Byla 2-372/2009
Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsakovui R. Vadeikos individualiai įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-785-343/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Vadeikos individualiosios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsakovui R. Vadeikos individualiai įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-785-343/2009.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Tessalve“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą R. Vadeikos IĮ. Nurodė, kad ši įmonė nevykdo savo pareigos sumokėti už pateiktas prekes, ką patvirtina PVM sąskaitos – faktūros TES Nr. 87 ir 88. Ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti 15 301,20 Lt skolą, tačiau šis įsipareigojimo nevykdė, todėl ieškovas mano, jog atsakovas yra nemokus. Be to, nurodė, jog atsakovas su ieškovu neatsiskaito daugiau kaip pusę metų, atsakovui buvo išsiųsti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir priedų nuorašai, dalis atsakovo turto yra areštuota.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą R. Vadeikos IĮ ir paskyrė UAB „Bankrotera“ bendrovės administratoriumi.

5Teismas nutartyje konstatavo, jog atsakovas R. Vadeikos IĮ yra nemoki, kadangi nesumoka ieškovui už pateiktas prekes, nereaguoja į ieškovo raginimus, netgi teismui neteikia Įmonių bankroto įstatyme 9 straipsnyje nustatytų dokumentų, kas rodo, jog atsakovas neprieštarauja, kad jam būtų iškelta bankroto byla. Teismas konstatavo, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra nemokus.

6Atskiruoju skundu atsakovas R. Vadeikos IĮ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį.

7Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi neįvertino atsakovo finansinės padėties. Atsakovas pripažįsta, jog vėlavo ieškovui sumokėti pagal 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 002, sudarytą su UAB ,,Tessalve“, tačiau atsakovo skolos likutis ieškovui buvo tik 15 301,20 Lt. Tokios mažos skolos pagrindu negali būti atsakovui keliama bankroto byla, juolab, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl įmonės likvidavimo atveju galėtų visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą. Apeliantas pažymi, jog tarp atsakovo ir ieškovo kilęs ginčas dėl minėtos skolos šiuo metu jau yra išspręstas. Tai patvirtina 2009 m. sausio 26 d. pinigų priėmimo kvitas apie sumokėtus 7 300,30 Lt, bei susitarimas, įformintas vekseliu, sumokėti likusią skolos dalį – 8 001 Lt, iki 2009 m. vasario 26 d. Be to, 2009 m. sausio 26 d. ieškovo pranešime nurodyta, jog jis neprieštarauja, kad atsakovui nebūtų iškelta bankroto byla.

8Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog įsipareigojimo padengti likusią skolos dalį iki 2009 m. vasario 26 d. atsakovas neįvykdė, todėl tikėtina, kad jis yra nemokus.

9Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

10Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2009).

11Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo dienos. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ir ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

12Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

13Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

14Pirmosios instancijos teismas R. Vadeikos IĮ bankroto bylą iškėlė, nes atsakovas nuo 2008 m. kovo 31 d. neatsiskaito už pateiktą produkciją, nereaguoja į ieškovo raginimus sumokėti skolą, nepateikia teismui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų.

15Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ginčydamas bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui dokumentus apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat pranešimą apie patvirtinimą, jog sumokėjo dalį skolos ieškovui (b.l. 65-68). Minėta, jog įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, tuo tarpu pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tokių duomenų teismui nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos iškelti atsakovui bankroto bylą remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktosios dalies 1 punktu. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antroji dalis įpareigoją teismą, kuriame gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo būti aktyviu, t.y. teismas gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu; kviesti į teismą įmonės kreditorius; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis; nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar egzistuoja pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl apelianto argumentas, jog teismas neatskleidė bylos esmės yra pagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytas bankroto bylos iškėlimo motyvas, kad atsakovas teismui nepateikė kreditorių sąrašo bei kitų reikalaujamų finansinę įmonės padėtį atspindinčių dokumentų, todėl sutinka su bankroto bylos iškėlimu, savaime negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įmonės vadovui (savininkui) be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikus bylos išnagrinėjimui reikšmingų dokumentų, teismas galėjo skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su atsakovo mokumu, tai yra neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. Vadeikos individualiajai įmonei klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai