Byla 1A-24-557/2016
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, gynėjui Mindaugui Šatui, nukentėjusiųjų S. Š. ir G. Š. įgaliotajam atstovui adv. Romanui Lupeikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

2Nuosprendžiu nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš nuteistosios V. Z. nukentėjusiajai G. Š. priteista 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiosios S. Š. civilinis ieškinys atmestas. Iš nuteistosios V. Z. nukentėjusiajai S. Š. priteista 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4V. Z. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai surikdyta kitų žmonių sveikata: ji 2014 m. kovo 17 d. apie 13.30 val. Plungės mieste, nelygiareikšmių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. ( - ) važiuodama šalutiniu keliu – Laisvės gatve, nesustojo prieš STOP liniją, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamam R. Š. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Š. padaryti galvos, dešinio peties, dešinės alkūnės sumušimai, krūtinės ląstos sumušimai su dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje – dešinio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į dešinės šlaunies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivei G. Š. padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies vokus, dešinę smilkininę sritį, įspaustiniu dešinio momenkaulio lūžimu, kertančiu dešinio smilkinkaulio žvyną bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, smegenų sumušimo židiniu kairėje pakaušinėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

5Apeliaciniu skundu nuteistoji V. Z. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu bylą nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, arba pakeisti nuosprendį, perkvalifikuoti jos veiką iš BK 281 str. 3 d. į BK 281 str. 1 d. ir atmesti G. Š. civilinį ieškinį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad nei vienas asmuo negali būti pripažintas kaltu kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Mano, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas nepilnai ištyrus visas įvykio aplinkybes, tuo buvo pažeista BPK 20 str. 3 d. nuostata, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bei 5 d. nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o prielaidomis, spėliojimais, net pats tokias prielaidas sukūrė. Pažymi, jog teismas klaidingai nurodė, kad V. Z. neprisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad dėl paties įvykio, kad nesustojo prie STOP ženklo, ji prisipažino pilnai, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, tai nuo jos nepriklausė, o dėl to, kas vyko nukentėjusiųjų automobilyje ir dėl eismo įvykio pasekmių – sunkaus kūno sužalojimo – kalti jie patys, kadangi vaikas buvo neprisegtas saugos diržais.

6Nurodo, kad teismas vienareikšmiškai atmetė jos nurodytą eismo įvykio kilimo priežastį – staigų momentinį apeliantės sveikatos sutrikimą, nulėmusį šio įvykio kilimą, laikydamas tai V. Z. pasirinkta gynybine pozicija. Savo tokį sprendimą motyvuoja tuo, kad teisme ištirti bylos duomenys nepatvirtina V. Z. parodymų, jog prieš eismo įvykį ji buvo praradusi sąmonę, nes jos automobilis nevaldomas nebūtų fiziškai nuvažiavęs 450 metrų nuo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos, Laisvės g. 69, iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos, V. Z. įvykio vietoje buvo sąmoninga ir vaikščiojo. Niekas nenustatė, kokį iš tiesų atstumą automobilis nuvažiavo V. Z. nevaldomas, o teismo nuosprendyje nurodomi 450 metrų yra tik paties teismo prielaida. Be to, teismas nurodė, kad gydytojai, ištyrę V. Z. sveikatą, nenustatė jokios diagnozės, paremtos objektyviais duomenimis, kuri būtų galėjusi sąlygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sąmonės praradimą. Šią išvadą teismas pagrindė papildoma specialisto išvada Nr. pG27/15(03), kurioje būtent tai ir nurodyta, tačiau šios išvados neįvertino kritiškai bei nesiėmė priemonių jai patikrinti. Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad gydytojo neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos metu nustatytos diagnozės – apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas yra grindžiamos tiktai subjektyviais nusiskundimais, neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiūriu nėra reikšmingos, o pačiame konsultacijos įraše yra prieštaravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo sąmoninga, viską prisimena. Teismo medicinos ekspertas G. P. nemotyvuotai atmetė kito specialisto – gydytojo neurologo V. N. nustatytą diagnozę, todėl teismo pareiga buvo kruopščiai patikrinti tiek vieno, tiek kito specialisto išvadas dėl apeliantės sveikatos ar nesveikatos ir tik tada priimti galutinį sprendimą dėl to, kokios būklės V. Z. buvo betarpiškai prieš įvykstant automobilių susidūrimui, ir ką šioje baudžiamojoje byloje laikyti įrodymu. V. Z. sveikatos tyrimai, kurie neparodė jokios patologijos, galėjusios sukelti trumpalaikį sąmonės netekimą ir leidę teismo medicinos ekspertui atmesti gydytojo neurologo nustatytą diagnozę, buvo atlikti praėjus 3-4 mėnesiams nuo autoįvykio. Medicinos praktikoje žinomas ne vienas atvejis, kai sąmonė trumpam prarandama dėl įvairiausių priežasčių – nervinės įtampos, emocijų, kitokių reiškinių, kurie net nebūtinai palieka pėdsakus. V. Z. tuo metu gyveno viena su sūnumi, vyras dirbo užsienyje, buvo nuolatinėje įtampoje dėl tėvo, sergančio vėžiu, sveikatos.

7Pabrėžia, kad nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl V. Z. kaltės nurodė, kad ji pažeidė KET 158 p. reikalavimus, kas atitinka jai pareikštą kaltinimą, bei papildomai nurodė, kad V. Z. pažeidė ir KET 14 p. dalį, draudžiančią vairuoti pavargus. Apeliantei neaišku, iš kokių bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad dėl nuovargio V. Z. nesutelkė dėmesio į kelią, į automobilio vairavimą ir todėl sukėlė eismo įvykį. Mano, kad tai dar viena paties teismo sukurta prielaida, leidžianti priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo pačiu teismas, nurodydamas, kad V. Z. pažeidė KET 14 p., galimai pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas dėl teisminio nagrinėjimo ribų bei esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme. Teisingo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimui reikšminga aplinkybė, kas ir kokius KET reikalavimus pažeidė bei kiek šie pažeidimai įtakojo atsiradusias pasekmes. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas R. Š. nepažeidė ne tik KET 204 p., bet ir 134 p. reikalavimų. Teismo išvada, kad KET 134 p., reikalaujančio iš vairuotojo atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams nesilaikymas ir priešingas veiksmas – greičio didinimas buvo tinkamas buvusioje situacijoje nepagrįsta niekuo kitu, tik subjektyviais R. Š. teiginiais, kad už 100 m pamatęs artėjantį į sankryžą automobilį, jis siekė išvengti susidūrimo bandydamas didinti greitį, nes kitos galimybės neturėjo. Ar tokie vairuotojo R. Š. veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko KET reikalavimus, ir ar jie nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu bei jo pasekmėmis, turėjo nustatyti specialistas autotechnikas, tačiau toks klausimas iš viso nebuvo užduotas. Jei R. Š. pasirinktas elgesio variantas buvo netinkamas, kiltų abipusės kaltės ne tik dėl eismo įvykio pasekmių, bet ir dėl jo priežasčių klausimas.

8Nurodo, kad abejones sukelia tiek R. Š., tiek S. Š. parodymai dėl atstumo, kuris buvo likęs apeliantei ir jiems privažiuoti iki sankryžos, abiejų automobilių judėjimo greičių. Pažymėtina, kad automobilių judėjimo greičius galima būtų nustatyti pagal automobilių pažeidimus bei jų stabdymo žymes, judėjimą po susidūrimo, tačiau tai nebuvo atlikta. Jei R. Š. važiavo leistinu 50 km/h greičiu, tai jis turėjo galimybę sustoti per mažesnį nei jo nurodomas 50 m atstumas. Jei per tą patį laiką S. Š. suspėjo pati atsisegti saugos diržą, atsegti G. Š. vaikiškos kėdutės saugos diržą ir vaiką paimti ant rankų, apeliantei kyla klausimas, kodėl R. Š. nespėjo paspausti stabdžio pedalo ir sustoti neprivažiavęs sankryžos, taip išvengdamas susidūrimo su V. Z. automobiliu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kokie sužalojimai būtų buvę padaryti S. Š., jei ji pati būtų prisisegusi saugos diržą. Tik atsakius į šiuos klausimus galima objektyviai įvertinti priežastinį ryšį tarp V. Z. veikos bei autoįvykio pasekmių ir V. Z. atsakomybės už jas tiek baudžiamąja, tiek civiline prasme. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, turi būti nustatyti ne tik objektas ir objektyvioji pusė, bet ir subjektas bei subjektyvioji pusė. Jei V. Z. dėl savo momentinio sveikatos sutrikimo, pasireiškusio sąmonės praradimu, neteko galimybės vairuoti automobilį, ji negali būti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu. Jei autoįvykio pasekmės – nesunkus S. Š. ir sunkus G. Š. sveikatos sutrikdymas atsirado dėl S. Š. veiksmų atsegant saugos diržus, o to nepadarius šių pasekmių nebūtų buvę, apie ką galima spręsti iš 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-249(14)/11K-81(15), kyla V. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d. klausimas. Nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp V. Z. veikos galimai pažeidžiant KET 158 p. reikalavimus, apeliantė mano, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 281 str. 1 d. ar net pagal ATPK 127 str. 1 ar 2 d. Tokia prielaida galima atsižvelgiant į tai, kad R. Š., kuris eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą, sužalojimų nepatyrė (bent jau baudžiamojoje byloje priešingų duomenų nėra).

9Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, teismas taip pat turėjo turėti atsakymus į aukščiau nurodytus klausimus ir tik tada apsispręsti dėl priteisiamos sumos ar apskritai ieškinio atmetimo. Be to, priteisdamas iš V. Z. G. Š. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad draudimo bendrovė, atlygindama nukentėjusiosioms G. Š. ir S. Š. maksimalią draudiminę sumą 5000 Eur neišskyrė, kokia dalis kuriai tenka. Apeliantės nuomone, draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai atlyginti ribojimas 5000 eurų suma visiems nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/103/EB, kuri nenumato neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko ribojimo. Ši direktyva yra tiesioginio taikymo nacionalinėje teisėje dokumentas, todėl teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, ją turėjo taikyti ir šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje bei neturtinės žalos atlyginimą priteisti ne iš V. Z., o iš draudiko.

10Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

12Dėl nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikacijos

13Nuteistoji apeliaciniu skundu ginčija inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., sudėties subjektyviąją pusę – kaltę, bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių egzistavimą. Nuteistoji teigia, kad jos veiksmuose iš esmės nėra kaltės, nes ji Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė praradusi sąmonę, o ne dėl neatsargaus vairavimo. Be to, nurodo, kad dėl eismo įvykio padarinių kalti patys nukentėjusieji – R. Š., išvydęs kliūtį, užuot stabdęs padidino greitį, o ant galinės sėdynės sėdėjusios S. Š. ir G. Š. sveikatos sutrikdymai kilo dėl to, kad S. Š. prieš eismo įvykį atsisegė savo ir dukters saugos diržus.

14Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

15Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, nes buvo praradusi sąmonę ir jos veiksmuose negali būti kaltės, o teismas nepagrįstai nustatė, kad 450 metrų atstumo automobilis nebūtų nuvažiavęs jai būnant be sąmonės, be to, nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta diagnozė, galėjusi sąlygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sąmonės praradimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančia 2014-08-12 specialisto išvada Nr. pG 1671/14 (03) konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra pilnai nustatyta jokia V. Z. interkranijinė ar kaklo srities patologija. Iš byloje esančios 2015-01-29 specialisto išvados Nr. pG 27/15(03) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. Z. nenustatyta jokia diagnozė, paremta objektyviais duomenimis, kuri būtų galėjusi sąlygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sąmonės praradimą. Gydytojo neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos metu V. Z. nustatytos diagnozės – apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas – yra grindžiamos tik subjektyviais nusiskundimais, todėl neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiūriu domėn neimamos. Neurologo gyd. V. N. konsultacijos įraše yra prieštaravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo „sąmoninga, viską prisimena“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. nurodė, kad V. Z. buvo atlikti visi reikiami papildomi kaklo, plaučių, kaklo kraujagyslių tyrimai ir patologijos nerasta. Atminties praradimas būna po smegenų sukrėtimo, o tai neįtikėtina, nes pas ją viskas rasta sveika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta patologija, todėl nėra jokio pagrindo sakyti, kad prarado sąmonę iki įvykio. Neįtikima, kad artimojo netektis gali iššaukti neurozę – dėl jos žmogus gali tik depresuoti ar liūdėti (t. 2, b. l. 43). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, gydytojo neurologo V. N. V. Z. nustatyta diagnozė yra motyvuotai paneigta teismo medicinos ekspertų, remiantis objektyviais apeliantės sveikatos tyrimų rezultatais. Sistemiškai lyginant minėtas specialisto išvadas bei eksperto paaiškinimus matyti, kad be pačios V. Z. tvirtinimo, kad ji apalpo vairuojant automobilį (kas iš V. Z. žodžių nurodyta ir neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos išraše), nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią V. Z. versiją. Tiek pateiktose specialistų išvadose, tiek ir eksperto paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodoma, kad ištyrus V. Z. jokių pakitimų, kurie būtų galėję sukelti sąmonės netekimą, nenustatyta. Be to, ekspertai pažymėjo, kad stresas ar liūdesys dėl artimojo netekties taip pat negalėtų iššaukti tokio pobūdžio priepuolio. Nors apeliantė nurodo, kad niekas nenustatė, kokį iš tiesų atstumą automobilis nuvažiavo jos nevaldomas, o teismo nuosprendyje nurodomi 450 metrų yra tik teismo prielaida, tačiau pati V. Z. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad meno mokykla buvo paskutinis jai užsifiksavęs pastatas ir ji neatsimena, kaip nuvažiavo tą atstumą iki sankryžos, kad sąmonę prarado prie meno mokyklos (t. 1, b. l. 191). Nors apeliantė vėliau pakeitė savo poziciją ir nurodė (t. 2, b. l. 6), kad netvirtina be sąmonės važiavusi nuo pat meno mokyklos, o tik nurodžiusi, kad tai paskutinis pastatas, kurį pamena (kaip minėta, teismo medicinos ekspertas nenustatė jokių objektyvių apeliantės sveikatos sutrikimų, galėjusių sąlygoti ne tik sąmonės netekimą, bet ir atminties praradimą), pažymėtina, kad šioje gatvėje iki sankryžos yra kitų pastatų, kurių apeliantė nurodo jau nebeprisimenanti, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, šioje vietoje yra intensyvus eismas, o kelias daro vingį, kurio nekontroliuojamas automobilis įveikti negalėtų. Taigi tiek objektyvių apeliantės sveikatos sutrikimų nebuvimas, tiek ir apklaustų asmenų parodymais nustatytas pakankamai ilgą laiką iki įvykio trukęs apeliantės automobilio valdymas (kelių šimtų metrų atstumo nuvažiavimas vingį darančioje intensyvaus eismo kelio atkarpoje, išlaikant automobilio važiavimo greitį ir trajektoriją) visiškai paneigia apeliantės versiją, neva V. Z. prarado sąmonę prieš eismo įvykį.

16Apeliaciniame skunde V. Z. taip pat nurodo, kad nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo sprendimą papildomai nurodė, jog ji pažeidė ir KET 14 p. dalį, draudžiančią vairuoti pavargus, ir taip galimai pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas dėl teisminio nagrinėjimo ribų bei esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme. BPK 255 str. 1 d. numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, analizuodamas V. Z. nusikalstamą veiką pažymėjo, kad ji pažeidė ir KET 14 p., inter alia draudžiantį vairuoti transporto priemonę pavargusiems asmenims, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Tokią išvadą teismas padarė, vertindamas pačios V. Z. nurodytas aplinkybes, kad nepamena, nuo kurios vietos jai važiuojant kelyje pasidarė bloga, turėjo sergantį tėvą, kurį slaugė, turėjo daug rūpesčių, ir spręsdamas, kad tokia nuteistosios būklė galėjo nulemti jos išsiblaškymą, dėmesio į kelią nesutelkimą ir eismo įvykio sukėlimą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, kadangi byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, eksperto paaiškinimai teisme bei pačios nuteistosios parodymai patvirtina, kad būtent dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (V. Z. slaugė sunkia liga sergantį tėvą) atsiradęs nuovargis ir koncentracijos stoka yra labiausiai tikėtina ir logiška V. Z. KET 158 p. pažeidimo padarymo ir eismo įvykio sukėlimo priežastis. Kita vertus, V. Z. nuteista ne už bendro pobūdžio KET 14 p. pažeidimą, kuris pats savaime negali sukelti autoįvykio, o už atitinkamas pasekmes sukėlusį KET 158 p. pažeidimą. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas už KET 14 p. pažeidimą V. Z. nenuteisė ir kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo nepakeitė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas.

17Apeliaciniame skunde V. Z. nurodo, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) kuriuo važiavo nukentėjusieji, vairuotojas R. Š. galimai pažeidė ne tik KET 204 p., bet ir 134 p. reikalavimus, nes R. Š., pamatęs už 100 m. į sankryžą artėjantį automobilį, bandė išvengti susidūrimo, didindamas greitį, nors turėjo stabdyti. Teismas neišsiaiškino, ar tokie vairuotojo R. Š. veiksmai atitiko KET reikalavimus, ir ar jie nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu bei jo pasekmėmis. KET 134 p. (įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 pakeista taisyklių redakcija) numatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi pareiga stabdyti vairuotojui kyla, ne kelių šimtų metrų atstumu pastebėjus šalutiniu keliu važiuojantį automobilį, o pastebėjus atsiradusią kliūtį ar iškilusią grėsmę eismo saugumui. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kuriuo momentu vairuotojui R. Š. atsirado kliūtis ar kilo grėsmė eismo saugumui.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykių ekspertas D. J. paaiškino, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybių nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimo greitį. Techniniu požiūriu, bet kokiomis aplinkybėmis kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo stabdyti vairuojamą automobilį. Vairuotojas turi važiuodamas žiūrėti aprėpdamas važiuojamąją dalį ir techniniu požiūriu nėra įpareigotas žiūrėti, kas dedasi šalikelėje. Techniniu požiūriu atliekant skaičiavimus grėsmė eismo saugumui nagrinėjamoje situacijoje kyla, kai automobilis iš šalutinio kelio įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą, kur sankryžoje susikerta važiuojamosios dalys. Pareiga reaguoti į kliūtį atsiranda ir laikoma, kad kliūtis buvo sudaryta tik tada, kai šalutiniu keliu važiuojantis automobilis nesustojo prie STOP linijos ir įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą. Atsižvelgiant į byloje užfiksuotus sankryžos išmatavimus, jei vairuotojas R. Š. ir būtų reagavęs į tokią kliūtį stabdydamas automobilį, tai vargu ar būtų spėjęs automobilį sustabdyti. Automobilis, važiavęs šalutiniu keliu, atsitrenkė į automobilio „Seat Alhambra“ kairiojo šono galinę dalį. „Seat Alhambra“ vairuotojas didino greitį. Jeigu jis būtų stabdęs, tai tada automobilis būtų lėčiau važiavęs ir tikėtina, kad smūgis būtų į kairio šono priekinę dalį arba į galinės kairės pusės duris. Techniniu požiūriu nėra galimybės nuspėti, kokios tokiu atveju būtų pasekmės. Iš šių eksperto paaiškinimų matyti, jog R. Š. KET 134 p. numatyta pareiga stabdyti transporto priemonę kilo tik V. Z. vairuotam automobiliui nesustojus prie STOP linijos (ją pravažiavus), nes tik tuo metu atsirado kliūtis ir kilo grėsmė eismo saugumui, tačiau net ir laiku sureagavus į tokią kliūtį bei pradėjus stabdyti, susidūrimo išvengti nebūtų pavykę. Kaip nurodė ekspertas, grėsmė eismo saugumui vairuotojui R. Š. kilo ir atsirado pareiga į ją reaguoti, tarp abiejų automobilių likus labai nedideliam atstumui, t. y. V. Z. automobiliui nesustojus prie STOP linijos ir įvažiavus į sankryžą. Nuo šio momento tiek R. Š. didinant greitį, tiek ir tuomet, jei išvydęs kliūtį ir realiai gręsiantį pavojų jis būtų pradėjęs stabdyti, jo vairuojamas automobilis vis tiek būtų susidūręs su V. Z. automobiliu, o esant nenuspėjamoms šoninio smūgio pasekmėms nėra galimybės įvertinti, kuris susidūrimas būtų buvęs pavojingesnis. Taigi, nustačius, jog tuo momentu, kai R. Š. kilo pareiga reaguoti į kliūtį, nei stabdydamas, didindamas greitį jis nebeturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, taip pat nenustačius, kad greičio didinimas nagrinėjamu atveju būtų turėjęs įtakos eismo įvykio kilimui ar eismo įvykio pasekmėms laikytina, jog R. Š. savo veiksmais KET 134 p. nepažeidė.

19Apeliantė laikosi pozicijos, kad nepaisant to, jog ji išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir dėl to susidūrė su R. Š. vairuotu automobiliu, esminiai įvykio padariniai kilo ne dėl jos, o dėl R. Š. vairuoto automobilio ekipažo narių padarytų pažeidimų. Iš tiesų, kaip jau minėta, BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, ir tai reiškia, kad būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483/2013).

20Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Š. pažeidė įvykio metu galiojusios redakcijos KET 204 p. (Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse) reikalavimus, nes, kaip nurodo proceso dalyviai ir patvirtina ekspertizės aktas, eismo įvykio metu nukentėjusioji G. Š. buvo ne specialioje kėdutėje, o ant motinos S. Š. rankų. Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutikti negali. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Š. nurodė, kad vyras prisegė vaiką, ji prisisegė pati, ir važiuojant Rietavo gatve pamačiusi, kad artėja automobilis, suvokusi, kad jis nesustos, ji atsisegė savo diržą ir griebė dukrą iš kėdutės, norėdama savo kūnu ją apsaugoti. Kėdutė buvo ant galinės sėdynės už vairuotojo, dukrą prisegė vyras, o ji atsegė diržą ir vaiką griebė į glėbį. Saugos diržas yra per vidurį, jis atsisega paspaudus. Kai tik vaiką paėmė ant rankų, buvo smūgis (t. 1, b. l. 192-193). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. Š. nurodė, kad įsisodino savo vaiką į kėdutę, važiuojat pamatė, kad parvažiuoja automobilis Renault, jis bandė išvengti susidūrimo, bet nepavyko. Vaikas sėdėjo kėdutėje, jis pats jį prisegė, žmona taip pat buvo prisisegusi. Žmona išgriebė vaiką iš kėdutės ir iš jos rankų iškrito (t. 1, b. l. 191-192). Iš išvardinto seka, kad R. Š. prieš kelionę pasodino mažametę dukrą į jai pritaikytą kėdutę, tinkamai ją prisegė kėdutėje, tačiau vaiką prieš pat susidūrimą su kita transporto priemone, tuo metu, kai R. Š. bandė išvengti susidūrimo, iš kėdutės ištraukė į įvykius savo iniciatyva ir nuožiūra reagavusi šalia dukters sėdėjusi vaiko motina. Tai, kad vaikas galėjo būti prisegtas, ir motinai būtų užtekę laiko prieš smūgį atsegti vaiką, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas D. J.. Tokiu būdu, nustačius, kad automobilį vairavęs asmuo pasodino mažametę dukrą į tam specialiai pritaikytą kėdutę, ją prisegė, ir ji buvo vežama specialioje sėdynėje, tačiau eismo įvykio metu vaiką be vairuotojo žinios savavališkai atsegė ir iš kėdutės ištraukė kita automobilio keleivė, vairuotojui neturint fizinių galimybių į tai kokiu nors būdu reaguoti, nėra pagrindo konstatuoti, jog automobilį vairavęs asmuo pažeidė KET 204 p. reikalavimus. Dėl kitos keleivės savavališkų veiksmų atsegant ir paimant mažametį vaiką iš kėdutės, nėra pagrindo pripažinti R. Š. pažeidus ir KET 207 p., numatančio vairuotojo pareigą užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas, reikalavimus. Pažymėtina, jog 2015-04-15 ekspertizės aktu Nr. 11K-248(14)/11K-81(15) nustatyta ne tik tai, kad eismo įvykio metu G. Š. nebuvo tinkamai prisegta, tačiau ir tai, jog automobilinė kėdutė nebuvo tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės (t. 1, b. l. 157-164). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Š. nurodė, kad ta kėdutė visą laiką buvo mašinoje, ją sega vyras, ji jos nesega, vyras visą laiką tvarko. Ji atsegė tik saugos diržą, kuris segasi vaikui tarp kojų, kur yra segtukas, bet pačios kėdutės neatsegė (t. 1, b. l. 192-193). Automobilį su nukentėjusiosiomis vairavęs R. Š., apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kas kėdutę atsagstė, kai atvyko gelbėtojai, kėdutė buvo mašinoje, ji buvo prisegta, tačiau kaip buvo diržai, neatsimena. Automobilis paliko įvykio vietoje, kėdutė liko prisegta automobilyje (t. 1, b. l. 193-194). Ekspertizės akte Nr. 11K-248(14)/11K-81(15) konstatuota, kad kėdutėje nesant „IsoFix“ sistemos, ji tvirtinama saugos diržu, tačiau po eismo įvykio darytose nuotraukose matomo vaizdo pagrindu (sėdynės diržo sagtis spynoje nefiksuota) galima tvirtinti, kad po įvykio stovinčiame automobilyje „Seat Alhambra“ esanti vaikiška kėdutė yra tinkamai nepritvirtinta, t. y. neprisegta saugos diržais (t. 1, b. l. 157-164). Taigi galima teigti, kad kelionės pradžioje R. Š. pasodino dukrą G. Š. į tinkamai neįrengtą (keleivio saugos diržu tinkamai nepritvirtintą) specialią sėdynę, kas prieštarauja KET 207 p. reikalavimams. Tačiau šis R. Š. padarytas pažeidimas niekaip nėra susijęs su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, kadangi nustatyta, jog prieš pat automobilių susidūrimą S. Š. vaiką ištraukė iš kėdutės. Kadangi susidūrimo metu vaikas nebuvo vežamas kėdutėje, netinkamas kėdutės pritvirtinimas jokios įtakos kilusioms pasekmėms neturėjo, taigi šis vairuotojo padarytas pažeidimas neturi jokio ryšio nei su paties eismo įvykio kilimu, nei su eismo įvykio metu atsiradusiomis pasekmėmis. Tuo pačiu pažymėtina, jog sistemiškai vertinant KET XXVI skyriuje „Saugos diržų naudojimas“ išdėstytus reikalavimus kartu su KET VII skyriaus „Keleivių pareigos“ 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, naudotis specialiai vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis) matyti, kad pareiga naudotis saugos diržais ir atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą kyla ne tik automobilio vairuotojui, bet ir keleiviams. Nustačius, kad jau važiuojant automobiliui ir G. Š. būnant specialioje jos ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kur ją pasodino automobilį vairavęs R. Š., S. Š. savavališkais veiksmais atsegė savo dukrą ir paėmė ją ant rankų, t. y. pradėjo vežti vaiką ne specialioje sėdynėje, yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 204 p. ir 60 p. reikalavimus. Be to, S. Š., prieš atsegdama dukrą, atsisegė ir savo saugos diržą (tai pripažino ir pati nukentėjusioji), taip pažeisdama ir KET 60 p. ir 202 p., kuriame numatyta, kad važiuojant transporto priemone su prisegtais diržais, privaloma juos užsisegti.

21Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Z. 2014 m. kovo 17 d. apie 13.30 val. Plungės mieste, nelygiareikšmių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. ( - ) važiuodama šalutiniu keliu – Laisvės gatve, nesustojo prieš STOP liniją, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamam R. Š. ir su juo susidūrė, taip pažeisdama KET 158 p. Taigi šiuo atveju du asmenys, dalyvavę eismo įvykyje, padarė eismo taisyklių pažeidimus: V. Z. nesustojo prie STOP ženklo, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir taip pažeidė KET 158 p.; S. Š. važiuodama atsisegė saugos diržą, taip pažeisdama KET 60 p. ir 202 p., be to, atsegė ir iš specialios kėdutės išėmė vežamą vaiką, taip pažeisdama KET 60 p. ir 204 p. Teismo užduotis yra nustatyti, kurio asmens padaryti konkretūs pažeidimai sukėlė padarinius, t. y. buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir turėjo būtiną (dėsningą) priežastinį ryšį. To reikalauja BPK 1 str. (Baudžiamojo proceso paskirtis), kuris skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005).

22Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011).

23Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 725-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Š. padaryti galvos, dešinio peties, dešinės alkūnės sumušimai, krūtinės ląstos sumušimai su dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje – dešinio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į dešinės šlaunies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 50-51). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. P. nurodė, kad tuo atveju, jei S. Š. būtų prisegusi diržą, tai nuo smūgio iš inercijos kūnui judant į priekį, sužalojimai turėjo būti daugiau kairėje pusėje, šiuo atveju kairėje pusėje sumuštas pilvas. Diržo neprisisegus, kūnas judėjo mašinos stabdymo kryptimi, S. Š. trenkėsi krūtinės dešine, ar į sėdynės apačią ir susižalojo. Jeigu diržas būtų prisegtas, tai tokių dešinės pusės sužalojimų nebūtų, sužalojimai būtų kairėje pusėje. Nesunkus sutrikdymas yra dėl šonkaulių, kiti sužalojimai nežymūs (t. 2, b. l. 43). Tokiu būdu matyti, kad S. Š. padaryti sužalojimai, viršijantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, kilo dėl to, kad ji buvo neprisisegusi saugos diržo, t. y. būtent jos padaryti KET 60 p. ir 202 p. pažeidimai sąlygojo nesunkų jos sveikatos sutrikdymo mastą. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 712-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei G. Š. nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies vokus, dešinę smilkininę sritį, įspaustiniu dešino momenkaulio lūžimu, kertančiu dešinio smilkinkaulio žvyną bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, smegenų sumušimo židiniu kairėje pakaušinėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 47-48). 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11K-249(14)/11K-81(15) nustatyta, kad minėtus sužalojimus G. Š. galėjo patirti atsitrenkdama tiek į automobilio salono detales bei durų stiklą, tiek atsitrenkdama į važiuojamosios dalies paviršių. Ekspertizės akte nurodyta, kad atlikto tyrimo pagrindu galima kategoriškai tvirtinti, kad jeigu nagrinėjamo įvykio metu G. Š. būtų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, o kėdutė būtų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, esant nustatytam eismo įvykio mechanizmui, G. Š. nebūtų patyrusi (t. 1, b. l. 157-164). Taigi ekspertizės aktu konstatuota, jog G. Š. patirti sužalojimai eismo įvykio metu nebūtų padaryti, jei G. Š. būtų buvusi vežama tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, tinkamai pritvirtintoje prie automobilio sėdynės.

24Kaip jau minėta, esant materialiai BK 281 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšis tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė nekyla nustačius atsitiktinį ryšį tarp veikos ir padarinių arba paprastą ryšį plačiąja prasme, kada veika gali būti tik susijusi su padariniais, tačiau tarp jų yra įsiterpę kiti veiksniai (priežastys), turėję įtakos atitinkamiems padariniams kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-120/2010, 2K-394/2010, 2K-597/2011). Priežastinio ryšio grandinę gali nutraukti naujo veiksmo įsikišimas (lot. novus actus interveniens novus arba nova causa interveniens). Šis terminas priežastinio ryšio nustatymo metodikoje vartojamas tada, kai atsiranda akivaizdūs, realūs pašaliniai, nenumatyti įvykiai, kurie nutraukia priežastingumo grandinę tarp veikos ir padarinių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Norint padaryti išvadą apie priežastinį ryšį, būtina išspręsti du klausimus: nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos egzistavimą ir nustatyti priežastinio ryšio pobūdį. Analizuojant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią veiksmų - padarinių grandinę matyti, kad V. Z. nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, tokie jos veiksmai sąlygojo automobilių susidūrimą ir eismo įvykio kilimą, kurio metu, S. Š. ir G. Š. tinkamai naudojantis saugos diržais, S. Š. tikėtina būtų patyrusi nežymų sveikatos sutrikdymą, o G. Š. tikėtina jokių sužalojimų nebūtų patyrusi (ar patyrusi ne sunkesnio masto kaip nežymų sveikatos sutrikdymą). Tačiau prieš įvykstant eismo įvykiui S. Š. atsegant savo saugos diržą, taip pat ir G. Š. saugos diržą bei ištraukiant ją iš kėdutės, buvo sukurtos prielaidos V. Z. sukeltam eismo įvykiui sąlygoti nesunkų S. Š. ir sunkų G. Š. sveikatos sutrikdymą. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2011). Akivaizdu, kad jei V. Z. nebūtų pažeidusi kelių eismo taisyklių, padariniai nebūtų kilę, t. y. ir ne vaikiškoje kėdutėje vežta G. Š., ir neprisisegusi saugos diržo S. Š. nebūtų nukentėjusios. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Š. padaryti KET pažeidimai patys savaime, nesant apeliantės V. Z. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio, be to, S. Š. pažeidimai (savo ir dukros atsegimas suvokus eismo įvykio neišvengiamumą) iš esmės buvo nulemti V. Z. padaryto pažeidimo. Taigi, jei V. Z. nebūtų pažeidusi kelių eismo taisyklių, nei eismo įvykis, nei jo padariniai kilę nebūtų, todėl jos veika be abejonės laikytina BK 281 str. 3 d. numatytų padarinių privaloma kilimo sąlyga. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant asmens, sukėlusio eismo įvykį, atsakomybės klausimą, aplinkybė, ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržu, veikos kvalifikavimui ar bausmei reikšmės neturi, nes ši aplinkybė pati savaime nemažina kaltininko veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2011).

25Išsiaiškinus, kad V. Z. veika buvo padarinių kilimo sąlyga, reikia nustatyti priežastinio ryšio pobūdį – tik būtinasis priežastinis ryšys užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Būtinasis priežastinis ryšys būna tuomet, kai veika visada ar bent dažniausiai sukelia pavojingus padarinius, atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia pavojingų padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis aplinkybėmis padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuomet išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, sukeliamas transporto priemonių susidūrimas, dažnai baigiasi įvairaus masto automobilių vairuotojų ir keleivių sveikatos sužalojamais, taip pat ir mirtimi, todėl šiuo atveju laikytina, kad tarp V. Z. veikos ir kilusių padarinių esantis priežastinis ryšys yra būtinasis. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys taip pat skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius, o sudėtingas priežastinis ryšys – tai ryšys, komplikuotas dėl pašalinių jėgų įsikišimo. Priežastinis ryšys būna sudėtingas tada, kai objektyviai įstatyme numatytus padarinius sukelia pavojinga žmogaus veika, bet iš dalies prisideda ir kiti veiksniai. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad prie padarinių kilimo (S. Š. ir G. Š. sveikatos sutrikdymo masto) prisidėjo ir kito asmens – S. Š. veiksmai. Tokiu būdu laikytina, kad tarp apeliantės veikos ir pasekmių yra būtinasis sudėtingas priežastinis ryšys, kurio pakanka konstatuojant, jog asmuo padarė veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. Sprendžiant dėl V. Z. kaltės formos, neabejotina, kad apeliantė nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, t. y. ji nenumatė, kad išvažiavusi iš šalutinio į pagrindinį kelią ji atsitrenks į pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tai rodo, kad V. Z. buvo neatsargi, jos kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z., veikdama neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam sudėtingam priežastiniam ryšiui, sąlygojo baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistosios V. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. Visi šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės įrodytos, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Nustačius, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo apeliantę išteisinti ar švelninti jos veikos kvalifikaciją.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

29Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą S. Š., atsižvelgė į tai, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, į tai, kad S. Š. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, ir tuo pažeidė KET 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus), 202 p. (Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti) reikalavimus, kas rodo, kad pačios nukentėjusiosios S. Š. didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, todėl žalos atlyginimą mažino CK 6.282 str. 1 d. pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, kad S. Š. yra pakankamas draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas, ir jos ieškinį atmetė. Pasisakydamas dėl G. Š. priteistinos neturtinė žalos, teismas nurodė, kad G. Š. kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar ją padidinti, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamosios turtinė padėtis būtų sunki, ir padarė išvadą, kad draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas G. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinį tenkino iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 8000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas ne visiškai atitinka šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojamą teismų praktiką.

30Visų pirma, apylinkės teismas, aptardamas S. Š. atlygintos neturtinės žalos dydį, jo nenustatė, abstrakčiai nurodydamas, kad šiai nukentėjusiajai yra pakankamas draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo kompanija viena suma – maksimalia 5000 EUR išmoka padengė neturtinę abiejų eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų – G. Š. ir S. Š. žalą (t. 2, b. l. 40), ir nedetalizavo, kuri sumos dalis skirta padengti kiekvienos nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Tuo tarpu apylinkės teismas nesiaiškino, kokia suma iš draudimo kompanijos išmokėtų 5000 Eur tenka S. Š., ir kiek iš jų lieka G. Š. patirtai neturtinei žalai padengti, todėl būtina nustatyti kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtos neturinės žalos dydį.

31Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

32Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7000 Lt - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9 – ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusės).

33Iš nukentėjusiosios S. Š. parodymų ir specialisto išvados Nr. G 725-14(03) (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad eismo įvykio metu keleivei S. Š. padaryti galvos, dešinio peties, dešinės alkūnės sumušimai, krūtinės ląstos sumušimai su dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje – dešinio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į dešinės šlaunies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykio nukentėjusioji buvo atvežta į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, sąmonės praradusi nebuvo. Plungės r. sav. ligoninės siuntimu 2014-03-17 paguldyta į Klaipėdos universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, iš kur 2014-03-18 perkelta į krūtinės chirurgijos skyrių, atlikti įvairūs tyrimai. 2014-03-19 būklei pagerėjus, išrašyta pačiai pageidaujant, išrašyti vaistai. Duomenų, kad po patirtos traumos būtų kokie nors liekamieji reiškiniai, byloje nėra. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), vertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikytina, kad panašaus pobūdžio, kaip S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimais padaroma apie 2000 Eur dydžio neturtinė žala.

34Tuo pačiu pastebėtina, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012). Eismo įvykio nesukėlusių, tačiau saugos diržų nenaudojusių ir dėl to eismo įvykio metu sužalojimus patyrusių asmenų veiksmai kasacinio teismo praktikoje vertinami kaip nukentėjusiųjų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, 2K-299/2012). CK 6.282 str. numato, jog tuomet, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis teismo medicinos ekspertų pateiktais duomenimis, S. Š. patirtas pasekmes nulėmė ir jos pačios didelis neatsargumas – važiavimas automobiliu neužsisegus diržo: apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. P. nurodė, kad tuo atveju, jei S. Š. būtų prisegusi diržą, tai nuo smūgio iš inercijos kūnui judant į priekį, sužalojimai turėjo būti daugiau kairėje pusėje, tokių dešinės pusės sužalojimų nebūtų (nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl dešinės pusės šonkaulių lūžių), kiti sužalojimai nežymūs (t. 2, b. l. 43). Taigi S. Š. padaryti sužalojimai, viršijantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, kilo ne tik dėl nuteistosios veiksmų, bet ir dėl to, kad nukentėjusioji buvo neprisisegusi saugos diržo, t. y. ir nukentėjusiosios padaryti KET 60 p. ir 202 p. pažeidimai sąlygojo nesunkų jos sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pastarąją aplinkybę teisėjų kolegija laiko labai reikšminga. Taigi, atsižvelgus į S. Š. itin didelį neatsargumą ir jo įtaką kilusių padarinių sunkumui, savo ruožtu apspręstą stresinės reakcijos į neteisėtus nuteistosios veiksmus, į V. Z. kaltės formą, į tai, kad S. Š. po įvykio neliko liekamųjų reiškinių, laikytina, kad jos patirtos neturtinės žalos dydis yra 1500 Eur ir ši žala yra visiškai atlyginta draudimo bendrovės. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas byloje Nr. 2K-459-511/2015, panašioje situacijoje, kuomet nukentėjusioji pati nebuvo rūpestinga, nes nebuvo prisisegusi saugos diržo ir patyrė sužalojimus veide, galvos srityje ir žandikaulio lūžį, kurie atitiko nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, konstatavo, jog 5000 Lt žalos atlyginimo dydis iš esmės atitinka neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes.

35Apylinkės teismas, priteisdamas 8000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai G. Š., pažymėjo, kad G. Š. kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar ją padidinti, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad G. Š. sveikatos sutrikdymo mastas buvo nulemtas ne tik nuteistosios, bet ir S. Š. padarytų KET pažeidimų, bei į tai, kad dalis G. Š. padarytos neturtinės žalos buvo atlyginta minėta draudimo išmoka.

36Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 712-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei G. Š. nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies vokus, dešinę smilkininę sritį, įspaustiniu dešino momenkaulio lūžimu, kertančiu dešinio smilkinkaulio žvyną bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, smegenų sumušimo židiniu kairėje pakaušinėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 47-48). Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu R. Š. parodė, kad eismo įvykio metu sunkiai sužalota jo dukra buvo gydoma ligoninėje, sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, šiai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, dar neaišku, kokios bus pasekmės ateityje (t. 1, b. l. 192).

37Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-50/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas galvos sumušimas su ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės pamato lūžimu dešinės vidurinės daubos srityje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą, eismo įvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė, priteista 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo, priteista 50000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-351/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklelio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas, ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio imobilizacijos, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka - koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis, priteista 10000 Lt. Kasacinėne byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jam buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki šiol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiškai svarbios funkcijos, jis yra komos būsenos, iki šiol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiškios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista 120000 Lt, o šioje byloje taip pat sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai plyšo blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumušimas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, šonkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyšimas, įvairūs odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, išgyveno fizinį skausmą, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normalią visiems prieinamą visuomeninę veiklą, dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki šiol, priteista 100000 Lt (tiesa, ne tik dėl sužalojimų, tačiau ir dėl nukentėjusio mažamečio sūnaus, jo neaiškios gyvenimo perspektyvos). Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta galvos srities muštinė žaizda, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, atviri dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimai, nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, priteista 80000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta: kairės pusės dubens sparno, abiejų kairio gaktikaulio šakų, kairės gūžduobės lūžimai, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, šlaunikaulio pergumburinis lūžimas bei skeveldrinis diafizės lūžimas, kairės blauzdos kaulų dvigubas skeveldrinis lūžimas, plaučių, širdies, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose klubinėse srityse, šokas, patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas atviras dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dėl ko susidarė kelio sąnario kontraktūra, sąlygojanti labai žymų judesių apribojimą, nukentėjusioji prarado 30 procentų bendro darbingumo, ilgą laiką gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, nuolat vartojo vaistus ir dėl šios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, ilgą laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista 30000 Lt. Beje, šioje byloje teismai rizikingą nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumą ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį. Kasacinėje byloje Nr. 2K-114/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios šlaunies amputacija, priteista 60000 Lt. Kasacinėje byloje 2K-576/2014 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muštinės žaizdos kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, priteista 17400 Lt. Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai padaryta muštinė žaizda kairiame skruoste, plėštinė žaizda viršugalvio-kaktos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, potrauminis sindromas, dėl kurio jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8688,60 Eur.

38Iš pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad esant panašaus pobūdžio, kaip G. Š., sužeidimams, kurie padaromi neatsargiais nusikaltimais kai asmuo yra sunkiai sužalojamas, atsižvelgiant į tai, kad liekamieji padariniai nėra aiškūs ir mediciniškai patvirtinti (mergaitės tėvas nurodė, kad sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, šiai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, tačiau neaišku, kokios bus pasekmės ateityje) neturtinės žalos dydis sudarytų apie 14000 Eur, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp V. Z. veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis sudėtingas priežastinis ryšys, t. y. eismo įvykio padarinių sunkumą lėmė ne tik V. Z. veiksmai, bet ir S. Š. padaryti KET pažeidimai. Nors, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos tuo pagrindu, jog paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti (CK 6.282), nes G. Š. žala kilo ne dėl jos pačios veiksmų, tačiau žalos mastą įtakojus mažametės G. Š. mamai, laikytina, kad V. Z. nėra vienasmeniškai atsakinga už padarytą neturtinę žalą (CK 2.263 str. 2 d.) ir jai vienai negali kilti pareiga atlyginti visą nukentėjusiajai kilusią žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio didelė kaltės dalis yra ir nukentėjusiosios G. Š. mamos, kuri atsegė vaiką iš kėdutės, todėl proporcingai jos kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas. Kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti atlygintinos žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi konstatuoja, kad G. Š. patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, mažintina iki 7000 Eur. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju, draudimo bendrovei išmokėjus 5000 Eur S. Š. ir G. Š. bendrai neturtinei žalai padengti, ir apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad S. Š. priteistina neturtinė žala lygi 1500 Eur, laikytina, kad likusia draudimo bendrovės išmokėta suma – 3500 Eur padengta dalis G. Š. patirtos neturtinės žalos. Todėl iš V. Z. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 3500 eurų.

39Apeliaciniame skunde V. Z. nurodė kad pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, visą padarytą žalą asmeniui ir turtui privalėtų atlyginti draudimo kompanija. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo. Europos sąjungos teisėje numatytas išskirtinis, specifinis direktyvų taikymas. Bylos šalys direktyvomis, priešingai nei reglamentais, negali remtis teisminiuose ginčuose. Direktyvų nuostatos yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ). Pažymėtina, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, taigi direktyva nėra taikoma tiesiogiai, ji yra perkelta į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų, todėl nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Draudimo sutarties sudarymo metu draudikas vertino galimą draudimo riziką ir nustatė draudėjo už šios rizikos perkėlimą draudikui mokėtiną draudimo įmoką, vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis ir jame nustatytomis draudimo sumomis. Šiuo atveju tik šioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi jo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą, todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi TPVCAPDĮ ir jame nustatytomis draudimo sumomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, 2K-389/2014). Šio įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iš bylos duomenų matyti, kad AAS „( - )“ dėl S. Š. ir G. Š. padarytos neturtinės žalos išmokėjo maksimalią 5000 Eur sumą (t. 2, b. l. 40). CK 6.254 str. 2 d. numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, todėl likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 3500 Eur nukentėjusiajai G. Š. priteistinas iš asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymą, t. y. iš nuteistosios V. Z..

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., BPK 328 str. 4 p.,

Nutarė

41Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

42Sumažinti patenkintą nukentėjusiosios G. Š. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį iki 3500 eurų.

43Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. V. Z. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė... 5. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. Z. prašo Plungės rajono apylinkės teismo... 6. Nurodo, kad teismas vienareikšmiškai atmetė jos nurodytą eismo įvykio... 7. Pabrėžia, kad nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl V. Z.... 8. Nurodo, kad abejones sukelia tiek R. Š., tiek S. Š. parodymai dėl atstumo,... 9. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, teismas taip pat turėjo turėti... 10. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.... 11. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 12. Dėl nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikacijos... 13. Nuteistoji apeliaciniu skundu ginčija inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK... 14. Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę... 15. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad išvažiavo iš šalutinio kelio,... 16. Apeliaciniame skunde V. Z. taip pat nurodo, kad nuosprendyje teismas,... 17. Apeliaciniame skunde V. Z. nurodo, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst.... 18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykių... 19. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nepaisant to, jog ji išvažiavo iš... 20. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad automobilio... 21. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Z. 2014 m. kovo 17 d. apie 13.30 val.... 22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai... 23. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 725-14(03) matyti, kad eismo... 24. Kaip jau minėta, esant materialiai BK 281 str. įtvirtinto nusikaltimo... 25. Išsiaiškinus, kad V. Z. veika buvo padarinių kilimo sąlyga, reikia... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas... 30. Visų pirma, apylinkės teismas, aptardamas S. Š. atlygintos neturtinės... 31. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 32. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių... 33. Iš nukentėjusiosios S. Š. parodymų ir specialisto išvados Nr. G 725-14(03)... 34. Tuo pačiu pastebėtina, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi... 35. Apylinkės teismas, priteisdamas 8000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai G.... 36. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 712-14(03) matyti, kad eismo... 37. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos... 38. Iš pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad... 39. Apeliaciniame skunde V. Z. nurodė kad pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., BPK 328 str. 4 p.,... 41. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.... 42. Sumažinti patenkintą nukentėjusiosios G. Š. civilinio ieškinio dėl... 43. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....