Byla e2-1839-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria viešajai įstaigai „Sirokomlės parkas“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria viešajai įstaigai „Sirokomlės parkas“ iškelta bankroto byla.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei viešajai įstaigai „Sirokomlės parkas“ (toliau – VšĮ „Sirokomlės parkas“ arba atsakovė) iškėlimo.
    2. Ieškovė nurodė, kad VšĮ „Sirokomlės parkas“ 15 419,15 Eur dydžio įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2015 m. lapkričio 25 d. Įstaiga neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Lietuvos antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimas iš įstaigos vykdomas 3 vykdomosiose bylose. Įstaigoje nėra nei vieno darbuotojo, nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad įstaiga nevykdo veiklos ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
    3. Bylos nagrinėjimo metu teisėjos 2017 m. birželio 18 d. rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas VšĮ „Sirokomlės parkas“ dalininkas D. N..
    4. Trečiasis asmuo D. N. atsiliepime į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos VšĮ „Sirokomlės parkas“ iškėlimo nurodė, kad įstaiga, siekdama suvienyti kultūros ir meno žmones kaimo vietovėse, įtraukti Vilniaus rajono jaunimą ir pensinio amžiaus žmones į etnokultūrinę veiklą ir vykdyti kitą su tuo susijusią veiklą, vykdė organizacinę įvairių renginių veiklą, taip pat teikė renginiams maitinimo paslaugas. Kadangi įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija kelių klientų nutrauktos paslaugų teikimo sutartys sudarė bendrovei finansinių sunkumų. 2015 metais, siekiant sumažinti įstaigos kreditorinius įsipareigojimus, buvo parduotas įstaigos turtas ir tokiu būdu bandyta toliau vykdyti įstaigos veiklą. Įstaigos finansinei būklei negerėjant, buvo nuspręsta nutraukti visas darbo sutartis. Pardavus įstaigos turtą ir nutraukus darbo sutartis, faktiškai VšĮ „Sirokomlės parkas“ vykdyta veikla nebuvo nutraukta. 2017 metais VšĮ „Sirokomlės parkas“, atstovaujama dalininko D. N., sudarė kelias preliminariąsias sutartis su užsakovais dėl maitinimo paslaugų teikimo įvairiems renginiams. Tačiau dėl nuo ne VšĮ „Sirokomlės parkas“ priklausančių priežasčių didžioji dalis sudarytų sutarčių, iš kurių buvo planuojama gauti pajamas, užsakovų iniciatyva buvo nutrauktos. Šiuo metu yra viena galiojanti sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo. Renginys bei atitinkamai sutarties vykdymas numatytas 2017 m. spalio mėnesį. Įstaiga formaliai atitinka ĮBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką, tačiau vertinant jos finansinės atskaitomybės dokumentus prioritetas turėtų būti teikiamas įstaigos ūkinės komercinės veiklos tolimesniam vykdymui ir tęsimui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė VšĮ „Sirokomlės parkas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. K., nustatė bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratoriui turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
    2. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitros ir viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad VšĮ „Sirokomlės parkas“ registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, turi 3 031,12 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 15 224,90 Eur mokestinių nepriemokų įsiskolinimą.
    3. Remdamasis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad VšĮ „Sirokomlės parkas“ atžvilgiu yra užvestos 3 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma 13 981,13 Eur.
    4. Įvertinęs VšĮ „Sirokomlės parkas“ balanso duomenis už 2016 m. laikotarpį, teismas konstatavo, kad įstaiga ilgalaikio turto neturi, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 16 783 Eur. Remiantis VšĮ „Sirokomlės parkas“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įstaiga deklaravusi 0 Eur pelną.
    5. Teismas, įvertinęs atsakovės teismui pateiktas 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 5 d. preliminariąsias maitinimo paslaugų pirkimo sutartis, konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 5 d. sudaryta sutartis turėjo būti įvykdyta 2017 m. gegužės 13 d., sutarties kaina – 9 500 Eur, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė duomenų apie tai, ar ši sutartis buvo įvykdyta, ar įmonė gavo iš jos lėšų. Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 26 d. sutartis turi būti įvykdyta 2017 m. spalio 28 d., planuojama sutarties kaina – 8 700 Eur, tačiau šios nutarties priėmimo dieną teismas negali įvertinti, ar atsakovė už šios sutarties įvykdymą gaus lėšų. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu atsakovė įvykdžiusi antrąją sutartį gautų 8 700 Eur pajamų, jos būsena vis tiek atitiktų ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai, t. y. 18 256,02 Eur (3 031,12 Eur + 15 224,90 Eur = 18 256,02 Eur) viršytų pusę jos galimai gautinos 8 700 Eur sumos (18 256,02 Eur / 2 = 9 128,01 Eur).
    6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonėje ilgalaikio turto nėra, yra sudaryta viena preliminarioji sutartis. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog su skolininkais būtų sudaręs skolų atidėjimo sutartis ar kitais būdais nukėlęs prievolių vykdymo terminus.
    7. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
    1. Trečiasis asmuo D. N. atskirajame skunde prašo:
    1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei VšĮ „Sirokomlės parkas“ iškėlimo;
    2. netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios įmonės savininkui nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį bankroto administratoriui turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
    1. Trečiojo asmens D. N. atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Neginčytina, kad atsakovė formaliai atitinka ĮBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką, tačiau šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotiems rodikliams, o aplinkybėms, leidžiančioms teigti, kad yra reali galimybė atkurti atsakovės mokumą. Tokios pat pozicijos laikomasi teismų praktikoje, akcentuojant tai, kad balanso duomenys yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, Tačiau jie neturi būti vertinami formaliai, būtina atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip veiklos vykdymą, pajamų gavimą ir kt.
    2. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė išsamiai neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumos – aktualių įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų, pateiktų sutarčių, neatsižvelgė į įstaigos ūkinės komercinės veiklos vykdymą ir tęsimą, vykdomos veiklos perspektyvumą bei rentabilumą.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės sudarytas preliminariąsias maitinimo paslaugų pirkimo sutartis, iš kurių 2017 metais buvo planuojama gauti 8 700 Eur pajamų. Šios sutartys patvirtina, kad atsakovė tęsia veiklą, gauna pajamų, t. y. nėra “beviltiškas” rinkos dalyvis. Kartu su atskiruoju skundu pateikiamos dar dvi sudarytos naujos preliminariosios maitinimo paslaugų pirkimo sutartys, iš kurių per ateinančius tris mėnesius planuojama gauti dar 3 600,00 Eur. Gautas pajamas planuojama panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.
    4. Kartu su atskiruoju skundu taip pat teikiamas su dalininke I. G. sudarytas susitarimas dėl esančios skolos atidėjimo, pagal kurį atsakovės 11 536,29 Eur dydžio skolos I. G. grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 1 d. Taip pat teikiami kreditoriaus D. N. pranešimai, kuriais D. N. sutiko 10 803,32 Eur skolos ir 2 893,71 Eur skolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2018 m. gruodžio 1 d. Teikiami susitarimai bei pranešimai dėl atsakovės skolų mokėjimo atidėjimo pagrindžia, kad yra reali tikimybė atkurti atsakovės mokumą – neiškėlus įstaigai bankroto bylos bei jai įvykdžius sudarytas preliminariąsias sutartis, visas iš šių sutarčių gautas pelnas galės būti nukreiptas padengiant įstaigos mokestines prievoles, t.y. atsiskaitant su ieškove VMI.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratoriui turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šis teismo įpareigojimas yra perteklinis ir neatitinka ĮBĮ bei Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja, kad viešosios įstaigos ir jos dalininko turtas yra atskirtas. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešoji įstaiga ? tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: 1) dalininkų kapitalas; 2) pelnas (nuostolis); 3) perkainojimo rezervas; 4) rezervai iš pelno. Viešosios įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Esant šiam teisiniam reglamentavimui yra visiškai nepagrįstas teismo reikalavimas įstaigos savininkui pateikti duomenis apie savo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą.
    1. Ieškovė VMI atsiliepime į trečiojo asmens D. N. atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
    2. Ieškovės VMI atsiliepimas į trečiojo asmens D. N. atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės veiklos tęstinumo, būdų ir priemonių veiklai vystyti ieškojimo, sudarytų preliminariųjų sutarčių bei galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės pateiktos preliminariosios sutartys nepatvirtinta įstaigos veiklos tęstinumo, nes nesudarius pagrindinių sutarčių neatsiranda pareigos vykdyti tokias sutartis. Juo labiau, nagrinėjamu atveju per 2017 metų devynis mėnesius nebuvo vykdoma nei viena iš sutarčių. Taigi, kritiškai vertintinas atskirajame skunde nurodomas preliminarių sutarčių skaičius, juo labiau, nesant jokių įrodymų, kad jos buvo sudarytos, kad nors viena preliminarioji sutartis bus pasirašyta kaip pagrindinė ir vykdoma.
    2. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma 18 256,02 Eur dydžio įstaigos skola kreditoriams, tačiau paties trečiojo asmens su atskiruoju skundu pateikti pranešimai ir susitarimas, sudarytas su kreditore I. G., patvirtina, kad įsipareigojimų yra 25 233,32 Eur daugiau, t. y. iš viso 43 489,34 Eur. Remiantis su atskiruoju skundu pateikto įstaigos balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, įstaigos nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) yra 67 211,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 68 684,00 Eur, o turtas yra tik trumpalaikis 12 300 Eur (kurį galimai sudaro preliminariose sutartyse sulygtas užmokestis už paslaugas). Šie duomenys patvirtina, kad įstaigos finansinė padėtis yra daugiau nei 3 kartus sudėtingesnė, nei yra nustatyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje.
    3. Įstaiga, neturėdama jokio turto ir nei vieno darbuotojo, esant įstaigos maitinimo paslaugų veiklai, kurios vykdymui reikalingi darbuotojai ir piniginės lėšos, nelaikytina objektyviai galinti padengti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Atskirasis skundas netenkintinas

    1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
    2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė VšĮ „Sirokomlės parkas“ bankroto bylą ir įpareigojo jos savininką pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

9Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

    1. Trečiasis asmuo D. N. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
    2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
    3. Pirmiausia pažymėtina, kad ne visi trečiojo asmens atskirajame skunde išvardinti pridedami dokumentai yra pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinus atskirojo skundo (dokumento Nr. DOK-50359) priedus, nustatyta, kad nepateiktas VšĮ „Sirokomlės parkas“ kreditorių sąrašas, kurio duomenimis apeliantas prašo remtis nagrinėjant jo skundą. Antra, visi kiti kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (VšĮ „Sirokomlės parkas“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos, 2016 m. gruodžio 1 d. susitarimas su kreditore I. G. dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. D. N. pranešimai dėl skolų sumokėjimo atidėjimo) sudaryti iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kas patvirtina, jog nurodyti dokumentai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks trečiojo asmens nerūpestingas elgesys nėra suderinamas su bankroto proceso tikslu kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą bei patenkinti visų įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
    4. Tačiau siekiant išsamiai ir visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl VšĮ „Sirokomlės parkas“ (ne)mokumo, trečiojo asmens kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314, 338 straipsniai).

10Dėl bankroto bylos VšĮ „Sirokomlės parkas“ iškėlimo

    1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
    2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, viešai prieinamus duomenis apie įstaigos valdomą turtą, transporto priemones, turimus darbuotojus, vykdomus išieškojimus, padarė išvadą, jog VšĮ „Sirokomlės parkas“ neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
    3. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės neginčija skundžiamoje teismo nutartyje nustatyto VšĮ „Sirokomlės parkas“ pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykio, tačiau laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įstaigos galimybes toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei atsiskaitinėti su kreditoriais. Atsakovės teigimu, VšĮ „Sirokomlės parkas“ sėkmingai tęsia veiklą, 2017 m. planuoja gauti 12 300 Eur pajamų, kurias skirs atsiskaitymui su kreditoriais, susitarė su kreditore I. G. atidėti 11 536,29 Eur dydžio skolos sumokėjimą iki 2018 m. gruodžio 1 d., su kreditoriumi D. N. atidėti 10 803,32 Eur ir 2 893,71 Eur skolų sumokėjimą iki 2018 m. gruodžio 1 d.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų apelianto argumentų, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
    5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė teismui einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat įstaigos kreditorių ir skolininkų sąrašų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2016 m. laikotarpį, remiantis kuriais, atsakovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 16 783 Eur, įstaiga veikia nuostolingai. Viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė turi 3 031,12 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir 15 224,90 Eur mokestinių nepriemokų įsiskolinimą. Neturėdamas duomenų apie kitus atsakovės kreditorius ir konstatavęs, kad faktiškai atsakovė neturi jokio turto ir(ar) piniginių lėšų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė atitinka ĮBĮ įtvirtintą nemokios įmonės būseną. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apelianto pateikti nauji įrodymai. Remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikį turtą sudaro 12 300 Eur, kuriuos atsakovė planuoja gauti sėkmingai įvykdžius preliminariąsias maitinimo paslaugų pirkimo sutartis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 68 843,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 18 256 Eur. Įtraukdama gautinas pinigines lėšas į trumpalaikį turtą, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai įvykdė 2016 m. lapkričio 5 d. (9 500 Eur sumai) preliminariąją maitinimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. gegužės 13 d. Kaip teisingai nurodyta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą, tokio pobūdžio sutartys nepatvirtinta veiklos tęstinumo ir atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nes nesudarius pagrindinių sutarčių nekyla ir pareiga vykdyti preliminariųjų sutarčių įsipareigojimus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad bent viena preliminarioji maitinimo paslaugų pirkimo sutartis buvo tinkamai įvykdyta bei už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, nėra aišku, kaip tokio pobūdžio sutartys būtų įgyvendintos be papildomų sąnaudų, jeigu jos tiesiogiai susijusios su maitinimo paslaugų teikimu.
    6. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be skolų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams (18 256 Eur), atsakovė turi 1 406,22 Eur dydžio skolą buvusiam darbuotojui J. T., kuri priteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3218-803/2015. Viso atsakovės įsipareigojimai, be kreditoriams D. N. ir I. G. atidėtų skolų, sudaro 19 662,22 Eur. Todėl net ir įvykdžius atsakovei 2016 m. balandžio 26 d. preliminariąją maitinimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios įvykdymo terminas numatytas 2017 m. spalio 28 d., jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės.
    7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos turimo turto vertės, tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas negali būti taikomas reabilitaciniam tikslui bei šiai įstaigai keltina bankroto byla.
    8. Apeliantas, tvirtindamas, kad VšĮ „Sirokomlės parkas“ toliau vykdo veiklą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ši įstaiga tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, pradelsti įsipareigojimai sumažėjo bei ji turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

11Dėl teismo įpareigojimo pateikti įmonės savininko duomenis apie turtą

    1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratoriui turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
    2. Trečiasis asmuo su tokiu teismo įpareigojimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad viešosios įstaigos ir dalininko turtas atskirtas, todėl viešosios įstaigos bankroto byloje negali būti reikalaujama pateikti duomenis apie šios įstaigos savininko turimą turtą.
    3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia trečiojo asmens pozicija. Atsakovė yra viešoji įstaiga, kuri pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viešąją įstaigą priskyrė prie neribotos civilinės atsakomybės viešųjų juridinių asmenų bei pareikalavo pateikti duomenis apie šios įstaigos savininko turimą turtą.
    4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ši pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis pakeičiama.

12Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

14„Iškelti atsakovui VšĮ „Sirokomlės parkas“, juridinio asmens kodas 302461230, bankroto bylą.

15Paskirti įmonės bankroto administratoriumi A. K. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA342).

16Pritaikyti bankrutuojančios VšĮ „Sirokomlės parkas“, juridinio asmens kodas 302461230, nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

17Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

18Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:

191) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

202) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

213) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.

22Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

23Nustatyti bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratoriui turi būti perduotas įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai.

24Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

25Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, pateikti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims, apie bankroto bylos iškėlimą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

26Įpareigoti bankroto administratorių raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir savo duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę)“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas,... 4.
  1. Ginčo esmė
      5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
        1. Vilniaus apygardos teismas... 7. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 8. Atskirasis skundas netenkintinas
              9. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui,... 10. Dėl bankroto bylos VšĮ „Sirokomlės parkas“ iškėlimo
                11. Dėl teismo įpareigojimo pateikti įmonės savininko duomenis apie turtą 12. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 13. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti ir... 14. „Iškelti atsakovui VšĮ „Sirokomlės parkas“, juridinio asmens kodas... 15. Paskirti įmonės bankroto administratoriumi A. K. (bankroto administravimo... 16. Pritaikyti bankrutuojančios VšĮ „Sirokomlės parkas“, juridinio asmens... 17. Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo... 18. Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:... 19. 1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte... 20. 2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą... 21. 3) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir... 22. Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas... 23. Nustatyti bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties... 24. Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto... 25. Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių... 26. Įpareigoti bankroto administratorių raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną...