Byla 1A-240-177/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjams Daivai Balčiūnienei, Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov), nuteistajam M. K., ekspertui Rimantui Laurinavičiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjos ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 13 metų;

4vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2, 9 punktais (turi būti 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi), paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

5E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

7M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Iš E. K. ir M. K. solidariai priteista nukentėjusiajai E. B. 2 311,55 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš kiekvieno po 35 Eur proceso išlaidų.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

111. E. K. bei M. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.30 val. kavinėje-bare, esančiame ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, dėl chuliganiškų paskatų ir mažareikšmės dingsties, susiginčiję su nukentėjusiuoju G. B., bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. E. K. bei M. K., stumdami ir kiekvienas atsistojusiam G. B. rankomis sudavę ne mažiau kaip vieną smūgį į kaklo ir sprando dešinę pusę, nukentėjusiajam padarė kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose su dešinės slankstelinės arterijos plyšimu ir kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, dėl to nukentėjusysis nuo trauminio dešinės slankstelinės arterijos plyšimo su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų pamatu, kamieno, nugaros smegenų dangalais, sukėlusio smegenų kamieno suspaudimą ir pabrinkimą, įvykio vietoje mirė, taip bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį G. B.

12II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

132. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl E. K. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

142.1. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti G. B. mirties priežastį – trauminė ar netrauminė, pašalinti visas dėl to kilusias abejones ir, vertindamas įrodymus, o būtent, byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas ir teismo medicinos ekspertizių aktus, padarė klaidų dėl jų turinio. Teismas byloje esančias išvadas ir aktus dėl G. B. mirties priežasties vertino ne kokybiniu, bet kiekybiniu pagrindu, nes taip nustatė visuma specialisto išvadų ir ekspertizės aktų, bet tai, kad šios išvados nemotyvuotos, jos motyvuotai nepaneigė nors ir vieno, bet išsamiai motyvuoto ekspertizės akto, jog G. B. mirtis buvo netrauminė, teismui nepasirodė reikšminga. Todėl teismo motyvai nesiremti 2016 m. birželio 29 d. ekspertizės aktu Nr. PEKM 41/2016 (01) neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

152.2. Ekspertizių, aprašytų nuosprendžio 28 ir 29 dalyse, išvados yra skirtingos – pirmoji nurodo G. B. mirties priežastį galvos ir kaklo sumušimą, o antroji – kaklo traumavimą, todėl sunku suprasti, kaip teismas remiasi dviem viena kitai prieštaraujančiomis ekspertizėmis, nepašalinęs šių prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys, kad išorinių nukentėjusiojo kaklo traumavimo požymių nėra, kraujosruvos kakle vidinės. Dėl to šioje situacijoje liko neatsakytas klausimas, kaip smūgis ar smūgiai (teismas, nesant tokios ekspertų išvados, pats padarė išvadą, jog smūgis buvo ne vienas) galėjo padaryti vidines kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, nepadarant išoriškai matomų kraujosruvų, nes pirmiausia traumuojami ir pažeidžiami paviršiniai audiniai. Nuosprendžio 29 dalyje aprašytame ekspertizės akte nurodytos infiltruojančios kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose, bet nepaaiškinta, ką reiškia infiltruojanti mediciniškai. Žodis ,,infiltracija“ aiškinamas kaip įsiskverbimas, įsisunkimas, kaupimasis. Atsižvelgiant į tai, kad iš plyšusios arterijos kraujavo, nuosprendžio 29 dalyje aprašytame ekspertizės akte nepaneigta, jog vidinės kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose atsirado būtent dėl kraujavimo iš plyšusios kraujagyslės, plyšimą sąlygojus staiga pakilusiam kraujospūdžiui psichoemocinės įtampos ir girtumo fone (nuosprendžio 27 dalyje aprašyto akto išvada, kuria teismas nesirėmė).

162.3. Nuosprendžio 27 dalyje aprašytame akte nurodyta, kad G. B. nustatytas slankstelinės arterijos sienelės pažeidimo dydis yra nebūdingas tikriesiems trauminės kilmės ir analogiškos lokalizacijos slankstelinės arterijos plyšimams (pagal specialiosios literatūros duomenis jie siekia 7–12 mm ilgio), šiuo atveju arterijos sienelės pažeidimas buvo mikroskopinio dydžio, realiai matomas tik histologinio tyrimo metu, jį apibūdinant kaip ,,smulkų intimos vientisumo pažeidimą“, histologiškai konstatuoti ryškūs arterijos sienelės spazmo požymiai bei smulkios perivaskulinės kraujosruvos yra būdingi staigiam kraujo spaudimo pakilimui, kuris konkrečiu atveju galėjo sąlygoti smulkų arterijos sienelės vientisumo pažeidimą, pro kurį prasisunkęs kraujas ribotame plote infiltravo aplinkinius giliuosius minkštuosius audinius. Šis netrauminio slankstelinės arterijos sienelės pažeidimo, jo priežasties aprašymas ir kraujosruvų minkštuosiuose audiniuose susidarymo mechanizmo aprašymas yra pakankamai išsamus bei aiškus, to negalima pasakyti apie nuosprendžio 29 dalyje aprašyto ekspertizės akto turinį. Nuosprendžio 29 dalyje aprašytas ekspertizės aktas, kuriuo teismas rėmėsi, nurodytų išvadų motyvuotai nepaneigė.

172.4. Teismas nurodė, kad komisijines ekspertizes, kuriomis jis rėmėsi, atliko itin didelę ekspertinio darbo patirtį turintys ekspertai, todėl neturi pagrindo abejoti šių ekspertų pateiktomis išvadomis. Tačiau ekspertizę, kuria teismas nesirėmė, atliko ne mažiau kvalifikuoti ekspertai, kurių kvalifikacija taip pat nėra pagrindo abejoti. Dėl paminėtų neaiškumų ir prieštaravimų buvo prašoma kviesti paskutinę ekspertizę atlikusius ekspertus, tačiau teismas prašymo netenkino. Dėl to galima teigti, kad teismas nesurinko pakankamai nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog

18G. B. mirties priežastis yra trauminė, o juo labiau smurtinė, ir tai yra pagrindas E. K. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo išteisinti.

192.5. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti G. B. mirtį buvus smurtinę, spręstina, ar pagrįstai teismas pripažino bendrininkavimą ir E. K. dalyvavimą padarant nusikaltimą, ar pagrįstai pripažino tyčią ir chuliganiškas paskatas.

202.5.1. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad E. K. būtų sudavęs smūgius G. B. į kaklą, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp E. K. veiksmų ir G. B. mirties priežasties, jei ji tikrai buvo smurtinė, taigi ir E. K. bendrininkavimą nužudant G. B.

212.5.2. Liudytojų V. K. ir S. K. parodymai nepatvirtina E. K. kaltės, nes šie liudytojai yra kavinės savininkai ir įvykio iš esmės nematė. Nesutapimas liudytojos S. K. ir E. K. parodymuose apie bokalų nunešimo nuo stalo momentą negali būti laikomas E. K. kaltės įrodymu. Tai, kad S. K. matė nuteistuosius sėdint prie stalo vieną prieš kitą, nereiškia, jog jie nebuvo persėdę ant vieno suolo ir nukentėjusysis G. B. nebuvo atsisėdęs tarp jų, nes S. K. nuolat nestebėjo, kas vyksta kavinės terasoje. Liudytojos S. K. parodymai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad jie ir nukentėjusysis alų užsisakė bei gėrė prie skirtingų staliukų, o liudytojo A. J. parodymai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusysis G. B. nuėjo prie nuteistųjų staliuko.

222.5.3. Nuosprendyje pateiktas liudytojo A. J. parodymų vertinimas itin prieštaringas – teismas nesiremia jo parodymais, duotais iš karto po įvykio, nes liudytojas apklaustas neblaivus (3,37 promilės), bet remiasi jo parodymais, duotais 2016 m. sausio 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų patikrinimo metu. Reikia tikėtis, kad apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodymų patikrinimo metu liudytojas A. J. buvo blaivus (pats nurodė, jog gėrė alkoholį visus metus), tačiau ar įmanoma, kad, nors ir išsiblaivęs, asmuo gali teisingai nurodyti aplinkybes, kurios vyko, jam esant sunkaus girtumo būsenos, be to, galbūt ir miegant prie stalo (liudytojas V. K. parodė, kad A. J. pakeldavo galvą, pasižiūrėdavo ir vėl snausdavo). Tai, jog A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu teisingai parodė, prie kurio stalo sėdėjo nuteistieji, nėra pagrindas tikėti kitais jo parodymais, kurie yra nevienodi ir nenuoseklūs. Vertinant šio liudytojo parodymus, apeliacinės instancijos teismo dėmesys atkreiptinas ne tik į jo girtumą apklausiant po įvykio, bet ir į nuolatinį alkoholio vartojimą (tai neabejotinai neigiamai paveikė jo kognityvinius įgūdžius), į tai, kad liudytoją apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją atvežė ir atlydėjo policijos pareigūnai, o, bylą nagrinėjant teisme, šis liudytojas iš viso nieko rišliai nepapasakojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas net negalėjo nurodyti nukentėjusiojo kūno padėties – manekeną guldė kitaip, kojomis į duris, ir šiuo atveju teismo argumentas, jog A. J. nebuvo siūloma manekeną padėti tiksliai į mirusiojo G. B. vietą, atspindi neobjektyvų įrodymų vertinimą.

