Byla 2A-213-560/2015
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Valpagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovams UAB „Valpagra“, V. P. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB „Valpagra“ ir V. P. solidariai 34 537,60 EUR skolą ir nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas iš V. P. ir 6 proc. dydžio metines palūkanas iš UAB „Valpagra“ už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2008-12-08 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Valpagra“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 20080848, pagal kurią ieškovas finansinės nuomos pagrindu perdavė šiam atsakovui naudotis ir valdyti sunkvežimius ( - ), ident. Nr. ( - ). Šalys susitarė, kad turto finansavimo valiuta bei mokėjimo grafiko valiuta bus euras. Už atsakovo UAB „Valpagra“ įsipareigojimų pagal sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas V. P. (2010-07-22 laidavimo sutartis Nr. 20100339). Atsakovui UAB „Valpagra“ nevykdant įsipareigojimų, sutartis 2010 m. kovo mėn. buvo nutraukta, vėliau ji buvo atnaujinta pasirašant 2010-07-22 susitarimą dėl minėtos sutarties atnaujinimo. 2011-07-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkvežimis ( - ), ident. Nr. ( - ), buvo sunaikintas. Eismo įvykį pripažinus draudiminiu, AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui išmokėjo 36 990,27 EUR draudimo išmoką, tačiau draudimo išmokos suma nepadengė likutinės sugadinto turto vertės, todėl šalys 2011-09-26 sudarė susitarimą dėl finansinės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Atsakovui UAB „Valpagra“ nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ir susitarimą, ieškovas įspėjo atsakovus apie tai, jog sutartis bus nutraukta. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2012-04-02, likęs turtas grąžintas ir parduotas pagal atpirkimo sutartį už 96 209,96 Lt. Nurodė, kad atsakovai liko skolingi ieškovui viso 34 537,60 EUR: skola pagal išrašytas, bet neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras – 12 740,13 EUR, delspinigiai – 4 586,45 EUR, skola pagal skolos grafiką – 12 055,04 EUR, delspinigiai – 4 339,82 EUR, nuostolis – 816,17 EUR (likutinė vertė 28 680,50 EUR atėmus parduoto turto kainą 27 864,33 EUR). Pažymėjo, kad užtikrindamas atsakovo UAB „Valpagra“ prievolių pagal sutartį įvykdymą, atsakovas V. P. su ieškovu sudaręs laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas.

6Atsakovai su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydami, kad ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovų 0,2 proc. delspinigių, nes pagal tarp ieškovo ir UAB „Valpagra“ sudarytą susitarimą dėl finansinės nuomos sutarties galiojimo ir atnaujinimo, šalys susitarė, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus bet kokių sumų pagal šį susitarimą, už kiekvieną pradelstą dieną lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui 0,05 proc. dydžio nuo įsiskolinimo sumos delspinigius. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus didesnius nuostolius, priešingai, ieškovas nepagrįstai siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Mano, kad pagal ieškovo pateiktą skolos detalizavimo ataskaitą priteisiamos netesybos neturėtų būti didesnės nei 1 583,56 Lt (pagal grafą „skola pagal sąskaitas“) ir 1 498,44 Lt (pagal grafą „skolos grafikas sudarytas 2011 09 26“), o iš viso ieškovui turėtų būti priteista ne daugiau nei 3 082 Lt delspinigių. Mano, kad ieškinys kitoje dalyje turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad ieškovas pasirinko vieną iš CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo būdų – nutraukti lizingo sutartį ir išsireikalauti lizingo sutarties dalyką bei išieškoti nuostolius, tačiau ieškovas visiškai nepagrįstai teismo prašo išreikalauti ne tik nuostolius, bet ir susidariusius įsiskolinimus. Iš dalies patenkinus ieškinį, atsakovai prašė proporcingai priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovų UAB „Valpagra“ ir V. P. solidariai ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai 34 537,60 EUR skolą, iš UAB „Valpagra“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 34 537,60 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 961,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš V. P. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 34 537,60 EUR sumos, pradedant nuo 2013-08-06 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3 961,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nurodė, kad pagal laidavimo sutarties 1.1 p., 1.2 p. atsakovas V. P. įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, kaip atsakovas UAB „Valpagra“, tačiau skola bei ieškovo nuostoliai nesumokėti iki šiol. Teismo vertinimu, atsakovai netinkamai vykdė prievoles pagal sutartis, todėl padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai 34 537,60 EUR sumą, kurią sudaro 12 740,13 EUR skola, 4 586,45 EUR delspinigiai, skola pagal skolos grafiką – 12 055,04 EUR, delspinigiai – 4 339,82 EUR bei 816,17 EUR nuostolis. Nurodė, kad atsakovo atstovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas ir atsakovas UAB „Valpagra“ 2010-07-22 susitarimo dėl finansinės nuomos sutarties galiojimo atnaujinimo 6 p. susitarė sumažinti delspinigių dydį iki 0,05 proc., kadangi tokio dydžio delspinigiai, numatyti šio susitarimo 6 p., taikomi lizingo gavėjui laiku nesumokėjus bet kokių sumų pagal šį susitarimą (mokestis už sutarties atnaujinimą, mokestis – palūkanos už naudojimąsi daiktu sutarties nutraukimo laikotarpiu), šiuo susitarimu buvo nustatyta finansuojama suma su PVM, 163 783,62 EUR. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių, kurios abi yra verslininkai, susitartas netesybų dydis – 0,2 proc. nėra nepagrįstai didelis, neproporcingas ir netinkamas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant netesybų dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas UAB „Valpagra“ yra juridinis asmuo, sutartis – komercinio pobūdžio, finansuojama suma buvo didelė, todėl tokios sumos negrąžinimas laiku iš esmės sąlygoja didesnius nuostolius. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas yra finansavimo paslaugas teikiantis subjektas, todėl ieškovui neatgaunant įsiskolinimo tokios lėšos negali būti suteikiamos finansavimui kitiems asmenims, taip gaunant pajamas – palūkanas. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo V. P. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas, o iš atsakovo UAB „Valpagra“ priteistina 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Valpagra“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovų solidariai 25 687,80 EUR skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 25 687,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat perskaičiuoti ir sumažinti ieškovo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Mano, kad teismo sprendimu priteistų netesybų dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t. y. netesybų suma turi sudaryti 3 082 Lt delspinigių. Nesutinka su teismo sprendimo motyvacija dėl delspinigių dydžio nemažinimo, nes ieškovas pagal lizingo sutartį atgavo ne tik tai, ką buvo sumokėjęs, bet ir daugiau. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Valpagra“ pagal finansinės nuomos sutartį buvo sumokėjusi didžiąją dalį mokėjimų, todėl ieškovo patirti nuostoliai turi būti laikytini minimaliais. Be to, pagal teisminę praktiką 0,2 proc. dydžio palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis. Ieškovas įrodymų į bylą apie patirtus nuostolius ar kitokius neigiamus padarinius nepateikė. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl šalių susitarto 0,05 proc. delspinigių dydžio, nes pagal susitarimo priede numatytą grafiką laiku nesumokėjus atsirasdavo įsiskolinimas, numatytas susitarimo 6 p. Delspinigių dydis sumažintinas ir dėl sunkios UAB „Vilpagra“ finansinės padėties bei dėl to, kad buvo sudaryta atpirkimo sutartis, pagal kurią lizinguojamas turtas parduotas už jo likutinę vertę. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė tiek delspinigius, tiek nuostolius, nes netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Mano, kad teismas nepagrįstai procesines palūkanas priteisė iš kiekvieno atsakovo atskirai, o ne solidariai, nes laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, viršijančios rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Pažymėjo kad už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą priteistinas dydis sudaro 500 Lt, tačiau teismas priteisė 1 815 Lt, o tenkinus atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo parengimą, kuris sudaro 1 750 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas atstovavimo išlaidas, o PVM dydis iš atsakovų taip pat priteistas nepagrįstai.

12Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu dėl delspinigių dydžio sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju vertintina tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo, sutartis – komercinio pobūdžio, finansuojama suma buvo didelė, todėl tokios sumos negrąžinimas laiku objektyviai sąlygoja didesnius nuostolius. Pažymėjo, kad apeliantas nuo pat sutarties sudarymo vengė tinkamai vykdyti sutartį, o nuo 2012-04-02 nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas, taigi atsakovų elgesys buvo pasyvus. Nors atsakovai iš dalies reikalavimą pripažįsta, tačiau ir šioje dalyje neatlieka jokių mokėjimų. Pažymėjo, kad delspinigių suma sudaro 30 820,60 Lt, o skola – 85 612,77 Lt. Apeliantas nėra sumokėjęs didelės sumos, kuri net ir sutarties kontekste yra didelė. Ieškovas patiria nuostolį už ilgą laiką atsakovų įsipareigojimų nevykdymą, be to, ieškovas patyrė ir skolos administravimo ir skolos išieškojimo išlaidas. Nesutinka, kad susitarimo 6 p. šalys susitarė dėl 0,05 proc. netesybų dydžio, nes susitarimas buvo sudarytas dėl sutarties atnaujinimo ir minėtas punktas taikomas tik susitarimo netinkamo vykdymo atveju, o sutartyje numatytos netesybos pakeistos nebuvo. Nesutinka, kad skundžiamu sprendimu teismas priteisė netesybas ir nuostolius, nes ieškovo nuostoliai dėl sutarties nevykdymo negali būti prilyginami ieškovo nuostoliams, patiriamiems dėl sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad procesinės palūkanos iš atsakovų priteistos pagrįstai, nes vienas atsakovas yra juridinis asmuo, iš kurio priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, o kitas atsakovas yra fizinis asmuo, iš kurio priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Toks ieškovo reikalavimas pagrįstas, nes pagrindas priteisti palūkanas yra asmeninė kiekvieno iš atsakovų atsakomybė už tai, kad jie geruoju neįvykdė prievolės. Apeliantas neteisingai nurodo, jog už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą priteistina suma sudaro 500 Lt, nes šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 8.15 p. Nurodo, kad visi dokumentai, pagrindžiantys ieškovo bylinėjimosi išlaidas, į bylą yra pateikti. Mano, kad nepriklausomai nuo to, kaip buvo sprendžiami pavieniai klausimai bylos eigoje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal galutinį procesinį sprendimą. Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl PVM priteisimo.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovai netinkamai vykdė prievoles pagal sutartis ir ieškovas pagrįstai bei teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai 34 537,60 EUR sumą, kurią sudaro 12 740,13 EUR skola, 4 586,45 EUR delspinigiai, skola pagal skolos grafiką – 12 055,04 EUR, delspinigiai – 4 339,82 EUR, bei 816,17 EUR nuostolis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovo ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008-12-08 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Valpagra“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas finansinės nuomos pagrindu perdavė šiam atsakovui naudotis ir valdyti 2 sunkvežimius ( - ). Šalys susitarė, kad turto finansavimo valiuta bei mokėjimo grafiko valiuta bus euras. Už atsakovo UAB „Valpagra“ įsipareigojimų tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas V. P.. Atsakovui UAB „Valpagra“ nevykdant įsipareigojimų, sutartis 2010 m. kovo mėn. buvo nutraukta, vėliau ji buvo atnaujinta pasirašant 2010-07-22 susitarimą dėl minėtos sutarties atnaujinimo. 2011-07-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunaikintas vienas iš sunkvežimių, dėl to ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 36 990,27 EUR draudimo išmoką. Kadangi atsakovui buvo perduoti naudotis ir valdyti 2 sunkvežimiai, atsižvelgiant į įvykusį draudiminį įvykį bei į aplinkybes, kad iki draudiminio įvykio susidarė įsiskolinimas, o draudimo suma nepadengė likutinės sugadinto turto vertės, tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl finansinės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Atsakovams nevykdant sutarties sąlygų, 2012-04-02 sutartis buvo nutraukta. Likęs turtas buvo parduotas UAB „Centrako“ pagal atpirkimo sutartį už 27 864,33 EUR.

18Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl ieškovo naudai iš atsakovų priteistų netesybų dydžio ir nuostolių priteisimo. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimu procesines palūkanas priteisti iš kiekvieno atsakovo atskirai, o ne solidariai, bei dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl šių atsakovo UAB „Valpagra“ apeliacinio skundo argumentų atskirai.

