėl akivaizdu, kad CK 6.272 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo prokurorui ji pareikšti negali.
  8. Taip pat, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismui nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo pakeisti minėtų pareigūnų procesinę padėtį iš atsakovų į trečiųjų asmenų. Viena vertus, apeliantė nėra įgaliota atstovauti pareigūnams, ji, kaip pirmiau minėta, negalėtų ir pareikšti jiems atgręžtinių reikalavimų, taigi negali ir vertinti šių pareigūnų procesinių teisių, įskaitytinai teisės būti išklausytiems, galimo pažeidimo kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ar kaip pagrindo nagrinėjamos bylos procesui atnaujinti. Kita vertus, tik išnagrinėjęs šią civilinę bylą pagal apeliantės ieškinį iš esmės teismas galėtų nuspręsti, ar valstybei apskritai dėl nurodytų veiksmų gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, ar yra delikto sudėtis, t. y. ar yra neteisėti veiksmai, ar apeliantei padaryta žala ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pasitvirtinus visų nurodomų juridiškai reikšmingų faktų visumai, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresą prieš procesinius veiksmus atlikusį teisėją ar prokurorą, tačiau reikšmingus tų pareigūnų atsakomybei taikyti faktus naujoje byloje turėtų įrodinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių ir tokie skundo argumentai, kad teismas, pašalindamas atsakovus iš proceso, pažeidė jų procesines teises, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
  9. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio dalies priėmimo procesinį klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti apeliantės reikalavimus atsakovams teisėjai ir prokurorui, skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl teismo priimtų nagrinėti reikalavimų ir pagal šią apeliantės ieškinio dalį pradėto proceso teisėtumo, kadangi toks klausimas išlieka aktualus viso konkrečios civilinės bylos proceso metu.
  10. Kaip leidžia įsitikinti apeliantės ieškinio turinys, reikalavimo atlyginti žalą faktinis pagrindas yra atsakovų Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „Maltosa“ prašymu baudžiamojoje byloje, kurioje vyko ikiteisminis tyrimas, atlikti procesiniai veiksmai – prokuroro taikytos, o teismų nepanaikintos laikinosios procesinės prievartos priemonės, dėl kurių laikotarpiu nuo 2017-02-07 iki 2018-05-07 yra areštuotos visos apeliantės bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB turimos atsiskaitomosios sąskaitos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims, ši baudžiamoji byla dar neišnagrinėta ir baigiamasis teismo procesinis dokumentas joje nėra priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-21 nutartis dėl teismingumo Nr. 1T-32-453/2018, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-334/2018), taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų ir apie nutrauktą ar kitu teisiniu pagrindu užbaigtą ikiteisminį tyrimą.

    5

  11. Darytina išvada, kad apeliantė, inicijuodama atskirą civilinę bylą, siekia baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų procesinio teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, kai toks tarpinių procesinių sprendimų vertinimas, be kita ko, jau buvo atliktas instancine tvarka, tikrinant baudžiamojoje byloje nustatytų ribojimų ir jų pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-360-197/2017; 2018-05-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-197/2018), o minėtos baudžiamosios bylos procesas dar nėra užsibaigęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareikšti atskiroje civilinėje byloje apeliantės materialiniai teisiniai reikalavimai, kvestionuojant apeliantės bankroto administratorės atžvilgiu taikytas laikinąsias procesines prievartos priemones, reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, betarpiškai nagrinėjamus ir nustatinėjamus dar neužbaigtoje baudžiamojoje byloje, nors civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas atlikti teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos procesinės kontrolės funkcijas.
  12. Todėl pirmosios instancijos teismui pavestina išspręsti pradėto proceso teisėtumo klausimą (CPK 3 str. 6 d., 337 str. 2 d.).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai