Byla e2A-618-527/2015
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – A. G.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3868-179/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui J. T. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – A. G.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškinyje prašė teismo pašalinti neteisėtos statybos padarinius – įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas sodo pastato, unikalus Nr. ( - ), dalis, sutvarkyti statybvietę, jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti atsakovą mokėti 100 Lt baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, 2010 m. vasarą savo žemės sklype, esančiame( - ), rekonstravo sodo pastatą 13,7 m x 6,45 m užstatymo ploto ir 7,60 m aukščio. Atlikti šie statybos darbai: pakelta stogo konstrukcija, po pakeltu stogu išmūrytas erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos 5,86 m x 05m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto, virš verandos po pakeltu sodo pastato stogu įrengtas balkonas su įėjimu iš mansardos patalpos. Statinio statybos rūšis – rekonstravimas. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovė surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014-04-09. Atsakovo prašymu ieškovė pratęsė įvykdymo terminą iki 2014-07-09. Atsakovas ieškovės nurodymo neįvykdė nustatytu laiku, savavališkai perstatytų sodo pastato dalių ir jų neišardė.

4Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. G. ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovas savavališkai rekonstravo ir pertvarkė sodo pastato dalis į gyvenamąjį namą, turintį daugiau kaip 100 kv. m bendro ploto, neturėdamas tam statybą leidžiančio dokumento ir piktybiškai nereagavo ir nevykdė ieškovės reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius ar gauti statybą leidžiantį dokumentą, nors tam turėjo pakankamai laiko, t. y. daugiau nei kalendorinius metus nuo įspėjimo ir keturis nuo statybų pradžios.

5Atsakovas prašė nustatyti ne mažesnį kaip vienerių metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir leisti įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą sodo pastatui (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1810-7503), esančio( - )., įteisinimui, jei per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas sodo pastato (unikalus Nr. 4400-1810-7503) dalis ir sutvarkyti statybvietę, o jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti atsakovą mokėti 100 Lt (29 Eur) baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Teismas priteisė iš atsakovo 144 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt turėtų pašto išlaidų, viso bendrai 158 Lt (46 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8Teismas nustatė, kad žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame( - ), atsakovas 2010 metų vasarą savavališkai pasistatė 5,45m x 4,05 m 3,09 m stoginę bei pakėlė sodo pastato stogą ir įsirengė papildomas patalpas mansardoje. Ieškovė konstatavo, kad neturint statybą leidžiančio dokumento atsakovas rekonstravo sodo pastatą (unikalus Nr. ( - )) 13,7 m x 6,45 m užstatyto ploto ir 7,60 m aukščio. Atlikti šie statybos darbai: pakelta stogo konstrukcija, po pakeltu stogu išmūrytas erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos 5,86 m x 0,5 m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto, virš verandos po pakeltu sodo pastato stogu įrengtas balkonas su įėjimu iš mansardos patalpos. Statinio statybos rūšis – rekonstravimas. Statinio kategorija – neypatingas statinys.

9Sodo pastatas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.06: 2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813, nepriskiriamas ypatingam statiniui, todėl pagal Statybos įstatymo 2 str. 94 d. priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Neypatingo statinio rekonstravimo atveju rengiamas statinio rekonstravimo projektas ir privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 18 d., STR 1.01.08:2002 9 p., atsakovo atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui, o aplinkybė, kad ieškovei nebuvo pateiktas sodo pastato Žemės sklype rekonstravimo projektas bei leidimas rekonstruoti sodo pastatą, patvirtina savavališkos statybos faktą. Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nustato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Teismas konstatavo, kad atsakovas savavališkai rekonstruodamas sodo pastatą, esantį žemės sklype, pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktus, 23 str. 28 d. Atsakovas ir po savavališkos statybos akto surašymo per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kadangi atsakovo atlikti statybos darbai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos reikalavimams, savavališka statyba nesukėlė jokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, teismas pripažino, jog atsakovui tikslinga leisti pasinaudoti teise per atitinkamą terminą įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toks savavališkos statybos padarinių šalinimas nepažeis viešo intereso, kurį gina ieškovė, o reikalavimas išardyti savavališkai rekonstruotą sodo pastatą būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 9 d., statytojui nevykdant teismo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinys išardomas statytojo lėšomis. Teismas, įvertinęs savavališkai statybai įteisinti reikalingų procedūrų kiekį, jų apimtį, taip pat tai, kad atsakovas gaus leidimą rekonstruoti sodo pastatą, teismas sprendė, kad vienerių metų terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Trečiasis asmuo A. G. be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimą dalyje įpareigoti atsakovą per vienerius metus laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą sodo pastatui (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), esančio( - ), įteisinimui, jei per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas sodo pastato (unikalus Nr. ( - )) dalis ir sutvarkyti statybvietę ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

12Apeliantė nurodė, kad teismas, aiškindamas įstatymą, netinkamai taikė ir aiškino nurodytus kriterijus. Teismo sprendimo dalis prieštarauja CPK 1.2 str. nuostatoms dėl teisinio santykio subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, įstatymo apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, geros moralės principams, asmenų turtui, sveikatai, jų teisėms ir teisėtiems interesams bei esmingai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Teismas atsakovui sudarė sąlygas įteisinti teisės pažeidimą, esant neišspręstam kitam teisės pažeidimui dėl neteisėto apeliantei ir M. B. priklausančios privačios nuosavybės teise žemės sklypo dalies pagrobimo neteisėtais veiksmais, savavališkai rekonstruojant sodo pastatą. Rekonstruojant sodo pastatą, atsakovas savavališkai užėmė gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybėje esančią žemės dalį, perkeliant ir pastatant tvorą ant apeliantės, iš vienos pusės, ir M. B., iš kitos pusės, žemės sklypų dalies, tokiu būdu sodo pastatą savavališkai priartinant prie gretimų (kaimyninių) žemės sklypų savininkų ribos, nesilaikant Statybos įstatymu nustatyto 3 metrų atstumo nuo gretimo žemės sklypo ribos. Teismo sprendimo dalis prieštarauja viešam interesui, nes įtvirtinamas kitas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio vyksta ginčas. Nurodyti pažeidimai nenugriovus tvoros ir sodo pastato rekonstruotos dalies kitokiu būdu negali būti pašalinti, nes apeliantė niekada nesutiks ir neduos sutikimo šiuos teisės pažeidimus įteisinti. Dėl įstatymo pažeidimų negavus apeliantės sutikimo, atsakovas negalės gauti statybą leidžiantį dokumentą sodo pastato rekonstrukcijai.

13Teismas neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylos esmės ir netinkami taikė ir aiškino CPK 4.103 straipsnio nuostatas. Nurodyta teisės norma reglamentuoja, kad „jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai ar ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, koks statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai nustato įstatymai“. Savavališką sodo pastato rekonstrukciją, neturint statybą leidžiančio dokumento, ieškovė užfiksavo 2013-09-19 surašydamas savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130919-00053-(14.12), įpareigojo atsakovą nevykdyti statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2013-10-09 ieškovė privalomu reikalavimu atsakovui nustatė terminą pašalinti savo lėšomis savavališkos statybos padarinius iki 2014-04-09 bei nurodė, kad atsakovas kreiptųsi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus. Atsakovas į tai nereagavo ir nurodymo nevykdė. Ieškovei papildomai patikrinus ir radus tuos pačius pažeidimus, atsakovas 2014-04-08 pasiprašė pratęsti šį terminą ir ieškovė sutiko pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2014-07-09. Atsakovas ir šį kartą sąmoningai nereagavo ir gera valia nieko nedarė, žinodamas, „ jog Inspekcijos nurodymai jų kompetencijos klausimais privalomi visiems su teritorijų planavimų ir statyba susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat savivaldybėms (2004-07-12 Vyriausybės nutarimas Nr. 867, 11 p., 12 p.)“. 2014-07-15 ieškovė patikrino, ar vykdomas privalomas nurodymas ir konstatavo, kad atsakovas privalomo nurodymo nevykdo ir 2014-08-20 kreipėsi į teismą. Tai tik patvirtina, kad atsakovas netgi nesiruošia šalinti savavališkos statybos padarinių, nes tam turėjo metus laiko, o teismas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, jį dar „pamalonino“ vieneriais metais šį terminą pratęsdamas, prieš tai pripažinęs, kad sodo pastato rekonstrukcija savavališka, padarinius būtina šalinti. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nuostatą, atsakovo savavališkos statybos statinių įteisinimui nustatydamas vienerių metų terminą, neatsižvelgdamas, kad ši galimybė jau išnaudota, o ir ieškovė prašė įpareigoti atsakovą likviduoti savavališkos statybos padarinius. 2014-08-20 atsiliepime atsakovas iš viso nepripažino ieškinio. Teismui atsakovo pateiktas 2014-09-01 UAB „Kaliforma“ paaiškinimas patvirtina, kad yra parengta dalis projektinės dokumentacijos atsakovui, tačiau UAB „Kalinforma“ paaiškinime nurodė ir pažeidimą, kad patikrinę vietoje rado, kad sodo pastatas yra arčiau nei STR nustatytas 3 m. atstumas nuo kaimyninio žemės sklypo ribos ir būtinas gretimo sklypo valdytojų sutikimas. Iki nebus pašalinti visi savavališkos statybos padariniai ir apeliantei atsakovas negrąžins savavališkai užimto žemės sklypo dalies, duoti tokį sutikimą, apeliantė kategoriškai atsisako. Sodo pastato savavališkai rekonstruota pastato dalis, susijusi ne vien su savavališka statyba, pažeidžiant įstatymų reikalavimus - neturint nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto bei leidimo rekonstruoti statinį, bet ir ryšium su tuo, su savavališku, neteisėtu gretimų žemės sklypų savininkų žemės sklypų dalies pagrobimu, tokiu būdu pažeidžiant 3 m. atstumą nuo statinio ir gretimo žemės sklypo ribos, pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, nuosavybės neliečiamumą, geros moralės ir kt. principus.

14Teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas ir dėl CPK 12, 17 str., 41 str. 2 d., CPK 47 str., imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimo. Civilinėje byloje yra duomenys, jog dėl atsakovo savavališkos sodo pastato rekonstrukcijos į ieškovę kreipėsi M. B., kurios teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Teismas apie pradėtą bylą privalėjo ją informuoti, tačiau to nedarė ir neįtraukė į bylą proceso šalimi, nors pareikštas ieškinys susijęs su jos teisėmis, o bylos išsprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Rekonstruotas statinys yra arčiau kaip 3 m atstumu nuo jai priklausančios namų valdos žemės sklypo ribos, o tvora pastatyta per visą atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgį, kuri ribojasi su M. B. namų valdos žemės sklypu 0,33 m. M. B. namų valdos žemės sklype LR Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių jie privalo laikytis ir nepažeisti, numatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą privalo: nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, <... ir kt.>. Atsakovas, rekonstruodamas sodo pastatą, pažeidė šią nuostatą. Kadangi M. B. dėl sveikatos sutrikimų sudėtinga nuvykti į teismą, sužinojusi apie civilinę bylą, pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime ir paprašė A. G., kad ji pateiktų teismui jos 2014-11-17 prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, kurį ji pateikė teismui posėdžio metu, tačiau teismas nesutiko priimti pareiškimo. Teismas tuo klausimu nepriėmė procesinio dokumento, o kartu atsisakė įtraukti M. B. trečiuoju asmeniu šioje byloje, motyvuojant, kad tai neturės reikšmės bylos nagrinėjimui. Apeliantė prašo prijungti 2014-11-17 prašymą prie bylos. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 12 str. (rungimosi principas) nuostata, M. B. prarado galimybę pateikti pirmos instancijos teismui įrodymus, nepagrįstai atsisakius į bylą ją įtraukti proceso šalimi, ir šių įrodymų būtinumas pateikti teismui iškilo vėliau, nes tai įvyko paskutinio teismo posėdžio metu.

15Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos K. T. 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

16Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Atsakovui savavališkos statybos aktas surašytas 2013-09-19, privalomasis nurodymas (reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius) – 2013-10-09, nustatant įvykdymo terminą ne vėliau kaip iki 2014-04-09 (vėliau šis terminas pratęstas iki 2014-07-09). Savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-705/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Atsakovo atžvilgiu taikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad sodo pastatas jau buvo pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre neišlaikant 3 metrų atstumo nuo gretimo žemės sklypo ribos. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo sodo pastatą. Atlikti šie statybos darbai: pakelta stogo konstrukcija, po pakeltu stogu išmūrytas erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos 5,86 m x 0,5 m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto, virš verandos po pakeltu sodo pastato stogu įrengtas balkonas su įėjimu iš mansardos patalpos. Statinio statybos rūšis - rekonstravimas. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neypatingo statinio rekonstravimo atveju rengiamas statinio rekonstravimo projektas bei privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Nagrinėjamu atveju gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas (kai statinys rekonstruojamas arčiau žemės sklypo ribos negu numatyta teisės aktuose) (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), 33.2 punktas, 34 punktas, 11 priedo 4 punktas) tėra vienas iš privalomų pateikti dokumentų gauti statybą leidžiančiam dokumentui – leidimui rekonstruoti statinį, todėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis dėl statybos įteisinimo negalimumo netaikytina. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad sodo pastato statyba (rekonstrukcija) teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai neleidžiama. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas savavališkai rekonstruoto statinio įteisinimo klausimas ir turi būti vertinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje išdėstytos aplinkybės. Inspekcijai, vykdančiai statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusiai, kad statyba yra savavališka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnis nustato imperatyvą, kad „jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą“. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pritaikyti kitokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą nei Inspekcija prašo. Ieškovė yra suinteresuota, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti, o konkretaus padarinių šalinimo būdo parinkimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu suteiktas teismui, vykdančiam teisingumą. Teismo sprendimas, kuriuo leista įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją, pats savaime nepažeidžia apeliantės teisių. Teismas skundžiamu sprendimu nesuteikė atsakovui teisės įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, bet suteikė vienerių metų terminą, per kurį atsakovas galės pasinaudoti suteikta teise įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją, o nepavykus įteisinti, įpareigotas išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas sodo pastato dalis ir sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasinaudodamas teismo suteikta teise, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalės pateikti gretimo žemės sklypo savininko (apeliantės) rašytinį sutikimą, nebent atsakovas kreipsis į teismą dėl leidimo įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo arba pertvarkys rekonstruotas sodo pastato dalis tokiu būdu, kad bus išlaikytas atstumas nuo gretimo žemės sklypo ribos, ir gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas taps nebereikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad tvora šioje byloje nepatenka į ginčo dalyką, dėl apeliantės argumentų, susijusių su tvoros statyba, ieškovas nepasisako. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai į bylą nebuvo įtraukta M. B., nes rekonstruotas statinys yra arčiau kaip 3 m. atstumu nuo jai priklausančios namų valdos žemės sklypo ribos, o tvora pastatyta per visą atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgį, kuris ribojasi su M. B. namų valdos žemės sklypu - 0,33 m. M. B. namų valdos žemės sklype“. Kaip nurodė ieškovė, tvora nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sodo pastatas, užfiksavus savavališką statybą, jau buvo pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neišlaikant 3 metrų atstumo nuo gretimo žemės sklypo (savininkės M. B.) ribos. „<...> statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų <...>“ (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sodo pastatas rekonstruotas sumažinant atstumą nuo gretimo žemės sklypo (nuosavybės teise priklausančio apeliantei) ribos, teisėtai ir pagrįstai į šią bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta apeliantė, o M. B. neįtraukta.

17Atsiliepime į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atsakovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, apeliantės naujai teikiamų įrodymų nepriimti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3868-179/2014, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Teismas visapusiškai ir objektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas.

18Atsakovas nurodė, kad 2010 metų vasarą rekonstravo sodo namelį. Tuo metu, kai vykdė rekonstrukcijos darbus ir vėliau nuo 2010 metų iki 2013 rugpjūčio mėn., nei apeliantė, nei jos motina M. B., nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, nesiskundė atitinkamoms institucijoms. Ieškovė, atlikusi patikrinimą, 2013-09-19 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130919-00053-(14.12), o 2013-10-09 surašė privalomąjį nurodymą–reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-131009-00013-(14.29). Savavališkos statybos padariniai po termino pratęsimo privalėjo būti pašalinti iki 2014-07-09. Atsakovas 2014-03-04 sudarė su UAB „Kaliforma“ projektavimo darbų sutartį Nr. 21/2014 dėl vienbučio gyvenamojo namo ( - )SB „Versmė“ rekonstravimo projekto. Projektas turėjo būti parengtas per du mėnesius. Per nustatytą terminą rekonstrukcijos projektas nebuvo parengtas ir nebuvo gautas leidimas statinio rekonstrukcijai. To neatliko UAB „Kaliforma“, atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, avansą sumokėjo, pateikė reikalaujamus dokumentus projektui parengti. Bylos nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teisme metu UAB „Kaliforma“ parengtas, tačiau iki galo nesuderintas rekonstrukcijos projektas buvo pateiktas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė šiuo metu nėra davusi sutikimo, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi nesilaikant 3 metrų atstumo nuo jos žemės sklypo ribos, UAB „Kaliforma“ šiuo metu rengia dar vieną rekonstrukcijos projektą, pagal kurį atlikus tik nežymius pakitimus (susiaurinus virš buvusios terasos įrengtą balkoną ir stogą) bus išlaikytas 3 metrų atstumas nuo apeliantės žemės sklypo ir jos sutikimas nebus reikalingas. Šiuo metu atstumas iki apeliantės žemės sklypo nuo rekonstruoto statinio apytiksliai yra 2,50 m.

19Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01, vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu nuo 2010-10-01 buvo numatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Inspekcijos reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos ir naujojo, nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leidžiama statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas yra galima ir esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių, suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis.

20Atsakovo atlikta sodo pastato rekonstrukcija apskritai yra galima, tik tam reikalinga teisės aktų nustatyta tvarka parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti Alytaus rajono savivaldybės leidimą rekonstrukcijai. Atsakovo atlikta sodo pastato rekonstrukcija nepažeidžia imperatyvių aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų, nesukėlė jokių neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams. Taip pat atsakovo atlikta sodo pastato rekonstrukcija esmingai nepažeidžia ir apeliantės interesų. Jai priklausantis žemės sklypas, kuris su atsakovo žemės sklypu ribojasi pietryčiuose, yra tuščias, jame nėra jokių apeliantei priklausančių statinių, žemė nedirbama, žemės sklype niekas neauginama ir tokio pobūdžio sodo pastato rekonstrukcija, kurią atliko atsakovas, nedaro apeliantei jokios žalos. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad tik praėjus 3 metams po atliktos sodo pastato rekonstrukcijos atitinkamoms institucijoms buvo parašytas skundas, kurį sąlygojo ne pati sodo pastato rekonstrukcija, o apeliantės ir atsakovo ginčai dėl šulinio. Buvo pradėtas rengti vienbučio gyvenamojo namo ( - )SB „Versmė“ rekonstravimo projektas, kurio galutinai nesuderintas variantas buvo pateiktas teismui. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas sąmoningai nereagavo į ieškovo nurodymus ir gera valia jų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tik vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nesutinka, jog sodo pastato rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi nesilaikant 3 metrų atstumo nuo jos žemės sklypo ribos, UAB „Kaliforma“ šiuo metu rengia dar vieną rekonstrukcijos projektą, pagal kurį atlikus tik nežymius pakeitimus (susiaurinus virš buvusios terasos įrengtą balkoną ir stogą) bus išlaikytas 3 metrų atstumas nuo apeliantės žemės sklypo ir jos sutikimas nebus reikalingas. Tokiu būdu bus nepažeisti statybos techninių reglamentų reikalavimai, atsakovui bus išduotas leidimas rekonstrukcijai, nereiks išardyti visų sodo pastato perstatytų, pertvarkytų dalių, o tik minimaliai pertvarkyti virš buvusios terasos įrengtą balkoną, jį susiaurinant, ir sutrumpinant virš balkono esančią stogo dalį, t. y. tokiu būdu bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

22Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui naujus įrodymus, tačiau aiškiai ir konkrečiai nepagrindžia, nenurodo priežasčių, kodėl jų nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš teikiamų dokumentų datų, visais šiais dokumentais apeliantė disponavo bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu ir galėjo juos pateikti. Be to, visi apeliantės naujai teikiami įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku – savavališka sodo pastato rekonstrukcija. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 2010 metais rekonstruojant sodo pastatą, atsakovas savavališkai užėmė gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybėje esančią žemės dalį, perkeliant ir pastatant tvorą ant jai, iš vienos pusės, ir M. B., iš kitos pusės, žemės sklypų dalies. Vykdant sodo pasato rekonstrukcijos darbus, nebuvo perkeliamos jokios tvoros, rekonstrukcija vykdyta atsakovo žemės sklypo ribose, ką patvirtina atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas ir ieškovės parengta situacijos schema prie 2013-09-19 statybos patikrinimo akto Nr. SPA-1647-(14.2). Rekonstrukcijos darbai taip pat aiškiai fiksuoti ir įvardinti - buvo pakelta stogo konstrukcija, po pakeltu stogu išmūrytas erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos 5,86 m x 0,5 m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto, virš jau nuo 2009 metų esamos ir įregistruotos terasos po pakeltu sodo pastato stogu įrengtas balkonas su įėjimu iš mansardos patalpos. Ginčas dėl tvorų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau atsiliepdamas į apeliacinį skundą atsakovas paaiškina, kad 2014 m. pavasarį senoje tvoroje buvo pakeisti 4 stulpeliai iš medinių į metalinius, tačiau visos tvoros vieta išliko ta pati, kaip ir buvo pastatyta apie 2000 metus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius tirdamas skundą nustatė, kad keturi pakeisti metaliniai stulpeliai į apeliantės žemės sklypą įsiterpia atitinkamai 0,10 m, 0,18 m, 0,11 m, 0,07 m (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-06-09 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-32 ir žemės sklypo, kadastro Nr. 3368/0002:40, naudojimo patikrinimo schema). Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. p. kaimo vietovėje bendrų riboženklių koordinačių skirtumas gali būti iki 0,3 metro, atsakovas tvorą perkėlė pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus nurodytus centimetrus, jokios bylos atsakovui nėra iškeltos, apeliantės teisės dėl tvoros pastatymo vietos nepažeidžiamos, o apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas sudarė atsakovui sąlygas įteisinti teisės pažeidimą esant neišspręstam kitam teisės pažeidimui dėl neteisėto apeliantei ir M. B. priklausančios privačios nuosavybės teise žemės sklypo dalies pagrobimo. Apeliantė sąmoningai nutyli, kad tvoras atsakovas yra perkėlęs ir tokiu būdu ginčas yra išspręstas. Tvoros perkėlimas netrukdo savavališkos statybos padarinių pašalinimui tokiu būdu, kad iki apeliantės žemės sklypo ribos būtų išlaikytas 3 metrų atstumas ir būtų gautas leidimas rekonstrukcijai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2014-01-05 raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-14 patvirtino, kad neinicijuos teisminio ginčo nagrinėjimo.

23Teismas pagrįstai netenkino M. B. prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi jos teisės ir teisėti interesai nepažeisti. Rekonstrukcija atlikta pagal senąsias ribas, Statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. nustato, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas statinio rekonstravimo atveju neprivalomas, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Atsakovas teismui pateikia ir prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-06-09 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-32 su žemės sklypo, kadastro Nr. 3368/0002:40, naudojimo patikrinimo schema, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-01-05 raštą Nr. 2SD-(14.2.104.)-14. Šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus apeliacinį skundą, siekiant paneigti apeliantės teiginius.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

27Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apelianto argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

29Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos K. T. 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

30Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kaip numatyta Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis konkrečiai reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą.

31Ieškovė, atlikusi patikrinimą, 2013-09-19 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130919-00053-(14.12), o 2013-10-09 surašė privalomąjį nurodymą–reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-131009-00013-(14.29). Savavališkos statybos padariniai po termino pratęsimo privalėjo būti pašalinti iki 2014-07-09.

32Atsakovas nurodė, jog 2014-03-04 sudarė su UAB „Kaliforma“ projektavimo darbų sutartį Nr. 21/2014 dėl vienbučio gyvenamojo namo( - )., SB „Versmė“ rekonstravimo projekto, kuris, turėjęs būti parengtas per du mėnesius, per nustatytą terminą nebuvo parengtas ir nebuvo gautas leidimas statinio rekonstrukcijai, nors atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, avansą sumokėjo, pateikė reikalaujamus dokumentus projektui parengti. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu UAB „Kaliforma“ parengtas, tačiau iki galo nesuderintas rekonstrukcijos projektas buvo pateiktas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė šiuo metu nėra davusi sutikimo, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi nesilaikant 3 metrų atstumo nuo jos žemės sklypo ribos, atsakovo teigimu, UAB „Kaliforma“ šiuo metu rengia dar vieną rekonstrukcijos projektą, pagal kurį atlikus tik nežymius pakitimus (susiaurinus virš buvusios terasos įrengtą balkoną ir stogą) bus išlaikytas 3 metrų atstumas nuo apeliantės žemės sklypo ir jos sutikimas nebus reikalingas.

33Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01, vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu nuo 2010-10-01 buvo numatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Inspekcijos reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos ir naujojo, nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leidžiama statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-705/201, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013 ir 2013-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Atsakovo atžvilgiu taikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kaip numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad sodo pastatas jau buvo pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre neišlaikant 3 metrų atstumo nuo gretimo žemės sklypo ribos. Savavališkos statybos akte, surašytame 2013-09-19, konstatuota, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo sodo pastatą. Atlikti šie statybos darbai: pakelta stogo konstrukcija, po pakeltu stogu išmūrytas erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos 5,86 m x 0,5 m ploto mansardos patalpos dalis, įrengta atvira veranda 2,40 m x 5,86 m ploto, virš verandos po pakeltu sodo pastato stogu įrengtas balkonas su įėjimu iš mansardos patalpos. Statinio statybos rūšis – rekonstravimas. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Kaip numatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neypatingo statinio rekonstravimo atveju rengiamas statinio rekonstravimo projektas bei privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Nagrinėjamu atveju gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas (kai statinys rekonstruojamas arčiau žemės sklypo ribos negu numatyta teisės aktuose) (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), 33.2 ir 34 punktai, 11 priedo 4 punktas) tėra vienas iš privalomų pateikti dokumentų gauti statybą leidžiančiam dokumentui – leidimui rekonstruoti statinį, todėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išimtis dėl statybos įteisinimo negalimumo netaikytina. Kolegija visiškai pritaria ieškovės atsiliepimo argumentams, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad sodo pastato statyba (rekonstrukcija) teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai neleidžiama. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas savavališkai rekonstruoto statinio įteisinimo klausimas ir turi būti vertinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje išdėstytos aplinkybės. Inspekcijai, vykdančiai statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusiai, kad statyba yra savavališka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnis nustato imperatyvą, kad „jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą“. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pritaikyti kitokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą nei prašo Inspekcija. Ieškovė yra suinteresuota, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti, o konkretaus padarinių šalinimo būdo parinkimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu suteiktas teismui, vykdančiam teisingumą. Teismo sprendimas, kuriuo leista įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją, kolegijos nuomone, nepažeidžia apeliantės teisių, kadangi sprendimu atsakovui nesuteikta teisė įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, o tik suteiktas vienerių metų terminas, per kurį atsakovas galės pasinaudoti suteikta teise įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją, o, nepavykus įteisinti savavališkos rekonstrukcijos, atsakovas įpareigotas išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas sodo pastato dalis ir sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasinaudodamas teismo suteikta teise, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalės pateikti gretimo žemės sklypo savininko (apeliantės) rašytinį sutikimą arba teismo sprendimą, kuriuo atsakovui bus leista įteisinti savavališką sodo pastato rekonstrukciją be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo arba pertvarkys rekonstruotas sodo pastato dalis tokiu būdu, kad bus išlaikytas atstumas nuo gretimo žemės sklypo ribos, ir gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas taps nebereikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad tvora šioje byloje nepatenka į ginčo dalyką, dėl apeliantės argumentų, susijusių su tvoros statyba, kolegija nepasisako. Apeliantės teigimu, teismas į bylą nepagrįstai neįtraukė M. B., nuo kuriai priklausančios namų valdos žemės sklypo ribos rekonstruotas statinys yra arčiau kaip 3 metrų atstumu, o tvora pastatyta per visą atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgį, kuris ribojasi su M. B. namų valdos žemės sklypu 0,33 m. Kaip nustatyta bylos medžiaga, sodo pastatas, užfiksavus savavališką statybą, jau buvo pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neišlaikant 3 metrų atstumo nuo gretimo žemės sklypo (savininkės M. B.) ribos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad sodo pastatas rekonstruotas sumažinant atstumą tik nuo apeliantei nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo ribos, kolegija, pritardama ieškovės ir atsakovo atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, konstatuoja, jog visiškai teisėtai ir pagrįstai į šią bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik apeliantė, o M. B. neįtraukta, kadangi nėra jokio pagrindo išvadai, jog būtent dėl ginčo rekonstrukcijos, dėl kurios ieškovė 2013-09-19 surašė savavališkos statybos aktą, buvo sumažintas esamas atstumas nuo jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo ribos.

34Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl jų nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš teikiamų dokumentų datų, visais šiais dokumentais apeliantė disponavo bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu ir galėjo juos pateikti. Be to, visi apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, susiję su M. B., kolegijos nuomone, nėra susiję su ginčo dalyku – savavališka sodo pastato rekonstrukcija, būtent dėl kurios ieškovė 2013-09-19 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-130919-00053-(14.12). Kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atmeta visiškai nepagrįstą ir motyvuotą apeliantės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, tiek dėl to, kad jie pateikti pavėluotai (byloje nėra jokių įrodymų, kad juos buvo prašoma prijungti apylinkės teisme, tačiau teismas juos prijungti atsisakė), tiek dėl to, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku – savavališka sodo pastato rekonstrukcija, būtent dėl kurios ieškovė 2013-09-19 surašė savavališkos statybos aktą.

35Nors ginčas dėl tvorų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, 2014 m. pavasarį senoje tvoroje buvo pakeisti 4 stulpeliai iš medinių į metalinius, tačiau visos tvoros vieta išliko ta pati, kaip ir buvo pastatyta apie 2000 metus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius tirdamas skundą nustatė, kad keturi pakeisti metaliniai stulpeliai į apeliantės žemės sklypą įsiterpia atitinkamai 0,10 m, 0,18 m, 0,11 m, 0,07 m (tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-06-09 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-32 ir žemės sklypo, kadastro Nr. 3368/0002:40, naudojimo patikrinimo schema). Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 p. kaimo vietovėje bendrų riboženklių koordinačių skirtumas gali būti iki 0,3 metro, atsakovas nurodė tvorą perkėlęs pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus nurodytus centimetrus. Nenustatyta, jog atsakovui dėl to būtų iškeltos bylos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2014-01-05 raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-14, kurį atsakovas pateikė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą, patvirtino, kad neinicijuos teisminio ginčo nagrinėjimo.

36Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Atsakovas prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, t. y. 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, sumokėti advokatei A. B.. Trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priteistinos 200 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

39trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atmesti.

40Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš trečiojo asmens A. G. atsakovui J. T. 200 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškinyje prašė teismo pašalinti neteisėtos statybos padarinius... 4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. G.... 5. Atsakovas prašė nustatyti ne mažesnį kaip vienerių metų terminą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame( - ),... 9. Sodo pastatas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Trečiasis asmuo A. G. be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje... 12. Apeliantė nurodė, kad teismas, aiškindamas įstatymą, netinkamai taikė ir... 13. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylos esmės ir... 14. Teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas ir dėl CPK 12, 17 str., 41 str. 2... 15. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą prašo... 16. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių... 17. Atsiliepime į trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atsakovas prašo... 18. Atsakovas nurodė, kad 2010 metų vasarą rekonstravo sodo namelį. Tuo metu,... 19. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01,... 20. Atsakovo atlikta sodo pastato rekonstrukcija apskritai yra galima, tik tam... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai... 22. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui naujus įrodymus, tačiau... 23. Teismas pagrįstai netenkino M. B. prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 28. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 29. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė... 30. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas statybos, pažeidžiančios... 31. Ieškovė, atlikusi patikrinimą, 2013-09-19 surašė savavališkos statybos... 32. Atsakovas nurodė, jog 2014-03-04 sudarė su UAB „Kaliforma“ projektavimo... 33. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01,... 34. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus,... 35. Nors ginčas dėl tvorų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau, kaip... 36. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą... 37. Atsakovas prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagal... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš trečiojo asmens A. G. atsakovui J. T. 200 Eur už advokato...