Byla 1-43-903/2019
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nukentėjusiajai G. B. ir jos atstovui advokatui R. J., vertėjai Svetlanai Agafonovai. kaltinamajai T. O. ir jos gynėjui advokatui G. D.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3t.o., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), ( - ) pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenanti ( - ), vidurinio išsilavinimo, ( - ), ištekėjusi, neteista,

4kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

5Teismas

Nustatė

6T. O. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

7ji 2017-02-13, apie 20.25 val., ( - ) Klaipėdoje, pažeisdama tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, jog „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“, vairuodama automobilį „( - )“, valstybinis numerio ženklas ( - ) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti bei partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją G. B., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Kaltinamoji T. O. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sumažino greitį, elgėsi atsargiai, jos greitis neviršijo 45km/h. Privažiuodama prie tos vietos, matė, kad yra sustojęs autobusas, jį lenkė kita mašina, ši mašina išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ji privažiavo prie perėjos, pravažiavus, pamatė šešėlį ir pasuko į dešinę, pajuto smūgį, po to dar pasuko į dešinę, pravažiavo 10-15 m, pažiūrėjo atgal, nieko nematė, kadangi buvo tamsu. Ji apsisuko ir mašiną pastatė stotelėje. Išlipus, apie 15 m nuo pėsčiųjų perėjos stovėjo žmones, viskas, kas vyko kaip rūke, ji buvo šoke. Suprato, kad liudytojas iškvietė policiją ir greitąją. Negali pasakyti, per kiek laiko atvažiavo policija, jie jos klausė, kur mašina, ji jiems parodė. Užsirašė jos duomenis, paskui atvažiavo greitoji ir išsivežė nukentėjusiąją, pasakė, kad ji gali važiuoti. Kai grįžo namo, buvo šokas, isterija. Ji kaip galėjo, taip papasakojo artimiesiems, kas įvyko, jie klausė, ar davė parodymus, klausė, ar apžiūrėjo automobilį, paskui jie nuvažiavo į policiją ir ten, kaip mokėjo, viską papasakojo. Ją du kartus apklausė ikiteisminio tyrimo metu, ir įvykio patikrinimo vietoje. Jos parodymai yra teisingi, atstumai metrais nurodyti teisingai. Mano, kad ji nekalta dėl šio įvykio, kadangi nukentėjusioji neatsargiai bėgo ne per perėją, į priešingą stotelę ir nukentėjusioji nedėvėjo atšvaitų, nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio šoną, ir ji neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, nes smūgis buvo iš šono. Vairavimo stažas iki 2017-02-13 buvo pusę metų, todėl kildavo sunkumų. Sunkumų lenkiant mašinų nebuvo, buvo baisu lenkti. Tuo keliu važiuoja kasdien, nes ten gyvena jos tėvai. Autobusai ten sustodavo važiuojamoje eismo juostoje, užimdami didelę dalį juostos, mašinos turi išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Žmonių prie autobuso nematė. Autobusas stovėjo priešpriešinėje juostoje ant pėsčiųjų perėjos, kadangi jį lenkė kitas automobilis, tas automobilis buvo išvažiavęs į jos juostą, atstumas buvo apie 50-100 m. Tada ji pristabdė, kad kita mašina galėtų aplenkti autobusą. Ją apakino to automobilio šviesios, kažkuriuo momentu jis perjungė ilgąsias šviesas į trumpąsias. Ji važiavo įsijungusi trumpas šviesas. Kelias nebuvo apšviestas. Matomumas buvo 15 m, tiek kiek apšvietė automobilio žibintai, į akis švietė kito automobilio žibintai. Su tuo autobusą lenkiančiu automobiliu prasilenkė, kai atstumas iki autobuso ar iki pėsčiųjų perėjos buvo apie 30-40 m, negali tiksliai atsakyti. Pirmą kartą sumažino greitį, kai pamatė tą automobilį, o antrą kartą, kadangi ten buvo pėsčiųjų perėja. Visiškai nesustojo, įsitikino, kad nebuvo žmonių prie pėsčiųjų perėjos iš abiejų pusių. Dešinę pusę matė gerai, o kairiąją užstojo autobusas. Stotelėje sustojęs autobusas – tai reiškia, kad jis įlaipina ar išlaipina keleivius. Tuo metu autobusas buvo sustojęs – jai buvo mintis, kad galėjo žmonės išlipti ir eiti per perėją. Autobusas buvo užstojęs perėją būtent toje vietoje, kur turėjo eiti žmonės. Mintis sustoti prie perėjos nekilo, nes nematė žmonių. Autobusas stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Paprastai, kai autobusas nuvažiuodavo, žmonės eidavo per perėją, bet ji nepagalvojo, kad jie gali bėgti per perėją. „Taip pat“ tai reiškia, jog sako, kad ji neatsargiai elgėsi, tai nukentėjusioji taip pat neatsargiai elgėsi. Žino, kad nebuvo žmonių toje pėsčiųjų perėjos pusėje, kurią gerai matė. Negalima sutapatinti teiginių „nemačiau pėsčiųjų“ ir „nėra pėsčiųjų“. Jos greitis važiuojant per perėją buvo apie 40-45 km/h. Po 15 m pamatė šešėlį ir tada instinktyviai pasuko dešinę, nesignalizavo. Šešėlis buvo tamsus, ten labai daug laksto stirnų, todėl ji visada tamsiu paros metu važiuoja atsargiai, nes bijo. Negalėjo žinoti, kad tai žmogaus šešėlis. Kai apsisuko, iškart grįžo atgal. Po to kai sustojo, ji pavažiavo į priekį ir apsisuko. Grįžusi išlipo iš automobilio. Pamatė žmones. Gulėjo mergina kelkraštyje, šalia jos buvo draugė ir buvo liudytojas. Gulėjo nukentėjusioji, jai buvo lūžusi koja, šalia jos buvo draugė, ji su ja nuolat šnekėjo, ji irgi bandė su ja kalbėti. Negali atsiminti, ką kalbėjo nukentėjusiajai. Kai priėjo, jai kilo mintis, kad būtent ji galėjo atsitrenkti į jos automobilį. Nukentėjusiąją kliudė šonine automobilio vieta, kuri yra po veidrodėliu. Iš vairuotojo pusės po veidrodėliu buvo didelis įlenkimas. Ji matė, kad šešėlis judėjo įstrižai, toks įspūdis, kad judėjo į priešingoje pusėje esančią stotelę. Nukentėjusioji judėjo įstrižai jos judėjimo krypties. Ji bėgo, nes judėjo labai greitai, jeigu žmogus būtų ėjęs, nebūtų taip greitai judėjęs. Ar jos automobilio greitis ir bėgančio žmogaus greitis buvo vienodas - negali pasakyti. Ji negalėjo pastebėti nukentėjusiosios, ji išbėgo iš šono, ji nebėgo šalia jos. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, mano, kad jos automobilio šviesos nepilnai apšviečia priešingą eismo juostą. Kodėl atėjusi į įvykio vietą sakė, kad nukentėjusiąją partrenkė automobilis Mazda, taip jos klausė, bet ji nesuprato, ko jos klausė, nes Lietuvoje gyvena pirmus metus, todėl pasakė apie Mazda, nes prieš ją važiavo Mazda. Taip suprato, kad buvo kalbama apie automobilį. Jos paklausė, ji ir atsakė, buvo dideliame šoke. Jos automobilis perėjos atžvilgiu buvo už pėsčiųjų perėjos, tiksliai pasakyti negali, ji pravažiavo pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji buvo nuo perėjos apie 15 m – vietą nurodė pagal tuo metu buvusį ten medį, nes jai pasukus arčiau dešinio kelkraščio, ten buvo medis, todėl gerai atsiminė tą vietą. Jos automobilio ilgis yra apie 3-4 m. Atsimena, ką nurodė paaiškinime 2017-02-13. Šiame paaiškinime jos teiginiai. Jo pati nerašė, iš jos žodžių vertė ir rašė anyta. Taip ji parašė, kad teiginiai buvo užrašyti iš jos žodžių yra teisingi. Kodėl paaiškinime nenurodė, kad sumažino greičio artėjant prie perėjos, negali atsakyti, tiesiog nenurodė. Paaiškinime nurodytas greitis 50-55 km/h, ji nuolat nežiūri į spidometrą, sumažino greitį, bet tiksliai pasakyti negali. Kitoje apklausoje nurodė apie 40-45 km/h, nes jos paprašė patikslinti greitį, ji ir patikslino. Neatsimena, gal pravažiavus perėją ji ir padidino greitį. 2017-06-15 parodymuose nurodė, kad pamatė šešėlį, kai pravažiavo perėją – iškarto po įvykio galbūt ji nebuvo toje būsenoje, kad galėtų viską gerai atsiminti, geriau įvykio aplinkybes prisiminė vėliau. Ar galėjo turėti įtakos jos parodymų davimui, tai, kad 2017-03-06 gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo byla, tai gali pasakyti, kad negalėjo turėti įtakos parodymų davimui. Po įvykio nukentėjusiajai paskambino, norėjo aplankyti ją ligoninėje, pirmą kartą atsakė ir neleido aplankyti, bet vėliau aplankė ją ligoninėje.

9Nukentėjusioji G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasario 13 d. vyko su T. M. prie jūros, įsėdo į ( - ) autobusą, bet jis nusuko į kitą pusę. Tada jos perėjo ir ( - ) autobusu važiavo prie jūros. Įsėdus į ( - ) autobusą važiavo link ( - ), išlipo viena stotele toliau. Išlipo pro paskutines autobuso duris. Jos norėjo grįžti atgal į ( - ). Kai išlipo, su drauge pradėjo tartis, kur reikia eiti. Ji siūlė draugei eiti per perėją, o draugė siūlė atgal eiti tuo pačiu keliu. Ji ėjo link stotelės, kuri yra į ( - ) pusę, matė ją, kai pravažiavo. Nematė, ar autobusas atsistojo ant perėjos. Kiek buvo valandų, neatsimena. Kai pradėjo eiti per perėją, autobusas tik pradėjo važiuoti. Negali tiksliai pasakyti, koks atstumas buvo nuo perėjos iki autobuso galo. Priėjo prie perėjos, matė perėjos ženklinimą „zebrą“ ir kelio ženklą, kuris žymi perėją. Perėja nebuvo apšviesta. Draugė norėjo eiti tiesiai, bet ėjo jai iš paskos, viena nuo kitos per metrą. Nematė, kaip draugė ėjo iš paskos. Nežiūrėjo, kokiu tiksliai ji buvo atstumu nuo jos. Pažiūrėjo į kairę, autobusas dar nebuvo nuvažiavęs, ėjo per perėją tiesiai, draugė nebuvo įžengusi į perėją. Draugei sušukus jos vardą, kad saugotųsi automobilio, ji pradėjo sparčiau eiti, buvo įžengusi į priešpriešinę eismo juostą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad išgirdus pradėjo bėgti, bet iš tiesų pradėjo eiti greitesniu tempu, tik paspartino žingsnį. Tada atsisuko į dešinę ir pamatė mašinos lempas, daugiau neatsimena, į ją atsitrenkė mašina. Automobilis atsiradęs iš dešinės, jai buvo netikėtumas, ji jo visiškai nematė. Eidama per perėją, žiūrėjo į abi puses, žiūrėjo į kairę ir į dešinę pusę. Matomumą truputį trukdė autobusas. Buvo tamsus paros metas. Perėja nebuvo apšviesta, kai ėjo iš dešinės ir kairės pusės automobilių nematė. Pastebėjo automobilį, kai jis buvo apie 50 cm iki jos. Automobilį pastebėjo po draugės šauksmo. Automobilio garsų, stabdymo, garsinio signalo negirdėjo. Prieš patį kontaktą negirdėjo jokių automobilio garsų. Mano, kad automobilio garsą galėjo nustelbti nuvažiuojančio autobuso garsas. Tuo metu buvo tamsus paros metas, tačiau automobilis važiavo su žibintais, mano, kad būtų pastebėjusi atvažiuojantį automobilį. Po susidūrimo buvo be sąmonės. Atsibudo kelkraštyje ant pievos, neatsimena, kurioje pusėje. Kai atsibudo, jos padėties nekeitė, iki kol atvažiavo greitoji. Kai prabudo, buvo vieno liudytojo automobilis, kuris sustojo, policijos ir greitosios automobiliai. Automobilio nevairuoja. Mano, kad laikėsi taisyklių, nes ėjo per perėją. Ant rankinuko turėjo atšvaitą.

10Teisėjui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-07 tarnybinėse patalpose ir 2017-06-15 parodymų patikrinimo vietoje, nukentėjusioji patvirtino, kad jos 2017-06-15 parodymai yra tiksliausi. Iš nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-15 parodymų patikrinimo vietoje duotų parodymų matyti, kad ji 2017-02-13 po 19.30 val., su drauge T. M. išlipo autobusų stotelėje iš 4 maršruto autobuso galines duris. Autobuso galinė dalis buvo 4,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos dešiniojo krašto ( - ) kryptimi (schemoje pažymėta Nr. l). Ji, pėsčiųjų perėjoje, 2,15 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos dešiniojo krašto ( - ) kryptimi (schemoje pažymėta Nr.2), įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti į kitą kelio pusę. Per pėsčiųjų perėją ėjo tiesiai. Kur buvo T. M., tuo metu, kai ji įžengė į pėsčiųjų perėją, ji tikslios vietos parodyti negali, nes neįsidėmėjo. T. M. buvo jai už nugaros, nutolusi nedideliu atstumu, tačiau tikslesnės vietos parodyti negali. Ji buvo 2,50 m. atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto žiūrint ( - ) kryptimi (schemoje pažymėta Nr. 4), kai išgirdo T. M. šauksmą, po kurio ji pradėjo bėgti į kitą kelio pusę. Pradėjo bėgti išgirdusi T. M. šauksmą, nes tuo metu pagalvojo, kad kažko reikia saugotis. Kai pamatė iš dešinės pusės (nuo ( - )) atvažiuojančio automobilio priekinių žibintų šviesas, ji buvo 3,10 m atstumu nuo vietos, kai pradėjo bėgti išgirdusi draugės šauksmą (schemoje pažymėta Nr. 5), po ko ji galimai prarado sąmonę, nes neprisimena, kas įvyko. Automobilio priekinė dalis, tuo metu, kai ji jį pamatė, buvo 3,20 m atstumu nuo vietos, kur ji buvo tuo metu, kai pamatė iš dešinės atvažiuojančio automobilio šviesas (schemoje pažymėta Nr.6). Kur ji gulėjo po partrenkimo neįsidėmėjo, todėl parodyti negali. Tik prisimena, jog gulėjo kažkur dešinėje kelio pusėje (žiūrint ( - ) kryptimi), tačiau tikslios vietos neprisimena (1 t., 157-166 b. l.).

11Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad datos negali pasakyti, buvo ruduo. Matė asmenis ir kairės ir iš dešinės. T. O. matė, po įvykio. Įvykis įvyko ties ( - ), buvo tamsu. Priekyje matė važiuojančią mašiną, matė raudonas priešais važiuojančio automobilio šviesas, jie buvo matomi labai toli. Jis važiavo nuo ( - ) į miesto pusę. Posūkis, po posūkio pamatė vieną važiuojamoje dalyje gulintį susigūžusį žmogų. Sustojo už gulinčio žmogaus, priėjo, buvo dar draugė, pamatė, kad guli partrenktas žmogus, puolė skambinti pagalbos telefonu. Koks atstumas buvo, negali pasakyti. Buvo tamsu, negalėjo iškart pasakyti, kad tai buvo žmogus. Žmogus gulėjo šalia kelkraščio ant asfalto. Iki stotelės nebuvo privažiavęs. Negali pasakyti, kiek metrų iki stotelės. Nematė, kad būtų keičiama nukentėjusiojo žmogaus gulėjimo padėtis. Kai priėjo matė, kad draugė buvo apkabinusi nukentėjusiąją. Ta vieta, kur buvo partrenkta nukentėjusioji buvo neapšviesta. Negali tiksliai pasakyti, kur gulėjo nukentėjusioji, matė stotelę, perėją, bet kur tiksliai nukentėjusioji gulėjo negali pasakyti. Su nukentėjusiąja nebendravo. Bendrasis pagalbos centras prašė nurodyti įvykio vietą. Pribėgo prie stotelės, nurodė stotelės pavadinimą, kai grįžo buvo daugiau automobilių. Buvo T. O. transporto priemonė, ji jau buvo priėjusi. T. O. buvo ištikta šoko. Ji sakė, kad priešais ją važiavo mašina, Mazda. Ji sakė, kad turi kažkur važiuoti. Ji pasakė, kad greičiausiai numušė ta priekyje važiavusi mašina. Kaltinamoji prabuvo iki kol atvažiavo policija, jis išskubėjo į traukinį. Kitoje pusėje, nuo miesto pusės sustojo dar vienas automobilis. Kaltinamoji jai neprisistatė. Ji bandė paaiškinti, bet jis nesupranta rusų kalbos. Ji sakė, kad turi važiuoti, užsirašė jos numerį, per tą laiką atvažiavo policija. Jis važiuodamas, prieš posūkį, prasilenkė su autobusu, autobusas jau buvo pravažiavęs posūkį. Dėl autobuso buvo skambinęs į dispečerinę Klaipėdos keleivinio parko, bandė sužinoti, gal yra kokia informacija, ar vaizdo įrašas iš vaizdo registratoriaus. Su tyrėja įvykio vietoje buvo apklaustas po pusės metų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Vieną kartą policijoje parodymus davė, įvykius prisiminė miglotai. Antrą kartą parodymus davė parodymų patikrinimo vietoje – atmintį turi prastą, gali būti ir nesutapimų. Nukentėjusiosios gulėjimo vietą nurodė apytiksliai. Pėdsakų, kelio dangos, kaltinamosios automobilio neapžiūrinėjo.

12Teisėjui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-06 tarnybinėse patalpose ir 2018-01-23 parodymų patikrinimo vietoje, liudytojas P. K. patvirtino juos kaip teisingus. Iš liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-06 duotų parodymų matyti, kad 2017 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 20.30 val., vairuodamas automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) važiavo keliu vedančiu iš ( - ), Klaipėdoje, miesto centro kryptimi. Tuo metu buvo visiškai tamsu, kritulių nebuvo, asfaltuota kelio danga buvo sausa. Neprivažiavus ( - ) už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, savo važiavimo krypties eismo juostoje pamatė gulintį žmogų ir šalia pritūpusią merginą. Sustojęs atėjo pažiūrėti, kas įvyko. Savo važiavimo krypties eismo juostoje pamatė gulinčią merginą. Ji gulėjo apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Mergina gulėjo ant šono, jos kojos buvo ant žvyruoto kelkraščio. Paklausus, kas įvyko, nesužeista mergina paaiškino, kad numušė automobilis. Paskambino į „Bendrąjį pagalbos centrą“ ir pranešė apie įvykį. Partrenkta mergina buvo apsirengusi tamsiais rūbais, atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų ant jos rūbų nepastebėjo. Priėjo nepažįstama mergina, kuri kalbėjo rusiškai. Ne viską suprato, ką kalbėjo rusakalbė mergina. Kiek pavyko suprasti, rusakalbė mergina aiškino, kad ji vairuodama automobilį važiavo miesto centro kryptimi ir matė, kaip kitas automobilis partrenkė pėsčiąją. Ji teigė, kad priekyje jos vairuojamo automobilio važiavo automobilis „Mazda“, kuris ir partrenkė pėsčiąją. Rusakalbė mergina buvo susijaudinusi ir sutrikusi, atrodė labai išsigandusi. Ši mergina vis kartojo, kad jai reikia kažkur važiuoti. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, ką matė. Partrenkta mergina gulėjo tarpe tarp pėsčiųjų perėjos ir dešinėje kelio pusėje (žiūrint miesto centro link) esančios autobusų stotelės. Šioje vietoje kelio apšvietimo nebuvo. Pagal matytą situaciją įtarė, kad mergina galimai išlipo iš autobuso ir ėjo per kelio važiuojamąją dalį ir tuo metu viena buvo partrenkta automobilio (2 t., 14-17 b. l.). Iš liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-23 parodymų patikrinimo vietoje duotų parodymų matyti, kad jis vairuodamas automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) važiavo keliu vedančiu iš ( - ), Klaipėdoje, miesto centro kryptimi. Neprivažiavus ( - ), už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pamatė gulintį žmogų. Jis sustojo ir savo automobilį pastatė už autobusų stotelės kelio dešinėje pusėje bei nuėjo prie gulinčio žmogaus. Priėjęs arčiau pamatė, žiūrint ( - ) kryptimi, ties dešiniuoju kelio važiuojamosios dalies kraštu, apytiksliai 7,06 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos artimesniojo krašto, gulinčią merginą. Buvo tamsus paros metas, kelias ir jo aplinka nebuvo apšviesta, todėl tikslios vietos, kur gulėjo mergina, neįsidėmėjo. Mergina tikrai gulėjo už pėsčiųjų perėjos, nes jam atėjus ir būnant prie merginos, pėsčiųjų perėja nesimatė. Jis paskambino į „Bendrąjį pagalbos centrą“ (toliau BPC) ir pranešė apie įvykį. Pokalbio su BPC operatore metu, siekdamas patikslinti įvykio vietą, jis buvo nuėjęs prie autobusų stotelės, esančios arčiau ( - ) ir stotelės pavadinimą, jis pasakė BPC operatorei. Partrenkta mergina gulėjo 20,10 m atstumu iki minėtos stotelės. Jis savo automobilį buvo pastatęs ties šia autobusų stotele, ar šiek tiek už jos. Kadangi gerai neįsidėmėjo, todėl parodyti vietos, kur buvo pastatęs savo automobilį, negalėjo (2 t., 18-24 b. l.).

13Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. B. yra buvusios klasiokės. Kaltinamąją yra mačiusi. Tą dieną buvo 13 d., su G. B. susitiko, nusprendė pavakarieniauti, pavalgė ir sugalvojo nuvažiuoti prie jūros, nuėjo į bibliotekos stotelę, sėdo į autobusą ( - ). Išlipo prie degalinės stotelės, nes jis važiavo ne į tą pusę. Eidamos link tos stotelės, pražiopsojo, įsėdo į autobusą ( - ), važiuodamas žiedu jis pasuko ne ten, kur reikėjo, tada artimiausioje stotelėje išlipo ir nusprendė eiti link ( - ), nes autobusas pasuko link ( - ). Autobusas sustojo už perėjos. Autobusas nuo perėjos stovėjo netoli, perėja jai aiškiai matėsi, matė visą perėją, autobusas stovėjo netoli. Išlipo per vidurines duris. Išlipusios iš autobuso tarėsi, kad eis link Melnragės. Pradėjo eiti ta kelio puse. Tada G. B. sako einam per perėją ir eisim kita kelio puse. Tiksliai nepasakys, kiek laiko ėjo. Nesusikalbėjo, G. B. kažką sakė, ir nuėjo per gatvę, ji sustojo ir žiūrėjo. Kadangi autobusas stovėjo stotelėje, jis delsė važiuoti, automobilio šviesas pamatė per autobuso šoninius langus. Ji stovėjo prie autobuso galinio dešinio kampo. Nuo autobuso stovėjo apie 2 metrų atstumu. Stovėjo prie perėjos, per vidurį perėjos. Žiūrėjo pro langus kampu ir pamatė mašinos šviesas. Pašaukė G. B., ji pradėjo bėgti, tuo momentu ji buvo ant perėjos, buvo perėjusi 2/3 perėjos, ji buvo perėjusi daugiau negu pusę perėjos. G. B. buvo užėjusi už skiriamosios kelio juostos, kuri skiria važiuojamąsias dalis. Išgirdo smūgį, pačio smūgio nematė. Matė dvi lengvojo automobilio šviesas. Automobilis buvo juodos spalvos, jis pristabdė ir nuvažiavo. Kas vairavo, nematė. Automobilis antrą kartą jos nepervažiavo, ji nukrito nuo jos. Pamatė G. B. gulinčią ant kelio, nuo perėjos buvo 5 m. Po susidūrimo nematė draugės kūno judėjimo trajektorijos. Bėgo link G. B., mašina truputį pristabdė ir nuvažiavo, pamatė, kad parvažiuoja ir kita mašina, tada ji G. B. patraukė nuo važiuojančios dalies vidurio į šalikelę. Bandė su ja kalbėti, bet ji nereagavo, paskui pradėjo šaukti, kad jai skauda. Paskui sustojo vairuotojas ir ji jo paprašė, kad jis iškviestų policiją ir greitąją. Kai pribėgo prie draugės, buvo pasilenkusi prie G. B.. Prieš smūgį, per autobuso langą nežino kiek automobilių matė, bet vieną matė. Matė kaltinamąją, įvykio vietoje, ji atvažiavo nuo ( - ), sustojo tamsi mašina ir jai pasirodė, kad ją jau čia matė. Matėsi, kad žmogus yra išsigandęs. Ji rusiškai supranta minimaliai, su ta mergina daug nekalbėjo. Iš kaltinamosios veiksmų neįsivaizduoja, kodėl ji privažiavo. Partrenkimo momentu autobusas buvo benuvažiuojantis, o tuo metu, kai pamatė šviesas, autobusas buvo pradėjęs važiuoti. Kadangi autobusas stovėjo netoli perėjos – atstumas iki perėjos buvo nedidelis. Iškarto po partrenkimo tamsios spalvos automobilio manevravimo nematė, tas automobilis stabtelėjo, pamatė galines raudonas šviesas, automobilis buvo apie 5 m nuo įvykio vietos. Mergina, kuri kalbėjo rusiškai dar kalbėjo su vyruku, kuris iškvietė pagalbą. Tiksliai neatsimena, koks buvo atstumas, kurį tempė G. B.. Nelengvai tempė draugę. G. B. tempė skersai, tempė neilgai, mano apie 4 m. Įvykis vyko senai, dalies savo parodymų neprisimena. Jos ūgis 175 cm., ar įvykio dieną buvo toks pats ūgis negali pasakyti. Kad G. B. ėjo per perėją sužinojo iš jos pačios ligoninėje, po poros dienų. Užtikrintai kalba, nes viską aiškiai suprato, kai nuvyko į įvykio vietą. Kodėl nepasakojo šios aplinkybės teismui, negali pasakyti. Jos neprašė, kad taip sakytų. Iš tos vietos ją ir nuvežė greitoji pagalba. Į kokį automobilio korpuso dalį draugė atsitrenkė, negali pasakyti, nes nematė. „Po smūgio krito į priekį“, nes ją matė, kad ji gulėjo priekiu, galva buvo į ( - ) pusę, todėl taip nusprendė. 2017-06-12 parodymų patikrinimo vietoje yra teisingiausi, teismui reikia vadovautis tais parodymais, nes šiandien duoti teisme parodymai gali būti netikslūs.

14Teisėjui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-12 parodymų patikrinimo vietoje, liudytoja T. M. patvirtino juos kaip teisingus. Iš 2017-06-12 T. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir priedų matyti, kad 2017-02-13, po 20.00 val., ji kartu su drauge G. B. išlipo autobusų stotelėje iš ( - ) autobuso. Autobuso galinė dalis, tuo metu, kai ji su G. B. išlipo iš autobuso, buvo 3,90 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ( - ) kryptimi. Koks buvo atstumas nuo autobuso dešiniojo krašto iki autobusų stotelės bortelio ji neįsidėmėjo. Pėsčiųjų perėjoje 1,9 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos dešiniojo krašto (nuo ( - ) pusės), G. B. įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti į kitą kelio pusę. Ji tuo metu, kai pamatė į pėsčiųjų perėją įžengiančią G. B., buvo dešinėje kelio pusėje, apytikriai ties kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ (Nr. 534“). Šis kelio ženklas yra 2,20 m atstumu, nuo vietos, kur, į pėsčiųjų perėją įžengė G. B., ir 2 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Pėsčiųjų perėjoje vieta, kur G. B. atsitrenkė į nuo ( - ) pusės atvažiuojantį automobilį, yra 4,50 m atstumu nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto (žiūrint ( - ) kryptimi) ir 3,10 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Po kontakto su atvažiuojančiu automobiliu G. B. nukrito 5,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos arčiau ( - ) ir 1,40 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto. Ji neįsidėmėjo, kokioje padėtyje po partrenkimo gulėjo G. B.. Ji labai skubėjo patraukti G. B. nuo kelio važiuojamosios dalies, nes norėjo apsaugoti nuo kitų pravažiuojančių automobilių. G. B.. Ji ją nuvilko nuo kelio važiuojamosios dalies ant kairiojo kelkraščio 4,0 m atstumu, nuo vietos, kur po partrenkimo gulėjo G. B., ir 0,9 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto. G. B. iki atvykstant pagalbai gulėjo ant dešiniojo šono, galva buvo pasukta ( - ) kryptimi (2 t., 34-45 b. l).

15Liudytojas D. O. (D. O.) teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, jog buvo kelių eismo įvykis, to metu jo dukra buvo už vairo. Žino, kad nukentėjo jauna mergina, buvo ikiteisminis tyrimas, buvo iškviestas į policiją, ten davė parodymus. Automobilis, įvykio metu priklausė jam, šiuo metu automobilis yra parduotas. Automobiliu dukra naudojosi su jo leidimu. Jis įsigijo civilinės atsakomybės draudimą, draudime sąlygą, kad automobilį vairuos vairuotojas, kuris ką tik buvo įgiję vairuotojo pažymėjimą. Pradedantysis vairuotojas yra jo dukra. Šis draudimas buvo pirktas su ta sąlyga, kad jo dukra galėtų taip pat naudotis automobiliu. Apie eismo įvykį sužinojo tą patį vakarą, jam paskambino tą patį vakarą dukros vyras. Gyvena atskirai. Automobilio nematė, tą vakarą susitiko policijoje. Policijoje sužinojo, nežinojo tikslios įvykio vietos, iš jos vyro giminės sužinojo, kad įvykis įvyko kelyje, kuris veda į ( - ), su dukra jis nebendravo, ji bendravo su policijos pareigūnais. Jos būklė neleido gauti iš jos tikslios informacijos, ji verkė, ją krėtė šaltis, jos būklė buvo nestandartinė. Dukrą vertinti, kaip vairuotoją, tai jis ne profesionalas, kad galėtų tiksliai įvertinti jos vairavimą. Kai mokėsi vairuoti, su artimaisiais tai nebuvo pastebėta, kad ji greitai važiuotų. Ji vairavo ir kitas transporto priemones ir jiems matant. Nebuvo jokių abejonių, kad galėtų nepasitikėti. Jos vairavimas nekėlė jam jokių įtarimų. Dukra pasakojo įvykio aplinkybes, buvo pokalbiai, jie tėvai, jie pergyveno. Viso pokalbio gerai neatsimena, nes tai buvo prieš du metus. Dukra sakė, kad mergaitę išvežė greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, sekančią dieną sužinojome, kad mergaitei sužalota koja, ir ji yra ligoninėje. Kalbant apie patį eismo įvykį, pokalbis buvo ne iškarto, nes dukros būsena buvo ne pati geriausia. Pokalbio metu apie eismo įvykį, sužinojo, kad įvykis įvyko kelyje, kuris veda į ( - ), pirmoje stotelėje prieš posūkį, ji sakė, kad važiavo apie 50 km/h, nes buvo tamsu. Ji pasakė, kad pajuto smūgį iš šono, po to ji kažkokį atstumą nuvažiavo, ir sugrįžo, ant kelio gulėjo mergina, privažiavo kitas automobilis, iškvietė greitąją ir policiją, po to ji nuvažiavo namo. Ką ji nurodė liudytojams įvykio vietoje, tokių detalių nežino, ką ji kalbėjo su liudytojais, jis nežino. Ji domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, sutikimo dėl lankymo negavo, ji kalbėjo su nukentėjusiosios giminėmis, bet sutikimo lankyti negavo. Į policiją nuvažiavo po 21.00 val., galėjo būti nuo 21.00 val. iki 22.00 val. Dukra sakė, kur įvyko įvykis. Jie ten netoli gyvena, todėl ji rodė tą vietą, kur įvyko eismo įvykis. Kasdien važiuoja pro tą vietą. Iš dukros žino, kad priešpriešine kryptimi buvo autobusas, ji jį matė. Tiksliai negali pasakyti, ką ji tiksliai jam sakė. Jis gyvena ( - ). Kiekvieną dieną važiuoja tuo keliu, kartais net kelis kartus per dieną. Šiuo metu toje vietoje nėra tos stotelės, nes nuo pavasario ten vyksta rekonstrukcija. Iki rekonstrukcijos ta stotelė ten buvo, vieta įvažiuoti autobusui, pėsčiųjų perėja buvo viduryje tos salelės, kur turėtų įvažiuoti autobusas, pats įvažiavimas, jo gylis buvo galbūt apie metrą, pilnai autobusas įvažiuoti į tą kišenę negalėjo, autobusas visada sudarydavo kliūtį, jeigu važiuoji iš paskos, eismas buvo apsunkintas. Autobusas negalėjo sustoti neužvažiavęs ant perėjos, nes autobuso ilgis atitiko įvažiavimo kišenę. Jeigu važiuoti iš miesto į ( - ), tai pravažiavus tiltą, važiuojant pagrindiniu keliu pirmas posūkis į dešinę, kai kelias iš 4 juostų pereina į 2 juostas. Įvažiavimo kišenė buvo iš dešinės pusės važiuojant į ( - ). Kita stotelė buvo, bet ji buvo kitoje gatvės pusėje, ten tik stovėjo geltona lentelė, kokie maršrutai važiuoja. Pėsčiųjų perėją turėjo omenyje, važiuojant link ( - ). Perėja buvo per vidurį, tos kišenės, kuri buvo skirta įvažiuoti autobusui. Pats autobusu nevažiavo, niekada nėjo per tą perėją.

16Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo „Pajūrio autobusai“, 9 metus važinėjo ketvirtu, šeštu maršrutu. Autobuso numeris 264. ( - ) stotelė yra žinoma. Autobuso ilgio tiksliai nežino. Įprastai sustodavo, išleisdavo žmones ir vėl važiuodavo. ( - ) stotelėje buvo nedidelė kišenė. Pakako vietos įvažiuoti į tą stotelę. Ten nėra pėsčiųjų perėjos. Stotelėje stovėdavo ženklas, tas ženklas gaudavosi per vidurį autobuso. Visada sustodavo vienodai. Žiemą stotelės įvažiavimas buvo atvalytas. Visada įvažiuodavo į stotelės „kišenę“. Jeigu nėra įvažiavimo stotelės, vis tiek yra atitraukta nuo kelio. Jeigu nėra kišenės, sustoja kuo arčiau dešinės pusės, protingai išleisdavo – įvažiuodavo į tą sustojimą. Pažiūrėdavo per autobuso veidrodį (salono ir lauko veidrodį), kad išlipo, tada nuvažiuodavo. Visi įlipa per priekį, o išlipa per galą. Autobuso durys užsidaro automatiškai, jeigu kas nors lipa, jos automatiškai atsidaro, kad nesuspaustų žmonių. Kai išleisdavo žmones – įsitikindavo, kad niekas nevažiuoja, tada išvažiuodavo. Dienos metu pažiūrėdavo, kas vykdavo už nuvažiuojančio autobuso. Nakties metu matosi tik automobilio žibintai. Per galines duris išlipo dvi mergaitės, nematė kur jos nuėjo. Grįžtant pamatė greitąją pagalbą priešingoje pusėje. Nepasidomėjo, kas įvyko. Vėliau jį sustabdė policijos pareigūnai H. Manto gatvėje, jie paklausė, ar jis nematė mašinos. Toje stotelėje, kai išleidinėjo žmones, matė, kad parvažiavo mašina, kokia mašina, nežino. Jis išsuko iš stotelės ir pamatė mašinos žibintus. Už ( - ) stotelės yra posūkis. Negali pasakyti, ar tas automobilis greitai važiavo. Kai mašina pravažiavo, jis nepažiūrėjo per galinius veidrodėlius. Gatvė nebuvo apšviesta. Įvažiavimo stotelės danga yra asfaltas. Autobuso priekis sustodavo ant asfalto ir stotelės ribose, nereikėdavo užvažiuoti ant žvyro. Keleiviai įlipdavo ir išlipdavo ant asfalto. Kai išleido mergaites, atliko įprastines procedūras. Kai užsidaro durys, tik tada pradeda važiuoti, įsitikina, kad niekas netrukdo. Pavara yra automatinė, judėti pradedama iš lėto. Praėjo gal kokios 5 s, tiksliai negali pasakyti. Viskas vyko įprastai. Tuo metu ten buvo dvi juostos, buvo punktyrinė juosta. Jis sustodavo per vidurį stotelės, kad žmonėms būtų patogu išlipti. Ar buvo toje vietoje pėsčiųjų perėja, negali pasakyti. Ant pėsčiųjų perėjos sustoti draudžiama. Jeigu autobusas netelpa, tai pavažiuoja į priekį. Nėra jokio minimalaus keleivių laukimo laiko. Ar išlipo žmogus, stebi ir per viduryje esantį, ir per lauko veidrodėlį. Tamsoje nieko nesimato. Apie 2017-02-13 dienos įvykius negali pasakyti, prisimena, kad tą vakarą matė greitąją ir sustojo, įvažiavo į stotelės į kišenę. Nežino, ar yra ten perėja. Kai pamatė greitąją pagalbą, pagalvojo, kad tai galėjo nukentėti tos merginos, kurios išlipo iš autobuso. Merginų elgesio nepamena, matė, kad jos išlipo ir viskas. Savo autobuso markę prisimena ( - ), pagaminimo metai 2001 m., gal 2003 m., tiksliai neatsimena. Teisėjui parodžius nuotraukas (3 t., 69-76 b. l.), liudytojas patvirtino, kad nuotraukoje yra tas pats autobusas, kuriuo jis važinėjo.

17Ekspertas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės motyvuojamoje dalyje nurodyti skirtingi stabdymo atstumai - kelio sąlygos ir automobilio stabdymo parametrai yra vienodi. Dėl ko gaunasi skirtingas sustabdymui reikalingas atstumas, tai būtent dėl vairuotojo reakcijos laiko. Pagal ekspertinę praktiką, metodikas ir procedūras kliūtis pėsčiųjų perėjoje yra iš anksto numatoma, vairuotojas privalo tikėtis, kad pėsčiųjų perėjoje gali būti kliūtis. Pagal procedūras sureagavimui iki pėsčiųjų perėjoje arba ties ja esančią kliūtį skiriamas mažesnis reakcijos laikas, t. y. vairuotojo reakcija pėsčiųjų perėjoje esančią kliūtį yra 0,6 s, ne pėsčiųjų perėjoje (vairuotojui važiuojant paprastu keliu) 1,2 s. Būtent dėl to, per vairuotojo reakcijos laiką automobilis nuvažiuoja didesnį atstumą, jis yra ilgesnis ir prailgėja stabdymo kelias. Kadangi vairuotojui važiuojant paprastu keliu kliūtis yra netikėta, tai todėl ir duodamas ilgesnis vairuotojo reakcijos laikas. Pagal šiuos skaičiavimus techniniu požiūriu, jeigu viskas įvyko pėsčiosios nurodytoms aplinkybėms, tokiu atveju automobilio vairuotoja turėjo galimybę sustabdyti automobilį. Visi skaičiavimai daromi atbuline tvarka, t. y. kiek pėsčioji ėjo, kiek ji bėgo, iki jos nurodytos vietos ji apie 1,73 s ėjo, 0,75 s bėgo bendras judėjimo pėsčiosios laikas - 2,48 s. Buvo skaičiuojama, kokį atstumą per šį laiką, t. y. 2,48 s, nuvažiuoja 40 km/h greičiu važiuojantis nestabdomas automobilis, gavosi 26,66 m, o važiuojant 45 km/h – 30,1 m. Sustabdyti važiuojant 40 km/h, reikia 20,9 m. Kai pėsčioji buvo perėjoje, automobilis pagal skaičiavimus buvo 26 m iki perėjos. Vairuotoja galėjo sustabdyti laiku reaguodama, neprivažiavus pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Ekspertizės akto 6 lape – „matoma visu pločiu“ – jeigu „matoma ne visu pločiu“, tai vairuotoja privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, mažinti greitį, netgi sustoti, ir važiuoti tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų. Skaičiavimai atlikti nuo kelio krašto. Jo skaičiavimams autobuso buvimo vieta įtakos neturėjo. Pėsčiųjų pareigos, kai autobusas stovi stotelėje – prieš pat įvykį privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, norėdama pereiti kelią eiti tik per pėsčiųjų perėją, neišeiti iš už stovinčios transporto priemonės. Techninių požiūriu, pėsčiajam atsiranda pareiga imtis papildomų atsargumo priemonių, ypač kai vaizdą užstoja autobusas. Jo nuomone, pėsčioji nebuvo mažametis vaikas, jeigu ji būtų pakankamai dėmesinga techniniu požiūriu ir atsargi, eismo įvykis nebūtų įvykis. Jeigu pėsčioji būtų stovėjusi ties autobuso kairiuoju kampu ir būtų netęsusi judėjimo, techniniu požiūriu autoįvykis nebūtų įvykęs, lygiai taip pat jei įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje ir jai matomumą ribojo autobusas, ir automobilio vairuotoja būtų mažinusi greitį autoįvykis irgi nebūtų įvykęs. Vairuotojo tikimybė – tai yra subjektyvus vertinimas, techniniu požiūriu transporto priemonės vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam esant perėjoje. Techniniu požiūriu yra nepriimtina apvažinėti skersai kelio judančią kliūtį. Vairuotoja privalo stabdyti ir įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų. Ar ji galėjo tikėtis pėsčiųjų, autobusui sustojus stotelėje - tai teisinis vertinimas. Pareigos abiejų eismo dalyvių yra lygiavertės. Atlikus skaičiavimus – jeigu viskas įvyko pėsčiųjų perėjoje, matomumas buvo mažesnis, akivaizdu tokiu atveju vairuotoja nematė visu pločiu, automobilis buvo arčiau pėsčiųjų perėjos, vairuotoja turėjo mažinti greitį. Specialisto išvados 4 lapo schemoje – matome pėsčiųjų perėjoje tris padėtis, jeigu pažiūrėti pėsčioji pradeda bėgti ties kairiuoju autobuso kampu, apačioje paskaičiuota, kad pėsčioji iki partrenkimo bėgo 0,75 s. 3 lape nurodyta formulė – vien tam, kad paruošti automobilį stabdymui yra sugaištama 0,8 s, o pėsčioji bėga tik 0,75 s. Jis gali patvirtinti, kad tikėtina, jog tokioje situacijoje, techniniu požiūriu, vairuotoja, tikėtina neturėjo galimybės sustabdyti automobilio iki susidūrimo su pėsčiąja. Tačiau techniniu požiūriu, nematydama perėjos, ji turėjo mažinti greitį. Vairuotojos nurodytas ir pasirinktas 45 km/h greitis, techniniu požiūriu, buvo per didelis, jis turėjo būti mažesnis. Greitis po 0,8 s būtų tik pradėjęs mažėti. Nakties metu artimos automobilio „( - )“ šviesos gali apšviesti iki 30 m į priekį, gali būti ir daugiau, jeigu jie tinkamai sureguliuoti. Stabdymo kelias, jei važiuoja 45 km/h greičiu, yra 24,9 m. Nori pabrėžti, kad leistinas greitis tai nėra saugus greitis. Yra dvi matomumo rūšys – saugus greitis pasirenkamas pagal kelio ir kelio elementų matomumą. Kita rūšis – kliūties matomumas. Pėsčiųjų perėjos ženklą vairuotoja turėjo matyti ženkliai didesniu atstumu nei sustabdymui reikalingas atstumas. Kita nagrinėjama situacija buvo tik pagal vairuotojos nurodytas aplinkybes ne pėsčiųjų perėjoje. Susidūrimo vieta nenustatyta. Su mediku jie patvirtina, kad pėsčioji bėgo per perėją. Negali prognozuoti, kiek pėsčioji galėjo būti nublokšta, nes yra begalė atsitiktinių faktorių, kurių negalima įvertinti, nes nėra pėdsakų. Techniniu požiūriu negalima paneigti, galėjo būti užkritusi ant automobilio, bet tiksliai pasakyti negali. Maksimalus nubloškimo atstumas, jei automobilis buvo stabdomas, tai iki 20 m. Šis nubloškimo atstumas yra neapibrėžtas ir tai yra eksperto nuomonė, o ne kažkuo paremta išvada. Jei įvykis buvo perėjoje, techniniu požiūriu ji negalėjo atsidurti šalikėlėje, turėjo atsidurti kairiau automobilio. 1,24 m atstumas buvo fiksuotas parodymų patikrinimo vietoje metu, 1,94 m pagal vairuotojos parodymus, tai pėsčioji prie automobilio buvo 1,94 m atstumu iki jos automobilio. Ar galėjo vairuotoja pamatyti šešėlį anksčiau - negali atsakyti, matomumas šioje vietoje turėtų būti nustatytas kokiu nors kito eksperimento metu. Pėsčiosios judėjimo krypties ir pradžios vairuotoja nenurodė. Pagal schemą pėsčioji judėjo skersai. Šioje situacijoje automobiliui važiuojant 40 km/h sustabdymui reikalingas 27 m, važiuojant 45 km/h, stabdymo kelias 34 m. Jeigu atstumas būtų didesnis, tai techniniu požiūriu, - vis dėlto tokiu atveju pagrindinė sąlyga įvykiui kilti, jei vairuotoja būtų turėjusi galimybę pamatyti tokiu atstumu ir laiku sustabdyti, kliūties sudarytoja būtų pėsčioji. Jeigu vairuotoja pėsčiąją pamatytų ties autobuso kraštu, bet ne pėsčiųjų perėjoje, o pėsčioji bėgo 1,94 m atstumą iki partrenkimo, tai vairuotoja neturėjo galimybės net sureaguoti. Jeigu atstumas būtų 3 m – tikėtina, kad nebūtų privažiavusi. 5 lape matome schemą, jeigu viską pastūmėme atgal, skaičiavimai rodytų tikėtina, kad pėsčioji bėga apie 0,75 s išlindusi iš už autobuso, tokiu atveju vairuotoja neturėjo galimybės sustabdyti. 34 m sustabdymo kelias ne pėsčiųjų perėjoje. Gali preliminariai pasakyti, jeigu kaip nurodo pėsčioji, ji įveikė dalį eidama ir bėgdama 5,6 m atstumą iki kontakto su automobiliu, automobilio greitis 45 km/h neprivažiavęs pėsčiosios 30,1 m iki kontakto su pėsčiąja vietos, tokiu atveju sustabdyti reiks 32 m, tai vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti. Techniniu požiūriu, atstumas turėtų būti didesnis negu 5,6 m, apie 7 m, kad vairuotoja galėtų išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Autobusas buvo sustojęs ant asfaltuotos aikštelės - tikėtina, kad atstumas nuo autobuso galo yra 4,30 m, o pėsčiųjų perėja 4,10 m, gaunasi, kad autobusas sustojo už perėjos dar 20 cm. Kaltinamoji davė parodymus, kad šešėlis bėgo skersai. Bėgimo trajektorija - skersai, tai, skaičiavimas nesikeistų. Svarbu pažymėti, kas ekspertui reikia pateikti kokį atstumą įveikė pėsčioji vairuotojo matumo zonoje iki susidūrimo (šis skaičius nepateiktas), tik tada būtų galimybė paskaičiuoti, kur buvo automobilis ir ar koks stabdymo kelias. Skaičiavimai būtų tie patys, t. y. jei pėsčioji vairuotojo matomumo zonoje iki susidūrimo įveikė mažiau nei 5,6 m, tai vairuotoja neturėjo galimybės sustoti laiku. Svarbu, kiek pėsčioji įveikė vairuotojo matumo zonoje iki susidūrimo. Situaciją, kai autobusas stovi 20 cm už perėjos, galima sumodeliuoti atlikus eksperimentą, tačiau jo atlikti neįmanoma, nes neliko įvykio vietos. Dabar atliekant eksperimentą, tai jo nuomone, duomenys gali būti nepatikimi ir klaidinantys. Techniniu požiūriu daryti eksperimento netikslinga. Kelio ir kelio elementų matomumas buvo 100 m, ekspertui aktualu, koks matomumas buvo kelio ir kelio elementų matomumas. Visi skaičiavimai atlikti masteliu. 2018-05-03 ekspertizės akte nurodytas dešinės juostos plotis 3,40 m, šis atstumas buvo jam nurodytas. Juosta, kur stovėjo autobusas, buvo platesnė - 6,29 m. Pėsčiųjų perėjos plotis - 4,10 m. Ar įmanoma paskaičiuoti, kur buvo automobilis, kai nukentėjusioji buvo vidurinėje pozicijoje, taip, tai galima paskaičiuoti. Ar įmanoma nustatyti, vertinti jeigu ekspertas paskaičiuoja kokiu atstumu buvo automobilis iki perėjos, kai nukentėjusioji buvo vidurinėje pozicijoje, jos matomumą, kai nukentėjusioji buvo nutolusi 6,05 m pakankamai toli į priekį, siekiant įvertinti galimybę stabdyti – to padaryti neįmanoma ir nustatoma tik eksperimento būdu. Kalbant apie 5 schemą, iš tikrųjų byloje nėra objektyvių duomenų ir jeigu manyti, kad nukentėjusioji buvo partrenkta už pėsčiųjų perėjos ar ji judėjo skersai ar įstrižai per kelią – jis atsakydamas į teismo klausimus nevertino, ar pėsčioji per kelią judėjo skersai ar įstrižai, jis vertino pėsčiosios vairuotojos matomumo zonoje įveiktą atstumą, jei vairuotoja mato kliūtį, turi stabdyti. Pėsčiųjų perėjos zona nėra apibrėžta, jis nurodo perėją arba ties ja. Ką reiškia „ties ja“ turi vertinti teisininkai. Kalbant apie 5 schemą – ar įmanoma įvertinti matomumą priklausomai nuo nukentėjusiosios judėjimo krypties ar ji ėjo skersai ar įstrižai - vairuotojo matomumui neturi reikšmės. Kompleksiniu tyrimo metu yra nustatyta ir duota išvada, kad pėsčioji pirminio kontakto metu buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina, priekine dalimi ar artima tokiai padėčiai į automobilio kairį šoną. Specialisto išvados 5 lape yra formulė – pėsčioji iki antros - viduriniosios pozicijos eina 1,73 s, tai skaičiuojant kokiu atstumu neprivažiavus pėsčiosios buvo automobilis judantis 40 km/h - 18,33 m, o jeigu greitis 45 km/h - 20,73 m. Tai yra mažiau nei sustabdymui reikalingas atstumas. Šie skaičiavimai nepaneigia ekspertizės akto. Nukentėjusioji kontakto metu tikėtina buvo priekiu ar artima tokiai padėčiai į automobilio kairį šoną. Šią išvadą suformulavo jis su ekspertu R.P. P. ir tai lėmė transporto priemonės apgadinimai, sužalojimai ir jų padarymo mechanizmai. Argumentuotai įstrižumo paneigti negali. Jis niekada netvirtino, kad partrenkimas įvyko perėjoje, nes nėra objektyvių duomenų nustatyti, kur buvo patrenkimo vieta. Nukentėjusioji galėjo būti nublokšta ir 0,50 cm, 1 m, 8 m maksimaliai iki 20 m, bet nėra jokių objektyvių duomenų nustatyti, kiek tiksliai ji buvo nublokšta, nėra konkrečių duomenų. Tikėtina, kad po smūgio pėsčioji griuvo kairėje automobilio pusėje jo judėjimo kryptimi. Jie kalba apie kontaktą su automobiliu. Ar galutinei išvadai dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygai kilti turi reikšmės ar pėstysis pats atsitrenkė į automobilį, ar automobilis ją parblokškė tai techniniu požiūriu ne. Ekspertizės akto išvados 1 punktas 2 išvadai neturi reikšmės. Pirma išvados dalis - kompleksinis tyrimas, antra dalis - tik eismo įvykio aplinkybės.

18Ekspertas Rimantas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbo stažas yra 46 metai. Yra tekę daryti tokio pobūdžio kompleksines ekspertizes, per metus tenka apie 2 tokias kompleksines ekspertizes atlikti. 2017-04-27 iš VšĮ Klaipėdos Vaikų ligoninės buvo gauta medicininė dokumentacija, pagal tai buvo atliktas tyrimas ir atsakyta į užduotyje pateiktus klausimus. Nustatyta, kad G. B. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu, kairės akies obuolio ir voko sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, kairės blauzdos kaulų skeveldrinis lūžimas. Minėtus sužalojimus G. B. galėjo patirti 2017-02-13 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykių įvykio metu patirtų sužalojimų G. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pagal jos sužalojimus buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Įvykio vietos apžiūros protokolas išvadai įtakos neturėjo. Sužalojimai kojos apatinėje dalyje, kalbant apie autotraumas, kai būna bamperiniai lūžiai, nuo variklių dangčių lūžiai, neatitinka tos vietos, tai turėjo būti žemesnėje vietoje, todėl kompleksinio tyrimo metu buvo išaiškintos galimų sužalojimų versijos. Kiti sužalojimai, išskyrus kojos, galėjo būti atsitrenkus į galinį automobilio veidrodėlį. Sužalojimų eiliškumo negali pasakyti. Dėl pateiktų išvadų kompleksinėje – buvo bendros išvados su eismo įvykių ekspertu, buvo detalizuota, buvo aptarti transporto priemonės sugadinimai, buvo aptartas mechanizmas, buvo atsižvelgta į transporto priemonės judėjimo kryptį, įvertintas mergaitės sudėjimas, ir duoti atsakymai, kas buvo sužalota su ratu, kas su užpakalinio vaizdo veidrodėliu, kokie sužalojimai nusiritant nuo variklio dangčio ir pan. Ar pirminis smūgis buvo į kairės kojos blauzdą, negali atsakyti. Jis atsakė į gynėjo klausimą nuo ko galėjo lūžti blauzdos kaulas apatiniame trečdalyje, negalėjo būti priekinio automobilio dalis, nes tuomet būtų vidurinio trečdalio kaulų lūžiai arčiau kelio sąnario. Tirdamas medicininius dokumentus dėl sužalojimų, nematė jokių požymių ar įrodymų - kokioje pozoje galėjo būti sužalota nukentėjusioji, kokiu greičiu pagal sužalojimų išsidėstymą ji galėjo judėti. Tokie požymiai nebuvo atžymėti ligos istorijoje. Sutinka su eksperto D. J. išvadomis. Kompleksinėje išvadoje nurodė, kad G. B. pirmojo kontakto su automobiliu buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina priekine kūno dalimi ar artima tokiai padėčiai į automobilio kairį šoną. Jo nuomone, G. B. įvyko metu tikimiausiai buvo pasisukusi priekine kūno dalimi į kairę. Jeigu ji būtų buvusi lygiagrečiai automobilio dešiniam šonui, tada sužalojimai turėtų būti dešinėje pusėje. Nustatyti sužalojimai, kuriuos patyrė G. B., galėjo būti, kai kairė koja buvo pakelta į priekį, išsikišusi į priekį. Kairė koja turėjo būti truputį į priekį iškišta, taip galėjo būti žingsnio metu. Kompleksinės ekspertizės metu sugretinus visus turimus duomenis, buvo nuspręsta, kad tokie sužalojimai, kuriuos patyrė G. B., galėjo būti greitai einant ar bėgant. Jo nuomone, sunku įsivaizduoti, koks gali būti nubloškimo atstumas, nes mašina važiuojanti, po atsitrenkimo, po nukritimo ant dangčio, tai yra sekundžių reikalas, šioje situacijoje negalėjo 100 m vartytis, galėjo būti keletas metrų, šioje situacijoje galėjo nublokšti iki 10 m. Sutinka su eksperto D. J. pasisakymu, dėl jo pasamprotavimų dėl nubloškimo atstumo. Taip, tai buvo jo pasamprotavimai. Nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio kairį priekinį ratą. Po atsitrenkimo ji galėjo būti nublokšta automobilio judėjimo kryptimi, šalikėlėje negalėjo atsidurti po susidūrimo. Jeigu automobilis bandė išvengti susidūrimo su kliūtimi nubloškimo atstumas galėjo būti toks pats. Kontaktavimas su galinio vaizdo veidrodėliu nubloškimo atstumui nelabai galėtų turėti įtakos, veidrodėlis yra lankstus, ypatingos įtakos neturėjo.

19Iš 2017-02-13 Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra ( - ), Klaipėdos mieste. Eismo įvykio vietoje kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš dviejų, priešingų krypčių, eismo juostų. Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo, kelio dangos būklė, tipas - šlapias asfaltas, didžiausias leistinas greitis - 70 km/h. Transporto priemonių bei kitų objektų nėra (1 t., 57-63 b. l.).

20Iš 2017-02-13 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) sugadintas kairės pusės priekinis sparnas ir priekinės kairės pusės durys (1 t., 64-67 b. l.).

21Iš 2017-02-13 policijos pareigūno B. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-02-13 H.Manto g. 84, Klaipėdoje, buvo sustabdytas autobusas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo A. D., siekiant nustatyti ar minėtame autobuse yra vaizdo registratorius, kurio pagalba galėjo būti užfiksuotas eismo įvykis, ar su juo susiję eismo dalyviai (1 t., 69 b. l.).

22Iš 2017-02-13 Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo Ž. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-02-13 20.31 val. gautas AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad ( - ) eismo įvykis su nukentėjusiais. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad pėsčioji G. B. iš už sustojusio autobuso galo bėgo į kitą pusę kelio galimai šalia pėsčiųjų perėjos ir ją kliudė priešpriešais važiavęs automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Kaip vėliau nustatyta, vairuotoja T. O. vairavo ( - ), valstybinis Nr. ( - ) ir vairuodama ( - ) link Klaipėdos ją kliudė automobilio kairiu šonu, ko pasėkoje pėsčioji pargriuvo. T. O. nustatytas 0.00 % neblaivumo girtumo laipsnis. Iki atvykstant, GMP išsivežė G. B.. T. O. po 22.00 val. į policija atvyko pati. Automobilį palikusi ( - ). Automobilis apžiūrėtas, velkos pagalba nutemptas. 2017-02-13, apie 21.00 val., GMP į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežė G. B., kuri medikams paaiškino, jog 2017-02-13, apie 20.20 val., ( - ), Klaipėdoje, nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji. Nustatyta diagnozė: dešinės blauzdos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, gydoma traumatologijos skyriuje. Eismo įvykis įformintas (1 t., 71 b. l.).

23Iš 2017-02-17 apžiūros protokolo bei priedų matyti, kad automobiliui „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) apgadinta kairiojo šono priekinė dalis. Priekinis kairysis sparnas deformuotas įlenkiant kryptimi iš kairės į dešinę. Nustatyta, kad automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) vairo pavara, darbinė stabdžių sistema, priekinė apšvietimo bei priekinio lango stiklo valymo sistema veikia. Apžiūros metu neaptikta požymių, kurie rodytų, kad automobilyje buvo ar yra gedimų, galėjusių įtakoti nagrinėjamo įvykio kilimą (1 t., 73-79 b. l.).

24Iš 2017-06-28 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėti G. B. viršutiniai rūbai ir avalynė, kuriuos ji vilkėjo ir avėjo eismo įvykio metu, ant kurių atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų nėra (1 t., 87-91 b. l.).

25Iš 2017-07-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad:

261. Įvykio metu į važiuojančio automobilio „( - )“ kairiojo šono priekinę dalį atsitrenkė skersine automobiliui kryptimi iš kairės važiuojamąją dalį kirtusi G. B.. Tikėtina, kad po kontakto su automobiliu priekiniu kairiuoju sparnu, G. B. buvo kliudyta automobilio kairiuoju galinio vaizdo veidrodžiu.

272. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti pėsčiosios G. B. pertrenkimo vietą važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu, jos buvimo važiuojamojoje dalyje vietą iškart po partrenkimo, pėsčiosios judėjimo važiuojamojoje dalyje aplinkybes iki partrenkimo.

283. Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti automobilio „( - ).“ važiavimo greičio prieš pat pėsčiosios G. B. partrenkimą bei jo metu.

294. Jeigu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai nagrinėjamas įvykis nebūtų įvykęs, jeigu artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos automobilio „( - )“ vairuotoja T. O. būtų laiku sumažinusi važiavimo greitį arba sustojusi bei praleidusi jai iš kairės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią G. B., tai yra pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, 40-45 km/h greičiu važiavęs automobilis „( - )“ pėsčiosios ėjimo per kelią vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, išbėgdama iš už sustojusio autobuso galo (kaip nurodo automobilio „( - )“ vairuotoja T. O.), tai, susidariusioje situacijoje automobilio „( - )“ vairuotoja T. O., važiuodama jos pačios nurodomu 40-45 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės laiku stabdydama vairuojamą automobilį išvengti pėsčiosios G. B. partrenkimo.

305. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji G. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, norėdama pereiti kelią privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja, neperžengdama perėjos ribų, į važiuojamąją dalį įžengti tik įvertinusi atstumą iki artėjančio automobilio „( - )“ bei įsitikinusi, kad tai daryti saugu, neišeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių, rekomenduojama, kad tamsiu paros metu neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitus. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „( - )“ vairuotoja T. O. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdama važiavimo greitį turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės aplinką, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba jeigu, dėl sustojusio autobuso, pėsčiųjų perėja nebuvo apžvelgiama visu pločiu, tai privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, o, jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, tai pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančią ir jos vairuojamam automobiliui iš kairės, iš už autobuso galo važiuojamąją dalį kertančią pėsčiąją - privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį.

316. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „( - )“ vairuotojos T. O. veiksmai,- artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei jo nesustabdė prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią G. B.. Jeigu G. B. kirsdama važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja iki partrenkimo vietos 3,1 m atstumą įveikė bėgdama, tai tokie G. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, o išbėgo iš už sustojusio autobuso galinės dalies, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo pėsčiosios G. B. veiksmai,- tamsiu paros metu, keldama grėsmę eismo saugumui važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, o išbėgdama iš už sustojusio autobuso galinės dalies, sudarė kliūtį automobilio „( - )“ judėjimui bei buvojo partrenkta (kliudyta) (1 t., 98-105 b. l.).

32Iš 2018-05-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad:

331. Tikėtina, kad kontakto su automobiliu metu pirminį smūginį poveikį G. B. patyrė į kairės blauzdos apatinę dalį, į šią vietą automobiliui „( - ) atsitrenkus priekiniu kairiuoju ratu. Tikėtina, kad po pirminio smūgio į kairės kojos blauzdą, judėdama automobiliui „( - ) skersai iš kairės bei turėdama kinetinės energijos, G. B. dubens sritimi atsitrenkė į automobilio priekinį kairį sparną ir jį deformavo. Tikėtina, jog po atsitrenkimo į automobilio sparną, G. B. aukščiau dubens esanti kūno dalis pasviro link automobilio vidurio, virš variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, o tęsiantis automobilio „( - ) judėjimui į priekį, G. B. buvo nublokšta kairiau automobilio bei nubloškimo metu kliudė automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodį. Tikėtina, kad nublokšta nuo automobilio bei griūdama ant važiuojamosios dalies G. B. pakaušio dešiniąja puse bei dešiniąja alkūne atsitrenkė į asfaltuotos važiuojamosios dalies paviršių. Ant automobilio „( - ) bei G. B. sužalojimų vietoje nėra identifikuojančių požymių, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kurioje partrenkimo fazėje bei su kokiais paviršiais kontaktuojant G. B. patyrė sužalojimus kaktos kairėje bei kairės akies aplinkoje.

342. Pirminio kontakto su automobiliu „( - ) metu G. B. buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina, priekine kūno dalimi ar artima tokiai padėčiai į automobilio „( - )“ kairį šoną. Tikėtina, kad prieš pat partrenkimą G. B. bėgo.

353. Nagrinėjamo įvykio metu į važiuojančio automobilio „( - ) kairiojo šono priekinę dalį atsitrenkė skersine automobiliui kryptimi iš kairės važiuojamąją dalį kirtusi, tikėtina, bėgusi, G. B.. Tikėtina, kad kontakto su automobiliu metu pirminį smūginį poveikį G. B. patyrė į kairės blauzdos apatinę dalį, į šią vietą automobiliui „( - ) atsitrenkus priekiniu kairiuoju ratu. Tikėtina, kad po pirminio smūgio į kairės kojos blauzdą, judėdama automobiliui „( - ) skersai iš kairės bei turėdama kinetinės energijos, G. B. dubens sritimi atsitrenkė į automobilio priekinį kairį sparną ir jį deformavo. Tikėtina, jog po atsitrenkimo į automobilio sparną, G. B. aukščiau dubens esanti kūno dalis pasviro link automobilio vidurio, virš variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, o tęsiantis automobilio „( - ) judėjimui į priekį, G. B. buvo nublokšta kairiau automobilio bei nubloškimo metu kliudė automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodį. Tikėtina, kad nublokšta nuo automobilio bei griūdama ant važiuojamosios dalies G. B. pakaušio dešiniąja puse bei dešiniąja alkūne atsitrenkė į asfaltuotos važiuojamosios dalies paviršių.

364. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti pėsčiosios pertrenkimo vietą važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu.

375. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „( - ) važiavimo greitį prieš įvykį bei pėsčiosios partrenkimo metu.

386. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „( - ) vairuotojos T. O. veiksmai,– artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei jo nesustabdė prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią G. B.. Jeigu G. B. kirsdama važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja iki partrenkimo vietos 3,1 m atstumą įveikė bėgdama, tai tokie G. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, o nuo apie 8,6 m iki apie 10,6 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ir automobilio „( - ) vairuotos matomumo zonoje iki partrenkimo vietos bėgdama įveikė apie 1,94 m atstumą, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo pėsčiosios G. B. veiksmai,– tamsiu paros metu, keldama grėsmę eismo saugumui važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja bei sudarė, tikėtina, sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „( - ) judėjimui ir buvo jo partrenkta (kliudyta).

397. Techniniu požiūriu skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas, tačiau, jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje, prieš pat kontaktą su pėsčiąją, automobilis „( - ) buvo nusukinėjamas į dešinę, atsižvelgiant į automobilio sugadinimus bei pėsčiojo kontakto su automobiliu mechanizmą, tikėtina, jog automobilio nusukinėjimas į dešinę padidino automobilio iki kontakto su pėsčiąją nuvažiuotą atstumą, dėl ko pėsčioji kontaktavo ne su automobilio „( - ) priekine dalimi, o su automobilio „( - ) šonu.

408. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidarė G. B. 2017-03-07 apklausos metu bei 2017-06-15 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta situacija, tai G. B. veiksmai,– bėgimas per važiuojamąją dalį,– techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau atliktų skaičiavimų pagrindu galima tvirtinti, jog, tikėtina, įtakos įvykio kilimui neturėjo, nes G. B. įžengimo į važiuojamąją dalį momentu (skaičiavimuose naudotos vidutinės G. B. amžiaus pėsčiųjų judėjimo greičio reikšmės) automobilis „( - ) pėsčiosios judėjimo per kelią vietos buvo neprivažiavęs didesniu nei automobilio sustabdymui reikalingas atstumu (automobiliui važiuojant T. O. nurodomu 40÷45 km/h greičiu).

419. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji G. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, norėdama pereiti kelią privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja, neperžengdama perėjos ribų, į važiuojamąją dalį įžengti tik įvertinusi atstumą iki artėjančio automobilio „( - ) bei įsitikinusi, kad tai daryti saugu, neišeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių, rekomenduojama, kad tamsiu paros metu neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitus. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „( - ) vairuotoja T. O. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdama važiavimo greitį turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės aplinką, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba jeigu, dėl sustojusio autobuso, pėsčiųjų perėja nebuvo apžvelgiama visu pločiu, tai privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, o, jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, tai pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančią ir jos vairuojamam automobiliui iš kairės važiuojamąją dalį kertančią pėsčiąją – privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį.

4210. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „( - ) vairuotojos T. O. veiksmai,– artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei jo nesustabdė prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią G. B.. Jeigu G. B. kirsdama važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja iki partrenkimo vietos 3,1 m atstumą įveikė bėgdama, tai tokie G. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja, o nuo apie 8,6 m iki apie 10,6 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ir automobilio „( - ) vairuotos matomumo zonoje iki partrenkimo vietos bėgdama įveikė apie 1,94 m atstumą, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo pėsčiosios G. B. veiksmai,– tamsiu paros metu, keldama grėsmę eismo saugumui važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėja bei sudarė, tikėtina, sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „( - ) judėjimui ir buvo jo partrenkta (kliudyta) (1 t., 129-138 b. l.).

43Iš 2017-04-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad G. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu, kairės akies obuolio ir voko sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, kairės blauzdos skeveldrinis lūžimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 169-170 b. l.).

44Iš 2017-02-13 alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų kvito matyti, kad T. O. 2017-02-17 22.23 val. nustatytas 0.00 promilių girtumas (2 t., 62 b. l.).

45Iš 2018-10-25 apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas ( - ) (suklysta dokumente nurodant „Evobus“), valstybinis Nr. ( - ) kurio plotis yra apie 2,55 m, ilgis apie 11,85 m. Autobusas nuo priekinės durų angos galinio krašto iki galinių durų priekinio krašto yra apie 4,48 m. Galinių durų angos plotis apie 1,33 m. Nuo galinių durų galinio krašto iki autobuso galo yra apie 4,30 m. Autobuso šoniniai langai skaidrioje vietoje yra 1,34 m aukštyje nuo pagrindo. Autobuso priekinės ir galinės durys yra su stiklais, kurie prasideda 0,53 m aukštyje nuo pagrindo. Dešinės pusės galinio stiklo skaidrioji dalis yra 1,07 m nuo autobuso galo. Autobuso langai skaidrūs, netamsinti, reklaminėmis plėvelėmis neužklijuoti. Viduje nuo autobuso grindų iki kairės pusės šoninių stiklų apatinio krašto skaidrios dalies yra apie 0,94 m. Apžiūros metu autobuso pakaba nustatyta j darbinį važiavimo aukštį. Autobuso galinio lango stiklas yra 1,87 m aukštyje. Šis stiklas užtamsintas skylėta plėvele. Bendras autobuso aukštis apie 2,78 m (3 t., 69-76 b. l.).

46Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK ( - ) matyti, kad 2017-02-13 20.31 val. gautas pranešimas, jog partrenkta moteris, apie 20 m., skauda koją ir galvą, su tamsios spalvos automobiliu, kuris nuvažiavo link Klaipėdos, pagrindinis kelias, prie ( - ), pranešėjas K. (3 t., 102 b. l).

47Iš pateiktų 4 maršruto autobuso ( - ), valstybinis Nr. ( - ) grafikų matyti, kad atvažiavimas į ( - ) (įvykio vieta) numatytas 20.25 val. (3 t., 107 b. l.).

48Teismo nuomone, kaltinamosios T. O. versija, jog nukentėjusioji tamsiu paros metu neapšviestoje vietoje, neturėdama atšvaitų, staiga išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ne perėjoje ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilio šoną, o ji neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, paneigta iš dalies jos pačios parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

49Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė šiek tiek kitokias įvykio aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad tiksliausi yra jos parodymai, duoti 2017-06-15 parodymų patikrinimo vietoje, nes būdama pačioje įvykio vietoje ji geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, jog ji ėjo per pėsčiųjų perėją, nuvažiuojančio autobuso galui esant 4 m nuo perėjos, o draugei sušukus saugotis bėgo ir pėsčiųjų perėjoje kitoje važiuojamojoje kelio dalyje buvo partrenkta automobilio, teismas neturi pagrindo. Aptartus nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino liudytoja T. M., kurios parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtos liudytojos parodymus, jog nukentėjusioji prieš pat susidūrimą su automobiliu bėgo, patvirtina ir ekspertizės išvados, nustatant įvykio mechanizmą. Jų parodymus apie nuvažiuojantį autobusą, patvirtino liudytojas autobuso vairuotojas A. D., kuris parodė, kad išleidęs merginas, elgėsi įprastai - uždarė autobuso duris ir pradėjo važiuoti.

50Iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktų autobuso, kuriuo važiavo nukentėjusioji, išmatavimų matyti, kad autobuso ilgis yra apie 11,85 m, iš liudytojos T. M. parodymų patikrinimo vietoje sudaryto eismo įvykio plano matyti, kad autobusų stotelės ilgis yra 8,50 m, o iš eismo įvykio schemos matyti, kad pėsčiųjų perėjos plotis yra 4,10 m. Iš šių duomenų matyti, kad autobusui sustojus autobusų stotelės pradžioje, sustojusio autobuso galas išsikiša už pėsčiųjų perėjos apie 0,75 m. Vėlgi iš autobuso išmatavimų matyti, kad nuo galinių durų galinio krašto iki autobuso galo yra apie 4,30 m, o galinių durų angos plotis yra apie 1,33 m. Taigi nukentėjusioji aptartoje situacijoje iš autobuso galėjo išlipti prieš pat pėsčiųjų perėjos pradžią. Įvertinus liudytojo A. D. parodymus, kad jis sustodavo išlipantiems keleiviams patogesnėje vietoje, t. y. asfaltuotoje autobusų stotelės dalyje, tokiu atveju nukentėjusiosios išlipimo vieta galėjo būti ir toliau nuo pėsčiųjų perėjos pradžios. Vėlgi įvertinus tai, kad autobusas uždaręs duris pajudėjo, o išlipusi nukentėjusioji su drauge ginčijosi kaip elgtis, visai tikėtina nukentėjusiosios ir liudytojos T. M. nurodyta situacija, kad nukentėjusiajai einant per pėsčiųjų perėją, autobuso galas jau buvo už pėsčiųjų perėjos ir nesudarė jai kliūties eiti per pėsčiųjų perėją. Iš išdėstyto seka, kad kaltinamosios versija, kad nukentėjusioji atsitrenkė į jos automobilį už 9-10 metrų nuo pėsčiųjų perėjos, yra visiškai neįtikima.

51Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji po eismo įvykio gulėjo šalikelėje apie 7-12 metrų nuo pėsčiųjų perėjos (pagal liudytojos T. M. parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus – 9 m, pagal liudytojo P. K. parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus – 7,06 m, pagal 2017-02-13 eismo įvykio schemą – 11,9 m). Šiuo atveju vėlgi nėra pagrindo abejoti liudytojos T. M. parodymų patikrinimo vietoje duotais parodymais, jog po smūgio nukentėjusioji nukrito ant kelio važiuojamosios dalies apie 5 m nuo pėsčiųjų perėjos. Tai, kad nukentėjusioji veikiama inercinių jėgų galėjo būti nublokšta netgi 20 m nuo susidūrimo vietos, patvirtino ir eismo įvykių ekspertas D. J., panašią nuomonę pareiškė ir medicinos ekspertas R.P. P.. Pažymėtina tai, kad po susidūrimo su automobiliu, nukentėjusioji nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, o ją į šalikelę nutempė liudytoja T. M.. Įvertinus tai, kad ši liudytoja prie nukentėjusiosios turėjo bėgti įstrižai kelio važiuojamajai daliai (pagal jos parodymus įvykio metu ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos), visai tikėtina, kad šia trajektorija ji ir nutempė nukentėjusiąją į šalikelę, juolab, kad ji neturėjo visiškai laiko įvertinti situaciją, nes prie įvykio vietos grėsmingai artėjo kitas liudytojo P. K. automobilis. Pažymėtina ir tai, kad į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko jau po to, kai nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, taigi jos buvimo vietą šalikelėje po eismo įvykio fiksavo jai nesant, todėl laikyti patikimai nustatyta 2017-02-13 eismo įvykio schemoje pažymėtą nukentėjusios buvimo vietą šalikelėje, nėra pakankamo pagrindo.

52Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad T. O. tamsiuoju paros metu artėdama prie neapšviestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iš autobusų stotelės išvažiuojančiam autobusui užstojus jai dalį pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją nukentėjusiąją G. B., o nukentėjusioji G. B. vėlgi iš autobusų stotelės išvažiuojančiam autobusui užstojus jai priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį, t. y. nematydama atvažiuojančio automobilio bei negalėdama neįvertinti atstumo iki artėjančio automobilio, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įžengė į važiuojamąją dalį, o vėliau ir bėgo, neįsitikinusi, kad tai saugu.

53Aptartoje situacijoje, automobilio vairuotoja kaltinamoji T. O. pažeidė eismo įvykio metu galiojusio KET 30 punkto reikalavimus („Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“), o pėsčioji nukentėjusioji G. B. pažeidė KET 44 punkto reikalavimus („Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.“).

54BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.

55Pagal formuojamą teismų praktiką aptartas KET 30 punkto reikalavimas įpareigoja vairuotoją artėjant prie pėsčiųjų perėjos būti itin atidžiam, pasirengusiam pėsčiųjų išėjimui į gatvę ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Nors KET 44 punkte nustatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir įsitikina, jog tai saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl vairuotojas, matydamas, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, taip, kaip to reikalaujama KET 30 punkte, privalo būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje, vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavęs ar sustojęs automobilis ir pan. Toks pasiteisinimas negali pašalinti vairuotojo kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-416/2010, 2K-195/2011, 2K-185/2012, 2K-402/2012, 2K-554/2012, 2K-31/2013, 2K-445/2014, 2K-530/2014, 2K-25-489/2017).

56Nors vėlgi formuojamoje teismų praktikoje yra apibrėžta, kad vairuotojo atsakomybė dėl pėsčiųjų sužalojimo pėsčiųjų perėjoje nekyla tik nesant Kelių eismo taisyklių pažeidimo arba nesant vairuotojo kaltės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. kai vairuotojas važiuoja leistinu greičiu, o pėsčiasis staiga išbėga į kelio eismo juostą, kuria juda automobilis, greitai bėga per perėją ir dėl to vairuotojas neturi galimybės laiku sustabdyti automobilio ir išvengti eismo įvykio, tačiau teismas šiuo nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad T. O. neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Kaip teigia pati kaltinamoji, ji važiavo jai gerai pažįstamu keliu, žinojo, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, šalia jos kitoje kelio pusėje yra autobusų stotelė, matė šioje autobusų stotelėje sustojusį autobusą, iš ko galėjo numatyti, kad iš to autobuso išlips žmonės ir eis per pėsčiųjų perėją. Teismo nuomone, tokioje situacijoje kaltinamoji T. O. turėjo numatyti, kad jos kelyje gali atsirasti netgi ir staigi kliūtis ir privalėjo vadovautis KET 30 punkte numatytais reikalavimais, t.y. stabdyti automobilį ir tik įsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, ją pervažiuoti. Tačiau T. O., nematydama pėsčiųjų perėjos dalies (tą vaizdą jai užstojo iš autobusų stotelės išvažiuojantis autobusas), ir nebūdama įsitikinusi , jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, automobilio nestabdė ir elgėsi aiškiai netinkamai.

57Tuo būdu teismas visiškai sutinka su ekspertizės išvada, jog jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „( - ) vairuotojos T. O. veiksmai,– artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei jo nesustabdė prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią G. B.. Būtent tokie kaltinamosios veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nes jeigu ji būtų pasielgusi taip, kaip numatyta KET 30 punkte, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų sužalota G. B.. Nėra abejonių ir dėl to, kad tarp kaltinamosios veikos – sukelto eismo įvykio ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

58Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad T. O. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nepraleidžia pėsčiojo, nes jo nepastebėjo), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdama vairuotojo pažymėjimą bei tam tikrą vairavimo patirtį, susidariusioje eismo situacijoje būdama pakankamai atidi, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti.

59Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamoji T. O. 2017-02-13, apie 20.25 val., ( - ) autobusų stotele, Klaipėdoje, pažeisdama tuo metu galiojusio KET 30 punkto reikalavimus, vairuodama automobilį „( - ) valstybinis numerio ženklas ( - ) dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti bei partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją G. B., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas., Taigi kaltinamosios T. O. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

60Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

61Kaltinamosios T. O. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

62Kaltinamoji T. O. padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, mokosi, augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai T. O. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant artimą sankcijos minimumui jos dydį.

63Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 779,91 Eur turtinės žalos, susidedančios iš neįgaliojo vežimėlio nuomos (10 Eur), automobilio statymo mokamoje vietoje (16,80 Eur), stomatologo paslaugų (150 Eur), ortopedijos parduotuvės paslaugų (32,80 Eur), reabilitacijos palaugų (63 Eur), vaistų (22,60 Eur), transporto išlaidų (484,65 Eur), ir 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamosios T. O. bei civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ (1 t., 179-183 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

64Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. dėl turtinės žalos parodė, kad ji patyrė visas 779,91 Eur vertės išlaidas, nes turėjo ne tik gydytis, važinėti pas gydytojus, bet ir negalėjo gyventi mokymosi įstaigos bendrabutyje, kuris nepritaikytas asmenims judantiems su neįgaliojo vežimėliu, todėl į mokyklą iš Puteikių kaimo į Klaipėdą vežiojo tėtis, be to, nuveždavo tik į atsiskaitymus. Teismas neturi pagrindo abejoti šios nukentėjusiosios parodymais, juos patvirtina pateikti išlaidų kvitai ir medicininiai dokumentai. Taigi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinio ieškinio dalis dėl 779,91 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, turtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo ( - ).

65Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad prieš eismo įvykį lankė mokyklą, kuri susijusi su bendruoju lavinimu ir muzikiniu švietimu, aktyviai koncertuodavo, po įvykio buvo apribotas jos judėjimas, buvo pasiūlymas mesti šiuos mokslus, patyrė daug psichologinių išgyvenimų, labiausiai sutrikdyta mokymosi veikla, negalėjo nei vaikščioti nei judėti, patyrė dvi sunkias operacijas.

66Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

67Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

68Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11584,80 Eur: kasacinės bylos: 2K-68/2008 (11584,80 Eur (40000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-386/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžių, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-141/2013 (4344,30 Eur (15 000 Lt) - kairės rankos stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis su poslinkiu, buvo atliktos operacijos, nukentėjusioji gana ilgą laiką buvo nedarbinga, rankoje liko matomas randas, iki šiol jaučia patirto sužalojimo pasekmes, 2K-129/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816,96 Eur (9726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (4054,68 Eur (14000 Lt) - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-200/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-277/2010 (1685,59 Eur (5820 Lt) - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-141/2013 (4344,30 Eur (15000 Lt) - kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinė kraujosruva kairės blauzdoje, buvo atliekamos operacijos, 6 mėnesių nedarbingumas, pasekmės iki šiol), 2K-551/2013 (4923,54 Eur (17000 Lt) - muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio žvyno lūžis nueinantis į bazę be kompresijos į smegenis, kuris gali būti vertinamas atviru kaukolės lūžiu, smulkūs kontūziniai židinukai kairės galvos smegenų kaktinės skilties bazaliniame šoniniame paviršiuje, minkštųjų audinių sumušimas ir odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-471/2014 (1448,10 Eur (5000 Lt) odos nubrozdinimais kairėje pėdoje ir blauzdoje ir kairės pėdos antro padikaulio lūžiu, priežastimi, pastarasis patyrė kasdieninio gyvenimo dezorganizaciją, nes dėl traumos jis ilgą laiką buvo nedarbingas, keturis mėnesius, kaip teigė nukentėjęs, truko jo reabilitacija, traumos pasekmes jaučia iki šiol), 2K-372-942/2015 (2027,34 Eur (7000 Lt) – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (2896,20 Eur (10000 Lt) - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

69Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G ( - ) nurodyta, kad G. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu, kairės akies obuolio ir voko sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, kairės blauzdos skeveldrinis lūžimas. Pasak nukentėjusiosios, apie 4 mėnesius ji buvo prikaustyta prie lovos, judėti galėjo tik neįgaliojo vežimėlio dėka, patyrė dvi sunkias operacijas, po antros operacijos mėnesiui koja buvo stabilizuota gipso langete, nuo avarijos iki spalio mėnesio negalėjo normaliai lankyti mokyklos ir gyventi mokyklos bendrabutyje, nes jis nepritaikytas žmonėms judantiems su neįgaliojo vežimėliu. Be to, iš nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų (3 t. 26-30 b. l.) matyti, kad ji ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai, kentė kojos skausmus, atsirado psichologinės problemos.

70Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji G. B. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamoji kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad T. O. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - esant blogam matomumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, elgėsi nerūpestingai ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, eismo įvykis, kurį padarė T. O., yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, ji vairavo blaivi.

71Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4500 Eur), 1A-82-462/2019 (5000 Eur)), atlygintinas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 4300,00 Eur. Ši suma nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo ( - ), kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5000,00 Eur).

72Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš kaltinamosios 5200 Eur patirtų atstovavimo išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

73Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

74Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, atstovo baigiamoji kalba iš dalies sutapo su jo skundo ikiteisminio nagrinėjimo metu turiniu, teismo nuomone, prašomos priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, juolab, kad atstovo valandinis įkainis viršija nustatytus koeficientus, nurodytus Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Taigi prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažinama iki 3000 Eur.

75Daiktai - nukentėjusiosios G. B. rūbai ir avalynė, saugomi Klaipėdos AVPK (2018-06-04 kvitas B serija BBB Nr. 035391), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai.

76Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Nutarė

77T. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

78Nustatyti, kad baudą T. O. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

79Daiktus - nukentėjusiosios G. B. rūbus ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK (2018-06-04 kvitas B serija BBB Nr. 035391), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai G. B..

80Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai G. B. iš civilinio atsakovo ( - ) 779,91 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 91 euro centą) turtinės žalos ir 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

81Priteisti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai G. B. iš nuteistosios T. O. 3000 eurų (tris tūkstančius eurų) už suteiktas advokato paslaugas.

82Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. t.o., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), ( - ) pilietė, turinti leidimą nuolat... 4. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 5. Teismas... 6. T. O. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 7. ji 2017-02-13, apie 20.25 val., ( - ) Klaipėdoje, pažeisdama tuo metu... 8. Kaltinamoji T. O. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl kaltinimo... 9. Nukentėjusioji G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasario 13 d. vyko... 10. Teisėjui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-07... 11. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad datos negali pasakyti,... 12. Teisėjui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-06... 13. Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. B. yra buvusios... 14. Teisėjui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-12... 15. Liudytojas D. O. (D. O.) teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, jog... 16. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo „Pajūrio... 17. Ekspertas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės... 18. Ekspertas Rimantas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbo... 19. Iš 2017-02-13 Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, kad... 20. Iš 2017-02-13 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 21. Iš 2017-02-13 policijos pareigūno B. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad... 22. Iš 2017-02-13 Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių... 23. Iš 2017-02-17 apžiūros protokolo bei priedų matyti, kad automobiliui „( -... 24. Iš 2017-06-28 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėti G.... 25. Iš 2017-07-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( -... 26. 1. Įvykio metu į važiuojančio automobilio „( - )“ kairiojo šono... 27. 2. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti... 28. 3. Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti... 29. 4. Jeigu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto pėsčiųjų perėja, tai... 30. 5. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje... 31. 6. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto... 32. Iš 2018-05-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. ( - )... 33. 1. Tikėtina, kad kontakto su automobiliu metu pirminį smūginį poveikį G.... 34. 2. Pirminio kontakto su automobiliu „( - ) metu G. B. buvo vertikalioje... 35. 3. Nagrinėjamo įvykio metu į važiuojančio automobilio „( - ) kairiojo... 36. 4. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti... 37. 5. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti... 38. 6. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį kirto... 39. 7. Techniniu požiūriu skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas yra... 40. 8. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidarė G. B. 2017-03-07 apklausos metu... 41. 9. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje... 42. 10. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji G. B. važiuojamąją dalį... 43. Iš 2017-04-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 44. Iš 2017-02-13 alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų kvito matyti, kad T.... 45. Iš 2018-10-25 apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas... 46. Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK ( - ) matyti, kad 2017-02-13 20.31 val.... 47. Iš pateiktų 4 maršruto autobuso ( - ), valstybinis Nr. ( - ) grafikų... 48. Teismo nuomone, kaltinamosios T. O. versija, jog nukentėjusioji tamsiu paros... 49. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė šiek tiek kitokias... 50. Iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktų autobuso, kuriuo važiavo... 51. Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji... 52. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad T. O. tamsiuoju paros metu... 53. Aptartoje situacijoje, automobilio vairuotoja kaltinamoji T. O. pažeidė eismo... 54. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 55. Pagal formuojamą teismų praktiką aptartas KET 30 punkto reikalavimas... 56. Nors vėlgi formuojamoje teismų praktikoje yra apibrėžta, kad vairuotojo... 57. Tuo būdu teismas visiškai sutinka su ekspertizės išvada, jog jeigu... 58. Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad T. O. įvykdytas... 59. Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai... 60. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 61. Kaltinamosios T. O. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių... 62. Kaltinamoji T. O. padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą... 63. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. pareiškė civilinį ieškinį... 64. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. dėl... 65. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad prieš eismo įvykį... 66. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį... 67. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 68. Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių... 69. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 70. Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių,... 71. Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui... 72. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B.... 73. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 74. Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio... 75. Daiktai - nukentėjusiosios G. B. rūbai ir avalynė, saugomi Klaipėdos AVPK... 76. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 77. T. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 78. Nustatyti, kad baudą T. O. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo... 79. Daiktus - nukentėjusiosios G. B. rūbus ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK... 80. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš... 81. Priteisti civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai G. B. iš nuteistosios T. O.... 82. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...