Byla 2A-963-221/2016
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1988-836/2015 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovui A. A. Z., tretiesiems asmenims N. M., A. Č., A. Č., E. M., notarei D. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2013 rugpjūčio 7 d. 1224/3672 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3339, sudarytą tarp dovanotojo E. Z. ir apdovanotojo A. A. Z., patvirtintą Šilalės rajono notarų biure, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui 1224/3672 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013 rugpjūčio 7 d. Šilalės rajono notarų biure tarp ieškovo (dovanotojo) ir atsakovo (apdovanotojo) buvo sudaryta 1224/3672 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartis, kuria ieškovas šią žemės sklypo dalį neatlygintinai perleido atsakovui. Ieškovas yra neįgalus, dėl patirto insulto nuo 2008 metų jis fiziškai nesugeba savimi pasirūpinti, jo mąstymas yra sutrikęs, ieškovui nustatytas didelių poreikių lygis. Dovanojimo sandoris įvyko 2013 metais, kuomet ieškovas dėl savo sveikatos būklės nesugebėjo tinkamai suvokti sandorio esmės. Manė, kad ieškovą suklaidino atsakovas, teigdamas, jog į notarų biurą jie vyksta sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties. Suklydimas sudarant sandorį yra esminis, nes ieškovas neteko nuosavybės teisės į savo turtą. Suklydimą sąlygojo objektyvios aplinkybės – ieškovo liga, dėl kurios yra apsunkintas ieškovo mąstymas ir suvokimo galimybės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 7 d. 1224/3672 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3339, sudarytą tarp dovanotojo E. Z. ir apdovanotojo A. A. Z., patvirtintą Šilalės rajono notarų biure, taikė restituciją natūra ir grąžino ieškovui 1224/3672 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuri buvo perduota atsakovui pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-3339.

8Teismas sprendė, kad ieškovo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartis turi valios trūkumų. Ieškovui esant senyvo amžiaus, spec. vidurinio išsilavinimo, pasitikint atsakovu kaip artimu giminaičiu, su kuriuo santykiai iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo geri, jis esminiai suklydo dėl sandorio dalies teisinės prigimties. Tai, kad jis tik gavęs iš brolio žemės dovanojimo sutartį, pradėjo domėtis jo su atsakovu sudaryto sandorio teisine prigimtimi, taip pat rodo jo suklydimą iš esmės. Ieškovas neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes. Dovanojimo sandorį sudarė, kadangi dėl sveikatos būklės, senyvo amžiaus ir išsilavinimo lygio, neturėjimo tokio pobūdžio veiksmų atlikimo patirties nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių. Dėl judėjimo sutrikimų negalėjo patekti pas notarę į kabinetą, dėl fizinių trūkumų negalėjo pats pasirašyti sutarties, už jį ginčijamą sandorį pasirašė atsakovo sutuoktinė Z. Z. Žemės sklypo dalies neketino niekam perleisti, tai patvirtina įgaliotos atstovės O. T., trečiojo asmens A. Č. paaiškinimai, jog ieškovui buvo siūloma parduoti žemę, netgi prieš pat sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį, bet atsakovas nenorėjo parduoti žemės. Visą laiką ieškovas buvo įsitikinęs, kad žemė yra jo nuosavybė, tuo labiau, jog brolis jam atveždavo žemės nuomos mokestį. Ieškovas neatkreipė dėmesio į šio sandorio turinį, kad šis sandoris jam žalingas tiek socialiniu, tiek ekonominiu bei moraliniu požiūriu. Iš jo pusės sandoris yra neprotingas, nes kitas asmuo tokioje situacijoje nebūtų taip pasielgęs. Joks protingas ir apdairus asmuo, siekdamas išnuomoti žemę, nenorėtų jos neatlygintinai perleisti ir užuot gavęs papildomas pajamas, prarasti ir žemę, ir pajamas. Šiuo sandoriu nebuvo išreikšta tikroji ieškovo valia. Iš sandorio naudos turėjo tik atsakovas, o ieškovui padaryta žala – neteko nuosavybės teisės į savo turtą. Sudarydamas sandorį, ieškovas suklydo iš esmės, neteisingai suvokė aplinkybes, kad dovanota žemė iš karto taps brolio nuosavybe ir jis į šią žemę neturės jokių teisių. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės galėjo suklysti dėl sandorio esmės, jo dalyko. Ginčijamą sutartį tvirtinusi notarė nurodė, kad ieškovas jai savo valią išreiškė aiškiai, pareiškė, jog žemę dovanoja broliui, dėl to jai nekilo abejonių, ji dovanotojui (ieškovui) perskaitė sutartį, išaiškino sutarties sąlygas ir pasekmes, kurias ieškovas suprato. Teismas laikė, kad ieškovas dėl savo suvokimo gebėjimų nesuprato didelės apimties dovanojimo sutarties teksto su teisiniais terminais. Teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovas viską suprato tik paaiškinus lėtai ir nevartojant sudėtingų terminų, trumpais sakiniais atsakinėjo į jam užduotus klausimus, taigi ieškovas suvokia aplinką, tačiau jo suvokimas yra apsunkintas. Visgi teismo posėdyje apklausta notarė teigė, kad ir šiuo metu ieškovo sveikatos būklė puiki. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad sandorio sudarymo dieną notarė sąžiningai suklydo vertindama ieškovo supratimo lygį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji asmenys, teigdami, jog ieškovas dovanojimo sandoriu norėjo išsaugoti giminėje tėvų brangią žemę, nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl pats atsakovas pardavė jam priklausančią tariamai brangią žemės dalį. Teismas jų parodymus laikė neobjektyviais. Teismas konstatavo, kad atsakovo paaiškinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių bei veiksmai po sandorio sudarymo duoda pagrindą išvadai, jog jo veiksmai laikytini smerktinais geros moralės požiūriu. Iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas brolį lankė retai, juo nesirūpino, su ieškovu šiuo metu nebendrauja, materialiai nepadeda, ieškovą iki ir po sandorio sudarymo prižiūri, juo rūpinasi tik sutuoktinė O. T. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, nes laikė, jog ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 5 d., kai dokumentus jam atidavė atsakovas, o ne tada, kai apie ginčijamą sandorį sužinojo kiti asmenys (šiuo atveju ieškovo sutuoktinė O. T.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai, materialinės ir procesinės teisės normos, nukrypta nuo suformuotos teisminės praktikos ir kt.

132. Neatsižvelgta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas apskritai neigė, jog buvo notarų biure ir sudarinėjo kokį nors sandorį. Bandant išsiaiškinti faktinį ieškinio pagrindą, ieškovo atstovė nurodė, jog ji tikisi, kad dabar ieškovo paaiškinimai nepasikeis, kadangi ieškovas turi valios ir atminties sutrikimų, net jo atstovė negali žinoti tikrosios ieškovo valios (2015 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 2 04:00-07:00 min.). Vien dėl šių aplinkybių ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. 2016 m. lapkričio 10 d. vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovas nesuprato, kodėl jis teisme. Tik teismui paaiškinus, kad ieškinys yra pareikštas jo sutuoktinės O. T. ir jis formaliai byloje yra ieškovas, kuris reiškia reikalavimą, ieškovas neprieštaravo. Šios aplinkybės kelia abejones, ar iš tiesų ieškiniu reiškiami reikalavimai atitiko ieškovo valią, ar pasinaudojant ieškovo dabartine sveikatos būkle reikalavimas buvo pareikštas dėl jo sutuoktinės O. T. interesų įgyti turtą. Šias aplinkybes nurodė atsakovas, kadangi vienas iš ieškovo motyvų dovanojant žemės sklypą savo broliui buvo siekis apsaugoti dovanojamą turtą, kad jis atitektų giminės kartoms, O. T. jo neparduotų, nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti tretieji asmenys, liudytojai. 2015 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad savo sutuoktinei daug ko nesako, nes jai nereikia visko žinoti (2 garso įrašas 25:35 min.). Sudarydamas ginčo sandorį, ieškovas išreiškė savo tikrąją valią, tik šias aplinkybes sužinojus O. T., kilo nesutarimai ir ieškininiai reikalavimai. O. T. ketinimus turėti finansinę naudą iš ginčo turto netiesiogiai patvirtina 2015 m. birželio 23 d. įgaliojimas, iš kurio matyti, kad O. T., pareikšdama ieškinį ieškovo vardu, užsitikrino sau visas teises į ginčo turtą. Aplinkybę, jog ieškovas norėjo giminėms padovanoti ginčo turtą patvirtino trečiasis asmuo A. Č., pati O. T.

143. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, buvo tokios sveikatos būklės, jog nesugebėjo tinkamai suvokti sandorio esmės. 2013 m. liepos 18 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog ieškovas į gydymo įstaigą atvežtas ir gydymo įstaigoje stacionarizuotas dėl sinusinės bradikardijos, t. y. dėl širdies ritmo sutrikimo, į gydymo įstaigą atvežtas ieškovas buvo sąmoningas, jo bendra sveikatos būklė buvo patenkinama. Ieškovas skundėsi tik fizine sveikata, nė viename išraše iš medicinos dokumentų nėra duomenų, kad ieškovas negalėjo susivokti aplinkoje ar adekvačiai mąstyti, turėjo psichinių sutrikimų. Ieškovas iš gydymo įstaigos buvo išrašytas prieš ginčo sandorio sudarymą, t. y. 2013 m. liepos 18 d. (sandoris sudarytas 2013 m. rugpjūčio 7 d.). Ieškovas, sudarydamas sandorį, turėjo tik fizinių sutrikimų, t. y. sunkiai valdė galūnes, silpnai vaikščiojo, tačiau nebuvo psichologinių sutrikimų, sąlygojusių ieškovo sąmoningumą. Tai patvirtina ne tik šalių, liudytojų paaiškinimai, tačiau ir ieškovo sutuoktinės O. T. byloje duoti paaiškinimai. Šiuo metu ieškovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, dabar yra lengviau jį suklaidinti ar paveikti jo valią. Esant pablogėjusiai ieškovo sveikatos būklei, teismui nekilo abejonių dėl jo supratimo lygio duodant paaiškinimus teismui. Aplinkybę, kad ieškovas, vykdamas pas notarą, ketino sudaryti žemės nuomos sutartį, paneigia trečiųjų asmenų E. M., notarės D. S. duoti paaiškinimai. Pastaroji patvirtino, kad ieškovo valia buvo sudaryti dovanojimo sandorį, ji išaiškino ieškovui dovanojimo sutarties pasekmes.

154. Teismas buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo atstovei pareiškus prašymą iškviesti liudyti ieškovą gydžiusią šeimos gydytoją tam, kad būtų pasiaiškintos aplinkybės dėl psichologinės ieškovo sveikatos būklės sandorio sudarymo metu, O. T. paprieštaravus šiam prašymui, teismas jo netenkino, pažeisdamas atsakovo teisę į rungtyniškumo principo byloje užtikrinimą.

165. Nevertinta, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo sudarytas ginčo sandoris, ieškovas, padedamas atsakovo, buvo nuvykęs į banką, iš kurio pasėmė 8 000 JAV dolerių. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškovas puikiai suvokė savo veiksmus ir gerai orientavosi aplinkoje. Minėtus pinigus ieškovas taip pat prašė pasaugoti atsakovo, kad ieškovo sutuoktinė O. T. neiššvaistytų ieškovo turto.

176. Nepagrįsta išvada, kad, sudaręs ginčo sutartį, ieškovas prarado ir turtą, ir iš jo gaunamas pajamas. Net kilus teisminiams ginčams, šalių santykiai išliko geri, atsakovas vykdė savo pareigą pagal susitarimą su ieškovu, jis ieškovui atiduodavo visus iš žemės sklypo nuomos gaunamus pinigus, nors ginčo sklypui tapus atsakovo nuosavybe, iš jo gaunamos pajamos turėtų priklausyti turto savininkui. Atsakovas, būdamas sąžiningas ir vykdydamas žodinį susitarimą, pinigus atiduodavo ieškovui, jis ketina susitarimą vykdyti ir toliau. Dėl to ginčo sandoriu ieškovas ne tik įgyvendino savo valią, bet užsitikrino naudą iki gyvenimo pabaigos. Be to, ieškovas siekė sudaryti žemės sklypo dovanojimo, o ne pardavimo sandorį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad, sudarant ginčo sandorį, ieškovui nereikėjo pinigų.

187. Nepagrįstai nurodyta, kad aplinkybė, jog, gavęs iš brolio žemės dovanojimo sutartį, ieškovas pradėjo domėtis jo su atsakovu sudaryto sandorio teisine prigimtimi, taip pat rodo ieškovo suklydimą iš esmės. Ieškovo valia dėl dovanoto turto atsakovui pasikeitė tada, kai apie šias aplinkybes sužinojo jo sutuoktinė O. T.

198. Teismo sprendime nurodyti atsakovo veiksmai, kad jis po ginčo sandorio sudarymo nesirūpino ieškovu, jį retai lankė, jam nepadėjo materialiai, negalėtų būti laikomi smerktini geros moralės požiūriu, kadangi teismų praktikoje geros moralės pažeidimu buvo pripažinti tokie atvejai, kai po dovanojimo sutarties sudarymo yra kreipiamasi į teismą dėl dovanotojo iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, taip pat šildymo dovanotojo gyvenamosiose patalpose nutraukimas, taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

209. Nevertinta, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo vėliausiai 2015 m. gegužės 15 d., kadangi ieškovo atstovė O. T. nurodė, jog apie ginčo sandorį ji sužinojo ir apie tai informavo ieškovą prieš pasibaigiant su E. M. sudarytai žemės nuomos sutarčiai (iki 2014 m. gegužės 15 d.), kai nuvyko į VĮ Registrų centrą ir gavo dokumentus apie tai, kad ginčo turtas nepriklauso ieškovui. Dėl to praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovas neprašė jo atnaujinti. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis, kurie paneigtų arba patvirtintų nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties taikymo.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad, pateikus klausimą dėl ieškovo valios, jo atstovė, atsižvelgdama į ieškovo sveikatos būklę, nurodė, jog geriausiai savo valią išreikš pats atstovaujamasis. Taip buvo pasakyta tik dėl to, jog ieškovas ieškinio rengimo stadijoje veikė per įgaliotą asmenį, tačiau ir pats pageidavo dalyvauti procese ir šią valią pareikšti teismo posėdžių metu. Tokią valią, t. y., jog neketino žemės perleisti savo broliui ir galbūt buvo suklaidintas, jis ir išreiškė. Pavienių žodžių vertinimas, vien dėl ieškovo atstovės noro, jog savo valią atstovaujamasis nurodytų pats, prieštarautų įrodymų vertinimo taisyklėms. 2016 m. lapkričio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas buvo labai sutrikęs. Įtampa pablogino jo būklę –teisėjos paklaustas, ar palaiko ieškinio reikalavimą, ieškovas sutriko, nesuprato teisinės kalbos, tačiau ramiai paaiškinus ieškinio dalyką, jis pareiškė, jog nori, kad ginčo žemė būtų jam sugrąžinta, o brolis jį apgavo. Tai, kad ieškinio pareiškimas atitiko jo valią, ieškovas teismo posėdžių metu pasakė daugybę kartų. Ieškovo atstovė teismui paaiškino, jog pagal įgaliojimą atstovavimo sutartį sudarė su O. T., kuri išdėstė ieškovo valią, tačiau tai nereiškia, jog ieškinio pateikimu buvo išreikšta O. T. valia. 2009 m. kovo 27 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, jog ieškovo psichinės ir motorinės veiklos tempas lėtas, sunkiau paskirstomas dėmesys didesnės apimties medžiagoje, silpna dėmesio koncentracija, išlaikymas, mąstymas nuoseklus, atgaminimo produktyvumas žemas, ieškovas negali vaikščioti, rašyti, jam būtina nuolatinė priežiūra. Prašymas apklausti ieškovą gydančią gydytoją buvo pateiktas jau nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu. Atsakovas neargumentavo, dėl kokių priežasčių toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau. Į bylą yra pateiktos medicininės pažymos, pagrindžiančios ieškovo sveikatos būklę, todėl toks prašymas buvo netikslingas. Prašymas išreikalauti duomenis iš V[ Registrų centro taip pat buvo pateiktas nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, išklausius bylos dalyvius. Prašymų tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Teismas netenkino prašymo skirti ekspertizę ieškovo psichologinei būklei nustatyti, nes ieškovas atsisakė apmokėti ekspertizės išlaidas. Ieškovas pripažino, kad paskolino pinigų atsakovui, tačiau neteigė, jog šiuos pinigus norėjo nuslėpti nuo sutuoktinės. Sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, nes ieškovas galėjo nesuprasti teisinio dokumento dėl jo sudėtingumo ir savo fizinių galimybių. Ieškovas pažymėjo, jog į notarų biurą vyko dėl žemės, tačiau šiuo metu neatsimena, kodėl konkrečiai. Vis dėlto jis atsimena, jog neketino žemę padovanoti broliui. Nebuvo patvirtintos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas padovanojo atsakovui ginčo žemę, siekdamas ją apsaugoti nuo sutuoktinės, taip pat ją brangindamas, nes tai – tėvų palikimas. Ieškovas patvirtino, kad jis neturėjo priežasčių neatlygintinai perleisti savo turtą. Tokią išvadą galima padaryti ir iš kitų byloje surinktų įrodymų – ieškovas visiškai nepalaiko ryšių su atsakovo vaikais, nėra aiški atsakovo žemės „saugojimo“ nuo sutuoktinės forma. Z. Z. parodymai negalėjo būti vertinami objektyviai, nes atsakovas – jos sutuoktinis ir ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Nė vienas iš trečiųjų asmenų nedalyvavo sandoryje ir nežino jo sudarymo priežasčių. Ieškovo sutuoktinė O. T. apie galimą sandorio sudarymą sužinojo apie 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesius, tačiau, net ir gavusi VĮ Registrų centro išrašą, ji nevisiškai suprato susiklosčiusią situaciją. Tai, kad žemė atiteko brolio nuosavybėn dovanojimo sutarties pagrindu ji sužinojo kaip ir sutuoktinis – tik gavusi dovanojimo sutarties nuorašą.

22Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Byloje nustatyta, kad ieškovas E. Z. 2013 rugpjūčio 7 d. Šilalės rajono notarų biure patvirtinta sutartimi padovanotojo 1224/3672 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savo broliui A. A. Z. 2015 m. birželio 29 d. E. Z., atstovaujamas sutuoktinės O. T. kreipėsi į teismą, ginčydamas dovanojimo sandorį, kaip sudarytą dėl suklydimo. Suklydimas sudarant sandorį yra esminis, nes ieškovas neteko nuosavybės teisės į savo turtą. Suklydimą sąlygojo objektyvios aplinkybės – ieškovo liga, dėl kurios yra apsunkintas ieškovo mąstymas ir suvokimo galimybės.

26Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, buvo šališkas.

27Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali.

28Dėl teismo šališkumo

29Apelianto teigimu, jau nagrinėjant bylą iš esmės, pasireiškė akivaizdus teismo šališkumas. Apelianto atstovei pareiškus prašymą iškviesti liudytoja ieškovą gydžiusią šeimos gydytoją tam, kad išsiaiškinti aplinkybes dėl psichologinės ieškovo sveikatos būklės sandorio sudarymo metu, O. T. prieštaraujant tokiam pareikštam prašymui, teismas grubiai pažeidė atsakovo teisę užtikrinti byloje rungtyniškumo principą. Be to, pažeidžiant įstatymo nuostatas, apelianto prašymu nebuvo skirta teismo psichiatrijos (psichologijos) ekspertizė bei atsisakyta išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centro.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš šio turinio elementų yra vykdančių teisingumą teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas (CPK 21 straipsnis).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apelianto argumentai neleidžia pripažinti teismą buvus šališku. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei kitų proceso principų pusiausvyros. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu ir procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Faktų ir įrodymų nurodymas, jų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112, 226 straipsniai).

32Nagrinėjamu atveju, prašymas apklausti ieškovą gydančią gydytoją ir išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centro buvo pateiktas jau išnagrinėjus bylą iš esmės, neargumentuojant, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau. Pažymima, kad šalys procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir teise nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokį prašymą, griežtai vadovavosi proceso teisės normomis, tokių prašymų pareiškimas būtų tik užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

33Kaip galima spręsti iš 2015 m. gruodžio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo, šalys atsisakė apmokėti atsakovo atstovės prašomos skirti ekspertizės ieškovo psichologinei būklei nustatyti išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas ekspertizės skyrimo klausimo nesvarstė.

34Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

35Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to, kad dovanojimas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. dovanotojo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais dovanojimo sutartį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, į asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 1.90 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

36Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, ieškovo suklydimą sąlygojo jo asmeninės savybės, t. y. jo atminties, dėmesio sutrikimai, ribotos suvokimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino ieškovo amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę. Konstatavo, kad asmuo suvokia aplinką, tačiau suvokimas yra apsunkintas, todėl jam reikia viską lėtai paaiškinti, nevartoti sudėtingų terminų. Jei vienu metu pasakoma daug informacijos, ieškovas kai kuriuos faktus gali ir pamiršti. Todėl sprendė, kad sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje, nes teisinio dokumento ieškovas galėjo ir nesuprasti dėl jo sudėtingumo bei savo fizinių galimybių.

37Dėl įrodymų vertinimo

38Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/201; kt.).

39Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

40Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš įrodymų visumos, remdamasis vidiniu įsitikinimu, padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, todėl dėl visų byloje esančių įrodymų nesikartoja, atkreipdama dėmesį į apelianto nurodytus įrodymus.

41Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad nežino tikrosios ieškovo valios, todėl, vien remiantis šia aplinkybe, ieškinys turėjo būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Pritartina ieškovo atstovei, kad pavieniai žodžiai negali būti vertinami atsietai nuo jų konteksto. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ieškinio parengimo ir pateikimo teismui metu, atstovė bendravo su ieškovo įgaliotu asmeniu, t. y. jo sutuoktine O. T., nurodžiusia ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, logiškas ieškovo atstovės atsakymas į klausimą dėl ieškovo valios, kad geriausiai savo valią išreikš pats atstovaujamasis, kuris dalyvavo teismo posėdyje. Duodamas paaiškinimus teismui, ieškovas patvirtino, kad žemės perleisti savo broliui jis neketino.

42Apeliantas teigia, kad 2016 m. lapkričio 10 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nesuprato, kodėl jis teisme, todėl apeliantui kyla abejonės, ar ieškinys pareikštas ieškovo valia. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos (teismo posėdžių garso įrašų), ieškovui išaiškinus ieškinio dalyką, jis patvirtino, kad nori, jog žemė būtų jam sugrąžinta, o brolis jį apgavo. Kad ieškovas sutiko būti ieškovu, teismui paaiškinus ieškinio reikalavimus, nurodė apeliaciniame skunde ir pats apeliantas. Tai, kad ieškinio pareiškimas atitiko jo valią, galima spręsti iš jo paaiškinimo teisme. Ieškovas teigė, kad žemės broliui nedovanojo. Žemė jam reikalinga, ją parduotų, o pinigus skirtų gydymuisi. Taigi ieškovo paaiškinimai leidžia manyti, kad jis suvokia žemės svarbą ir supranta, jog žemės pardavimas būtų jo sveikatos gerinimo finansinis užtikrinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog tai, kad ieškinys pareikštas ieškovo, atstovaujamo jo sutuoktinės, veikiančios pagal ieškovo įgaliojimą, negali būti vertinama, kad ieškinio pateikimu buvo išreikšta tik O. T. (ieškovo sutuoktinės) valia. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas iš banko pasiėmė nemažą pinigų sumą, o, bijodamas, kad jo sutuoktinė pinigus iššvaistys, juos perdavė atsakovui, tačiau ieškovas teigė, kad pinigus broliui skolino, sutuoktinė juo rūpinasi, jis ja pasitiki.

43Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo kasacinio teismo išaiškinimą, kad, nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų) gali kilti pagrįstų abejonių dėl sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

44Atsakovo aiškinimu, ieškovas pats inicijavo dovanojimo sandorį, norėdamas apsaugoti žemę nuo sutuoktinės, taip pat ją brangindamas, nes tai - tėvų palikimas, kartu užsitikrindamas, kad, pablogėjus jo sveikatos būklei, brolis jį prižiūrės. Pirmosios instancijos teismas tokius argumentus laikė nepagrįstais, nes byloje esančiais įrodymais šios aplinkybės nebuvo patvirtintos. Pažymėtina, kad nė vienas iš byloje apklaustų trečiųjų asmenų bei liudytojų, palaikiusių atsakovo poziciją, nežinojo tikrųjų sandorio sudarymo aplinkybių, negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovas pats pardavė savo paveldėtą žemės dalį, nors ji, kaip šeimos vertybė, labai branginama.

45Pritartina apylinkės teismui, kad žemė ieškovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl sutuoktinei būtų perėjusi tik po jo mirties. Ieškovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad pagrindo nepasitikėti sutuoktine jis neturi. Atsakovas teigia, kad žemė kartu duota ir kaip užtikrinimas, jog, pablogėjus sveikatos būklei, atsakovas ieškovu rūpinsis. Pritartina ieškovo atstovei, kad, buvus tokiam susitarimui, tokios sąlygos turėjo būti įformintos sutartyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad santykių su atsakovo vaikais ieškovas nepalaiko, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis neturi ir neturėjo intereso palikti žemę jiems. Taigi, iš nurodytų aplinkybių negalima spręsti buvus motyvą padovanoti žemę apeliantui.

46Nesutiktina su apeliantu, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo tik fizinių problemų ir apie tai sprendžia tik iš medicininių dokumentų apie gydymąsi stacionare 2013 m. liepos 14 d. – 2013 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 18). Byloje ginčo dėl to, kad 2009 metų pradžioje ieškovą ištiko insultas, nėra. Tą patvirtina medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 14–15). Iš fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo 2013 m. sausio 15 d. konsultacijos matyti, kad ieškovui diagnozuoti smegenų infarkto liekamieji reiškiniai (1 t., b. l. 17). Kad po patirto insulto pilno pasveikimo prognozė bloga, nurodyta 2014 metų medicinos dokumentų išraše (1 t., b. l. 16). Visi medicininiai dokumentai ir kiti byloje esantys įrodymai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, kuris pagrįstai konstatavo, kad ieškovo suklydimą sąlygojo jo liga, sveikatos būklė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas ir atsakovas buvo banke, ieškovas iš banko išsiėmė tam tikrą pinigų sumą, nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovas, sudarydamas dovanojimo sandorį, nesuklydo.

47Atkreiptinas dėmesys ir į trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad prieš keletą metų ieškovo sveikata buvo kiek geresnė. Tai dar kartą patvirtina, jog būdamas geresnės sveikatos, apdairus, ieškovas nebūtų sudaręs tokio sau nenaudingo sandorio, sudarydamas sandorį ieškovas klydo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, motyvavo, kodėl kai kurių asmenų paaiškinimus laiko neobjektyviais (N. M., A. Č., A. Č.). Teisėjų kolegijos, išklausiusios posėdžio garso įrašą, nuomone, iš trečiojo asmens E. M. paaiškinimo negalima spręsti, kad būtent ieškovas skambino trečiajam asmeniui ir patvirtino, jog brolis atvežė pinigus už žemės nuomą.

48Apelianto teigimu, ieškovo valia įsitikino notarė, kuri tinkamai išaiškino sandorio esmę, ieškovas ją suprato. Iš tiesų, teismo posėdžio metu apklausta notarė D. S. tvirtino, kad šalims buvo išaiškinta sandorio esmė ir ieškovas suprato, kad turtas neatlygintinai pereis atsakovo nuosavybėn. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad notarė neturėjo pakankamai laiko išsiaiškinti ieškovo sąmoningumo, jo supratimo lygio, nes ieškovas sakinių esmę supranta lėčiau, jam viską reikia paaiškinti primityvios konstrukcijos sakiniais. Apylinkės teismas, vertindamas notarės paaiškinimą, atsižvelgė ir į tai, kad notarė, dalyvaudama teismo posėdyje, matydama ieškovą, taip pat teigė, kad ir tuo metu ieškovo būklė buvo puiki, nors kaip galima spręsti tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš bylos medžiagos, to apie ieškovo būklę nebuvo galima pasakyti. Todėl tai leido ir leidžia manyti, kad ir sandorio sudarymo dieną notarė sąžiningai suklydo įvertindama ieškovo supratimo lygį.

49Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp brolių. Vadinasi, sandorio šalis sieja kraujo giminystė, kuri yra ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovą lankė retai, paskutiniu metu iš viso mažai bendrauja.

50Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo dovanojimo sandorio sudarymas neatskleidė tikrosios ieškovo valios. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, nesuvokiant tikrosios esmės ir teisinių pasekmių, o tai, kad sandoris sudarytas pas notarą savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovas nebuvo apelianto suklaidintas.

51Dėl ieškinio senaties termino taikymo

52Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Jo tvirtinimu, ieškovas apie ginčo sandorį vėliausiai sužinojo 2014 m. gegužės 15 d. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog pats ieškovas apie dovanojimo sutartį sužinojo tik 2015 m. birželio 15 d., gavęs iš atsakovo dokumentus, nes senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to laiko, kuomet asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę (CK 127 straipsnio 1 dalis).

53Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

54Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR- 85 patvirtintų Rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti iš apelianto A. A. Z., a. k. ( - ), ieškovui E. Z., a. k. ( - ), 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2013... 5. Nurodė, kad 2013 rugpjūčio 7 d. Šilalės rajono notarų biure tarp ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 8. Teismas sprendė, kad ieškovo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, šalių ir liudytojų... 13. 2. Neatsižvelgta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas apskritai neigė, jog... 14. 3. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, buvo tokios... 15. 4. Teismas buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo... 16. 5. Nevertinta, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo sudarytas ginčo sandoris,... 17. 6. Nepagrįsta išvada, kad, sudaręs ginčo sutartį, ieškovas prarado ir... 18. 7. Nepagrįstai nurodyta, kad aplinkybė, jog, gavęs iš brolio žemės... 19. 8. Teismo sprendime nurodyti atsakovo veiksmai, kad jis po ginčo sandorio... 20. 9. Nevertinta, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo vėliausiai 2015 m.... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Teigia,... 22. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. Z. 2013 rugpjūčio 7 d. Šilalės rajono... 26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka... 27. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali.... 28. Dėl teismo šališkumo... 29. Apelianto teigimu, jau nagrinėjant bylą iš esmės, pasireiškė akivaizdus... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apelianto argumentai neleidžia... 32. Nagrinėjamu atveju, prašymas apklausti ieškovą gydančią gydytoją ir... 33. Kaip galima spręsti iš 2015 m. gruodžio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio... 34. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ... 35. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų... 36. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, su kuo... 37. Dėl įrodymų vertinimo... 38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios... 39. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma,... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino... 41. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad... 42. Apeliantas teigia, kad 2016 m. lapkričio 10 d. įvykusiame parengiamajame... 43. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo kasacinio teismo išaiškinimą, kad,... 44. Atsakovo aiškinimu, ieškovas pats inicijavo dovanojimo sandorį, norėdamas... 45. Pritartina apylinkės teismui, kad žemė ieškovui priklausė asmeninės... 46. Nesutiktina su apeliantu, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo tik... 47. Atkreiptinas dėmesys ir į trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad prieš... 48. Apelianto teigimu, ieškovo valia įsitikino notarė, kuri tinkamai išaiškino... 49. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju dovanojimo sandoris, kurį... 50. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 51. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 52. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė... 53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 54. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 55. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 57. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti... 58. Priteisti iš apelianto A. A. Z., a. k. ( - ), ieškovui E. Z., a. k. ( - ),...