Byla 2-153-819/2019
Dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja UAB „Merko statyba“, UAB „Namų priežiūros centras“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

2sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovui D. N., jo atstovei advokatei Eglei Matuizaitei,

4atsakovo atstovui Donatui Jakštui,

5trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ atstovui Egidijui Krasauskui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kapitel“ dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja UAB „Merko statyba“, UAB „Namų priežiūros centras“.

7Teismas

Nustatė

8ieškovas pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti garantinius terasų, esančių bute ( - ), defektų šalinimo darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą, o teismui manant, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (b.l. 1-6, t. I).

9Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2009 m. gegužės 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė žemės sklypo, buto ir parkingo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo 98,69 kv. m bendro ploto butą su terasomis, plane pažymėtomis t7 ir t8, esantį ( - ), 2/88 dalis parkingo ir dalį žemės sklypo. Sutarties 4.6 punktu atsakovas kaip pardavėjas garantavo, kad nėra paslėptų atsakovui žinomų nekilnojamojo daikto trūkumų, dėl kurių nekilnojamasis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų nekilnojamųjų daiktų visai pirkęs arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Atsakovas butui ir parkingui suteikė garantinį laiką, kuris pradedamas skaičiuoti nuo statinio, kuriame yra nurodytos patalpos, pripažinimo tinkamu naudoti dienos, t. y. 2008 m. kovo 27 d.: pastatui 5 metai, paslėptiems statinio elementams 10 metų, medžiagoms, inžinerinei įrangai – pagal gamintojo suteiktą garantinį laiką. Šalys sutartimi susitarė, kad iškilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, kiekviena šalis turi teisę pareikalauti skirti ekspertizę, tačiau atsakovas atlygina ekspertizės išlaidas tik tuo atveju, jei ekspertizės metu nustatoma, kad ieškovo pretenzijos yra pagrįstos ir statybos darbų trūkumai yra atsiradę dėl atsakovo kaltės. Sutarties 6.1.2 punktu atsakovas kaip pardavėjas įsipareigojo iki 2009 m. birželio 30 d. užbaigti terasų, plane pažymėtų t7 ir t8, garantinio remonto darbus ir raštu apie tai informuoti ieškovą.

102009 m. birželio mėn. UAB „Merko statyba“, vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį, sutvarkė terasas, tačiau 2009 m. liepos mėn. jas ir vėl ardė, pertvarkė iš naujo, nes pro jas, jas pertvarkius, buvo užlietas apačioje esantis butas. Ieškovas nurodo, kad pertvarkymo darbai buvo atlikti netinkamai, nes plytelės nuolat atšokdavo, glaistas tarp plytelių ištrupėjo, po plytelėmis pradėjo kauptis vanduo. 2012 m. gegužės mėn. ieškovas dėl netinkamų terasos įrengimo darbų pateikė pretenziją UAB „Merko statyba“, po ko buvo konstatuota, kad plytelės išsikraipusios dėl po jomis susikaupusio vandens ir veikiant oro sąlygoms, daugelyje vietų po plytelėmis yra tuštuma. Nepaisant to, terasos nebuvo tvarkomos iš esmės, UAB „Merko statyba“ tik užglaistė tarpus tarp plytelių, kurie vėl labai greitai ištrupėjo. Nepašalinus trūkumų priežasties, 2013 m. balandžio mėn. ieškovas pakartotinai kreipėsi į UAB „Merko statyba“ ir UAB „Namų priežiūros centras“, kuri administravo namą. 2013 m. birželio mėn. buvo surašytas terasų apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad daugelyje vietų plytelių tarpų siūlės ištrupėjusios, ties deformacine siūle plytelės atšokusios, atidengus trapus iš drenuojamo sluoksnio pradėjo tekėti vanduo. Tačiau ir vėl defektų priežastys nebuvo šalinamos, buvo tik perklijuojamos atšokusios plytelės, nauju mišiniu užpildytos siūlės. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. liepos 11 d. garantinių darbų priėmimo-perdavimo aktas. 2014 m. birželio mėn. ieškovas vėl kreipėsi į UAB „Merko statyba“, nurodydamas, kad vėl ištrupėjo siūlės terasos plytelių tarpuose, tačiau UAB „Merko statyba“ nurodė, kad siūlėms garantija netaikoma. Kadangi terasos plytelės ir toliau atšokdavo, 2015 m. lapkričio 12 d. namą administruojanti UAB „Namų priežiūros centras“ apžiūrėjo terasas, surašė apžiūros aktą ir jame konstatavo, kad yra atitrūkusios bei atšokinėjusios terasos plytelės, kam įtakos turėjo netinkamas terasos įrengimas (netinkamas nuolydis, atstumas tarp įlajų, įtariamas drenažinio sluoksnio užsikišimas kalcio karbonatais). Šį aktą ieškovas nusiuntė UAB „Merko statyba“, kuri 2015 m. gruodžio 11 d. raštu paaiškino ieškovui, kad 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „Merko statyba“ iniciatyva vyko susirinkimas dalyvaujant UAB „Statyk LT“ atstovui, sutarta, kad rangovas paruoš sąmatą dėl terasų įrengimo darbų. Tuomet ieškovas 2016 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ekspertus, kurie 2016 m. rugsėjo mėnesį parengė terasos grindų įrengimo ekspertizę. Joje buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo ( - ) aštunto aukšto terasos grindys nelygios, yra daug vietų, kur plytelės atšokusios nuo betoninio pagrindo. To priežastimis ekspertas nurodė pastoviai drėkstantį betoninį pagrindą, yrantį nuo šalčių žiemos sezonų metu, mažą pagrindo betono stiprumą ir neatlikimą jo armavimo, vidinių grindų įtempimą, neteisingai įrengtas vandens surinkimo įlajas, nenumatymą, o įrengiant grindis netaikymą priemonių, kurios leistų sumažinti pagrindo sudrėkimą ir pašalinti vidinius grindų įtempimus. Ekspertas pasiūlė du variantus trūkumams pašalinti, t.y. arba įrengti surenkamas grindis ant atramų arba rekonstruoti terasų dangą, pažymėjo, kad pagrindas turi turėti reikiamus nuolydžius, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm, turi būti sutvarkytos įlajos, užtikrinant laisvą vandens nutekėjimą į lietaus kanalizaciją. 2016 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė pretenziją UAB „Merko statyba“, kuri 2016 m. spalio 19 d. raštu nurodė, kad nurodyti defektai atsirado dėl nevalomų lietaus nutekėjimo trapų, už ką atsakinga UAB „Namų priežiūros centras“. Atsakovas atsakymo nepateikė. UAB „Namų priežiūro centras“ nurodė, kad įlajų valymo įrenginiai negali sukelti nurodomų problemų.

11Ieškovas ieškinyje pabrėžia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Merko statyba“ atlikti garantiniai plytelių perklijavimo darbai teigiamo efekto nedavė, trūkumų nepašalino, terasų plytelės atšokinėja iki šiol, terasų būklė nuolat blogėja ir jos negali būti naudojamos pagal paskirtį. 2016 m. lapkričio 14 d. ieškovo iniciatyva buvo sudaryta lokalinė sąmata ekspertizėje nurodytų darbų atlikimui: terasų dangos išardymui, šiukšlių išvežimui, įlajų įrengimui, hidroizoliacijos, filtracinio sluoksnio, nuolydžio įrengimui, keraminių plytelių klijavimui. Todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 2 dalimi, 6.327 straipsniu, 6.338 straipsniu, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

12Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 89-91, t. I), kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl darbų trūkumų pirmą kartą į UAB „Merko statyba“ kreipėsi dar 2012 m. gegužės mėnesį. Tuo tarpu ieškinį ieškovas pateikė tik 2017 m. vasario 8 d., praleisdamas CK 6.667 straipsnyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti. Ieškinio senatį atsakovas prašo teismo taikyti. Be to, ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad apie defektus sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėn. Iš ieškinio, prie jo pridedamų įrodymų akivaizdu, kad ieškovas terasos trūkumus pastebėjo dar 2012 m. gegužės mėn., tačiau į teismą su ieškiniu nesikreipė. Taip pat atsakovas prašo įvertinti tai, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą garantinį terminą. Ieškovas ir atsakovas sutartimi susitarė, kad garantinis laikotarpis parduotam butui pradedamas skaičiuoti nuo pastato pridavimo dienos 2008 m. kovo 27 d., kuris pasibaigė 2013 m. kovo 27 d. Ieškovo nurodomi defektai akivaizdžiai matomo terasos paviršiaus, šie defektai nėra paslėpti trūkumai, todėl jiems taikomas 5 metų garantinis terminas. Atsakovas pažymi, kad net ir pasibaigus šiam terminui 2013 m. liepos 11 d. UAB „Merko statyba“ geranoriškai pašalino terasose atsiradusius defektus, o ieškovas, šiuos darbus priimdamas aktu, patvirtino, kad garantiniai defektai ištaisyti tinkamai. Be to, atsakovo teigimu, dėl šių defektų yra kaltas pats ieškovas. Ieškovas turi pats tinkamai eksploatuoti terasą, norėdamas, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį ilgą laiką. UAB „Merko statyba“ duomenimis, ieškovas buvo informuotas apie netinkamą terasos eksploataciją – įlajų nevalymą, ko pasėkoje nevyko drenavimas ir buvo ardoma terasos danga. Būtent dėl šios priežasties ir atsirado ieškovo nurodomi terasos defektai.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Merko statyba“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo ieškinį taip pat prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 99-101, t. I). Nurodo, kad ieškovas reiškia ieškinį praleidęs sutartyje ir CK nurodytą garantinį terminą, nes reikalavimui dėl atšokusių plytelių terasoje taikomas ne 10, o 5 metų garantinis terminas. Paaiškina, kad sutartyje nurodytus terasų sutvarkymo darbus iki 2009 m. birželio 30 d. atliko trečiasis asmuo kaip pastato ( - ), generalinis rangovas, vėliau terasas pertvarkė, nes pro jas buvo užlietas žemiau esantis butas. Atlikdamas terasų pertvarkymo darbus trečiasis asmuo užsakė ekspertizę, siekdamas išsiaiškinti užliejimo priežastis ir išvengti papildomų remonto darbų. Remiantis šia ekspertize darbai ir buvo atlikti, po jų užliejimas žemiau esančio buto nebuvo pastebėtas, kas liudija, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Trečiasis asmuo taip pat paaiškina, kad ieškovui kreipiantis dėl ištrupėjusių terasos plytelių tarpų siūlių ir atšokusių plytelių, ieškovui ir UAB „Namų priežiūros centras“ ne kartą buvo paaiškinta, kad to priežastis yra netinkama terasos eksploatacija – nevalomi lietaus nutekėjimo trapai, dėl ko jie apauga nuosėdomis ir druskomis, sąlygodami po plytelėmis esančio betoninio sluoksnio drenavimo sumažėjimą ar nutraukimą. Nevykstant betono drenavimui, jame kaupiasi vanduo, kuris šaltuoju metų laiku virsta į ledą ir ardo tiek patį betoninį sluoksnį, tiek sąlygoja plytelių atšokimą bei siūlių ištrupėjimą. Pats ieškovas nurodo, kad 2013 m. apžiūrint terasą UAB „Namų priežiūros centras“ buvo atidengti trapai, o iš betoninio sluoksnio pradėjo sunktis vanduo. Tai liudija, kad UAB „Merko statyba“ atliktas terasos remontas yra veiksmingas, pilnai atlieka drenavimo funkciją, o dėl trapų ir įlajos nepriežiūros į po terasų plytelėmis esantį betono sluoksnį patekęs vanduo neturi galimybės per drenuojantį sluoksnį pasišalinti. UAB „Namų priežiūros centras“ 2016 m. gruodžio 28 d. raštu patvirtino nė karto neatlikusi trapų ir įlajų valymo ginčo terasose. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas. Be to, trečiasis asmuo, kaip ir atsakovas, prašo taikyti ieškinio senatį pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį. UAB „Merko statyba“ 2014 m. birželio 13 d. rašte, 2015 m. gruodžio 11 d. rašte, 2016 m. balandžio 7 d. rašte nurodė ieškovui, kad garantinis terminas baigėsi 2013 m. kovo 26 d. Todėl teikdamas ieškinį tik 2017 m. ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, nes žinojo, kad garantija baigėsi dar 2014 m. Trečiojo asmens teigimu, nereikšmingais laikytini ieškovo paaiškinimai, kad jis tikėjosi darbų atlikimo iš UAB „Merko statyba“. UAB „Merko statyba“ beveik kiekviename savo atsakyme nurodydavo, kad garantinis terminas yra pasibaigęs ir kad jokie darbai nebus atliekami.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Namų priežiūros centras“ pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 145-148, t. I), kuriuo prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad trečiasis asmuo teikia namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu. Pagrindinis administratoriaus uždavinys įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis butas yra su terasa, todėl ginčas nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektais, dėl kurių trečiasis asmuo galėtų papildomai pasisakyti.

15Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovui jau įsigyjant Butą, terasos turėjo defektų, kuriuos atsakovas įsipareigojo pašalinti. Atsakovas šiuos trūkumus pašalino, perklijavo terasos grindų plyteles, tačiau 2009 m. liepos mėnesį terasa vėl buvo ardoma, dėl po terasa esančio buto užliejimo. Ieškovo manymu, 2009 m. terasa buvo sutvarkyta netinkamai, nes kasmet plytelės vėl atšokdavo, ištrupėdavo siūlės. Ieškovas teikė pretenzijas, tačiau atsakovo buvo šalinamos tik trūkumų pasekmės, bet ne priežastys. Tai paaiškėjo tik 2016 m., ieškovo iniciatyva atlikus ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad aukštyn kojom buvo paklotas drenažinis sluoksnis, buvo netinkamai įrengta įlaja, kt. Ieškovo atstovė nurodė nemananti, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, apie tai, kad trūkumų priežastis yra paslėpti darbai, ieškovas sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėn. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis pats fiziškai, pasiėmęs atsuktuvą, valė įlajas (trapus) Buto terasoje. Tai liepė daryti UAB „Merko statyba“ atstovas, nurodydamas, kurią vietą reikia valyti. Valant nurodytu būdu, įlajoje (trape) pradėdavo sunktis vanduo. Jokių specialistų, įmonių šiam valymui ieškovas nesamdė. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad dėl kilusių Buto terasų trūkumų, jis nuolat teikė pretenzijas atsakovui, trečiajam asmeniui UAB „Merko statyba“, tačiau rezultatyvios pagalbos nesulaukdavo. Atsakovo atstovai jį siųsdavo pas UAB „Merko statyba“, o UAB „Merko statyba“ pas atsakovą, nurodydami, kad to priežastimi yra netinkamas įlajų valymas. Todėl realiai trūkumų priežastys nebuvo nustatinėjamos, o buvo tik šalinamos pasekmės, perklijuojamos plytelės, užtaisomos siūlės, kurios vėl išbyrėdavo, plytelės atsiklijuodavo. Paskutinės įlajos apžiūros metu, kuomet UAB „Merko statyba“ atstovas įlają pradūrė, ieškovas nedalyvavo. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

16Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė negalintis paaiškinti, ar taisant Buto terasą 2009 metais buvo keisti projektiniai sprendiniai, nurodyti pradiniame projekte. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

17Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Merko statyba“ atstovas nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas praleido. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. gegužės 26 d. sudarė žemės sklypo dalies, buto ir parkingo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, b.l. 9-26, t. I), kuria ieškovas, be kita ko, nupirko, o atsakovas pardavė ( - ) ploto butą su terasomis, plane pažymėtomis t7 ir t8, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – Butas). Butas yra aštuntame 2008 m. statybos gyvenamojo namo ( - ), aukšte. Sutartimi ieškovas pareiškė, kad turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su Buto būkle, naudojimo paskirtimi ir dėl jo jokių pretenzijų atsakovui neturi (7.1 punktas), o atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. birželio 30 d. baigti prie Buto esančių terasų, plane pažymėtų t7 ir t8, garantinio remonto darbus ir raštu apie tai informuoti ieškovą (6.1.2 punktas). Kartu atsakovas Sutartimi (4.6 punktas) garantavo, kad nėra atsakovui žinomų Buto su terasomis trūkumų, dėl kurių Butu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tuo pačiu atsakovas pareiškė suteikiantis garantinį laiką ieškovui, kuris skaičiuojamas nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos – 2008 m. kovo 27 d.: pastatui 5 metai, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams) – 10 metų, o rangovo iš gamintojų (tiekėjų) įsigytoms medžiagoms ir inžinerinei įrangai tokį garantinį terminą, kokį suteikė gamintojas.

20Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas įvykdė įsipareigojimus, numatytus Sutarties 6.1.2 punkte, t.y. iki 2009 m. birželio 30 d. atliko Buto terasų garantinius darbus, tačiau 2009 m. liepos mėn. atsakovo iniciatyva buvo pradėti nauji Buto terasų ardymo darbai, nes po 2009 metų žiemos atsirado atmosferinio vandens pratekėjimai į gyvenamojo namo ( - ), septinto aukšto patalpas (b.l. 55, t. I). Pastaruosius Buto terasos ardymo ir rekonstrukcijos darbus pagal su UAB „Merko statyba“, kuri yra gyvenamojo namo ( - ), generalinis rangovas, 2009 m. liepos 7 d., 2009 m. liepos 22 d. sudarytas rangos sutartis atliko UAB „Statyk LT“ ir UAB „Lietaus šalys projektai“ (b.l. 3-6, 7-17, t. I). Iš trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ rašytinių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po 2009 metų žiemos atsiradusio atmosferinio vandens pratekėjimo į gyvenamojo namo ( - ), septinto aukšto patalpas priežasčiai nustatyti buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), aštunto aukšto eksploatuojamo stogo terasos defektų studija (toliau – Studija) (b.l. 19-55, t. I). Ją atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas daktaras A. K., kuris Studijoje pateikė ne tik išvadas apie priežastis, lėmusias atmosferinio vandens pratekėjimą į septinto aukšto patalpas, ir pasiūlymus kaip šias priežastis pašalinti, tačiau išnagrinėjo jam pateiktą daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), eksploatuojamo stogo virš septinto aukšto projektinę dokumentaciją – Jungtinių architektų dirbtuvių parengtą aštunto aukšto terasos projektinį sprendimą bei atskiras terasos detales, rangovo UAB „Arena Interli“ parengtus ir su UAB „Merko statyba“ suderintus aštunto aukšto detalių ir mazgų brėžinius, UAB „Arena Interli“ naudojamą stogų įrengimo darbo instrukciją su tipiniais mazgais ir detalėmis (b.l. 19-20, 37, 52-53, t. II). Pažymėtina, kad byloje nėra kitos daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), eksploatuojamo stogo virš septinto aukšto projektinės dokumentacijos, kuria remiantis jis buvo sukurtas/rekonstruotas statybos procese, todėl Studijoje esančiais duomenimis teismas remiasi nustatydamas aplinkybę, kokių reikalavimų laikydamasis trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ turėjo įrengti eksploatuojamą stogą Buto terasose. Iš Studijoje esančių duomenų nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), eksploatuojamas stogas virš septinto aukšto turėjo būti įrengiamas laikantis šių reikalavimų: stogo laikančioji konstrukcija – monolitinė gelžbetonio plokštė, garo izoliacija 0,2 mm stabilizuota polietileno plėvele, šilumos izoliacija – putų polistireno plokštės EPS 150-200 mm storio, nuolydį formuojantis sluoksnis iš betono; stogo hidroizoliacijai numatyti du bituminės polimerinės dangos sluoksniai, virš kurių įrengiamas drenuojantis-filtruojantis sluoksnis iš polietileno korinių lakštų ir geotekstilės, virš filtruojančio sluoksnio įrengiamas 40-50 mm armuotas smėlio-cemento sluoksnis, ant kurio klijuojamos akmens grindų masės grindų plytelės, vandens nuvedimo sistema – vidinė su dviem vandens surinkimo įlajom, projektinis nuolydis 1,7 proc. ir 1,3 proc.

21Byloje nėra tikslių duomenų, kada buvo baigti Buto terasų ardymo ir rekonstrukcijos darbai, nustačius, kad po 2009 metų žiemos atsirado atmosferinio vandens pratekėjimai į gyvenamojo namo ( - ), septinto aukšto patalpas. Taip pat byloje iš esmės nėra įrodymų, apart kitais įrodymais nepagrįstus trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ paaiškinimus, liudijančių šių Buto terasų rekonstrukcijos darbų apimtis, jų atlikimą būtent tokiu mastu ir būdu, kaip nurodyta Studijoje. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta tik tai, kad 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. birželio 6 d., 2012 m. birželio 8 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo trečiąjį asmenį UAB „Merko statyba“ apie tai, kad Buto terasose ir vėl (po atliktos Buto terasų rekonstrukcijos) pradėjo atšokinėti, judėti plytelės, jas nuimant matyti po jomis susikaupęs vanduo, plytelės braška (po jomis yra tuštuma) (b.l. 56-59, t. I). Ieškovas šiais raštais prašė UAB „Merko statyba“ spręsti Buto terasų grindų problemą iš esmės, esant būtinumui, nuimti visą dangą ir ją perkloti. Trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“, atsakydamas į tokį ieškovo prašymą, 2012 m. birželio 9 d. raštu nurodė, kad pakartotinai apžiūrės Buto terasų grindis, tačiau pažymėjo, kad trūkumų priežastis yra netinkama Buto terasų eksploatacija (ieškovas nepasirūpino, kad terasos trapai būtų švarūs, trapai apatiniame lygmenyje užsikimšo, permirko betonas ir pradėjo kelti plyteles) (b.l. 60, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad nepaisant šio atsakymo, kilusio konflikto su ieškovu dėl Buto terasų grindų trūkumų šalinimo tvarkos, apimčių, UAB „Merko statyba“ organizavo Buto terasų grindų sutvarkymą – užglaistė buvusius kiaurus Buto terasų grindų tarpus tarp plytelių, perklijavo atšokusias plyteles, kartu 2012 m. birželio 28 d. informuodama ieškovą elektroniniu paštu, kad ieškovas turi teisę nusamdyti kitą įmonę Buto terasų grindų trūkumams pašalinti, o to išlaidas, kiek jos susiję su garantiniais darbais, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ įsipareigoja atlyginti (b.l. 61-62, t. I). Nepaisant šių UAB „Merko statyba“ organizuotų Buto terasų grindų trūkumų šalinimo darbų, atliktų 2012 metais, 2013 m. pavasarį, 2014 m. pavasarį situacija kartojosi. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2013 m. balandžio 30 d. ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ ir UAB „Statyk LT“ surašytas apžiūros aktas Nr. 36-49, kuriame nurodyta, kad daugelyje vietų Buto terasų grindų plytelių tarpų siūlės ištrupėjusios, ties deformacine siūle atšokusios plytelės, atidengus du trapų dangtelius po drenuojamo sluoksnio valymo pradėjo bėgti vanduo iš drenuojamo sluoksnio, taip pat ieškovo 2014 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu pateiktas pranešimas UAB „Merko statyba“ dėl atsinaujinusių Buto terasų grindų trūkumų (b.l. 65, 66, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2013 metais trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ Buto terasų grindis dar sutvarkė, ką liudija 2013 m. liepos 11 d. garantinių darbų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 71, t. I), tačiau po ieškovo 2014 m. birželio 12 d. pranešimo tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad 2013 m. kovo 26 d. suėjo garantinis terminas (b.l. 68-69, t. I). 2015 m. gruodžio mėn. ieškovas pateikė UAB „Merko statyba“ pretenziją raštu, kuria prašė išspręsti problemą iš esmės, pažymėjo, kad iki šiol Buto terasų grindų trūkumų šalinimo darbai buvo atliekami lokaliai, paviršutiniškai, trapai yra valomi ne rečiau kaip du kartus per metus, tačiau tai rezultatų neduoda, apatinio trapo angos užsikiša jau kitą dieną po valymo (b.l. 72, t. I). UAB „Merko statyba“, atsakydama į tai 2015 m. gegužės 11 d. raštu, pakartotinai nurodė, kad garantinis laikotarpis Buto terasų grindų trūkumams, nurodomiems ieškovo, šalinti pasibaigė 2013 m. kovo 26 d. (b.l. 73, t. I).

22Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pakartotinai pateikė pretenziją atsakovui, trečiajam asmeniui UAB „Merko statyba“, kuria prašė iki 2016 m. spalio 5 d. imtis priemonių Buto terasų defektams šalinti. Šią pretenziją ieškovas grindė tuo, kad 2015 m. lapkričio 12 d. namą ( - ), administruojanti UAB „Namų priežiūros centras“ apžiūrėjo Buto terasas ir surašė aktą, kuriame konstatavo, kad yra atitrūkusios ir atšokinėjusios terasos plytelės (b.l. 48-49, t. I), taip pat tuo, kad 2016 m. gegužės 2 d. gyvenamojo namo ( - ), pirmininko pranešimu Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas daktaras A. K. atliko daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), aštunto aukšto eksploatuojamo stogo terasos grindų defektų studiją (toliau – 2016 m. Studija), kurioje konstatavo, kad Buto terasų grindų plytelės atšoka dėl keleto priežasčių: pastoviai drėkstančio betoninio pagrindo, yrančio nuo šalčių žiemos metu, mažo pagrindo betono stiprumo ir neatlikimo jo armavimo, vidinių grindų įtempimų, dėl neteisingai įrengtų vandens surinkimų įlajų (nėra drenažinių žiedų), nebuvimo priemonių, kurios leistų sumažinti pagrindo sudrėkinimą ir pašalinti vidinius grindų įtempimus (b.l. 27-45, t. I). 2016 m. spalio 19 d. raštu UAB „Merko statyba“ tenkinti ieškovo pretenziją atsisakė, pažymėdama, kad Buto terasų grindų trūkumų priežastimi yra nevalomi lietaus nutekėjimo trapai (b.l. 77-78, t. I), o atsakovas atsakymo į pretenziją ieškovui nepateikė, šalinti trūkumus priemonių nesiėmė. Todėl ieškovas 2017 m. vasario 14 d. pateikė teismui šį ieškinį.

23Byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl jam parduoto daikto – Buto su terasomis trūkumų, prašydamas įpareigoti atsakovą šiuos trūkumus pašalinti. Buto su terasomis trūkumu ieškovas nurodo netinkamą Buto terasos grindų įrengimą, dėl ko pastoviai atšoka Buto terasos grindų plytelės, ištrupa siūlės tarp grindų plytelių. Byloje tarp šalių nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Buto terasos grindų plytelės ieškovo Bute kasmet atšoka, trupa siūlės, apie ką ieškovas nuo 2012 m. gegužės mėn. atsakovą, trečiąjį asmenį UAB „Merko statyba“ pastoviai informuoja. Tarp šalių iš esmės nekyla ginčo ir dėl to, kad Buto terasos grindų plytelių atšokimo, siūlių tarp jų trupėjimo priežastis, nors, ieškovo teigimu, ne vienintelė, yra vandens kaupimasis po plytelėmis, patiestomis ant Buto terasų grindų. Ieškovas tokioms priežastims priskiria taip pat išlyginamojo betono sluoksnio mažą stiprumą, neatlikimą jo armavimo, vidinius grindų įtempimus. Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl to, kas sąlygoja šį vandens kaupimąsi. Ieškovas teigia, kad tokį vandens kaupimąsi sąlygoja netinkamai įrengtos Buto terasų grindys, būtent, vandens surinkimo įlajų netinkamas įrengimas grindyse (drenažinio žiedo neįrengimas), netinkamas grindų paviršius (jo nelygumas, nuolydžio reikalavimų nesilaikymas), netinkamas betono išlyginamojo sluoksnio įrengimas (nearmuoto vietoje armuoto, kurio storis yra tik 20 mm, o turėtų būti 40-50 mm), netinkamo betono mišinio naudojimas betono išlyginamajam sluoksniui, netinkamas sutankintos polietileno korinės dangos paklojimas (jos paklojimas aukštyn kojomis), nenumatytos ir neatliktos priemonės, kurios leistų sumažinti pagrindo sudrėkinimą ir pašalinti vidinius grindų įtempimus (pvz., atskiriamojo drenažinio sluoksnio po plytelių danga klojimas, judėjimo siūlių pagrinde įrengimas). Atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ teigia, kad vandens kaupimąsi po plytelėmis sąlygoja netinkama Buto terasų grindų eksploatacija, t.y. vandens įlajų nepriežiūra. Todėl dėl šių aplinkybių teismas sprendime pasisako iš esmės.

24Dėl Buto terasų trūkumų fakto

25Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

26Byloje nustatyta, kad ieškovas Sutartimi įgijo nuosavybės teisę į Butą su terasomis, kuris buvo sukurtas statybos būdu, o priimtas naudoti 2008 m. kovo 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Todėl šio Buto su terasomis kokybė turėjo atitikti dokumentus – statybos projekto sprendinius, kurių pagrindu jis buvo sukurtas. Tokią išvadą liudija ir tai, kad atsakovas, užsakęs pastatyti Butą su terasomis pas trečiąjį asmenį UAB „Merko statyba“, o vėliau jį pardavęs ieškovui, Sutartimi suteikė ieškovui parduoto Buto kokybės garantiją, atitinkančią garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese (Sutarties 4.6 punktas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu) 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškinyje ieškovas Buto terasų trūkumų (jų pasekmių) išryškėjimą sieja su 2009 m. atsakovo vykdyta Buto terasų rekonstrukcija, po 2009 metų žiemos atsiradus atmosferinio vandens pratekėjimams į gyvenamojo namo ( - ), septinto aukšto patalpas, byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atliekant šią Buto terasų rekonstrukciją buvo rengti nauji ar keisti pradiniai dokumentai – statybos projektas, kurių pagrindu Butas buvo sukurtas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Studija, liudytojo A. K. parodymai priešingai leidžia teigti, kad Butų terasų rekonstrukcija 2009 m. buvo vykdyta pagal pradinius projektinius sprendinius.

27Dėl vandens įlajų įrengimo tinkamumo

28Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“) įlajas apibrėžia kaip vandens rinktuvus stogo dangoje (5.6 punktas) bei, be kitų reikalavimų, numato, kad plokščiuosiuose eksploatuojamose stoguose įlajų skersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįstas skaičiavimais, tačiau tokiame stoge turi būti ne mažiau kaip dvi įlajos (32.1 punktas, 45 punktas), tarp įlajos ir denginio turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 1 mm pločio deformacinis tarpas. Pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ įtvirtintus bendruosius reikalavimus, keliamus stogams, vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms (15 punktas). Iš esmės analogiškos ar panašios nuostatos buvo įtvirtintos vandens nuvedimą nuo plokščiųjų eksploatuojamų stogų reglamentavusiame statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 (toliau - STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“) (28, 66.1, 66.8, 79, 49 punktai).

29Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Buto terasose pagal projektinę dokumentaciją turėjo būti įrengtos dvi vandens surinkimo įlajos, tačiau kokiais skaičiavimais remiantis buvo nustatytas toks jų skaičius, kokiu būdu, kokias medžiagas naudojant šios įlajos Buto terasose turėjo būti įrengtos byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka (CPK 178 straipsnis). Tiesa, Studijoje esančiuose duomenyse apie įlajų įrengimą Buto terasose kalbama tiek apie trapų su grotelėmis, tiek apie drenažinių įlajų įrengimą, nepateikiant tikslesnių duomenų apie ketinamus naudoti produktus statybos metu (kaip atrodo minima drenažinė įlaja, ar ji tapati drenažiniam žiedui) (b.l. 37, t. I). Tačiau iš į bylą pateiktos UAB „Merko statyba“ ir UAB „Lietaus šalys projektai“ rangos sutarties, sudarytos 2009 m. liepos 22 d., matyti, kad Buto terasose, atliekant jų rekonstrukciją 2009 m. po namo ( - ), septinto aukšto užliejimo, buvo numatytas vykdyti ne trapų ir įlajų, kaip nurodyta projektinėje dokumentacijoje, o tik arba trapų, arba įlajų įrengimas (b.l. 16,17, t. II).

30Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, 2016 m. Studijoje, Teismo ekspertizės akte esančių fotonuotraukų, liudytojais byloje apklaustų A. K., R. S. parodymų, eksperto Dariaus Kalibato paaiškinimų teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad Buto terasose buvo įrengtos dvi minėtos įlajos, tačiau jos buvo įrengtos netinkamai, t. y. buvo įrengta įlaja (paaukštinimas) su grotelėmis, tačiau be drenažinio žiedo, vandens nutekėjimui iš po grindimis įrengto drenuojančio sluoksnio paliekant tik 1 mm tarpą tarp stoge įmontuoto lietvamzdžio ir įlajos (paaukštinimo). Abejoti, kad toks įlajos įrengimas neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 straipsnis, 6.697 straipsnio 1 dalis), teismas neturi jokio pagrindo. Specialių žinių turintys A. K. ir R. S. (b.l. 28-29, t. I) 2016 m. Studijoje, o teismo ekspertas Darius Kalibatas Teismo ekspertizės akte nurodė, kad įrengiant tokio tipo įlajas turi būti įrengtas drenažinis žiedas, nes 1 mm tarpas vandeniui išbėgti per apatines įlajų sujungimo angas nėra pakankamas vandeniui išbėgti dėl greito užsinešimo nešvarumais (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 15 punktas). Tą iš esmės liudija ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad šis 1 mm tarpas vandeniui išbėgti per apatines įlajų sujungimo vietas faktiškai pastoviai užsinešdavo, taip užkirsdamas galimybę vandeniui pasišalinti iš eksploatuojamo stogo konstrukcijų. Pažymėtina, kad priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, kad vandens nutekėjimui iš po plokščiojo eksploatuojamo stogo grindimis įrengto drenuojančio sluoksnio įprastai pakanka 1 mm tarpo tarp stoge įmontuoto lietvamzdžio ir įlajos (paaukštinimo), atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ į bylą nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovas įrodė šio trūkumo faktą.

31Dėl betono išlyginamojo sluoksnio, vandens drenažo įrengimo tinkamumo

32STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numato, kad grindų danga plokščiuosiuose stoguose turi būti iš betono, gelžbetonių arba kitų plokščių, iš ne plonesnio kaip 30 mm cementinio skiedinio arba smėlinio asfaltbetonio sluoksnio arba iš kitų tam tikslui pritaikytų statybos produktų (42.1 punktas), po grindimis turi būti įrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis arba oro tarpas, o tarp grindų ir hidroizoliacinio sluoksnio turi būti įrengiamas skiriamasis pasluoksnis, kad apsaugotų hidroizoliacinę dangą nuo pažeidimų ir/ arba sukibimo su grindų danga (42.3 punktas). Iš esmės analogiškos (tik siauresnės) nuostatos buvo įtvirtintos ir STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (76.1, 76.3 punktai).

33Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Buto terasose pagal projektinę dokumentaciją virš hidroizoliacinio sluoksnio turėjo būti įrengiamas drenuojantis-filtruojantis sluoksnis iš polietileno korinių lakštų ir geotekstilės, o virš filtruojančio sluoksnio įrengiamas 40-50 mm armuotas smėlio-cemento sluoksnis, ant kurio klijuojamos akmens grindų masės grindų plytelės. Tačiau faktiškai, nesilaikant projektinės dokumentacijos, Buto terasose buvo įrengtas nearmuotas betono išlyginamasis sluoksnis, be to, jo storis buvo ne 40-50 mm, o tik 20 mm, ką liudija 2016 m. Studijoje esantys duomenys. Teismas sutinka su teismo eksperto Dariaus Kalibato teiginiu, kad STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nenumato privalomo reikalavimo įrengti armuotą 40-50 mm betono išlyginamąjį sluoksnį plokščiajame eksploatuojamame stoge, tačiau šis teiginys neleidžia teigti, kad Buto terasa šiuo aspektu neturi trūkumų.

34CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytus ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal CK 6.663 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Be to, rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius nei nustatyti privalomi reikalavimai. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Buto su terasomis projektinėje dokumentacijoje, akivaizdu, buvo nustatyti aukštesni nei privalomi reikalavimai plokščiojo eksploatuojamo stogo grindų betono išlyginamajam sluoksniui, todėl statybos būdu sukurtas Butas juos ir turi atitikti.

35Tuo labiau, ką nurodo ir teismo ekspertas Darius Kalibatas Teismo ekspertizės akte, STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (taip pat STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“), apibrėždamas plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimus bei leisdamas projektuoti ir įrengti visus šio reglamento 35 punkte (STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 69 punkte) nurodytus stogo konstrukcijų sluoksnius ar atskirus jų derinius, įpareigoja projektinę dokumentaciją rengiantį asmenį tokį derinį pasirinkti priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų, siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamą stogą būtų galima saugiai naudoti pagal paskirtį (35 punktas). Tai patvirtina, kad tik konkretus projektą rengusio asmens dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirinktas stogo konstrukcijų sluoksnių derinys kaip vienetas gali būti vertinamas kaip užtikrinantis konkretaus plokščiojo eksploatuojamo stogo saugų naudojimą pagal paskirtį. Įvertinęs tai, teismas nesutinka su teismo eksperto Dariaus Kalibato Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimas nelaikytinas Buto terasų trūkumu. Taip pat teismas nesutinka su nieko nepagrįsta teismo eksperto Dariaus Kalibato išvada, kad ieškovo patiriami nepatogumai dėl Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimo, siūlių tarp plytelių byrėjimo nėra sąlygojami ir išlyginamojo betono sluoksnio nearmavimo ar jo storio. Tokią teismo eksperto išvadą, teismo vertinimu, sąlygojo ne betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimo, jo storio įtakos Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimui, siūlių tarp plytelių byrėjimui objektyvus tyrimas, o tai, kad esant nustatytam kitam Buto terasų trūkumui – vandens įlajos netinkamam įrengimui, kuris dėl vandens kaupimosi išlyginamajame betono sluoksnyje didžiąja dalimi būtent ir sąlygojo Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimą, siūlių tarp plytelių byrėjimą, ši aplinkybė teismo eksperto buvo iš esmės nevertinta ar be jokio objektyvaus pagrindo įvertinta kaip nereikšminga. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas Darius Kalibatas iš esmės patvirtino 2016 m. Studiją rengusių A. K. ir R. S. teiginius, jog armatūros paskirtis yra perimti įtempimus, atsiradusius dėl betono susitraukimo, mažinti paviršiaus sutrūkinėjimą, didinti grindų stiprumą, prailginti tarnavimo amžių, todėl numačius ją įrengti Buto statybos procese, tai turi būti padaryta.

36Iš byloje esančių įrodymų – 2016 m. Studijoje, Teismo ekspertizės akte esančių fotonuotraukų, liudytojo R. S. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Buto terasoje įrengtas vandens drenažinis sluoksnis yra paklotas duobutėmis į viršų. Iš esmės analogiška aplinkybė buvo nustatyta A. K. dar 2009 m. (b.l. 23, t. II), Studijoje nurodant, kad drenažinio sluoksnio – sutankinto polietileno korinės dangos, paklojimas ne ta puse sumažina jo drenuojančias savybes. Abejoti tuo, kad vandens drenažinio sluoksnio paklojimas ne ta puse yra Buto terasos trūkumas (jos įrengimas nesilaikant įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų), teismas neturi pagrindo (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), nes Studijos priede esančios didelio tankio polietileno korinės dangos, skirtos stogo, grindų ir sienų drenažui, įrengimo taisyklės patvirtina šiuos A. K. teiginius (b.l. 54, t. II). Tokius teiginius patvirtina ir liudytoju byloje apklausto R. S. parodymai, kad drenažinis sluoksnis duobutėmis į viršų gali būti tiesiamas įrengiant plokščiuosius eksploatuojamus apželdinamus stogus, nes tokiu atveju jis atlieka drėgmės išsaugojimo funkciją, tačiau plokščiuose eksploatuojamose stoguose jis turi būti tiesiamas duobutėmis žemyn, siekiant užtikrinti drėgmės pasišalinimą, o ne išsaugojimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstą teismo eksperto Dariaus Kalibato išvadą, kad drenažinės membranos klojimas nėra reglamentuotas. Šios savo išvados teismo ekspertas Darius Kalibatas negalėjo pagrįsti ir teismo posėdžio metu, sutikdamas, kad tam tikri vandens drenažinio sluoksnio klojimo reikalavimai gali būti įtvirtinami, pavyzdžiui, gamintojo. Todėl konstatuotina, kad ieškovas įrodė ir šį Buto terasos trūkumą.

37STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numato, kad stogai turi būti atsparūs atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams (8 punktas), chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui (19 punktas), o stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus (17 punktas). Panašios nuostatos buvo įtvirtintos ir STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (44, 51, 53 punktai). Byloje nėra pateiktų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kokie statybos produktai – betonas, buvo panaudotas betono išlyginamajam sluoksniui Buto terasose įrengti, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – 2016 m. Studijos, liudytojais apklaustų A. K., R. S. parodymų nustatyta, kad Buto terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti buvo panaudotas ne tokiems darbams įprastai naudojamas betonas (b.l. 33, 44-45, t. I). Kaip nurodyta 2016 m. Studijoje, dauguma stambių plytelių gamintojų savo instrukcijose nurodo, kad išlyginamajam sluoksniui po plytelių danga turi būti naudojami specialūs betono mišiniai, kurie privalo užtikrinti maksimalų pagrindo tankį, stiprumą ir atsparumą trūkinėjimui, tuo tarpu Buto terasose panaudotas betonas – silpnas, lengvai trupinasi ranka, jo struktūra poringa (porėta), dėl ko toks betonas greitai prisisotina vandeniu, ilgai džiūsta, nėra atsparus šalčiui ir žiemos metu greitai praranda sukibimą su plytelių danga. Pažymėtina, kad priešingų įrodymų byloje nėra, kas leidžia pagrįstai teigti ieškovą įrodžius, kad Buto terasos išlyginamasis betono sluoksnis turi ir šį trūkumą – jį įrengiant panaudotas betonas, kuris nėra įprastai naudojamas tokiems darbams atlikti.

38Dėl papildomų priemonių taikymo

39Iš 2016 m. Studijos nustatyta, kad Buto terasų grindų plytelių atšokimo priežastimi A. K., R. S. nurodė ne tik pastoviai drėkstantį betoninį pagrindą, yrantį nuo šalčių žiemos metu, mažą pagrindo betono stiprumą ir neatliktą jo armavimą, bet ir vidinius grindų įtempimus, kurie atsiranda dėl skirtingų išsiplėtimo/susitraukimo koeficientų atskirų grindų komponentų veikiant drėgmei, temperatūrai ir apkrovai. Atsižvelgdami į tai, A. K., R. S., kaip Buto terasų trūkumą nurodė ir tai, kad projekte nenumatytos, o įrengiant terasų grindis neatliktos priemonės, kurios leistų sumažinti pagrindo sudrėkinimą ir pašalinti vidinius grindų įtempimus (atskiriamojo drenažinio sluoksnio po plytelių danga klojimas, judėjimo siūlių pagrinde įrengimas). Teismo vertinimu, minėtų papildomų priemonių nenaudojimas Buto terasose negali būti laikomas Buto terasų trūkumų, nes nei 2016 m. Studijoje, nei teismo posėdžio metu A. K. ir R. S. nenurodė ir nepagrindė, kad tokios papildomos priemonės yra privalomos pagal normatyvinius statybos dokumentus ar kad jos yra įprastos atliekant tokio pobūdžio darbus. Teismui nekyla abejonių, kas nurodyta 2016 m. Studijoje, kad plytelių gamintojai yra sukūrę visą eilę konstrukcinių ir technologinių priemonių, siekiant neutralizuoti įtempimus, atsirandančius dėl pagrindo ir plytelių skirtingo judėjimo, tačiau galimumas juos taikyti statybos procese statybos dalyvių neįpareigoja, jei tai tiesiogiai nėra aptarta projektinėje dokumentacijoje arba nėra įprasta atliekant tokio pobūdžio darbus. Todėl tokių priemonių netaikymas įrengiant Buto terasas negali būti laikomas jų trūkumų. Tokiu trūkumu teismas galėtų pripažinti tik išlyginamojo betono sluoksnio paviršiaus nepadengimą tepamąja hidroizoliacija, nes pagal 2016 m. Studijoje pateiktus duomenis jos naudojimas yra įprastas atliekant tokio pobūdžio darbus. Tačiau šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, liudijančių, kad išlyginamasis betono sluoksnis Buto terasose tepamąja hidroizoliacija padengtas nebuvo. 2009 m. liepos 7 d. rangos sutartimi Nr. G0026 UAB „Statyk LT“ tokią betono teptinę hidroizoliaciją atlikti įsipareigojo (b.l. 3-4, 5, t. II).

40Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui parduotas Butas turi trūkumų: Buto terasų vandens įlajose neįrengtas drenažinis žiedas, Buto terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti panaudotas ne tokiems darbams įprastai taikomas betonas, betono išlyginamasis sluoksnis nearmuotas, jo storis neatitinka projektinės dokumentacijos, o Buto terasų vandens drenažo sluoksnis paklotas netinkamai (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

41Dėl atsakovo pareigos užtikrinti parduodamų daiktų kokybę

42CK 6.333 straipsnis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Teismų praktikoje, aiškinant šią CK 6.333 straipsnio nuostatą, yra nurodoma, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010).

43Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie šiuos nustatytus Buto terasų trūkumus ieškovas žinojo Sutarties sudarymo ir/ar Buto terasų rekonstrukcijos, vykdytos 2009 m., metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie Buto terasų trūkumai buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai neginčijamai liudija, kad šie Buto trūkumai nebuvo ir negalėjo būti akivaizdūs ieškovui Sutarties sudarymo ar minėtos Buto terasų rekonstrukcijos metu. Šie Buto terasų trūkumai yra paslėpti. Šie Buto terasų trūkumai buvo nustatyti tik specialaus tyrimo pagalba, ką liudija 2016 m. Studija, teismo eksperto Dariaus Kalibato surašytas Teismo ekspertizės aktas.

44Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kad paslėpti statybos darbai yra vėliau atliktais darbais (tarp jų statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas, o paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos (2 straipsnio 35, 36 dalys). Teismo ekspertas Darius Kalibatas, atsakydamas į jam užduotą klausimą, ar plytelių atšokimo nuo pagrindo priežasčių šalinimo darbai yra paslėpti darbai, konstatavo, kad įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai nėra paslėpti darbai, nes drenažinio žiedo nebuvimo faktą 2016 m. Studijoje A. K. nustatė neatlikęs Buto terasos grindų ardymo darbų. Teismo vertinimu, tokia teismo eksperto Dariaus Kalibato pateikta išvada nepagrįsta: teismo ekspertui buvo užduotas ne klausimas ar įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai yra paslėpti darbai, o ar plytelių atšokimo nuo pagrindo priežasčių šalinimo darbai yra paslėpti darbai; atsakymą, kad įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai yra ne paslėpti darbai, teismo ekspertas Darius Kalibatas grindė ne specialiomis žiniomis apie tokių drenažinių žiedų įrengimą (atliekamų statybos darbų eiliškumą, kas šiuo atveju turi esminę reikšmę), o išimtinai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35, 36 dalių nuostatų aiškinimu ir taikymu. Teisės aiškinimas ir taikymas nėra teismo eksperto kompetencija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, apibrėždamas paslėptų darbų ir paslėptų konstrukcijų sąvoką, paslėptus darbus susiejo su jų paslėpimu kitais darbais, o ne su galimybe juos įvertinti atlikus ardymo darbus ar jų neatlikus. Teismo vertinimu, 2016 m. Studijoje pateikti duomenys apie įlajų įrengimą (schema) pakankami teigti, kad drenažinio žiedo įrengimo darbai yra paslėpiami vėliau atliekamais darbais: išlyginamojo betono sluoksnio suformavimu, plytelių klijavimu, paaukštinimo su grotelėmis įrengimu, todėl šie darbai yra priskirtini paslėptiems darbams ir konstrukcijoms. Ta aplinkybė, kad drenažinio žiedo įrengimo aplinkybė, nepaisant to, kad ji sudaro vidinės vandens nutekėjimo sistemos dalį, gali būti fiziškai nustatyta nuėmus įlajos groteles, atsižvelgiant į pačios įlajos aukštį, šių darbų neleidžia vertinti priešingai. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad paklausus teismo eksperto Dariaus Kalibato, ar šis drenažinis žiedas gali būti įrengtas šiandien neatliekant jokių ardymo darbų, tokios aplinkybės teismo ekspertas patvirtinti negalėjo. Todėl teismas konstatuoja, kad tiek drenažinio žiedo įrengimas, tiek betono išlyginamojo sluoksnio, tiek vandens drenažinio sluoksnio įrengimas, kurie įrengiami po viršutiniu grindų apdailos sluoksniu (plytelėmis), yra paslėpti darbai, kuriems atsakovas Sutartimi įsipareigojo suteikti 10 metų garantiją, skaičiuojamą nuo 2008 m. kovo 27 d. (Sutarties 4.6 punktas, CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45Ieškovas ieškinyje Buto terasų trūkumu įvardija ir grindų nelygumus, netinkamus nuolydžius. Teismo vertinimu, pastarieji Buto terasų grindų trūkumai, nustatyti 2016 m. Studijoje (b.l. 33, t. I), UAB „Namų priežiūros centras“ 2015 m. lapkričio 12 d. statinio apžiūros akte (b.l. 48, t. I), patys savaime dėl jų akivaizdumo, specialaus tyrimo jiems nustatyti nereikalingumo, negali būti priskirti paslėptiems trūkumams (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35, 36 punktai), todėl konstatuotina, kad tokiems trūkumams 5 metų garantinis terminas yra pasibaigęs dar iki jų nustatymo 2014 metais (Sutarties 4.6 punktas, CK 6.335 straipsnio 1 dalis, 6.338 straipsnio 1, 3 dalys, 6.697 straipsnio 1 dalis, 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl dėl šio ieškinio argumento teismas plačiau sprendime nepasisako.

46Dėl sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę

47Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismų praktikoje, aiškinant šią CK nuostatą nurodyta, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

48Atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ šioje byloje teigė, kad atsakovo atsakomybę už Buto terasų kokybę šalina tai, kad ieškovo nurodomi Buto terasų trūkumai buvo sąlygoti netinkamos Buto terasų eksploatacijos, t.y. vandens surinkimo įlajų netinkamos priežiūros. Teismas tokius atsakovo, trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ teiginius laiko neįrodytais (CPK 178 straipsnis)

49Teismas sutinka su atsakovu, trečiuoju asmeniu UAB „Merko statyba“, kad stogo konstrukcija, ant kurios yra įrengtos Buto terasos, taip pat stogo konstrukcijoje įrengtos įlajos yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teisė Sutarties pagrindu yra įregistruota į Butą su terasomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Todėl namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkciją atliekančiam subjektui – laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. trečiajam asmeniui UAB „Namų priežiūros centras“, dėl ko ginčo tarp šalių nekilo, teko pareiga šias įlajas prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat sutinka su atsakovo, trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ teiginiais, kad namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcinių įrenginių, tame tarpe įlajų, funkcionalumo palaikymas, profilaktinis jų valymas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. teisės aktais buvo priskirtas daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2011 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.) 23, 24, priedo 7 punktas, (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 20, 21 punktas, priedo 1.1.8 punktas). Tačiau teismas nesutinka su atsakovu, trečiuoju asmeniu UAB „Merko statyba“, kad UAB „Namų priežiūros centras“ nevykdymas šios funkcijos Buto terasose iki 2015 m. lapkričio 12 d. (b.l. 48, 141, 145-148, t. I) kokiu nors būdu sąlygojo nustatytus Butų terasų trūkumus – drenažinio žiedo neįrengimą vandens įlajose, netinkamo betono panaudojimą Buto terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti, betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimą, jo įrengimą netinkamo storio, Buto terasų vandens drenažo sluoksnio netinkamą paklojimą. Teismo vertinimu, UAB „Namų priežiūros centras“ nevykdymas šios funkcijos Buto terasose iki 2015 m. lapkričio 12 d. galėtų būti laikomas vienu iš veiksnių, prisidėjusių prie jau nustatytų Butų terasų trūkumų sukeltų pasekmių – Butų terasų plytelių atšokinėjimo, siūlių išbyrėjimo, tačiau šis veiksnys, jau dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl savo mažareikšmiškumo, jokiu būdu negali būti laikomas šalinančiu atsakovo atsakomybę dėl nustatytų Buto terasų trūkumų.

50Tuo labiau, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad pats ieškovas valė Butų terasų įlajas ne rečiau kaip du kartus į metus, tačiau tai jokio rezultato nedavė, įlajos užkalkėdavo (užsinešdavo) per vieną dieną, kas leidžia teigti, kad profilaktinio valymo jų funkcionalumui užtikrinti bet kuriuo atveju nepakako.

51Dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynybos būdo

52Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti garantinius terasų, esančių bute ( - ), defektų šalinimo darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą.

53Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Teismų praktikoje, aiškinant minėtas CK nuostatas, yra nurodyta, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

54Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nustatytų Buto terasų trūkumų ieškovas Buto terasų negali naudoti pagal paskirtį (Buto terasų grindyse kaupiasi vanduo, jų grindų plytelės pastoviai atšoka, ištrupa tarpai tarp siūlių). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintą statybos techninė reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ stogai ir terasos privalo turėti sandarią dangą arba izoliaciją bei nutekėjimą, įgalinantį lietaus vandens ir tirpstančio sniego nutekėjimą į latakus ir vidaus ar išorės nutekėjimo vamzdžius (139.11 punktas), terasos privalo turėti grindų dangą iš nesugeriančių, šalčiui atsparių ir neslidžių statybos produktų (139.4 punktas). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad šie Buto terasų trūkumai gali būti pašalinti, atliekant buto terasų grindų rekonstrukciją (b.l. 35-36, t. I). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių iš esmės byloje nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo, šalys neįrodinėjo, kad kaina, už kurią gali būti pašalinti šie Buto terasų trūkumai yra neproporcingai didelė, neprotinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutinka, kad ieškovas iš esmės pasirinko tinkamą jo teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t.y. reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus. Tokį jo pasirinkto būdo tinkamumą liudija ir tai, kad ieškovas ilgą laiką kryptingai ir aiškiai siekė, kad atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ patys nustatytų tikrąją Buto terasos grindų trūkumų priežastį ir ją ištaisytų savo lėšomis. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad negalimumas naudoti Buto terasas pagal paskirtį išaiškėjo senai, nuo 2012 metų, dėl ko ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, trečiąjį asmenį UAB „Merko statyba“. UAB „Merko statyba“ atsakovo nurodymu ne kartą šalino Buto terasos grindų viršutinio apdailos sluoksnio trūkumus, tačiau nesėkmingai. Nepaisant to, atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąją Buto terasų grindų viršutinio apdailos sluoksnio nuolat atsinaujinančių trūkumų priežastį, o jas be jokio pagrindo siejo su ieškovo, trečiojo asmens UAB „Namų priežiūros centras“ netinkamais veiksmais eksploatuojant Buto terasas.

55Tačiau teismas mano, kad ieškovas siekdamas jo pažeistų teisių gynybos CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu būdu, ieškinio reikalavimą nepagrįstai formuluoja kaip reikalavimą atsakovui pašalinti nustatytus Buto terasų trūkumus pagal pridedamą lokalinę sąmatą. Viena vertus, CK 6.344 straipsnio 1 dalies 2 punktas nenumato galimybės reikalauti atsakovą pašalinti nustatytus daikto trūkumus pagal ieškovo iniciatyva parengtą tokių trūkumų šalinimą sąmatą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato alternatyvą: arba ieškovas reikalauja, kad daikto trūkumus neatlygintinai pašalintų atsakovas, arba ieškovas juos pašalina pats, o atsakovą reikalauja atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Kita vertus, vertinant ieškovo į bylą pateiktą lokalinę sąmatą matyti, kad joje nėra nurodyta, kas ją sudarė, parengė, joje nurodomi ir tokie darbai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pavyzdžiui, antro sluoksnio hidroizoliacijos įrengimas (horizontali plokštuma), hidroizoliacijos įrengimas (vertikali plokštuma), joje nurodomi darbų kiekiai nepagrindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, terasos plotas pagal Studiją yra apie 138 kv. m, tuo tarpu sąmatoje išlyginamajam sluoksniui, vandens drenažui skaičiuojami 84 kv. m), kt. Todėl ieškovo teikiamas reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą neatlygintinai pašalinti konkrečius byloje nustatytus Buto terasų trūkumus.

56Dėl ieškinio senaties

57Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovas ją praleido. Ieškovas su tuo nesutinka.

58Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

59Byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovas nustatė 10 metų garantiją paslėptiems statinio elementams, skaičiuotiną nuo 2008 m. kovo 27 d. Ieškovas pranešimą atsakovui, trečiajam asmeniui UAB „Merko statyba“ dėl byloje nustatytų paslėptų Buto terasų trūkumų pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu. Į šią ieškovo pretenziją atsakovas nesureagavo, o trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ 2016 m. spalio 19 d. raštu atsisakė ją tenkinti, dėl ko ieškovas 2017 m. vasario 14 d., nepraleisdamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto ieškinio dėl parduotų daiktų trūkumų šešių mėnesio senaties termino, pateikė teismui ieškinį. Todėl atsakovo, trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ prašymas tenkinti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

60Ieškovas byloje sumokėjo 1029 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7, t. I), turėjo 2420 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti (b.l. 8, t. I, b.l. 191-194, t. II), 110 Eur išlaidų už eksperto Dariaus Kalibato apklausą teisme (b.l. 177, t. II). Ieškovas žyminį mokestį už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti daikto trūkumus nepagrįstai paskaičiavo kaip už turtinį reikalavimą. Todėl teismas grąžina ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį – 988 Eur (CPK (redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo metu 2017 m. vasario 14 d.) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis), taip pat teismas, įvertinęs 0,31 Eur dydžio komisinį mokestį už grąžintinos sumos pervedimą ieškovui, grąžina ieškovui nepanaudotą ieškovo įmokėto avanso už eksperto Dariaus Kalibato apklausą teisme dalį – 9,38 Eur (b.l. 168-169, 177, 190, 197, t. II, CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktas). Likusią dalį žyminio mokesčio – 41 Eur, ir išlaidų už eksperto apklausą teisme – 100,62 Eur, taip pat ieškovo patirtas advokatės pagalbos išlaidas – 2 420 Eur, kurios yra pagrįstos, protingos, įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, advokatės atliktų procesinių veiksmų kiekį, pobūdį, maksimalius dydžius už jų atlikimą, nurodytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis), teismas priteisia ieškovo naudai iš atsakovo, nes ieškovo reikalavimas didžiąja dalimi (savo esme) yra patenkintas (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ turėjo 800 Eur išlaidų teismo ekspertizei atlikti (b.l. 123, 143, t. II). Kadangi ieškovo ieškinys didžiąja dalimi (savo esme) yra patenkintas, o trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ yra įstojęs į bylą atsakovo pusėje, šios išlaidos UAB „Merko statyba“ neatlygintinos. Valstybė šioje byloje patyrė 35,48 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo, nes ieškovo ieškinys didžiąja dalimi yra patenkintas (CPK 96 straipsnis).

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

Nutarė

62ieškovo D. N., asmens kodas ( - ) ieškinį tenkinti iš dalies.

63Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Kapitel“, juridinio asmens kodas 211659210, nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti garantinius terasų, esančių bute ( - ), unikalus Nr. ( - ), defektų šalinimo darbus: buto terasų vandens įlajose įrengti drenažinį žiedą, įrengti buto terasų grindų armuotą išlyginamąjį betono sluoksnį, kurio storis 40-50 mm, naudojant betoną, atitinkantį įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus, tinkamai įrengti (pakloti) buto terasų vandens drenažo sluoksnį.

64Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

65Priteisti ieškovo D. N., asmens kodas ( - ), naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitel“, juridinio asmens kodas 211659210, 2 561,62 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt vienas Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

66Grąžinti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ), 988 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

67Grąžinti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ), 9,38 Eur (devyni Eur 38 ct) avanso į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

68Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitel“, juridinio asmens kodas 211659210, valstybės naudai 35,48 Eur (trisdešimt penki Eur 48 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

69Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovui D. N., jo atstovei advokatei Eglei Matuizaitei,... 4. atsakovo atstovui Donatui Jakštui,... 5. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ atstovui... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N.... 7. Teismas... 8. ieškovas pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant, ne... 9. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2009 m. gegužės 26 d. ieškovas ir atsakovas... 10. 2009 m. birželio mėn. UAB „Merko statyba“, vykdydama įsipareigojimus... 11. Ieškovas ieškinyje pabrėžia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad UAB... 12. Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 89-91, t. I), kuriuo prašo... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Merko... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Namų... 15. Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu prašė ieškinį... 16. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovas teismo posėdžio... 17. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Merko... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir... 20. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų... 21. Byloje nėra tikslių duomenų, kada buvo baigti Buto terasų ardymo ir... 22. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20... 23. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl jam parduoto daikto – Buto su... 24. Dėl Buto terasų trūkumų fakto... 25. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovas Sutartimi įgijo nuosavybės teisę į Butą su... 27. Dėl vandens įlajų įrengimo tinkamumo ... 28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571... 29. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Buto terasose pagal... 30. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, 2016 m. Studijoje, Teismo... 31. Dėl betono išlyginamojo sluoksnio, vandens drenažo įrengimo tinkamumo... 32. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numato, kad grindų... 33. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Buto terasose pagal... 34. CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo... 35. Tuo labiau, ką nurodo ir teismo ekspertas Darius Kalibatas Teismo ekspertizės... 36. Iš byloje esančių įrodymų – 2016 m. Studijoje, Teismo ekspertizės akte... 37. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numato, kad stogai turi... 38. Dėl papildomų priemonių taikymo... 39. Iš 2016 m. Studijos nustatyta, kad Buto terasų grindų plytelių atšokimo... 40. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui... 41. Dėl atsakovo pareigos užtikrinti parduodamų daiktų kokybę... 42. CK 6.333 straipsnis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus,... 43. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie šiuos nustatytus Buto terasų... 44. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kad paslėpti statybos darbai... 45. Ieškovas ieškinyje Buto terasų trūkumu įvardija ir grindų nelygumus,... 46. Dėl sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę... 47. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pagal CK... 48. Atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ šioje byloje teigė, kad... 49. Teismas sutinka su atsakovu, trečiuoju asmeniu UAB „Merko statyba“, kad... 50. Tuo labiau, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai... 51. Dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynybos būdo ... 52. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant, ne vėliau kaip... 53. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į... 54. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nustatytų Buto... 55. Tačiau teismas mano, kad ieškovas siekdamas jo pažeistų teisių gynybos CK... 56. Dėl ieškinio senaties... 57. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 58. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių... 59. Byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovas nustatė 10 metų garantiją... 60. Ieškovas byloje sumokėjo 1029 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7, t. I), turėjo... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 62. ieškovo D. N., asmens kodas ( - ) ieškinį tenkinti iš dalies.... 63. Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Kapitel“, juridinio... 64. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 65. Priteisti ieškovo D. N., asmens kodas ( - ), naudai iš atsakovo uždarosios... 66. Grąžinti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ), 988 Eur (devyni šimtai... 67. Grąžinti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ), 9,38 Eur (devyni Eur 38 ct)... 68. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitel“, juridinio... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...