Byla 3K-3-106/2013
Dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. (buv. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. K., tretieji asmenys Tauragės rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Tauragės filialas, Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Vita Jurkauskienė, dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas 2011 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę į privalomą ½ dalį tėvo A. K. palikimo, kurį po tėvo mirties pagal 2007 m. kovo 16 d. testamentą paveldėjo vaikaitė I. K.; panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovei 2010 m. sausio 21 d. Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės, registraciją į nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, 0,0628 ha žemės sklypą), esantį ( - ). Ieškovas nurodė, kad tėvas A. K. mirė 2008 m. gegužės 16 d. ir jo palikimą priėmė palikėjo įpėdinė pagal testamentą atsakovė. Ieškovas paaiškino, kad jis atsakovės paveldėtame name gyvena nuo 1966 m., su broliu padėjo tėvams statyti ir išlaikyti namą. Po tėvo mirties atsakovei priėmus palikimą pagal testamentą, ji kreipėsi į teismą, prašydama ieškovą iškeldinti iš jo naudojamų gyvenamųjų patalpų. Ieškovas yra kreipęsis į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas įrašyti jį į eilę socialiniam būstui gauti, nes jo gaunamos pajamos (socialinė pašalpa) neleidžia įsigyti kito gyvenamojo būsto. Dėl to ieškovas pareiškė ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė šias aplinkybes: A. K. mirė 2008 m. gegužės 16 d.; 2007 m. kovo 6 d. A. K. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises paliko vaikaitei; 2010 m. sausio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu atsakovė paveldėjo šį turtą: 0,0628 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kitus statinius, esančius ( - ); palikimo atsiradimo metu ieškovas gyveno tėvui A. K. priklausančiame name, jam buvo nustatyta antra invalidumo grupė ir 35 proc. darbingumas, jo vienintelės pajamos per mėnesį buvo 320,97 Lt invalidumo pensija; ieškovas neturėjo galimybės įsidarbinti dėl riboto darbingumo; kito nekilnojamojo turto ieškovas neturėjo. Teismas laikė, kad palikėjas teikė ieškovui faktinį išlaikymą, suteikdamas jam gyvenamąsias patalpas, nes ieškovo gaunamos pašalpos nebūtų užtekę apsirūpinti būsto nuoma. Dėl to teismas manė, kad yra pagrindas konstatuoti egzistavusius išlaikymo santykius.

8Teismas atsižvelgė į tai, kad palikėjas turėjo tris vaikus, kuriems, paveldint palikėjo turtą pagal įstatymą, būtų tekę po 1/3 dalį palikimo, todėl sprendė, jog ieškovas galėtų paveldėti tik pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą, t. y. 1/6 dalį.

9Teismas nustatė, kad palikimas atsirado 2008 m. gegužės 16 d. mirus testatoriui. Vadovaudamasis kitos civilinės bylos Nr. 2-45-377/2009 medžiaga, teismas nustatė ir tai, kad ieškovas po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, vėliau – į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po motinos J. K. mirties 1992 m. rugsėjo 21 d. priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; teismui A. K. testamentas pateiktas 2008 m. rugsėjo 17 d. kartu su suinteresuoto asmens D. T. atsiliepimu į ieškinį; dėl paveldėjimo į notarų biurą atsakovė kreipėsi iki 2008 m. rugsėjo 10 d. Dėl to teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas, tiek jį skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo dienos (2008 m. gegužės 16 d.), tiek nuo dienos, kai ieškovas turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė atsakovė (2008 m. spalio 30 d.), yra suėjęs. Atsakovė prašė ieškinio senaties terminą taikyti, ieškovas, turėdamas atstovą advokatą, nemanė, kad terminas praleistas ir jo, kaip praleisto dėl svarbios priežasties, atnaujinti neprašė. Dėl to, kad ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo jau išnykusi, teismas ieškinį atmetė.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikino ir tenkino dalį ieškinio – pripažino ieškovui teisę į privalomąją 1/6 dalį A. K. palikimo, kurį pagal 2007 m. kovo 16 d. testamentą paveldėjo I. A. (buv. K.); pripažino negaliojančiu 2010 m. sausio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto I. A. Tauragės rajono 2-ajame notarų biure, dalį dėl 1/6 paveldėto pagal testamentą turto dalies; kitą ieškinio dalį atmetė; prašymą panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją atsakovės vardu paliko nenagrinėtą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties.

11Kolegija nurodė, kad ieškovas, būdamas pirmos eilės įpėdinio, po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą, t. y. tą namo dalį, kurioje nuolat gyveno. Šią aplinkybę, kolegijos nuomone, įrodo atsakovės ieškinys iškeldinti ieškovą iš paveldėto namo ir aktyvūs ieškovo veiksmai, atlikti per 3 mėnesius po tėvo mirties paduodant 2008 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą tėvo paveldėjimo byloje, be to, aplinkybė, kad jis gyveno paveldėto namo dalyje. Tai, jog jis pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nepaneigia aktyvių ieškovo veiksmų dėl palikimo. Kolegija pažymėjo, kad, ieškovui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, jam atsirado nuosavybės teisė į palikimą.

12Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą šalių teisiniams santykiams ir netinkamai jam taikė materialiosios teisės normas. Kolegijos nuomone, asmens, siekiančio įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį, teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose lygiavertė įpėdinių pagal testamentą ar įpėdinių pagal įstatymą padėčiai, todėl ji byloje kilusį ginčą kvalifikavo kaip bendraturčių ginčą dėl paveldėto turto, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

13Kolegija nustatė, kad mirusysis A. K. turėjo 3 vaikus, todėl ieškovas pagal įstatymą paveldėtų 1/3 dalį jo turto. Kolegija pripažino teisiškai nepagrįstu ieškovo reikalavimą paveldėti ½ dalį turto, nes kiti vaikai nesikreipė dėl palikimo. Įstatyme privalomosios palikimo dalies nustatymas siejamas tik su ta palikimo dalimi, kuri priklauso pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, todėl ieškovas paveldi pusę tos dalies, kuri tektų jam pagal įstatymą – 1/6 dalį. Dėl to kolegija atmetė kitą reikalavimo dalį. Kolegija nustatė ieškovui paveldimo turto idealiąją dalį, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo paveldėto turto padalijimas tarp įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą. Ieškovo reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis ir šioje stadijoje nenagrinėtinas.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl CK 5.20 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingą faktinę aplinkybę, kad po tėvo mirties ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, todėl neteisingai taikė materialiosios teisės normas. Kasatorius mano, kad teismai, konstatuodami išlaikymo reikalingumą, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas niekada neturėjo kitos gyvenamosios vietos, kito nekilnojamojo turto, nuo 1979 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą tėvo name. Kasacinio teismo pažymėta, kad teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, ir ši aplinkybė nereikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Teismai negali, kasatorės nuomone, remtis ir aplinkybe, kad ieškovas nuo 2011 m. kovo 2 d. įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, nes pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatą negali būti reikšmingos bylai aplinkybės, įvykusios po kelerių metų. Kasatorės teigimu, teismai negalėjo remtis ir aplinkybe, kad ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. yra neįgalus, nuo 2007 m. spalio 25 d. darbingas 35 proc., nes kasacinio teismo išaiškinta, jog išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas darbingumo lygis, neįgalumas, bet leistinomis įrodinėjimo priemonėmis būtina įrodyti objektyviai sumažėjusią galimybę įsidarbinti, kitaip gauti pajamų, iš kurių galima padaryti išvadą, kad toks asmuo palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų gyvenimo reikmėms, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Ieškovas byloje įrodinėjo savo galimybę įsidarbinti ne palikėjo mirties dieną, bet 2011 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi suaugusią dukterį ir neįgyvendino savo teisės kreiptis į pilnametį vaiką dėl išlaikymo jam teikimo, taip patvirtindamas faktą, jog išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Be to, teismai neįvertino ir ieškovo elgesio, kai gyvendamas kasatorei nuosavybės teise priklausančiame name jis nuolat girtuokliauja, kelia triukšmą, naudojo prieš jos sutuoktinį fizinį smurtą ir dėl to buvo nuteistas. Dėl to kasatorė mano, kad teismai padarė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, jog ieškovui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

172. Dėl CK 5.51 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas pirmos eilės įpėdinio, po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nesutikdama su tokia teismo išvada, kasatorė teigia, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką dėl palikimo priėmimo faktiškai jį valdant ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovas perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, be testamente įvardyto įpėdinio, niekas kitas negali priimti testamentu palikto turto, pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes priešingu atveju tai būtų svetimo turto užvaldymas. Aptarto turto ieškovas negalėjo priimti pradėdamas faktiškai valdyti dėl to, kad kasatorė, kaip įpėdinė pagal testamentą, įstatyme nustatytu būdu ir terminais priėmė palikimą ir toks turtas tapo jos asmenine nuosavybe. Kadangi kasatorė priėmė visą palikimą, tai teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas faktiškai valdydamas dalį turto priėmė palikimą. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 5.51 straipsnio nuostatai, kad palikimo dalimis negalima priimti. Be to, tiek byloje dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tiek byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatyti faktai, kad ieškovas gyveno name kaip nuomininkas, nes namo šildymu, mokesčiais ir kt. rūpinosi jo tėvas A. K. Jam mirus, kaip testamentinė įpėdinė namo rūpesčius perėmė kasatorė. Be to, kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovas siekė paveldėti motinos, o ne tėvo palikimą. Kasatorės nuomone, iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas tėvo palikimo dalies nevaldo kaip savo ir nelaiko savęs savininku.

183. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, ir jį kvalifikavo kaip bendraturčių ginčą dėl palikimo bei taikė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Kasatorė pažymi, kad ieškovas, jos nuomone, neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, nėra priėmęs palikimo pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl ginčas negali būti kvalifikuojamas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti CK 5.8 straipsnio nuostatą, kad paveldėjimo teisės liudijimą galima ginčyti per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė kitas asmuo. Kasatorė nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir konstatavo, jog šį terminą ieškovas praleido.

194. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo dalį, tačiau į bylą nebuvo įtraukta šį paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė S. Bautrėnienė. Kasatorė mano, kad taip buvo nuspręsta dėl byloje neįtraukto asmens teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211. Dėl CK 5.20 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teigia, kad teismai teisingai nustatė, jog jis po tėvo mirties turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Ieškovas nurodo, kad byloje įrodyta, jog jis niekada neturėjo kitos gyvenamosios vietos, kito nekilnojamojo turto, nuo 1979 metų šiame name yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, yra neįgalus ir kt., todėl tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas tėvo išlaikymas, kurį šis teikė suteikdamas gyvenamąją vietą. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, sudarant testamentą, A. K. buvo išaiškintas CK 5.20 straipsnio turinys. Ieškovas neneigia, kad turi pilnametę dukterį, tačiau su ja socialinių ryšių nepalaiko. Ieškovas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, išskyrus pačios kasatorės teiginius, kad jis girtuokliauja.

222. Dėl CK 5.51 ir 5.8 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Ieškovas mano, kad, būdamas pirmos eilės įpėdinis, po tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. valdyti tą namo dalį, kurioje gyvena. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad jis prisideda prie namo išlaikymo. Ieškovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais ir išvada dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje.

233. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovas pažymi, kad trečiojo asmens notarės įtraukimo į bylą klausimas keliamas tik kasacinės instancijos teisme, be to, teigiama, jog kasatorius nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes galėjo nurodyti neįtraukti į bylą asmenys ir kokią įtaką tai turėtų sprendimo priėmimui.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį

27Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskirtai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

28CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau nei pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. R. Z., kt., bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; kt.).

29Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas niekada neturėjo kitos gyvenamosios vietos, bet kokio kito nekilnojamo turto; testatoriui priklausančiame name gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 1979 metų; nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. ieškovas pripažintas neįgaliu (turi judėjimo negalią ir kitokio pobūdžio ligų); jam nuo 2007 m. spalio 25 d. nustatytas 35 proc. darbingumas; dėl nedidelio darbingumo jam nepavykdavo rasti darbo; palikėjo mirties dieną ieškovui buvo mokama 320,97 Lt invalidumo pensija. Šių aplinkybių pagrindu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jį palikėjas teikė, suteikdamas gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu ir nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl išlaikymo reikalingumo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas nuo 2011 m. kovo 2 d. įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, nes CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti nereikšminga aplinkybė, įvykusi vėliau nei palikimo atsiradimo diena. Tačiau teismo padaryta išvada dėl išlaikymo ieškovui reikalingumo pagrįsta kitų bylos aplinkybių pagrindu.

30Dėl įpėdinio, paveldinčio turtą teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, palikimo priėmimo

31Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad ieškovas galėjo priimti palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes kasatorė, kaip įpėdinė pagal testamentą, įstatyme nustatytais terminais ir būdu priėmė palikimą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nustatyta įstatyme ir ji nepriklauso nuo testatoriaus valios, t. y. testatorius neprivalo testamente nurodyti asmenų, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Įpėdinis, paveldintis teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, turi tokias pat teises, kaip ir kiekvienas kitas įpėdinis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu paveldinčio įpėdinio teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt., v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą galima priimti atliekant vieną CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių veiksmų, tarp jų – pradėjus faktiškai valdyti turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti ir jo reikšmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž., kt., v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi, įpėdinis, paveldintis turtą teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, jam priklausančią palikimo dalį gali priimti pradėdamas faktiškai ją valdyti.

32Apeliacinės instancijos teismas byloje ištirtų aplinkybių visumos pagrindu nustatė ir padarė išvadą, kad ieškovas, paveldintis palikimą teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, priėmė jį, pradėdamas faktiškai valdyti turtą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė tinkamai taikydamas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas.

33Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo įpėdinio, paveldinčio turtą teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu ir priėmusio palikimą faktiniu valdymu, reikalavimui

34Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, t. y. netaikė CK 5.8 straipsnio nuostatos, kurią turėjo taikyti ginčo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija nepripažįsta šių argumentų pagrįstais.

35CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos

36Nr. 3K-3-327/2008).

37Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, turėdamas teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tapo atitinkamos turto dalies savininku. Dėl to ieškovo ir kasatorės ginčą apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip bendraturčių ginčą dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl taikytino ieškinio senaties termino, tinkamai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovas nėra praleidęs dešimties metų ieškinio senaties termino. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

38Kiti kasacinio skundo argumentai nutartyje neanalizuotini dėl to, kad jie nesudaro savarankiško pagrindo skundžiamam apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

40Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 52,73 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš atsakovės I. A. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 52,73 Lt (penkiasdešimt du litus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas 2011 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas atsižvelgė į tai, kad palikėjas turėjo tris vaikus, kuriems,... 9. Teismas nustatė, kad palikimas atsirado 2008 m. gegužės 16 d. mirus... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 11. Kolegija nurodė, kad ieškovas, būdamas pirmos eilės įpėdinio, po tėvo... 12. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė... 13. Kolegija nustatė, kad mirusysis A. K. turėjo 3 vaikus, todėl ieškovas pagal... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 16. 1. Dėl CK 5.20 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad tiek... 17. 2. Dėl CK 5.51 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo,... 18. 3. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų... 19. 4. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasatorė nurodo, kad... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą... 21. 1. Dėl CK 5.20 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas, vadovaudamasis... 22. 2. Dėl CK 5.51 ir 5.8 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Ieškovas mano, kad,... 23. 3. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovas pažymi, kad... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį... 27. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti... 28. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis,... 29. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas niekada neturėjo kitos... 30. Dėl įpėdinio, paveldinčio turtą teisės į privalomąją palikimo dalį... 31. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad ieškovas galėjo priimti... 32. Apeliacinės instancijos teismas byloje ištirtų aplinkybių visumos pagrindu... 33. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo įpėdinio,... 34. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė... 35. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio... 36. Nr. 3K-3-327/2008).... 37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas,... 38. Kiti kasacinio skundo argumentai nutartyje neanalizuotini dėl to, kad jie... 39. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 40. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 43. Priteisti iš atsakovės I. A. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 52,73 Lt... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...