232.5.4. Darydamas išvadą apie nuteistųjų E. K. ir M. K. bendrininkavimą, teismas darė nuorodą į kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, tačiau šiose bylose nagrinėtos aplinkybės esmingai skiriasi – visose bylose nukentėjusiųjų mirties priežastis buvo daugybiniai kūno sužalojimai, o paskutinėje byloje asmenys nužudė plėšimo metu, iš anksto aptarę, kad nukentėjusįjį nužudys ir apiplėš.

242.5.5. Teismo išvada dėl nuteistųjų tyčios yra deklaratyvi, o ne pagrįsta įrodymais. Smūgio ranka sudavimas į kaklo šoną negali būti laikomas dėsninga mirties priežastimi, kurią kaltininkas turėtų ir galėtų suvokti. Nė vienas iš nuteistųjų neturi sportinio pasirengimo, didelės fizinės jėgos, kad jų rankų smūgiai galėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi gyvybei. Jei vykstant susistumdymui G. B. ir buvo suduotas smūgis, esant tokiems girtumo laipsniams, smūgis į kaklo šoną, jei tikrai toks buvo suduotas, galėjo būti visiškai atsitiktinis, taikant į kitą kūno vietą. Nebuvo jokių intensyvių smurtinių veiksmų, konfliktas nebuvo tokio pobūdžio, jog E. K. galėtų siekti G. B. mirties ar net numatyti tokią konflikto pabaigą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčią. Šiuo atveju būtų galima svarstyti tik neatsargią kaltę.

252.5.6. Teismas nuteistojo E. K. veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nuteistųjų paskatos gali būti vertinamos tik kaip asmeninės, nes jų nepasitenkinimą ir konfliktinę situaciją sukėlė pats nukentėjusysis

26G. B., kuris, apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie staliuko nelikus sugėrovų, nekviestas atėjo prie nuteistųjų stalo, įkyriai kibo, paprašytas nesitraukė.

273. Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

283.1. Byloje nustatyta, kad G. B. mirties priežastis buvo trauminis dešinės slankstelinės arterijos plyšimas su masyviu kraujo išsiliejimu po galvos ir nugaros smegenų kaklo dalies dangalais. Dešinės slankstelinės arterijos plyšimas buvo kaklo traumavimo (smūgio kietu buku riboto paviršiaus daiktu per kaklo ir sprando dešinę pusę) pasekmė.

293.2. Smūgis, nuo kurio galėjo plyšti dešinė slankstelinė arterija, turėjo būti labai stiprus. Jis turėjo būti suduotas kaire ranka stovint prieš G. B. arba iš nugaros pusės dešine ranka. Byloje nenustatyta, kad apeliantas galėjo smogti G. B., stovėdamas jam už nugaros. Nuo paprasto, netreniruoto žmogaus smūgio arterijos neplyšta. Net kontaktinėse sporto šakose nepasitaiko mirčių nuo smūgių į minėtą vietą. Apeliantas nėra sportininkas, be to, yra dešiniarankis, visada stovėjo G. B. iš priekio, todėl negalėjo suduoti jam tokio smūgio, nuo kurio jis mirė. Po minėto įvykio apeliantui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jo kūne sužalojimų nerasta. Liudytojas A. J. parodė, kad nuteistieji nukentėjusiajam smogė po tris kartus kiekvienas į veidą, bet ekspertizės nenustatė nukentėjusiojo veide jokių sužalojimų, todėl darytina išvada, jog liudytojas meluoja.

303.3. Negalima ignoruoti specialisto T. Š. išvados, kad „po smūgio nukentėjusysis galėjo stovėti, plyšus arterijai kraujas nebėga litro per sekundę greičiu, turi praeiti laikas, o koks tikslus laikas, negali pasakyti. Negali pasakyti dėl kraujavimo intensyvumo“. Gali būti, kad jis galėjo konfliktuoti su ta vyrų grupe, su kuria buvo atėjęs į barą, ir iš jų sulaukti smūgio, arba girtas galėjo griūti, nes visi stalai ir suolai sutvirtinti tarpusavyje metaline juosta, už kurios jis galėjo eidamas užkliūti, ir jis galėjo po sužalojimo ar susižalojimo dar vaikščioti, kol išsiliejęs kraujas nepažeidė smegenų. Tai galėjo trukti 5, 10 min., o gal valandą, ir visą tą laiką jis galėjo būti aktyvus, kol išsiliejęs kraujas nepažeidė tam tikrų centrų.

313.4. Teismas rėmėsi nepatikimo liudytojo, kurio įvykio metu nebuvo, nes jis buvo išėjęs nusišlapinti, parodymais bei skyrė tiek ekspertizių, kol ekspertizių išvados pradėjo tenkinti teismą ir patvirtinti apelianto bei E. K. kaltę. Vien dėl to, kad apeliantas nesudavė nė vieno stipraus smūgio G. B. tyčia į gyvybiškai svarbius organus, jo veika neteisingai kvalifikuota.

32III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

334. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas bei nuteistojo E. K. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

345. Nuteistojo E. K. gynėjos ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

356. Teisėjų kolegijos nuomone, E. K. ir M. K. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamas bausmes. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

367. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo atsiradusius padarinius.

378. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvadų Nr. M 416/15 (04),

38Nr. pM 30/15-416/15 (04), Nr. pM 8/2016-416/15 (04) ir ekspertizės aktų Nr. PEKM 38/2016 (02), Nr. PEKM 44/2017 (01) duomenimis, nustatė, jog G. B. mirtis įvyko nuo trauminio dešinės slankstelinės arterijos plyšimo su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų pamatu, kamienu, nugaros smegenų dangalais, sukėlusio smegenų kamieno suspaudimą ir pabrinkimą (t. 1, b. l. 36–38, 41–42; t. 2, b. l. 181–182; t. 3, b. l. 195–201; t. 4, b. l. 25–32).

399. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas ekspertinių tyrimų rezultatus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagrindinis argumentas, sąlygojantis tokią apeliantės išvadą, yra tai, jog teismas nesirėmė ekspertizės akto

40Nr. PEKM 41/2016 (01) išvadomis, kurioje konstatuota, kad mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą galvos smegenų pamatiniame paviršiuje lėmė netrauminės kilmės galvos smegenų pamatinės arterijos sienelės plyšimas (pvz. plyšus įgimtai aneurizmai), tikėtina, sąlygotas staiga pakilusiu kraujospūdžiu psichoemocinės įtampos ir girtumo fone.

419.1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

42Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-205-976/2017 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas labai detaliai ir išsamiai tyrė visus byloje esančius įrodymus: liudytojų, nuteistųjų, specialisto ir ekspertizių išvadas, kitus dokumentus. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neignoravo ir ekspertizės akto Nr. PEKM 41/2016 (01) išvados, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai nustatė, jog ji neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, todėl vertino kritiškai ir ja nesivadovavo. Nesirėmimą minėta išvada iš esmės apsprendė tai, kad byloje paneigta aplinkybė, jog G. B. mirtį lėmęs sužalojimas buvo netrauminės kilmės, nes, įvertinęs įrodymų visetą, teismas nustatė, kad

43G. B. mirtis įvyko dėl išorinių veiksmų, t. y. trauminio poveikio į dešinę galvos ir kaklo pusę.

449.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus, taip pat ir specialistų išvadas bei ekspertizių aktus.

459.3. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepašalino prieštaravimų tarp komisijinės ekspertizės aktų Nr. PEKM 38/2016 (02) ir Nr. PEKM 44/2017 (01) išvadų. Paskutinę ekspertizę padaręs vienas iš ekspertų R. Laurinavičius apeliacinės instancijos teisme išsamiai paaiškino, kad abiejų ekspertizių išvadose vienareikšmiškai nustatyta, jog mirties priežastis yra trauminio pobūdžio. Tačiau ekspertui sunku paaiškinti ekspertizės akte

46Nr. PEKM 38/2016 (02) padarytą išvadą, kad galvos ir kaklo sumušimas pasireiškė sunkiu difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu. Sunkus difuzinis aksono pažeidimas gali būti patvirtintas, atliekant galvos smegenų histologinį tyrimą, kai matomi tam tikri pakitimai, tada aksonų nutrūkimo vietose dėl išsiskyrusio skysčio matosi tam tikri pažeidimai, tačiau to nebuvo konstatuota. Eksperto teigimu, versija dėl aksonų pažeidimo neturi jokio medicininio pagrindimo.

479.4. Apeliantė skunde teigia, jog neaišku, kaip smūgiuojant galima padaryti vidines kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, nepadarant išoriškai matomų kraujosruvų. Ekspertas R. Laurinavičius paaiškino, kad iš tiesų ne visada išoriškai pasimato kraujosruvos, tačiau tai yra įprastas dalykas. Jeigu žmogus išlieka gyvas, kraujosruvos išryškėja vėliau. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia ekspertų išvados dėl trauminės mirties priežasties.

4810. Sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, jog būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksniai sąlygojo asmens mirtį.

4911. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. ir M. K. sumušė G. B., rankomis suduodami ne mažiau kaip vieną smūgį į kaklo ir sprando dešinę pusę, tuo jam padarė sužalojimą, kuris buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Apeliantai skunduose nesutinka su tokia teismo išvada ir neigia, jog būtent E. K. bei M. K. padarė nukentėjusiajam sužalojimus, nuo kurių jis mirė, t. y. ginčija, kad būtent jų veiksmais padaryti sužalojimai buvo G. B. mirties priežastis. Nežiūrint į nuteistųjų pasirinktą gynybos poziciją, jų kaltė nužudžius G. B. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

5011.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog svarbiausias nuteistųjų E. K. ir M. K. kaltės įrodymas yra liudytojo A. J. parodymai. Būtent šį pagrindinį įrodymą nuteistojo E. K. gynėja ginčija savo apeliaciniame skunde teigdama, kad A. J. parodymai vertintini kritiškai, kadangi geriantis žmogus negali duoti teisingų parodymų.

5111.1.1. Grįsdamas nuteistųjų kaltę, teismas rėmėsi 2016 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai, parodymų patikrinimo vietoje ir teisme duotais liudytojo A. J. parodymais. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, jog liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai yra neteisingi, prieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teisme A. J. patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme, yra teisingi.

5211.1.2. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. J. davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes: įvykio metu dalyvavusius asmenis, jų sėdėjimo lauko kavinėje tvarką, konflikto pradžią, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, kitas tyrimui svarbias aplinkybes. Šiuos parodymus liudytojas A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 73–74).Visi šie parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl šioje nutartyje detaliai nekartojami.

5311.1.3. Teismas, lygindamas ikiteisminio tyrimo teisėjai, parodymų patikrinimo vietoje metu duotus A. J. parodymus su kitais bylos duomenimis, nežymius neatitikimus parodymuose (tiksli nukentėjusiojo kūno padėtis jam nugriuvus ir pan.) pagrįstai įvertino kaip nereikšmingus, nes akivaizdu, jog, atliekant kiekvieną iš paminėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, esminės įvykio aplinkybės nurodytos vienodai. Tai teismui leido liudytojo A. J. parodymus vertinti kaip patikimus.

5411.1.4. Liudytojo parodymų nepatikimumą ir tuo pačiu nuteistojo E. K. versijos teisingumą (jis tik patapšnojo nukentėjusiajam per petį) apeliantė sieja ir su A. J. girtumu teigdama, kad tai turėjo įtakos jo parodymų objektyvumui. Pažymėtina, jog, nors liudytojui po įvykio ir buvo nustatytas 3,37 promilių girtumas, tačiau tai besąlygiškai nepaneigia jo parodymų teisingumo. Pirma, teismas nesivadovavo jo parodymais, duotais iš karto po įvykio, o rėmėsi vėliau duotais parodymais. Antra, gynėja nepateikė jokių argumentų, kad tokio girtumo asmuo po kurio laiko negali prisiminti įvykio aplinkybių. Šioje nutartyje aptarti argumentai dėl liudytojo parodymų atitikimo byloje surinktų duomenų visumai neginčijamai patvirtina, jog liudytojas A. J. gerai prisiminė įvykio aplinkybes. Beje, nuteistieji įvykio metu taip pat buvo panašaus girtumo laipsnio (E. K. nustatytas 3,41 promilių, M. K. – 3,29 promilių girtumas), tačiau jų parodymus apeliantė laiko teisingais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai tik parodo, kad apeliantė teisingais laiko ir tokiais teismo prašo pripažinti tik nuteistųjų parodymus, o visus kitus įrodymus laiko abejotinais ir teismo netinkamai įvertintais, tokios savo pozicijos nepagrįsdama jokiais konkrečiais argumentais, vien tik deklaratyviai juos įvardindama kaip neteisingus.

5511.1.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. J. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus.

5611.2. Liudytojų S. ir V. K. parodymai iš dalies patvirtina liudytojo A. J. parodymus.

5711.2.1. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad, pasibaigus darbo laikui, nuėjo prie nuteistųjų stalo kavinės kieme, paėmė bokalus ir nunešė į virtuvę. Tada nuteistieji sėdėjo prie antro stalelio nuo durų vienas priešais kitą, o nukentėjusysis prie pirmo stalelio. Su bokalais nuėjo į virtuvę ir labai greitai išgirdo triukšmą. Atbėgusi pamatė, jog žmogus susmuko, ir greitai iškvietė medicinos pagalbą.

5811.2.2. Liudytojas V. K. teisme analogiškai nurodė nuteistųjų ir nukentėjusiojo sėdėjimo vietą. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis priėjo prie nuteistųjų stalo, kur jie sėdėjo. Kai išgirdęs triukšmą liudytojas išbėgo į lauką, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Matė, kaip vienas iš nuteistųjų pasišalino.

5911.2.3. Taigi liudytojų S. K. ir V. K. parodymai dėl įvykio vietoje buvusių asmenų, jų sėdėjimo vietos ir tvarkos iš dalies sutapo su liudytojo A. J. parodymais.

6011.3. Beje, nuteistasis E. K., apklausiamas tuoj po įvykio, pats pripažino, o tuo pačiu patvirtino liudytojo A. J. parodymus dėl sužalojimo būdo (smūgius nukentėjusiajam į galvos ir kaklo sritį sudavė abu nuteistieji). Tiesa, teisme jis pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti smurtavęs, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

6112. Apeliantai skunduose teigia, kad nuteistieji nėra sportininkai, todėl negalėjo suduoti tokio stipraus smūgio, nuo kurio plyšo arterija. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog tokį sužalojimą būtų galėjęs padaryti tik asmuo, turintis tam tikrą sportinę formą. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas R. Laurinavičius paneigė ir apeliantų versiją, kad asmuo, padaręs tokį sužalojimą, turėjo stovėti prieš nukentėjusįjį arba jam iš nugaros. Ekspertas paaiškino, jog tokį trauminį poveikį įmanoma padaryti tiek iš priekio, tiek iš dešinio šono, tiek iš nugaros.

6213. Apeliaciniuose skunduose keliamos versijos, kad G. B. galėjo sužaloti kiti asmenys arba jis galėjo pats nugriūti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šias versijas tyrė ir jas motyvuotai atmetė. Nors liudytojai S. K. ir V. K. paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jie patvirtino, jog be nuteistųjų ir A. J. kavinėje daugiau nieko nebuvo. Vadinasi, niekas kitas nukentėjusiojo sužaloti negalėjo. Be to, niekas neparodė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis prie stalelio sėdėjo su pašaliniais asmenimis, kavinėje būtų buvęs koks nors triukšmas ar konfliktas.

6314. Nepagrįsta ir nuteistojo M. K. gynėjo apeliaciniame skunde iškelta versija, jog girtas nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas. Jau minėtuose ekspertizės aktuose Nr. PEKM 38/2016 (02) ir Nr. PEKM 44/2017 (01) atmesta galimybė, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlę sužalojimai būdingi griuviminei traumai. Ekspertas R. Laurinavičius apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog nukentėjusysis smūgį patyrė į kaklo dešinį šoną. Griūnant ant dešinio šono, kaklui kontaktuoti su arti žemės esančiais daiktais neleidžia petys. Žmogus pirmiausia atsitrenkia petimi, o, kad būtų traumuota kaklo dešinioji pusė, tai neįmanoma dėl šios priežasties. Šiuo atveju petys neleistų traumuoti kaklo.

6415. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, jog smurtą prieš G. B. naudojo ir kūno sužalojimą, dėl kurio nukentėjusysis mirė, padarė nuteistieji E. K. bei M. K..

6516. Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visetą, įrodantį E. K. ir M. K. kaltę. Įrodyta, jog būtent nuteistieji G. B. sužalojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis, o tarp kaltininkų padarytos veikos – smūgių į kaklo ir sprando dešinę pusę bei padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininkų veikos rezultatas.

6617. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde teigia nuteistuosius veikus neatsargiai, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo E. K. ir M. K. veiksmus vertinti kaip neatsargų G. B. gyvybės atėmimą.

6717.1. Esant neatsargiai kaltės formai (BK 16 straipsnis), kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato, tačiau lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

6817.2. Nuteistųjų E. K. ir M. K. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes jie suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad gali atsirasti ir mirtini padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Iš bylos aplinkybių matyti, jog nuteistieji, būdami suaugę, normalaus protinio išsivystymo, turintys pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodami kumščiu į kito neblaivaus žmogaus galvos ir kaklo sritį, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą, tokie smūgiai į galvos ir kaklo sritį yra pavojingi žmogaus gyvybei, nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Teisėjų kolegija konstatuoja teismą pagrįstai nustačius, kad E. K. ir M. K. G. B. nužudė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis).

6918. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo abu nuteistieji. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčią nužudyti (pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistuosius veikus netiesiogine tyčia) ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, jog tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti sutrikdant sveikatą ir pan. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012 ir kt.). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė abu nuteistieji, todėl nėra pagrindo abejoti, jog tarp nuteistųjų veikos ir G. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad E. K. ir M. K. veikė bendrininkų grupe, jie buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, kartu mušę G. B. ir abu sudavę smūgius, sukėlusius jo mirtį.

7019. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog E. K. nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis, kuris nekviestas atėjo prie nuteistųjų stalo, įkyriai kibo, paprašytas nesitraukė.

7119.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.).

7219.2. Byloje nustatyta, jog girti asmenys, t. y. nuteistieji ir nukentėjusysis, tarpusavyje apsižodžiavo, nes nukentėjusysis nekviestas atsisėdo prie nuteistųjų staliuko. Abu nuteistieji teisme patvirtino, kad tarp jų ir nukentėjusiojo nebuvo jokio konflikto, tačiau nuteistųjų atlikti smurtiniai veiksmai buvo akivaizdžiai neadekvati reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį.

7319.3. Įvertinusi tai, jog iki konflikto nukentėjusysis nebuvo asmeniškai pažįstamas su nuteistaisiais, kurie, pasinaudodami mažareikšme dingstimi (nukentėjusiojo prisėdimu prie jų staliuko), elgėsi neadekvačiai, t. y. panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbius organus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistieji nužudė nukentėjusįjį be priežasties, ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas.

7419.4. Dėl išdėstytų motyvų nuteistųjų E. K. ir M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

7520. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą abiem kaltininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių argumentų dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, už kvalifikuotą nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 8 iki

7620 metų, t. y. bausmės vidurkiui 14 metų, nuteistiesiems paskirtos mažesnės nei vidutinės trukmės bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

7721. Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

79nuteistojo E. K. gynėjos ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2, 9 punktais (turi būti 5... 5. E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m.... 6. M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129... 7. M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m.... 8. Iš E. K. ir M. K. solidariai priteista nukentėjusiajai E. B. 2 311,55 Eur... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 1. E. K. bei M. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami kartu... 12. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 13. 2. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį... 14. 2.1. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti G. B. mirties... 15. 2.2. Ekspertizių, aprašytų nuosprendžio 28 ir 29 dalyse, išvados yra... 16. 2.3. Nuosprendžio 27 dalyje aprašytame akte nurodyta, kad G. B. nustatytas... 17. 2.4. Teismas nurodė, kad komisijines ekspertizes, kuriomis jis rėmėsi,... 18. G. B. mirties priežastis yra trauminė, o juo labiau smurtinė, ir tai yra... 19. 2.5. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje... 20. 2.5.1. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad E. K. būtų sudavęs... 21. 2.5.2. Liudytojų V. K. ir S. K. parodymai nepatvirtina E. K. kaltės, nes šie... 22. 2.5.3. Nuosprendyje pateiktas liudytojo A. J. parodymų vertinimas itin... 23. 2.5.4. Darydamas išvadą apie nuteistųjų E. K. ir M. K. bendrininkavimą,... 24. 2.5.5. Teismo išvada dėl nuteistųjų tyčios yra deklaratyvi, o ne pagrįsta... 25. 2.5.6. Teismas nuteistojo E. K. veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą dėl... 26. G. B., kuris, apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie staliuko nelikus... 27. 3. Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio... 28. 3.1. Byloje nustatyta, kad G. B. mirties priežastis buvo trauminis dešinės... 29. 3.2. Smūgis, nuo kurio galėjo plyšti dešinė slankstelinė arterija,... 30. 3.3. Negalima ignoruoti specialisto T. Š. išvados, kad „po smūgio... 31. 3.4. Teismas rėmėsi nepatikimo liudytojo, kurio įvykio metu nebuvo, nes jis... 32. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 33. 4. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas bei nuteistojo E. K.... 34. 5. Nuteistojo E. K. gynėjos ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliaciniai... 35. 6. Teisėjų kolegijos nuomone, E. K. ir M. K. kaltė padarius jiems... 36. 7. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 37. 8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvadų Nr. M 416/15... 38. Nr. pM 30/15-416/15 (04), Nr. pM 8/2016-416/15 (04) ir ekspertizės aktų Nr.... 39. 9. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas,... 40. Nr. PEKM 41/2016 (01) išvadomis, kurioje konstatuota, kad mirtį lėmusį... 41. 9.1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvadoje ar... 42. Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-205-976/2017 ir kt.). Iš... 43. G. B. mirtis įvyko dėl išorinių veiksmų, t. y. trauminio poveikio į... 44. 9.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo... 45. 9.3. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas... 46. Nr. PEKM 38/2016 (02) padarytą išvadą, kad galvos ir kaklo sumušimas... 47. 9.4. Apeliantė skunde teigia, jog neaišku, kaip smūgiuojant galima padaryti... 48. 10. Sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir... 49. 11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. ir M. K. sumušė... 50. 11.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog svarbiausias nuteistųjų E. K.... 51. 11.1.1. Grįsdamas nuteistųjų kaltę, teismas rėmėsi 2016 m. sausio 11 d.... 52. 11.1.2. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. J. davė išsamius... 53. 11.1.3. Teismas, lygindamas ikiteisminio tyrimo teisėjai, parodymų... 54. 11.1.4. Liudytojo parodymų nepatikimumą ir tuo pačiu nuteistojo E. K.... 55. 11.1.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. J.... 56. 11.2. Liudytojų S. ir V. K. parodymai iš dalies patvirtina liudytojo A. J.... 57. 11.2.1. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad, pasibaigus darbo laikui, nuėjo... 58. 11.2.2. Liudytojas V. K. teisme analogiškai nurodė nuteistųjų ir... 59. 11.2.3. Taigi liudytojų S. K. ir V. K. parodymai dėl įvykio vietoje buvusių... 60. 11.3. Beje, nuteistasis E. K., apklausiamas tuoj po įvykio, pats pripažino, o... 61. 12. Apeliantai skunduose teigia, kad nuteistieji nėra sportininkai, todėl... 62. 13. Apeliaciniuose skunduose keliamos versijos, kad G. B. galėjo sužaloti... 63. 14. Nepagrįsta ir nuteistojo M. K. gynėjo apeliaciniame skunde iškelta... 64. 15. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, jog smurtą prieš G. B. naudojo ir... 65. 16. Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad... 66. 17. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde teigia nuteistuosius veikus... 67. 17.1. Esant neatsargiai kaltės formai (BK 16 straipsnis), kaltininkas arba... 68. 17.2. Nuteistųjų E. K. ir M. K. veiką vertinti kaip neatsargią nėra... 69. 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš nukentėjusįjį... 70. 19. Nuteistojo E. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog E. K.... 71. 19.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 72. 19.2. Byloje nustatyta, jog girti asmenys, t. y. nuteistieji ir... 73. 19.3. Įvertinusi tai, jog iki konflikto nukentėjusysis nebuvo asmeniškai... 74. 19.4. Dėl išdėstytų motyvų nuteistųjų E. K. ir M. K. nusikalstama veika... 75. 20. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą abiem... 76. 20 metų, t. y. bausmės vidurkiui 14 metų, nuteistiesiems paskirtos... 77. 21. Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. nuteistojo E. K. gynėjos ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliacinius...