Byla 2KT-51/2013
Dėl žalos, padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo neteisėtais veiksmais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3718-560/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3718-560/2013 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo neteisėtais veiksmais.

3Ieškovas A. B. reiškia nušalinimą šią bylą nagrinėjančiam teisėjui D. R. ir visam Vilniaus apygardos teismui, kadangi, jo nuomone, visi šio teismo teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme negalimas, kadangi šiame teisme yra pareiškėjo ieškinys (civilinė byla Nr. 2-4134-619/2013), kuriuo prašoma žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisėjo D. R. veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3893-560/2013 ir dengiant nuo atsakomybės teisėją V. K. už jo neteisėtus veiksmus, atliktus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013. Nors civilinėje byloje Nr. 2-4134-619/2013 tiek Vilniaus apygardos teismą, tiek teisėją D. R. neteisėtai bandoma pašalinti iš dalyvaujančių byloje asmenų tarpo, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek teisėjas D. R. yra netiesiogiai dalyvaujantys asmenys toje civilinėje byloje. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės teisėjo D. R. ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą. Nušalinimo pagrįstumą patvirtina Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria esant analogiškai situacijai, nušalinta Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. P. ir visi kiti šio teismo teisėjai, o byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Taip pat abejones Vilniaus apygardos teismo nešališkumu patvirtina analogiška situacija su teisėja L. L. kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2875-603/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas nušalinimas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas jo nepatenkino. Nenušalinus Vilniaus apygardos teismo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, pareiškėjo teigimu, iš anksto bus aiškus taip vadinamo teisingumo spektaklio finalas.

4Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

5Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

10Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013), išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), teisėjų nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo.

11Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo žinioje yra civilinė Nr. 2-4134-619/2013, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys (ieškinio priėmimo klausimas) dėl žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisėjo D. R. veiksmais, atliktais nagrinėjant kitą civilinę bylą. Patikrinus LITEKO sistemoje esančius duomenis, nustatyta, kad civilinė byla (ieškovo ieškinys) Vilniaus apygardos teisme gauta 2013 m. balandžio 18 d. Tai reiškia, jog ieškovas A. B. padavė ieškinį Vilniaus apygardos teisme atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjui D. R. ir šiuo pagrindu reiškia nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui. Įvertinus ieškovo pradėtų panašių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindą teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui primintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

12LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla, nuo kurios nagrinėjimo pareiškėjas šalina teisėją D. R. ir visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus, iškelta prašant atlyginti žalą, padarytą, pareiškėjo teigimu, Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo neteisėtais veiksmais. Todėl, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisėjas D. R. ar kiti šio teismo teisėjai turėtų būti šalinami nuo šios civilinės bylos.

13Atkreiptinas dėmesys, kaip minėta, kad, esant abejonių konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo galimybėmis nešališkai išnagrinėti konkrečią civilinę bylą, toks teisėjas turi nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, kurį išsprendžia teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 66, 69 str. 1 d.).

14Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-3718-560/2013 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3495-464/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.