Byla 2A-133-357/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės,Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei R. D., atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. S., atsakovės A. O. P. atstovui advokatui V. F., atsakovėms A. J., G. B., trečiajam asmeniui A. S. ir jo atstovui advokatui V. L., ir jo atstovei I. R.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-120-284/2010 pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriui, S. G., A. O. P., A. J., I. J., G. B., M. B. ir tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. S., J. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Alfa Agro“, UAB „Alpha-Invest I“, UAB „Alpha-Invest II“, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl pripažinimo negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos pažymų, sprendimų ir įsakymų, dovanojimo sutarčių, restitucijos taikymo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriui, S. G., A. O. P., A. J., I. J., G. B., M. B. ir tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. S., J. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Alfa Agro“, UAB „Alpha-Invest I“, UAB „Alpha-Invest II“, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl pripažinimo negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos pažymų, sprendimų ir įsakymų, dovanojimo sutarčių, restitucijos taikymo.

5Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

6Panaikino 1999 m. liepos 29 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; Panaikino 1999 m. liepos 29 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; Panaikino Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. ( - ), kuriuo S. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusių savininkų K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ), nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miško su P.S. P., ir 7,33 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,07 ha žemės sklypą( - ); Panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 18 p., kuriuo S. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusių savininkų K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miško su P.S. P.; Panaikino Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. ( - ), kuriuo P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų K., J., J. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės 1,18 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miško su S. G.; Panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 17 p., įsakymo Nr. ( - ) „Dėl naudojimo valstybinės žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei šio sklypo dalies nuomos Pakruojo rajone“ 1 p., kuriais P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų K., J., J. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miško su S. G., ir 7,22 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,18 ha žemės sklypą ( - );

7Pripažino negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), patvirtintą Pakruojo rajono notaro biuro notarės N. D., dėl dovanojimo 1,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 6 759 Lt ir 1,1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 6 400 Lt, esančių( - ); Pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), patvirtintą Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D., dėl dovanojimo 118/236 dalies 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt, esančio( - ); Pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), patvirtintą Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D., dėl 2,94 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 9 142 Lt, esančio( - ), ir 118/236 dalies 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt, esančio( - ); Pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), patvirtintą Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalyje dėl dovanojimo 24/52 dalies 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 786 Lt, esančio( - );

8Grąžino valstybės dispozicijon 1,97 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), priklausantį G. B., a.k. ( - )Grąžino valstybės dispozicijon 2,36 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), priklausantį M. B. ir I. J.; Grąžino valstybės dispozicijon 2,94 ha žemės sklypą, unikalus Nr( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), priklausantį I. J.; Grąžino valstybės dispozicijon 24/52 dalis 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), priklausantį I. J.;

9Panaikino 1,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio( - ), teisinę registraciją; Panaikino 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio( - ), teisinę registraciją; Panaikino 2,94 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio( - ), teisinę registraciją; Panaikino 24/52 dalių 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), teisinę registraciją, teisinę registraciją;

10Priteisė iš atsakovės S. G. 36650,00 Lt už perleistą 7,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), į valstybės pajamas; Priteisė iš atsakovė G. B. 8800,00 Lt už perleistą 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), į valstybės pajamas; Priteisė solidariai iš atsakovių A. O. P. ir A. J. 12996,00 Lt už perleistą 7,22 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį( - ), į valstybės pajamas.

11Atmetė ieškovo reikalavimą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 6 p. panaikinimo.

12Priteisė iš atsakovių: S. G. 2023,50 Lt, iš A. O. P. 722,94, iš A. J. 590,94Lt,iš G. B. 396Lt, I. J. 330 Lt, M. B. (jos įstatyminių atstovų G. B. ir P. B.) 66 Lt žyminio mokesčio ir iš atsakovų: S. G., A. O. P., A. J., G. B., I. J., M. B. (jos įstatyminių atstovų G. B. ir P. B.) solidariai 450,73 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei.

13Sprendime teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra įvykdytas pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias įstatymo normas ir šių pažeidimų pobūdis turi esminę reikšmę tiek valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek mirusiųjų A. P. bei A. S., tiek byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų A. S. bei J. A. teisėms bei interesams. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymo normų pažeidimus pripažino ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriaus atstovė bei iš liudytojų R. P. M. ir V. V. parodymų nustatyta, jog turėjo būti nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto savininkai 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu nebuvo nustatyta K. P. valdyta žemės dalis iš bendrai su broliais J. ir J. valdytų žemės sklypų, A. S. dalyvavimą pateikiant prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. P. ir tėvo A. P. valdytą turtą – žemę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas. Teismas sprendime padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas į K., J. ir J. P. bendrai valdytus ginčijamus žemės plotus (sklypus Nr. ( - ) ir ( - )), turėjo būti įvykdytas nustačius, kas buvo ginčo žemės savininkas jos nacionalizacijos metu, kam perėjo ginčijama žemė ar jos dalis nuosavybės teise po K. P. mirties ir kokių teisinių santykių (paveldėjimo ar kt.) pagrindu. Tačiau iš ieškovo ginčijamų Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, įsakymų bei Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymų, nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenų, liudytojo R. P. M. parodymų bei kitų rašytinių įrodymų, nuosavybės teisės į ginčijamą bendrai K. J. bei J. P. valdytą žemę atkurtos S. G. ir P. S. P., nenustačius tikslios jų senelio K. P. valdytos žemės dalies iš žemės sklypų Nr. ( - ) ir ( - ), kurie K. P. buvo valdyti bendrai su jo broliais J. ir J.. Tiek S. G., tiek P. S. P. nėra tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. ir J. P. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, nes šie asmenys yra J. ir J. P. sūnėnas ir dukterėčia. Teismas pažymėjo, kad į ( - ) P. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, nuosavybės teisių atkūrimas vyko dviejuose rajonuose: Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas, buvo vykdytas pagal tuos pačius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tik į skirtingą K., J. ir J. P. valdytos žemės kiekį. Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. priimtais administraciniais aktais A. S., S. G., P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią buvusių savininkų ginčijamą K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ), nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra bendrai 15,40 ha žemės, Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. priimtais administraciniais aktais S. G. ir P. S. P. į jiems tenkančią buvusių savininkų ginčijamą K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą( - ), nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra bendrai 23,16 ha žemės (20,80 ha žemės ir 2,36 ha miško), nors iš Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnybos 1995-12-07 pažymos Nr. ( - ), pasirašytos liudytojo R. P. M. – tuometinio tarnybos vadovo, esančios buvusių žemės savininkų P.: K., J. ir J. nuosavybės teisės atkūrimo vardinėje byloje Nr. ( - ), matyti, kad buvusio savininko K. P. žemės Klovainių ART grąžina tik 9,20 ha.

14Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į K., J., J. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę įvykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad nuosavybės teisė atkurta į bendrai K., J. ir J. P. valdytą žemę, nenustačius konkretaus S. G. ir P. P. senelio K. P. dalies iš kartu su broliais valdytos žemės, nuosavybės teisė atkurta asmenims, kuriems ji negalėjo būti atkurta – J. ir J. P. yra jiems dėdės, be to, atkurti nuosavybės teises pretendavo ir tinkamai savo valią išreiškė pats K. P. sūnus A. P. bei pastarojo duktė A. S., nuosavybės teisės į K., J. ir J. P. valdytą žemę atkurtos tiek( - ), tiek( - ), t.y. įvykdytas teisių atkūrimas dviejuose vietovėse. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių teismas sprendė, kad atsakovė S. G. ir P. S. P. žemės sklypus, į kuriuos jiems atkurtos nuosavybės teisės neteisėtais ir pripažintinais negaliojančiais administraciniais aktais, yra perleidę tretiesiems asmenims dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, todėl 2007 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. ( - ), 2009 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. ( - ), 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. ( - ) bei 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. ( - ), pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.), o iš atsakovių G. B., M. B. ir I. J. išreikalautinas neatlygintinai šiomis pripažintomis negaliojančiomis dovanojimo sutartimis įgytas turtas ir jis perduotinas valstybės dispozicijon (CK 4.95 str., 4.96 str. 3 d.), panaikinant šių žemės sklypų teisinę registraciją. Nurodė, kad taikant restituciją, iš atsakovių S. G., G. B., A. O. P. ir A. J. į valstybės pajamas priteistinos piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų sąžiningų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.

15Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. P. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti reikalavimų, kurie priklauso viešojo administravimo sričiai. Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir nacionalizuoto į turto grąžinimu yra viešojo administravimo sritis ( LR ABTĮ 2 str. 1 d.) ir reglamentuojama viešosios teisės normų. Todėl mano, kad prokuroro reikalavimai dėl Šiaulių apskrities viršininko ir jam pavaldžių institucijų sprendimų, įsakymų ir pažymų pripažinimo negaliojančiais galėjo būti nagrinėjami tik administraciniame teisme. Dėl šių institucijų ar jų pareigūnų netinkamo veikimo ( neveikimo) atkuriant nuosavybės teises skundai yra paduodami administraciniam teismui ( LR ABTĮ 5 str. 3 d 3 p., 22 str. 1 d.). Todėl prokuroras, manydamas, kad yra pažeisti įstatymo saugomi interesai, privalėjo pirmiausia kreiptis į administracinį teismą su prašymu panaikinti neteisėtus administracinius aktus. Tik po to, kai administracinis teismas išnagrinės skundą, galimas kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sandorių, įvykdytų su atkurtuoju nuosavybės teisės objektu, pripažinimo negaliojančiais. Tik administracinis teismas savo kompetencijos ribose galėjo vertinti priimtų valstybės institucijų sprendimų atitikimą įstatymams ir vertinti kokias neigiamas pasekmes šie pažeidimai sukėlė valstybei. Todėl mano, kad šių klausimų nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.
  2. Ieškovas surinko duomenis apie tai, kad pažeidimas esą padarytas prieš 14-16 metų Klovainių agrarinės reformos tarnybos ir Šiaulių apskrities valdytojo veiksmais ir sprendimais. Tačiau jis nesurinko jokių duomenų apie tai, kad pažeidimus būtų padarę atsakovais traukiami piliečiai, tame tarpe P. S. P. ir ji. Vadinasi, jos arba P. S. P. veiksmais joks įstatymas ar viešas interesas nebuvo pažeistas. Iš to išplaukia, kad duomenų šio intereso gynybai nėra surinkta pakankamai ir jie nėra tokie, kad rodytų realų tokio intereso gynimą.
  3. Viešojo intereso egzistavimas šioje byloje yra abejotinas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškiniu ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistas viešasis interesas, nes ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, jog kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, priešingu atveju, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Toks teiginys reikštų, kad prokuroras siekia taip paveikti valdžios institucijas, kad jos ne tik tinkamai laikytųsi įstatymų, tačiau ir atsakytų už neteisėtą veikimą. Keista, tačiau siekiant tokių tikslų yra keliami reikalavimai traukti civilinėn atsakomybėn ne teisės pažeidimus padariusius pareigūnus, tačiau piliečius, kurių veiksmuose tokie pažeidimai nenustatyti. Tai reiškia, kad vyriausias prokuroras nurodo netinkamus atsakovus ir piktnaudžiauja teise, nes nesilaiko CK 1.137 str. 2 dalies reikalavimų. Tokie prokuroro veiksmai sukelia neigiamas pasekmes ne įstatymą pažeidusiems, o kitiems asmenims ir prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Teismas nekritiškai vertino prokuroro pasirinktą viešo intereso būdą ir padarė šiurkščią teisinę klaidą. Sprendimo esmė rodo, jog viešasis interesas - tinkama valstybės ir jos institucijų veikla yra apginta ne darant poveikį į valdžios institucijas, tačiau veikiant piliečių, 4 kuriems šios institucijos turi tarnauti, teises ir teisėtus interesus. Veikdama tokiu būdu prokuratūra pakartotinai diskredituoja valstybę ir jos institucijas, nes atsakingais už įstatymų nesilaikymą bando paversti ne tuos, kas įstatymus pažeidė.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad P. S. P. buvo nesąžiningas, nes turėjo suvokti, jog į senelio žemę atkurti nuosavybės teises gali pretenduoti visi jo vaikų įpėdiniai bei turėjo suprasti ir tai, kad nuosavybės teisės į dėdžių J. ir J. valdytą turtą negalėjo būti atkurtos. Tai rodo, kad pareiga suvokti ir suprasti įstatymus perkeliama ne valdžios institucijoms, tačiau piliečiams. Bet sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo priiminėjo ne piliečiai, todėl tik valstybės institucijos privalėjo vertinti pretendentų prašymų pagrįstumą ir galimybės atkurti jiems nuosavybės teises. Tai reiškia, kad pirmiausia tos institucijos privalėjo suprasti ir suvokti, kad nėra pagrindo priiminėti sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Todėl K P.S. P. negali būti laikomas nesąžiningu vien dėl to, kad jis turėjo teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises. Valstybės institucijos netinkamai atliko savo funkcijas, nes nenorėjo arba nesugebėjo išaiškinti pretendentui jo galimybių ir kelių pasiekti savo interesų patenkinimo. Tai reiškia, kad valstybės institucija netinkamai vykdę pareigą tarnauti piliečiui. 1984 m. rugsėjo 38 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė Rekomendaciją Nr. R(84)15 dėl valstybės atsakomybės, kurioje numatė, jog valstybės civilinė atsakomybė turi atsirasti už tokį valstybės institucijų veikimą ar neveikimą, kai valstybės institucijos neveikė taip, kaip buvo galima protingai tikėtis, kad jos elgtųsi.
  5. 17Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Šis principas atėjęs iš Europos Sąjungos teisės, todėl jo turinys aiškinamas remiantis Europos Teisingumo teismo praktika. Yra įsitikinusi, kad P.S. P. neuzurpavo niekieno teisių ar teisėtų interesų ir nepadarė jokių įstatymo pažeidimų. Todėl jo įgytoms teisėms turėtų būti rodoma pagarba. Šias teises atkurti buvo jo teisėtas lūkestis. Nuosavybės teisės atkūrimo nėra pagrindo laikyti turtinės naudos gavimu be teisinio pagrindo. Mums nėra pagrindo atlyginti kam nors jokių nuostolių, nes niekas jų nepatyrė. O jei ir būtų potencialiai patyręs, jau seniai yra pasibaigę ieškininės senaties terminai tokiems reikalavimams kelti. Todėl restitucijos institutas šiuose santykiuose negali būti taikomas, nes tai be teisinio pagrindo sukeltų neigiamas pasekmes tiek jai, tiek kitiems atsakovams, būtų nesąžiningas ir neprotingas net viešojo intereso apsaugos požiūriu, nes mus padarius įmokas į valstybės biudžetą nebus ištaisytos valstybės institucijų klaidos, padarytos prieš penkiolika metų.

  6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio nuostatas dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkančių sandorių negaliojimo. Ši teisės norma nėra taikoma administracinės teisės aktams, nes įstatymas konkrečiai apibrėžia sritį, kurią ji reguliuoja - civilinius teisinius sandorius. Todėl teismo motyvas, kad nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, yra prieštaraujantis įstatymui.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino pagrindinius civilinės teisės principus.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. S. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas ištyrė visus įrodymus, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir galiojančią teismų praktiką, priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaip specifinio teisinio proceso reikšmės ir tikslų. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialia viešosios teisės normų nustatyta tvarka bei sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Šioje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdytas galiojant 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359.

23Ieškovo ginčijami administraciniai aktai - Šiaulių apskrities administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 199-07-29 pažymos Nr. ( - )ir Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 28, 62), Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-12-17 sprendimai Nr( - )ir Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 29, 63) bei Šiaulių apskrities viršininko 2001-12-21 įsakymai Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 30, 31, 64, 65) priimti 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo galiojimo metu. Atsakovų S. G. ir P. S. P. prašymai pateikti 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo laikotarpiu, tačiau išnagrinėti bei sprendimai dėl jų priimti 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis.

24Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo objektas buvo ( - ) P. šeimai priklausę žemės sklypai. Ginčas byloje kilo dėl pretendentų nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. ( - ) - 16,005 ha plote ir Nr. ( - ) - 2,3960 ha plote, priklausiusius broliams K., J. ir J. P. bendrosios nuosavybės teise bei į žemės sklypą Nr. ( - ) - 6,9540 ha, priklausiusį K. P. ir nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo.

25Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą įrodančių dokumentų ir kitų įrodymų visuma išsamiai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime (b.l. 43 t.5 ), kurių kitokiam įvertinimui apeliantas naujų ir teismo sprendime neaptartų įrodymų nepateikė. Kolegija pakartotinai neišdėsto byloje esančių įrodymų visumos, nes apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo aspektu neginčija. Tokiu būdu, kolegija pasisako dėl ginčo esmės ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumo.

26Kolegijos vertinimu teismas padarė teisingą išvadą, kad žemės savininkas A. P. bei jo vaikai (įpėdiniai): A. S. – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. S. motina, atsakovė S. G. bei miręs P. S. P. tinkamai bei įstatymo nustatytais terminais išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiems pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis ir turėjo būti nustatyta. A. P. (( - ) mirusio) nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto – žemės dalį turėjo būti atkuriamos jo (mirusiojo) vardu ir perduodamos įpėdiniui (įpėdiniams). Analogiškai spręsta A. S., mirusios( - ), dalies atkūrimas pripažinus, jog ji tinkamai buvo išreiškusi savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl į jai tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės atkurtos jos vaikams (LR Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., 4 d., 10 str. 4 d.).

27Nuosavybės teisių atkūrimas į K., J.ir J. P. bendrai valdytus ginčijamus žemės plotus (sklypus Nr. ( - ) ir( - )), turėjo būti įvykdytas nustačius, kas buvo ginčo žemės savininkas jos nacionalizavimo metu, kam perėjo ginčijama žemė ar jos dalis nuosavybės teise po K. P. mirties ir kokių teisinių santykių (paveldėjimo ar kt.) pagrindu. Sprendžiant šį klausimą, taikomos tos teisės normos, kurios galiojo žemės sklypo buvimo vietoje palikimo atsiradimo momentu, t.y. K. P. mirties dieną ( - )K. P. sūnus A. P. bei K. P. anūkai: S. G., P. S. P. ir A. S. pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. ir 2 str. nustatytais pagrindais buvo tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teisę į būtent mirusiojo K. P. turtą. Tačiau nuosavybės teisės į ginčijamą bendrai K. J. bei J. P. valdytą žemę atkurtos S. G. ir P. S. P., nenustačius tikslios jų senelio K. P. valdytos žemės dalies iš žemės sklypų Nr. ( - )ir ( - ) dalies, nes žemė K. P. buvo valdyta bendrai su jo broliais J. ir J.. Darytina išvada, kad S. G. ir P. S. P. nebuvo tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. pagrindu į išlikusią į J. ir J. P. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, nes šie asmenys yra J. ir J. P. sūnėnas ir dukterėčia. Jiems nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 10 str. 4 d. nuostatas.

28Teismas pagrįstai pripažino, kad atkūrimo į K., J. ir J. P. bendrai valdytą žemę procese, nebuvo pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylose nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai - konkrečiai į S. G. ir P. S. P. senelio valdytą žemę. Šių dokumentų nepateikta ir nagrinėjamoje byloje, t.y. nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys K. P. valdytą žemės kiekį iš bendrai su broliais J. ir J. P. valdyto žemės ploto, nebuvo išsiaiškinta, kam ir kokių teisinių santykių pagrindu perėjo žemė nuosavybės teise po K. P. mirties. Teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas S. G. ir P. S. P. į K. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą įvykdytas ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. nuostatas.

29Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad į ( - ) P. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, nuosavybės teisių atkūrimas vyko paraleliai dviejuose rajonuose: Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kaip matyti iš byloje pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo bylų bei Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-12-17 sprendimų Nr. ( - ), Nr. ( - ), Šiaulių apskrities administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-07-29 pažymų Nr. ( - ), Nr. ( - ), Panevėžio apskrities viršininko 1996-08-07, 1996-11-08 sprendimų, Pasvalio rajono Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1995-03-11 pažymų Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), į K., J., J. P. bendrai turėtą nekilnojamąjį turtą – žemę buvo vykdytas pagal tuos pačius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tik į skirtingą K., J. ir J. P. valdytos žemės kiekį. Nuosavybės teisės atkurtos į skirtingus žemė kiekius: Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. priimtais administraciniais aktais A. S., S. G., P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią buvusių savininkų ginčijamą K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą( - ), nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra bendrai 15,40 ha žemės. Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. priimtais administraciniais aktais S. G. ir P. S. P. į jiems tenkančią buvusių savininkų ginčijamą K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytą( - ), nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra bendrai 23,16 ha žemės (20,80 ha žemės ir 2,36 ha miško). Iš Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnybos 1995-12-07 pažymos Nr. ( - ), esančios buvusių žemės savininkų P.: K., J. ir J. nuosavybės teisės atkūrimo vardinėje byloje Nr. ( - ), matyti, kad buvusio savininko K. P. žemės Klovainių ART grąžinta tik 9,20 ha.

30Teismas teisingai konstatavo, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas į K., J., J. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę įvykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, nuosavybės teisė atkurta į bendrai K., J. ir J. P. valdytą žemę, nenustačius konkretaus S. G. ir P. P. senelio K. P. dalies iš kartu su broliais valdytos žemės, nuosavybės teisė atkurta asmenims, kuriems ji negalėjo būti atkurta – J. ir J. P. yra jiems dėdės. Be to, atkurti nuosavybės teises pretendavo ir tinkamai savo valią išreiškė pats K. P. sūnus A. P. bei duktė A. S., nuosavybės teisės į K., J. ir J. P. valdytą žemę atkurtos tiek( - ), tiek( - ), t.y. įvykdytas teisių atkūrimas dviejuose vietovėse ir šie pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais.

31Dėl bylos teismingumo, viešojo intereso ir prokuroro teisės pareikšti ieškinį

32Kolegija vertina kaip nepagrįstą apelianto motyvą, kad ginčas galėjo būti nagrinėjamas tik administraciniame teisme.

33Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį sąvoką viešasis interesas įstatymų leidėjas supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; kt.). Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; kt.). Prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo imperatyviosios nuostatos atkurti nuosavybės teisę tik buvusiam savininkui, turėjo teisę kreiptis į teismą, remdamasis viešojo intereso gynimu (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, CPK 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo nuostatos dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, turėjo teisę kreiptis į teismą, remdamasis viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra įvykdytas pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias įstatymo normas ir šių pažeidimų pobūdis turi esminę reikšmę tiek valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek mirusiųjų A. P. bei A. S., tiek byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų A. S. bei J. A. teisėms bei interesams. Nustatytus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymo normų pažeidimus pripažino ir Nacionalinė žemės tarnyba, jog turėjo būti nustatyti nacionalizuoto turto savininkai 1940 m. liepos 22 d.,o minėtiems asmenims nuosavybės teisės atkurtos Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone du kartus į tą patį turtą, todėl pripažintina, kad prokuroras teisėtai gynė viešąjį interesą.

35

36Dėl senaties termino

37Kolegija atmeta kaip nepagrįstą argumentą dėl senaties termino taikymo ginčo santykiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių bei jų atstovės argumentus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo A. S. 2007-12-12 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pateikimo.

38Teismas teisingai pripažino, jog teisingas nuosavybės atkūrimas svarbesnis šioje viešojo intereso gynimo byloje nei stabilumas nuosavybės santykiuose ir teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl senaties termino prokuroro ieškiniui. Prokuroras nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymo analogiją gali kreiptis per 30 dienų nuo to momento, kada prokuroras surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino, nes dėl viešojo intereso gynimo tapo žinoma 2009 m. lapkričio 16 d., gavus A. S. prašymą ginti viešąjį interesą. 2010 m. sausio 12 d.buvo surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ieškovo ieškinys teisme gautas 2010 m. sausio 20 d. Laikotarpiu nuo 2009-11-23 iki 2010-01-12 prokuroras gavo duomenis bei dokumentus iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniūnijos, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus dėl pretendavusių atkurti nuosavybės teises S. G., A. S. bei P. S. P. susitarimo, patvirtinto 1996-08-01, įregistravimą registre Nr. ( - ), registro kopijas (2 t., b.l. 54), nuosavybės teisių atkūrimo vardines bylas, registracijos žurnalus (2 t., b.l. 55, 56), VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktas žemės sklypų pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių kopijas (2 t., b.l. 57), Pakruojo rajono apylinkės teismo patektą civilinę bylą Nr. 21-62/1995 (2 t., b.l. 57), Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktus dokumentus dėl P. šeimos nuosavybės teisėmis valdytų žemės sklypų, nuosavybės teisių perleidimo sandorių, šeimos narių ir t.t. (2 t., b.l. 58). Paskutiniai duomenys gauti Šiaulių apygardos prokuratūroje 2010 m. sausio 12 d. iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro.

39LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 12 d., o ieškinį teisme gavus 2010 m. sausio 20 d., terminas laikytinas nepraleistu. Apeliacinio skundo motyvai dėl Pakruojo rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. sausio 3 d. pradėto ir atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje reikšmės ieškinio senaties terminui nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas pagal A. S. 2007-12-12 prašymą ir baudžiamojoje byloje Nr. 75-2-001-08 tyrimas buvo pradėtas ir yra atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., dėl dokumento pagrobimo (dėl A. S. prašymo, rašyto 1991 m. spalio 16 d. tuometinei Pakruojo rajono Klovainių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, praradimo). Nevertintas pats nuosavybės teisų atkūrimo procesas, nespręsti nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimai, ginčijami šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje pirmą kartą iškelti nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo klausimai, todėl ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo tik 2009 m. lapkričio mėnesį.

40Dėl administracinių aktų galiojimo ir resitucijos taikymo

41Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto grąžinimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos ir tik valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvusiam savininkui atkuriamos savininko teisės į tokį turtą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Pripažinus administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmens nebegalima laikyti teisėtu žemės savininku ir turtas iš jo gali būti išreikalaujamas taikant restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), o buvusiam savininkui nuosavybės teisės atkūrimas turi būti įvykdytas teisėtai.

42Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad administracinių–procedūrinių veiksmų pagrindu priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo atitiktis priėmimo metu galiojusiems įstatymų reikalavimams gali būti patikrinama, sprendžiant jų sukeltų civilinių materialinių teisinių padarinių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2009).

43Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad priimant sprendimus atkurti S. G. ir P. S. P. nuosavybės teises į jų senelio K., jo brolių J. ir J. P. bendrai valdytus žemės sklypus, buvo padaryti Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai. Todėl konstatavus neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, taikytina restitucija (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Tuo atveju, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, panaikinus administracinį aktą, turi būti vykdoma restitucija (natūra ar pinigais).

44Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007). Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009).

45Kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių restitucija negali būti taikoma ir tokių argumentų nenurodo apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti vykdoma pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens.

46Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad galimai netinkamas pareigūnų pareigų atlikimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, nesudaro pagrindo žemės nuosavybės teisių atkūrimą atsakovei S. G. ir P. S. P. pripažinti teisėtu, bei juos laikyti sąžiningais įgijėjais. Pakruojo rajono Klovainių apylinkės Gailionių kaimo piliečių prašymų grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) registravimo žurnalas, susitarimas tarp S. G., P. S. P. ir A. S., Klovainių seniūnijos registras, S. 1997-08-28 prašymas, gautas Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnyboje 1997-08-29 ir persiųstas Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovė S. G. turėjo žinoti apie kitų asmenų teises į žemę. Konkrečiai - tėvo A. P. bei sesers A. S., A. S. mamos interesus bei pastarosios išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

47Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo vertinamas sąžiningu, jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ar neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių. Iš ginčijamų administracinių aktų, 1999-06-08 rašytų atsakovės S. G. bei P. S. P. prašymų Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui turinio darė išvadą, kad S. G. žinojo, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į tėvo, bet į senelio K. P. bendrai su jo broliais – pretendentų dėdėmis – J. ir J. P. valdytą žemę, nors į dėdžių J. ir J. valdytą turtą negalėjo būti atkurtos. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, jog atsakovai žinojo apie kitus pretendentus į ginčo žemę, todėl yra pagrindas pripažinti juos nesąžiningais (CPK 185 str.).

48Kolegijos vertinimu, teismas teisingai taikė įstatymą ir nurodė, jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens. Atsakovė S. G. ir P. S. P. žemės sklypus, į kuriuos jiems atkurtos nuosavybės teisės neteisėtais ir pripažintinais negaliojančiais administraciniais aktais, yra perleidę tretiesiems asmenims dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, todėl sandorius pripažinus negaliojančiais iš atsakovių G. B., M. B. ir I. J. išreikalautinas neatlygintinai šiomis pripažintomis negaliojančiomis dovanojimo sutartimis įgytas turtas ir jis perduotinas valstybės dispozicijon, panaikinant šių žemės sklypų teisinę registraciją (CK 4.95 str., 4.96 str. 3 d.). Iš atsakovių S. G., G. B., A. O. P. ir A. J. į valstybės pajamas pagrįstai priteistos piniginės lėšos, gautos tretiesiems sąžiningiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - UAB „Alfa Agro“, UAB „Alphaa-Invest I“, UAB „Alphaa-Invest II“ atlygintiniais sandoriais perleidus neteisėtai įgijusio nuosavybės teises į žemę iš asmens, kuris neturėjo teisės jų perleisti.

49Tokiu būdu, teisėjų kolegija Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą o apeliacinį skundą atmeta ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas CPK 94 straipsnio tvarka.

50Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovės A. O. P. apeliacinį skundą atmetus, turi būti padengtos šalių atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos. Iš pateiktų pažymų matyti, kad A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba ir atstovavimo išlaidos sudaro 240 litų, todėl ši suma priteistina iš apelianto valstybei. Taip pat priteistina 16,15 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

Nutarė

52Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti iš atsakovės A. O. P. 240.00 litų atstovavimo išlaidų valstybei (VMI sąskaita Nr.( - ) AB „Swedbank“) ir 16,50 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. P.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 5. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį... 6. Panaikino 1999 m. liepos 29 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos... 7. Pripažino negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartį, registro... 8. Grąžino valstybės dispozicijon 1,97 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ),... 9. Panaikino 1,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ),... 10. Priteisė iš atsakovės S. G. 36650,00 Lt už perleistą 7,33 ha žemės... 11. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2001 m.... 12. Priteisė iš atsakovių: S. G. 2023,50 Lt, iš A. O. P. 722,94, iš A. J.... 13. Sprendime teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra... 14. Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei... 15. Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. P. prašo panaikinti Pakruojo rajono... 16. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo nepareiškiantis... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl... 23. Ieškovo ginčijami administraciniai aktai - Šiaulių apskrities... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo objektas buvo ( -... 25. Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą įrodančių... 26. Kolegijos vertinimu teismas padarė teisingą išvadą, kad žemės savininkas... 27. Nuosavybės teisių atkūrimas į K., J.ir J. P. bendrai valdytus ginčijamus... 28. Teismas pagrįstai pripažino, kad atkūrimo į K., J. ir J. P. bendrai... 29. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad į ( - ) P. valdytą išlikusį... 30. Teismas teisingai konstatavo, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog nuosavybės... 31. Dėl bylos teismingumo, viešojo intereso ir prokuroro teisės pareikšti... 32. Kolegija vertina kaip nepagrįstą apelianto motyvą, kad ginčas galėjo būti... 33. Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį sąvoką viešasis interesas įstatymų... 34. Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos... 35. ... 36. Dėl senaties termino... 37. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą argumentą dėl senaties termino taikymo... 38. Teismas teisingai pripažino, jog teisingas nuosavybės atkūrimas svarbesnis... 39. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 40. Dėl administracinių aktų galiojimo ir resitucijos taikymo... 41. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto... 42. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad... 43. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad priimant sprendimus... 44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį... 45. Kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, dėl... 46. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad... 47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo vertinamas sąžiningu, jeigu... 48. Kolegijos vertinimu, teismas teisingai taikė įstatymą ir nurodė, jeigu... 49. Tokiu būdu, teisėjų kolegija Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą... 50. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti... 53. Priteisti iš atsakovės A. O. P. 240.00 litų atstovavimo išlaidų valstybei...