Byla e2-4409-1031/2017
Dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. G. priešinį ieškinį ieškovui A. G. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,

2sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

3dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Šatui ir atsakovo G. G. atstovei advokatei Daivai Rusakienei, nedalyvaujant atsakovams K. G. ir G. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams K. G. ir G. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. G. priešinį ieškinį ieškovui A. G. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Nustatė

5Ieškovas A. G. pateikė ieškinį atsakovams K. G. (buvusi pavardė – G.) ir G. G., kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės K. G. (G.) 14 481 Eur skolos, o iš atsakovo G. G. – 8507,58 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2017-06-07, priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas ieškinyje (1-3, 112-113 b.l., tomas 1) nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad A. G. 2007-08-16 mokėjimo pavedimu suteikė atsakovei K. G. 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) beprocentinę paskolą iki pareikalavimo. ( - ) A. G. mirė, po jos mirties visą turimą turtą bei suteiktą paskolą atsakovei K. G. paveldėjo ieškovas, mirusiosios sūnus ieškovas A. G.. Kadangi atsakovė K. G., po A. G. mirties, neturėjo galimybės grąžinti visos paskolos sumos, tai dalį paskolos sumos - 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) sutiko perimti atsakovės K. G. brolis G. G.. Tuo pagrindu 2011 m. spalio 4 d. pagal reikalavimo perleidimo sutartį, dalį paskolos sumos - 70 000,00 Lt ( 20 273,40 Eur) iš 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) perėmė atsakovės brolis G. G.. Atsakovas G. G. pagal perleistą reikalavimą įsipareigojo ieškovui mokėti po 800 Lt (231,69 Eur) kas mėnesį iki bus išmokėta visa - 70 000, 00 Lt (20 273,40 Eur) paskolos suma. Galutinis skolos grąžinimo terminas baigiasi 2018-01-20. Atsakovas G. G. pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui sumokėjo 7 247,72 Eur, paskutinis atsakovo atliktas mokėjimas į ieškovo sąskaitą buvo 2016-11-04. Per laikotarpį nuo 2011-10-04 iki 2017-06-04 atsakovas G. G. sumokėjo ieškovui 7 247,72 Eur, todėl ieškovo skaičiavimu pradelsta skolos dalis 2017-06-07 sudarė 8507,57 Eur. Kadangi atsakovas G. G. nuo 2016-11-04 nebevykdo savo įsipareigojimų pagal reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas, o atsakovė K. G. taip pat negrąžina ieškovui pasiskolintų pinigų iš A. G., atsakovai į registruotais laiškais išsiųstus prašymus grąžinti skolas nereaguoja, tuo pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. G. likusią paskolos dalį - 14 481,00 Eur (50 000, 00 Lt), o iš atsakovo G. G. pagal reikalavimo perleidimo sutartį susidariusį 8507,57 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2017-06-04.

7Ieškovas pažymėjo, kad pasirašant sutartį jokių grasinimų ir apgaulės iš ieškovo pusės atsakovo G. G. atžvilgiu nebuvo ir negalėjo būti, nes tokią reikalavimo perleidimo sutartį ir jos tekstą pasiūlė ir pateikė pasirašyti ieškovui pats atsakovas, todėl atsakovas suprato ir žinojo kokią savo sesers K. G. paskolos dalį sutinka dengti, nes daugiau jokių paskolų, išskyrus 120 000,00 Lt paskolą, A. G. K. G. nebuvo suteikusi, todėl atsakovas būdamas išsilavinęs žmogus, turintis patirties finansų srityje, suprato visas sutarties sąlygas, kurias jis pats ir paruošė. Pasirašius minėtą sutartį atsakovas pradėjo vykdyti ją ir pirmą įmoką padarė 2011-10-26, sumokėdamas į ieškovo banko sąskaitą 800 Lt, o paskutinį mokėjimą atliko 2016-11-04, t.y. šią sutartį atsakovas vykdė penkerius metus ir per tą laiką iš jo pusės nebuvo gauta jokių pranešimų ar nusiskundimų, kad jis nevykdys šios sutarties, nepateikė jokio pranešimo, kad ją nutraukia bei į ieškovo 2017-02-08 reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą nieko neatsakė.

8Atsakovas G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ieškovo A. G. ir atsakovo G. G. sudarytą 2011 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti atsakovui G. G. iš ieškovo A. G. jo sumokėtus 7247,72 Eur. Taip pat priteisti atsakovui G. G. iš ieškovo A. G. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovas G. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. spalio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą, grąžinant paskolos dalį po 800 Eur (231,69 Eur) mėnesinėmis periodinėmis įmokomis. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio G. G. tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovė K. G. informavo G. G., kad nebevykdytų reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes ji visą paskolą grąžino A. G.. Atsakovo vertinimu likusi paskolos dalis buvo grąžinta, todėl 2016 m. lapkričio mėnesį baigėsi civilinių teisių ir pareigų, kylančių iš 2011 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties, teisiniai santykiai, ir ieškovas nebeturi pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo, kuri yra tinkamai įvykdyta pradinio skolininko, t. y. atsakovės K. G.. Atsakovas pažymėjo, kad prievolė neabejotinai buvo įvykdyta, patvirtina ir faktas, kad ieškovas negrąžintos paskolos dalies iš atsakovų pradėjo reikalauti tik 2017 m. vasario 4 d., nors ieškinyje nurodoma, kad paskola nebemokama nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, o jokių raginimų mokėti iš ieškovo nesulaukė.

10Atsakovas savo priešieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, taip pat dėl atsakovo G. G. apgaulės ir suklydimo. Nurodė, kad ginčijamoje sutartyje reikalavimas suformuluotas labai abstrakčiai, nurodant, jog naujasis kreditorius (ieškovas A. G.) perima pradinio kreditoriaus A. G. reikalavimus po jos mirties ( - ) pagal paveldėjimo teisę skolininkei K. G. 70 000 Lt sumai ir perkelia reikalavimus šiai sumai naujajam skolininkui (atsakovui G. G.). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sutartyje nenurodyta nei kokiu pagrindu susidarė K. G. skola, nei kada ji atsirado, taip pat sutartyje nenurodyta, kad tai yra kažkoks dalinis prievolės prisiėmimas, ir dalis įsipareigojimų lieka K. G.. Po ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, paaiškėjo, kad atsakovė K. G. niekuomet nebuvo sudariusi jokios paskolos sutarties su A. G. 70000 Lt sumai, tokios sumos K. G. niekada nebuvo pasiskolinusi, todėl 2011 m. spalio 4 d. sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo nei prievolės, iš kurios atsirado teisė - reikalavimo perleidimo dalykas, nei sandorio, iš kurio tokia prievolė kildinama (perleidimo pagrindo), todėl ieškovas A. G. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į 70 000 litų sumą ir negalėjo jos perleisti. Taigi, ieškovas A. G., sudarydamas sutartį, pažeidė imperatyvias teisės normas, nes perleido reikalavimą, kurio jis pats neturėjo, t.y. pradinė skolininkė K. G. niekuomet nebuvo sudariusi jokių paskolos sutarčių su mirusiąja A. G., pagal kurias būtų pasiskolinusi 70 000 litų, t.y. tokia prievolė niekuomet neegzistavo. Be to, A. G. tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias dėl esminių sudaromo sandorio elementų, o būtent informavo, kad neva atsakovo G. G. sesuo K. G. buvo pasiskolinusi iš A. G. 70 000 litų ir taip suklaidino atsakovą. Be to, ieškovas grasino atsakovui G. G., kad jei jis sutarties nepasirašys ir neprisiims skolos už atsakovę, jis imsis spaudimo prieš atsakovo ligotą tėvą ir reikalaus pinigų iš jo, todėl ir pasirašė minėtą sutartį. Nurodė, kad jo tėvas K. G. vesdavo jam pinigų sumas į jo banko sąskaitą, o jis pervestas savo tėvo lėšas grąžindavo ieškovui. Pažymėjo, jog siekdamas apsaugoti tėvą, atsakovas pasirašė sutartį ir prisiėmė skolą, kurios kaip vėliau paaiškėjo, niekuomet nebuvo. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas A. G. pareikalavo atsakovo pasirašyti sutartį ne visai A. G. suteiktos 120 000 litų paskolos K. G. sumai, o 70 000 litų sumai, todėl A. G. žinojo, jog dalis skolos yra grąžinta, todėl nesiekė visos skolos sumos grąžinimo iš atsakovo. Pažymėjo, kad ieškovas A. G. neturi paveldėjimo teisės į 120 000 Lt skolą, nes notaras nėra išdavęs jam paveldėjimo teisės liudijimo minėtai skolai, o būtent paveldėjimo teisės liudijime yra nurodomas konkretus turtas, į kurį asmuo turi teises.

11Atsakovė K. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė K. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, taip pat ji ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nors buvo pasiskolinusi iš A. G. 120 000 Lt (34754,40 Eur), tačiau šią pinigų sumą grąžino kreditorei prieš jos mirtį. Paaiškino, kad paskola jai buvo suteikta bankiniu pavedimu 2007-08-16. Pinigų reikėjo, nes vyko pastatų statybos tėvų sklype. Kadangi atsakovės motina D. G. ir jos tėvas K. G. pardavė butą Vilniuje už 300 000 Lt sumą, motina perdavė 120 000 Lt sumą atsakovei, o ji juos grąžino grynaisiais pinigais po poros savaičių nuo pasiskolinimo pačiai A. G.. Atsakovės santykiai su A. G. buvo geri, todėl nenumanė, kad reikia pasirašyti dokumentą, įrodantį pinigų grąžinimo faktą. Šeimoje santykiai buvo įtempti, todėl ji nieko nežinojo apie sudarytą jos brolio G. G. ir ieškovo reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi atsakovė yra atsiskaičiusi su A. G., ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš jos jau grąžintą skolą, todėl ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas bei prašė teismo tenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad nebuvo sudariusi paskolos sutarties su mirusiąja A. G., pagal kurią būtų pasiskolinusi 70 000 Lt, todėl ieškovas A. G. ne tik perleido reikalavimą, kurio jis pats neturėjo, bet ir perkėlė nebūtą (tariamą) skolą atsakovui G. G..

12Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

13Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: A. G. 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei K. G. mokėjimo pavedimu pervedė 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra beprocentė paskola (16 b.l. I tomas), tokiu būdu suteikė minėto dydžio paskolą atsakovei. Pati paskolos davėja A. G. mirė ( - ) d. (35 b.l. I tomas).

14Po paskolos davėjos mirties 2011 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių miesto 1-asis notarų biuras išdavė liudijimą Nr. 1-7317, taip pat Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas 2017-06-26 išdavė pažymą Nr. 64, kad A. G. yra priėmęs ( - ) mirusiosios motinos A. G. palikimą, ir jis yra vienintelis įpėdinis, duomenų apie testamentą nėra (37, 175 b.l. I tomas).

152011 m. spalio 4 d. ieškovas A. G. ir atsakovas G. G. sudarė sutartį, kurią šalys pavadino reikalavimo perleidimo sutartimi (5 b.l. tomas 1). Pagal šios sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad naujasis kreditorius (ieškovas A. G.) perima pradinio kreditoriaus A. G. reikalavimus po jos mirties pagal paveldėjimo teisę skolininkei K. G. 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų sumai ir perkelia reikalavimus šiai sumai naujajam skolininkui (atsakovui G. G.). Sutarties 2 punktu naujasis skolininkas įsipareigojo mokėti Naujajam kreditoriui po 800 (aštuonis šimtus) litų kas mėnesį į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Atsakovo G. G. išrašas iš banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2017-10-23 patvirtina, kad K. G. (abiejų atsakovų tėvas) pervesdavo reguliarias įmokas į atsakovo sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „paskola“, „skola“, „sąskaitos papildymas“ (padarytos įmokos į atsakovo sąskaitą 2014-01-13, pervesta 502 Eur suma, 2014-02-12 pervesta 500 Eur suma, ir t.t.) (2-14 b.l. II tomas). Išrašas iš A. G. sąskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-01-17 patvirtina, kad pagal sutarties nuostatas atsakovas G. G. mokėdavo į ieškovo A. G. banko sąskaitą reguliarias įmokas, nurodant mokėjimo paskirtį „mokėjimas pagal skolos perkėlimo pagal sutartį“ „skolos grąžinimas“ (padarytos įmokos į ieškovo sąskaitą atitinkamai 2014-01-13, pervesta 500 Eur suma, 2014-02-20 pervesta 500 Eur suma, ir t.t.) (67-86, 87-89 b.l. tomas 1). Ieškovas ir atsakovas sutinka, kad pagal minėtą sutartį ieškovui buvo pervesta 7 247,72 Eur suma. 2017-02-08 prašymais dėl skolos grąžinimo G. G. ir K. G. ieškovas ragino atsakovus grąžinti: G. G. – 7580,82 Eur, o K. G. – 14 481 Eur (6-7, 8-9, 100-102 b.l. I tomas). 2007 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamo turto daikto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad D. G. ir K. G. pardavė butą, esantį ( - ), už 300 000 litų sumą, kurią gavo grynaisiais pinigais (179-180 b.l. I tomas).

16Byloje nekyla ginčo dėl 120 000 Lt paskolos sutarties sudarymo, kuria 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei K. G. buvo pervesta 120 000,00 Lt iš A. G. banko sąskaitos. Taip pat nekyla ginčo, kad 2011 m. spalio 4 d. ieškovas A. G. ir atsakovas G. G. sudarė sutartį, kurią pavadino reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovas G. G. pervedė ieškovui A. G. 7247,72 Eur sumą. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl paskolos grąžinimo, taip pat yra kilęs ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties, t.y. šalių teisių ir pareigų turinio ir apimties pagal šią sutartį, šios sutarties teisėtumo, taip pat pačios reikalavimo teisės pagrindo pagal minėtą sutartį. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis turi reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, nes pagal CK 5.50 straipsnį paveldėtojas turtą paveldi visa apimtimi, atsakovai su tokia pozicija nesutinka, pažymėdami, kad ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas dėl esančios 120 000 Lt skolos nėra išduotas, todėl jis neturi reikalavimo teisės į šią skolą. Taip pat ieškovas nurodo, kad negalima įrodinėti paskolos grąžinimo fakto liudytojų parodymais, todėl laikytina, kad paskola yra negrąžinta.

17Taip pat ieškovas laikosi pozicijos, kad jam paveldėjus reikalavimo teisę į visą skolą 2011 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas G. G. prisiėmė dalį atsakovės K. G. prievolės, todėl jis turi pareigą grąžinti likusius 70 000 Lt. Atsakovai su tokia pozicija nesutinka ir laiko, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi tokia prievolė kaip 70 000 Lt niekada neegzistavo ir buvo sudaryta apgaulės būdu, o 120 000 Lt skola yra grąžinta grynaisiais pinigais pačiai A. G. iki jos mirties.

18Dėl ieškovo reikalavimo teisės.

19Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat jo prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, įpėdiniui priėmus palikimą, pereina ir palikėjo reikalavimo teisės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

20Ieškovas nagrinėjamojoje byloje yra paskolos davėjos sūnus. Tiek Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko 2017-06-26 pažyma, tiek 2011 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad A. G. yra priėmęs mirusiosios savo motinos A. G. palikimą ir jis yra vienintelis įpėdinis, duomenų apie testamentą ar iš ieškovo atimtą paveldėjimo teisę byloje nėra. Vertinant šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas, priėmęs mirusiosios A. G. palikimą, įgijo reikalavimo teisę ir į mirusiosios paskolintą pinigų sumą.

21Teismas atmeta atsakovės atstovo samprotavimus laikydamas juos nepagrįstais, kad ieškovas turėtų reikalavimo teisę, jei jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame būtų nurodyta reikalavimo teisė į tokią skolą. Kaip minėta, ieškovas kaip vienintelis pirmosios eilės įpėdinis palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties, yra priėmęs vienašaliu sandoriu, t.y. notarui teikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Esant universaliam teisių ir pareigų perėmimui, būtent šio vienašalio sandorio pagrindu, ieškovui ir atsiranda reikalavimo teisė. Todėl teismas laiko, kad ieškovas, priėmęs palikimą, įgavo ir reikalavimo teisę į jo motinos atsakovei suteiktą paskolą, jei paskola jai nebuvo grąžinta.

22Dėl paskolos ir jos grąžinimo.

23CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso redakcija, galiojusi nuo 2006-07-14 iki 2008-12-30), pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio įvykdymo fakto, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atskiros rašytinės formos paskolos sutarties A. G. ir atsakovė K. G. sudariusios nebuvo, tačiau 2007 m. rugpjūčio 16 d. banko mokėjimo nurodymu A. G. pervedė atsakovei K. G. 120 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „Beprocentė paskola-G. A.“. Teismui nustačius šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė ir ieškovo motina sudarė paskolos sutartį, kurios sąlygos įrašytos pervedimo paskirtyje – paskola neatlygintina ir neterminuota.

25Atsakovė laikosi pozicijos, kad paskola faktiškai buvo grąžinta grynaisiais pinigais pačiai A. G. po poros savaičių, nuo paskolos suteikimo. Be pačios atsakovės paaiškinimų, šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo ir liudytojo A. P. parodymais, kuris nurodė, kad kartu su atsakove važiavo pas A. G. ir K. G. jai grąžino visą 120 000 Lt skolą grynaisiais pinigais - 6 krūveles banknotų po 200 Lt. Teismo posėdyje atsakovės motina, liudytoja D. G., nurodė, kad savo dukrai davė 120 000 Lt grynaisiais pinigais, kad ji juos grąžintų A. G.. Pinigus liudytoja gavo kartu su sutuoktiniu K. G. pardavus butą, esantį Užupio g. 14-17, Vilniuje, už 300 000 Lt, kuriuos gavo grynais pinigais.

26Teismas vertindamas šiuos liudytojų parodymus pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė pinigų gavimo fakto neginčijo. Paskolos suteikimą patvirtina rašytinis įrodymas banko išrašas, kuriame nurodomos paskolos sąlygos neatlygintinumas (beprocentė paskola). Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), todėl 2007 m. rugpjūčio 16 d. banko mokėjimo nurodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Atsakovės K. G. veiksmai (A. G. pinigų su nuoroda – beprocentė paskola – priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

27Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.

28CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą ar jo įvykdymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesi nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ginčijant paskolos sutartį įstatymo leidžiama netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais ir tais atvejais, kai sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

29Nagrinėjamoje byloje atsakovė, įrodinėdama pinigų grąžinimą A. G., nepateikė tai patvirtinančių jokių rašytinių įrodymų – raštelio, pakvitavimo ar kito dokumento, o teismui vertinant, kad santykiai buvo tarp giminaičių bei teismui laikant, jog draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, atsakovė paskolos grąžinimą įrodinėjo vienintelio liudytojo A. P. parodymais. Teismas pažymi, kad liudytoja D. G. buvo apklausta teismo iniciatyva siekiant teismui nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, o ne šalių iniciatyva. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant atsakovei nebuvo galima atitinkamai raštu įforminti pinigų grąžinimą A. G.. Atsakovė K. G. yra jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, kaip nurodė yra baigusi ekonomikos studijas, pakankamai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, todėl galėjo ir turėjo suprasti savo įsiskolinimo ir jo dydžio faktą bei grąžindama pakankamai didelę 120 000 Lt pinigų sumą grynaisiais pinigais turėjo suprasti, kad reikia rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimo faktą A. G., tuo labiau, kad atsakovei šita pinigų suma buvo pervesta bankiniu pavedimu.

30Atsakovė nurodo, kad artimai bendravo su savo teta A. G., todėl esant giminystės ryšiui nenumanė, kad reikia pasirašyti dokumentą, įrodantį pinigų grąžinimo faktą. Iš atsakovės teiktų paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovė su mirusiąja bendravo epizodiškai, nes atsakovė buvo išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kalbėdavosi retkarčiais telefonu, susitikdavo su A. G. pas atsakovės tėvus, todėl teismas laiko, kad paskolos davėją ir paskolos gavėją siejo įprastiniai giminaičių santykiai, ir nesant ypatingai glaudžių santykių ir artimų giminystės ryšių tarp A. G. ir atsakovės, atsakovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo imtis priemonių paskolos grąžinimo aplinkybes fiksuoti rašytiniais dokumentais. Taip pat, teismo vertinimu, byloje nepateikta jokių kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų A. G. grąžinimą.

31Nors į bylą pateikta 2007 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamo turto daikto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad D. G. ir K. G. pardavus butą gavo 300 000 Lt sumą grynaisiais pinigais, kurios dalį, t.y. 120 000 Lt liudytoja D. G. nurodo perdavusi atsakovei, kad ji grąžintų paskolą A. G., tačiau atsakovė nurodė, kad pinigus grąžino praėjus porai savaičių nuo jų pasiskolinimo, t.y. nuo 2007-08-16, o minėtas sandoris, iš kurio atsakovės motina gavo pinigus, sudarytas praėjus mėnesiui po 120 000 Lt paskolos pervedimo, todėl esant šiems prieštaravimams teismas nelaiko, kad šis įrodymas patvirtina pinigų grąžinimo faktą. Teismo vertinimu, pinigų grąžinimą taip pat nepatvirtina ir liudytojos D. G. parodymai, jog ji perdavė pinigus savo dukrai, kad pastaroji juos grąžintų ieškovo motinai. Liudytoja dažnai bendraudavo su ieškovo motina miško priežiūros, miško tvarkymo bei kitais bendrais klausimais. Liudytojai paskolos suteikimo aplinkybės buvo žinomos ir ji su paskolos davėja apie paskolos suteikimą buvo kalbėjusios, tačiau iki pat A. G. mirties su ja bendravusi liudytoja niekada nebuvo informuota, kad paskola jai yra grąžinta. Ieškovo motina ir liudytoja buvo bendravusios apie suteiktą paskolą, tačiau ieškovo motina niekada liudytojai nėra sakiusi ar davusi suprasti, kad paskolą jos duktė yra grąžinusi.

32Teismas, vertindamas vienintelio liudytojo, kuris nurodė tiesiogiai matęs kaip atsakovė grąžino pinigus ieškovo motinai, A. P. parodymus, nelaiko šių parodymų pakankamais patvirtinti paskolos grąžinimą. Kaip teismas nustatė, minėtas liudytojas ir atsakovė, nors ir nėra sudarę santuokos, gyvena kartu bendrai, kartu augina bendrą vaiką, kartu veda bendrą ūkį, liudytojas atsakovės tėvus vadina uošviais, o teismo posėdyje apklausiant liudytoją D. G. į teismo posėdį ją taip pat lydėjo A. P.. Teismui tenkinant ieškinį finansinės pasekmės atsirastų atsakovei. Liudytojui iš esmės esant atsakovės šeimos nariu finansinės pasekmės atsirastų ir pačiam liudytojui, todėl jo parodymus teismas nelaiko pakankamais patvirtinti paskolos grąžinimą.

33Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

34Teismas, vertindamas tai, kad atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie paskolos grąžinimą (ar dalinį jos grąžinimą), vertinant tai, kad atsakovė pagal savo individualias charakteristikas (amžių ir išsilavinimą), pagal paskolos suteikimo charakteristikas (paskola jai buvo suteikta bankiniu pervedimu, paskola buvo suteikta pakankamai didelei sumai) turėjo fiksuoti tokios paskolos grąžinimą, o to nepadariusi prisiėmė tam tikras rizikas. Taip pat teismas, vertindamas tą aplinkybę, kad ieškovo motina iki pat savo mirties niekam nebuvo nurodžiusi, kad paskola jai yra grąžinta, vertindamas, kad aplinkybės, jog atsakovės tėvai Vilniuje pardavė butą ir gavo pinigų, savaime neįrodo paskolos grąžinimo, atsižvelgdamas į tai, kad tiesioginį paskolos grąžinimą patvirtino tik vienintelis liudytojas, kuris yra iš esmės yra atsakovės šeimos nariu, ir kuriam, teismo vertinimu, teismo priimamas sprendimas turės įtakos jam pačiam, vertindamas visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas savo vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad labiau yra tikėtina, jog atsakovė ieškovo motinai paskolos nėra grąžinusi.

35Teismas sprendžia, kad atsakovei nepašalinus pagrįstos abejonės dėl suteiktos 120 000 Lt paskolos grąžinimo, ieškovo reikalavimas atsakovei K. G. yra ir pagrįstas, ir įrodytas.

36Dėl reikalavimo perleidimo sutarties.

37Byloje nekyla ginčo, kad 2011 m. spalio 4 d. ieškovas A. G. ir atsakovas G. G. sudarė sutartį, kurią pavadino reikalavimo perleidimo sutartimi. Pagal šią sutartį ieškovui atsakovas viso pervedė 7247,72 Eur. Paskutinę įmoką G. G. į ieškovo sąskaitą padarė 2016 m. lapkričio 4 d., t.y. sutartį vykdė penkerius metus. Šalys šią sutartį pasirašė po to, kai ieškovas atsakovo tėvui K. G. nurodė, kad atsakovė K. G. (K. G. duktė) paskolos nėra grąžinusi. Prieš sudarant (pasirašant) sutartį atsakovas bendravo su ieškovu tiek vienas, tiek kartu su atsakovo tėvu.

38Kaip minėta, šalys šią sutartį pavadino reikalavimo perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės.

39Tinkamas šalis siejančio teisinio santykio kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Iš esmės nėra svarbu kaip šalys vadina savo sutartį, teismas jos kvalifikavimą atlieka vertindamas kaip sudaroma sutartimi yra sukuriamas, panaikinamas ar pakeičiamas šalių teisių ir pareigų turinys.

40Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda. Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei kreditorius nesikeičia. Keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio sutarties pagrindu atsiranda naujasis skolininkas.

41Teismas, vertindamas minėtą norminį reguliavimą ir šalių sudarytą sutartį, konstatuoja, kad šalys sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią A. G., priėmęs A. G. palikimą tame tarpe ir reikalavimą dėl K. G. negrąžintos skolos, perkėlė dalį reikalavimo trečiajam asmeniui (jo sutikimu) atsakovui G. G., kuris tapo naujuoju skolininku.

42Atsakovas G. G. reiškiamu priešiniu ieškiniu prašo sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, todėl ir skola negalėjo būti perkelta.

43Kaip teismas nustatė, ieškovas paveldėjo reikalavimo teisę į jo motinos suteiktos paskolos grąžinimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė K. G. neįrodė, kad jai suteikta paskola buvo grąžinta ieškovo motinai ar pačiam ieškovui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas iki 2011 m. spalio 4 d. sudaromos sutarties su G. G. turėjo reikalavimo teisę atsakovei, kurios mastas - 120 000 Lt.

44Atsakovas laiko, kad sutartis pripažintina negaliojančia tuo pagrindu, kad sudarant minėtą sutartį nebuvo nei prievolės, iš kurios atsirado teisė (perleidimo dalykas), nei sandorio, iš kurio tokia prievolė kildinama.

45CK 6.115 straipsnis nurodo, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko teises ir pareigas. Tokiu atveju trečiasis asmuo (asmuo iki tol nebuvęs preivolės dalyviu) tampa naujuoju prievolės dalyviu. Teismas pažymi, kad skolos perkėlimo sutarčiai pagal kreditoriaus ir naujojo skolininko susitarimą taikomos visos civilinės teisės ir sutarčių teisės aiškinimo ir vykdymo taisyklės bei bendrieji civilinės teisės bei sutarčių teisės principai. Civiliniuose teisiniuose santykiuose šalys savo teisėmis naudojasi dispozityviai, pačios apsispręsdamos kokiu būdu ir kokia apimtimi savo teises įgyvendinti, o tuo atveju, jei prisiima įsipareigojimus pačios šalys turi diskreciją nuspręsti kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis tuos įsipareigojimus prisiimti. Taigi, skolos perkėlime CK 6.115 straipsnio pagrindu trečiajam asmeniui (naujajam skolininkui) tenka diskrecija kieno skolą ir kokia apimtimi perimti, o kreditoriui tenka diskrecija nuspręsti, ar sutikti su skolos perkėlimu trečiajam asmeniui, nes skolos perkėlimas galimas tik kreditoriaus sutikimu, kuriam skolininko asmenybė yra svarbi.

46Teismo vertinimu, nei skolos perkėlimą reglamentuojančios normos, nei kitos civilinės teisės normos neuždraudžia ar nenustato ribojimų kreditoriui ir trečiajam asmeniui dispozityviai susitarti dėl dalinio skolos, kurios reikalavimo teisę turi kreditorius, perkėlimo.

47Nors, kaip minėta, paprastai skolos perkėlimas yra laikomas asmenų prievolėje pasikeitimu, tačiau, teismo vertinimu, skolos perkėlimas gali būti ir pagrindu naujajam asmeniui įstoti į prievolę. Toksai kreditoriaus ir trečiojo asmens susitarimas dėl dalies skolos perkėlimo atitinka civilinių santykių esmei bei neprieštarauja CK 6.115 straipsnio reguliavimui. Tokiu atveju prievolėje lieka ankstesnysis skolininkas su pareiga grąžinti dalį skolos ir atsiranda naujasis skolininkas su pareiga grąžinti kitą dalį skolos.

48Atsakovas sutarties neteisėtumą sieja su tuo, kad pačioje sutartyje nenurodoma nei kokiu pagrindu, nei kada atsirado K. G. skola. Taip pat nenurodoma, kad dalis skolos lieka K. G..

49Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes pažymi, kad duomenis apie tai, kad paskola buvo suteikta atsakovei ieškovas atsakovų tėvui teikė pateikdamas bankinį išrašą, kuriame aiškiai galima identifikuoti paskolos sumą. Jokių kitų paskolų ieškovo motina atsakovei suteikusi nebuvo. Jokių kitų finansinių reikalų K. G. su A. G. nėra turėjusi. Nors atsakovas nurodė visiškai nebendraujantis su atsakove - savo seserimi (atsakovė nurodė analogiškas aplinkybes), todėl skolos dydžio ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui paskolos grąžinimo, nežinojo, tačiau pats atsakovas nurodė, jog nuolatos ir periodiškai bendrauja su savo tėvais pas juos atvykdavo kelis kartus per mėnesį.

50Vertindamas liudytojos D. G. parodymus teismas daro išvadą, kad paskolos suteikimo aplinkybės atsakovų tėvams buvo žinomos, o esant ieškovo reikalavimui, kad skola būtų grąžinta ir atsakovui su savo tėvu susitarus, kad jis prisiims skolos grąžinimo pareigą, tapo žinomos ir atsakovui iki minėtos sutarties su ieškovu pasirašymo.

51Teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, kad aptariama paskola buvo vienintelė suteikta atsakovei, nesutinka, jog pradinė prievolė buvo suformuluota abstrakčiai. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir šalis siejančio teisinio santykio kontekste pradinė prievolė buvo suformuluota pakankamai aiškiai, kad šalys galėtų tą pradinę prievolę identifikuoti. Ta aplinkybė, kad sutartyje nėra nurodoma, jog dalis prievolės lieka K. G., negali būti pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia, nes šiuo atveju sukuriami santykiai tarp trečiojo asmens (atsakovo) ir kreditoriaus (ieškovo).

52Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo kokia yra jo sesei paskolinta pinigų suma ir sutiko, kad jam būtų perkelta būtent tokia skolos dalis, kuri nurodyta sudarytoje sutartyje. Kaip nustatyta byloje, K. G. turėjo tik vienintelę paskolą ieškovo motinai, todėl sudarant skolos perkėlimo sutartį šios sutarties šalims buvo aiški ir suprantama prievolė, iš kurios reikalavimas kyla.

53Teismas, vadovaudamasis jau minėtu tikimybiniu pusiausvyros principu ir vertindamas byloje esančius įrodymus, laiko, jog labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo, kad priima dalį savo sesers K. G. skolos. Teismas pripažįsta, kad naujasis skolininkas ir kreditorius dispozityviai įgyvendindami savo teises gali susitarti ir dėl dalies skolos perkėlimo.

54Teismo vertinimu, šalims buvo aišku, kad skolos perkėlimo sutartimi yra perkeliama dalis skolos, taip pat šalims buvo aišku, kokia skolos dalis yra perkeliama ir koks šios skolos atsiradimo pagrindas. Tai, kad atsakovė nebuvo informuota apie sudaromą sutartį, nėra pagrindas spręsti dėl šios sutarties neteisėtumo, nes pagal CK 6.115 straipsnio nuostatas toks informavimas nėra privalomas. Be to, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad tokios sutarties sudarymas atsakovei buvo žinomas. Liudytoja D. G. nurodė, kad į atsakovo sąskaitą reguliariai buvo daromos įmokos, kurias gavęs atsakovas pervesdavo ieškovui. Įmokas grynaisiais pinigais įnešdavo liudytoja arba atsakovė, todėl darytina išvada, kad atsakovei visos aplinkybės, susijusios su šios sutarties vykdymu, buvo žinomos.

55Teismas laiko, kad atsakovas dirbtinai ir nepagrįstai atriboja 70 000 Lt reikalavimo sumą nuo visos skolos 120 000 Lt reikalavimo sumos. Ieškovas, turėdamas reikalavimą į visą skolos sumą, turėjo reikalavimą ir į bet kurią jos dalį. Todėl sudarant skolos perkėlimo sutartį šalys galėjo susitarti ir dėl dalies skolos perkėlimo. Nesant kitų atsakovės skolų ieškovui, šalims buvo ir aišku, ir suprantama kokios skolos kokia dalis yra perkeliama.

56Vertinant šias aplinkybes teismas nenustatė negaliojančia prašomos pripažinti sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų ir atsakovo reikalavimą šiuo pagrindu atmeta.

57Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu, t.y. kiekvieną mėnesį nepervesdamas po 800 Lt (231,69 Eur) į jo banko sąskaitą, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal 2011 m. spalio 4 d. sutartį bei taip pažeidė ne tik tarp šalių sudarytą sutartį, bet ir CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniuose įtvirtintus prievolių vykdymo principus, todėl ieškovo prašomas 8507,58 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2017-06-07 priteistinas ieškovui iš atsakovo.

58Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, šios palūkanos iš atsakovų priteistinos nuo 2017 m. kovo 23 d.

59Atsakovas ginčija šią sutartį tuo pagrindu, kad ji yra negaliojanti, nes pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį turi valios trūkumų, taip pat sudaryta dėl apgaulės, nes ieškovas A. G. tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias dėl esminių sudaromo sandorio elementų, o būtent informavo, kad atsakovo G. G. sesuo K. G. buvo pasiskolinusi iš A. G. 70 000 Lt ir taip suklaidino atsakovą. Todėl minėtas sandoris yra ne atsakovo G. G. laisvos valios išraiškos, o ieškovo A. G. nesąžiningų veiksmų rezultatas. Taip pat ieškovas grasino atsakovui G. G., kad jei jis tokios sutarties nepasirašys ir neprisiims skolos už savo seserį, jis imsis spaudimo prieš atsakovo ligotą tėvą ir reikalaus pinigų iš jo, todėl atsakovas, siekdamas apsaugoti savo tėvą, pasirašė minėtą sutartį ir prisiėmė skolą, kurios kaip vėliau paaiškėjo, niekuomet nebuvo.

60Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar ieškovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti atsakovą), dėl kurių atsakovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir atsakovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to taikant CK 1.91 straipsnį būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006). Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinusios, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis.

61Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes laiko, kad atsakovas priešieškiniu neįrodė nei apgaulės, nei grasinimų, kad sutarties nepasirašymo atveju ieškovas imsis priemonių prieš atsakovo tėvą. Kaip jau yra nurodyta, teismas laiko, kad šalys teisėtai sudarė dalies skolos perkėlimo sutartį. Tokia sutartis atsirado kaip suderinta sutarties šalių valia, teismo vertinimu, žinant sutarčiai reikalingą ir teisingą informaciją. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė jokių grasinimo jam aplinkybių. Ieškovas nuolatos bendravo su atsakovų tėvu, vykdavo pas jį į svečius. Nors atsakovų motina bei kiti šeimos nariai ir buvo nepatenkinti tokiu bendravimu, nes atsakovų tėvas ir ieškovas kartu vartodavo alkoholį, tačiau tai negali būti vertinama nei kaip spaudimas, nei kaip grasinimai. Daugiau konkrečių aplinkybių kuo pasireiškia grasinimas atsakovas nenurodė ir jų neįrodinėjo. Teismas laiko, kad atsakovas neįrodė priešinio ieškinio ir šioje dalyje, todėl priešinį ieškinį teismas atmeta.

62Teismas iš atsakovės sprendžia priteisti 14 481 Eur, kuri yra negrąžinta ir neperkelta paskolos dalis, o iš atsakovo - 8507,57 Eur sumą, kuri yra pagal skolos perkėlimo sutartį nesumokėto įsipareigojimo dalis. Taip pat teismas sprendžia priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

64Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitus advokatui Evaldui Onaičiui 968 Eur sumai (32, 33 b.l. tomas 1). Be minėtų 968 Eur atstovavimo išlaidų atsakovas sumokėjo 512 Eur (10, 44, 114 b.l., tomas 1) žyminio mokesčio.

65Patenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovų, proporcingai reikalavimų dydžiui. Iš atsakovo G. G. ieškovo naudai priteistina 189 Eur žyminio mokesčio ir 358,16 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovės K. G. priteistina 323 Eur žyminio mokesčio ir 609,84 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalių tokių sumų dydžio.

66Taip pat priteisiamos išlaidos teismo vertinimu atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą šioje byloje, taip pat atitinka šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

67Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

Nutarė

68Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

69Priteisti iš atsakovės K. G., asmens kodas 47703190460, ieškovui A. G., asmens kodas ( - ) 14 481 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 23 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 932,84 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus ir 84 ct).

70Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas ( - ) ieškovui A. G., asmens kodas ( - ) 8507,57 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 57 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 23 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 547,16 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 16 ct).

71Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,... 2. sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas A. G. pateikė ieškinį atsakovams K. G. (buvusi pavardė – G.) ir... 6. Ieškovas ieškinyje (1-3, 112-113 b.l., tomas 1) nurodė, taip pat jis ir jo... 7. Ieškovas pažymėjo, kad pasirašant sutartį jokių grasinimų ir apgaulės... 8. Atsakovas G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateiktu... 9. Atsakovas G. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, taip pat jis ir jo... 10. Atsakovas savo priešieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. reikalavimo... 11. Atsakovė K. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė K. G.... 12. Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas. ... 13. Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes:... 14. Po paskolos davėjos mirties 2011 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių miesto 1-asis... 15. 2011 m. spalio 4 d. ieškovas A. G. ir atsakovas G. G. sudarė sutartį, kurią... 16. Byloje nekyla ginčo dėl 120 000 Lt paskolos sutarties sudarymo, kuria 2007 m.... 17. Taip pat ieškovas laikosi pozicijos, kad jam paveldėjus reikalavimo teisę į... 18. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. ... 19. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad paveldėjimas yra... 20. Ieškovas nagrinėjamojoje byloje yra paskolos davėjos sūnus. Tiek Šiaulių... 21. Teismas atmeta atsakovės atstovo samprotavimus laikydamas juos nepagrįstais,... 22. Dėl paskolos ir jos grąžinimo.... 23. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atskiros rašytinės formos paskolos... 25. Atsakovė laikosi pozicijos, kad paskola faktiškai buvo grąžinta grynaisiais... 26. Teismas vertindamas šiuos liudytojų parodymus pažymi, kad pagal kasacinio... 27. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos... 28. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos... 29. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, įrodinėdama pinigų grąžinimą A. G.,... 30. Atsakovė nurodo, kad artimai bendravo su savo teta A. G., todėl esant... 31. Nors į bylą pateikta 2007 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamo turto daikto... 32. Teismas, vertindamas vienintelio liudytojo, kuris nurodė tiesiogiai matęs... 33. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar... 34. Teismas, vertindamas tai, kad atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų... 35. Teismas sprendžia, kad atsakovei nepašalinus pagrįstos abejonės dėl... 36. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties. ... 37. Byloje nekyla ginčo, kad 2011 m. spalio 4 d. ieškovas A. G. ir atsakovas G.... 38. Kaip minėta, šalys šią sutartį pavadino reikalavimo perleidimo sutartimi.... 39. Tinkamas šalis siejančio teisinio santykio kvalifikavimas yra bylą... 40. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad skolos perkėlimas... 41. Teismas, vertindamas minėtą norminį reguliavimą ir šalių sudarytą... 42. Atsakovas G. G. reiškiamu priešiniu ieškiniu prašo sutartį pripažinti... 43. Kaip teismas nustatė, ieškovas paveldėjo reikalavimo teisę į jo motinos... 44. Atsakovas laiko, kad sutartis pripažintina negaliojančia tuo pagrindu, kad... 45. CK 6.115 straipsnis nurodo, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su... 46. Teismo vertinimu, nei skolos perkėlimą reglamentuojančios normos, nei kitos... 47. Nors, kaip minėta, paprastai skolos perkėlimas yra laikomas asmenų... 48. Atsakovas sutarties neteisėtumą sieja su tuo, kad pačioje sutartyje... 49. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes pažymi, kad duomenis apie tai, kad... 50. Vertindamas liudytojos D. G. parodymus teismas daro išvadą, kad paskolos... 51. Teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, kad aptariama paskola buvo... 52. Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo kokia... 53. Teismas, vadovaudamasis jau minėtu tikimybiniu pusiausvyros principu ir... 54. Teismo vertinimu, šalims buvo aišku, kad skolos perkėlimo sutartimi yra... 55. Teismas laiko, kad atsakovas dirbtinai ir nepagrįstai atriboja 70 000 Lt... 56. Vertinant šias aplinkybes teismas nenustatė negaliojančia prašomos... 57. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 58. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 59. Atsakovas ginčija šią sutartį tuo pagrindu, kad ji yra negaliojanti, nes... 60. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat... 61. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes laiko, kad atsakovas... 62. Teismas iš atsakovės sprendžia priteisti 14 481 Eur, kuri yra negrąžinta... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo. ... 64. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų... 65. Patenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovų,... 66. Taip pat priteisiamos išlaidos teismo vertinimu atitinka bylos sudėtingumą,... 67. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,... 68. Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.... 69. Priteisti iš atsakovės K. G., asmens kodas 47703190460, ieškovui A. G.,... 70. Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas ( - ) ieškovui A. G., asmens kodas... 71. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...