19Apeliantas UAB „Valpagra“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu priteistų netesybų dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nes 0,2 proc. netesybos yra aiškiai per didelės, be to, UAB „Valpagra“ pagal finansinės nuomos sutartį buvo sumokėjusi didžiąją dalį mokėjimų, todėl ieškovo patirti nuostoliai turi būti laikytini minimaliais. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, CK 6.73 str. 2 d. draudžia teismui mažinti netesybas tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo. Taigi, sutartimi sulygtas netesybų (delspinigių) dydis teismo vertinamas atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, o ne tik vertinant sutartyje numatytų netesybų (delspinigių) procentinę išraišką. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, taip pat yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi, sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių 2008-12-08 pasirašyta finansinės nuomos sutartimi lizingo gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną lizingo davėjui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo sumų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kuriais jis įsiskolino pagal sutartį (sutarties 14.1 p.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šalių finansinės nuomos sutartimi sulygtos netesybos nėra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad šiuo atveju konstatavimas, jog lizingo gavėjas laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ko apeliantas byloje neginčija, ir šiuo pagrindu tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą ieškovui, suponuoja ieškovo teisę į delspinigių priteisimą. Šiuo atveju vertintina, jog atsakovas UAB „Valpagra“ yra juridinis asmuo, tarp šalių sudaryta sutartis – komercinio pobūdžio, o finansuojama suma buvo didelė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog tokios sumos negrąžinimas laiku iš esmės sąlygoja didesnius nuostolius. Be to, vertintina ir tai, jog apeliantas nuo pat sutarties sudarymo tinkamai sutarties nevykdė ir net iš dalies ieškovo reikalavimą pripažindamas, nuo 2012-04-02 jokių mokėjimų ieškovui neatliko ir savo įsiskolinimo nemažino, tokiu būdu būdamas visiškai pasyvus. Be to, nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl šalių susitarto 0,05 proc. delspinigių dydžio, nes pagal susitarimo priede numatytą grafiką laiku nesumokėjus atsirasdavo įsiskolinimas, numatytas susitarimo 6 p., t. y. 0,05 proc., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 0,05 proc. delspinigiai buvo numatyti tarp šalių sudaryto susitarimo dėl finansinės nuomos sutarties galiojimo atnaujinimo 6 p., kuris taikytinas būtent minėto susitarimo, tačiau ne finansinės nuomos sutarties, netinkamo vykdymo atveju. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog minėtu susitarimu buvo pakeistas pradinėje finansinės nuomos sutartyje šalių sulygtas netesybų dydis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau minėtas aplinkybes, vertina, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovo iš atsakovų prašomų priteisti netesybų dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje dėl priteistų netesybų dydžio yra pagrįstas ir teisėtas.

20Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė tiek delspinigius, tiek nuostolius, nes, jo teigimu, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovo argumentais ir pažymi, kad ieškovo nuostoliai dėl sutarties nevykdymo negali būti prilyginami ieškovo nuostoliams, patiriamiems dėl sutarties nutraukimo. CK 6.574 str. numatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šiuo atveju matyti, kad ieškovo reikalavimo pagrindas yra ne tik nuostolių, kurie lizingo davėją atstatytų į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartį, atlyginimas, tačiau ir mokėjimai, numatyti atsakovui UAB „Valpagra“ išrašytose sąskaitose-faktūrose bei tarp šalių pasirašytame susitarime, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, dėl ko taikytinos ieškovo prašomos priteisti netesybos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimai minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu patenkinti pagrįstai.

21Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai procesines palūkanas priteisė iš kiekvieno atsakovo atskirai, o ne solidariai, nes, UAB „Valpagra“ teigimu, laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas. Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo tarpu minėto straipsnio 2 d. nurodyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš skolininko ir laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui asmeniškai ar už kitą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas UAB „Valpagra“ yra privatus juridinis asmuo, o atsakovas V. P. – skolininkas – fizinis asmuo, kuriems taikomi skirtingi priteistinų procesinių palūkanų dydžiai, ir tokiu būdu priteisti solidariai iš abiejų atsakovų atitinkamą procesinių palūkanų dydį nėra procesinės galimybės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai iš atsakovo V. P. priteisė 5 procentų dydžio metinių palūkanų, o iš atsakovo UAB „Valpagra“ – 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumas.

22Be to, atsakovas UAB „Valpagra“ nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Mano, kad maksimali suma, priteistina už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą, sudaro 500 Lt, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 10 p. numatyta, jog už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Minėtų rekomendacijų 8.4 p. nurodyta, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo maksimalus priteistino užmokesčio dydžio koeficientas sudaro 1.75, o pagal 8.5 p. maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą sudaro 1. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto 0.5 koeficiento dydžio. Be to, pažymėtina ir tai, jog rekomendacijų 11 p. nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi tokie įrodymai byloje yra pateikti (b. l. 59-61, 127-129). Taigi, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo mažinti ieškovo iš atsakovų priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

23Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Valpagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

25Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis ieškovo prašymas yra netenkinamas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

27Atsakovo UAB „Valpagra“ apeliacinį skundą atmesti.

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 5. Nurodė, kad 2008-12-08 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Valpagra“ buvo... 6. Atsakovai su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydami, kad ieškovas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nurodė, kad pagal laidavimo sutarties 1.1 p., 1.2 p. atsakovas V. P.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Valpagra“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą... 12. Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateikė atsiliepimą į... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 17. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008-12-08 tarp... 18. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi... 19. Apeliantas UAB „Valpagra“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu... 20. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai... 22. Be to, atsakovas UAB „Valpagra“ nesutinka ir su pirmosios instancijos... 23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo... 24. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro... 25. Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 27. Atsakovo UAB „Valpagra“ apeliacinį skundą atmesti.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti...