Byla 2K-522/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui R. M., išteisintajam A. J., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusius skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

3A. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus. 2008 m. gruodžio 3 d., apie 8.20 val., Vilkaviškio mieste, S. Neries g., kelio Vilkaviškis–K. Naumiestis–Šakiai 1,400 km, neatsargiai vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei ,,V.“ priklausantį traktorių ,,T-25“ (valst. Nr. ( - )) su priekaba (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyvių būtinų visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesielgė taip ir pradėdamas kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, suko į kairę ir sudarė jį lenkiančio ir važiuojančio kairiąja eismo juosta motociklo su lopšiu ,,Panonia 250“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojui S. S. kliūtį ir į jį trenkėsi, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo motociklą vairavęs S. S.

4Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad A. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant būtinąją padarinių kilimo sąlygą būtina atidžiai vertinti kiekvieno eismo dalyvio elgesį Kelių eismo taisyklių atžvilgiu, nustatyti, kuris iš jų padarė pažeidimą, jo ryšį su padariniais. Nuosprendžiu A. J. inkriminuotas KET 106 punkto reikalavimo pažeidimas – kad sukdamas į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė kliūtį jį lenkiančiam ir važiuojančiam kairiąja eismo juostą motociklo vairuotojui S. S. – yra prieštaringas sukimo į kairę manevrą tikslinančiam KET 114 punktui. Šiame KET punkte nurodyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Traktoriaus vairuotojas A. J. suko į kairę pagal KET 114 punkte nustatytą taisyklę, jos nepažeidė. Motociklo vairuotojas S. S. šiurkščiai pažeidė KET 142 punkto normą, nes jis neturėjo teisės lenkti priekyje važiuojančio traktoriaus, kuris, dar prieš motociklo vairuotojui pradedant lenkimą, įjungė kairįjį posūkio signalą bei ruošėsi sukti į kairę. Motociklo vairuotojas turėjo pareigą netrukdyti sukančiam į kairę traktoriui, jei reikia sustoti, kad traktorius sėkmingai pabaigtų manevrą, apie kurį tinkamai informavo įjungdamas kairįjį posūkio signalą iš anksto, apytiksliai prieš 47 metrus. Motociklo vairuotojui S. S. nepažeidus KET 142 punkto reikalavimų, traktoriaus vairuotojas būtų sėkmingai pabaigęs posūkio į kairę manevrą ir avarijos būtų išvengta.

5Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį.

6Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai ir išvados yra nepagrįstos, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, lėmę netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl išteisinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti panaikintas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti.

7Teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino A. J. parodymų apie įvykio aplinkybes. Apklaustas dėl kaltinime nurodytų aplinkybių jis teigė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, prieš sukdamas vairą į priešpriešinę juostą, į kairę, jis praleido iš paskos jį lenkusį mikroautobusiuką, po to, nepažiūrėjęs į traktoriaus šoninį veidrodėlį, neįsitikino, ar jį gali dar lenkti kokia transporto priemonė, ir nematė lenkusio motociklo su priekaba, todėl pasuko į kairę ir, kirtęs ašinę liniją, traktoriaus prekiniu kairės pusės ratu atsitrenkė į jį lenkusio motociklo priekabos šoną (T. 1, b. l. 123). Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme A. J. iš esmės patvirtino savo parodymus, nurodydamas, kad <...> motociklą pastebėjau šone per durelių langą, tuo metu mano transporto priemonė judėjo, aš sukau vairą į šoną. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinku, dėl neturtinės žalos – tai, manau, ieškinys per didelis. <...> Pralenkus autobusiukui, judėjau toliau. Nebuvo matyti, ar kas daugiau lenkia, gal tai nebuvo mano pilnai pastebėta (T. 2, b. l. 62). Paskelbus jo ankstesnius parodymus, A. J. pripažino, kad nepastebėjo motociklo, kad jo parodymai teisingi, kad taip ir buvo (T. 2, b. l. 92). Iš išteisintojo nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jis, A. J., manevrą – posūkį į kairę darė iki galo neįsitikinęs, ar tai daryti saugu, tačiau apygardos teismas šių aplinkybių kitų įrodymų kontekste, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nevertino, todėl laikytina, kad savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir laikytina esminiu BPK pažeidimu.

8Specialisto išvada Nr. 11-483 (09) nustatytas eismo įvykio mechanizmas – tai, kad traktorius T-25, važiuodamas dešiniąja eismo juosta, pradėjo posūkio į kairę manevrą ir 0,3 m atstumu nuo ašinės linijos priekine dalimi (kairės pusės priekiniu ratu) trenkėsi į kairiąja eismo juosta apie 48 km/h greičiu važiuojantį motociklą ,,Panonia 250“ su lopšiu. Traktorininko veiksmai – suko į kairę ir sudarė jį lenkiančio motociklo vairuotojui kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (T. 1, b. l. 63). Jeigu kolegija suabejojo pirmosios instancijos išvadomis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, tai turėjo, kaip numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje, atlikti įrodymų tyrimą jai kilusioms abejonėms pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta.

9Neginčijama, kad traktoriaus vairuotojas buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą, bet ši aplinkybė nepašalina jo atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio. Būtent tokias išvadas padarė pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ir motociklo vairuotojas pažeidė KET reikalavimus. Apygardos teismo teisėjų kolegija akcentavo, jos nuomone, prieštaravimą tarp KET 106 ir 112 punktų, nurodydama, kad pastarasis punktas yra speciali norma ir tikslina 106 punkto reikalavimus, t. y. kolegija padarė išvadą, kad pagal KET 114 punktą, sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią tik važiuojantiems priešinga kryptimi eismo dalyviams. Su tokia kolegijos išvada sutikti negalima, nes KET 114 punkte nenurodyta, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią tik priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Taip aiškindama KET reikalavimus kolegija netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnį, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už šių taisyklių pažeidimą.

10Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo

12Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino, kad A. J. pažeidė KET 106 punktą (Eismo dalyviai pradedami važiuoti, prieš persirikiuodami, prieš sukdami į kairę ir kitaip keisdami važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir jį pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Būtent tokie kaltinamojo veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, numatytais BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir buvo būtina sąlyga jiems kilti. Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad ir motociklo vairuotojas S. S. pažeidė KET 142 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

13Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. elgesys kelyje prieštaravo KET ir buvo būtina kilusių padarinių sąlyga, nuosprendyje nurodė, jog A. J. nepažeidė KET 114 punkto reikalavimų, t. y. sukdamas į kairę ne sankryžoje nesukliudė priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi traktoriaus vairuotojo A. J. veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklėms, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių. Be to, teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino motociklo vairuotoją S. S. pažeidus KET 142 punktą. Motociklo vairuotojui S. S., nepažeidus KET 142 punkto reikalavimų, traktoriaus vairuotojas būtų sėkmingai pabaigęs posūkio į kairę manevrą ir avarijos būtų išvengta.

14BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. reikia nustatyti, kas – ar nuteistasis A. J., ar žuvusysis S. S. – padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei padarė, kuris iš padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų buvo būtinoji eismo įvykio, kuriuo metu žuvo S. S., kilimo sąlyga.

15Sprendžiant asmens kaltės klausimą šios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė.

16Pirmosios instancijos teismas traktoriaus vairuotoją A. J. pripažino pažeidus KET 106 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams); jis vairavo neatsargiai, nes prieš pradėdamas kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, suko į kairę ir sudarė kliūtį jį lenkiančiam ir važiuojančiam kairiąja eismo juostą motociklo vairuotojui S. S.. Būtent tokį A. J. elgesį kelyje teismas pripažino prieštaraujančiu KET, jį įvertino kaip būtinąją kilusių padarinių sąlygą.

17Kaip nustatyta byloje liudytojų R. K., I. L., V. J., R. Ž., kaltinamojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, traktoriaus vairuotojas įjungė posūkio signalą iš anksto ir pradėjo kairiojo posūkio manevrą apytiksliai prieš 47 metrus iki susidūrimo vietos. Specialisto išvadoje nustatyta, kad motociklo vairuotojas S. S. lenkimo manevrą pradėjo mažiausiai 33,9 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Iš 2008 m. gruodžio 3 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b. l. 3–8) matyti, kad motociklo ir traktoriaus susidūrimo vieta yra 0,3 m atstumu nuo ašinės kelio linijos.

18KET 142 punktas imperatyviai įpareigoja vairuotoją, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad traktoriaus vairuotojas A. J., sukdamas į kairę ne sankryžoje, KET taisyklių 114 punkto nepažeidė, nes nesukliudė priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu motociklo vairuotojas S. S. šiurkščiai pažeidė KET 142 punkto reikalavimus, nes neturėjo teisės lenkti priekyje važiuojančio traktoriaus, kuris, dar prieš motociklo vairuotojui pradedant lenkimą, įjungė kairįjį posūkio signalą bei ruošėsi sukti į kairę. Motociklo vairuotojas turėjo pareigą netrukdyti sukančiam į kairę traktoriui, prireikus sustoti, kad traktorius sėkmingai pabaigtų manevrą, apie kurį tinkamai informavo įjungdamas kairįjį posūkio signalą iš anksto, apytiksliai prieš 47 metrus. Motociklo vairuotojui S. S. nepažeidus KET 142 punkto reikalavimų, traktoriaus vairuotojas būtų sėkmingai pabaigęs posūkio į kairę manevrą ir avarijos būtų išvengta.

20Taigi nukentėjusiojo S. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga.

21Prokuroro kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad specialisto išvada Nr. 11-483 (09) yra nustatytas eismo įvykio mechanizmas, jog traktorius ,,T-25“, važiuodamas dešiniąja eismo juosta, pradėjo posūkio į kairę manevrą ir 0,3 m atstumu nuo ašinės linijos priekine dalimi (kairės pusės priekiniu ratu) trenkėsi į kairiąja eismo juosta apie 48 km/h greičiu važiuojantį motociklą ,,Panonia 250“ su lopšiu. Traktorininko veiksmai – suko į kairę ir sudarė jį lenkiančio motociklo vairuotojui kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (T. 1, b. l. 63). Jeigu kolegija suabejojo pirmosios instancijos išvadomis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, tai turėjo, kaip numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje, atlikti įrodymų tyrimą.

22Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų (specialistų) kompetencija, nes rėmimasis vien tik eksperto (specialisto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-187/2005).

23Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog A. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 3. A. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių... 4. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 5. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m.... 6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai ir... 7. Teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami pagal savo... 8. Specialisto išvada Nr. 11-483 (09) nustatytas eismo įvykio mechanizmas –... 9. Neginčijama, kad traktoriaus vairuotojas buvo įjungęs kairįjį posūkio... 10. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio teisėtumo... 12. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino, kad A. J. pažeidė... 13. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 14. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 15. Sprendžiant asmens kaltės klausimą šios kategorijos bylose itin svarbu... 16. Pirmosios instancijos teismas traktoriaus vairuotoją A. J. pripažino... 17. Kaip nustatyta byloje liudytojų R. K., I. L., V. J., R. Ž., kaltinamojo A. J.... 18. KET 142 punktas imperatyviai įpareigoja vairuotoją, kad jeigu priekyje... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad traktoriaus vairuotojas A. J., sukdamas į... 20. Taigi nukentėjusiojo S. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji... 21. Prokuroro kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad specialisto išvada Nr.... 22. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti... 23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 25. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti....