Byla 2A-431-372/2014
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6568-797/2013 pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 5358,00 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. tiektą šilumos energiją ir 161 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui M. S.. Atsakovas, kaip vartotojas, privalėjo apmokėti už patalpų, esančių ( - )šildymą, ir kaip nekilnojamojo turto bendraturtis už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas pareigos nevykdė, už tiekiamą šilumos energiją nemokėjo.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog skola susidarė dėl negyvenamųjų patalpų, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Nesutiko sumokėti už daugiabučio namo bendrųjų patalpų, kuriomis objektyviai neturi galimybės naudotis, šildymą. Nurodė, kad nei laiptinėmis, nei rūsiais naudotis neturi nei faktinių, nei teisinių galimybių. Bendrųjų patalpų – laiptinių, rūsių šildymas nesusijęs su CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais ir nelaikytinas išlaidomis namui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovės pateiktose skolos skaičiuotėse negalima nustatyti, už kokio ploto ir kurio nekilnojamojo daikto šildymą ieškovė reikalauja priteisti skolą.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo M. S. ieškovei AB „Šiaulių energija“ 5358,00 Lt skolą ir 161,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog dėl negyvenamųjų patalpų, kurių plotas 92, 54 kv. m., sudaryta šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9001, iš kurios matyti, kad atsakovas įsipareigojo už bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šilumos energiją mokėti ieškovei nustatytais galiojančiais tarifais, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Kadangi kitos atsakovui priklausančios patalpos yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovo patalpoms yra tiekiama per šiuos tinklus. Atsakovas naudojosi tiekiama šilumos energija, todėl šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Nustatė, kad atsakovas pripažįsta, jog patalpos yra šildomos, bet už jas nemoka, nes nepateikta pažyma, kad skola susidarė už patalpą – ( - ). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog tuo laikotarpiu, t. y. 2011-02-01 – 2013-03-31, už kurį ieškovė prašo priteisti už bendro naudojimo patalpų šildymą, patalpos nebuvo šildomos. Nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog gavo sąskaitas faktūras, jų nesumokėjo, pretenzijų ieškovei nereiškė, nors sutarties 4.1 p. numato teisę gauti informaciją apie šilumos kainas, apskaičiavimus ir pan.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

12Teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Nepagrįstai atsakovui perkėlė įrodinėjimo naštą. Neteisingai reikalavo iš atsakovo įrodyti, jog laiptinės nėra šildomos. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vadovavosi ieškovės melagingais teiginiais, kad ji šildo namo, esančio ( - ), laiptines. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo paaiškinimus dėl šilumos įrangos nebuvimo bendro naudojimo patalpose, taip pat į tai, jog nagrinėjamo ginčo specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese. Teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes, kadangi jeigu būtų laikoma, kad šilumos tiekėjas naudoja šiluminę energiją nešildydamas bendrojo naudojimo patalpų, taip būtų sudaromos prielaidos šilumos tiekėjui nepagrįstai praturtėti.

13Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo LR CK normomis ir neteisingai taikė ginčo sprendime energijos vartojimo nuostatas. Šiluminės energijos pirkimo – pardavimo sutartys priskiriamos viešosioms vartojimo sutartimis. Šiaulių energijos sutartis gali būti vertinama kaip neatitinkanti sąžiningumo kriterijams, minimiems LR CK 6.188 nuostatuose, todėl laikytina negaliojanti. Teismas ignoravo LR CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą –visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad M. S. priklausančios patalpos, esančios ( - )yra šildomos iš centrinio šildymo sistemos, todėl ieškovė už šių patalpų šildymą teisėtai skaičiavo mokėjimus už šilumos energiją. Už patalpas, kurios yra atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos, mokesčiai nėra skaičiuojami. Tačiau M. S. turi prievolę, kaip ir kiti daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai mokėti už namo bendro naudojimo patalpų šildymą. Bendro naudojimo patalpos yra ne tik laiptinės, bet ir koridoriai, kurie yra šiame name taip pat šildomi centralizuotai.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

16ir teisiniai argumentai

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

19Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už buitiniam šilumos vartotojui pateiktą šilumos energiją.

20Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

21Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepagrįstai atsakovui perkėlė įrodinėjimo naštą, veikė šališkai, pažeidė lygiateisiškumo principus.

22Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais, kurie apibūdinami, kaip civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

23Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

24Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

25Ieškovė į bylą yra pateikusi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris įrodo, jog negyvenamoji patalpa ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui M. S. ir yra šildoma iš centralizuotų sistemų. Kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - )ir kaip paskaičiuoti mokesčiai patvirtina eilė byloje esančių įrodymų (3, 25-26, 40-46, 51-62 b. l.). Rašytinė sutartis dėl minėtos patapos šildymo tarp šalių nesudaryta, tačiau LR CK 6. 384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovui priklausančios patalpos yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovo patalpoms yra tiekiama per šiuos tinklus, atsakovas naudojosi tiekiama šilumos energija, todėl akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (LR CK 6. 383 straipsnis, 6. 384 straipsnio 1 dalis). Atsakovui M. S. taip pat priklauso 92,54 kv. m. ploto name – ( - ), esančios negyvenamosios patalpos, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Ieškovė į bylą pateikė 2007-02-14 tarp šalių pasirašytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9001, kurioje nustatytos šilumos pirkimo – pardavimo, jos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos (6-8 b. l.).

26Atsakovas neigia, kad bendro naudojimo patalpos yra šildomos, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti už bendro naudojimo patalpų šildymą patalpos nebuvo šildomos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė dėl bendro naudojimo patalpų šildymo nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ nėra jokių duomenų apie esamą teisėtą atsijungimą. Atsakovas teigė, kad ieškovė teikdama ieškinį vadovavosi 2007-02-17 sutartimi Nr. 9001, nors su ieškovu 2008-03-12 yra sudaryta nauja sutartis, tačiau įrodymų, kad tikrai yra sudaryta tokia sutartis nepateikė. Ieškovė teigė, kad 2008 m. sutartis nėra sudaryta, nes atsakovas pasirašyto sutarties varianto ieškovei negrąžino, todėl ji nėra įregistruota sutarčių registre. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo pasirašyta sutartis buvo grąžinta ieškovei. Atsakovas nurodė, jog neteisingai ir netiksliai yra apskaičiuota suma už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik deklaratyvūs teiginiai, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskaičiuota neteisingai.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, patvirtinančių jo atsikirtimų į ieškinį aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasirėmęs įrodymų pakankamumo taisykle, priėmė teisingą sprendimą.

28Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties

29Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis yra šiluminės energijos vartotojas ir CK6.188 straipsnis numato tam tikrus vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

30Atsakovas, nurodydamas save kaip vartotoją, konkrečiai nenurodė, kokios sutarties sąlygos pažeidžia jo kaip sutarties šalies teises ir teisėtus interesus. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog tarp jo ir ieškovės susiklostę santykiai dėl paslaugų teikimo turi būti aiškinami pagal CK6.193, 6.188 straipsnių nuostatas, tačiau apeliantas vėl nepateikia konkrečių sutarties sąlygų, dėl kurių galimai kyla jų aiškinimo abejonės. Apeliantas taipogi teigia, jog ieškovė netinkamai skaičiavo už pateiktą šilumos energiją, o už namo bendro naudojimo patalpų šildymą jis iš viso neturi pareigos mokėti. Tačiau atsakovas atskirai šilumos tiekėjui AB „Šiaulių energija“ pretenzijų, kad ieškovė būtų patiekusi netinkamos kokybės šilumos energiją ar ji būtų nepakankamo kiekio, ar netinkamai apskaičiuojama, nereiškė. Tik kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos, tada atsakovas pareiškė pretenzijas. Ieškovė į bylą yra pateikusi detalius skaičiavimus, paaiškinimą dėl šilumos energijos paskirstymo daugiabučiame gyvenamajame name – ( - ). Atsakovas teigia, kad jo kaip vartotojo interesai turėtų būti labiau ginami. Tuo atveju, kai energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisių prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių, yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Tačiau pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros. Konkrečiu atveju teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovui M. S. daugiabučiame name ( - ), priklauso negyvenamosios patalpos – ( - ), kurių plotas 52,99 kv. m., ir negyvenamosios patalpos, kurių plotas 92, 54 kv. m. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos ( - ), Šiauliuose, yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, ieškovė minėtoms patalpoms tiekia centralizuotą šildymą. Atsakovas yra namo ( - )bendraturtis. Dėl negyvenamosios patalpos ( - ), sutartis dėl minėtos patapos šildymo tarp šalių nesudaryta, tačiau LR CK 6. 384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Dėl 92,54 kv. m. ploto name ( - ) esančių negyvenamųjų patalpų, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje susitarta dėl atsiskaitymo dėl bendrojo naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė tinkamą išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja skolos už suteiktas paslaugas, o atsakovas M. S. pažeidė įstatymų nuostatas dėl prievolių vykdymo – neatsiskaitė už suteiktas paslaugas.

31Dėl pareigos atsiskaityti su šilumos tiekėju

32Apeliantas nurodo, kad jis neturi pareigos mokėti už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, kadangi jo turimos 92,54 kv. m. komercinės paskirties patalpos yra atribotos nuo namo bendrų patalpų, bendromis patalpomis su kitais namo savininkais ir gyventojais atsakovas nesinaudoja, be to, šios patalpos nėra šildomos. Taip pat nesutinka mokėti už negyvenamųjų patalpų ( - )patalpų šildymą, kadangi ieškovė netinkamai skaičiuoja už suteiktą šilumos energiją. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka.

33Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodyta, kad minėtos bendro naudojimo patalpos nėra šildomos. Byloje įrodyta, kad apeliantas yra namo ( - ) bendraturtis – jam nuosavybės teise priklauso 92, 54 kv. m. negyvenamosios patalpos šiame name. Teismas pažymi, jog įstatymai numato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe bei ją išlaikant. Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Tai reiškia, jog apeliantas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Remiantis aptartomis kodekso nuostatomis, ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, būdamas negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) bendraturčiu, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti jam tenkančią dalį už šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, ar bendrosiomis patalpomis naudojasi, ar ne.

35Patalpos, esančios ( - ) yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tinklų, ieškovė minėtoms patalpoms tiekia centralizuotą šilumą. Ieškovė ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (LR CK 6. 383 straipsnis, 6. 384 straipsnio 1 dalis). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo, šalių teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo patalpai ( - ) kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6. 383 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neneigia, jog yra gavęs sąskaitas, tačiau jų neapmokėjo. Gavęs sąskaitas atsakovas dėl šilumos kainų, jų paskaičiavimo nereiškė jokių pretenzijų ieškovei. Kainų skaičiavimai nėra nuginčyti. Ieškovė į bylą pateikė detalius paskaičiavimus, sąskaitas, paaiškinimus, kuriais pagrindė reikalavimą dėl skolos. Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė teikė šilumos energiją, už kurią atsakovas privalo sumokėti.

36Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto M. S. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo atmestinas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog skola susidarė dėl... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 12. Teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė... 13. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo LR CK normomis ir neteisingai... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 16. ir teisiniai argumentai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už buitiniam šilumos... 20. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo... 21. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai tarp šalių paskirstė... 22. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 24. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be... 25. Ieškovė į bylą yra pateikusi nekilnojamojo turto registro centrinio... 26. Atsakovas neigia, kad bendro naudojimo patalpos yra šildomos, tačiau... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 28. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties... 29. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra... 30. Atsakovas, nurodydamas save kaip vartotoją, konkrečiai nenurodė, kokios... 31. Dėl pareigos atsiskaityti su šilumos tiekėju ... 32. Apeliantas nurodo, kad jis neturi pareigos mokėti už namo bendro naudojimo... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodyta, kad minėtos bendro... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Patalpos, esančios ( - ) yra prijungtos prie ieškovės tiekiamos šilumos... 36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti...