Byla 2A-451-212/2017
Dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Č. apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. Č. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7‘617,44 Eur nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka su atsakove nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimu. Gyvenant santuokoje su atsakove, jiems priklausančioje sodyboje ( - ), 2007 m. gruodžio 16 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. AB ,,Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudiminę išmoką iš viso 15‘234,88 Eur sumą: už gyvenamąjį namą 48‘436 Lt (14‘028 Eur) ir 4‘167 Lt (1‘206,85 Eur) už namų turtą. Atsakovė 2008 m. sausio 18 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ raštu pateikė ieškovo vardu suklastotą sutikimą, prašė pervesti draudimo išmoką į jos sąskaitą AB SEB banke. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2008 m. sausio 22 d. visą draudimo išmoką pervedė į atsakovės sąskaitą. Apie tai, kad visą draudimo išmoką gavo atsakovė, ieškovas sužinojo 2014 metais, kai Biržų rajono apylinkės teismas nagrinėjo kitą civilinę bylą tarp A. Č. ir L. Č..
  2. Dėl atsakovės suklastoto jo parašo sutikime 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biurą. Vėliau gavo pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. kovo 4 d. nutarimu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Kadangi sodyba buvo įgyta santuokoje, išmokėta draudimo išmoka turi priklausyti abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl prašo įpareigoti atsakovę atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, grąžinti 1/2 dalį draudimo išmokos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 7‘617,44 Eur nuostoliams atlyginti ir 520 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 218,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimu, patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Šalims gyvenant santuokoje, sodyboje, esančioje adresu ( - ), registruotoje ieškovo vardu, 2007 m. gruodžio 16 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. AB ,,Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir priėmė sprendimą išmokėti draudiminę išmoką iš viso 15‘234,88 Eur sumą: už gyvenamąjį namą 48‘436 Lt (14‘028 Eur) ir 4‘167 Lt (1‘206,85 Eur) už namų turtą (b.l. 9). Atsakovė ieškovo vardu 2008 m. sausio 18 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė sutikimą, prašė pervesti draudimo išmoką į jos sąskaitą AB SEB banke. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2008 m. sausio 22 d. visą draudimo išmoką pervedė į atsakovės sąskaitą banke. Ieškovo teigimu, atsakovė pateikė suklastotą Sutikimą draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu pasisavino jam priklausančią draudimo išmoką. 2014 m. sausio 16 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į policiją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, prašė ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį. Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
  2. Atsakovė teigė, jog ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, draudimo išmoka į jos sąskaitą banke buvo išmokėta su ieškovo žinia, sutikimu, ieškovas jai įteikė prašymą, adresuotą draudimo bendrovei dėl draudiminės išmokos išmokėjimo į jos sąskaitą. Gavusi draudimo išmoką, ją panaudojo šeimos buities gerinimui. Teismas su atsakovės argumentais nesutiko. Iš bylos medžiagos teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškovas 2007 m. gruodžio 16 d. įvykus gaisrui sodyboje, žinojo apie tai, kad dėl gaisro AB ,,Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino draudiminiu, priėmė sprendimą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Teismas nustatė, kad duomenų apie tai, jog draudimo bendrovė ieškovui būtų pranešusi apie priimtą sprendimą ieškovui išmokėti konkretaus dydžio draudimo išmoką, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo pranešta apie draudimo išmokos išmokėjimą į atsakovės sąskaitą, apie draudimo išmokos paskaičiavimą, kurį ieškovas galėjo ginčyti, apie draudimo sutarties nutraukimą išmokėjus draudimo išmoką. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas A. Č. apie jam priklausančios draudimo išmokos dėl gaisro išmokėjimą sužinojo ne anksčiau nei 2014 m. sausio 6 d., kai jam kitoje civilinėje byloje teisines paslaugas teikiantis advokato padėjėjas J. P. iš draudimo gavo atsakymą, o pagal ieškovo ikiteisminiame tyrime duotą paaiškinimą - 2014 m. sausio 16 d., kai jam J. P. parodė atsakymą iš draudimo.
  3. Nurodė, kad atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė Sutikimu, kurį jai pateikė ieškovas, sutikdamas, jog draudimo išmoka už gaisrą būtų pervesta į jos sąskaitą banke. Atsakovė teigė, kad ieškovui tuo metu buvo žinoma apie draudimo išmokos išmokėjimą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir konstatuoti, jog ieškovo teisė jau nebegali būti ginama teisminiu keliu.
  4. Teismas, įvertinęs atsakovės teisme išreikštas abejones dėl to, kad Sutikimą parašė ieškovas, tai, kad atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti, kada minėtą dokumentą jai pateikė ieškovas, paaiškinti, kada Sutikimą ji pateikė draudimui, t. y. kiek tuo metu praėjo laiko nuo to, kai minėtas dokumentas buvo surašytas, nežinojo, ar ieškovas kartu su ja vyko pas draudimo atstovą perduoti Sutikimą, ar draudimo atstovui kilo abejonių dėl to, ar Sutikimą surašė ir pasirašė ieškovas, neprisiminė kokius draudimo dokumentus, įvykus draudiminiam įvykiui, ir kas pildė, padarė išvadą, kad teisme atsakovė nebuvo nuosekli, atsakydama į klausimus, konkrečius atsakymus, pradėjus tikslinti bylos aplinkybes, pakeisdavo be pateisinamos priežasties. Dėl šių priežasčių teismas atsakovės paaiškinimus laikė neobjektyviais ir rėmėsi ieškovo teisme duotais paaiškinimais apie bylos aplinkybes, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs, paaiškinimai atitiko bylos medžiagą.
  5. Sutikimo originalas byloje nebuvo pateiktas, nes jis buvo sunaikintas draudimo bendrovės 2013 metais. Todėl šioje civilinėje byloje negalėjo būti atlikta rašysenos ekspertizė, esant ieškovo prašymui. Ieškovas teigė, jog Sutikimo jis nerašė ir nepasirašė (ne jo raštas), o pagal raštą Sutikimą galimai surašė atsakovė, bendradarbiaudama su draudimo agente. Teisme atsakovė suabejojo, jog Sutikimą surašė ieškovas, tik atsakovė tvirtino, jog Sutikimą jai perdavė ieškovas. Teismas nenustatė, jog 2008-01-18 Sutikimą atsakovei perdavė būtent ieškovas, išskyrus atsakovės subjektyvų paaiškinimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga rodė, jog būtent atsakovė dalyvavo žalos nustatymo procese, nes dalyje dokumentų (turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose) yra atsakovės parašai. Rašytinė bylos medžiaga taip pat nepatvirtino, jog ieškovui buvo žinoma apie draudimo išmokos paskaičiavimą, kad jam buvo pranešta iš draudimo, kad draudimo išmoka išmokėta į atsakovės banko sąskaitą bei apie draudimo sutarties nutraukimą, išskyrus subjektyvų atsakovės paaiškinimą, kurio nepatvirtino byloje surinkta medžiaga. Teisme atsakovė nurodė, jog ieškovo vardu draudimo sutartį sudarė ji, o ieškovas tam netgi prieštaravo. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas 2008-01-18 Sutikimo nesurašė, nepasirašė ir šio dokumento nepateikė atsakovei perduoti draudimo atstovui. Ieškovui nebuvo žinoma apie draudimo išmokos paskaičiavimą ir išmokos pervedimą į atsakovės banko sąskaitą.
  6. Nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovas dalyvavo gaisro tyrime, nepakanka išvadai, jog ieškovui tapo žinoma, kad draudimas dėl gaisro išmokės jam draudimo išmoką, nes gaisro tyrimas yra pirminis įvykio ištyrimo etapas, kurio tikslas yra nustatyti gaisro kilimo priežastį. Pažymėjo, kad Sutikime yra pateikti ne vieši duomenys - atsakovės asmens kodas ir banko sąskaitos numeris. Atsakovės teigimu, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo banko sąskaitos, todėl ji ir įkalbėjo ieškovą surašyti Sutikimą. Teismas sprendė, kad visiškai nelogiška, jog atsakovė ieškovui būtų patikėjusi aukščiau nurodytus ne viešus duomenis, kad pastarasis ar trečiasis asmuo jais disponuotų. Be to, atsakovė teismui negalėjo nurodyti, iš kokių dokumentų ir kada ieškovui tapo žinomi aukščiau nurodyti ne vieši atsakovės duomenys.
  7. Analizuodamas Sutikimo turinį, teismas konstatavo, kad jame yra išdėstyta informacija tik apie ieškovo sutikimą dėl draudimo išmokos pervedimo į kito asmens - atsakovės sąskaitą banke, todėl teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų buvę neginčijami įrodymai, jog Sutikimą surašė ir (ar) pasirašė ieškovas, nebūtų paneigta ieškovo teisė į 1/2 dalį ginčo draudimo išmokos. Nurodė, kad Sutikimas nėra dokumentas dėl ieškovui priklausančios draudimo išmokos dalies už gaisrą perleidimo atsakovei.
  8. Atsakovė teigia, kad atsakovui iš draudimo lėšų sumokėjo 9‘267,84 Eur sumą už turto pagerinimą ir todėl pagal šį ieškinį nebeskolinga. Teismas su atsakovės pozicija nesutiko, nes Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime nurodė, jog šias lėšas A. Č. iš L. Č. gavo už jos asmeninio turto pagerinimą. Todėl atsakovė ieškovui už pastarosios turto pagerinimą, piniginę kompensaciją išmokėti galėjo tik iš savo asmeninių lėšų, o ne iš ieškovui priklausančios 1/2 dalies draudimo išmokos. Teismas nustatė, kad 32‘000 Lt ieškovui atsakovė perdavė 2009-02-20, todėl atsakovės paaiškinimas, jog santuokos nutraukimo byloje draudimo pinigų šalys neaptarė, nes jų jau nebuvo, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2009-01-06, yra nelogiškas.
  9. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje L. Č. teigė, jog nutraukiant santuoką, draudimo išmoką ji su A. Č. pasidalino, tuo tarpu 2009-01-06 sprendime dėl santuokos nutraukimo šalys neaptarė draudimo išmokos už gaisrą pasidalinimo klausimo. Taip pat į bylą nepateikta jokių šalių rašytinių susitarimų dėl draudimo išmokos pasidalinimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovė teigė, jog iš savo santaupų po truputį ieškovui išmokėjo 26‘000 Lt draudimo išmoką, už kurią ieškovas nusipirko džipą. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Jeep Cherokee pardavimo kaina 500 Lt, todėl visiškai tikėtina, jog ieškovas automobilį pagal jo paaiškinimą galėjo įsigyti iš darbinių pajamų, o ne iš draudimo išmokos.
  10. Teismas nenustatė, kad dėl 26‘000 Lt draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo atsakovė būtų surašiusi rašytinį dokumentą, nors pagal į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, kurio pagrindu pagal atsakovės paaiškinimą, ieškovui paskolino 32‘000 Lt sumą, matyti, jog šalys dėl didesnių sumų buvo linkusios raštu susitarti. Atsakovė teisme taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis sumomis ir datomis ieškovui sumokėjo draudimo išmoką, teigė, jog galėjo būti 1‘000 Lt, 800 Lt sumos, o draudimo išmoką (5‘000 – 6‘000 Lt) išmokėjo iki skyrybų. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiuose apie visą draudimo išmoką ieškovui sumokėjimą (dalimis) iki ištuokos, nėra logikos, nes pagal jos paaiškinimą apie ginčo objektu tapusio Sutikimo surašymo aplinkybes, jog ieškovą ji įkalbėjo surašyti Sutikimą, kad draudimo išmoką į savo sąskaitą gautų ji, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir galėjo pragerti draudimo išmoką, tokiu būdu, kaip tai ieškovas padarė gavęs draudimo išmoką už vagystę, t. y. Sutikimo surašymo tikslas - atsakovės siekis išsaugoti už gaisrą gautą draudimo išmoką ir ją panaudoti geram tikslui, o ne draudimo išmoką perduoti ieškovui. Teismas nemanė, jog gavusi draudimo išmoką, atsakovė ją palyginti nemažomis dalimis mokėjo ieškovui ir laikė neįrodyta, jog atsakovė ieškovui priklausančią draudimo išmokos dalį panaudojo šeimos buities gerinimui, namo remontui, įsigyjant buities techniką ieškovo sutikimu, nes iš 2009-01-06 teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, jog šalys nepalaikė santuokinių ryšių, nevedė bendro ūkio, kiekvienas gyveno ir tvarkė savo reikalus atskirai. Liudytojas Ž. K. taip pat patvirtino, jog šalys nesutarė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas atsakovei būtų leidęs iš jam priklausančios draudimo išmokos dalies daryti kapitalinį remontą ir taip gerinti jos asmeninę nuosavybę ( - ), juo labiau, kai šalių tarpusavio santykiai nebuvo geri.
  11. Ta aplinkybė, kad ieškovas apie remontą žinojo, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas pritarė draudimo išmokos dalies panaudojimui remontui. Liudytojai nurodė, kad apie draudimo išmokos panaudojimą būsto Aguonų g. remontui, jiems tapo žinoma iš atsakovės, tačiau jie negalėjo pasakyti, kokia draudimo išmokos dalis buvo paskirta remontui. Ieškovui taip pat nežinoma, kokią buitinę techniką už draudimo lėšas atsakovė įsigijo, teisme atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Santuokos nutraukimo byloje buitinės technikos šalys nesidalino. Teismas sprendė, yra itin reikšminga yra tai, kad atsakovė apie draudimo išmokos panaudojimo ar išmokėjimo ieškovui aplinkybes labai skirtingai aiškino tiek šioje byloje, tiek kituose teisminiuose procesuose, todėl neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog su ieškovu atsakovė yra atsiskaičiusi.
  12. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui atlyginti turtinę žalą, nes ieškovui apie pažeistą jo teisę tapo žinoma 2014 m. sausio 16 d., o ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė 2016 m. spalio 31 d., nesuėjus trejų metų senaties terminui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė L. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti papildomus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais motyvais:
  2. Byloje nepaneigta, jog sutikimą išmokėti draudimo išmoką į jos sąskaitą surašė būtent ieškovas. Byloje nėra atlikta rašysenos ekspertizė, todėl sutikimas pervesti draudimo išmokos pinigus į jos sąskaitą nenuginčytas, jo tikrumas nepaneigtas, todėl laikytina, kad ieškovas apie draudimo išmokos išmokėjimą sužinojo šio dokumento surašymo momentu. Teismo manymas apie tai, kad ieškovas šio dokumento nesurašė, remiasi subjektyviu ieškovo aiškinimu, kuris turi aiškų tikslą, gauti mano sąskaita materialinę naudą. Tai, kad visus dokumentus dėl draudimo išmokos išmokėjimo tvarkė ji, niekaip neįrodo, kad ieškovas apie draudimo išmokos išmokėjimą nežinojo, nes, ji, kaip šeimos narys, tokią teisę tvarkyti draudimo išmokos dokumentus turėjo. Taigi, jei vertinti, kad ieškovas apie draudimo išmokos išmokėjimą sužinojo minėto dokumento surašymo momentu, akivaizdu, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
  3. Mažai tikėtina, kad ieškovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad sudegusi sodyba buvo drausta, nesidomėjo draudimo išmokos išmokėjimo galimybėmis. Juo labiau, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog kontaktavo su draudimo bendrove, tik nurodė, jog draudimo bendrovės teiravosi, ar jis ir toliau turi mokėti draudimo įmokas. Toks ieškovo paaiškinimas nelogiškas, todėl, kad atsitikus draudiminiam įvykiui protingas ir rūpestingas asmuo pirmiausiai kreiptųsi į draudimo bendrovę siekdamas gauti jam priklausančią draudimo išmoką, ir visiškai neįtikėtina, kad tik domėtųsi apie tolimesnį draudimo įmokų mokėjimą, o ne klaustų apie draudimo išmokos išmokėjimą. Todėl akivaizdu, kad ieškovas apie draudimo išmokos išmokėjimą sužinojo pasikreipęs į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo bei rašydamas sutikimą dėl draudimo išmokos pervedimo į apeliantės sąskaitą, o tai reiškia, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui paduoti.
  4. Neginčija ieškovo teisės gauti 1/2 draudimo išmokos, tačiau mano, kad pinigai ieškovui jau yra sumokėti. Nors su ieškovu ir nesugyveno, tačiau draudimo išmokos išmokėjimo momentu gyveno kartu, tuose pačiuose namuose, todėl abu nusprendė juos suremontuoti, nes remonto naudą turėjo gauti ir ieškovas. Apie tai, kad namai buvo suremontuoti patvirtino jos į teismą pakviesti liudytojai, taip pat prie šio apeliacinio skundo pridėtos fotonuotraukas, kurių nepriėmė pirmos instancijos teismas, bei iš kurių matyti, kad buvo atliktas kapitalinis viso namo remontas. Akivaizdu, kad šio remonto atlikimui draudimo išmokos nepakako, jam buvo panaudotos ir santaupos, be to, ieškovas draudimo pinigus naudojo ir savo reikmėms, nes būtent po draudimo išmokos išmokėjimo įsigijo automobilį.
  5. Esant tokioms aplinkybėms Panevėžio apygardos teismas 2015-03-16 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-114-278/2015 konstatavo, kad ieškovo 2009-02-20, jau po santuokos nutraukimo gautos iš apeliantės piniginės lėšos – 32‘000 Lt (9‘267,84 Eur) yra kompensacija už L. Č. asmeninio turto pagerinimą, dėl kurio buvo susitarta iki santuokos nutraukimo. Akivaizdu, kad atlikus jos turto pagerinimą iš draudimo gautos išmokos bei santaupų, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš šeimos lėšų, į kurias įėjo ir draudimo išmoka, o vėliau ieškovui išmokėjus 9‘267,84 Eur kompensaciją, A. Č. savo lėšų dalį jau yra gavęs, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir lėšos antrą kartą išmokamos negali būti.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės argumentas, jog apie draudimo išmoką jis sužinojo duodamas sutikimą yra visiškai nepagrįstas bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad apie suklastotą sutikimą jis galimai sužinojo 2014 m. pradžioje. Byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos draudimas“ būtų jam pranešęs apie priimtą sprendimą išmokėti draudimo išmoką bei kad išmoka pervesta į apeliantės sąskaitą.
  2. Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties reikalavimui atlyginti turtinę žalą ir teisingai nustatė, kad A. Č. apie jam priklausančios draudimo išmokos dėl gaisro išmokėjimą sužinojo ne ankščiau nei 2014 m. sausio 6 d., kai jam kitoje civilinėje byloje teisines paslaugas teikiantis advokato padėjėjas J. P. iš draudimo gavo atsakymą, o pagal ieškovo ikiteisminiame tyrime duotą paaiškinimą - 2014 m. sausio 16 d., kai jam J. P. parodė atsakymą iš draudimo. Todėl šis apeliantės motyvas atmestinas.
  3. Panevėžio miesto apylinkės teismas, ištyręs raštinius įrodymus byloje, pagrįstai konstatavo, jos analizuojant sutikimo turinį, jame tik išdėstyta informacija apie jo sutikimą pervesti draudimo išmoką į apeliantės sąskaitą banke, tačiau nepaneigta, jog jis turi teisę į 1/2 dalį ginčo draudimo išmokos. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santykiai nebuvo geri, vyko skyrybų procesas ir jis nebūtų leidęs apeliantei iš jam priklausančios dalies draudimo išmokos daryti kapitalinį remontą ir taip gerinti jos asmeninę nuosavybę Aguonų g. Panevėžyje. Teismas teisingai nustatė, jog jo teisė yra pažeista ir ginama, kadangi patyrė nuostolių, negavęs 1/2 dalies draudimo išmokos už sudegusią sodybą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

11Dėl naujų įrodymų priėmimo.

  1. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktas foto nuotraukas pagrįstai atsisakė priimti, nes jos neinformatyvios, nenurodoma fotografavimo data, neaišku kokios patalpos yra nufotografuotos. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės su apeliaciniu skundu pateikiami ir prašomi priimti įrodymai nepriimtini į bylą ir grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).
  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
  2. Apeliantės nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes jis žinojo apie draudimo išmoką duodamas sutikimą draudimo išmoką pervesti į jos sąskaitą. Taip pat nurodo, jog draudimo pinigai buvo panaudoti būsto pagerinimui, o už pagerinimą ieškovui ji yra išmokėjus kompensaciją.
  3. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista ir nuo sužinojimo dienos ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai yra pažeidžiamos asmens turtinės teisės, o ne asmeninės neturtinės, kurios susijusios su sveikatos sužalojimu ir dėl to asmeniui tenka iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, galimybių praradimą ir pan.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 16 d. įvyko gaisras šalims nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ( - ). AB ,,Lietuvos draudimas“, atlikusi turto sunaikinimo tyrimą, pripažino įvykį draudiminiu ir 2008 m. sausio 21 d. priėmė sprendimus išmokėti 15‘234,88 Eur draudiminę išmoką. Duomenų, kad 2008 m. sausio 21 d. sprendimai buvo išsiųsti draudėjui A. Č., kad jam apie draudimo išmokos išmokėjimą buvo pranešta bet kokiu kitokiu būdu, byloje nėra. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apie tai, kad visa draudimo išmoka 2008 m. sausio 22 d. buvo pervesta į atsakovės L. Č. banko sąskaitą, ieškovui tapo žinoma ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad 2014 m. sausio 16 d. A. Č. kreipėsi į Panevėžio VPK, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimai suklastoto dokumento panaudojimo (baudž. bylos l. 3-4, 16-26).
  5. Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes neatlikus rašysenos ekspertizės, byloje nepaneigta, jog sutikimą išmokėti draudimo išmoką į jos sąskaitą surašė ieškovas, laiko neįrodytu. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad draudimo sutartis su A. Č. nutraukta 2008 m. sausio 23 d., nes draudiminio įvykio pasekoje išnyko (sudegė) draudimo objektas. Su šiuo įvykiu susijusių dokumentų originalų draudimo bendrovė pateikti negalėjo, nes jie buvo sunaikinti (b. l. 50). Esant tokioms aplinkybėms, rašysenos ekspertizę atlikti nėra galimybės, todėl apeliantė, teigdama, jog Sutikimą surašė pats ieškovas turėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su Sutikimo surašymu ir pateikimu draudimo agentui, išsamiai motyvavo išvadą, kad ieškovas Sutikimo nėra surašęs. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir išvadą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui apie draudimo išmokos išmokėjimą buvo žinomą, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
  6. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad draudimo išmoka buvo panaudota būsto pagerinimui, o už pagerinimą ieškovui ji yra išmokėjus kompensaciją. Kolegijos nuomone, apeliantė dažnai keisdama paaiškinimus dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, klaidingai vertina kompensacijos ieškovui išmokėjimą. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad 32‘000 Lt (9‘267,84 Eur) kompensaciją apeliantė sumokėjo ieškovui už jos asmeninio turto pagerinimą. Aplinkybę, kad apeliantės turtas buvo pagerintas šalims būnant santuokoje, t. y. 1987 - 1988 metais, patvirtina bylos duomenys. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad 32‘000 Lt (9‘267,84 Eur) yra paskola ieškovui, nepagrįstas praturtėjimas paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (civ. byla Nr. 2-67-857/2014, b. l. 18-21, 30-33, 179-183; b. l. 73-74).
  7. Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. gruodžio 21 d. surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad iš rąstų statytas ir medinėmis dailylentėmis apkaltas gyvenamasis namas sudegė visiškai. Likę nuo karščio sutrūkę pamatai nuvertinami 90 proc. Likusi krosnis ir kaminas aptrupėję nuo karščio nuvertinami 95 proc. (baudž. bylos l. 18-20). Įvertinus tai, jog šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis sudaryta 2008 m. rugsėjo 24 d., santuoka nutraukta 2009 m. sausio 6 d. sprendimu, sudegęs gyvenamasis namas (baigtumas 54 proc.) parduotas 2009 m. kovo 5 d. už 5‘000 Lt (civ. byla Nr. 2-67-857/2014, b. l. 23, 28, 68-71), duomenų apie sudegusio gyvenamojo namo kapitalinį remontą, kaip teigiama apeliaciniame skundė, nepateikta, apeliantės argumentai, kad draudimo išmoka panaudojo minėto namo remontui, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
  8. Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad remtis apeliantės deklaratyviais teiginiais nėra pagrindo, o apeliantės sąžiningumas, informuojant ieškovą apie gautą draudimo išmoką, apie jam sumokėta ½ dalį šios išmokos, kelia pagrįstų abejonių. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2014 m. sausio 27 d. paaiškinime atsakovė nurodė, kad nutraukiant santuoką su A. Č., draudimo išmoką pasidalino. 2014 m. vasario 20 d. atsakovę apklausiant liudytoja, teigia, kad su A. Č. susitarė, jog po truputį atsiskaitys su juo iš savo santaupų ir taip sumokėjo apie 26‘000 Lt (draudimo išmokos) už kuriuos jis nusipirko automobilį - džipą (baudž. bylos l. 13, 92-93). Tuo tarpu iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio matyti, kad: „šalys susitarė, kad automobilis JEEP CHEROKEE yra įgytas santuokoje“ (civ. byla Nr. 2-67-857/2014, b. l. 23). Logiškai mąstant, mažai tikėtina, kad ieškovas, įgijęs automobilį už asmenines lėšas, sutiktų laikyti jį bendrąja sutuoktinių nuosavybę. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės paaiškinimai nenuoseklus, nuolat keičiami, nurodomos įvairios versijos apie draudimo išmokos gavimą, panaudojimą, sumokėjimą ieškovui, ieškovo žinojimą apie išmokėtą draudimo išmoką ir pan. Nesant pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir lėšos antrą kartą išmokamos negali būti.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės L. Č. priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 108, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš L. Č., a. k. ( - ) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo A. Č., a. k. ( - ) naudai.

Ryšiai