Byla 2A-501/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovų atstovams: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui, UAB ,,Kauno tiltai“ atstovui advokatui Justinui Čobotui, UAB „Panevėžio keliai“ atstovei Vaidai Jėčienei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3237-565/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ ir akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ dėl viešosios rangos darbų sutarties pripažinimo niekine

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“ ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. lapkričio 13 rangos sutartį Nr. A62-17-(18.21-ŪK4), sudarytą tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir AB „Kauno tiltai“ dėl projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio IA etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)“ statybos darbų tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto konkurso neskelbtinų derybų būdu konkurso sąlygų 12.7 punkto reikalavimas (per pastaruosius 5 finansinius metus įvykdyti bent vieną susisiekimo komunikacijų (kelių (gatvių), tiltų, viadukų ir kitų inžinerinių statinių) statybos objektuose sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 57,9 mln. Lt) prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principams ir neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1S-23 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacinio vertinimo metodinių rekomendacijų nuostatų. Ieškovas nurodė, kad minėtas konkurso sąlygų punktas, kaip nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4S-2899, turėjo būti pagrįstas, nes, siekiant objektyviai išsiaiškinti tiekėjo kvalifikaciją, gali būti taikomi ir kiti būdai bei priemonės. Tačiau atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso sąlygose nurodyto tiekėjo kvalifikacinio reikalavimo būtinumo nepagrindė, organizavo pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pakviesdamas derėtis vienintelį atviram konkursui pateikusį pasiūlymą (konkurso eigoje jis buvo atmestas) dalyvį – ūkio subjektų grupę AB ,,Kauno tiltai“(atsakingas parneris) ir AB ,,Panevėžio keliai“, po ko sudarė su atsakovu AB ,,Kauno tiltai“ ginčo rangos sutartį. Ieškovo manymu, atsakovo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas neskelbtinose derybose ir taikant viešojo pirkimo būdą neleido pasiekti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešojo pirkimo tikslų. Ieškovo įsitikinimu, ginčo sutartis sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias nuostatas, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str.). Ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino, per kurį prokuroras gali ginti viešąjį interesą, nėra praleidęs: pirminę informaciją apie sudarytą ginčijamą sutartį gavo 2009 m. sausio 29 d., visos apimties sutartį gavo 2009 m. kovo 4 d. Gavus pirminę informaciją apie galimus viešo pirkimo procedūros pažeidimus ieškovas, rinkdamas duomenis apie ginčo procesą, veikė aktyviai. Ieškovo įsitikinimu sužinojimo apie teisės pažeidimą diena yra pagrindinio ginčui reikšmingo dokumento – sutarties gavimo diena – 2009 m. kovo 4 d.

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad konkurso sąlygų 12.7 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas pirkimo objekto sudėtingumui ir mastui, kadangi tiekėjų naudojamos technologijos ir pajėgumai stambiuose objektuose skiriasi nuo naudojamų smulkiuose. Perkančioji organizacija, atsakovo nuomone, negali patikrinti tiekėjo galimybių vykdant tokį sudėtingą projektą ne kitaip, kaip tik pagal praeityje įvykdytą panašios apimties sutartį.

6Atsakovai AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“ su ieškiniu taip pat nesutiko ir nurodė, kad diskriminacine ar dirbtinai ribojančia konkurencija galėtų būti pripažinta tik tokia sąlyga, kuri suteiktų prioritetą vienam dalyviui kitų dalyvių atžvilgiu. Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje yra pakankamai tiekėjų, kurie atitinka konkurso sąlygų 12.7 punkto reikalavimus. Ieškinyje yra suabsoliutinami lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, ignoruojant ne mažiau svarbius kitus principus, tokius kaip pirkimų efektyvumas, kokybės užtikrinimas ir pan., nes bet koks kvalifikacinis reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją, nes visuomet atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacinio reikalavimo. Atsakovai taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas su konkurso sąlygomis susipažino dar 2008 metais, o pakartotinai apie tai buvo informuotas 2009 m. sausio 29 d. Atsakovo nuomone, taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio padavimo teismui dieną buvo pasibaigęs.

7Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą pažeistam viešajam interesui ginti. Teismas nurodė, kad 2008 m. spalio 31 d. atsakovų (ūkio subjektų grupės) pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, o 2008 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis, apie kurią paskelbta 2008 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žiniose“. Vilniaus apygardos prokuratūra jau 2008 m. liepos mėnesį buvo pradėjusi tirti aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba, kurios dalis yra ir Lazdynų tilto rekonstrukcija, iškilus abejonių dėl konkurso sąlygų, taip pat ir dėl Lazdyno tilto rekonstrukcijos konkurso 12.7 punkto nustatytos sąlygos. Nagrinėjant šias aplinkybes, iki 2008 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 4S-2899, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. A51-20680(18.21ŪK4), Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 15 d. raštas Nr. 4S-3337, iš kurių, teismo įsitikinimu, buvo aišku, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą atmesti vienintelį pasiūlymą Lazdynų tilto rekonstrukcijos konkurse, ketina pradėti pakartotinį Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir nenaikina konkurso sąlygų 12.7 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, taip pat buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo ir konkurso sąlygų 12.7 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo. Apie 2008 m. lapkričio 13 d. sudarytą rangos sutartį dėl Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų ir apie šios sutarties sąlygas buvo viešai paskelbta 2008 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žiniose“. Buvo paskelbta ir tai, kad sutartis sudaryta su AB „Kauno tiltai“, bendra sutarties vertė yra 125 500 000 Lt, darbų pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, kviečiant derėtis vienintelį tiekėją, pateikusį pasiūlymą atviram konkursui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prokurorams 2008 m. lapkričio 28 d. turėjo tapti žinoma apie įvykusį Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pirkimo būdą, sudarytą rangos sutartį ir pagrindines jos sąlygas, nes iki 2008 m. lapkričio 28 d. buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima padaryti išvadas dėl Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų pirkimo konkurso sąlygų 12.7 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. vasario 6 d., kai buvo pradėtas nagrinėti K. Masiulio 2009 m. sausio 20 d. pareiškimas, prokurorai nesiėmė jokių veiksmų kad gauti papildomus duomenis. Teismas pripažino, kad 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. spalio 20 d. posėdžio dėl sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu protokolas, o 2009 m. kovo 4 d. – rangos sutartis. Tačiau, teismo įsitikinimu, dėl šių dokumentų galima buvo kreiptis tuoj po to, kai 2008 m. lapkričio 28 d. tapo žinoma apie sudarytą rangos sutartį. 2009 m. vasario 27 d. specialisto paaiškinime nėra jokių naujų duomenų, kurie prokurorams nebuvo žinomi iki 2008 m. lapkričio 28 d. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant K. Masiulio 2009 m. sausio 20 d. pareiškimą, nebuvo nustatytos naujos, prokurorams ankščiau nežinomos faktinės aplinkybės, susijusios su viešojo intereso pažeidimu, kuriomis būtų remiamasi 2009 m. kovo 19 d. ieškinyje. Teismas spendė, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti 2008 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį prasidėjo 2008 m. lapkričio 28 d. ir pasibaigė iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, o dėl byloje esančių duomenų jį (terminą) atnaujinti nėra pagrindo (CK 1.131 str. 2 d.).Tai, teismo nuomone, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

8Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

9Apeliacinio skundo argumentai:

101.

11Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties instituto bei ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias įstatymo nuostatas (CK 1.127 str. 1 d.). Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios pagal subjektyvųjį kriterijų (asmens sužinojimą ar turėjimą sužinoti apie jo subjektinės teisės pažeidimą), reikia įvertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes ir konkretaus asmens savybes. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iš esmės viso ginčo viešojo pirkimo proceso metu intensyviai bendradarbiavo su Vilniaus miesto savivaldybe, vykdydama savo funkcijas metodiškai vadovauti viešuosius pirkimus vykdančiai organizacijai. Matydama tokią situaciją, prokuratūra baigė nagrinėti aplinkybes, susijusias su ginčo viešuoju pirkimu tuomet, kai buvo leista atmesti vienintelį pasiūlymą Lazdynų tilto rekonstrukcijos konkurse. Dėl kokių priežasčių Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip specializuota valstybinė institucija nesiėmė kitų veiksmų, kuriais būtų siekiama kompetencijos ribose pašalinti nustatytą pažeidimą, iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės spręsti. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įtrauktina į bylą kaip institucija išvadai pateikti, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Tuo tarpu oficialų pranešimą dėl aptariamo viešojo pirkimo galimą neteisėtumą ieškovas gavo būtent 2009 m. sausio 29 d., kuomet Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas.

122.

13Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, pernelyg sureikšmino faktą, kad apie 2008 m. lapkričio 13 d. sudarytą rangos sutartį viešai paskelbta 2008 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žiniose“, todėl prokuratūrai turėjo tapti žinoma apie įvykusį Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pirkimo būdą, sudarytą rangos sutartį ir pagrindines jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-62/2005). Nagrinėjamu atveju prokuroras, į kurio kompetenciją neįeina viešųjų pirkimų bendroji kontrolė, neturėjo pagrindo nuolat tikrinti kiekvienos aptariamo viešojo pirkimo proceso stadijos.

143.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju (2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Panevėžio keliai“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:

  1. Teismas tinkamai įvertino faktinę aplinkybę, jog ieškinio pagrindu nurodomas tariamas Lazdyno tilto rekonstrukcijos konkurso 12.7 punkto sąlygos neteisėtumas, o ši aplinkybė buvo prokuratūrai žinoma dar nuo 2008 m. liepos mėn. Šis kvalifikacinis reikalavimas nebuvo keičiamas, o išskyrus ginčijamos sutarties pasirašymą, apie kurį prokuratūrai turėjo būti žinoma, nes sutarties pasirašymas yra viešųjų pirkimų tikslas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str.), bei tapo žinoma apie tai paskelbus „Valstybės žiniose“, nuo 2008 m. vasaros iki ieškinio pareiškimo 2009 m. kovo 14 d. neatsirado jokių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde apeliantas aukščiau nurodytų aplinkybių neneigia.
  2. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai turi ir gali turėti įtakos tik Viešųjų pirkimų tarnybos teisiniam statusui, tačiau negali sudaryti sąlygų prokurorui pavėluotai, nepaisant ieškinio senaties termino, kreiptis į teismą.
  3. Teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinio senaties eigos pradžios momentą siejo su informacijos paskelbimu leidinyje „Valstybės žinios“, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad prokuratūra yra itin teisiškai kvalifikuotas subjektas, kuriam keliami aukštesni atidumo reikalavimai, o paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ momentu prokuratūra buvo surinkusi iš esmės visą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra skunde remiasi teismų praktika civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas informacijos išviešinimo viešajame registre, o ne jos paskelbimo „Valstybės žinių“ leidinyje klausimas ir jo įtaka senaties termino eigos pradžiai.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinio negalėjo atmesti CK 1.127 straipsnio pagrindu. Ieškiniu nereikalaujama pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl viešojo pirkimo dokumentų patvirtinimo, kitų sprendimų (aktų), o reikalaujama tik pripažinti viešojo pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia.
  5. Apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. lapkričio 13 d. viešųjų pirkimų (rangos) sutartį prieštarauja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktui – tokiu atveju byla turėtų būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

17Atsiliepimu į apeliacinį teismą atsakovas AB ,,Kauno tiltai“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad iki šiol nepasikeitusios konkurso 12.7 punkto sąlygos buvo ieškovui žinomos dar nuo 2008 m. liepos mėn. Iki ieškinio pateikimo, neatsirado jokių naujų aplinkybių.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras neturėjo pagrindo nuolat tirti kiekvienos ginčo konkurso proceso stadijos. Tokie ieškovo teiginiai patvirtina, kad jis priėmė sprendimą nebesidomėti viešojo pirkimo eiga.
  3. Skundo teiginiai, kad ieškinio senatis ginčui apskritai netaikytina, prieštarauja Civilinio kodekso ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

18Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

20CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neišnagrinėjo bylos iš esmės, tuo padarydamas CPK 330 ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punktų pažeidimus, ir dėl šių pažeidimų šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu ir naikinamas. Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

21Dėl ieškinio senaties

22Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jos (ieškinio senaties) socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, t. y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį – pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 str.). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas – pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir dėl ieškinio senaties termino praleistų priežasčių, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti dėl galimybės atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad ,,negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teisei tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Taigi akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nes reikalavimo dėl ginčo sutarties teisėtumo nenagrinėjo, t. y. ieškinio senaties termino taikymo nesiejo su ieškovo reikalavimo teisėtumu. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareikšimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008), tačiau, kaip reikalauja ieškinio senatį reglamentuojančių normų visetas, tokia situacija galima tik ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. p. ir ieškovo reikalavimo teisėtumą.

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prokuroras padavė ieškinį gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, ginčydamas viešo pirkimo proceso pagrindu sudarytą rangos sutartį, siekdamas pripažinti ją niekine. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šia teisės norma vadovavosi nepagrįstai. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas reikalavimams, atsirandantiems iš konkurso rezultatų. Ginčijama sutartis – viešojo rangos darbų pirkimo konkurso pasekmė. Nors viešojo pirkimo ir viešojo konkurso institutai savo tikslais panašūs, tačiau skirtingi savo teisinių santykių subjektais ir objektais, o taip pat, nors ir panašiomis, tačiau netapačiomis procedūromis. Viešą konkursą reglamentuoja CK XLIX skyrius, kuriame apibrėžti konkurso organizavimo pagrindai, nustatantys nuoseklią veiksmų eilę ir priemones (konkurso paskelbimas, užduotis, sąlygos, nugalėtojo paskelbimas), kitaip tariant nustatyta konkurso procedūra, kurios rezultatas – nugalėtojo paskelbimas. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpinto ieškinio senaties terminas taikytinas tokio rezultato, atsiradusio konkurso procedūros eigoje, apskundimui. Viešojo pirkimo procedūras, kurių paskirtis nustatyti geriausią pasiūlymą, pripažinti jį laimėtoju ir su šio pasiūlymo tiekėju sudaryti pirkimo sutartį (VPĮ 18 str., CK 6.380 str.), reglamentuoja specialus Viešųjų pirkimų įstatymas. Šio įstatymo V skyriuje (Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas) nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuria turi teisę pasinaudoti tiekėjas, pareikšdamas pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos veiksmų, kurie pažeidžia ar gali pažeisti tiekėjo teisėtus interesus. Numatyta ir tai, kad nepatenkinus pretenzijos ar jos neišnagrinėjus, tiekėjas įgyja teisę kreiptis į teismą. Pretenzijai pateikti, ją nagrinėti, apskųsti dėl jos priimtą ar nepriimtą perkančiosios organizacijos sprendimą teismui, numatyti sutrumpinti terminai – pretenzija perkančiajai organizacijai pateikiama ir pastarosios nagrinėjama per 5 dienas, o sprendimas dėl išnagrinėtos ar neišnagrinėtos pretenzijos gali būti skundžiamas teismui paduodant ieškinį per 10 dienų. Pabrėžtina, kad minėti terminai ir tokia tiekėjo tiesė taikytina tik iki pirkimo sutarties sutarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Todėl šie terminai nagrinėjamam ginčui netaikytini. Byloje ginčas kilęs dėl pirkimo procedūrų pasekmėje sudarytos rangos darbų pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir laikotarpio per kurį prokuroras gali ginti šia sutartimi pažeistą viešą interesą. Tačiau, kaip jau minėta, Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia ginčus ir jų nagrinėjimo terminus tik konkrečioje stadijoje ir nereglamentuoja ginčų dėl sudarytų pirkimo sutarčių, nenustatė ir ieškinio senaties termino. Nenustato konkrečių terminų, per kuriuos galima ginčyti viešojo pirkimo sutartis, ir CK 6.380-6.382 straipsniai, apibrėžiantys viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, šių sutarčių sudarymo ypatumus bei reglamentavimą. Tuomet, atsižvelgiant į CK 6.382 straipsnio nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita, į tai, kad jokios kitos CK normos bei kiti specialūs įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų reikalavimams ginčijant viešųjų pirkimų sutartis (CK 1.125 str. 2 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad tokioms sutartims ginčyti turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija mano, kad tam (ieškinio senaties terminui) turi reikšmės ir ginčijamos sutarties pobūdis. Ieškovas prašė viešąją rangos darbų pirkimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiančią viešąjį interesą, pripažinti niekine sutartimi (CK 1.78, 1.80 str.). Niekinius sandorius draudžia įstatymas. Tokie sandoriai negali turėti juridinės galios bet kuriomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Jie yra negaliojantys, neatsižvelgiant į šalių valią. Niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius teismas gali konstatuoti savo iniciatyva tik tuo atveju jei tokio sandorio (niekinio) požymiai yra akivaizdūs, t. y. jų nereikia įrodinėti tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu.

24Ginčo atveju ieškovas (prokuroras), kaip suinteresuotas ginti viešąjį interesą asmuo, kreipėsi į teismą dėl ginčo sutarties prižinimo niekine. Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl sutarties pobūdžio. Niekinis sandoris, kaip jau minėta, negalioja ir neturi būti vykdomas, todėl ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai toks sandoris pradedamas vykdyti ir suinteresuotas asmuo sužino apie jo (sandorio) pasekmes (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinę informaciją (Lietuvos Respublikos Seimo nario K. Masiulio 2009 m. sausio 20 d. raštas) apie sudarytą ir pradėtą vykdyti ginčo sutartį ieškovas gavo 2009 m. sausio 29 d. (t. 1, b. l. 5-7). Ši faktinė aplinkybė vertintina tik kaip prielaida, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, galėjo pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas. Tam, kad kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, turi būti gauta pakankamai duomenų, įrodančių, kad viešasis interesas yra pažeistas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 5-44) akivaizdu, kad gavus Seimo nario K. Masiulio 2009 m. sausio 20 d. raštą, Vilniaus apygardos prokuratūra veikė pakankamai aktyviai ir operatyviai: reikalavo papildomos medžiagos apie organizuotą pirkimą, o taip pat ir ginčo sutarties, kurios tik dalis buvo paskelbta ,,Valstybės žiniose“, atliko gautų dokumentų tyrimą ir vertinimą. Ieškovas visą ginčo sutarties tekstą gavo 2009 m. kovo 4 d. ir po to kitų dokumentų nereikalavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ši diena pripažintina ta diena, kai ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad sudarant ginčo sutartį galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai. Į teismą su ieškiniu kreiptasi 2009 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 1), per 16 dienų, t. y. pakankamai greitai, nedelsiant atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, net ir pirmosios instancijos teismo pasirinkto vieno mėnesio termino, jeigu su tuo galima būtų sutikti.

25Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo ieškovo sužinojimą apie pažeistą teisę su iki ginčo sutarties sudarymo vykusios viešojo pirkimo procedūros metu gautais Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės raštais (Vilniaus miesto savivaldybė prašė sutikimo organizuoti pakartotinį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pripažįstant Sąlygų 12.7 punktą pagrįstu, o Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko su minėto Sąlygų punkto pagrindimu), nes pirkimo konkursas (pakartotinis) dar nebuvo pradėtas, o ginčo sutartis – neegzistavo. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja Viešųjų pirkimų tarnybą tiesiogiai vykdyti Viešųjų pirkimų kontrolę, taip pat ir ginti viešąjį interesą (100 str.). Tuo labiau, kai pakartotinis pirkimas dar nebuvo prasidėjęs ir dėl šio proceso tarp pirkėjo ir Viešųjų pirkimų tarnybos vyko konsultacijos. Prokuratūrai tiesioginė Viešųjų pirkimo kontrolės funkcija nenustatyta, ir dubliuoti Viešųjų pirkimo tarnybos funkcijų ji neturi pagrindo.

26CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad ,,jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praliestas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas“. Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinant ieškinio senaties instituto paskirtį, ieškinio senaties ir praleisto termino trukmę, priežastis, bylos pobūdį, prašomą apginti teisę, kitas reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Visa tai galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą iš esmės visa apimtimi. Todėl netoleruotina tokia praktika (o būtent taip pasielgė pirmosios instancijos teismas), kai ieškinio senaties klausimas ir jo atnaujinimo (neatnaujinimo) klausimas išsprendžiamas nenagrinėjant bylos iš esmės, neįsigilinus į bylos esmę ir pažeistą teisę ir tikslingumą ją ginčyti.

27CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo teismo proceso. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, jog panaikinus teismo sprendimą dėl procesinių teisių pažeidimo, byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančios apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Kadangi pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik praleisto ieškinio senaties termino nagrinėjimu ir neišnagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl viešo intereso pažeidimo, dėl jo sprendime nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Todėl konstatuota situacija leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, todėl jis (teismo procesas) turi būti pakartotas, nagrinėjant bylą iš naujo pirmoje instancijoje visa apimtimi.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu... 6. Atsakovai AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“ su ieškiniu... 7. Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo... 9. Apeliacinio skundo argumentai:... 10. 1.... 11. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties instituto bei... 12. 2.... 13. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką,... 14. 3.... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ieškinio... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Panevėžio keliai“ prašo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį teismą atsakovas AB ,,Kauno tiltai“ prašo... 18. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 20. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 21. Dėl ieškinio senaties... 22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad... 24. Ginčo atveju ieškovas (prokuroras) 25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo ieškovo sužinojimą apie... 26. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato,... 27. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 29. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą...