Byla 2A-249-254/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams D. Z., I. J., V. V., V. V., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo bei pagal atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovei Alytaus miesto savivaldybei, atsakovams I. J., V. V., trečiajam asmeniui V. V., dėl praleisto Butų privarizavimo įstatyme nustatyto termino pateikti pareiškimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo ir teisės jas privatizuoti pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo, praleisto Butų privatizavimo įstatyme (toliau BPĮ) nustatyto termino pareikšti valią dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo atnaujinimo ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal BPĮ pripažinimo.
    2. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sudarytą pagal 1979-02-15 orderį Nr. 107) su D. Z.; iškeldinti atsakovus D. Z., I. J. ir jos šeimos narius V. V., V. V. su nepilnamečiais sūnumis A. V. ir Ž. V. iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Ieškinį grindė šiais argumentais:
      1. 1979-02-15 išduoto orderio Nr. 107 pagrindu butas, esantis ( - ) (tuometinis adresas ( - )) buvo išnuomotas atsakovei D. V. (dabar Zalanskienė). Tais pačiais metais su atsakove tuometinė Alytaus namų valdyba sudarė Gyvenamosios patalpos vietinės darbo žmonių deputatų tarybos name nuomos sutartį, vėliau ši sutartis buvo modifikuota į tipinę Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą 1985-03-12, pasirašytą tarp atsakovės ir Alytaus butų ūkio tarnybos.
      2. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-538-436/2014 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad nuomininkė D. Z. nuo 1987-10-20 iš buto išsikraustė gyventi kitur ir be nuomotojo žinios žodiniu susitarimu už tam tikrą užmokestį leisdama apsigyventi bute atsakovei I. V. (dabar J.) su šeima, kurie nėra jos šeimos nariai ir netgi ne giminės. Buto nuomininkė atsakovė D. Z. savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), tačiau nuomotojui gyvenamųjų patalpų neperdavė. Išnuomoto buto naudojimas ne savo ar šeimos narių apgyvendinimui reiškia patalpų naudojimą ne pagal paskirtį (CK 6.611 straipsnis) ir tai sudaro savarankišką pagrindą reikalauti nutraukti nuomos sutartį. Pagal tuo metu galiojusį Butų kodekso 80 straipsnį nuomininko bute gyvenantys subnuomininkai savarankiškos teisės į butą neįgijo, jie nėra sudarę su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl iš ginčo buto iškeldintini.
    3. Atsakovė D. Z. priešieškiniu prašė atnaujinti praleistą BPĮ nustatytą terminą pareikšti norą privatizuoti butą, esantį ( - ), pagal BPĮ; pripažinti jai teisę nuomojamą butą, esantį ( - ), privatizuoti pagal BPĮ; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje ši atsakovė nurodė:

63.1. I. V., jos sutuoktinis R. V. (miręs ( - )) ir jų mažametis sūnus V. V. bute apsigyveno nuo 1987-10-20 jos leidimu. Nuo tada iki šiol šiame bute subnuomininkų teisėmis gyvena I. V. (dabar J.) ir V. V. šeima iš trijų asmenų: jis, jo sutuoktinė V. V. ir jų mažametis sūnus A. V., gimęs 2010-10-10. Ieškovės ginčijamos 1985-03-12 nuomos sutarties 3 d. e punkte yra numatyta atsakovės teisė subnuomoti gyvenamąją patalpą, jeigu sutinka su juo kartu gyvenantys šeimos nariai ir nuomotojas ir nebuvo reikalavimo gauti rašytinį nuomotojo sutikimą, todėl tarp atsakovų buvo sudaryta žodinė neterminuota subnuomos sutartis (1964 m. CK 336 straipsnis, Butų kodekso 76 straipsnis).

73.2. 1992-11-17 pareiškimu atsakovė I. V. kreipėsi į Alytaus miesto valdybą, prašydama leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą, esantį ( - ). Tą pačią dieną su šiuo pareiškimu buvo pateiktas visų pilnamečių buto nuomininkų – D. Z., R. V. ir I. V. pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą I. V. vardu. Šis pareiškimas buvo patvirtintas notaro ir įregistruotas Alytaus miesto savivaldybėje Turto valdymo skyriuje, reg. Nr. 8150. Buvo sudarytas Buto įkainojimo aktas Nr. 8150, kuriuo buvo nustatyta buto išsipirkimo kaina – 12612,46 talonų. Taip pat šiame akte buvo nustatytas pradinis įnašas 769,05 talono. Tą pačią dieną už dokumentų įforminimą (t. y. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą) I. V. į Alytaus miesto valdybos sąskaitą Taupomajame banke įmokėjo 332 talonus. Taip pat tais pačiais metais ji sumokėjo pradinį įnašą už butą, tačiau šis dokumentas nėra išlikęs dėl 10 metų saugojimo termino pasibaigimo. Nuo 1993 m. atsakovė I. V. lankėsi ne kartą pas ieškovę dėl buto privatizavimo reikalų, tačiau ji jokių sprendimų iki 2010 m. nepriėmė ir jokių veiksmų nesiėmė.

83.3. Tik 2013 m. ieškovei Alytaus raj. apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2013 dėl I. V., V. V., V. V. ir A. V. iškeldinimo iš buto, esančio ( - ), atsakovei tapo žinoma, kad I. V. buto nepavyko privatizuoti. Ji su šia šeima jokių ryšių nepalaikė, todėl teikia prašymą praleistą BPĮ nustatytą terminą pareikšti norą privatizuoti butą atnaujinti. Nuo 1979-02-28 atsakovė nuomininko teisėmis valdo ginčo butą, ji yra tinkamas subjektas, kuris galėjo iki 1992-12-01 išreiškusi norą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, jas privatizuoti pagal BPĮ. Jeigu Alytaus miesto valdyba, 1992-11-17 gavusi I. V. pareiškimą dėl leidimo pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą, esantį ( - ), bei jį lydinčius dokumentus, būtų nedelsdama informavusi I. V. arba atsakovę D. Z., kaip tinkamą subjektą pagal BPĮ įgyti ginčo butą nuosavybėn, ji būtų iki 1992-12-01 išreiškusi savo valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Dėl to, kad ieškovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo funkcijos, atsakovė prarado galimybę laiku išreikšti savo norą privatizuoti ginčo butą.

    1. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimais, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydama, kad atsakovė I. J., nei jos šeimos nariai neatitiko Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto subjekto, turinčio teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, sampratos, dėl to jai pagrįstai nebuvo leista privatizuoti ginčo buto. Atsakovė D. Z. pati neišreiškė noro privatizuoti buto, dokumentus sąmoningai pildė I. J. vardu, davė sutikimą privatizuoti, klaidino tuometinę Alytaus miesto valdybą, kad ji ir I. J. (tuo metu V.) bei R. V. yra giminaičiai. Kadangi atsakovė D. Z. laiku ir tinkamai nepateikė kitų privatizavimui reikalingų dokumentų įgaliotai institucijai, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamą butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atsakovė D. Z. nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, jeigu, jos nuomone, savivaldybės institucijos neveikimu atsisakė sudaryti su ja nuomojamos gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį ar savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidė jos teises. Atsakovė dėl nuomojamo buto privatizavimo pareiškimu (kitų asmenų vardu) kreipėsi 1992-11-17, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių teismui pateikė tik 2015-04-13, t. y. praleidusi ne tik 1964 m. CK numatytą 3 metų senaties terminą, bet ir 10 metų bendrąjį senaties terminą pagal 2000 m. CK.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino; pripažino atsakovei D. Z. teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą; įpareigojo ieškovę pasirašyti su atsakove buto pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis; priteisė iš ieškovės atsakovei 41 Eur žyminio mokesčio, valstybei – 58,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Atmesdamas ieškinio reikalavimus teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-538-436/2014 nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013 nustatė prejudicinius faktus, kad ginčo buto nuomos sutartis su atsakove D. Z. nėra nutraukta ir galiojanti, o V. šeima ginčo bute gyvena žodinės 1987 m. spalio 20 d. sudarytos subnuomos sutarties pagrindu teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad subnuomos sutartis gali būti nutraukta tik pareikalavus pagrindinei nuomininkei D. Z. arba pasibaigus pagrindinės sutarties galiojimui. Todėl ieškovai šioje byloje prašo nutraukti nuomos sutartį tik tikslu, kad pasibaigtų subnuomos santykiai. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia praktiškai tais pačiais motyvais kaip ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2013, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė labai aiškiai, padarė vienareikšmiškas išvadas tiek dėl susiklosčiusių nuomos, tiek dėl subnuomos santykių, kurie įvertinti kaip teisėti bei reikalavimą iškeldinti atsakovus vertino kaip nepagrįstą.
    3. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovė D. Z. yra subjektas, turintis teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), nes yra buto nuomininkė ir butas, gali būti privatizuojamas. Atsakovai I. V., R. V. (mirė ( - )) ir D. Z. visi kartu 1992 m. lapkričio 17 d. pateikė notarės patvirtintą pareiškimą dėl buto privatizavimo, kuriuo nuomininkai susitarė pirkti ginčo butą nuomininkės I. V. vardu, pareiškimas buvo įregistruotas Nr. 8150. Buvo atliktas buto įkainojimas - išsipirkimo kaina 12 612,46 talonų, pradinis įnašas – 769,05 talono. Atsakovė sumokėjo 332,00 talonus už dokumentų įforminimą ir pradinį įnašą, apie kurio sumokėjimą dokumentai neišliko. Teismas padarė išvadą, kad 1992 m. lapkričio 17 d. pareiškimu atsakovė D. Z. išreiškė norą dėl ginčo buto privatizavimo, atliko būtinus veiksmus jį pirkti, todėl tarp ieškovės ir šios atsakovės susiklostė buto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, bet privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių.
    4. Teismas sprendė, kad aktas, jog dėl įstatymų nežinojimo I. V. buvo nurodyta kaip asmuo, kurio vardu atsakovai norėjo privatizuoti butą, nepaneigia visų atsakovės D. Z. atliktų privalomų veiksmų, suteikiančių teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė leido klaidingai pildyti dokumentus, priėmė įmokas, todėl atsakovai pagrįstai tikėjosi privatizuoti butą, o ieškovė šio klausimo nesprendė, ką patvirtina ir LR Seimo kontrolieriaus raštas, kuriame nurodyta, kad I. J. 1992 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, tačiau neaišku koks sprendimas dėl jo buvo prašymo buvo priimtas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad savivaldybės pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka neišsprendė buto privatizavimo klausimo, dėl ko susidarė dabartinė situacija. Ieškovė ir toliau atlieka atsakovus klaidinančius veiksmus, 2010 m. birželio mėn. perėmusi butą leido jame priregistruoti 2010 m. gimusi atsakovės sūnų A. V. ir 2016 m. gimusį sūnų Ž. V..
    5. Atmesdamas D. Z. prašymą dėl termino pareikšti norą privatizuoti butą atnaujinimo, teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleista, nes atsakovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 metų, kai atsakovė civilinės bylos Nr. 2-2306-470/2013 nagrinėjimo metu buvo informuota, jog atsakovei I. J. buto nepavyko privatizuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės D. Z. bendravimas su V. šeima buvo nutrūkęs nuo to laiko, kai buvo tariamasi dėl buto išpirkimo iki 2013 m., kai ieškovė teisme pradėjo civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2013 dėl atsakovų I. V., V. V., V. V. ir A. V. iškeldinimo iš buto, esančio ( - ).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pareiškė tapačius ieškinio reikalavimus, kurie išnagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2306-4702013 (sprendimas pakeistas Kauno apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-538-436/2014), priėmė neargumentuotą sprendimą ieškinį atmesti, visiškai nesiaiškinant ieškovės nurodytų aplinkybių:

910.1.1.

102012-12-20 ieškovė kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo atsakovę I. J. iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o atsakovus V. V., V. V. su jų nepilnamečiais sūnumis A. V. iškeldinti iš buto, esančio ( - ), į V. V. nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kadangi ieškovei priklausančiame bute gyvenantys asmenys nepateikė dokumentų, kokiu teisiniu pagrindu jame gyvena. Byloje 2013-05-12 atsakovė I. J. pareiškė priešieškinį nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji su savo šeimos nariais nuo 1987-10-20 iki šio laiko naudojasi nuomininkų teisėmis ieškovui priklausančiu butu, esančiu ( - ), taip pat prašė pripažinti jai teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą.

1110.1.2.

12Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, I. J. iškeldino iš buto, nesuteikiant gyvenamosios patalpos, V. V., V. V. su jų nepilnamečiu sūnumi A. V. iškeldino iš buto ( - ), o priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2014-04-04 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iškeldinti atsakovai panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

1310.1.3.

14Pirmosios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės D. Z. nėra nutraukta nuomos sutartis, todėl ieškovė savo teises gali apginti tik nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su pagrindine nuomininke D. Z.. Pažymėtina, kad byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ši atsakovė byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nes jai ieškinys dėl iškeldinimo nebuvo reiškiamas, kadangi faktiškai iš ieškovei priklausančio buto ji išsikėlė 1987 m. ir ten gyventi nebesugrįžo.

1510.1.4.

16Ieškovė 2012 m. į teismą kreipėsi dėl iškeldinimo tuo pagrindu, kad atsakovai neturi teisinio pagrindo ten gyventi, o 2014 m. ieškovė kreipėsi dėl su atsakove D. Z. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo. Šių civilinių bylų pagrindai yra skirtingi ir ieškinio reikalavimai reiškiami skirtingiems asmenims.

1710.1.5.

18Pagal formuojamą teismų praktiką bylą nagrinėjančiam teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ir kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes. Tokią teismo diskrecijos teisę gali nulemti kitokie nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas ar dalykas, ar kitos aplinkybės nei nustatyta nagrinėjamoje byloje.

      1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės D. Z. iškeldinimo iš ginčo buto, neįvertindamas šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių:

1910.2.1. Atsakovė pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sąlygas ir šie pažeidimai yra esminiai. Atsakovė tiek pagal 1979-02-28, tiek pagal 1985-03-12 nuomos sutarties nuostatas, išsikeldama iš gyvenamųjų patalpų, nuomotojui gyvenamųjų patalpų neperdavė, leido vietoj savęs apsigyventi kitiems asmenims, kurie nėra jos giminaičiai.

2010.2.2.

21Teismas netyrė ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu leidžiama pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą CK 6.591 straipsnyje ir CK 6.609 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė iš buto išsikraustė dar 1987 m., ginčo bute negyvena, savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ).

      1. Pagal byloje esančias faktines aplinkybes teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovų I. (V.) J., V. V., V. V., A. V., Ž. V. iškeldinimo iš ginčo buto, neįvertindamas, kad ieškovė gynė savo teises, siekdama nustatyti, kad atsakovai užėmė gyvenamąją patalpą savavališkai (be nuomos sutarties) (CK 6.612 straipsnis.) arba pripažinti, kad atsakovė D. Z. prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.591 straipsnis), todėl teisę gyventi ginčo bute prarado ir laikinieji gyventojai I. J. ir jos šeimos nariai pagal CK 6.597 straipsnio 1 dalį.
      2. Teismas, nustatydamas, ar iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuomininkas, siekdamas privatizuoti butą, atitinka įstatyme nustatytus veiksmus, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, nuomininko ir šeimos narių susitarimas, kas taps nuomojamo buto savininku, orderio pateikimas, įmokos už dokumentų įforminimą sumokėjimas ir kt. netinkamai vertino faktines aplinkybes. Pati atsakovė I. J. 2010-10-12 paaiškinime raštu teigė, kad negalėjo baigti privatizuoti nuomojamo buto, nes ji nepateikė visų reikalingų dokumentų ir ji suprato, kad procesas jos vardu negali būti pradėtas. Teismas, pripažindamas teisę privatizuoti, neįvertino, kad:
      1. Pagal BPĮ 5 straipsnio prasmę privatizuojamojo buto nuomininko ar jo šeimos narių susitarimo pirkti butą sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. 1992-11-17 atsakovės I. V. Alytaus miesto valdybai pateiktas pareiškimas ir prie pareiškimo leisti pirkti butą pateiktas susitarimas nėra notarine tvarka patvirtintas „nuomininkų susitarimas pirkti butą“, kaip to reikalaujama pagal tuo metu galiojusias Valstybinio ir visuomeninio butų privatizavimo taisykles, patvirtintas 1991-07-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, o susitarimas tarp nuomininkės ir subnuomininkų pirkti butą I. J. vardu. Toks susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis, nes teisė privatizuoti galėjo būti suteikta tik buvusiems nuomininkams ar jų šeimos nariams. I. J. (V.) nebuvo nei nuomininkė, nei šeimos narė.
      2. Lietuvos Notarų rūmai 2016-09-07 raštu Nr. S-548 patvirtino, kad R. D. (asmuo, pareiškime pasirašęs kaip notaras) 1992 m. nebuvo Alytaus miesto valstybinės notarinės kontoros notarė.
      3. Įkainojimo aktas Nr. 8150 nėra iki galo sudarytas dokumentas, jame gausu pribraukymų, trūksta vardo pavardės, parašo ir sutikimo išsipirkti. Teismas negalėjo tokio juodraštinio įkainojimo akto vertinti kaip tinkamo rašytinio įrodymo ir remiantis tuo patvirtinti faktą, jog asmuo sumokėjo pradinį įnašą. Remiantis šia aplinkybe, ieškovės nuomone, dokumentas, patvirtinantis pradinio įnašo sumokėjimo faktą yra neišlikęs ne dėl numatyto 10 metų saugojimo termino, galima daryti prielaidą, kad tokio dokumento iš viso nebuvo.
      4. 1992 m. nutarimų ir sprendimų žurnalas, kuriame Nr. 8150 užregistruoti I. V., R. V. ir D. Z., negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu sprendimą suteikti teisę privatizuoti ginčo butą. Šis žurnalas buvo naudojamas tik kaip paprastas žurnalas registruoti atvykusius asmenis, tai įrodo pirmieji šio žurnalo puslapiai, kuriuose matosi, kad viršuje ranka darbuotojos įrašydavo grafas: „Eilės numeris, „perkamo buto adresas“, „savininkų pavardė, vardas“, „šeimos nariai“, „dokumento Nr.“, „parašai“.
      5. Alytaus miesto valdybos Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1992 m. gyvenamųjų patalpų privatizavimo dokumentų byloje yra tik 1992-11-17 pareiškimas, kvito už dokumentų įforminimą šaknelė bei buto įkainojimo aktas, kuriame nėra nurodyta nei vardo, nei pavardės, nėra žymos, kad asmuo buvo supažindintas su įkainojimo aktu ir į jį pasirašė, bei nėra duomenų, kad šis įkainojimo aktas būtų patvirtintas Alytaus miesto valdybos sprendimu. Byloje duomenų, kad atsakovė I. J. pateikė orderį arba gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją nėra.
      6. Pateikdama prašymą atsakovė I. J. nepristatė visų kitų privatizavimui būtinų užbaigti dokumentų: nei gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nei orderio, nes šie dokumentai buvo išduoti D. V., vėliau Z., vardu ir atsakovė jų negalėjo gauti ir pristatyti.
      7. Dėl to, kad I. J. nepristatė reikalingų dokumentų, nebuvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti butą, kurio pagrindu būtų galima pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį.
      1. Privatizavimo teisė nebuvo realizuota dėl pačių atsakovų kaltės ir nepateisinamo pasyvumo, kuris nuo 1992 m. tęsėsi iki 2015 m (priešieškinio pateikimo), todėl teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus.
      2. Teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimus, padarė klaidingą išvadą ir nepagrįstai nustatė privalomąsias privatizavimo sąlygas atsakovės D. Z. atžvilgiu.

2210.6.1.

23Atsakovė negalėjo per kitus asmenis, kurie negalėjo būti subjektai, kuriems suteikta teisė privatizuoti, atlikti reikalingų veiksmų ir įgyti teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo pagrindu būtų kitam asmeniui suteikta teisė atstovauti įgaliotojo (atsakovės D. Z.) interesus, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Tokia savo išvada teismas išėjo iš priešieškinio reikalavimo ribų bei priėmė ydingą teismo sprendimą.

2410.6.2.

25Teisė privatizuoti suteikiama tik buvusiems nuomininkams ar jų šeimos nariams. Alytaus miesto savivaldybė neturi duomenų jog D. Z. (nuomininkė), ar jos šeimos nariai asmeniškai būtų kreipęsi į tuometinę Alytaus miesto valdybą, prašydami leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą ( - ).

2610.6.3.

27Atsakovė, nepateikdama pareiškimo leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą ir jos šeimos narių susitarimo pirkti privatizuojamą butą, per įstatyme nustatytą terminą neatliko visų privalomų sąlygų, būtinų subjektinei ginčo privatizavimo teisei įgyti pagal galiojusį BPĮ.

2810.6.4.

29Atsakovė I. J. nors ir pateikė prašymą laiku, tačiau be reikalingų priedų (orderio ir gyvenamosios patalpos sutarties) nebuvo tinkamas subjektas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta prasme.

3010.6.5.

31Atsakovė D. Z. negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju BPĮ nustatytos teisės, nes, pasibaigus šio įstatymo galiojimui, baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

      1. Teismo išvada, kad Alytaus miesto valdyba privalėjo raštu informuoti apie galimybę ar jos nebuvimą bei tam tikrus kliuvinius privatizuoti gyvenamąjį būstą, yra neteisėta, nes tuo metu teisės aktuose nebuvo numatyta pareiga informuoti pareiškėją raštu.
      2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštas (t. I b. 1. 101) patvirtina, jog buto privatizavimo procese savivaldybės pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, neišsprendė buto privatizavimo klausimo. Minėtame rašte tik daroma prielaida, kad savivaldybės pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka neišsprendė buto privatizavimo klausimo pagal atsakovės I. J. pareiškimą, dėl ko ir susidarė dabartinė situacija. Be to, į Seimo kontrolierių 2011-10-10 raštu Nr. SD-7534 (6.17) „Dėl susidariusios situacijos nagrinėjimo“ kreipėsi pati Alytaus miesto savivaldybės administracija, todėl teismas nepagrįstai sprendime kaltina Alytaus miesto savivaldybės valdybą (dabar Alytaus miesto savivaldybę) dėl dabartinės situacijos susiklostymo.
      3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškinio senaties terminas dėl buto privatizavimo atsakovei turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m., kai atsakovė buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti butą, todėl ieškinio senaties terminas yra nepraleistas. D. Z. nurodė, kad dėl nuomojamo buto privatizavimo pareiškimu (kitų asmenų vardu) kreipėsi 1992-11-17, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių teismui pateikė tik 2015-04-13, t. y. praleidusi ne tik 1964 m. CK numatytą 3 metų senaties terminą, bet ir 10 metų bendrąjį senaties terminą pagal 2000 m. CK. Jeigu ieškinio senaties eigos pradžios terminas butų skaičiuojamas nuo 1998 m. liepos 1 d., t. y. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigiasi 2008-07-01. Nuo 1992-11-17, kai tretieji asmenys kreipėsi pradėti privatizavimo procedūrą, atsakovei buvo žinoma apie jos pažeistas teises. Dėl šių aplinkybių ieškovė laiko, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.
    1. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Skundo argumentas dėl ieškinio reikalavimų tapatumo yra nepagrįstas, nes:
      1. Ieškovė pateikė analogišką išnagrinėtam ir atmestam ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2016 ieškinį, kuriame reikalaujama nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų – buto, esančio ( - ).
      2. Atmesdamas ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2016, apeliacinės instancijos teismas nutartimi konstatavo, kad vadovaujantis tuo metu galiojančių 1964 m. CK ir Butų kodekso nuostatomis, ieškovei ilgą laiką žinant, jog ginčo bute gyvena atsakovai ir nereiškiant dėl to jokių prieštaravimų, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė subnuomos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuomos sutartis su pagrindine nuomininke iki šiol nėra nutraukta, tai reiškia, kad esant galiojančiai pagrindinei nuomos sutarčiai su D. Z., galioja ir subnuomos sutartis, sudaryta tarp D. Z. ir atsakovų. Byloje nesant duomenų apie tai, jog nuomos sutartis su pagrindine nuomininke būtų nutraukta arba subnuoma būtų pripažinta neteisėta, prieita išvados, kad atsakovė ir jos šeimos nariai V. ir V. V. šeima ginčo bute iki šiol gyvena teisėtai žodinės subnuomos sutarties, sudarytos 1987-10-20, pagrindu. Esant galiojančioms nuomos ir subnuomos sutartims, nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio ( - ). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas savo motyvuose nurodė, kad subnuomos sutartis gali būti nutraukta tik pareikalavus pagrindinei nuomininkei D. Z. arba pasibaigus pagrindinės nuomos sutarties galiojimui.
      3. Aplinkybės, kurias šalys nurodė procesiniuose dokumentuose ir kurios buvo nustatinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013, įrodymai, kuriais šalys rėmėsi kaip savo teiginių ar atsikirtimų pagrindu, yra jeigu ne visiškai, tai didele dalimi analogiški šiai civilinei bylai. Abejose bylose tikslas yra vienas – iškeldinti iš ginčo buto atsakovus.
      1. Apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo iškeldinti atsakovus D. Z., I. J., V. V. bei V. V. iš ginčo buto neatitinka teisės aktų reikalavimų:
      1. Ieškovas įrodinėja, kad subnuomodama ginčo butą atsakovė D. Z. pažeidė nuomos sutartį, todėl tai yra pagrindas nutraukti ją. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatos nenumatė nuomotojo rašytinio sutikimo dėl gyvenamųjų patalpų subnuomos. Tai reiškia, kad subnuomos santykiams atsirasti galioję teisės aktai nenumatė pareigos gauti rašytinį nuomotojo sutikimą. 1964 m. CK 325 str. buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Nuomotojas Alytaus miesto butų ūkio tarnyba su atsakove D. Z. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė neterminuotai. Žodinė sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (1964 m. CK 325 str.). Atsakovų sudaryta subnuomos sutartis buvo žodinė ir laikytina, jog ji sudaryta nuo leidimo apsigyventi ginčo bute dienos, t. y. nuo 1987-10-20.
      2. Kauno apygardos teismui 2014-04-14 nutartyje nustačius, kad atsakovai ginčo bute gyvena teisėtu subnuomos teisiniu pagrindu, esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiškai kvalifikavus santykius teigti priešingai, nėra jokio pagrindo.
      3. Susiklosčius subnuomos teisiniams santykiams konstatuoti apie nuomotojo laikiną išvykimą taipogi nėra jokio faktinio pagrindo (CK 6.591 straipsnis).
      1. Dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų teismo netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių, atsakovai nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas:

3211.3.1.

33atsakovė I. V. (dabartinė pavardė I. J.) su sutuoktiniu R. V. (mirusiu ( - )) ir D. Z., kurie save laikė ir įvardijo kaip nuomininkę ir subnuomininkus, Alytaus miesto valdybai 1992-11-17 pateikė pareiškimą dėl leidimo privatizuoti ginčo butą, pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą ir 1992-11-17 Taupomojoje kasoje sumokėtų pinigų už dokumentų įforminimą kvito kopijas.

3411.3.2.

35Apeliaciniame skunde ieškovė kelia abejones dėl vieno iš atsakovų Alytaus miesto valdyboje sudarytų dokumentų - 1992-11-17 pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą tikrumo, nurodydama, kad šis dokumentas neatitinka tam tikrų jam keliamų turinio ir formos reikalavimų. Tai patvirtinti teikia naują įrodymą – Lietuvos Notarų rūmų 2016-09-07 raštą Nr. S-548, kuriame nurodoma, kad R. D. (asmuo, pareiškime pasirašęs kaip notaras). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprašo teismo priimti šio naujo įrodymo ir nenurodo motyvų, pagrindžiančių šio įrodymo pateikimo būtinybę dabar, nors tokia pareiga jai yra numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Ieškovė be pagrindo kelia šio dokumento atitikties reikalavimams klausimą, nes dokumentai buvo ieškovės žinioje, jos įgaliotų asmenų tikrinami ir tvirtinami, todėl jie ir buvo atsakingi už tam tikrų turinio rekvizitų buvimą ir atitikimą. Teismui netikėti paties ieškovės išduotais dokumentais nebuvo pagrindo.

3611.3.3. Tuos pačius argumentus atsakovai pakartoja ir dėl ieškovės paaiškinimų, susijusių su byloje esančių buto įkainojimo aktu Nr. 8150 bei kitų dokumentų, kurie taip pat turi formos ir turinio trūkumų. Byloje yra buto įkainojimo akto Nr. 8150 kopija, kuri nėra pribraukyta, taisyta ar turinti kitų neleistinų trūkumų. Ieškovės minimas žurnalas nėra tik paprastas žurnalas, skirtas registruoti atvykusius asmenis, nes jis ieškovo išduotuose dokumentuose yra įvardijamas kaip Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriuje tvarkomas „Prašymų privatizuoti butus registravimo žurnalas“ ir Alytaus miesto, rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto „Nutarimų ir sprendimų apskaitos 1992 metų žurnalas“.

3711.3.4.

38Tai, kad savivaldybė (valdyba) tinkamai neįformino dokumentų arba jie turi tam tikrų turinio ar formos trūkumų, nereiškia, kad privatizavimo procesas nebuvo pradėtas. Visus reikalingus privatizavimo procesui pradėti dokumentus, numatytus BPĮ 5 straipsnyje bei Taisyklių 18, 20 p. pateikė save laikę buto nuomininkais I. J. šeima, susitarę su tikrąja ginčo buto nuomininke bei privatizavimo subjektu atsakove D. Z.. Šie dokumentai nesukėlė teisinių pasekmių pareiškimus pasirašiusiems atsakovės I. J. šeimos nariams, bet atsakovei D. Z. sukėlė pozityvias teisines pasekmes, t. y. ji yra tinkamas subjektas, įstatymų nustatyta tvarka bei terminais dalyvavęs privatizavimo procese ir pasirašydama pareiškimą apie susitarimą pirkti ginčo butą bei pareiškimą leisti pirkti ginčo butą.

3911.3.5.

40Atsakovės argumentą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pradinio įnašo už privatizuojamą butą sumokėjimą, ir kad galimai tokio dokumento iš viso nebuvo, paneigia tai, kad 1992-11-17 atsakovės I. J. šeima įmokėjo 332 talonus už pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, todėl labiau tikėtina, kad jie įmokėjo pradinį įnašą už privatizuojamą butą kartu arba prieš tai, kai įmokėjo įmoką už dokumentų įforminimą. Šio dokumento atsakovė neturi, o ieškovas byloje nepateikė – todėl kad neturi arba todėl, kad šis įrodymas nenaudingas. Dokumentus bankas saugo tik 10 metų, todėl nuo 1992-11-17 iki 2012 m., kai buvo pradėti teisminiai ginčai byloje, praėjus 20 metų šių duomenų tikrai neturi ir atsakovai negali pateikti.

4111.3.4. Ieškovės nuomone privatizavimo procesas nutrūko ne dėl to, kad atsakovės I. J. šeima buvo netinkamas subjektas, o dėl to, kad galimai ginčo butas, kaip daiktas iki 2010-10-01 nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registro tuometiniame inventorizavimo biure.

4211.3.5. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovai I. J. ir V. V. daug kartų lankėsi Alytaus miesto valdyboje, o vėliau ir pas ieškovę dėl ginčo buto likimo ir galimo sprendimo, todėl atsakovai laiko, kad pareigą domėtis jie įgyvendino tinkamai.

4311.3.5.

44Atsakovė nebaigė proceso, nes privatizavimo procesas nepriklausė vien tik nuo atsakovų. Ieškovė turėtų paaiškinti, kodėl ji sustabdė privatizavimo procesą ir kodėl ji nedavė atsakymo dėl pareikšto prašymo privatizuoti ginčo butą, kaip numatyta Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. kad pareiškęs norą privatizuoti butą turi teisę gauti atsakymą, kurį turi teisę apskųsti. Kadangi atsakovė I. J., kaip netinkamas subjektas, jokio atsakymo negavo, atsakovė D. Z. dėl šios priežasties pagrįstai tikėjosi, kad procesas gali būti pabaigtas atsakovei I. J. palankiu būdu. Tik savivaldybei 2010-10-05 įregistravus nuosavybės teises į ginčo butą tapo akivaizdu, kad savivaldybė nebaigusi privatizavimo proceso ir nedavusi jokio atsakymo asmenims, nutraukė šį procesą ir tik tada tapo aiški situacija dėl ginčo buto, pirmiausia I. J. ir V.V. V. šeimai, o 2013 m., įtraukus į bylą dalyvaujančiu asmeniu D. Z., - ir jai. Alytaus miesto savivaldybė 2012-04-13 rašte Nr. SD- 2934(6.1) „Dėl buto ( - )“ atsakovei I. J. pasiūlė kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl buto nuomos sutarties sudarymo arba jo išpirkimo pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šį raštą atsakovai yra pateikę 2014-11-07 posėdžio metu byloje. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės I. J. manymą bei lūkesčius, kad ji gali ginti savo teises, siejamas su ginčo butu ir atsakovės darbuotojų klaidinimą. Šių aplinkybių pagrindu teigti, kad būtent todėl, kad atsakovė I. J. nepristatė reikalingų dokumentų nebuvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti ginčo butą, yra netikslu ir neteisinga.

      1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas, tenkindamas priešieškinį ir pripažindamas teisę ginčo butą privatizuoti atsakovei D. Z. bei įpareigodamas ieškovę su ja pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis, išėjo už priešieškinio ribų ir priėmė dar ir todėl nepagrįstą sprendimą. Teismas, patenkinęs priešieškinio reikalavimus, priėmė su pagrindiniu reikalavimu susijusį įpareigojimą sudaryti su atsakove sutartį, siekiant išvengti naujų bylų inicijavimo, jeigu ieškovė, patenkinus priešieškinio reikalavimą, atsisakytų su atsakove D. Z. sudaryti tokią sutartį. Be to, išėjimas už pareikšto priešieškinio reikalavimo ribų negali būti pagrindu pripažinti sprendimą šioje dalyje neteisėtu ar nepagrįstu. Teismo sprendimo rezoliucinės dalys dėl priešieškinio tenkinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį gali egzistuoti viena be kitos ir neužkerta kelio atsakovei D. Z. ateityje kreiptis į teismą dėl pripažintos teisės gynimo, įpareigojant ieškovą sudaryti tokią sutartį, jeigu ieškovė atsisakys ją sudaryti pareikalavus atsakovei.
      2. Ieškovės sprendimai patenkinti prašymus privatizuoti butą arba atsisakyti patenkinti turi būti pateikti raštu. Nors Butų privatizavimo įstatyme tai nėra išreikšta imperatyviai ir nėra tiesiogiai pavartojant lingvistinę formuluotę nurodyta „raštu“, tačiau šio įstatymo 8 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad atsisakymas parduoti arba šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais neatlygintinai perduoti gyvenamąjį namą ar butą gali būti ginčijamas teismine tvarka, o tai neabejotinai reiškia, kad jis turi būti išreikštas suprantamai ir vienareikšmiškai. Kadangi įstatymas nenumatė terminų ar kitaip neapibrėžė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima suprasti ir įvertinti subjekto elgesį kaip atsisakymą, vadinasi atsisakymas turėjo būti išreikštas aiškiai ir raštu. Numanomas atsisakymas negali būti skundžiamas.
      3. Teismas teisingai kvalifikavo pradiniame privatizavimo etape susiklosčiusius subjektų santykius, pagristai nustatė, kad procesas atitiko visas privalomas sąlygas, būtinas subjektinei privatizavimo teisei įgyti pagal galiojusi Butu privatizavimo įstatymą. Ši teisė buvo įgyta remiantis Butu privatizavimo įstatymu, jo galiojimu metu ir ji buvo pažeista:
      1. Atsakovė D. Z. neturėjo tartis dėl ginčo buto privatizavimo su savo šeimos nariais, nes jie ginčo bute jau negyveno iki įsikraustant į jį atsakovės I. J. šeimai. Atsakovės I. J. šeima laikė, kad jie nuomininkų ar subnuomininkų teisėmis bute gyveno jau nuo 1987-10-20. Atsakovai suprato, kad jie tarpusavyje turi susitarti, todėl pareiškimus ir susitarimus sudarė ir pateikė Alytaus miesto valdybai 1992-11-17.
      2. Nors 1992-11-17 sudaryti susitarimai ir pareiškimai nesukuria pozityvių teisinių pasekmių atsakovams, tačiau atsakovei D. Z. sukuria, nes ji, būdama tinkamu privatizavimo subjektu, nors ir klysdama dėl susitarimo su atsakovais, pati tokiu būdu išreiškė valią, kad ginčo butas būtu privatizuotas, tik nežinojo, jog tokią teisę ji turi vienintelė, o ne atsakovė I. J. ir jos šeima. Teismas teisingai kvalifikavo iš šių dokumentų kylančias pasekmes.
      3. Atsakovai nemano, kad atsakovė D. Z. turėjo įgaliojimu pavesti atsakovams jos vardu atlikti šiuos veiksmus.
      1. Seimo kontrolierius padarė labai teisingą ir pagrista prielaidą, kad situacija susiklostė dėl to, kad institucija, kuri privalėjo įgyvendinti privatizavimo procesą, netinkamai atliko savo pareigas, tame tarpe, manytina, ir pareiga informuoti atsakovus. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pagristai vertino, kad Alytaus miesto valdyba, esant sudėtingiems privatizavimo teisiniams santykiams, netinkamai atliko funkcijas ir neišsprendė buto privatizavimo klausimo.
      2. Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią. Apie tai, kad teisės yra pažeistos, atsakovė D. Z. sužinojo tik 2013 m., įstojusi į civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2016. Iki tol atsakovė buvo įsitikinusi, kad privatizavimo procesas, pradėtas atsakovų bendru sutarimu 1992-11-17, yra pasibaigęs, sėkmingai butą privatizavus atsakovės I. J. vardu.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą pripažinimo, nuomininkės ir subnuomininkų iškeldinimo

    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

47Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo

    1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo, kaip pagrindo bylos nutraukimui, reikia nustatyti: 1) ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys; 2) ar dviejų ieškinių dalykai sutampa; 3) ar ieškinio pagrindas yra tapatus, t.y. ar ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-396-313/2016).
    2. Alytaus raj. apylinkės teisme ieškovė buvo iškėlusi civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2013, kurioje ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę I. J. iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsakovus V. V. ir V. V. bei jų nepilnametį sūnų A. V. iškeldinti iš buto, esančio ( - ) į atsakovui V. V. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai savivaldybei priklausančiame bute gyvena be jokio teisinio pagrindo, jie buvo raginti išsikelti ir atlaisvinti savivaldybės butą, tačiau gera valia to nepadarė.
    1. Atsakovė I. J. 14 punkte paminėtoje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji su savo šeimos nariais nuo 1987-10-20 iki šio laiko naudojasi nuomininkų teisėmis ieškovui priklausančiu butu, esančiu ( - ), ir prašė pripažinti jai teisę privatizuoti šį butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Priešieškinio atžvilgiu nagrinėjamos bylos atsakovė D. Z. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).
    2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą pagal 1979-02-15 orderį Nr. 107 su D. Z., kuri jai išnuomotame buvo negyvena nuo 1987-10-20, savo gyvenamąją vietą deklaravusi ( - ), už išnuomotą butą pati nemoka nuomos mokesčio, pažeidė esmines sutarties sąlygas, nes butą nenaudoja pagal paskirtį, o jį perdavė gyventi subnuomininkams, todėl prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. O atsakovus I. J. ir jos šeimos narius V. V., V. V. bei A. V. ir Ž. V. prašė iškeldinti iš buto ( - ), nes jie užėmė gyvenamąją patalpą be nuomos sutarties (CK 6.612 straipsnis.), o pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis, todėl subnuomininkai - atsakovė I. J. ir jos šeimos nariai, iškeldintini CK 6.597 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjęs Alytaus raj. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013 priimtas tik iš dalies tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje, nes išnagrinėtoje byloje atsakovei D. Z. ieškovė ieškinio nereiškė, ji byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas atsakovės I. J. ir jos šeimos narių atžvilgiu buvo priimtas nors dėl to paties dalyko (iškeldinimo), tačiau ieškinio pagrindas buvo grindžiamas ne tais pačiais juridiniais faktais, kuriais jis grindžiamas nagrinėjamoje byloje. Todėl atsakovų atsiliepimo argumentai, kad ieškovė pateikė analogišką išnagrinėtam ir civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2016 atmestam ieškiniui ieškinį, yra visiškai nepagrįsti, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą.

48Dėl prejudicinių faktų

    1. Nors ieškinių tapatumo, kaip pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu ir nekonstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau teismo padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindė praktiškai tais pačiais motyvais kaip ir nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2306-470/2013, ir, kad šioje byloje nustatyti prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 1 d. 2 punktas) yra pagrindu ieškinį dėl iškeldinimo atmesti, padaryta sprendime nenurodžius motyvų, kokias ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimus, prejudiciniai faktai paneigia (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėtų procesinės teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tačiau ji negrąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
    2. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015 ir jose nurodyta praktika).
    3. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose - Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-538-436/2014 nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai). Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų yra reikšmingos šios aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti: kad atsakovė D. Z. 1987 m. spalio 20 d. iš buto ( - ) išsikraustė gyventi kitur, tačiau buto ieškovei neperdavė, neišreiškė valios nutraukti nuomos sutartį su ieškove ir nuomos sutartis nenutraukta iki šiol; nuo 1987 m. spalio 20 d. už tam tikrą mokestį (teismo posėdžio metu I. J. nurodė, kad sumokėjo maždaug 11.000 Lt – 15.000 rublių (2 t., b. l. 114, 117)) žodiniu susitarimu atsakovė D. Z. leido atsakovės I. J. šeimai neterminuotai gyventi jai išnuomotose patalpose, todėl tarp šalių susiklostę santykiai atitiko tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytus subnuomos santykius (1964 metų Civilinis kodeksas 336 straipsnis (Vyriausybės Žinios, 1964, Nr. 19 -138); kad atsakovė I. J. nebuvo atsakovės D. Z. šeimos nariu ir jos nėra netgi giminaitės.
    4. Dėl atsakovės priešieškinio yra reikšmingos šios aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti: kad atsakovė I. J. 1992 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į tuometinę Alytaus miesto valdybą dėl leidimo privatizuoti butą, kuriame ji gyveno su šeima (pareiškimas buvo registruotas Alytaus miesto savivaldybėje Turto valdymo skyriuje, registracijos Nr. 8150); už dokumentų įforminimą ji į Alytaus miesto valdybos sąskaitą Taupomajame banke įmokėjo 332,00 talonus; kad I. J. ir jos šeimos nariai nebuvo buto ( - ), pagrindiniai nuomininkai, su kuriais būtų buvusi sudaryta su Alytaus miesto valdyba nuomos sutartis; nėra duomenų, jog atsakovė yra pripažinta trečiojo asmens, pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariu; kad nors ir nustatytu laiku I. J. kreipėsi į Alytaus miesto valdybą su pareiškimu pirkti privatizavimo objekto statusą atitinkančias patalpas ( - ) bei sumokėjo pradinę įmoką už butą, tačiau nei atsakovė I. J., nei jos šeimos nariai neatitiko Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto subjekto, turinčio teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, sampratos, dėl ko jai pagrįstai nebuvo leista privatizuoti ginčo buto.
    5. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio sprendimo 20 ir 21 punktuose nurodytus prejudicinius faktus, bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu negalima dėl toliau nurodomų faktinių aplinkybių vertinimo ir teisinių argumentų.

49Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo

    1. Apeliantė nurodė, kad teismas netyrė ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė laikė atsakovę D. Z. praradusia teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 straipsnis), nepagrįstai nepripažino, kad jos nuomos sutartis yra nutrūkusi nuo išsikėlimo gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis), taip pat nepagrįstai nenustatė, kad ji, gyvenamąją patalpą perleidusi kitiems atsakovams, tuo iš esmės pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nes patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį (CK 6.611 straipsnis). Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodyto subnuomininkų Irmos (V.) J., V. V., V. V., A. V., Ž. V. iškeldinimo iš ginčo buto pagrindo (CK 6.597 straipsnio 1 dalį.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės nurodomais argumentais dėl nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų ir visiškai su tuo, kad skundžiamame teismo sprendime yra tik išdėstytos paminėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės, tačiau nenurodyta kaip jos paneigia ar patvirtina ieškovės ir atsakovės reiškiamų reikalavimų faktinius ir teisinius pagrindus.
    1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovei D. Z. 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta pagal 1979-02-15 orderį Nr. 107, išnuomota gyvenamoji patalpa ( - ) neterminuotam naudojimui, tačiau ji 1987 m. spalio 20 d. išsikėlė iš jos gyventi kitur, savo gyvenamąją vietą deklaruoja ( - ). Atsakovės išsikėlimo iš nuomojamos patalpos gyventi kitur metu galiojęs 1964 m. CK 353 straipsnis reglamentavo, kad nuomotojas gali nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir nuomininkas gali būti iškeldinamas iš jo užimamos gyvenamosios patalpos tiktai teismine tvarka (išskyrus išimtis, nurodytas 361, 363-365 straipsniuose) ir įstatymo nustatytais pagrindais. Pagal CK 352 straipsnio 2 dalį (red. nuo 1980 m. vasario 1 d.), jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai išvyksta nuolatos gyventi į kitą vietą, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas CK 6.609 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė niekada neneigė, kad ji 1987 m. spalio 20 d. išsikėlė iš buto gyventi kitur ir nuo išsikėlimo jame negyvena, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti aptariamu pagrindu su atsakove D. Z. sudarytą nuomos sutartį yra įrodytas, pagrįstas, todėl turėjo būti tenkinamas.
    2. CK 6.217 straipsnyje yra nustatyti bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas CK 6.611 straipsnyje ir jame nustatytos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos. Šiame įstatymo straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
    3. 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad gyvenamoji patalpa suteikiama nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma, todėl socialinis būstas turi būti naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame turi gyventi asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste ar jį subnuomoja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009). Atsakovė išnuomota gyvenamąja patalpa nesinaudoja nuo 1987 m. spalio 20 d., kai išsikėlė iš jos gyventi kitur. Išsikėlimo dieną žodiniu susitarimu ji ieškovei priklausančią ir atsakovei išnuomotą gyvenamąją patalpą už tam tikrą mokestį neterminuotam laikui subnuomojo kitiems atsakovams, kurie nėra nei jos šeimos nariai, net ne giminaičiai. Jai išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis ji pagal paskirtį daugiau nesinaudojo. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės ieškinys ir aptariamu pagrindu yra įrodytas ir pagrįstas, todėl turėjo būti tenkinamas.
    4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė D. Z. laikytina praradusia teisę į ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpą (CK 6.591 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsakovei šios normos teisinės pasekmės negali būti taikomos, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė 1987 m. spalio 20 d. iš nuomojamos patalpos išvyko gyventi kitur, o ne iš jos išvyko laikinai, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo gyventi kitur dienos (CK 6.609 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.591 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės taikomos tik nustačius šios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes (taikoma laikinai išvykusiųjų asmenų atžvilgiu).
    5. Teisėjų kolegija, apibendrindama šio sprendimo 24 – 26 punktuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ir ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    6. CK 6.597 straipsnio 1dalis reglamantuoja, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, atsisakę išsikelti iš patalpos, iškeldinami per teismą ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė I. J. ir jos šeima, kurią sudaro atsakovai V. V., V. V. su vaikais A. V., Ž. V., yra ginčo gyvenamosios patalpos subnuomininkai, šį statusą įgiję žodinio susitarimo su atsakove D. Z. pagrindu. Todėl pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai ir atsakovams atsisakius išsikelti, jie iškeldintini teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo tik tikslu, kad pasibaigtų ir subnuomos sutartis, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškiniui dėl subnuomininkų iškeldinimo atmesti. Teismas turėjo pasisakyti dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl jos paskatų.
    7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus ieškinį atsakovų I. J. ir jos šeimos narių atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat netaikė materialinės teisės normos, kurią turėjo taikyti, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovai I. J. ir jos šeimos nariai V. V., V. V. su nepilnamečiais vaikais A. V. ir Ž. V. iškeldinami iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50Dėl buto privatizavimo

    1. Atsakovė D. Z. priešieškiniu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamą butą ( - ) pagal BPĮ, t.y. byloje buvo sprendžiama dėl leidimo atsakovei privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal BPĮ). Be to, ši atsakovė reiškia reikalavimą atnaujinti jai praleistą Butų privatizavimo įstatyme nustatytą terminą pareikšti norą privatizuoti butą pagal šį įstatymą.
    2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.).
    3. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
    1. 1985-03-12 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su atsakove D. Z. pagal 1979-02-15 orderį Nr. 107 dėl buto ( - ), lig šiol nenutraukta, todėl formaliąja prasme atsakovė Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (iki 1989 m. lapkričio 3 d.) buvo buto ( - ) nuomininke. Tačiau prejudiciniais faktais yra nustatyta, kad atsakovė iš buto 1987 m. spalio 20 d. išvyko gyventi kitur, kas reiškia, kad BPĮ priėmimo metu ji bute jau negyveno. Taigi, ieškovei įrodžius, kad nuomininkė iš buto išvyko gyventi kitur, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo nuomininkės išvykimo dienos (CK 6.609 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, atsakovė D. Z. neatitinka subjekto, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, statuso (BPĮ 4 straipsnis).
    2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė taip pat neįrodė, kad jos valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi išreikšta galiojant BPĮ. Prejudiciniais faktais nustatyta, kad norą privatizuoti ginčo butą 1992 m. lapkričio 17 d. pareiškimu pareiškė atsakovė I. J., taip pat šis asmuo į Alytaus miesto valdybos sąskaitą Taupomajame banką įmokėjo 332,00 talonus, o gal būt sumokėjo ir pradinį įnašą už butą, nors tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Būtent šio asmens atžvilgiu privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos turėjo pareigą informuoti apie atliktus atitinkamus veiksmus, po kurių turėjo sekti buto pirkėjos veiksmai. Pažymėtina, kad atsakovė D. Z. Alytaus raj. apylinkės teisme ieškovės iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013, kurioje ji dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, palaikė atsakovės I. J. priešieškinį pripažinti jai teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis pagal BPĮ, todėl jos valia privatizuoti butą galėjo susiformuoti tik nepripažinus šios teisės atsakovei I. Z..
    1. Atsakovės valios privatizuoti butą nebuvimą taip pat patvirtina jos pasirašytas 1992 m. lapkričio 17 d. pareiškimas, kad butas bus perkamas I. V. vardu, kuriame I. V. ir R. V. klaidingai buvo įvardinti buto nuomininkais. Atsakovei D. Z. neabejotinai buvo žinomas atsakovės I. V. tos pačios dienos pareiškimo turinys, kur sutikimą davę asmenys neteisingai buvo nurodomi kaip pagrindinės nuomininkės giminaičiais. Todėl nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius, jos subjektines teises ir teisėtus interesus ir teisinio apibrėžtumo principus, todėl jos pažeistos teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012). Atsakovės D. Z. atžvilgiu privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos neatliko jokių netinkamų veiksmų, kurie galėtų sukelti jai neigiamų pasekmių, nes ji net noro privatizuoti butą nebuvo išreiškusi, iš buto išsikėlė gyventi kitur, o butą už tam tikrą užmokestį perleido subnuomos teise atsakovei, kuri ir siekė butą privatizuoti.
    1. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I–116 BPĮ 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309) 5 punkte buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Atsakovė D. Z. valios privatizuoti nuomojamą butą galiojant BPĮ, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., neišreiškė, todėl ji subjektyvios teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas atnaujinti praleistą Butų privatizavimo įstatyme nustatytą terminą pareikšti norą privatizuoti butą turėjo būti atmestas.
    1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010), kurioje suformuluoti išaiškinimai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios pažeistai teisei ginti byloje, kurioje ieškovė laiku kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl buto privatizavimo, tačiau atsakovas prarado jos pateiktus dokumentus ir ieškinio senaties klausimas kilo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatyme nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas atnaujinti jai praleistą Butų privatizavimo įstatyme nustatytą terminą pareikšti norą privatizuoti butą nėra susijęs su ieškinio senaties taikymu pažeistai teisei ginti, o su materialiniu teisiniu reikalavimu – galimybe tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, nes jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės reikalavimo sprendimo net nepriėmė. Kadangi šis atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas, tai teisėjų kolegija nekonstatuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
    1. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas, atsakovė D. Z. net nepradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą ir šio buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės kaltės, todėl nebuvo pagrindo pripažinti šios atsakovės teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas Vilties g. 24 – 44, Alytuje lengvatinėmis sąlygomis. Apeliacinis skundas šioje priešieškinio dalyje tenkinamas, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - priešieškinys dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    1. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę sudaryti su atsakove D. Z. buto pirkimo-pardavimo sutartį, nors tokio priešieškinio reikalavimo ši atsakovė nebuvo pareiškusi. Šis procesinės teisės pažeidimas yra pagrindu sprendimą paminėto įpareigojimo dalyje panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos į valstybės biudžetą iš bylą pralaimėjusių atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo turėjo būti apmokėtas 57 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dėl atsakovų iškeldinimo – 41 Eur žyminiu mokesčiu. Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės D. Z. priteisiama 134,50 Eur (57 Eur + 57 Eur + (41 Eur + 41 Eur) : 4), o iš atsakovų I. J., V. V. ir V. V. – po 20,50 Eur iš kiekvieno žyminis mokestis (41 Eur + 41 Eur) : 4) .
    2. Pirmosios instancijos teisme patirta 58,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o apeliacinės instancijos teisme 6,07 Eur. Šios išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis.

52Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53apeliacinį skundą tenkinti.

54Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

55Nutraukti Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 1985 m. kovo 12 d. tarp Alytaus m. butų ūkio tarnybos ir atsakovės D. Z. a. k. ( - ) dėl gyvenamųjų patalpų ( - ) nuomos.

56Iškeldinti atsakovus D. Z. a. k. ( - ), I. J. a. k. ( - ) V. V. a. k. ( - ) V. V. a. k. ( - ) su jų nepilnamečiais vaikais A. V., gim. ( - ) ir Ž. V., gim. ( - ) iš buto ( - ), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

57Priešieškinį atmesti.

58Priteisti iš atsakovės D. Z. 134,50 Eur, o iš atsakovų I. J., V. V. ir V. V. po 20,50 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio ir iš D. Z., I. J., V. V. ir V. V. po 16,09 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

59Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5.
    1. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties... 6. 3.1. I. V., jos sutuoktinis R. V. (miręs ( - )) ir jų mažametis sūnus V. V.... 7. 3.2. 1992-11-17 pareiškimu atsakovė I. V. kreipėsi į Alytaus miesto... 8. 3.3. Tik 2013 m. ieškovei Alytaus raj. apylinkės teisme iškėlus civilinę... 9. 10.1.1.... 10. 2012-12-20 ieškovė kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo atsakovę I. J. iš... 11. 10.1.2.... 12. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškovės ieškinį... 13. 10.1.3.... 14. Pirmosios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tarp ieškovės... 15. 10.1.4.... 16. Ieškovė 2012 m. į teismą kreipėsi dėl iškeldinimo tuo pagrindu, kad... 17. 10.1.5.... 18. Pagal formuojamą teismų praktiką bylą nagrinėjančiam teismui privalomą... 19. 10.2.1. Atsakovė pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sąlygas ir šie... 20. 10.2.2.... 21. Teismas netyrė ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu... 22. 10.6.1.... 23. Atsakovė negalėjo per kitus asmenis, kurie negalėjo būti subjektai, kuriems... 24. 10.6.2.... 25. Teisė privatizuoti suteikiama tik buvusiems nuomininkams ar jų šeimos... 26. 10.6.3.... 27. Atsakovė, nepateikdama pareiškimo leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam... 28. 10.6.4.... 29. Atsakovė I. J. nors ir pateikė prašymą laiku, tačiau be reikalingų... 30. 10.6.5.... 31. Atsakovė D. Z. negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar)... 32. 11.3.1.... 33. atsakovė I. V. (dabartinė pavardė I. J.) su sutuoktiniu R. V. (mirusiu ( -... 34. 11.3.2.... 35. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia abejones dėl vieno iš atsakovų Alytaus... 36. 11.3.3. Tuos pačius argumentus atsakovai pakartoja ir dėl ieškovės... 37. 11.3.4.... 38. Tai, kad savivaldybė (valdyba) tinkamai neįformino dokumentų arba jie turi... 39. 11.3.5.... 40. Atsakovės argumentą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pradinio įnašo... 41. 11.3.4. Ieškovės nuomone privatizavimo procesas nutrūko ne dėl to, kad... 42. 11.3.5. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovai I. J. ir V. V. daug kartų... 43. 11.3.5.... 44. Atsakovė nebaigė proceso, nes privatizavimo procesas nepriklausė vien tik... 45. Teisėjų kolegija... 46. Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, teisės... 47. Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo
          48. Dėl prejudicinių faktų
              49. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo
                50. Dėl buto privatizavimo
                    51. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                        52. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. apeliacinį skundą tenkinti.... 54. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą... 55. Nutraukti Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 1985 m. kovo 12 d.... 56. Iškeldinti atsakovus D. Z. a. k. ( - ), I. J. a. k. ( - ) V. V. a. k. ( - ) V.... 57. Priešieškinį atmesti.... 58. Priteisti iš atsakovės D. Z. 134,50 Eur, o iš atsakovų I. J., V. V. ir V.... 59. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....