Byla 2A-1312/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. (G. D. ) ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5291-640/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galvijų gausa“ ieškinį atsakovams G. D. ir D. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Galvijų gausa“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“ (toliau – administratorius) ir iki nutarties įsiteisėjimo UAB „Galvijų gausa“ turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2010 m. spalio 14 d. UAB „Galvijų gausa“ direktorė D. V. nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. spalio 22 d. atsakovui ir bendrovės prokūristui G. D. išmokėjo 162 945,82 Lt avansus. Kadangi avansai buvo išmokėti galiojant bendrovės turto areštui, administratorius ieškiniu prašė pripažinti kasos išlaidų orderius: 2010 m. birželio 30 d. Nr. 52, 2010 m. liepos 22 d. Nr. 61, 2010 m. liepos 31 d. Nr. 64, 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. 86, 2010 m. spalio 6 d. Nr. 87, 2010 m. spalio 22 d. Nr. 97, kuriais atsakovui buvo išmokėti pinigai, niekiniais ir negaliojančiais ab inito ir priteisti iš atsakovų solidariai 162 945,82 Lt ir 6 proc. procesines palūkanas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino UAB „Galvijų gausa“ kasos išlaidų orderius: 2010 m. birželio 30 d. Nr. 52, 2010 m. liepos 22 d. Nr. 61, 2010 m. liepos 31 d. Nr. 64, 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. 86, 2010 m. spalio 6 d. Nr. 87, 2010 m. spalio 22 d. Nr. 97 niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu; taikė restituciją iš dalies ir ieškovui iš atsakovų G. D. bei D. V. solidariai priteisė 139 323,84 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 3 786 Lt žyminį mokestį ir 29,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčijami kasos išlaidų orderiai išrašyti ir pinigai iš įmonės kasos atsakovu išmokėti galiojant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytam ieškovo turto ir lėšų areštui, todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi nustatytus apribojimus, yra niekiniai ir negalioja, tiek pagal CK 1.80 straipsnio (dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms), tiek pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalies (dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai) nuostatas, todėl konstatavo pagrindas panaikinti ginčijamus kasos išlaidų orderius egzistavimą. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad areštas buvo taikytas tik lėšoms, esančioms banke, ir nurodė, kad vien faktas, jog teismas nutartyje neišvardijo visų galimų areštuotų lėšų laikymo formų, nesudaro pagrindo spręsti, kad nebuvo nustatyto draudimo disponuoti lėšomis, esančioms ne banko sąskaitoje. Tačiau teismas pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad dėl vykdomos įmonės veiklos – gyvulių auginimo, įmonės išlaikymui reikėjo lėšų, todėl sprendė, kad dalis lėšų panaudota įmonės išlaikymui ir tokiu atveju egzistuoja CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, leidžiančios teismui išimties tvarka netaikyti restitucijos iš dalies. Teismo vertinimu atsakovui avansu išmokėta 139 323,84 Lt suma nebuvo panaudota bendrovės reikmėms, todėl šią sumą solidariai priteisė iš atsakovų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovai D. V. ir G. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai aiškino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir prasmę. Teismas areštavo visą bendrovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias banko sąskaitose, iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Lėšos bendrovės kasoje teismo nutartyje nėra minimos, todėl, apeliantų nuomone, kasoje esančios lėšos nebuvo areštuotos tikslingai, kad įmonė galėtų vykdyti bent minimalią veiklą. Ieškovas augino 72 galvijus, kuriuos kas dieną turėjo šerti ir prižiūrėti (1 t., 117-123 b. l.), o visiškas įmonės atsiskaitymų uždraudimas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, būtų apribojęs galimybę užtikrinti gyvulių egzistenciją ir atsiskaitymą su galvijų šėrėjais bei melžėjomis. Tokiu atveju bendrovė negalėtų perduoti ginčo turto administratoriui. Be to, įmonė ginčo metu taip pat turėjo deklaravusi 400 ha žemės naudmenų plotą (2 t., 1-7 b. l.), kuriais taip pat reikėjo rūpintis, siekiant gauti 300 000 Lt tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taigi, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tiksliai nurodyta, kad bendrovės lėšos areštuotos tik sąskaitose, todėl teismas neturėjo pagrindo plečiamai aiškinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtos nutarties ir nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti CK 1.80 bei 1.81 straipsniuose nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų.

102. Teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino buhalterinius dokumentus bei teisinį apskaitos vedimo reglamentavimą dėl atsakovui G. D. išmokėtų lėšų, netinkamai aiškino ir ginčo ūkinių operacijų turinį. Teismas pripažino negaliojančiais kasos išlaidų orderius, kaip savarankiškus sandorius, nors minėti dokumentai nėra sandoriai per se. Kasos išlaidų orderiais yra tik patvirtinamos kasos ūkinės operacijos - atsiskaitymai pagal ieškovo sudarytus sandorius. Tokia teismo praktika yra ydinga, nes dėl tokios sandorių dalies panaikinimo susidarė situacija, kad pagal visus sudarytus pirkimo sandorius BUAB „Galvijų gausa” gavo naudą, tačiau teismo pritaikytos restitucijos dėka neprivalo už šiuos sandorius sumokėti.

113. Ieškovo ginčijamais kasos išlaidų orderiais atsakovui G. D. buvo tik kompensuotos pastarojo išlaidos apmokėjus už ieškovo įsigytas prekes ir paslaugas. Esant tokiai situacijai, ieškovo siekis anuliuoti įprastines ūkines operacijas - kasos išlaidų orderius, kuriais atsakovui, kaip ieškovo įmonės darbuotojui, buvo kompensuotos pastarojo patirtos išlaidos, yra nepagrįstas.

124. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės D. V. solidarią atsakomybę su G. D. . Prekes ir paslaugas gavo ne vadovė, o UAB „Galvijų gausa“ ir bendrovė atliko mokėjimus atskaitingam asmeniui G. D. , todėl nebūdama ginčo santykio šalimi, D. V. negali būti tinkama atsakove šioje byloje. Ieškovo ginčijamus kasos išlaidų orderius taip pat pasirašė ir ieškovo vyriausioji buhalterė E. G. , tačiau jos ieškovas solidariu atsakovu į bylą neįtraukė.

135. Teismas nepagrįstai taikė restituciją. Restitucija yra abiejų ginčo šalių grąžinimas į pirminę būklę, o nagrinėjamu atveju teismas ne tik negrąžino šalių į pradinę būklę, tačiau sukūrė situaciją, kad viena iš ginčo šalių praturtėja kitos šalies sąskaita. Teismas ginčijamu sprendimu paliko ieškovui visas šio įsigytas prekes ir paslaugas (už kurias asmeninėmis lėšomis sumokėjo atsakovas G. D. ), o iš atsakovų dar kartą priteisė tą pačią sumą. Toks teismo sprendimas yra neteisingas.

14Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas teisingai nustatė, kad areštas buvo pritaikytas visam BUAB „Galvijų gausa” turtui, taip pat ir visoms lėšoms. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas buvo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, apsaugoti nemokios įmonės turtą ir užkirsti kelią įmonei sumažinti ir suvaržyti turtą bei apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

162. Tuo metu, kai įmonei buvo taikyti apribojimai, buvusi įmonės vadovė išmokėjo atsakovui G. D. 162 945,82 Lt. Taigi, šių asmenų veiksmais BUAB „Galvijų gausa” ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, todėl už kilusius padarinius atsakovai atsako solidariai.

173. Teismas pagrįstai sprendė, kad ne visos išlaidos buvo skirtos bendrovės veiklai, todėl pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovų solidariai.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Pagal atsakovų apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro teisės normų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, kreditorių teisių gynimu, restitucijos ir jos masto, vadovo civilinės atsakomybės ir bendrovės pažeistų teisių gynybos būdų, aiškinimas ir taikymas.

22Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto

23Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, teismas, be kitų reikalavimų, privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis). Tiek ginčijamų sandorių metu galiojusio CPK 148 straipsnio 5 dalis, tiek šiuo metu galiojantis CPK 152 straipsnis numato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnis 1 dalis).

24Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Galvijų gausa“ iškėlė bankroto bylą ir iki nutarties įsiteisėjimo UAB „Galvijų gausa“ turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo bendrovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias banko sąskaitose. Bendrovės vadovė atsakovė D. V. 2010 m. birželio 30 d. - 2010 m. spalio 22 d. laikotarpiu bendrovės darbuotojui ir prokūristui G. D. išmokėjo 162 945,82 Lt avansus. Apeliantų nuomone, 2010 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytas lėšų areštas banko sąskaitose reiškia, kad lėšos, esančios bendrovės kasoje nebuvo areštuotos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atliekant ginčo išmokėjimus buvo pažeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas draudimas. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25Vienas įmonių bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš šio įstatyme nustatyto reglamentavimo matyti, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga, o iki tol, teisme esant paduotam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodyti interesai saugomi ta apimtimi, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to, sprendžiant klausimą, turėjo įmonė teisę sudaryti sandorius, išmokėti lėšas darbuotojui, kaip avansą, iki bankroto bylos jai iškėlimo ar ne, esminę reikšmę turi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys.

26Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi, kuria UAB „Galvijų gausa“ buvo iškelta bankroto byla, areštavo bendrovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias banko sąskaitose. Nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, tačiau kaip jau minėta, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojo nuo jos priėmimo momento (CPK 148 straipsnio 5 dalis). LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžia turto sąvoką – tai, materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, bendrovės turtas yra ir lėšos, neatsižvelgiant į jų laikymo vietą ir formą. Sistemiškai aiškinant minėtas įstatymo nuostatas ir bankroto proceso tikslus, akivaizdu, kad siekiant užtikrinti visų kreditorių interesus, buvo areštuotas visas bendrovės turtas, įskaitant ir lėšas, esančias bendrovės kasoje. Taigi, apeliantai savaip interpretuoja nutarties rezoliucinės dalies turinį, teigdami, kad teismas areštavo tik lėšas, esančias banko sąskaitoje, o bendrovės kasoje buvusios lėšos be apribojimų buvo paliktos atsakovo disponavimui ir turto - 72 galvijų, išlaikymui. Tokių argumentų nutartyje teismas nėra nurodęs. Nutarties turinys liudija, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė nekėlė šio turto išlaikymo klausimo ir neprašė leisti naudoti bendrovės lėšas šiam turtui išlaikyti. Teismo nutartį iškelti UAB „Galvijų gausa“ bankroto bylą apeliacine tvarka bendrovė ginčijo įmonės mokumo argumentais, o laikinųjų apsaugos priemonių ir turto išlaikymui reikalingų lėšų klausimo apeliacijoje nekėlė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad paprastai teismų praktikoje, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti skolininko turimas lėšas, konstatuojama, kad ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas. Tačiau šiuo atveju buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas ir buvo siekiama užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus. Taigi, akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonei nekeliant galvijų išlaikymo klausimo, teismas bendra tvarka taikė laikinąsias apsaugos priemones visam bendrovės turtui be išimčių. Pažymėtina, kad išimtys, suteikiančios teisę naudoti įmonės veiklai lėšas, paprastai nėra preziumuojamos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas, vertinant objektyvias aplinkybes tokiam poreikiui. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad vien turimo turto turinys suteikė teisę bendrovei naudoti kasoje esančias lėšas bendrovės poreikiams, nes, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos siekiant užtikrinti visų kreditorių reikalavimus, kad turimo turto apimtis nesumažėtų ir bendrovės finansinės galimybės nepablogėtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2009). Taigi, šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal teismo nutartį ir kasoje esančioms lėšoms galiojo areštas, o išmokant ginčo avansus buvo pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių draudimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, išaiškinta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis.). Taigi, perleidžiant įmonės turtą kai galioja jam taikytas areštas, yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CPK 1.80 straipsnis 1 dalis). Teismas, nagrinėjantis asmens reikalavimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, CPK 5 straipsnis), nustatęs šį viešosios tvarkos pažeidimo faktą, tokį sandorį vertina niekiniu ir ex officio sprendžia dėl niekinio sandorio padarinių.

27Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

28Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitų sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos; išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. (CK 6.145 straipsnis).

29Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad dalis išmokėto avanso panaudota bendrovės išlaikymui ir tokiu atveju egzistuoja CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, leidžiančios teismui išimties tvarka netaikyti restitucijos iš dalies. Teisėjų kolegija pritaria šioms teismo išvadoms.

30Minėta, kad dalį bendrovės turto sudarė auginami galvijai, kurių kasdieniniam išlaikymui ir priežiūrai buvo reikalingos lėšos. Bylos duomenys liudija, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė nereikalavo jos turto išlaikymui lėšų, todėl teismas, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, uždraudė bankrutuojančiai įmonei disponuoti visu turtu. Akivaizdu, kad tokiam specifiniam, kaip priklausė ieškovui, turtui išlaikyti buvo būtinos išlaidos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad gyvulių išlaikymo išlaidos buvo būtinos, nepriklausomai nuo to, kas būtų valdę įmonės turtą - bankroto administratorius ar vadovas. Vertindamas bendrovės išlaidas, kurios buvo apmokėtos iš gautų avansų, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ne visos avansu gautos lėšos buvo skirtos bendrovės kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai sprendė apie pagrindo išimties tvarka netaikyti restitucijos visa apimtimi, o restituciją taikyti tik lėšų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės poreikiams, dydžiu. Tačiau sprendžiant dėl restitucijos taikymo, buvo įvertintos ne visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškiniu bankrutuojanti įmonė prašo sugrąžinti nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. spalio 22 d. neteisėtai išmoktas lėšas. Apeliantų teigimu, šiuo laikotarpiu atsakovui išmokėtos lėšos buvo išleistos gyvulių ir žemės naudmenų priežiūrai. Tuo tarpu pagal kitoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės turto pardavimo sandorio teisėtumo (bylos Nr. 2A-1011/2012), nustatytas aplinkybes, bendrovei priklausę galvijai buvo parduoti kitam ūkio subjektui jau 2010 m. spalio 1 d. Tai reiškia, kad nuo šios datos galvijų išlaikymui (pašarams ir jų priežiūrai) įmonė nebeturėjo išlaidų. Tuo tarpu atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme siekia įrodyti, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. išmokėti 31 000 Lt, 2010 m. spalio 6 d. išmokėti 20 000 Lt ir 2010 m. spalio 26 d. išmokėti 29 939,81 Lt buvo panaudoti įmonės turtui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, iš minėtoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui turėtų būti priteista kitokio, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, dydžio pinigų suma. Pasak apeliantų, be gyvulių išlaikymo bendrovė turėjo žemės naudmenų priežiūros ir kitų išlaidų. Spręsdamas dėl šių apeliantų argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo nagrinėti visas ginčijamo laikotarpio išlaidas, kas reikštų bylos šioje dalyje nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais ir tai neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

31Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kuriais teigiama apie ginčo avansinių išmokų priteisimo ieškovui neteisingumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose, t. y. kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Medicinos sistema“ prašymą dėl kreditorių UAB ,,Lietpak“, UAB ,,Pretorionas“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,TEO LT“ ir UAB ,,Kauno švara“ v. UAB ,,Medicinos sistema“, bylos Nr. 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Litamilk“ v. BUAB „Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009). Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir kt.

32Nagrinėjamu atveju išmokėjusi vienam iš kreditorių (atskaitingam asmeniui G. D. ) lėšas, bankrutuojanti įmonė pažeidė ĮBĮ nustatytą kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nes pagal bylos duomenis ginčo avansų išmokėjimo laikotarpiu bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Susigrąžinus neteisėtai išmokėtus pinigus į bankrutuojančios bendrovės turto masę, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, nes kaip jau minėta, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucija šiuo atveju taikoma tik toms lėšoms, kurios teismo vertinimu nebuvo panaudotos gyvulių išlaikymui ir žemės naudmenų plotų priežiūrai, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad dėl tokios sandorių dalies panaikinimo susidarė situacija, kai pagal visus sudarytus pirkimo sandorius BUAB „Galvijų gausa” gavo naudą, o teismo pritaikytos restitucijos dėka neprivalo už šiuos sandorius sumokėti. Pažymėtina, kad bendrovė gavo naudą ir iš kitų kreditorių, su jais taip pat neatsiskaityta, todėl kaip jau minėta, kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi kasos išlaidų orderiai yra griežtos atskaitomybės finansiniai dokumentai, kurie patvirtina ūkinę operaciją ir kuriais remiantis atliekama bendrovės finansinė apskaita, apskaitomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šiais dokumentais atliktų mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, o apeliantų argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

33Dėl civilinių teisių gynybos būdo ir solidariosios atsakovų atsakomybės

34Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P. , bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį.

35Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pagal neteisėtus sandorius išmokėtus pinigus prašė priteisti solidariai iš juos gavusio atsakovo G. D. ir įmonės vadovės D. V. . Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad galiojant bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje teismo taikytam įmonės turto ir piniginių lėšų areštui, jos vadovė per kelis kartus iš įmonės kasos išmokėjo darbuotojui (atskaitingam asmeniui ir prokūristui) dideles pinigų sumas. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo mokėjimus niekiniais ir negaliojančiais, taikė dalinę restituciją taip, kaip prašė ieškovas, - pinigus priteisė iš abiejų atsakovų solidariai. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės D. V. atsakomybės pagrindo, todėl apeliantų argumentai dėl šios dalies teismo sprendimo motyvų nebuvimo laikytini teisingais, lemiančiais CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

36Taikydamas solidariąją restituciją sandorio šaliai ir ieškovo valdymo organui, pirmosios instancijos teismas sutapatino du skirtingus pažeistų civilinių teisių gynimo būdus (sandorio nuginčijimo ir deliktinės atsakomybės), kurių įrodinėjimo dalykas nėra tapatus. Nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimų) pagrįstumo, teismas nesiaiškino ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – ar ieškovas siekia neteisėtų sandorių negaliojimo padarinių (restitucijos iš sandorio šalies), ar ieškovo buvusios vadovės deliktinės atsakomybės ir žalos iš jos priteisimo, ar abiejų atsakovų (vadovės ir darbuotojo) deliktinės atsakomybės ir žalos iš jų abiejų priteisimo. Byloje tinkamai nenustačius bankrutuojančio ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teisminio ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis taikyta dalinė restitucija ir ieškovo BUAB „Galvijų gausa“ naudai iš atsakovų G. D. ir D. V. solidariai priteisti 139 323,84 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat iš šių atsakovų lygiomis dalimis priteistas 3 786 Lt žyminis mokestis ir 29,32 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos valstybei, panaikinti ir šiose dalyse bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Galvijų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovai D. V. ir G. D. prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Teismas netinkamai aiškino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14... 10. 2. Teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino buhalterinius... 11. 3. Ieškovo ginčijamais kasos išlaidų orderiais atsakovui G. D. buvo tik... 12. 4. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės D. V. solidarią atsakomybę su G.... 13. 5. Teismas nepagrįstai taikė restituciją. Restitucija yra abiejų ginčo... 14. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovas prašo skundžiamą... 15. 1. Teismas teisingai nustatė, kad areštas buvo pritaikytas visam BUAB... 16. 2. Tuo metu, kai įmonei buvo taikyti apribojimai, buvusi įmonės vadovė... 17. 3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ne visos išlaidos buvo skirtos bendrovės... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 21. Pagal atsakovų apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 22. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto... 23. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, skolininko turto areštas yra priverstinis... 24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d.... 25. Vienas įmonių bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų... 26. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d.... 27. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ... 28. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo... 29. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad dalis išmokėto avanso panaudota... 30. Minėta, kad dalį bendrovės turto sudarė auginami galvijai, kurių... 31. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kuriais teigiama... 32. Nagrinėjamu atveju išmokėjusi vienam iš kreditorių (atskaitingam asmeniui... 33. Dėl civilinių teisių gynybos būdo ir solidariosios atsakovų atsakomybės... 34. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 35. Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė... 36. Taikydamas solidariąją restituciją sandorio šaliai ir ieškovo valdymo... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis... 39. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....