Byla 2-1474-390/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės D. P. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Ieškovė D. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, susijusių su nepagrįsto ir neteisėto turinio įtarimų pareiškimu; nepagrįsto ir neteisėto turinio kaltinamojo akto pareiškimu; nepagrįsto ir neteisėto teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu.

3Ieškinys atsisakytinas priimti.

4Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis paskirstoma teismų kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų, priklausomai nuo rūšinio teismingumo. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja tas civilines bylas, kurios yra įvardintos CPK 27 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 punktą apygardos teismui teisminga civilinė byla, kurios ieškinio suma yra didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės prašomas priteisti turinės žalos dydis neviršija CPK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytą 43 500 Eur sumą, laikytina, jog ieškovės pareikštas ieškinys Kauno apygardos teismui yra neteismingas.

5Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių susijusių bylų teismingumą. Bendro teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, jeigu asmuo yra juridinis – pagal juridinio asmens buveinę, jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 straipsnis). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau bei patogiau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Taigi, ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Dėl išvardintų priežasčių ieškovės D. P. ieškinys atsisakytinas priimti, kaip neteismingas Kauno apygardos teismui.

6Teismas taip pat atkreipia ieškovės dėmesį, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-51/2013). Todėl akcentuotina, kad konkretūs teisėjai ar teismai, nesant nustatytų teisėjo tyčinių veiksmų, neturėtų būti byloje traukiami nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis. Priešingu atveju, gavęs tokį ieškinį, teismas turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

7Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 5 dalimi,

Nutarė

8atsisakyti priimti D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.

9Ieškinį su priedais grąžinti ieškovei.

10Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai