Byla 2A-508-460/2013
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transpaulė“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8146-512/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transpaulė“, tretieji asmenys A. Š., akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, dėl žalos regreso tvarka priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transpaulė“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 21 551,28 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 647 Lt žyminį mokestį bei 140,50 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą; priteisti iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vokietijoje 2010-08-16 dėl A. Š. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), buvo apgadinta kita transporto priemonė „K. C. travel“, valstybinis Nr. ( - ). A. Š., dirbusio UAB „Transpaulė“, civilinė atsakomybė vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 str. l d. ir 41 str. 8 d. nuostatos. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras DEUTSCHES B?RO GR?NE KARTE E.V., vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimus 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Bendradarbiavimo nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, akivaizdu, kad ieškovas privalėjo apmokėti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus anksčiau minėtus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatyme (17 str. 5 d.) ir Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatuose (5 str.). Taigi ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus sumokėti 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt) dėl transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), padarytos žalos, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt). Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, be to, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, tai ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovei priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, kaip atsakingos už draudimo sutarties sudarymą, asmens remdamasis šiomis teisės normomis: TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. nuostatomis. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą regreso teisę, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti ieškovui Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 21 551,28 Lt dėl transporto priemone „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), padarytos žalos atlyginimo. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą eismo įvykio dieną Vokietijoje (t. 1, b. l. 107–110).

4Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tai įrodo 2010-03-18 sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis su ADB „ERGO Lietuva“ Nr. 02-1283870 ir įprastinės TPVCAPD sutarties liudijimas Nr. 5180575. Draudimo sutartis galiojo iki 2011-03-18, o eismo įvykis įvyko 2010-08-16, tokiu būdu eismo įvykio metu automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraustas. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 17 str. l d. l p., Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 23 str. l d., Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 str. l d. l p. Kadangi automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraustas, manytina, kad ieškovas nepagrįstai įvykdė Vokietijos biuro reikalavimą sumokėti 21 551,28 Lt žalą, todėl nepagrįstai reikalauja iš atsakovės ją sumokėti regreso tvarka. Be to, ieškovas neteisingai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas A. Š.. Automobilio vairuotojo kaltė yra nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio dieną automobilį „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), vairavo atsakovo darbuotojas A. Š.. Ieškovo pateiktoje deklaracijoje A. Š. nėra nurodytas įvykio kaltininku, deklaracija nėra pasirašyta eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, todėl ji negali būti pripažinta A. Š. kaltės įrodymu. Jokių kitų dokumentų, įrodančių A. Š. kaltę, ieškovas teismui nepateikė. Tai, kad A. Š. kaltės nėra, įrodo ir tai, kad dėl šio eismo įvykio jam nebuvo taikytos nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė. TPVCAPD įstatymo 16 str. l d. nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi šiuo atveju nei A. Š. kaltė dėl eismo įvykio, nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodytos, civilinė atsakomybė negali būti taikoma nei A. Š., nei atsakovui kaip automobilio „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), naudotojui, nes jie nėra atsakingi už šios žalos atlyginimą. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti 21 551,28 Lt dydžio nuostolius, nenurodė, kas sudaro jo reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą, iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyti žalos dydžio nėra įmanoma. Taip pat nėra pateikta dokumentų, įrodančių žalos padarymo faktą, automobiliui „K. C. travel“, valstybinis Nr. ( - ), padarytų sugadinimų nustatymą, tų sugadinimų remonto faktą, remonto kainą, remonto apmokėjimo jį atlikusiai įmonei bei Vokietijos biuro išmokos nukentėjusiam asmeniui faktą. Savo ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai spręsdami eismo įvykių metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Vidaus nuostatų 5 str. yra nurodytos išlaidų atlyginimo sąlygos, kurios nustato, kokios išlaidos ir kokiu pagrindu yra atlyginamos. Tačiau ieškovas nepateikė šias sąlygas įrodančių dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti jo reikalaujamo atlyginti nuostolio dydžio pagrįstumo. Tame pačiame straipsnyje nustatytas ir biuro prašymo atlyginti išlaidas pateikimo terminas, t. y. vieneri metai nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos. Kadangi ieškovas šį mokėjimą pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikė, nėra galimybės nustatyti, ar Vokietijos biurui išmoką ieškovas išmokėjo teisėtai, t. y. nepažeisdamas nustatyto termino. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės įrodo, atsakovas nėra atsakingas už ieškovo prašomą priteisti žalą, todėl ieškinio patenkinimas šioje byloje būtų neteisėtas ir nepagrįstas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė priteisti iš UAB „Transpaulė“ 21 551,28 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 21 551,28 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-03-22 iki sprendimo visiško įvykdymo, 647 Lt žyminio mokesčio, 417,60 Lt išlaidų už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko jau nutraukus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl draudikas ADB „ERGO Lietuva“, nutraukus minėtą sutartį, nebeturėjo pareigos draudėjui UAB „Transpaulė“ mokėti draudimo išmoką. Padarė išvadą, kad atsakovės darbuotojo kaltė dėl padaryto eismo įvykio nustatyta byloje pateikta eismo įvykio medžiaga, be to, ieškovas teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių draudimo išmokos išmokėjimo fakto ir jos dydžio pagrįstumą.

6Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tik nustačius aplinkybes, t. y. kad atsakovei buvo išsiųstas komisijos nutarime nurodytas pranešimas ir praėjus šiame pranešime nurodytam terminui atsakovė nesumokėjo draudimo įmokos, teismas galėjo konstatuoti draudimo sutarties nutraukimą. Kadangi nagrinėjamojo civilinėje byloje tokių įrodymų apie draudimo sutarties nutraukimą pateikta nebuvo, teismas neteisingai konstatavo, kad draudimo sutartis buvo nutraukta. Ieškovas turėdamas duomenis apie atsakovės draudimo sutarties buvimą ir nagrinėdama Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo nustatyti, kurie duomenis apie draudimo sutarties galiojimą yra teisingi, nes nuo to priklausė, kuris subjektas bus atsakingas už draudimo išmokos išmokėjimą, nustačius, kad atsakovei atsirado civilinė atsakomybė. Atsakovė mano, kad teismas nagrinėdamas bylą, nenustatė visų būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui A. Š. ir/arba atsakovei, taigi nė vienas iš jų šiuo atveju nėra atsakingi už teismo ieškovui priteistos žalos atlyginimą, todėl žalos atlyginimas iš atsakovės negalėjo būti priteistas. Mano, jog priešingai negu savo sprendime nurodo teismas, nėra aišku, kas Vokietijos biuro prašomas sumokėti sumas sudaro, taip pat kodėl apmokėjimui buvo pateikta ne visa suma iš karto, o praėjus dviem mėnesiams po pirmojo prašymo atsirado papildomos sumos. Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, kad visoms išlaidoms pagrįsti ieškovas teismui pateikė reikiamus dokumentus, nes teismas savo sprendime tokių įrodymų nenurodo ir savo argumentais jų nepagrindžia. Vien ieškovo paaiškinimas, kad reikalaujamos žalos dydį sudaro atitinkamos Vokietijos biurui kompensuotos sumos, negalėjo būti teismo laikomas pakankamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti.

7Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudimo sutartis Nr. 02-1283870 2010-08-16 eismo įvykio metu negaliojo. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Teigia, kad atsakovė jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos draudimo išmokos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovės UAB „Transpaulė“ 2010-03-18 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1283870, kuria buvo apdrausta automobilio „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė (t. 1, b. l. 66–67). Pagal draudimo sutartį draudimo įmoką atsakovė turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.5.2 p. nustatyta tvarka (iki 2010-03-20) (t. 1, b. l. 66). Atsakovė draudimo įmokos iki 2010-03-20 nesumokėjo. Vokietijoje 2010-08-16 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „R. M.“, valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas atsakovės darbuotojo A. Š., susidūrė su automobiliu „K. C. travel“, valstybinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 31–32, 120–121). Ieškovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos iš viso išmokėjo 6 241,68 EUR (21 551,28 Lt) dydžio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 48–51). Atsakovei

112011-10-28 buvo pateikta pretenzija dėl 21 551,28 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo (t. 1, b. l. 141). Atsakovė į ieškovo pateiktą pretenziją atsakė raštu (t. 1, b. l. 144). Minėtu raštu atsakovė nesutiko sumokėti ieškovo nurodytos sumos, kadangi, jos nuomone, ieškovas nepateikė padarytos žalos pagrindžiančių dokumentų (t. 1, b. l. 144) Ieškovas 2011-12-12 raštu pateikė atsakovei papildomus dokumentus, tačiau padarytos žalos atsakovė vis tiek neatlygino (t. 1, b. l. 145).

12Dėl draudimo sutarties nutraukimo

13Apeliantė skunde cituoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ nuostatas ir mano, kad atsakovės transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokų dydį bei išmokėjimo sąlygas, sutarties vykdymą ir kt. galiojančiai, t. y. nenutrauktai, privalomojo draudimo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog šiuo pirmiausia būtina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties sudarymą bei jos nutraukimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010-03-18 tarp ADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovės UAB „Transpaulė“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1283870 (t. 1, b. l. 66, 67). Sutarties 1.3 punkte šalys nustatė sutarties galiojimo pradžią, t. y. kad sutartis įsigalios nuo 2010-03-20 00.00 val. ir galios iki

142011-03-19 00.00 val. Sutarties 1.5 punkte šalys numatė draudimo įmokos dydį ir jos mokėjimo tvarką, pagal kurią bendra draudimo įmoka už pagal sutartį teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą yra 387 Lt, o draudimo įmokos terminas – iki 2010-03-20. Sutarties 1.7 punkte šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 ir 9 straipsniai, draudimo sudarymo metu galiojusi redakcija). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu pažymėti, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) yra įtvirtinta draudiko teisė nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjus draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje (sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) yra nustatyta galimybė draudikui sutartį nutraukti be įspėjimo, t. y. sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tai reiškia, jog šalys, sudarydamos draudimo sutartį, iš karto susitaria dėl esminio sutarties pažeidimo ir šio pažeidimo pasekmių. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, šalys imperatyviai susitarė, kad draudimo įmokos terminas – iki 2010-03-20. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė iki 2010-03-20 sumokėjo 387 Lt įmoką draudikui, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CPK 178 straipsnis). Taigi draudikas ADB „ERGO Lietuva“, kurio lūkesčiai buvo pažeisti, kadangi atsakovė savo besąlygiško įsipareigojimo – iki 2010-03-20 sumokėti draudimo įmoką– neįvykdė, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudėja UAB „Transpaulė“ 2010-03-20 teisėtai ir pagrįstai nutraukė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Kadangi draudimo sutartis su atsakove teisėtai buvo nutraukta, atsakovė turi prisiimti atitinkamas su prievolių nevykdymu susijusias pasekmes, nes 2010-08-16 eismo įvykio metu su atsakove draudimo sutartis jau buvo nutraukta ir negaliojo. Be to, sutartis negaliojo ir nepaisant to, kad atsakovė disponavo rašytine, tačiau jau nuo 2010-03-20 negaliojančia draudimo sutartimi ir minėtos sutarties liudijimu bei ją pateikė Vokietijos policijos pareigūnams.

15Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad ADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąją draudimo sutartį su draudėja UAB „Transpaulė“ 2010-03-20 nutraukė teisėtai ir pagrįstai.

16Dėl atsakovės darbuotojo kaltės ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2012-07-10 patikslintame ieškinyje ieškovo nurodyta, jog pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai spręsdami eismo įvykio metu (kai eismo įvykis įvyksta užsienyje) patirtos žalos administravimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ- Bendradarbiavimo nuostatai) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo.

18Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atveju 2010-08-16 eismo įvykio vietos valstybės Nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012). Pabrėžtina ir tai, kad Biuras neaiškina kitų valstybių nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybių nacionalinių draudikų biurų pateikta informacija.

19Nagrinėjamu atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį, bei pateikė reikalavimą Biurui. Šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateikė teismui, juos pagrįstai ir teisingai išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Tarp pateiktų dokumentų yra ir eismo įvykio šalies – Bielefeld policijos valdybos Kelių inspekcijos pareigūno pranešimas apie eismo įvykį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas policijos dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aktualu pažymėti, jog CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovė turi pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius. Šiuo atveju pati atsakovė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas antrosios transporto priemonės vairuotojas, t. y. paneigiančių Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012).

20Dėl žalos dydžio pagrįstumo

21Apeliantė nurodo, kad Biuras nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos žalos dydį. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

22Pirma, ieškovo 2012-10-19 rašte yra nurodyta, iš ko susideda Biuro reikalaujama grąžinti suma – 21 551,28 Lt (6 241,68 EUR). Be to, kartu su minėtu raštu ieškovas pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį (CPK 178 straipsnis) (t. 2, b. l. 35–66).

23Antra, kaip anksčiau nurodyta, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1471-253/2012).

24Trečia, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti išmokas eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui, yra pastarojo reikalavimas, o ne žalą pagrindžiančių dokumentų pateikimas. Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 4 punktą, Biurui pareikalavus, laiku nusiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi būti uždelstas išlaidų atlyginimas (t. 1, b. l. 130). Be to, atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 2 punktą, Biurui nesumokėjus reikalavimo per du mėnesius, mokėtinai sumai automatiškai taikomi 12 % per metus dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo reikalavimo dienos iki tos dienos, kai gavėjo bankas gauna mokėjimo pavedimą.

25Ketvirta, CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).

26Penkta, jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos draudimo išmokos pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė, tačiau, kaip jau minėta, CPK įtvirtina rungimosi principą – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliai atskleidžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, <...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė tik deklaratyviai neigė savo darbuotojo kaltės faktą bei žalos dydį, tačiau jokių duomenų bei įrodymų teismui nepateikė, todėl jos argumentai dėl kaltės ir žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

27Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą... 4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame su ieškiniu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį tenkino;... 6. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti... 7. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ADB „ERGO Lietuva“ ir... 11. 2011-10-28 buvo pateikta pretenzija dėl 21 551,28 Lt žalos regreso tvarka... 12. Dėl draudimo sutarties nutraukimo... 13. Apeliantė skunde cituoja Transporto priemonių valdytojų civilinės... 14. 2011-03-19 00.00 val. Sutarties 1.5 punkte šalys numatė draudimo įmokos... 15. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad ADB... 16. Dėl atsakovės darbuotojo kaltės ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų... 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2012-07-10 patikslintame ieškinyje... 18. Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 19. Nagrinėjamu atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas... 20. Dėl žalos dydžio pagrįstumo... 21. Apeliantė nurodo, kad Biuras nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių... 22. Pirma, ieškovo 2012-10-19 rašte yra nurodyta, iš ko susideda Biuro... 23. Antra, kaip anksčiau nurodyta, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų... 24. Trečia, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti... 25. Ketvirta, CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas –... 26. Penkta, jokių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir išmokėtos... 27. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 28. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti...