Byla 2S-378-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Restatum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB „Akvesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Akvesta“ ieškinį atsakovui UAB „Restatum“,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Akvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė jam iš atsakovo UAB „Restatum“ priteisti 7198,82 Lt skolos, 107,98 Lt delspinigių, 119,08 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovo UAB „Restatum“ 7425,88 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą. Nurodė, kad pagal 2010-05-26 tarp jo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį su papildymu Nr. 1 jis įsipareigojo atlikti spraustinių polių įrengimo darbus objekte „Naftos atliekų perdirbimo cecho, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Jis tinkamai ir laiku atliko sutartyje bei papildyme Nr. 1 numatytus darbus ir perdavė juos su dokumentais atsakovui 2010-06-14, tačiau atsakovas per nustatytą terminą nepateikė nesutikimo ar pasirašytų atliktų darbų aktų. Dėl to jis 2010-06-18 vienašališkai užskaitė, kad darbai atlikti tinkamai, atsakovo skola yra 7198,82 Lt, delspinigiai - 107,98 Lt, palūkanos – 119,08 Lt. Kadangi atsakovas ilgą laiką nesumokėjo pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, įsiskolinimo suma yra žymi, todėl ieškinio neįvykdymo grėsmė yra preziuomuotina. Atsakovo elgesys leidžia manyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba nebus užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo kreipimosi į teismą dieną. Atsakovui vėluojant atsiskaityti su juo jis negali atsiskaityti su tiekėjais už statybines medžiagas, mokėti atlyginimų darbuotojams, o tai jam sukelia neigiamas finansines pasekmes. Kadangi atsakovas gali skubiai imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią būsimam teismo sprendimui įvykdyti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Restatum“ nuosavybės teise priklausantį 7425,88 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė tuo turtu disponuoti, o turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose bankuose, paliko teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu. Teismas, įvertinęs, tai, kad verslo subjekto piniginių lėšų areštas gali visiškai apriboti įmonės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sutrikdyti atsiskaitymus su darbuotojais, valstybės biudžetu, nesant duomenų, kiek atsakovas sąskaitose turi piniginių lėšų, sprendė, kad yra tikslinga visų pirma taikyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas.

4Atsakovas UAB „Restatum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nutartis neatitinka teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis gali paslėpti, sumažinti sunaikinti ar perleisti turtą, vengtų ar mažintų galimybes dėl teismo sprendimo vykdymo ateityje. Vien tai, kad, kaip nurodo ieškovas, jis ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prezumpcija. Be to, ieškovas nepateikė jo raštų į ieškovo pretenzijas, kurie patvirtina, kad ieškovui pinigai nesumokami, nes darbai atlikti netinkamai, o ne dėl to, kad jis vengtų atsiskaityti su ieškovu. Byloje nėra jokių pagrįstų prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovo reikalavimo suma nėra didelė, nes jo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą, t. y. jis nuosavybės teise valdo turtą už 500 000 Lt, todėl nėra jokios grėsmės, kad būtų nepajėgus įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Įstatymas suteikia teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apie tai atsakovui tik išimtiniais atvejais, todėl nesant jokių įrodymų apie galimą grėsmę, esant mažai ieškinio sumai, teismas turėjo pranešti jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą ir pareikalauti, kad jis pateiktų informaciją apie galimybę atsiskaityti su ieškovu ir tik po to spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

5Ieškovas UAB „Akvesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jis prie ieškinio buvo pridėjęs ir prie šio atsiliepimo pakartotinai prideda įrodymus, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo cechas“ yra pilnai atsiskaitęs su generaliniu rangovu UAB „Liukstata“ už jo atliktus darbus, o UAB „Liukstata“ yra pilnai atsiskaitęs su atsakovu ir jokių pretenzijų niekas nėra pareiškęs. Šis faktas akivaizdžiai parodo, kad atsakovas yra gavęs pinigus, kuriuos turi sumokėti jam, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių su juo neatsiskaito ilgą laiką. Toks nesąžiningas atsakovo elgesys akivaizdžiai rodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, jog nebūtų tretiesiems asmenims perleistos piniginės lėšos, kurios generalinio rangovo jau yra sumokėtos. Be to, pakankamą pagrindą manyti, jog yra realus pavojus dėl galimo teismo sprendimo nevykdymo sudaro tai, kad atsakovas nuo pat sutarties pasirašymo nevykdo prisiimtų finansinių įsipareigojimų, t. y. avansą sumokėjo 2010-05-31, o ne iki 2010-05-28, pervedė 3000 Lt, vietoj 3500 Lt, o 500 Lt atnešė įgaliotas asmuo. Atsakovo pateikta pažyma, kad atsakovas turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 500 000 Lt yra nereikšminga, kadangi su pažyma atsakovas nepateikė savo įsipareigojimų sąrašo. Dėl to yra reali galimybė, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams gali būti net didesni nei įmonės turimo turto vertė. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jam ieškinio suma nėra didelė, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo teiginiai, jog nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie tai jam nepranešus, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas neįrodė, jog ieškinio suma jam nėra didelė.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Akvesta“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, jog ieškovo UAB „Akvesta“ prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovo UAB „Restatum“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 7198,82 Lt skolos, 107,98 Lt delspinigių, 119,08 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB „Akvesta“ ieškinį atsakovui UAB „Restatum“. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Restatum“ priklausantį 7425,88 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė tuo turtu disponuoti, o turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose bankuose, paliko teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

10Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma nėra didelė, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, kad atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo, kad bus nepajėgus teismo sprendimą įvykdyti. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl pareikšto turtinio reikalavimo ir neaiškaus atsakovo mokumo yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas atskirajame nurodo, jog ieškovo reikalavimo suma jam, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė, nes jis turi turto beveik už 500 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio suma (7425,88 Lt) ūkinę – komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo turto dydį nėra didelė. Atsakovas, pagrįsdamas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie gerą savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-11-09 pažymą apie nuosavybės teise valdomą turtą, kurioje nurodyta, kad atsakovas UAB „Restatum“ nuosavybės teise valdo transporto priemones, kurių likutinė vertė 2010-10-31 yra 336 567 Lt, turi trumpalaikio turto, apskaityto 2010-09-30, už 115312 Lt, pažyma pasirašyta įmonės direktoriaus ir vyr. finansininko (b. l. 23). Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš atsakovo pateiktos pažymos apie turimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą neturi objektyvios galimybės spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, kadangi teismas iš pateiktos pažymos negali nustatyti, kokie yra atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims, kad atsakovo jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

11Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais, ieškovo nurodytų atsikirtimų į šiuos argumentus, nes šios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

12Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovui neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.

13Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui, nepareikalavo iš atsakovo pateikti informaciją apie atsakovo galimybę atsiskaityti su ieškovu. Įvertinus šias aplinkybes, tai, jog atsakovui nebuvo atimta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikti savo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, prašyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, konstatuotina, kad minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo atsiskaitymą su darbuotojais, valstybės biudžetu, todėl nurodė leisti atsakovui daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neįrašė, kad atsakovui yra leidžiama iš areštuotų lėšų atsiskaityti ir su įmonės darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, patikslintina nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad atsakovui UAB „Restatum“ yra leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti įmonės darbuotojams su darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus.

15Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Restatum“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

20Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria atsakovui UAB „Restatum“ leista iš areštuotų piniginių lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, valstybės biudžetu, ieškovu UAB „Akvesta“, nurodant, kad atsakovui UAB „Restatum“ yra leista iš areštuotų lėšų mokėti įmonės darbuotojams su darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus.

21Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Restatum“ 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas UAB „Akvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio... 3. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi... 4. Atsakovas UAB „Restatum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį dėl... 5. Ieškovas UAB „Akvesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 6. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 8. Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 7198,82 Lt... 9. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 10. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo... 11. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės,... 12. Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų... 13. Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 14. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo... 15. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį iš... 20. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria atsakovui UAB „Restatum“... 21. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...