Byla 2K-205-976/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui, nuteistojo S. Č. gynėjui advokatui Venjaminui Dubrovskiui (Venjamin Dubrovskij), nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei A. L. ir jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. L. ir jos atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteisti:

3A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

4S. Č. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

5Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Ukmergės apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

6S. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą;

7R. T. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

8Iš A. B., S. Č. ir R. T. solidariai priteista: nukentėjusiajai A. L. – 4709 Lt (t. y. 1363,82 Eur) turtinei ir 50 000 Lt (t. y. 14 481 Eur) neturtinei žalai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 7082,41 Lt (t. y. 2051,20 Eur) žalai atlyginti.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis:

10pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis ir nustatyta, kad: A. B. nužudė D. L., tyčia suduodamas nukentėjusiajam du smūgius ranka į galvą ir padarydamas sunkius kūno sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusiojo mirtį; nuteistieji R. T. ir S. Č., tyčia suduodami smūgius D. L., padarė nukentėjusiajam nežymius sveikatos sutrikdymus ir sukėlė jam fizinį skausmą.

11Nuteistojo R. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

12Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į šią bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 26 d. bei nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. birželio 23 d. ir pripažinta, kad R. T. bausmę visiškai atliko.

13Nuteistojo S. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. Č. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 20 dienų.

15Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ir pripažinta, kad S. Č. jam paskirtą galutinę bausmę visiškai atliko.

16Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatyta, kad A. B. nužudė D. L. veikdamas bendrininkų grupe su R. T. bei S. Č., ir kuria tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

17Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų A. B., S. Č. ir R. T. solidariai priteista 4709 Lt (t. y. 1363,82 Eur) turtinei bei 50 000 Lt (t. y. 14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. L. ir 7082, 41 Lt (t. y. 2051,20 Eur) žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

18Priteista iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajai A. L. 3747,72 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2051,21 Eur žalai atlyginti.

19Nuteistajam A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir kita nuosprendžio dalis nepakeista.

20Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Ažubalytės pranešimą, nukentėjusiosios A. L. ir jos atstovės advokatės V. Bradulskienės, prašiusių jų kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato S. Lileikio, prašiusių šio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo S. Č. gynėjo advokato V. Dubrovskio, prašiusio nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios A. L. bei jos atstovės kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

211. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteisė A. B., R. T. ir S. Č. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė kitą žmogų: 2012 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Ukmergėje, prie gyvenamųjų namų ( - ) esančioje pavėsinėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, konflikto su D. L. metu S. Č. sudavė D. L. ne mažiau kaip keturis smūgius ranka į galvos sritį, R. T. – ne mažiau kaip keturis smūgius ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, A. B. spyrė jam į koją, nuo to nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė ranka du smūgius į galvos sritį. Taip jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio, kairiojo smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į smegenų skilvelius, kraujosruvas nugaroje ir juosmens nugariniame paviršiuje. Nuo galvos sumušimo ir padarytų sužalojimų įvykus galvos smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju, komai, progresuojančiam kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimui, D. L. 2012 m. birželio 28 d. mirė, taip A. B., R. T. ir S. Č. tyčia jį nužudė.

222. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis. Patikslintas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nustatant, kad A. B., S. Č. ir R. T. tyčia nužudė D. L. 2012 m. birželio 25 d., tarp 16.30 ir 18.28 val., vykusio tarpusavio konflikto su D. L. metu. Iš A. B., S. Č., R. T. solidariai priteista: nukentėjusiajai A. L. 12 940,14 Lt (t. y. 3747,72 Eur) turtinei žalai atlyginti.

233. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje argumentuotai, pagrindžiant išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, neatskleisti bendrininkavimo nužudant D. L. požymiai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ji nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. B. bei jo gynėjo, nuteistųjų R. T. ir S. Č. apeliaciniuose skunduose, taip iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

244. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nustatė, kad nuteistasis A. B. 2012 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., tyčia sudavė ranka nukentėjusiajam D. L. du smūgius į galvą, padarydamas jam sunkius kūno sužalojimus, kurie sukėlė jo mirtį, taip jį nužudė.

25Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad nuteistieji R. T. ir S. Č. 2012 m. birželio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet iki A. B. smūgių sudavimo nukentėjusiajam, tyčia sudavė smūgius D. L., padarydami jam nežymius sveikatos sutrikdymus bei sukeldami fizinį skausmą, ir perkvalifikavo šių nuteistųjų veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

265. Nuteistasis A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžius ir bylą jam nutraukti, o nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį atmesti.

275.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias būtinąją gintį (BK 28 straipsnis) ir nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 320 straipsnių nuostatas, tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.

285.2. Būtinosios ginties institutas įtvirtina asmens teisę neperžengiant būtinosios ginties ribų aktyviais, tam tikrais atvejais – ir formaliai priešingais teisei veiksmais ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuriuo siekiama daryti žalą baudžiamuoju įstatymu saugomoms vertybėms. Naudodamasis būtinąja gintimi, asmuo privalo nepažeisti jos teisėtumo sąlygų – draudžiama tiesiogine tyčia nužudyti arba sunkiai sužaloti besikėsinantį asmenį ar sutrikdyti jo sveikatą aiškiai kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo neatitinkančiais veiksmais.

295.3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad padarant sužalojimus nukentėjusiajam D. L. nebuvo būtinosios ginties situacijos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą pabaigos negalima sieti su nukentėjusiojo pargriovimu ir prispaudimu prie žemės, nes šis ir būdamas pargriautas kumščiu sudavė vieną smūgį jam į smakrą ir toliau bandė tai daryti, taigi realus ir pavojingas kėsinimasis nebuvo pasibaigęs. Būtinybę gintis nuo D. L. puolimo (suduodant du smūgius į veidą) lėmė ir tai, kad nukentėjusiojo puolimui atremti taikytos gynimosi priemonės (jo pargriovimas du kartus ant žemės) nedavė norimo rezultato (tai matyti iš vaizdo įrašo – kasatorius nuo nukentėjusiojo suduotų smūgių nukrito pavėsinėje). Taigi D. L. agresyvus ir neprognozuojamas elgesys jau po to, kai kasatorius du kartus buvo atrėmęs pavojingą kėsinimąsi, suteikė pagrindą manyti, kad trečiąjį kartą puolimui atremti nepakaks pargriauti nukentėjusiojo, todėl kasatorius ir sudavė jam smūgius. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gindamasis kasatorius naudojo adekvačią prievartą, t. y. nenaudojo įrankių ar ginklų, sudavė tik du smūgius.

305.4. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas dirbtinai atribojo gynimosi ir puolimo momentą, nes jis nukentėjusiajam du smūgius sudavė grumtynių metu, jiems abiem esant ant žemės, o ne, pvz., abiem atsistojus, praėjus kažkuriam laikui po grumtynių ir pan., t. y. gynimosi pradžia buvo nukentėjusiojo pargriovimas, o pabaiga – smūgių sudavimas. Taigi nepagrįsta teismų išvada, kad jis (A. B.), jau atrėmęs puolimą, smūgiavo nukentėjusiajam. Kita vertus, teismas neįvertino, ar kasatorius galėjo suvokti puolimo pabaigą ir naudojamos jėgos pobūdį puolimui atremti, nes ilgą laiką besitęsiantys nukentėjusiojo grasinimai fiziškai susidoroti bei smurtavimas ir kasatoriaus ankstesni bandymai apsiginti lėmė tai, kad jis pagrįstai buvo įsitikinęs, jog būtinosios ginties požiūriu suduoti du smūgius nukentėjusiajam yra visiškai pateisinama. Taigi kasatoriaus veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis.

315.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl būtinosios ginties ribų peržengimo (kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sužalojama sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo) (BK 28 straipsnio 3 dalis), nes šį klausimą jis buvo iškėlęs apeliaciniame skunde. Kaip tvirtina kasatorius, jis, grumdamasis su nukentėjusiuoju ant žemės (ar jau jį prispaudęs), objektyviai negalėdamas atskirti gynybos pabaigos ir puolimo pradžios, sudavė jam du smūgius, kurie galėtų būti vertinami nebent kaip neatitinkantys kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (jeigu būtų pritarta teismo išvadai, kad norint apsiginti pakako nukentėjusįjį pargriauti ir prispausti prie žemės). Padarius išvadą, kad kasatoriaus suduoti du smūgiai nebebuvo būtini ginantis nuo nukentėjusiojo puolimo, ir darant prielaidą, kad jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, jo veiksmai atitiktų BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinę situaciją.

325.6. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad būtent jo suduoti smūgiai turėjo esminės reikšmės nukentėjusiajam padarant mirtį sukėlusius sužalojimus, kadangi tarp jo veiksmų besiginant ir atsiradusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliktos ekspertizės (akto Nr. PEKM 6 (73)/2016 (01)) išvadas D. L. mirtį sukėlusių sužalojimų skaičius yra mažesnis; kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, kuris pasireiškė kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio ir pakaušio kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; nustatyti, kuris konkrečiai sužalojimas sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl tarp kiekvienos iš abiejų nurodytų kraujosruvų ir nukentėjusiojo mirties yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik jo veiksmai galimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su padariniais, nes visiškai neįvertino specialistų išvados, jog nuo fizinio poveikio nukentėjusiajam iki jo mirties galėjo būti iš esmės didesnis laiko tarpas, negu nustatė teismai (skundžiamame nuosprendyje prieštaravimas tarp teismo medicinos ekspertų (specialistų) išvadų ir teismo padarytų išvadų nėra paaiškinamas). Be to, šis teismas neįvertino teismo medicinos specialisto išvados dėl padarinių atsiradimo mechanizmo. Teismo medicinos ekspertai S. Laima ir J. Rybalko nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, lėmusių jo mirtį, priežastis buvo kraujagyslių plyšimas, kurį sukėlė fizinis poveikis į laisvoje padėtyje esančią galvą (neturėjo atramos ir pan.). Tačiau akivaizdu, pasak kasatoriaus, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo mirtis negalėjo kilti nuo kasatoriaus suduotų dviejų smūgių kumščiu į apatinę veido dalį, nukentėjusiajam gulint ant žemės (t. y. jis objektyviai negalėjo padaryti sužalojimų kairiojo galvos smilkinio, ypač pakaušio srityje). Teismo išvadų, kad mirties priežastis yra kasatoriaus suduoti smūgiai, nepatvirtina teismo medicinos specialistų išvados apie sužalojimų kilimo mechanizmą (kraujagyslių plyšimas galėjo įvykti nuo rotacinio galvos judesio galvai esant laisvoje padėtyje). Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tikėtinomis išvadomis, vertindamas ekspertizės išvadas kasatoriaus nenaudai, pripažino esant priežastinį ryšį tarp jo atliktų veiksmų ir D. L. mirties, taip iš esmės pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir BPK 20 straipsnio reikalavimus.

335.7. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pasisakė tik dėl situacijos, susijusios su būtinosios ginties ribų peržengimu, bet ne su pačia būtinosios ginties teisine padėtimi, kuri buvo akcentuojama jo apeliaciniame skunde. Be to, šis teismas nagrinėjo tik byloje priimtos kasacinio teismo nutarties nurodymus dėl bendrininkavimo nužudant sudėties nustatymo, ignoruodamas kasacinio teismo nurodymus dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (būtinosios ginties, jos ribų peržengimo ir pan.). Taigi iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo įvykdytos BPK 320 straipsnio nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti visus esminius apeliacinio skundo argumentus.

345.8. Be to, pasak kasatoriaus, bylos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl pagrindinių baudžiamojo proceso principų – teismo nešališkumo ir teisingumo – pažeidimų. Šis teismas vienam iš nuteistųjų pakeitė kardomąją priemonę (suėmimą) į švelnesnę nesulaukęs nuosprendžio priėmimo, taigi tokiu procesiniu sprendimu parodė, koks nuosprendis bus priimtas.

356. Nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė advokatė Virginija Bradulskienė kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžius: A. B., R. T. ir S. Č. pripažinti kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirti maksimalias laisvės atėmimo bausmes; priteisti iš nuteistųjų solidariai 432 170 Eur neturtinei ir 3747,22 Eur turtinei žalai atlyginti; pašalinti iš nuosprendžių nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo D. L. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); taip pat pašalinti iš nuosprendžių aplinkybę, kad nukentėjusysis D. L., būdamas neblaivus, provokavo konfliktinę situaciją; pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamos veikos padarymą bendrininkaujant; priteisti valstybės naudai advokato atstovavimo išlaidas.

366.1. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino tik nuteistųjų naudai, neteikė jokios reikšmės nukentėjusiosios parodymams, dėl to neteisingai nustatė faktines veikos aplinkybes. Kasatorių nuomone, visi nukentėjusiajam D. L. nustatyti sužalojimai padaryti bendrais A. B., R. T. ir S. Č. (prie kurių prisidėjo ir R. V.) veiksmais, veikiant bendra tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir nors veikos padarinių nekonkretizavo, tačiau abstrakčiai numatė, kad tokia veika gali sukelti bet kokius, tarp jų – ir nukentėjusiojo mirtį, padarinius, ir jų norėjo. Susitarimas nužudyti D. L. reiškėsi konkliudentiniais veiksmais – visiems trims nuteistiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Tokiu atveju, veikiant neapibrėžta tyčia, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus atliko, atsako pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už kilusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp visų kaltinamųjų veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. 2015 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte (ir kituose aktuose) nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių į galvą. Kadangi visi nuteistieji bendrai smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, jų veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius. Neatmetama tikimybė, kad po R. T. ir S. Č. suduotų smūgių nukentėjusiajam galėjo išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu (buvo momentas, kad vienas laikė, o kitas mušė nukentėjusįjį į galvos sritį). Net filmuotoje medžiagoje matyti, kad D. L. po suduotų smūgių svyruoja. Visi nuteistieji buvo įsiutę, skatino vieni kitus smurtauti, tyčiojosi, buvo agresyvūs. Kasaciniame skunde taip pat nurodomi nukentėjusiosios A. L. matyti nuteistųjų veiksmai; pažymima, kad nukentėjusioji keletą kartų kvietė policiją į įvykio vietą, ir nors buvo atvykęs policijos ekipažas, jis nieko nepadarė, kad girtaujantys asmenys išsiskirstytų. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tik nuo A. B. suduotų smūgių atsirado padariniai, yra neadekvati bylos aplinkybėms ir įrodymams.

376.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal ekspertizės aktą kraujosruvos padarytos suduodant nukentėjusiajam smūgius kumščiais, tai atitinka liudytojų parodymus ir įrodo, jog smūgiai buvo suduodami ilgą laiką – pusantros valandos. Mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kairiuoju galvos dangalu galėjo sukelti vienas trauminis poveikis – smūgis į galvą, tačiau nustatyti, kuris smūgis – į kairį smilkinį ar į pakaušį, nėra galimybės. Ekspertas nurodė, kad nuo kraujagyslių plyšimo iki galvos suspaudimo po kietuoju dangalu gali užtrukti iki kelių valandų; per šį laikotarpį nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus, aktyvius veiksmus. Nustatyta, kad D. L. buvo mušamas nuo 16.30 iki 18.28 val. ir per šį laikotarpį visi trys nuteistieji jam sudavė smūgius. Ekspertas negalėjo nustatyti, koks nukentėjusiojo galvos sužalojimų padarymo eiliškumas ir per kiek laiko jie galėjo būti padaryti. Teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad jeigu po pirmojo smūgio padaryto sužalojimo prasidėjo kraujavimas, tai antrasis smūgis galėjo jį paspartinti. Asmuo po smūgių sudavimo keletą valandų galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (kol kraujas neužpildo erdvių po kietuoju galvos smegenų dangalu ir nepradeda spausti smegenų). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino, kad mirtinus smūgius galėjo suduoti tik A. B., ši išvada prieštarauja kitai teismo išvadai, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ir kiti nuteistieji. Kasatorių manymu, kas sudavė mirtiną smūgį, nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės įtakos neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010 ir nepagrįstai nustatęs, kad nėra visų trijų nuteistųjų susitarimo padaryti nužudymą, padarė klaidingą išvadą, jog dėl nukentėjusiojo mirties kaltas tik A. B..

386.3. Kasatorės teigia, kad teismai neteisingai nustatė, jog D. L. elgėsi provokuojančiai, ir tai pripažino nuteistųjų atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismai neargumentavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo filmuojama ir kokiu pagrindu ši vaizdo medžiaga vertinama kaip įrodanti D. L. provokuojantį elgesį. Pasak kasatorių, filmuota medžiaga yra sumontuota, prirašyti žodžiai, iškarpyta, nenuosekli, o kasatorės prašymus paskirti fonoskopinę ekspertizę šiai medžiagai įvertinti teismas atmetė. Filmuotoje medžiagoje girdisi A. B. žodžiai: „jis būtų užmuštas, ir teisių negavęs“, o tai, kasatorių manymu, įrodo, kad buvo planuojama nužudyti D. L.. Nuteistųjų parodymai, kad jie sudavė smūgius D. L., nes susinervino dėl jo elgesio, yra tik gynybinio pobūdžio; būtent nuteistieji prievarta atsivedė prie pavėsinės nukentėjusįjį. Aplinkybę, kad D. L. elgėsi provokuojančiai, teismai nustatė neteisingai, pažeisdami teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neatsižvelgė, kad ši aplinkybė net nusvėrė nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir sudarė pagrindą skirti jiems sankcijos minimumui artimas laisvės atėmimo bausmes.

396.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo prašoma pašalinti aplinkybę, nustatytą pirmosios instancijos teismo, jog D. L. žūties metu buvo neblaivus, kadangi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ši aplinkybė nėra nustatyta, o nuteistųjų parodymai apie nukentėjusiojo neblaivumą vertintini kritiškai. Kiti liudytojai, buvę įvykio vietoje, kartu girtavo ir svaiginosi su nuteistaisiais, todėl yra suinteresuoti lengvinti nuteistųjų padėtį (tai matyti iš jų pirmųjų apklausų). D. L. po įvykio pristačius į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, nebuvo konstatuota, kad jis yra neblaivus. Teismo medicinos specialisto S. Laimos išvados Nr. M 871/12(01) 5 punkte nustatyta, kad D. L. lavono šlapime ir kraujyje etilo alkoholio nerasta.

406.5. Kasatorės teigia, kad nuteistiesiems paskirtos (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) bausmės yra per švelnios, iš esmės prieštaraujančios teisingumo, proporcingumo principams, neatitinkančios bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), paskirtos nesilaikant BK 61 straipsnio nuostatų, tinkamai neįvertinus kaltininko teistumo (BK 97 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nužudymo pavojingumo laipsnį lemiančių aplinkybių, nuteistųjų asmenybių, kurias atskleidžia jų agresyvus elgesys iki nusikaltimo, jo metu ir po jo. Nuteistieji nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, kad būtų išvengta sunkesnių padarinių. Be to, ir su kasatore A. L. jie elgėsi nepagarbiai, įžūliai, grasinančiai, nesistengė atlyginti jai turtinės ir neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pašalino nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą, nepripažino A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismų praktika nužudymų bylose plėtojama ta linkme, kad šio nusikaltimo pavojingumo laipsnis privalo būti adekvatus skiriamos bausmės dydžiui, jo reikšmė negali būti sumenkinama teikiant prioritetą kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms. Teismas neįvertino, kad yra nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe ir nuteistieji padarė nusikaltimą, būdami apsvaigę nuo alkoholio), ir nepagrįstai jiems paskyrė mažesnes negu sankcijos vidurkis bausmes.

416.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji A. L. yra pareiškusi civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš visų nuteistųjų solidariai 432 170 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į neturtinės žalos padarinius ir žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, neturtinės žalos padarinių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais kriterijais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kt. (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pasak kasatorių, teismai nepakankamai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nors teismai pripažino, kad neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, pats žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, tačiau, vertindami nukentėjusiosios praradimų apimtį, išgyvenimus ir padarinius šiuo metu, nepakankamai teisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala nukentėjusiosios asmeninėms vertybėms: jos akivaizdoje nužudytas vienintelis sūnus D. L., ji patyrė didžiulį šoką, sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, fizines kančias ir tai sukėlė nepataisomus neigiamus padarinius jos sveikatai, skaudžiai paveikė jos gyvenimą, suprastėjo gyvenimo kokybė. Nuteistieji veikė tyčia, siekė, kad nukentėjusysis D. L. patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., o esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pakankamas atlygintinas neturtinės žalos dydis būtų 20 000 Eur, nes, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nusikaltimas padarytas dėl paties nukentėjusiojo netinkamų veiksmų, atsižvelgęs į tai, kad 7800 Lt (t. y. 2259,03 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajai yra kompensuota pagal Teisingumo ministerijos sprendimą Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu. Pasak kasatorių, nuteistieji nesistengė atlyginti neturtinę (ir turtinę) žalą, nuo jų valios nepriklausė žalos kompensavimas avansu, dėl to ši aplinkybė negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.

427. Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. L. ir jos atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės kasaciniai skundai netenkinami.

43Dėl BPK 58 straipsnio reikalavimų

448. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nurodyta, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas tenkino kito nuteistojo prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

458.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios teisės užtikrinimui BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015, 2K-548-699/2015, 2K-159-976/2016).

468.2. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia ir klausimus, susijusius su kardomosiomis priemonėmis. Kardomųjų priemonių skyrimo, jų taikymo termino pratęsimo, atsisakymo skirti tokią priemonę, kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę ar švelnesnę pagrindai ir sąlygos yra nesiejami ir negali būti siejami su asmens kaltės klausimu (BPK 119, 125, 139 straipsniai). Tai prieštarautų nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimams.

478.3. Iš bylos matyti, kad, išnagrinėjusi nuteistojo S. Č. prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jį tenkino ir paskyrė tris švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos. Iš nutartyje nurodytų tokio sprendimo motyvų matyti, kad teisėjų kolegija vertino bylos aplinkybes, kurių visuma leido padaryti išvadą, kad S. Č. paskirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės leis pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus.

488.4. Kasaciniame skunde nenurodžius kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų nešališkumo, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

49Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų

509. Abiejuose kasaciniuose skunduose yra nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekspertinių tyrimų rezultatus, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

519.1. Kasatorė nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė ginčija ekspertizės akto išvadų vertinimą, kaip nurodoma skunde, nulėmusį netinkamą BK 129 straipsnio taikymą, būtent išvadą, kad tik A. B. suduoti smūgiai buvo D. L. mirties priežastis. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde pateiktas savas įrodymų, be kita ko, ir skunde nurodytų parodymų vertinimas, taip pat teismų nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimas nebus nagrinėjamas.

529.2. Kasatorius A. B. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp ekspertizės akto, eksperto paaiškinimų ir kitų bylos duomenų, padarė esminį BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

539.3. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, specialisto išvadoje ir komisijinės ekspertizės akte pateikti duomenys skiriasi.

549.4. Pripažindamas A. B., S. Č. ir R. T. kaltais dėl D. L. nužudymo, pirmosios instancijos teismas kartu su kitais bylos duomenimis, pagrindžiančiais, kad D. L. smūgius sudavė visi trys kaltinamieji, rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 871/12 (01). Joje nurodyta, kad D. L. mirė nuo galvos sumušimo, kuris pasireiškė kraujosruvomis apatinės lūpos gleivinėje su gyjančia žaizdele, pakaušio, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (rasta 150 g kraujo krešulių virš kairio galvos smegenų pusrutulio) ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad galvos sumušimas padarytas mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, likę sužalojimai kūne padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais.

559.5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir siekiant kuo tiksliau nustatyti D. L. mirties priežastį, taip pat jam padarytų mirtį sukėlusių kūno sužalojimų mechanizmą, buvo paskirta nauja komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. PEKM 6(73)/2016 (01) išvadose nurodyta, kad 2012 m. birželio 25 d. D. L. buvo padarytas galvos sumušimas, kuris pasireiškė kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio ir pakaušio kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Ekspertizės akte nurodoma, kad nustatytos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose gali būti paaiškinamos dviem smūgiais kumščiais į kairę galvos pusę; tokią išvadą patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti vienas trauminis poveikis / smūgis į galvą, padarant vieną iš nustatytų kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose. Nustatyti konkrečiai, kuris sužalojimas – kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose ar kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl laikoma, kad tarp kiekvienos iš abiejų nurodytų kraujosruvų ir mirties yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo medicinos ekspertas apeliacinės instancijos teisme išdėstė išsamius motyvus dėl to, kodėl ekspertizės akte buvo sumažintas trauminių poveikių, lėmusių mirtį, skaičius (nuo penkių iki dviejų), t. y. paaiškino, kad tiek fotonuotraukose, atliktose autopsijos metu, tiek kompiuterinėje tomogramoje buvo matomi tik du trauminiai poveikiai, t. y. masyvi kraujosruva kairio smilkinio srityje ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje arba kairės pusės užausio srityje.

569.6. Tiek nukentėjusiosios ir jos atstovės, tiek nuteistojo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ekspertinių tyrimų rezultatus, padarė nepagrįstas išvadas dėl D. L. mirties priežasties ir priežastinio ryšio tarp nuteistojo A. B. veiksmų ir mirties. Kasaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp eksperto paaiškinimų dėl smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, ir kitų įrodymų.

579.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas labai detaliai ir išsamiai tyrė visus byloje esančius įrodymus: liudytojų, nuteistųjų, nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą ir jo paaiškinimus teisme, komisijinės ekspertizės išvadą ir eksperto paaiškinimus teisme, dokumentus.

589.8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. PEKM 6 (73)/2016 (01) išvadomis, nustatė, kad mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris iš dviejų trauminių poveikių į galvą (kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose arba kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose), ir pripažino, kad tarp kiekvienos iš abiejų nurodytų kraujosruvų ir mirties yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti D. L. mirties priežastį, apklausė vieną iš ekspertų, atlikusių ekspertizę, kuriam klausimus uždavė ir proceso dalyviai, ir pastarasis patvirtino, kad mirties priežastis yra bet kuris iš dviejų trauminių poveikių į kairę nukentėjusiojo galvos pusę; taip pat buvo aiškinamasi, kada ir kokiu būdu buvo suduoti visų nuteistųjų smūgiai D. L., ir nustatyta, kad A. B. sudavė du smūgius kumščiu ant žemės gulinčiam D. L. į kairę galvos pusę.

599.9. Nukentėjusiosios ir jos atstovės nurodo, kad ekspertizės akto išvada dėl to, kad atitinkamas traumas patyrę asmenys paprastai gali tam tikrą laikotarpį (iki kelių valandų) atlikti savarankiškus, aktyvius veiksmus, turėjo lemti teismo išvadą, kad visų trijų nuteistųjų smūgiai, suduoti per kelias valandas, sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Šie argumentai nepagrįsti, nes, kaip jau minėta pirmiau, faktiniai bylos duomenys, kuriuos išsamiai aptarė ir įvertino apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje, apie D. L. elgesį ir savijautą po jam suduotų S. Č., R. T. smūgių tokios išvados nepatvirtina. Nuteistojo A. B. argumentas, kad ekspertizės akto išvadose nurodytas smūgių sudavimo mechanizmas (smūgiai suduoti nukentėjusiojo galvai esant laisvoje padėtyje) neatitinka jo suduotų smūgių mechanizmo (smūgiai suduoti nukentėjusiajam gulint ant žemės), taip pat nepagrįstas, nes nei ekspertizės išvadose, nei eksperto paaiškinimuose, duotuose teisme, nebuvo patvirtinta, kad smūgiai negalėjo būti suduoti nukentėjusiajam gulint.

609.10. Taigi, ekspertizės akto išvadų, patvirtintų apklausus ekspertą, sugretinimas su nustatytomis visų nuteistųjų smūgių sudavimo D. L. aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leido pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti, kad 2012 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 18 val. 00 min. iki 18 val. 30 min., nuteistojo A. B. tyčia suduoti nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgiai ranka į galvą, padarant sunkius kūno sužalojimus, sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

619.11. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertinant įrodymų visumą, taip pat ir ekspertizės išvadą bei eksperto paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepažeidė.

62Dėl BK 28 straipsnio

6310. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas, jog A. B. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip būtinoji gintis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė pavojingo kėsinimosi į kasatoriaus sveikatą pabaigos momentą, dirbtinai atribojo gynimosi ir puolimo momentus, taip pat nepasisakė dėl būtinosios ginties ribų peržengimo (kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sužalojama sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo) (BK 28 straipsnio 3 dalis). Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio pažeidimus, nes savo sprendime pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su būtinąja gintimi.

6410.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016, 2K-P-135-648/2016).

6510.2. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas nustato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-313/2012, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K- 1- 788/2015, 2K-13-507/2017). Taigi, teismai, spręsdami dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį (kasacinės bylos Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K- 294/2011).

6610.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo būti laikomi kėsinimusi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Nuteistasis A. B. skunde teigia, kad D. L. kėsinimasis buvo pavojingas ir nuteistasis gindamasis nuo nepasibaigusio pavojingo kėsinimosi naudojo adekvačią prievartą, t. y. prieš D. L. nenaudojo įrankių ar ginklų, sudavė tik du smūgius. A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad būtinybę gintis nuo D. L. puolimo (suduodant du smūgius į veidą) lėmė ir tai, kad nukentėjusiojo puolimui atremti taikytos gynimosi priemonės (jo pargriovimas du kartus ant žemės) nedavė norimo rezultato ir D. L. toliau smurtavo prieš jį, suduodamas smūgius, nuo kurių jis, A. B., nukrito pavėsinėje. Taigi D. L. agresyvus ir neprognozuojamas elgesys jau po to, kai kasatorius du kartus buvo atrėmęs pavojingą kėsinimąsi, suteikė jam pagrindą manyti, kad trečiąjį kartą puolimui atremti nepakaks pargriauti nukentėjusiojo, todėl kasatorius ir sudavė jam smūgius.

6710.4. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuosprendžio, A. B. argumentai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, buvo išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmiau nuosprendyje įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių, motyvavo, kodėl nukentėjusiojo D. L. agresyvaus elgesio, taip pat ir smūgių sudavimo A. B., nepripažino pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi. Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-7-326/2013, 2K-416-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010).

6810.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors pagal nustatytas bylos aplinkybes konflikto metu D. L. elgėsi agresyviai, puldinėjo nuteistuosius, netgi smurtavo prieš juos, tačiau tai, kad konfliktas tęsėsi netrumpą laiko tarpą, jis vyko atviroje vietoje – kieme prie pavėsinės, nuteistieji dalyvavo konflikte, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius, leido nuteistiesiems, taip pat ir A. B., suvokti, kad D. L. elgesys tokiomis aplinkybėmis nėra pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis.

6910.6. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, kad A. B. du smūgius ranka į galvą, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, sudavė jau pargriovęs D. L. ant žemės. Taigi, A. B. argumentai, kad smūgiai buvo suduoti, nes ankstesni D. L. pargriovimai ant žemės nesustabdė D. L. agresyvaus elgesio, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat aptarti.

7010.7. Nagrinėjamoje byloje, padaręs išvadą, kad nebuvo pavojingo kėsinimosi, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo A. B. veiksmus laikyti būtinąja gintimi.

7110.8. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-531-699/2015).

7210.9. Taigi, nuteistojo argumentas, kad jo veiksmai, nepripažinus jų būtinąja gintimi, turėjo būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, nepagrįstas, nes, kaip jau išdėstyta pirmiau, būtinosios ginties ribų peržengimas gali būti konstatuojamas tada, kai pripažįstama, kad gynyba nuo pavojingo kėsinimosi aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ir tiesiogine tyčia yra nužudoma arba sunkiai sužalojama sveikata. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad A. B. neveikė būtinosios ginties situacijoje, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad jo veiksmai negali būti vertinami ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

7310.10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo A. B. veiksmų būtinąja gintimi bei būtinosios ginties ribų peržengimu, BK 28 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.

7410.11. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nagrinėjo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato S. Lileikio apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl kėsinimosi pavojingumo, dėl kėsinimo pradžios ir pabaigos momento ir į juos atsakė. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti BPK 320 straipsnio reikalavimai, neatsakant į argumentus dėl būtinosios ginties situacijos, nepagrįsti.

75Dėl BK 24 ir 25 straipsnių

7611. Kasaciniame nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai vertino bendrininkavimą reguliuojančias normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. B. nužudė D. L. 2012 m. birželio 25 d., apie 18 val., tyčia suduodamas nukentėjusiajam du smūgius ranka į galvą ir padarydamas sunkius kūno sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusiojo mirtį, o nuteistieji R. T. ir S. Č. 2012 m. birželio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet iki A. B. smūgių sudavimo nukentėjusiajam, tyčia sudavė smūgius D. L., padarydami nukentėjusiajam nežymius sveikatos sutrikdymus ir sukeldami jam fizinį skausmą.

7711.1. Kaip konstatuota pirmiau šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė išsamiu įrodymų vertinimu pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlusius smūgius sudavė A. B.. Byloje buvo nustatyta ir tai, kad skirtingu laiku fizinį smurtą prieš D. L. panaudojo ir kiti nuteistieji.

7811.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, itin plačiai aptaręs teismų praktiką dėl bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo ir jų vertinimo, įvertinęs pirmiau šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, taip pat kruopščiai išdėstęs byloje nustatytas konflikto aplinkybes, tinkamai pritaikė bendrininkavimo nuostatas nagrinėjamoje byloje.

7911.3. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė A. B. suduoti smūgiai, tačiau smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko ir kiti nuteistieji, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, vertino visų nuteistųjų tyčią, apie kurią sprendė pagal kaltininkų susitarimo turinį. Tai atitinka teismų praktiką, kur nurodoma, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne padarytų sužalojimų visuma, bet konkretūs vieno asmens suduoti smūgiai ir jais padaryti sužalojimai, tačiau byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ir kiti asmenys, juos pripažįstant bendravykdytojais ar kitos rūšies bendrininkais, teismas savo išvadas turi pagrįsti ištirtais įrodymais, išsamiai išsiaiškintomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti susitarimo tarp bendrininkų buvimą (atskleidžiant jo turinį, susitarimo veikti bendrai ribas, galimybę jas koreguoti ir pan.), jų suvokimą, kad bendrais veiksmais dalyvauja gyvybės atėmimo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015).

8011.4. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. B., S. Č. ir R. T. būtų taręsi D. L. nužudyti, padaryti jam konkrečius kūno sužalojimus ar kitaip smurtavę; kad jie tam būtų ruošęsi. Tai, kad visi trys nuteistieji nukentėjusiajam D. L. smūgius sudavė ne tuo pačiu metu, taip pat tai, jog laikotarpis, kurio metu prieš D. L. buvo naudojamas fizinis smurtas, tęsėsi ilgesnį laiką, t. y. 2012 m. birželio 25 d., maždaug nuo 16.30 iki 18.00 val., neleido teismui padaryti išvados, kad, vien tik matydami arba žinodami apie vienas kito smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, A. B., S. Č. ir R. T. pritarė atskiriems kiekvieno nuteistojo veiksmams.

8111.5. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Todėl kasaciniame nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde nurodomi papildomi faktiniai duomenys, jų manymu, įrodantys trijų nuteistųjų bendrą tyčią nužudyti nukentėjusįjį, nenagrinėjami.

8211.6. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundo argumentus dėl netinkamo bendrininkavimo nuostatų taikymo, pripažįsta juos nepagrįstais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti netinkamą BK 24 ir 25 straipsnių taikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad R. T. ir S. Č. suduoti smūgiai nepadarė nukentėjusiajam sunkių sužalojimų, sukėlusių mirtį, tačiau suduodami tokius smūgius šie nuteistieji padarė nukentėjusiajam nežymius sveikatos sutrikdymus ir sukėlė jam fizinį skausmą, tinkamai juos kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

83Dėl BK 41, 54 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto

8412. Nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kartu nurodydama, kad teismai netinkamai nustatė aplinkybę, kad nukentėjusysis D. L. buvo neblaivus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių iš naujo nenustato, todėl argumentai dėl to, kad teismai nepagrįstai konstatavo nukentėjusiojo neblaivumą, nenurodžius, kokie esminiai BPK pažeidimai buvo padaryti, nustatant šią faktinę aplinkybę, nebus nagrinėjami.

8512.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014, 2K-24-895/2017). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, kad toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

8612.2. Iš esmės analogiškus nukentėjusiosios ir jos atstovės argumentus išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia išvadą, jog nukentėjusysis D. L., būdamas neblaivus, buvo aktyvus kelias valandas besitęsiančio konflikto dalyvis: provokavo konfliktinę situaciją, nors ir varomas iš pavėsinės, iš konflikto vietos nepasitraukė, išvarytas vėl sugrįždavo ir siekė tęsti konfliktą, be kita ko, ir suduodamas smūgius A. B..

8712.3. Taigi, priešingai, nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi kasacinės instancijos teismo suformuota praktika dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, pateikė išsamius ir įtikinamus argumentus, kodėl nukentėjusiojo D. L. elgesys pripažintas provokuojančiu padarant nusikalstamą veiką ir kartu nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8812.4. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismai teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

8912.5. Kasaciniame nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde taip pat nurodoma, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės iš esmės prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, neatitinka bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), paskirtos nesilaikant BK 61 straipsnio nuostatų, tinkamai neįvertinus kaltininko teistumo (BK 97 straipsnio 1 dalis).

9012.6. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, jog nukentėjusiosios A. L. sūnų D. L. nužudė ne visi trys nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, o A. B., todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistiesiems S. Č. ir R. T. nepaskyrus maksimalių bausmių pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl bendrininkavimo pripažinimo sunkinančia A. B. atsakomybę aplinkybe nenagrinėjami.

9112.7. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, pripažinęs, kad R. T. ir S. Č. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skyrė jiems atitinkamai 20 ir 30 parų arešto bausmes. Kaip jau minėta, kasacinio skundo teiginiai dėl per mažų bausmių šiems nuteistiesiems, kurie siejami su kasatorių argumentais, kad šių nuteistųjų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip nužudymas, nenagrinėjami.

9212.8. Apeliacinės instancijos teismas pripažino R. T. ir S. Č. atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nuteistieji veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įvertino tai, kad S. Č. ir R. T. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, po šių veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, nuteistieji nepadarė naujų teisės pažeidimų, ir paskyrė jiems ne laisvės atėmimo, o arešto bausmes.

9312.9. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos žemutinę ribą, nepažeidė BK reikalavimų, pateikė išsamius tokios išvados motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs BK 54 straipsnyje išvardintas aplinkybes, būtent tai, kad A. B. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą; nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; tai, kad nustatyti lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip buvo prašoma apeliaciniame A. B. ir jo gynėjo skunde, šioje byloje nėra pagrindo, nes A. B. nepadėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką ar juose dalyvavusius asmenis; tai, kad A. B. anksčiau neteistas; tai, kad panaikinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo keisti A. B. paskirtą bausmę. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė keičiama tik tais atvejais, kai paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni.

9412.10. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas individualizavo nuteistiesiems skiriamas bausmes, vertino nusikalstamų veikų, kurias padarė nuteistieji, pavojingumą, taip pat atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nuteistųjų asmenybes.

9512.11. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinių argumentų pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

96Dėl neturtinės žalos

9713. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. bei jos atstovės kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, vertindami nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, nepakankamai teisingai nustatė jos dydį.

9813.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jos piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K- 7- 49-788/2016, 2K-313-788-2016).

9913.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10013.3. Patikrinusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir jos atstovės kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad teismai jos ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė nesilaikydami įstatymo reikalavimų.

10113.4. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios A. L. ir jos atstovės apeliacinį skundą ir padidindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 20 000 Eur, nenukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose, būtent, atsižvelgė į tai, jog buvo nužudytas pilnametis nukentėjusiosios sūnus, su kuriuo ji gyveno, ir dėl to jai buvo padaryta didelė neturtinė žala, pasireiškusi psichinės sveikatos sutrikdymu, dėl kurio nukentėjusioji turi vartoti vaistus; į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas ir dėl paties nukentėjusiojo netinkamų veiksmų, taip pat vertino kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiajai tam tikra turtinės ir neturtinės žalos suma yra kompensuota pagal Teisingumo ministerijos sprendimą.

10213.5. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitų išvadų dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė neturtinės žalos atlyginimą reguliuojančių normų reikalavimus, kasacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad priteista per maža neturtinė žala, pripažįstami nepagrįstais.

103Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotosios atstovės prašymo priteisti proceso išlaidas

10414. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotoji atstovė advokatė V. Bradulskienė prašo priteisti valstybės naudai 405,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. L..

10514.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K- 153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017). Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

10614.2. Nors abu kasaciniai skundai yra atmetami, prašymas priteisti proceso išlaidas valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. L. tenkintinas. Kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir jos atstovės advokatės V. Bradulskienės kasacinis skundas, advokatė dalyvavo kasacinės instancijos teismo posėdyje. Byloje taip pat buvo nagrinėjamas ir nuteistojo A. B. skundas, kurio argumentai iš esmės irgi buvo susiję su procesiniais nukentėjusiosios interesais.

10715. Nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmetami, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažįstami teisėtais.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

109Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. L. ir jos atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės kasacinius skundus atmesti.

110Priteisti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 405, 70 Eur (keturis šimtus penkis Eur 70 ct) išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. L..

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. S. Č. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems... 5. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su... 6. S. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo... 7. R. T. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems... 8. Iš A. B., S. Č. ir R. T. solidariai priteista: nukentėjusiajai A. L. –... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis ir nustatyta, kad: A. B. nužudė D.... 11. Nuteistojo R. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1... 12. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į šią bausmę įskaitytas... 13. Nuteistojo S. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, ši... 15. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas... 16. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatyta, kad A. B. nužudė D. L.... 17. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų A. B., S. Č. ir R. T.... 18. Priteista iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajai A. L. 3747,72 Eur turtinei ir... 19. Nuteistajam A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir kita... 20. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Ažubalytės pranešimą,... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteisė... 22. 2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 23. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2016 m.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad nuteistieji R. T. ir S.... 26. 5. Nuteistasis A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 27. 5.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės... 28. 5.2. Būtinosios ginties institutas įtvirtina asmens teisę neperžengiant... 29. 5.3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 30. 5.4. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas dirbtinai atribojo... 31. 5.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo... 32. 5.6. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 33. 5.7. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas savo... 34. 5.8. Be to, pasak kasatoriaus, bylos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad... 35. 6. Nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė advokatė Virginija Bradulskienė... 36. 6.1. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino... 37. 6.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal ekspertizės aktą kraujosruvos... 38. 6.3. Kasatorės teigia, kad teismai neteisingai nustatė, jog D. L. elgėsi... 39. 6.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo prašoma... 40. 6.5. Kasatorės teigia, kad nuteistiesiems paskirtos (pagal BK 129 straipsnio 1... 41. 6.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji A. L. yra pareiškusi... 42. 7. Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. L. ir jos... 43. Dėl BPK 58 straipsnio reikalavimų... 44. 8. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nurodyta, kad jo bylą išnagrinėjo... 45. 8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių... 46. 8.2. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia ir klausimus,... 47. 8.3. Iš bylos matyti, kad, išnagrinėjusi nuteistojo S. Č. prašymą... 48. 8.4. Kasaciniame skunde nenurodžius kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių... 49. Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų... 50. 9. Abiejuose kasaciniuose skunduose yra nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 51. 9.1. Kasatorė nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė ginčija ekspertizės akto... 52. 9.2. Kasatorius A. B. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 53. 9.3. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, specialisto išvadoje ir komisijinės... 54. 9.4. Pripažindamas A. B., S. Č. ir R. T. kaltais dėl D. L. nužudymo,... 55. 9.5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir siekiant kuo tiksliau nustatyti D.... 56. 9.6. Tiek nukentėjusiosios ir jos atstovės, tiek nuteistojo kasaciniuose... 57. 9.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialisto išvadoje ar... 58. 9.8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi komisijinės... 59. 9.9. Nukentėjusiosios ir jos atstovės nurodo, kad ekspertizės akto išvada... 60. 9.10. Taigi, ekspertizės akto išvadų, patvirtintų apklausus ekspertą,... 61. 9.11. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BPK 20... 62. Dėl BK 28 straipsnio ... 63. 10. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 64. 10.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad būtinąja gintimi pripažįstamas tam... 65. 10.2. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas nustato šias... 66. 10.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo būti... 67. 10.4. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos... 68. 10.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors pagal... 69. 10.6. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, kad A. B. du smūgius... 70. 10.7. Nagrinėjamoje byloje, padaręs išvadą, kad nebuvo pavojingo... 71. 10.8. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų... 72. 10.9. Taigi, nuteistojo argumentas, kad jo veiksmai, nepripažinus jų... 73. 10.10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliacinės... 74. 10.11. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas... 75. Dėl BK 24 ir 25 straipsnių... 76. 11. Kasaciniame nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde nurodoma, kad... 77. 11.1. Kaip konstatuota pirmiau šioje nutartyje, apeliacinės instancijos... 78. 11.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos... 79. 11.3. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė A.... 80. 11.4. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas... 81. 11.5. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine... 82. 11.6. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo... 83. Dėl BK 41, 54 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 84. 12. Nukentėjusioji A. L. ir jos atstovė kasaciniame skunde nurodo, kad... 85. 12.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte... 86. 12.2. Iš esmės analogiškus nukentėjusiosios ir jos atstovės argumentus... 87. 12.3. Taigi, priešingai, nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos... 88. 12.4. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismai teisingai... 89. 12.5. Kasaciniame nukentėjusiosios ir jos atstovės skunde taip pat nurodoma,... 90. 12.6. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 91. 12.7. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas,... 92. 12.8. Apeliacinės instancijos teismas pripažino R. T. ir S. Č. atsakomybę... 93. 12.9. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pirmosios... 94. 12.10. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas individualizavo... 95. 12.11. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo... 96. Dėl neturtinės žalos... 97. 13. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. bei jos atstovės... 98. 13.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės... 99. 13.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 100. 13.3. Patikrinusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir jos... 101. 13.4. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad... 102. 13.5. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 103. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotosios atstovės... 104. 14. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotoji atstovė advokatė... 105. 14.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 106. 14.2. Nors abu kasaciniai skundai yra atmetami, prašymas priteisti proceso... 107. 15. Nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. L. ir jos... 110. Priteisti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 405, 70 Eur (keturis šimtus...