Byla 2A-1117-619/2018

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal D. G.-B. ieškinį atsakovui R. G. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė D. G.-B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti privalomąją 1/2 palikimo dalį iš tėvo A. G., mirusio 2016-03-29, testamentu palikto turto dalies atsakovui (broliui) R. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad po tėvo A. G. mirties 2016-03-29, kreipėsi į notarą pagal paskutinę tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą, kuris informavo, jog 2003-03-13 A. G. buvo sudaręs testamentą, kurį vėliau 2004-03-01 pakeitė. Testamentu dviejų kambarių butas, esantis adresu Pramonės g. 3A-11, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus rajone, kuriuo unikalus Nr. 4198-7004-9012:0003, paliktas atsakovui R. G.. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas 2016-07-19 atsakovui. Atsakovas šį turtą pardavė už 29 500 EUR. Šis turtas pagal įstatymą turėjo būti paveldimas visų atsakovo trijų vaikų: D. G.-B.s, R. G. ir R. G., todėl atsakovo parduoto turto suma turėtų būti dalijama į tris dalis bei nustatoma 1/2 privalomoji dalis ( 29 500 EUR : 3 = 9 833,333 EUR : 1/2 =4 916,66 EUR). Ieškovei nustatytina privalomoji turto dalis, kadangi ji privalėjo atsisakyti darbo ir slaugyti sunkiai sergantį tėvą, dėl ko buvo visiškai išsekusi, pablogėjo sveikata, dirbti pagal turimą solinio dainavimo profesiją negali. Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki mirties, ieškovę išlaikė tėvas, suteikdamas finansinę paramą. Ieškovė viena augina nepilnametę dukrą L. B., jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų neturi, nuomojasi būstą, buvęs sutuoktinis išlaikymo vaikui neteikia, gaunama parama iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovės nuomone, tėvo mirties dieną (2016-03-29 d.) jai buvo reikalingas išlaikymas; šiuo metu išlaikymo būtinumas neišnyko dėl pablogėjusios sveikatos būklės.

93.

10Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Nurodė, kad ieškovė dėsto klaidingas ir realybės neatitinkančias aplinkybes apie tariamą A. G. slaugymą ligoninėje bei namuose, pateikti duomenys apie ieškovės pajamas prieštaringi. Tėvas vesdavo užrašus, kuriuose žymėjosi visas savo išlaidas, susitikimus, kitas aplinkybes. Šie užrašai paneigia ieškinyje dėstomus teiginius dėl finansinės paramos ieškovei. Be to, ieškovės nurodomu laikotarpiu tėvas gaudavo mažas pajamas ir buvo remiamas atsakovo, todėl finansiškai neišlaikė ieškovės. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą ji intensyviai slaugė A. G. ligoninėje nuo 2013 m. balandžio 25 d. ir tai esą net lėmė didelį fizinį bei emocinį krūvį. Ji kartais apsilankydavo ligoninėje, tačiau to negalima vadinti slaugymu. Nuo 2015 m. vasaros ieškovė ėmė daryti psichologinį spaudimą ir reikalauti iš tėvo pinigų, grasinti. Pažymėjo, jog tik atsakovas nuolat rūpinosi A. G., domėjosi jo sveikata, slaugė jį, rėmė finansiškai. Atsakovo žiniomis, ieškovė ir toliau gyvena buvusiam sutuoktiniui priklausančiame bute, nepatirdama būsto nuomos išlaidų, neįrodė, kad ji neturi objektyvių galimybių gauti papildomų pajamų, nepretenduodama į palikimo dalį. A. G. sprendimas savo turtą testamentu palikti atsakovui yra adekvatus ir racionalus sprendimas, įvertinus tarp A. G. ir jo vaikų susiklosčiusius santykius. Ieškovė A. G. sudaryto testamento neginčijo. Atsakovo nuomone, pačios ieškovės netinkamas elgesys bei konfliktiški santykiai su tėvu sudarė pagrindą ją nušalinti nuo A. G. palikimo, todėl nėra pagrindo ieškovei suteikti teisę į privalomą A. G. palikimo dalį.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė D. G.-Bložienei teisę į privalomąją palikimo dalį po tėvo A. G. mirties (2016-03-29), (kas sudaro ½ dalį, kuri kiekvienam iš palikėjo paveldėtojų tektų pagal įstatymą, sudaranti 4930,04 EUR), kuris 2004-03-01 d. testamentu (notarinio registro Nr. Vš-328) butą, esantį Vilniaus r., Pagirių sen., Vaidotų km., Pramonės g. 2-11 (šiuo metu adresas Pramonės g. 3A-11) bei visus jam priklausančius piniginius indėlius paliko sūnui R. G. ir priteisė iš atsakovo R. G. 4930,04 EUR privalomosios palikimo dalies D. G.-B.s naudai. Priteisė iš atsakovo R. G. 686,93 EUR antrinės teisinės pagalbos advokato išlaidų, 12,65 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 148 EUR žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

176.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1997-10-13 mirė ieškovės motina O. V. G., o 2016-03-29 mirė ieškovės tėvas A. G.. Po motinos O. V. G. mirties, ieškovė (palikėjos duktė), R. G. (palikėjos sūnus), R. G. (palikėjos sūnus), jos palikimo atsisakė, pateikdami Vilniaus m. 8-to notarų biuro notarei raštu 1999-12-21 bendrą pareiškimą. O.V. G. palikimą priėmė palikėjos sutuoktinis ir ieškovės tėvas A. G. pateikdamas šiam biurui raštu 1999-12-17 pareiškimą, pagal kurį jam buvo išduotas 1999-12-27 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. A. G. parašė du oficialius testamentus: 2013-03-13, pagal kurį savo mirties atveju paliko butą, esantį Vilniaus m., Tyzenhauzų g. 14-19 bei garažą (boksą), kuriuo unikalus Nr. 10/990-0157-01-7:0025), esantį Vilniaus m., Ramybės g. 4-43 sūnui R. G. (atsakovui) (notarinio registro Nr. VŠ-328); nagrinėjimo metu nustatyta, kad butą A. G. pardavė, o garažą padovanojo kitam sūnui R. G., jam būnant gyvam; 2014-03-01 d., pagal kurį savo mirties atveju paliko butą, esantį Vilniaus r., Pagirių sen., Vaidotų km., Pramonės g. 2-11, bei visus jam priklausančius piniginius indėlius savo sūnui R. G. (atsakovui) (notarinio registro Nr. VŠ-328). 2016-04-22 dėl turto priėmimo pagal testamentą bei įstatymą su pareiškimu į nurodytą notarų biurą kreipėsi palikėjo sūnus atsakovas R. G. bei 2016-05-18 dėl turto priėmimo pagal įstatymą su pareiškimu palikėjo duktė D. G.-B.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovei D. G. – Bložienei nebuvo išduotas, nesant palikėjo turto. 2016-07-19 atsakovui R. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį pastarasis po tėvo A. G. mirties paveldėjo butą, esantį Vilniaus r. sav. Vaidotų k., Pramonės 3A-11, kurio unikalus Nr. 4198-7004-9012:0003, 29500 EUR vertės, bei 80,23 EUR kompensuojamos senatvės pensijos sumos (Notarinio registro Nr. 6269). Pagal 2016-09-09 pirkimo-pardavimo sutartį paveldėtą po tėvo A. G. mirties butą, esantį Vilniaus r. sav. Vaidotų k., Pramonės 3A-11, kurio unikalus Nr. 4198-7004-9012:0003, atsakovas R. G. pardavė už 29500 EUR.

197.

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus bei byloje esančius įrodymus konstatavo, jog ieškovė buvo ir yra socialiai remtina, jos šeima finansiškai 2013-2017 buvo metais remiama valstybės, ji neturėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl išlaikymas jai buvo reikalingas. Remdamasis ieškovės pateiktais medicininiais dokumentais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės psichinė sveikata laikui bėgant tik blogėjo, ieškovė prarado balsą, jai diagnozuotas lėtinis balso stygų uždegimas, ji įgytos profesijos, susijusios su dainavimu, dirbti negali, o pedagoginio darbo jai teisės dirbti nesuteikta. Dėl psichinės sveikatos ypatumų bei skirto gydymo (vaistų naudojimo) ieškovei rasti gerai apmokamą darbą yra problemiška.

218.

22Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ji buvo socialiai remtina, turėjo rimtų sveikatos problemų, neleidžiančių dirbti pagal savo kvalifikaciją arba rasti gerai apmokamą darbą. Pažymėjo, jog įstatymo leidėjas nesieja palikėjo slaugos, išlaikymo, konfliktiškų santykių buvimą su teise į privalomą palikimo dalį, todėl laikė, kad kiti nurodyti atsikirtimo į ieškinį motyvai neturi įtakos sprendimo priėmimui.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2710.

28Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad jai tariamai priklausančios privalomosios dalies suma yra 4 916,66 EUR. Tuo tarpu teismas priteisė ieškovei 4 930,04 EUR sumą, kurią teismas apskaičiavo nuo atsakovo tariamai paveldėtos 29 580,23 EUR sumos, t. y. teismas sumavo už parduotą butą gautą 29 500 EUR sumą ir testamente nurodomą 80,23 EUR kompensuojamos A. G. senatvės pensijos sumą. Teismas neturėjo jokio pagrindo privalomąją palikimo dalį skaičiuoti ir nuo 80,23 EUR siekiančios A. G. senatvės pensijos sumos, nes šios sumos atsakovas apskritai nėra gavęs.

2911.

30Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas, remdamasis nepatikimais ieškovės įrodymais ir ignoruodamas atsakovo pateiktus argumentus dėl byloje pateikto įrodymų vertinimo. Sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad ieškovė neturėjo piniginių santaupų, nes ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Sprendime minimi duomenys apie ieškovės gauto darbo užmokesčio dydį nepatvirtina prastos ieškovės turtinės padėties. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad ieškovė gaudavo papildomas jos neįvardintas ir oficialiai neapskaitomas pajamas. Nors ieškovė teigė, kad šiuos įnešimus darė iš R. G. perduodamų sumų, kurios turėjo būti sumokamos R. G. teisininkams Lietuvoje, tačiau matyti, kad ne vieną kartą įneštos sumos viršijo panašiu metu R. G. teisininkams sumokėtas sumas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės prašymu šauktų liudytojų parodymais apie tariamai sunkią ieškovės turtinę padėtį, nes šie asmenys laikytini šališkais. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie ieškovės gaunamą socialinę paramą, darydamas išvadą apie tariamą ieškovės būtinybę gauti išlaikymą, nes šie įrodymai kaip tik paneigia ieškovės teisę į privalomą palikimo dalį pagal CK 5.20 str.

3112.

32Apelianto nuomone, teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl byloje įrodymais nepagrįstų teiginių, t.y. netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, kad palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Teismas nepagrįstai absoliutino ieškovės teiginius apie siekį dirbti pagal profesiją, susijusią su dainavimu, ir neanalizavo, kodėl ieškovė negalėtų dirbti darbo kitoje srityje. Net jeigu teismas laikytų, kad ieškovės gaunamų pajamų ir socialinių garantijų dydis nėra pakankamas patenkinti būtiniausių ieškovės bei jos dukters poreikių, pažymėtina, kad ieškovės mažas gaunamų pajamų lygis yra nulemtas pačios ieškovės neveikimo. Teismas netinkamai vertino ieškovės byloje pateiktus medicininius dokumentus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės sveikatos būklė neleidžia jai susirasti gerai apmokamo darbo, tuo užsitikrinant pakankamą pragyvenimo lygį. Konstatavęs tariamą ieškovės negalėjimą dirbti remiantis byloje pateiktais nepatikimais ir su aktualiu laikotarpiu nesusijusiais medicininiais dokumentais, padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą, lėmusią nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovės pateikti dokumentai apie jos tariamą sveikatos būklės pablogėjimą neįrodo, kad ieškovės sveikatos pablogėjimas kaip nors galėjo būti susijęs būtent su A. G. slaugymu, vertinant tiek šių dokumentų išrašymo laikotarpį. Taigi, teismas nepagrįstai visiškai nevertino, ar ieškovė išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams, nors tokia būtinoji CK 5.20 str. taikymo sąlyga.

3313.

34Apelianto nuomone, konfliktiški ieškovės ir A. G. santykiai bei nepagarbus ieškovės elgesys A. G. atžvilgiu sudarė pagrindą nušalinti ieškovę nuo A. G. palikimo ir apskritai paneigia galimybę reikalauti privalomosios palikimo dalies. A. G. sprendimas savo turtą testamentu palikti atsakovui buvo adekvatus ir racionalus sprendimas, įvertinus konfliktiškus A. G. santykius su ieškove bei R. G. bei tai, kad būtent atsakovas labiausiai rūpinosi A. G. slaugymu, finansine parama.

3514.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. G. – B. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3715.

38Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas kruopščiai ištyrus rašytinius įrodymus, o taip pat ir nuosekliai nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu, kurių nuginčyti nesugebėjo atsakovas ir kurias patvirtino visi - tiek ieškovės, tiek ir paties atsakovo kviesti liudytojai. Akivaizdu, kad teismas už ieškinio reikalavimo ribų neišėjo, o tik papildė ieškovės reikalavimą remdamasis byloje surinktų rašytinių įrodymų faktinėmis aplinkybėmis, kurios ieškovei nebuvo žinomos paduodant ieškinį. Ieškovei nebuvo žinoma ir šiuo metu nežinoma, kokiuose bankuose ir kokius indėlius dar turėjo jos tėvas A. G. mirties dieną. Byloje esantys įrodymai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo ir yra socialiai remtina, jos šeima finansiškai 2013-2017 metais remiama valstybės, ji neturėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl išlaikymas jai buvo reikalingas. Teismas taip pat remdamasis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, pagrįstai sprendė, kad ieškovė būtent dėl jos išskirtinės profesijos ir sudėtingos sveikatos būklės neturi objektyvių galimybių susirasti darbą. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui ir net sukaupusi 10 000, Lt dydžio santaupas būstui pirkti, negalėjo paneigti fakto, kad šiuos pinigus į ieškovės banko sąskaitą pinigine perlaida buvo įnešęs jos brolis R. G., dirbantis Anglijoje, kuris planavo padėti ieškovei įsigyti gyvenamąjį būstą ir kurie vėliau buvo panaudoti paties R. G. reikmėms. Ieškovė pažymi, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. G. – B. nuolat ieškojo darbo, dirbo atsitiktinius su ilgais periodais nesusijusius darbus - tai yra tiek, kiek leido jos sveikata.

3916.

40Apeliantas nuolat akcentuoja, kad ieškovė konfliktavo su A. G., todėl tėvas nusprendė savo turtą testamentu palikti jam, tačiau nepateikė nei vieno svaraus įrodymo savo argumentams pagrįsti bei nepasisakė, kaip tai galėtų būti susiję su prašomos privalomosios dalies priteisimu. Priešingai, bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad pats apeliantas nuolat konfliktavo su A. G., su ieškove bei visais kitais šeimos nariais, nevengdamas grasinimų necenzūriniais žodžiais telefono žinutėmis net ir fizinio smurto.

4117.

42Apeliantas klaidina teismą, teikdamas, kad jis vienintelis daugiausia rūpinosi tėvu, todėl tėvo sprendimas ir buvo palikti turtą jam, tačiau 2004 metais tėvui nebuvo reikalinga nei rūpyba, nei slauga, o R. G. nuolat darė spaudimą tėvui šeimos turto investavimo į verslą klausimais, todėl tėvas, pardavęs paveldėtą turtą po savo sutuoktinės, ieškovės motinos O. V. G. mirties 1997-10-13, investavo į atsakovo verslą, o ieškovei buvo nuolat meluojama, kad motinos paliktas turtas yra išnuomotas ir kad vėliau, pardavus šį turtą bus nupirktas butas ieškovei.

43IV.

44Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4518.

46Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

4719.

48Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-03-29 mirė A. G.. 2016-07-19 atsakovui R. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį pastarasis po tėvo A. G. mirties paveldėjo butą, esantį Vilniaus r. sav. Vaidotų k., Pramonės 3A-11, kurio unikalus Nr. 4198-7004-9012:0003, 29500 EUR vertės, bei 80,23 EUR kompensuojamos senatvės pensijos sumos (Notarinio registro Nr. 6269). Apeliantė prašo nustatyti teisę į privalomąją palikimą dalį motyvuodama tuo, kad palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 str.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad buvo ir yra socialiai remtina, jos šeima finansiškai 2013-2017 metais buvo remiama valstybės, ji neturėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, dėl sveikatos problemų rasti gerai apmokamą darbą yra problemiška, todėl išlaikymas jai buvo reikalingas.

4920.

50Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad jai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė yra darbinga ir jos gaunamas pajamų kiekis yra nulemtas pačios neveikimo.

5121.

52Kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas CK 5.20 str. 1 d. taikymui, atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

5322.

54Teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymą reglamentuoja CK 5.20 str., kurio 1 d. numato, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

5523.

56Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 str. 1 d. nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

5724.

58Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į išlaikymą vertintina 2016 m. kovo 29 dienai. Ieškovė siekdama įrodyti savo turtinę padėtį tėvo mirties dieną, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą; laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m. sausio rašytus prašymus bei Vilniaus miesto socialinės paramos centro išvadas įtraukti į paramos gavėjų sąrašus dėl nemokamo maitinimo dukrai. Ieškovė pateikė teismui medicininius išrašus, iš kurių matyti, jog 2015-05-26 ji kreipėsi į VšĮ Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos, 2015-08-31 ieškovei nustatyta afonija, buvo dingęs balsas, 2017 m. gegužės mėn. ieškovei diagnozuotas balso stygų uždegimas, disfonija. Ieškovė taip pat pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog jai diagnozuota neurastenija, ji gydyta Psichikos sveikatos centre 2015-09-09- 2016-06-29, dėl ligos išduota nedarbingumo pažyma nuo 2015-09-09 iki 2015-09-25 bei nuo 2017 m. sausio 24 d.

5925.

60Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo reikalingumo ieškovei ir jos galimybes gauti pajamų neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis ieškovės pateiktų įrodymų nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo ieškovės tėvo mirties dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

6126.

62Taigi, šiuo atveju iš ieškovės pateiktų įrodymų visumos aktualiais laikytina Sodros pažyma, iš kurios matyti, jog laikotarpiu, t.y. 2016 m. pradžioje ieškovės pajamos dirbant V. B. (buvusio vyro) personalinėje įmonėje sudarydavo apytiksliai 86,25 EUR (517,52 EUR:6 mėn.). Ieškovė neturėjo nekilnojamojo turto, gyveno ir gyvena anytos namuose kartu su dukterimi, kuriai priteistą 57 EUR išlaikymą mokėjo vaikų išlaikymo fondas. Kolegijos vertinimu, nors šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės pajamos nebuvo didelės, tačiau kaip pagrįstai nurodė apeliantas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog pajamų reikalingų poreikių tenkinimui ieškovė negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių. Minėta, jog teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-106/2013).

6327.

64Nors ieškovė ir pateikė keletą el. laiškų, kurie patvirtina, kad kreipėsi dėl valytojos darbo vietos 2016 m. liepos mėn., siuntė gyvenimo aprašymą dėl keleto darbo pozicijų 2014 m. pradžioje, tačiau kolegijos įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė išnaudojo visas galimybes gauti lėšų būtinų gyvenimo reikmėms ar kad tos galimybės buvo sumažėjusios bylai aktualiu laikotarpiu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Nors ieškovė teigė, kad vienintelė kliūtis jai gauti reikalingas pajamas būtiniems poreikiams yra jos sveikatos sutrikimai, tačiau pateikti medicininiai išrašai nesudaro pagrindo teigti, jog tėvo mirties dieną 2016 m. kovo 29 d. ieškovė neturėjo objektyvų galimybių gauti didesnes pajamas, kadangi minėti sutrikimai jai diagnozuoti vėlesniame laikotarpyje. Vertinant ieškovės poziciją dėl darbo galimybių ir jai vėliau diagnozuotų susirgimų, kolegija atkreipia dėmesį, jog galimybė gauti reikiamų poreikių tenkinimui pajamų galima ir dirbant kitus darbus, ne tik pagal ankščiau įgytą išsilavinimą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, jog ieškovei diagnozuoti sveikatos sutrikimai nepagydomi, nuolatiniai, kad dėl šių susirgimų ieškovei nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis. Pažymėtina, kad darbingumo lygis apibrėžiamas kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d.). Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai apie ieškovės darbinę patirtį patvirtina, jog ieškovė darbinga, tiek iki tėvo mirties, tiek po vėliau turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti siekdama patenkinti būtinuosius pragyvenimo poreikius, tačiau šių galimybių galimai tinkamai neįgyvendino.

6528.

66Pažymėtina, jog CK 5.20 str. yra išimtis ribojanti testamento laisvės principą leidžiantį palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

6729.

68Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju buvo pagrindas CK 5.20 str. taikymui. Kolegijos vertinimu, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas tėvo mirties dieną buvo sumažėjusios, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę, darbingumą bei kad ieškovė išnaudojo visas šias galimybes. Dėl nurodytų aplinkybių, siekiant užtikrinti tinkamą LR CK 5.20 str. nuostatų įgyvendinimą, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas –ieškinys atmetamas.

6930.

70Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

7131.

72Atsižvelgiant į tai, kad tenkinus atsakovo apeliacinį skundą priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

7332.

74Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 2484,67 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos įrodymais, todėl atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės. Už apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 111 EUR išlaidų. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės.

75Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,

Nutarė

76Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

77Ieškovės D. G.-B.s ieškinį atsakovui R. G. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, atmesti.

78Priteisti iš ieškovės D. G.-B.s (a.k. ( - ) atsakovui R. G. (a.k. ( - ) 2595,67 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.