Byla e2-1526-943/2015

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Alinavos aidas“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alinavos aidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4216-881/2015 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Alinavos aidas“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Alinavos aidas“ iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5VMI prie FM kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Alinavos aidas“ iškėlimo. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovės nemokumo faktą patvirtina tokie argumentai: 1) 2015-03-09 duomenimis atsakovė biudžetui skolinga 1457,87 Eur; 2) VMI prie FM, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą iš atsakovės pagal 2013-02-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-14123 (toliau – Sprendimas), kreipėsi į antstolę D. P.. Antstolė 2015-03-13 grąžino sprendimą su išieškojimo negalimumo aktu; 3) antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdomos 25 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma – 5809,22 Eur; 4) VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės nuosavybės teise privalomai registruoto turto neturi; 5) pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą balansą 2012-12-31 būklei Bendrovės turtas 2012 m. sudarė 16088,97 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18052,59 Eur, t. y. bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę viso balanse apskaitomo turto vertės.

6Atsakovas UAB „Alinavos aidas“ atsiliepimo į ieškinį ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė.

7Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovo skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. kovo 30 d. buvo 306,43 Eur, iš jų 263,41 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už 2015 m. vasario mėn. ir 43,02 Eur delspinigių. Pažymėjo, kad UAB „Alinavos aidas“ sąskaitoje piniginių lėšų judėjimas nevyksta nuo 2013-09-30.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Alinavos Aidas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Mindas“. Nurodė, kad aktualių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovas nepateikė, paskutiniai pateikti už 2012 metus. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. 2015 m. kovo 9 d. duomenimis atsakovo skola valstybės biudžetui sudarė 1 457,87 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. gegužės 22 d. duomenimis – 1 153,24 Eur. Išieškoti skolos ne teismo tvarka VMI prie FM nepavyko – sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdžiusi antstolė 2015 m. vasario 10 d. jį grąžino VMI prie FM su išieškojimo negalimumo aktu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės UAB „Alinavos Aidas“ nemokumą ir bendrovei iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11Atsakovas UAB „Alinavos aidas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-4216-881/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo. 2012 m. gruodžio 31 d. balansas nepagrindžia įmonės nemokumo. Beveik visi įmonės įsipareigojimai pagal 2012-12-31 balansą susidarė būtent dėl to, jog direktorė skolino savo asmenines lėšas tam, kad būtų laiku ir tinkamai atsiskaitoma su tiekėjais. Direktorė bendrovei buvo paskolinusi 43181,22 Lt, taigi likę įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusės į 2012 metų balansą įrašyto turto vertės (55552/2= 27776), nes įsipareigojimai tiekėjams sudarė 19150,78 (62332-43181,22)). Nurodoma, jog direktorės reikalavimas nepragrįstai buvo įtrauktas nustatant įmonės nemokumo faktą, nes ji, kaip direktorė, pinigus skolino vykdydama fiduciarines pareigas bendrovei ir, visų pirma, siekė išvengti įmonės nemokumo, o ne savo reikalavimo patenkinimo.
2. Atsakovė nebuvo informuota apie inicijuotą bankroto bylą, t. y. buvo pažeista imperatyvi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojanti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, dėl ko atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti procese, pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų, aplinkybių. Pažymima, kad VMI prie FM buvo žinomas įmonės veiklos adresas – Puorių k., Širvintų r. (kelias Vilnius-Panevėžys) 38 km), kadangi 2015 m. kovo 19 d. VMI prie FM atliko bendrovės veiklos patikrinimą, todėl VMI prie FM veiksmai, teismui nurodant netinkamą atsakovo adresą – Gynėjų g. 4-431, Vilnius, laikytini nesąžiningais, pažeidžiančiais rungimosi bei lygiateisiškumo principus ir atimančiais galimybę iš atsakovės savo poziciją išreikšti teisme.

12VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 nutartį c. b. Nr. B2-4216-881/2015, kuria UAB „Alinavos aidas“ iškelta bankroto byla. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui netaikoma ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalies pagrindu. VMI prie FM taip pat tinkamai įgyvendino ir ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus bei pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. VMI prie FM vertinimu atsakovė yra nemoki, nes bendrovei taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, atsakovė realizuotino turto neturi, visos išieškojimo galimybės išnaudotos, antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Alinavos aidas“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

17Dėl naujų įrodymų

18Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme – 2012-01-01 – 2012-12-31 sąskaitų aktyvumo ataskaitą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi atsakovo pateikti nauji įrodymai (2012-01-01 – 2012-12-31 sąskaitų aktyvumo ataskaita), todėl jie prijungiami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

19Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos taikymo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu

20Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo savininkui, jeigu pastarasis gali atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo neturi būti siurprizas skolininkui, o pastarasis turi būti įspėtas apie kreditoriaus ketinimus ir apie bankroto grėsmę. Tačiau, ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, išimtis, t. y. jei kreditoriaus pareiškimas grindžiamas tuo, kad priverstinio vykdymo procesas buvo nesėkmingas, skolininkui nebereikia priminti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, nes vykdymo procese jam raginimą įvykdyti prievolę siuntė antstolis. Taigi, kreditoriui, norinčiam pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, reikalinga atitikti (įgyvendinti) dvi sąlygas: pirma, skolininkas turi neturėti turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; antra, kreditorius (kreditoriai) turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalis).

21Iš bylos faktinių aplinkybių ir byloje esamų įrodymų matyti, kad VMI prie FM kreipėsi į antstolę D. P. dėl 779,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Alinavos aidas“ pagal VMI prie FM viršininko 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-14123. 2015 m. vasario 10 d. Patvarkyme dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, antstolė D. P. nurodė, kad vykdydama sprendimą išieškotojo VMI naudai nustatė, kad skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, nėra, todėl, vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, antstolė vykdomąjį dokumentą grąžino VMI prie FM. Šis antstolės patvarkymas VMI prie FM gautas 2015-02-13, o pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateiktas 2015-03-12, t. y. nepraleidus ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pastarasis nebuvo informuotas apie inicijuotą bankroto bylą, taip pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Teismui nustačius, kad VMI prie FM neturėjo pareigos imtis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo argumentai, susiję su jo veiklos adresais, taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.

22Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

23Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovei išdėstyti savo poziciją teisme, pažeisti rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Su tokais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d., ĮBĮ 6 str. 2 d.). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Alinavos aidas“ būtų nurodęs kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, priešingai ir atskirajame skunde apeliantas nurodo tą patį adresą, nors kartu nurodo ir vykdomos veiklos adresą, tačiau, teismo nuomone, tai, kad VMI prie FM darbuotojas atliko atsakovo veiklos (kavinės) vietoje kontrolinį pirkimą, inventorizavo grynuosius pinigus, ir nurodė 2015-03-19 Faktų fiksavimo pažymoje kokio vietoje toks patikrinimas buvo atliktas, nebuvo pagrindu VMI prie FM pripažinti, jog būtent šiuo adresu turėtų vykti susirašinėjimas ir dokumentų įteikimas su bendrovės administracija. Todėl teismas pripažįsta, jog visas susirašinėjimas atsakovo buveinės registracijos adresu laikytinas tinkamu (CK 2.49 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, jog teismas visus procesinius dokumentus siuntė ir Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės direktorės R. R. gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir šiuo adresu šių dokumentų įteikti nepavyko, kadangi pašto siuntos nebuvo atsiimtos.

25Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal šios bylos duomenis apeliantas nebuvo nurodęs jokio kito procesinių dokumentų įteikimo adreso. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

26Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybės pozityviosios pareigos užtikrinant šią teisę nėra absoliučios ir asmens teisė dalyvauti procese nereiškia valdžios institucijų pareigos „pristatyti“ jį į teismą, jei jis pats nerodo pakankamai pastangų dalyvauti procese. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga. Šioje byloje pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, buvo skelbiamas specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo – tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą. Šiuo atveju atsakovas buvo informuotas apie teismo priimtą procesinį sprendimą, jį skundė apeliacine tvarka. Taigi atsakovui buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę byloje sprendžiamais klausimais. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jo nuomone, reikšmingus sprendžiant jo nemokumo klausimą, šie įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo priimti ir vertinami, taigi jo teisė į teisminę gynybą šiuo aspektu nebuvo apribota.

27Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir atsakovo mokumo

28Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

29Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Alinavos aidas“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).

30Pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė nustatęs šias faktines aplinkybes: pirma, atsakovas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė aktualių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, paskutiniai pateikti – už 2012 metus; antra, viešųjų registrų duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; trečia – skola valstybės biudžetui 2015 m. kovo 9 d. duomenimis sudarė 1 457,87 Eur, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui naujausiais 2015 m. gegužės 22 d. duomenimis – 1 153,24 Eur; ketvirta, VMI prie FM nepavyko išieškoti skolos ne teismo tvarka – VMI prie FM sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdžiusi antstolė 2015 m. vasario 10 d. grąžino jį pareiškėjai kartu su išieškojimo negalimumo aktu. Savo ruožtu atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodydama, kad bendrovė yra moki.

31Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Nagrinėjamoje situacijoje apeliantas kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tik sąskaitų aktyvumo ataskaitą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, pagrindžiančią, jog minėtu laikotarpiu atsakovo direktorė skolino savo asmenines lėšas bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis atsakovo pridėtas dokumentas nesuteikia jokių duomenų apie finansinę padėtį bankroto bylos iškėlimo dienai. Bendrovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujausio balanso (kuris taip pat nepateiktas ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui), kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie galėtų pagrįsti/paneigti atsakovo (ne)mokumą, nenurodė, koks šiuo metu yra įmonės realus turtas ir kokiems kreditoriams yra suėję prievolių įvykdymo terminai. Pažymėtina, jog tokių duomenų pirmosios instancijos teismas reikalavo 2015-03-20 pranešimu ir net nustačius, jog jis nebuvo įteiktas atsakovui, atsakovas turėjo galimybę šiuos duomenis pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, šiam nepateikus jokių jo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, taip pat šio pobūdžio bylose vyraujant viešajam interesui, pagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais apelianto turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus. Nors nesutiktina su VMI prie FM argumentais, jog vien 2012 metų įmonės balansas rodo atsakovo nemokumą, nes įmonės balanse nurodytos per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurie pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, negalima 2012 metų balanso vertinti ir kaip atspindinčio tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo ir kartu su juo pateiktų įrodymų, atsakovo direktorė įnešė 43181,22 Lt sumą tam, kad įmonė galėtų tinkamai ir laiku atsiskaityti su tiekėjais. Šis faktas apeliacinės instancijos teismo vertinimu gali reikšti įmonės vykdomos veiklos sunkumus, kuomet gaunamo pelno nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais. Pažymėtina, jog dar 2012 m. balanse nurodyta, jog tiek 2012, tiek 2011 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga. Be to, pagal 2012 m. atsakovo balansą, didžiąją dalį turimo turto ir sudarė būtent pinigai ir pinigų ekvivalentai (40 933 Lt iš 55 552 Lt), o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma siekė 62 232 Lt. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie vėlesnius bendrovės veiklos rodiklius, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį. Todėl vertinant atsakovo (ne)mokumo klausimą, vadovaujamasi šalių pateiktais argumentais, įrodymais ir viešai prieinama informacija, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 26 d. priimtos nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą, pagrįstumą: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo sąskaitoje piniginių lėšų judėjimas nevyksta nuo 2013-09-30; 2) antstolė D. P. Patvarkyme dėl vykdomojo dokumento grąžinimo nurodė, kad skolininko vardu areštuoto turto ir pajamų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, nėra. Tai, kad atsakovas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto patvirtina ir išrašai iš VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“. Šie duomenys taip pat leidžia abejoti 2012 m. balanse nurodyto ilgalaikio turto verte (4 359 Lt); 3) atsakovė valstybės biudžetui skolinga 1 457,87 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 153,24 Eur. Priešingai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo ir 2015-08-10 sudarė 1890,48 Eur. Šios aplinkybės, kurių nepaneigė atsakovas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Alinavos aidas“ yra nemoki įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovas ketina ir bus pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.