Byla 2A-1805-553/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1778-131/2013 pagal ieškovo T. Y. ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės S. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos metu įgyto turto padalinimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas T. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodė, kad santuoką su atsakove įregistravo 1991-05-17 Jerevano miesto Santuokų rūmuose (akto įrašo Nr. 447), su sutuoktine Lietuvoje gyvena daugiau nei trylika metų, nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovo teigimu, santuoka iširo, nes atsakovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų – nepalaikė ieškovo moraliai, šeimoje kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl atsakovės neigiamo požiūrio, netolerancijos, ieškovui nepavyko išsaugoti šeimos, bendras gyvenimas su atsakove tapo nebeįmanomas, todėl daugiau nei metus gyvena atskirai ir nebeveda bendro ūkio. Prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant po 1/2 kiekvienam, priteisti ieškovui automobilį Mercedes Benz, o atsakovei už automobilį 500 Lt dydžio kompensaciją. Nurodė, jog kilnojamuosius daiktus šalys pasidalino, o vadovaujantis sutuoktinių 2006-11-28 sudaryta Vedybų sutartimi po santuokos sudarymo ieškovo įgytos kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Prašė po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę Y., o atsakovei – M.. Patvirtino, kad su sutuoktine kreditorių neturi ir prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 1-2).

5Atsakovė atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko, nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, ji 2006 metų rugsėjo mėn. su dukra dėl pastarosios sveikatos problemų išvyko į Armėniją (T. 1, b. l. 42).

6Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę M.; pripažinti šalių sudarytą Vedybų sutartį negaliojančia; netenkinus reikalavimo pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, pripažinti kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), įgytas už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas lėšas ir esančias bendrąja jungtine nuosavybe; santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: po santuokos nutraukimo butą pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o kūrybines dirbtuves bei automobilį Mercedes Benz pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 247,10 Lt turtinės žalos dėl buto išlaikymo, 20 000 Lt neturtinės žalos bei išieškoti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ilgainiui pasikeitė ieškovo elgesys, jis negrįždavo naktimis, pasidarė grubus, nesiderino prie šeimos poreikių, šeimoje nuolat kildavo konfliktai, atsakovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas tai ignoravo, 2006 m. vasarą sužinojo, kad ieškovas jai yra neištikimas, vėliau ieškovo interesais išvyko į Armėniją, vyro reikalavimu pasirašė Vedybų sutartį nesuprasdama jos turinio ir paskirties, kadangi nekalba ir nerašo lietuviškai. Tokie ieškovo veiksmai, atsakovės teigimu, buvo iš anksto numatyta apgaulė, nes pasirašius sutartį ieškovas paliko šeimą. Nors vėliau ieškovas kartkartėm grįždavo į šeimą, tačiau savo elgesio nekeitė, o 2010 m. kovo mėn. pateikė atsakovei pasirašyti prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios atsakovė, atsižvelgdama į dukros prašymą nesiskirti, nepasirašė. Atsakovė nurodė, kad visą savo gyvenimą paaukojo vyro ir dukters interesams, neturėjo galimybės dirbti ir tobulėti asmeniškai, tobulinti savo vokalinį talentą, todėl ieškovui palikus šeimą ir neteikiant jai jokio išlaikymo, buvo priversta išvykti į Armėniją, dukra dėl ieškovo kaltės nepasiekė savo tikslo baigti aukštąjį mokslą, be to, ieškovas pasiėmė iš namų dukrai dovanotus papuošalus, paveikslus. Priešingai nei teigia ieškovas, jis pats kėlė konfliktus, darė skriaudą šeimai finansiniu ir moraliniu aspektu. Dėl visų šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės jam iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, ištikimybės principą, palikus šeimą ir ilgiau nei vienerius metus ja nesirūpinant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprisidėjo prie bendro šalių buto išlaikymo nuo 2007-08-01 iki šiol su išimtimi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn., atsakovė iš jo prašė priteisti 3 247,10 Lt turtinės žalos atlyginimą. Taip pat atsakovė prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, nes dėl ieškovo veiksmų ir jo elgesio atsakovė iki šiol patiria emocinę depresiją. Reikalavimą pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia atsakovė grindė tuo, jog ją sudarant buvo pažeisti bendrieji sandorių sudarymo principai ir vedybų sutartims keliami reikalavimai. Sutartis sudaryta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, yra labai nepalanki atsakovei, sudaryta ieškovo vykdomo spaudimo, apgaulės, pasitikėjimo ieškovu ir informacijos trūkumo įtakoje, todėl egzistuoja visos sąlygos sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovas nei iki Vedybų sutarties sudarymo, nei jos sudarymo metu atsakovei neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Kūrybinės dirbtuvės buvo įgytos iš santuokoje įgytų lėšų (kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė), todėl net nepripažinus Vedybų sutarties negaliojančia, egzistuoja pagrindas kūrybines dirbtuves pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovė prašė nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių pricipo ir priteisti atsakovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui – kūrybines dirbtuves bei automobilį. Atsakovė taip pat patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi (T. 1, b. l. 61-67).

7Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu išaugo atsakovės išlaidos dėl buto išlaikymo, atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 4 095,89 Lt (T. 1, b. l. 169-170).

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės išdėstytomis santuokos iširimo priežastimis. Ieškovas skatino atsakovę kuo nors užsiimti, buvo įdarbinęs keliose vietose, tačiau dėl nesugyvenamo charakterio ji ilgai niekur neišbūdavo, pati neturėjo noro tobulėti, neaišku, iš kokių lėšų ji iki šiol gyveno, kaip buvo įsigytas butas, kodėl nesutiko nutraukti santuokos bendru sutikimu. Ieškovo teigimu, savo nurodytų aplinkybių atsakovė negrindė jokiais įrodymais, o jų santuoka iširo dėl skirtingų sutuoktinių požiūrių į bendrą gyvenimą, nesugebėjimo vienas kito palaikyti, priimti kompromisinių sprendimų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nuolat rėmė šeimą, dėl ko atsakovė turėjo galimybę išlaikyti butą, kurio ieškovas neprašė priteisti jam vienam. Kadangi, ieškovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti atsakovei turtinę ir neturtinę žalą. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti šalių sudarytą Vedybų sutartį negaliojančia, nes atsakovė pati nenorėjo turėti asmeninės atsakomybės dėl kūrybinių dirbtuvių, kurioms įsigyti ieškovas skolinosi lėšas, todėl buvo sudaryta Vedybų sutartis, kurios turinys atsakovei buvo išverstas į rusų kalbą, sutartis buvo pasirašoma notaro akivaizdoje. Kūrybinių dirbtuvių patalpos įsigytos 2007 m, kai ginčo šalys kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, šios patalpos naudojamos išimtinai ieškovo darbui, įgytos ieškovui paėmus kreditą iš banko, kurį jis visiškai išmokėjo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nesąžiningai ir neteisingai bus palikta be dalies santuokoje įgyto turto, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sutuoktinių turtas turėtų būti padalintas kaip nurodyta ieškinyje. Prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1, b. l. 131-136).

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, su priešieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovė dirbtinai blogino savo turtinę padėtį sau priklausantį turtą dovanodama seseriai, nesikreipė į teismą dėl dukters išlaikymo, tai įrodo, kad ieškovas teikė šeimai materialinę paramą, o byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo neištikimybę (T. 1, b. l. 172-174, 181-184, 189-190).

10Atsakovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad ieškovas pats pripažino, kad turėjo kitas moteris, privertė ją sudaryti Vedybų sutartį, norėjo skirtis bendru sutikimu, tačiau atsakovė nepasirašė dokumentų, nes nežinojo, kas juose parašyta, o dukrai perskaičius ir prieštaraujant nesutiko pasirašyti, nurodė, jog ieškovas neskyrė pinigų išlaikymui, kartais nupirkdavo dukrai drabužių, maisto, kelis kartus yra užmokėjęs už butą, o pati dirbo keliose darbovietėse, jai pragyventi padėjo sesuo, giminės, prie kredito mokėjimo neprisidėjo (T. 1, b. l. 171-174). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė, prašė ieškovo ieškinį atmesti (T. 1, b. l. 172-174, 185-190).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-29 priėmė sprendimą ieškinį patenkinti pilnai, priešieškinį tenkinti iš dalies: 1) santuoką, įregistruotą 1991-05-17 d. Jerevano miesto santuokų rūmuose (akto įrašo Nr. 447) tarp S. S. M. ir T. S. Y., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) palikti ieškovui pavardę Y., atsakovei palikti pavardę M., 3) priteisti ieškovui T. Y. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį Mercedes Benz 190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4) priteisti atsakovei S. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 5) priteisti atsakovei S. M. iš ieškovo T. Y. 500 Lt kompensaciją, 6) atsakovės reikalavimus dėl 2006-11-28 šalių sudarytos Vedybų sutarties (notarinio registro Nr. 2-121458) pripažinimo negaliojančia, 4 059,89 Lt turtinės žalos už buto išlaikymą ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo T. Y. atmesti, 7) priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo T. Y. naudai 3 022,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, 8) priteisti iš ieškovo T. Y. atsakovės S. M. naudai 769,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo. Teismas vertino, kad dabartiniai šalių santykiai nesuderinami su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje bei sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį, todėl sprendė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nei vienai iš šalių neatlygintina. Dėl reikalavimo pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad buvo pavartota ieškovo psichologinė prievarta atsakovei sudaryti minėtą sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė sudarė sutartį tikėdamasi išsaugoti santuoką, nepaneigia atsakovės valios prisiimti sutartyje numatytas pasekmes, ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad po sutarties pasirašymo jo vardu įregistruotas turtas nebuvo įgytas iš sutuoktinių bendrų lėšų. Vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, todėl atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji nesuprato šio dokumento turinio, teismas vertino kritiškai. Netenkindamas reikalavimo dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, ir vertindamas atsakovės teiginius, jog Vedybų sutarties sąlygos yra jai itin nepalankios ir atimančios galimybę po santuokos nutraukimo įgyti dalį bendro sutuoktinio turto, teismas įvertino šio ginčijamo turto pobūdį: tai yra kūrybinės dirbtuvės – ieškovo darbo vieta, kurią jis įgijo pasinaudojęs kredito paslaugomis, atsakovė nesinaudojo šiuo turtu pagal jo paskirtį, dirbtuvės buvo įgytos jau po to, kai šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, t. y. po 2006 metų, be to, atsakovė pripažino, kad nemokėjo paskolos dirbtuvėms įsigyti įmokų, todėl jos lūkesčiai dėl šio turto įgijimo negali būti laikomi pagrįstais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kūrybinės dirbtuvės buvo įgytos už bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytas lėšas ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas minėtą turtą pripažino asmenine ieškovo nuosavybe, todėl jo į dalintino turto balansą neįtraukė. Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių turto principo, todėl butą ginčo šalims teismas padalino po 1/2 dalį ir, nesant ginčo tarp šalių, automobilį priteisė ieškovui, o atsakovei priteisė 500 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančia didesnę turto dalį. Atsakovės neįrodė aplinkybės, kad ji viena savo lėšomis išlaikė būtą, todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo už būsto išlaikymą susidariusią skolą (šalims esant santuokoje už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimam butui suteiktas paslaugas) (T. 1, b. l. 191-196).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė (apeliantė) S. M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti byloje priešieškinį, ieškinį toje dalyje atmesti, t. y. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, įpareigoti ieškovą atlyginti apeliantei 20 000 Lt neturtinę žalą, priteisti iš ieškovo 4 095,89 Lt turtinės žalos už buto išlaikymą, pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, turtą padalinti kaip nurodyta priešieškinyje. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

131. Teismas teisingai citavo aktualią teisinę norma, t. y. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnį, tačiau nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieškovo neištikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko šeimą, ja nesirūpino nuo 2006 metų. Ieškovo kaltė turi būti pripažinta įvertinus apeliantės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Ieškovas neištikimybės niekada neslėpė, netgi viešai demonstravo. Šias aplinkybes tarpusavyje pripažino abi šalys, armėnams nėra įprasta į skyrybų procesą įtraukti liudyti trečiuosius asmenis, šių taisyklių ir laikėsi apeliantė, žinodama, kad ieškovas neištikimybės neginčija. Ieškovas nepasinaudojo teise nuginčyti apeliantės teismo posėdžio metu duotus įrodymus. Ieškovas paliko šeimą 2006 m. ir išeidamas net atjungė internetą ir telefoną (T. 1, b. l. 173). Byloje rašytiniai įrodymais patvirtinta, kad mokėjimus už butą mokėjo apeliantė iš giminaičių Armėnijoje paramos. Ji vienasmeniškai tuo metu dar išlaikė nepilnametę dukrą. Priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ieškovas prisidėjo prie buto išlaikymo, nėra tinkamas įrodymas, nes rašytiniai įrodymai negali būti nuginčyti šalių parodymais, o advokatė paaiškinimus davė be priesaikos. Jokių įrodymų apie netinkamą apeliantės elgesį byloje nėra. Teismas padarė procesinį pažeidimą ir atsisakė tenkinti ne kartą apeliantės atstovės teiktą prašymą pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 160 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus neužtikrindamas teisingo ir visapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Kilus ginčui dėl neištikimybės ir kitų tik šeimos dalyvius liečiančių klausimų, tik abiejų šalių paaiškinimai gali užtikrinti objektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

142. Ieškovo netinkamas elgesys sukėlė apeliantei neturtinę žalą ir ieškovas nepasinaudojo teise teismo posėdyje paneigti apeliantės nurodytas su tuo susijusias aplinkybes.

153. Apeliantė rašytiniais dokumentais įrodė, kad ji vienasmeniškai už butą mokėjo nuo 2007-08-01 iki šios dienos, su išimtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės. Teismas neįvertino, jog mokėjimai daryti apeliantės raštu, jos pildyti kvitai. Nesvarbu, kad iki 2010 m. mokėjimo knygelė buvo pildoma ieškovo vardu, nes šiuo vardu buvo registruotas butas. Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad ji viena mokėjo už butą. Ieškovas nepateikė tai paneigiančių paaiškinimų. Apeliantė savo nuožiūra galėjo pasirinkti mokėjimo būdą (grynais pinigais ar pavedimu). Paramą iš Armėnijos apeliantė gaudavo grynais pinigais, todėl ir mokėjimai už butą buvo atliekami grynais pinigais. Į bylą yra pateikti (T. 1, b. l. 156-167) įrodymai, liudijantys apeliantės gaunamas pinigines perlaidas iš Armėnijos. Teismas pažeidė CK 3.109 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Jei teismui buvo svarbu, kieno vardu buvo vykdomi mokėjimai už butą, tai teismas turėjo tenkinti reikalavimą iš dalies ir priteisti žalą, patirtą po 2010-01-01.

164. Teismas tik iš dalies išnagrinėjo apeliantės argumentus dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Nedalyvaujant abiems šalims, to objektyviai nebuvo galima padaryti. Aplinkybės, kuriomis apeliantė buvo priversta pasirašyti Vedybų sutartį, gali būti išnagrinėtos tik apklausus abi ginčo šalis. Kritiškai vertintinos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantė suprato lietuvių kalbą. Teismas nenagrinėjo esminio vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo, t. y. teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Akivaizdu, kad taip buvo byloje. Faktiškai atsakovei paliekant pareigą rūpintis ir išlaikyti šalių dukrą bei turtą (butą), ieškovui nepriskiriant jokių su šeima, jos išlaikymu susijusių pareigų, tokia situacija suponuoja Vedybų sutarties sąlygų vienašališkumą, nesąžiningumą ir neteisingumą. Vedybų sutarties tikslas – suklaidinti apeliantę, palikti be dalies santuokoje įgyto turto. Apeliantė paaiškino, kad sutartį sudarė dėl didelio ieškovo spaudimo. Apeliantės derybinė pozicija buvo akivaizdžiai silpnesnė.

175. Nesutinka su teismo sprendimu šalims lygiomis dalimis padalinti butą, kuris nuo 2006 metų buvo išlaikomas tik atsakovės. Be to, vieno kambario butas negali būti padalintas ir bendrai naudojamas bendrasavininkų nepažeidžiant vienas kito interesų, bute gyvena ne tik apeliantė, bet ir šalių vienintelė dukra, ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas, kuriose gyvena. Santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir šalių santuokoje įgytas turtas padalintas taip: butas po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, automobilis – ieškovo asmenine nuosavybe, o kūrybinės dirbtuvės lieka asmenine ieškovo nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar Vedybų sutartis bus pripažinta negaliojančia ar ne.

186. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, nes nagrinėjant santuokos nutraukimo priežastis būtina apklausti abu sutuoktinius (T. 2, b. l. 1-7).

19Ieškovas T. Y. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ieškovas papildomai nurodo, kad apeliantės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų faktų buvimą ir padaryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir tik dėl jo kaltės šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Apeliantės pateikta atsiskaitymų už komunalines paslaugas lentelė yra klaidinanti, todėl pagrįstai buvo įvertinta kritiškai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė ne viena išlaikė butą, todėl ji neturi teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė jau 2006 m. su ieškovu negyveno ir ji atsisakė duoti sutikimą kūrybinių dirbtuvių pirkimui, todėl vienintelis kelias buvo Vedybų sutarties sudarymas. Apeliantė keitė argumentus, kodėl Vedybų sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Apeliantei buvo žinomos Vedybų sutarties sudarymo pasekmės, todėl nebuvo pagrindo šios sutarties pripažinti negaliojančia. Apeliantė neįrodė savo argumento, kad jei vienai buvo palikta pareiga rūpintis šalių dukra. Apeliantė 2013 m. pradžioje pablogino savo turtinę padėtį Armėnijoje esantį turtą padovanodama savo giminaičiams. Nėra pagrindų nukrypti nuo šalių lygių dalių principo (T. 2, b. l. 37-40).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ginčo šalių santuoka buvo pripažinta nutrauka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į lygių dalių principą padalintas bendras sutuoktinių turtas bei netenkinti atsakovės (apeliantės) reikalavimai dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti šalių santuoką nutraukta dėl ieškovo kaltės, įpareigoti ieškovą atlyginti apeliantei 20 000 Lt neturtinę žalą, priteisti iš ieškovo 4 095,89 Lt turtinės žalos už buto išlaikymą, pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, turtą padalinti kaip nurodyta priešieškinyje, t. y. neatsižvelgiant į lygių dalių principą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškovo ieškinį visiškai, o priešieškinį apeliantės skundžiamoje dalyje atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

22Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai citavo aktualią teisinę norma, t. y. CK 3.60 straipsnį, tačiau nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieškovo neištikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko šeimą ir ja nesirūpino nuo 2006 metų. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieškovo neištikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko šeimą ir ja nesirūpino nuo 2006 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie vyro neištikimybę, neprašė apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, abi šalys pripažino, kad ieškovas paliko šeimą, tačiau keletą kartų buvo grįžęs, prisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo, siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko, duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį šeimoje (smurtą, alkoholio vartojimą ar pan.) byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovas vienas kaltas dėl santuokos iširimo, taigi atsakovė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo, netinkamo elgesio, požiūrio į šeimą, moralinės paramos stokos, nesugebėjimo spręsti šeimoje iškilusias problemas, ieškoti kompromisų, o dabartiniai šalių tarpusavio santykiai teismo įvertinti kaip nesuderinami su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje bei sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį, todėl teismas sprendė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus (atsakovės parodymus), kurie, apeliantės nuomone, pagrindžia ieškovo kaltę, sistemiškai vertino su visais bylos įrodymais, todėl padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantei, besiremiančiai aplinkybėmis apie ieškovo neištikimybę, tenka pareiga pagrįsti faktus, sudarančius šią jo kaltės prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų apie vyro (ieškovo) neištikimybę. Pasak apeliantės, ieškovo kaltė turi būti pripažinta įvertinus apeliantės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, be to, ieškovas neištikimybės niekada neslėpė, netgi viešai demonstravo, o šias aplinkybes tarpusavyje pripažino abi šalys, be to, armėnams nėra įprasta į skyrybų procesą įtraukti liudyti trečiuosius asmenis, šių taisyklių ir laikėsi apeliantė, žinodama, kad ieškovas neištikimybės neginčija. Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apeliantės pozicija, nes tai, kad apeliantė per posėdį pakartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ieškovo neištikimybės, nesuteikia šiam argumentui, kaip įrodymui, didesnės įrodomosios galios už ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus (kurių jis nekartojo per teismo posėdį, nes jame nedalyvavo) dėl santuokos nutraukimo priežasčių esant abiejų sutuoktinių kaltei. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad ieškovas pripažino, jog buvo neištikimas apeliantei, kad viešai tai demonstravo, o apeliantė teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai be jokių papildomų įrodymų (liudytojų parodymų, nuotraukų ar pan.) šiuo atveju negali būti laikomi kaip pakankami įrodymai, kad patvirtinti minėtas aplinkybes. Ieškovas teigė, kad jų santuoka iširo dėl skirtingų sutuoktinių požiūrių į bendrą gyvenimą, nesugebėjimo vienas kito palaikyti, priimti kompromisinių sprendimų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2006 metais ieškovas paliko šeimą, tačiau keletą kartų buvo grįžęs, prisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo, 2010 metais siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko. Minėtos aplinkybė taip pat nepatvirtina vienareikšmiškos išvados, jog vien tik ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes byloje įrodyta kita jo kaltės prezumpcija, t. y. aplinkybė, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Pažymėtina, jog pateikdama į bylą patį pirmą procesinį dokumentą, t. y. atsiliepimą į ieškinį, apeliantė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad šeimoje buvo geri santykiai (apie tai žinojo visi aplinkiniai žmonės), kol 2006 m. rugsėjo mėn. apeliantė išvažiavo su dukra į Armėniją (buvo 1 metai po brolio mirties), o ieškovas susirado meilužę, o po to dar vieną ir dar kitą (T. 1, b. l. 42). Vėliau apeliantė pakeitė savo poziciją, siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas dėl jo neištikimybės ir fakto, kad paliko šeimą bei daugiau kaip metus ja nesirūpino. Nors į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo šalių santykiai pašlijo dar 2006 metais, kai atsakovė buvo išvykusi į Armėniją su dukra, o ieškovas pirmą kartą paliko šeimą. Tiek Vedybų sutarties sudarymas 2006-11-28, tiek ieškovo 2010 m. pradžioje apeliantei pateiktas pasiūlymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, su kuriuo apeliantė nesutiko, kaip ji nurodo, tik dėl to, kad norėjo apsaugoti dukrą nuo didelių dvasinių išgyvenimų (T. 1, b. l. 62), patvirtina, kad sutuoktiniai daugiau nei kelis metus iki ieškovo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo patiekimo teismui (2012-08-16) nevykdė pareigos vienas kitą remti moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojalūs, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, o šalių santuoka nutrūko ne tik dėl ieškovo kaltės – tai lėmė abiejų sutuoktinių elgesys šeimoje, santarvės nebuvimas, neieškojimas kompromisų, tarpusavio supratimo. Tokiu būdu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23Nustačius, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovautis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, apeliantės reikalavimas dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

24Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantė rašytiniais dokumentais įrodė, kad ji vienasmeniškai už butą mokėjo nuo 2007-08-01 iki šios dienos, su išimtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus (T. 1, b. l. 77-117), nustatė, jog ieškovo vardu buvo mokamos būsto išlaidos iki 2010 m. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog mokėjimai daryti apeliantės raštu, jos pildyti kvitai, ir nesvarbu, kad iki 2010 m. mokėjimo knygelė buvo pildoma ieškovo vardu, nes šiuo vardu buvo registruotas butas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus minėtus argumentus, nes kai kuriuose mokėjimo kvituose iki 2010 m. yra ieškovo parašas (T. 1, 90, 96), be to, nuo 2010 m. apeliantė pradėjo mokėjimo kvitus pildyti savo vardu, nors butas ir tuo metu, ir dabar yra įregistruotas tik ieškovo vardu. Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnis) patvirtina, kad per laikotarpį nuo 1994 metų iki dabar apeliantė 2002, 2003, 2004 metais buvo keliems mėnesiams įsidarbinusi skirtingose darbovietėse, o ilgesnį laiką (apie pusę metų) dirbo dar kitoje darbovietėje laikotarpiu nuo 2007-06-15 iki 2008-01-21 ir nuo 2008-04-24 iki 2009-02-20. Be to, apeliantė į bylą pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2010-04-06 iki 2013-08-05 gaudavo pinigines perlaidas iš Armėnijos (T. 1, b. l. 156-167). Minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantė galėjo iš nuosavų pinigų tam tikrais laikotarpiais apmokėti su buto išlaikymu ir priežiūra susijusius komunalinius mokesčius, tačiau jie neįrodo, kad taip tikrai buvo. Pagal 2006-11-28 sudarytos Vedybų sutarties 6.1 punktą šalys įsipareigojo šeimos išlaidas, susijusias su prievolių, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu (prie tokių išlaidų priskirtinos bendro šeimos būsto išlaikymo išlaidos), dengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms (T. 1, b. l. 26). Nors byloje nėra tiksliai nustatyta, kokiais laikotarpiais, tačiau yra aišku, kad nuo 2006 iki 2010 metų ieškovas grįždavo gyventi į ginčo butą, prisidėdavo prie buto išlaikymo. Priešieškinyje apeliantė nurodė, kad „2010 m. susiradęs naują partnerę (armėnę), ieškovas ir vėl paliko šeimą ir šeimos būstą ir išėjo gyventi pas kitą moterį. 2010 m. kovo mėn. pateikė atsakovei pasirašyti prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį <...> atsakovė, siekdama apsaugoti dukrą nuo didelių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, tuo metu prašė santuokos nutraukimą atidėti“. Byloje nėra duomenų, kad po 2010 m. išėjimo ieškovas buvo grįžęs gyventi į ginčo butą kartu su šeima. Taigi nuo 2010 m. tik apeliantė (kartu su dukra) naudojosi ginčo butu, kurį priešieškiniu ir apeliaciniu skundu apeliantė prašo priteisti visą jai vienai. Minėtos faktinės aplinkybės, patvirtina, jog apeliantė neįrodė fakto, kad tik ji viena laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki šios dienos, su išimtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės, rūpinosi šeimos būstu ir apmokėdavo sąskaitas už šiam būstui suteiktas komunalines paslaugas. Be to, būtų neteisinga iš ieškovo priteisti pusę su būsto išlaikymu susijusių išlaidų už laikotarpį nuo 2010 m., kai faktiškai tik viena apeliantė (su dukra) naudojosi šeimos būstu, kurį visą ji prašo priteisti sau.

25Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies išnagrinėjo apeliantės argumentus dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir nenagrinėjo esminio šios sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo, t. y. jog Vedybų sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju apeliantei) yra labai nepalanki. Pasak apeliantės, Vedybų sutartimi faktiškai apeliantei palikta pareiga rūpintis ir išlaikyti šalių dukrą bei turtą (butą), ieškovui nepriskirtos jokios su šeima, jos išlaikymu susijusių pareigos, o šios sutarties sudarymo tikslas buvo suklaidinti apeliantę, palikti be dalies santuokoje įgyto turto, t. y. ieškovo 2007-06-22 įsigytų kūrybinių dirbtuvių. Apeliantė nurodė, kad sutartį sudarė dėl didelio ieškovo spaudimo, o jos derybinė pozicija buvo akivaizdžiai silpnesnė. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Vedybų sutarties 6.1 punktą šalys įsipareigojo šeimos išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, prievolių, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, dengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms (T. 1, b. l. 26), be to, apeliantė neįrodė nei fakto, kad ji dėl ieškovo didelio psichologinio spaudimo buvo priversta sudaryti Vedybų sutartį, nei fakto, kad jos derybinė pozicija sudarant šią sutartį buvo silpnesnė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad Vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, todėl nėra pagrindo abejoti, ar apeliantė iš tikrųjų negalėjo suprasti, kokio turinio susitarimą ji pasirašo. Pati apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Vedybų sutarties sudarymo tikslas buvo suklaidinti apeliantę paliekant ją be dalies santuokoje įgyto turto, t. y. ieškovo 2007-06-22 įsigytų kūrybinių dirbtuvių, kurias priešieškiniu (apeliaciniu skundu apeliantė prašo priešieškinį tenkinti visiškai) apeliantė prašė pripažinti nupirktas už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas lėšas ir esančias bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindinis apeliantės tikslas, kurio ji siekė prašydama pripažinti negaliojančia Vedybų sutartį, buvo tai, kad po Vedybų sutarties sudarymo už iš banko pasiskolintas lėšas ieškovo įsigytos kūrybinės dirbtuvės (T. 1, b. l. 10-11, 137-139) būtų įtrauktos į bendrą turto balansą ir teismas, dalindamas bendrą sutuoktinių turtą, galėtų po santuokos nutraukimo butą pripažinti apeliantės asmenine nuosavybe, o kūrybines dirbtuves – ieškovo asmenine nuosavybe tokiu būdu nei vieno iš ginčo šalių nepalikdamas be gyvenamosios vietos. Tokia apeliantės strateginė bylinėjimosi pozicija negali būti pripažinta sąžininga, kadangi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė (ir apeliantė iš esmės to neginčija), jog po Vedybų sutarties sudarymo, kai šalys negyveno kartu, ieškovas už iš banko pasiskolintas lėšas, kurias visas grąžino pats ieškovas, įsigijo kūrybines dirbtuves – ieškovo darbo vietą, kuria atsakovė nesinaudojo ir atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nemokėjo paskolos dirbtuvėms įsigyti įmokų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo kūrybines dirbtuves pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir šio turto į dalintino turto balansą neįtraukė. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė laisva valia sudarė Vedybų sutartį ir sudarydama šią sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra apeliantei išimtinai nepalanki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalavimo kūrybines dirbtuves pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

26Pirmosios instancijos teismas bendrą sutuoktinių turtą, kurio jie nėra pasidalinę, padalino taip: po 1/2 dalį 1 kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat, nesant ginčo tarp šalių, ieškovui priteisė automobilį, o atsakovei 500 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančia didesnę turto (automobilio) dalį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims lygiomis dalimis padalinti butą, kuris, pasak jos, nuo 2006 metų buvo išlaikomas tik apeliantės, be to, vieno kambario butas negali būti padalintas ir bendrai naudojamas bendrasavininkų nepažeidžiant vienas kito interesų, bute gyvena ne tik apeliantė, bet ir šalių vienintelė dukra, ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas, kuriose gyvena. Apeliantės nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir šalių santuokoje įgytas turtas padalintas taip: butas po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, automobilis – ieškovo asmenine nuosavybe, o kūrybinės dirbtuvės lieka asmenine ieškovo nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar Vedybų sutartis bus pripažinta negaliojančia ar ne. Byloje nustačius, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių katės, ginčo šalys neturi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Tačiau padalytas natūra turtas gali būti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008) ir kt. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad vieno kambario butą padalinus kiekvienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių po lygiai, šio buto bendras naudojimas, nepažeidžiant bendrasavininkų vienas kito interesų, yra praktiškai neįmanomas. Tačiau taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju ginčo šalys nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie vieno ar abiejų sutuoktinių blogą sveikatos būklę nėra. Tačiau pati apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2008 metų apeliantė niekur nedirba, laikotarpiu nuo 2010-04-06 iki 2013-08-05 apeliantė gaudavo 500, 200, 700, 720, 900 USD pinigines perlaidas iš Armėnijos. Taigi apeliantė neturi pastovaus pajamų šaltinio, byloje nėra duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, todėl priteisti apeliantei visą butą, įpareigojant apeliantę sumokėti ieškovui pusę buto vertės pagal rinkos kainą, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), būtų neprotinga, nes byloje nenustatyta, kad apeliantė turėtų realią galimybę sumokė tokią kompensaciją. Neaišku, iš kokių šaltinių apeliantė artimiausiu metu galėtų gauti ne mažiau nei 50 000 Lt (pagal interneto tinklalapyje www.aruodas.lt skelbiamą informaciją visų 36 kv. m butų (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina yra didesnė nei 100 000 Lt), kuriuos turėtų sumokėti ieškovui kaip kompensaciją už pusę buto vertės pagal rinkos kainą šiai dienai. Viso buto priteisimas ieškovui su įpareigojimu minėtą kompensaciją išmokėti apeliantei reikštų ne tik apeliantės palikimą be gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau ir draudimo priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis) pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neribojo apeliantės galimybės vienai (su dukra) gyventi ginčo bute nuo 2006 metų iki šiol (priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Todėl ginčo buto padalinimas po 1/2 kiekvienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių šiuo atveju yra vienintelis ir geriausias sprendimas, kuris neriboja ginčo šalių teisės ateityje, jeigu tarp šalių kiltų ginčas, susitarti dėl naudojimo ginčo turtu tvarkos (pavyzdžiui, apeliantei ieškovui mokant kas mėnesį sutarto dydžio kompensaciją už naudojimąsi ieškovo buto dalimi).

27Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ne kartą apeliantės atstovės teiktą prašymą pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, jog teismo posėdžiuose dalyvavusi ieškovo atstovė (advokatė) būtų nežinojusi atsakymo į teismo ir kitos šalies (apeliantės ir jos atstovės) užduodamus klausimus ir todėl buvo būtina posėdyje apklausti patį ieškovą. Ieškovas savo poziciją dėl visų apeliantės priešieškinyje pareikštų reikalavimų (tiek dėl santuokos iširimo priežasčių, tiek dėl Vedybų sutarties sudarymo sąlygų ir bendro turto padalinimo tvarkos) išsamiai išdėstė atsiliepime į priešieškinį. Teismo posėdžiuose ieškovą atstovavo advokatė. Įstatymas neįtvirtina santuokos nutraukimo bylose šalių būtino dalyvavimo teismo posėdžiuose. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės nurodytas procesines ar kitas teisės normas, nutardamas nepripažinti būtinu ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje. Dėl minėtų argumentų, taip pat vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, atmestinas ir apeliantės prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

28Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

29Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 800 Lt (T. 2, b. l. 43). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsnio 2 dalimi, toks ieškovo prašymas tenkintinas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės S. M. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. Y. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas T. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. M. dėl... 5. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko, nurodė, kad atsakovas... 6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu išaugo atsakovės išlaidos dėl... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje... 10. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį ir... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-29 priėmė sprendimą ieškinį... 12. Atsakovė (apeliantė) S. M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti... 13. 1. Teismas teisingai citavo aktualią teisinę norma, t. y. Civilinio kodekso... 14. 2. Ieškovo netinkamas elgesys sukėlė apeliantei neturtinę žalą ir... 15. 3. Apeliantė rašytiniais dokumentais įrodė, kad ji vienasmeniškai už... 16. 4. Teismas tik iš dalies išnagrinėjo apeliantės argumentus dėl Vedybų... 17. 5. Nesutinka su teismo sprendimu šalims lygiomis dalimis padalinti butą,... 18. 6. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieškovo dalyvavimą... 19. Ieškovas T. Y. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro visas pirmosios instancijos... 22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 23. Nustačius, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantė... 25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies... 26. Pirmosios instancijos teismas bendrą sutuoktinių turtą, kurio jie nėra... 27. Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos... 28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 29. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės prašymas priteisti patirtas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš atsakovės S. M. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. Y. (duomenys...