Byla 2A-425-241/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – SIA „Evopipes“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tinklai“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“ bei trečiojo asmens SIA „Evopipes“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sanistal“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – SIA „Evopipes“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 281 062,88 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad vykdė slėginio buitinių nuotekų vamzdyno statybą. Pagal techninio projekto reikalavimus, vamzdynui pastatyti turėjo būti panaudoti polietileniniai vamzdžiai, pagaminti iš PE100 polietileno markės, DN110 diametro, PN6 slėgio klasės. Ieškovas šių charakteristikų vamzdžius užsakė iš atsakovo, su kuriuo buvo sudaręs prekių tiekimo–pardavimo sutartį. Atsakovas pardavė ieškovui gamintojo, trečiojo asmens Evopipes SIA, Evoaqua modelio, PE100, DN110, PN6 charakteristikų vamzdžius ir pateikė jų atitikties deklaracijas, iš kurių ieškovas pastatė vamzdyną. Vamzdžiai atitiko Lietuvos standarto LST EN 13244-2:2004 5.2 punkto reikalavimus žymėjimui. Ant vamzdžių nurodyta slėgio klasė ir diametras atitiko ieškovo užsakytų vamzdžių slėgio klasę ir diametrą. Po metų eksploatacijos vamzdynas pradėjo trūkinėti. Ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė pareigos teikti saugų ir tinkamą naudoti statybos produktą. Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai nustato, kad inžineriniai tinklai turi būti tinkami naudoti 50 metų. Vadinasi, atsakovo parduoti vamzdžiai turėjo būti saugūs ir tinkami naudoti 50 metų. Trečiasis asmuo ieškovui parduoto Evoaqua vamzdžio techniniame kataloge nurodo tokią pat, t. y. 50 metų eksploatavimo trukmę. Dėl netinkamų naudoti ir nesaugių vamzdžių ieškovas patyrė 281 062,88 Lt žalos. Ieškovas nurodo, kad nuostoliai kildinami iš šių faktinių aplinkybių: nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugsėjo mėnesio vamzdynas trūko 17 kartų. Kadangi ieškovui kaip statinio rangovui yra taikoma pareiga įstatymų nustatytu laikotarpiu šalinti defektus, visos avarijos pašalintos ieškovo jėgomis ir sąskaita. Šalindamas vieną vamzdyno trūkimą ieškovas patyrė

55 292,59 Lt išlaidų, 17 avarijų pašalinimas ieškovui kainavo 89 974,03 Lt (5 292,59 Lt x 17 trūkimų). Ieškovas vamzdžių keitimo darbus atliko savo lėšomis 2012 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, o 2012 m. spalio 29 d. atliktus darbus perdavė užsakovui UAB „Radviliškio vanduo“. Šiems darbams atlikti ieškovas patyrė 131 706,18 Lt faktinių išlaidų. Greta tiesioginių išlaidų netinkamų vamzdžių pakeitimo darbams, priskaičiuotinos ir ieškovo patirtos 13 792,41 Lt netiesioginės išlaidos (išlaidos už vamzdžių bandymus ir ekspertizių atlikimą, išlaidos už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo bei išlaidos už antstolių paslaugas, fiksuojant vamzdžių ir grunto poėmius). Nuo bendros patirtų išlaidų sumos ieškovas paskaičiavo 41 641,70 Lt pridėtinių išlaidų (28,62 proc. visų išlaidų sumos) bei 3 948,66 Lt negauto pelno (2,11 proc. bendrovės gaunamo pelno atliekant tokius darbus). Tokiu būdu, vamzdyno netinkamos kokybės vamzdžių pakeitimo išlaidos iš viso sudaro 191 088,85 Lt. Visas ieškovo nuostolių dydis siekia 281 062,88 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisti ieškovui iš atsakovo 235 472,62 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 547,07 Lt žyminio mokesčio, 4 507,69 Lt vertimo ir 4 000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovo 700 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 126,86 Lt, o iš ieškovo – 24,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Papildomu 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu teismas priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo parduoti vamzdžiai neatitinka standartų, keliamų konkrečiomis savybėmis apibrėžtam sutarties objektui. Teismas vadovavosi Lietuvos energetikos instituto protokoluose užfiksuotais bandymų rezultatais, kuriuose nustatyta, kad vamzdžiai neatitinka reikalavimų vamzdžių matmenims, taip pat mechaninėms ir fizikinėms savybėms. Teismas atsižvelgė į byloje paskirtos ekspertizės išvadas, kurioje nustatytas vamzdžių bandymų protokoluose užfiksuotų matmenų, mechaninių ir fizikinių savybių reikšmių neatitikimo standartams faktas. Ekspertai teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokie rezultatai rodo medžiagos nevienodumą trapumo atžvilgiu, nes atskiros vamzdžių dalys atitinka standartą, kitos – ne. Ekspertizės akte pateikiama išvada, kad vamzdžių bandymų rezultatai rodo „ryškią PE100 medžiagos savybių degradaciją“ ir „padidėjusį medžiagos trapumą“, „didelį medžiagos nevienodumą“. Ekspertai teisme paaiškino, kad tokios savybių vertės neatitinka PE100 vamzdžių medžiagos, o nustatytos savybės atitinka PE63 medžiagai keliamus reikalavimus. Teismas atsižvelgė ir į papildomos ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovo parduoto, tačiau neeksploatuoto vamzdžio smūginis tąsumas yra 10,7 kj/m2, kai įprastas PE100 medžiagos smūginis tąsumas 23 °C temperatūroje yra apie 26 kj/m2, o 0 °C temperatūroje yra apie 16 kj/m2; kad du kartus mažesnis nei įprastas PE100 medžiagos vamzdžių smūginis tąsumas rodo, kad medžiaga yra trapi ir toks vamzdis eksploatacijos metu gali netikėtai suirti net veikiamas projekte numatytoms apkrovoms. Teismas įvertino ir tai, kad pradėjus vamzdynui trūkinėti, šalims aiškinantis trūkumų priežastis, trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 15 d. rašte atsakovui patvirtino, kad panaudojo netinkamos rūšies žaliavą, bei paneigė tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens atstovų argumentus ir būtinybę šioje byloje spręsti dėl specialių žinių poreikio, nurodęs, jog kasimo instrukcijos pažeidimas vamzdžiui poveikį gali turėti tik po 10 metų. Teismas pripažino, kad atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, jog vamzdžiai galėjo būti pažeisti netinkamo grunto, žemos temperatūros juos klojant ar hidraulinio bandymo metu, ir tokie ieškovo veiksmai paveikė vamzdžių savybes, paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės. Teismas atsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog tiek eksploatuoti, tiek neeksploatuoti vamzdžiai pasižymėjo savybėmis, kurios neatitiko standartų reikalavimų ir vamzdžių naudojimo paskirties, yra nustatyta Lietuvos energetikos instituto protokoluose užfiksuotais bandymų rezultatais bei papildomos ekspertizės akte. Ekspertizės akte ekspertai patvirtino, kad 8 barų slėgis, sukeltas vamzdyno hidraulinio bandymo metu, neviršijo standartų nurodytų įtempių ir takumo ribos, negalėjo būti vamzdyno trūkinėjimo priežastimi. Atsakovo teiginius, kad galbūt buvo tiriamas pažeistas vamzdis, nepateikus tokių įrodymų, teismas pripažino neįrodytais. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė pareigą pateikti tinkamus naudoti vamzdžius, kadangi vamzdžiai neatitiko šalių sutarties sąlygų pardavimo metu. Reikalavimų neatitikimas reiškia, kad vamzdžiai negalėjo būti naudojami ieškovui vykdant statybos darbus.

9Spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos teismas nustatė, kad nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugsėjo mėnesių ieškovo įrengtas vamzdynas trūko 17 kartų, visos avarijos pašalintos ieškovo jėgomis ir sąskaita. Iš pateiktos lokalinės sąmatos teismas nustatė, kad šalindamas vieną vamzdyno trūkimą ieškovas patyrė 5 292,59 Lt išlaidų, todėl sprendė esant pagrindui daryti išvadą, jog 17 avarijų pašalinimui ieškovas patyrė 89 974,03 Lt išlaidų (5 292,59 Lt x 17 trūkimų). Teismas nustatė, kad darbų trūkumai buvo pašalinti ieškovo jėgomis, buvo atlikti 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais ir 2012 m. spalio 29 d. ir perduoti UAB „Radviliškio vanduo“, vamzdžių keitimui patirtos 131 706,18 Lt išlaidos. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, ginčydamas ieškovo patirtos žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad pagal pateiktus duomenis patirtos sąnaudos nėra būtinos ieškovui keičiant vamzdyną, taip pat apskaičiavimų, kokio dydžio nuostoliai galėtų būti. Ieškovo argumentus, jog greta tiesioginių išlaidų ieškovas patyrė ir 13 792,41 Lt kitų išlaidų, kurias sudaro išlaidos už vamzdžių bandymus ir ekspertizių atlikimą, išlaidos už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas bei išlaidos už antstolių paslaugas, fiksuojant vamzdžių ir grunto poėmius, yra pagrįstos. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai, jog vamzdyno netinkamos kokybės vamzdžių pakeitimo išlaidas sudaro 131 706,18 Lt tiesioginės išlaidos darbų vykdymui bei 13 792,41 Lt netiesioginės išlaidos, iš viso 145 498,59 Lt, yra pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti 41 641,70 Lt pridėtines išlaidas ir 3 948,66 Lt negautą pelną nėra pagrįsti byloje surinktų įrodymų pagrindu. Teismas nustatė, jog ieškovas darbų atlikimui pasitelkė trečiuosius asmenis, jiems už paslaugas sumokėjo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, į kurias pridėtinės vertės mokestis yra įtrauktas, todėl sutiko su trečiojo asmens argumentais, jog reikalavimas priteisti pelną, nėra suderinamas su nuostolių kompensavimo institutu. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 235 472,62 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovo ieškinį patenkinęs iš dalies ir atsižvelgęs į patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 83,78 proc.), teismas priteisė ieškovui iš atsakovo

105 547,07 Lt žyminio mokesčio ir 4 507,69 Lt vertinimo išlaidų. Ieškovo ir atsakovo atstovavimo išlaidas teismas sumažino vadovaudamasis Rekomendacijomis ir atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį priteisė ieškovui iš atsakovo 4 000 Lt, o atsakovui – 700 Lt atstovavimo išlaidų. Valstybei priteisė iš atsakovo 126,86 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, o iš ieškovo – 24,53 Lt.

112014 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu teismas priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad jo atstovavimo išlaidos sudarė 20 669,54 Lt. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir atsižvelgęs į atmestų ieškovo reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas, šias išlaidas sumažino iki 3 000 Lt.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovas ir trečiasis asmuo prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 180 straipsnio nuostatas, nes vadovavosi įrodymais, kurie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Atsakovo parduoti vamzdžiai buvo pagaminti iš PE80 kriterijams atitinkančios medžiagos. Ekspertai atsakovo PE80 tipo vamzdžių kokybę vertino pagal PE100 medžiagos kriterijus, t. y. pagal tuos kriterijus, kurie atsakovo vamzdžiams yra netaikomi. Teismas neturėjo įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo vamzdžiai yra nekokybiški. Dėl šių priežasčių būtina panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei atlikti ekspertizę, kurios metu būtų nustatinėjama, ar atsakovo PE80 kriterijų vamzdžiai atitinka jiems keliamus PE80 kriterijų reikalavimus.

152. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 12, 176, 178 straipsnių nuostatas, nes pagal atsakovo ir trečiojo asmens prašymus neskyrė papildomos ekspertizės ir nesudarė sąlygų atsakovui ir trečiajam asmeniui įrodyti teiginio, kad dėl vamzdyno sutrūkinėjimo galbūt yra kaltas pats ieškovas. Be to, dėl minėtos priežasties teismas pažeidė ir CK 6.333 straipsnio nuostatas, nes negalėjo spręsti atsakovo atsakomybės pašalinimo ar sumažinimo klausimo. Papildoma ekspertizė būtų padėjusi nustatyti galimą priežastinį ryšį tarp paties ieškovo netinkamų veiksmų ir kilusios avarijos padarinių, kuri lėmė žalos atsiradimą.

163. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 219 straipsnio nuostatas, nes pagal atsakovo prašymą atsisakė skirti papildomą ekspertizę, kuri būtų padėjusi nustatyti ieškovo galbūt netinkamai atliktų vamzdyno įrengimo darbų faktą. Byloje atliktos ekspertizės nebuvo išsamios, jos neapėmė visų specialių žinių, kurios yra reikšmingos siekiant išsamiai išanalizuoti bylai reikšmingas aplinkybes ir siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl teismas privalėjo skirti papildomą ekspertizę.

174. Neskyręs ekspertizės bei neišsiaiškinęs, ar ieškovas pats dėl netinkamų veiksmų nesukėlė vamzdynų gedimų, teismas neturėjo galimybės spręsti dėl atsakovo atsakomybės už parduotus daiktus panaikinimo ar sumažinimo. Ši aplinkybė patvirtinta, kad papildoma ekspertizė šioje byloje yra būtina.

185. Nepaskyręs ekspertizės dėl vamzdyno montavimo darbų kokybės, teismas neturėjo galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, negalėjo įvertinti ieškovo veiksmų įtakos atsiradusiai žalai, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad priežastinis ryšys egzistuoja ir taip pažeidė CK 6.247 straipsnių taikymą ir aiškinimą. Teismas, neturėjo įrodymų apie tai, kad atsakovo parduoti vamzdžiai nekokybiški bei neatskleidė, kas konkrečiai lėmė ieškovo patirtus nuostolius.

196. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 2 dalies ir 6.333 straipsnio 2 dalies. Apeliantų vertinimu, sunkiai tikėtina, kad ieškovas, dvidešimt metų veikdamas kaip profesionalus vamzdžių klojėjas, nesugebėjo pastebėti tikrojo vamzdžių sienelių storio. Kiekvienas atidus vamzdyno klojimo profesionalas būtų pastebėjęs net iki 3,0 mm arba net iki 71 procento storesnį vamzdį. Teismas nepagrįstai vertino, kad vamzdžio geometrinių savybių, viršijančių ribas tik milimetrų dalimis nebuvo akivaizdžios.

207. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismui priėmus sprendimą, jog ieškovo nuostolius sąlygojo vamzdžių medžiagos trapumas, tampa akivaizdu, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – vamzdžių medžiagos pardavėjų – teisių ir pareigų.

21Ieškovas prašo atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

221.Teismas tinkamai taikė CPK 180 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovas užsakė vamzdžius, pagamintus iš PE100 markės polietileno, kaip to reikalavo techninis projektas, ir kaip tai atitikties deklaracijose nurodė atsakovas, todėl priešingai nei teigia apeliantai, teismas siekdamas nustatyti, ar atsakovo parduoti vamzdžiai buvo tinkami naudoti ir saugūs bei atitiko ieškovo užsakymą, turėjo vertinti, ar atsakovo parduotų vamzdžių savybės atitiko PE100 markės polietileno vamzdžių savybes, o ne PE80.

232. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, neskirdamas naujos ekspertizės nustatyti, ar vamzdynui užkasti panaudotas gruntas galėjo pažeisti vamzdžius ir sąlygoti vamzdyno avarijas, nepažeidė CPK 12, 176 ir 178 reikalavimų, kadangi ekspertizių išvados ir kitos teismo nustatytos aplinkybės atskleidė, kad atsakovo parduoti vamzdžiai pagaminti iš slėginiam vamzdynui statyti netinkamos PE80 ar PE63 markės polietileno medžiagos, kurios ieškovo atlikti montavimo darbai negalėjo taip paveikti per vienų metų laikotarpį, t. y. pakeisti iš vamzdžių atitinkančių PE100 markę į atitinkančią tik PE80 markę.

243. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 219 straipsnio nuostatas. Byloje esantys keturi ekspertizės aktai pateikia vieningą išvadą – vamzdyno avarijas sukėlė vamzdynui pastatyti panaudotų vamzdžių netinkamos fizikinės ir mechaninės savybės, kurios buvo jau pardavimo metu ir kurių negalėjo (pabloginti) paveikti nei gruntas, nei temperatūra, nei hidraulinis bandymas statybų metu. Apeliantai kelia ne papildomos ar pakartotinės ekspertizės klausimą, bet naujos ekspertizės skyrimo klausimą siekdami nustatyti, ar ieškovas tinkamai atliko vamzdyno statybos darbus. Pagrindo skirti naują ekspertizę ieškovo atliktų vamzdyno statybos darbų tinkamumui nėra, nes apeliantų keliamos hipotezės nekelia specialių žinių poreikio ir yra paneigtos įrodymų tyrimo ir vertinimo etape.

254. Teismo nustatytos aplinkybės ir pateiktos ekspertizės aktų išvados patvirtina, kad ieškovo atlikti vamzdyno montavimo darbai negalėjo pakeisti vamzdžių fizikinių ir mechaninių savybių jas pabloginant, todėl teismo išvada, kad priežastinis ryšys egzistuoja tik tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo žalos, yra pagrįsta ir atitinka CK 6.247 straipsnio nuostatas.

265. Ieškovas neatlikęs bandymų laboratorijose, nepasitelkęs ekspertų, o tik vien remdamasis vamzdyno sienelių 1 mm didesniu nei įprasta storiu, negalėjo numatyti, kad trečiasis asmuo vamzdynui pagaminti panaudojo ne PE100, o PE80 markės polietileną, kuris slėginio vamzdyno atveju laikytinas trūkumu, nes apie polietileno markę sprendžiama ne pagal sienelės storį, o pagal laboratorinius bandymus, todėl teismas buvo teisus spręsdamas, kad nėra pagrindo pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį ir 6.333 straipsnio 2 dalį mažinti atsakovo civilinę atsakomybę.

276. Nėra pagrindo panaikinti sprendimo dalį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kadangi byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar atsakovo de facto parduoti PE80 markės vamzdžiai (iki bylos teisme deklaruojant, kad parduoti vamzdžiai yra PE100 markės) atitiko PE80 markės vamzdžiams keliamus kriterijus, o klausimą dėl grunto įtakos vamzdžių fizikinėms ir mechaninėms savybėms apeliantai vengė spręsti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

287. Teismas nesprendė dėl polietileno žaliavos gamintojo teisių ir pareigų, nes nenustatė aplinkybių dėl trečiajam asmeniui galimai pateiktos netinkamos žaliavos vamzdžiams gaminti, kurios galėtų paveikti žaliavos tiekėjo teisinę padėtį, todėl nėra absoliučių sprendimo dalies negaliojimo pagrindų.

29Ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui nepriteisti 41 641,70 Lt pridėtinių išlaidų ir 3 948,66 Lt negauto pelno, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 41 641,70 Lt pridėtines išlaidas ir 3 948,66 Lt negautą pelną, t. y. ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškinio netenkinus visiškai, pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – sumažinti trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistas atstovavimo išlaidas iki 700 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

301. Ieškovui nekilo pareiga papildomai pagrįsti pridėtines išlaidas ir negautą pelną, kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo nekvestionavo patirtos žalos dydžio, todėl teismas iškeldamas šios žalos dalių papildomo pagrįstumo klausimą pažeidė įrodinėjimo taisykles ir išėjo iš šalių nusibrėžtų ginčo ribų. Byloje nekilo abejonių, kad ieškovas atlikdamas darbus nebūtų patyręs pridėtinių išlaidų ir praradęs atitinkamą pelną (kadangi trūkumus šalino neatlygintinai užsakovo UAB „Radviliškio vandenys“ atžvilgiu). Todėl byloje galėjo kilti ne tai, ar ieškovas patyrė pridėtinių išlaidų ir negavo pelno, ar ne (t.y. patyrė žalą), bet kokio dydžio pelno negavo ieškovas ir kokias pridėtines išlaidas patyrė. Ieškovui pateikus paaiškinimus, žalos dydžio aplinkybė atsakovo ir trečiojo asmens buvo pripažinta.

312. Ieškovo negautas pelnas sudaro negautas pajamas, o patirtos pridėtinės išlaidos netiesioginius nuostolius, todėl priešingai nei nurodė teismas yra suderinamas su nuostolių kompensavimo institutu, nes šių išlaidų nekompensavus ieškovas yra grąžinamas į blogesnę nei prieš pažeidimą buvusią padėtį.

323. Įvertindamas trečiojo asmens išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir paskirstydamas šias išlaidas, teismas pažeidė civilinio proceso kodekso taisykles, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina išlaidų dalis mažintina iki 700 Lt.

33Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

341. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepripažino, kad apeliantas patyrė 41 641,70 Lt pridėtines išlaidas ir negavo 3 948,66 Lt pelno. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl patirtų pridėtinių išlaidų ir negauto pelno, todėl nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodytos pridėtinės išlaidos ir negautas pelnas negali būti priteisiami. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nenurodyta apie žalos ir jos dydžio pripažinimą. Atsakovas atsiliepime nepasisakė dėl žalos dydžio, nes ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kurie yra privalomos sąlygos atsakovui taikyti atsakomybę už neva patirtą žalą.

352. Negautos pajamos taip, kaip jas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas, yra nesuderinamos su nuostolių kompensavimo institutu ir teismas sprendime pagrįstai šį faktą konstatavo. Ieškovas neteisėtai reikalavo atlyginti pridėtines išlaidas, todėl teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo

363. Įvertindamas trečiojo asmens išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir paskirstydamas šias išlaidas, teismas nepažeidė civilinio proceso kodekso ir Rekomendacijų taisyklių. Trečiajam asmeniui priteista 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų dydžių, kadangi vien tik už atsiliepimo parengimą trečiajam asmeniui galėtų būti priteista daugiau nei 3 000 Lt. Be to, trečiasis asmuo prašė priteisti 20 669,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau jam buvo priteisti tik 3 000 Lt, proporcingai netenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

37Trečiasis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

381. Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė pridėtinių išlaidų ar negavo pelno, nes vien tik tariamos žalos dydžio nurodymas nėra pakankamas pagrindas priteisti tariamai patirtą žalą.

392. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo niekuomet nepripažino ieškovo patirtos žalos ar jos dydžio. Teismui pačiam pradėjus rinkti ir nustatinėti ieškovo, atstovaujamo profesionalų, nuostolių dydį, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Juo labiau, kad teismai laikosi praktikos, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalis neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos.

403. Ieškovo motyvai, esą trečiajam asmeniui turėtų būti priteista tiek pat bylinėjimosi išlaidų, kiek priteista atsakovui, yra netikslūs ir vertintini kritiškai.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

43Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

44Atsakovas ir trečiasis asmuo sprendimo negaliojimą grindžia vienu iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, t. y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantų nuomone, konstatavęs ieškovo nuostolių atsiradimą dėl vamzdžių medžiagos trapumo, teismas nusprendė dėl vamzdžių medžiagos pardavėjo teisių ir pareigų. Šie apeliantų teiginiai prieštarauja kasacinio teismo praktikoje atskleistam sąvokos „teismas nusprendė“ turiniui. Kasacinio teismo nurodyta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013). Teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl vamzdžių medžiagos pardavėjo teisių ir pareigų, todėl nepagrįstais pripažintini apeliantų argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai.

45Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. spalio 2 d. buvo pasirašyta prekių tiekimo ir pardavimo sutartis (1 t. 69-71 b. l.), pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui polietileninius vamzdžius, iš kurių ieškovas pastatė slėginio buitinių nuotekų vamzdyną. Pagal techninio projekto reikalavimus, vamzdynui pastatyti turėjo būti panaudoti polietileniniai vamzdžiai, pagaminti iš PE100 polietileno markės, DN110 diametro, PN6 slėgio klasės (1 t., 18 b. l.). Nurodęs techninio projekto reikalavimus vamzdžiams, ieškovas šių charakteristikų vamzdžius raštu užsakė iš atsakovo (1 t., 20-21 b. l.). Atsakovas pagal ieškovo užsakymą pardavė gamintojo, trečiojo asmens Evopipes SIA, Evoaqua modelio, PE100, DN110, PN6 charakteristikų, vamzdžius ir pateikė jų atitikties deklaracijas (1 t., 29-31 b. l.). Pristatyti vamzdžiai buvo juodos spalvos su išilgai vamzdžio einančiomis rudomis juostomis, o ant vamzdžių baltomis raidėmis buvo nurodytas vamzdžių gamintojo logotipas „Evopipes“, vamzdžių markė „Evoaqua“, vamzdyno diametras „110“ bei slėgio klasė „PN6“. Vamzdžiai atitiko Lietuvos standarto LST EN 13244-2:2004 5.2 p. reikalavimus žymėjimui. Iš pateiktų vamzdžių ieškovas atliko slėginės buitinių nuotekų kanalizacijos statybos darbus (1 t., 12-16, 48-51 b. l.). Po vienerių metų eksploatacijos kanalizacijos vamzdžiai pradėjo trūkinėti (1 t., 52-55 b. l.). Šalindamas avarijos priežastis ieškovas patyrė nuostolių.

46Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo

47Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdami su teismo sprendimu pirmiausia nurodo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 180 straipsnio nuostatas, kadangi vadovavosi įrodymais, kurie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmės turinčių aplinkybių. Apeliantai nurodo, kad atsakovo ieškovui parduoti vamzdžiai buvo pagaminti iš PE80 kriterijus atitinkančios medžiagos, o ekspertai šiuos vamzdžius vertino pagal PE100 medžiagos kriterijus. Apeliantų manymu, ekspertizių metu atsakovo parduotų vamzdžių kokybė turėjo būti tiriama pagal PE80 kriterijus ir jeigu būtų nustatyta, kad parduoti vamzdžiai neatitinka PE80 kriterijų, būtų galima daryti išvadą, kad vamzdžiai nekokybiški. Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. PE80 ir PE100 yra dvi skirtingos medžiagos su savitomis charakteristikomis. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo užsakė PE100 charakteristikas atitinkančius vamzdžius (1 t., 20-21 b. l.) ir būtent tokias charakteristikas atitinkančius vamzdžius atsakovas nurodė pateikęs ieškovui (1 t., 29-31). Taigi ieškovas iš atsakovo pirko PE100 vamzdžius, tikėjosi gauti būtent šias charakteristikas atitinkančius vamzdžius, o atsakovas garantavo, kad būtent šiuos, o ne kitokius vamzdžius, pateikia ieškovui. Tarp šalių kilus ginčui dėl vamzdžių kokybės, ekspertizių metu pagrįstai buvo sprendžiama, ar atsakovo ieškovui parduoti vamzdžiai atitinka PE100 vamzdžiams būdingus kriterijus. Taigi byloje buvo sprendžiama, ar atsakovas pardavė ieškovui tokios kokybės vamzdžius, kokius ieškovas iš atsakovo pirko ir kokius atsakovas deklaravo pardavęs. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ekspertizių metu buvo tiriama pateikto vamzdžio charakteristikų atitiktis PE100 vamzdžių kriterijams. Taigi buvo aiškinamasi, ar atsakovas pardavė ieškovui tokį daiktą, kurį ieškovas užsakė. Ekspertizių išvadose konstatavus, kad atsakovo pateikti vamzdžiai neatitiko ieškovo pirktų vamzdžių charakteristikų, t. y. buvo prastenės charakteristikos, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą dėl atsakovo ieškovui parduotų vamzdžių netinkamos kokybės. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini apeliantų argumentai, kad teismas neturėjo įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo ieškovui parduoti vamzdžiai yra nekokybiški. Byloje nėra būtinybės skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar atsakovo pateikti vamzdžiai atitinka PE80 vamzdžiams keliamus kriterijus, kadangi ieškovas iš atsakovo pirko PE100, o ne PE80 charakteristikas atitinkančius vamzdžius.

48Apeliantai teigia, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 12, 176 ir 178 straipsnius, nes pagal atsakovo ir trečiojo asmens prašymus neskyrė papildomos ekspertizės ir nesudarė sąlygų jiems įrodyti, kad dėl vamzdžio sutrūkinėjimo yra kaltas pats ieškovas. Apeliantai įrodinėja, kad teismas nepaskyręs ekspertizės pažeidė rungimosi principą bei įrodinėjimo nuostatas. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės ta pati nuostata yra pakartota ir CPK 178 straipsnyje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Atsikirsdami į ieškovo ieškinio argumentus atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad vamzdyno avarijos priežastimis galėjo būti ieškovo netinkamai atlikti vamzdynų įrengimo darbai bei grunto frakcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui susiformuoti vidinį įsitikinimą dėl atsakovo ieškovui parduotų vamzdžių netinkamos kokybės ir būtent šios aplinkybės sąlygojusios vamzdyno avarijų priežastis. Paneigdamas atsakovo argumentus, kad vamzdyno trūkumus sąlygojo ieškovo veiksmai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastatyto vamzdyno vietoje betranšėjiniu būdu buvo paklotas naujas vamzdynas, kuris netrūkinėja; bendrosios statinio ekspertizės akte (1 t., 108-111 b. l.) nurodyta, kad ieškovas parinko tinkamus vamzdžius pagal techninį projektą, laikėsi Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ užkasimo instrukcijos, panaudojo tinkamą gruntą, o 2012 m. balandžio 12 d. grunto ekspertizės akte (1 t., 112-117 b. l.) pateikiama išvada, kad gruntas, ant kurio vamzdynas paklotas, ir kuriuo buvo užpiltas vamzdynas, nedaro įtakos vamzdžių atsparumui ir pastovumui. Teismas įvertino tai, jog Lietuvos energetikos instituto bandymų rezultatuose (1 t., 95-103 b. l.) bei papildomos ekspertizės akte (6 t., 39 b. l.) nustatyta, jog tiek eksploatuoti, tiek neeksploatuoti vamzdžiai pasižymėjo savybėmis, kurios neatitiko standartų reikalavimų ir vamzdžių naudojimo paskirties, kad smūginis tąsumas yra mažas bei skiriasi nuo įprasto polietileninių vamzdžių smūginio tąsumo beveik du kartus. Ekspertizės akte (5 t., 177-180 b. l.) ekspertai patvirtino, kad 8 barų slėgis, sukeltas vamzdyno hidraulinio bandymo metu, neviršijo standartų nurodytų įtempių ir takumo ribos, negalėjo būti vamzdyno trūkinėjimo priežastimi. Taigi pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kad jis galėtų padaryti išvadą, jog avarijos priežastis sąlygojo netinkamų savybių vamzdžiai, kuriems negalėjo daryti įtakos gruntas ar klojimo darbai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nekilo poreikio skirti atsakovo ir trečiojo asmens prašomos ekspertizės, kad būtų atsakyta į jų prašomus užduoti klausimus, kadangi byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių pagrindinę vamzdžių trūkimo priežastį. Byloje nustatyta, kad atsakovo parduoti vamzdžiai neturėjo PE100 vamzdžiams būdingų savybių ir ši aplinkybė lėmė vamzdyno trūkinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pardavė ieškovui ne PE100, o PE80 tipo vamzdžius, o byloje esant įrodymams, kad parduoti vamzdžiai neatitiko PE100 vamzdžių charakteristikoms keliamų reikalavimų, buvo trapesni, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą dėl atsakovo pareigos parduoti ieškovo nurodytą prekę pažeidimo.

49Apeliantai teigia, kad teismas skyrė ekspertizę tik dėl parduotų vamzdžių kokybės vertinimo ir netyrė vamzdyno klojimo darbų įtakos avarijos kilimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės metu buvo tiriami tiek eksploatuojami vamzdžiai, tiek nenaudoti vamzdžiai, ir buvo konstatuota, kad neeksploatuotas vamzdytas taip pat pasižymi medžiagos nevienodumu ir trapumu (5 t., 177-180 b. l.). Ekspertai taip pat nurodė, kad mechaninių ir fizikinių savybių grunto frakcija pakeisti negali, o masiniam lydalo takumo indeksui MFR ir oksidacijos indukcijos laikui paklojimo darbai įtakos neturi. Teismo posėdžių metu ekspertai nurodė, jog grunto įtaka vamzdžiams būtų minimali ir jos poveikis pasireikštų po ilgo laiko, o ne po kelių eksploatavimo metų. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad neskirdamas ekspertizės teismas sukliudė jiems įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Byloje yra ekspertų išvados ir ekspertų nuomonė dėl apeliantų nurodytų aplinkybių įtakos avarijos priežastims. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai nurodė, kad vamzdyno užkasimui panaudotas gruntas, šaltis ar hidraulinis bandymas negalėjo turėti įtakos vamzdžių savybių pablogėjimui, koks buvo nustatytas ištyrus vamzdžius. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad vamzdžių medžiagos markės ar vamzdžių savybių tokių kaip MFR negalėjo pakeisti ieškovo atlikti vamzdžių montavimo darbai. Byloje esant nustatytam faktui, kad atsakovo parduoti vamzdžiai neatitiko PE100 vamzdžiams keliamų savybių, apeliantams pripažįstant, kad buvo parduoti ne PE100, o PE80 parametrų vamzdžiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės ištirti ieškovo vamzdžių klojimo darbų sąlygas ir jų vykdymą.

50Apeliantai neteisūs teigdami, jog teismas pažeidė CPK 219 straipsnį, nes atsisakė skirti papildomą ekspertizę, kuri būtų padėjusi nustatyti ieškovo netinkamai atliktų vamzdynų įrengimo darbų faktą. CPK 219 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad byloje buvo pateikta grunto ekspertizė, bendroji statinio ekspertizė bei paskirtos dvi teismo ekspertizės mechaninėms ir fizikinėms vamzdžių savybėms ištirti, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl CPK 219 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Po pirmosios ekspertizės iškilus papildomiems klausimams buvo paskirta dar viena ekspertizė, ekspertai buvo kviečiami į posėdį, kuriame paaiškino išvadas bei pateikė atsakymus į proceso dalyviams kilusius klausimus. Be to, apeliantai siekė ne papildomos ekspertizės, o naujos ekspertizės, kuria būtų tiriami ieškovo vykdyti vamzdyno klojimo darbai, tačiau dėl tokios ekspertizės nebūtinumo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Apeliantų nurodytos vamzdyno avarijos galimos priežastys yra paneigtos tiriant ir vertinant įrodymus.

51Apeliantų įsitikinimu, teismas, nepaskyręs ekspertizės dėl vamzdyno montavimo darbų kokybės, neturėjo galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, taip pažeidė CK 6.247 straipsnio taikymą ir aiškinimą. Šie apeliantų argumentai taip pat pripažintini nepagrįstais. Pagal CPK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizių išvadomis ir byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovo parduoti vamzdžiai neatitiko ieškovo pirktiems vamzdžiams keliamų kriterijų – masinis takumo indeksas MFR net neeksploatuoto vamzdžio buvo tris kartus didesnis, nei numatyta techniniame projekte ir kurį deklaruoja SIA „Evopipes“ ir ši aplinkybė sąlygojo vamzdžių trūkinėjimą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas vamzdžius užkasė tinkamu gruntu, o grunto frakcija galėjo turėti įtakos tik ilgu laikotarpiu. Trečiojo asmens pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovas naudojo netinkamą gruntą, nelaikytina tinkamu įrodymu, nes sudaryta paties trečiojo asmens, kuris suinteresuotas bylos baigtimi (2 t., 103-111 b. l.), be to, šią išvadą paneigia nešališko asmens pateikta grunto ekspertizė ir bendroji statinio ekspertizė (1 t., 108-111, 112-113 b. l.). Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas gali būti visiškai nesusijęs su vamzdyno gedimais ir ieškovo patirta žala. Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje teismui pagrįstai nustačius, kad vamzdyno trūkimą sąlygojo netinkamos kokybės vamzdžiai, ir paneigus atsakovo nurodomų aplinkybių įtaką vamzdyno avarijoms, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

52Apeliantai teigia apie nepagrįstą CK 6.327 straipsnio 2 dalies ir CK 6.333 straipsnio 2 dalies netaikymą. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą, o CK 6.333 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Apeliantų teigimu, pateiktų vamzdžių sienelės buvo storesnės nei taikytinos PE100 medžiagos vamzdžiui. Apeliantai nurodo, kad pateikto vamzdžio sienelių storis buvo 6 – 7,2 mm, nors turėjo būti 4,2 – 4,8 mm, todėl ieškovas privalėjo pastebėti tikrąjį vamzdžių sienelės storį. Atkreiptinas dėmesys, kad vamzdžių trūkinėjimo priežastis buvo ne sienelės storis, o vamzdžių neatitikimas savybėms, kurias jie turėjo atitikti. Toks trūkumas nėra akivaizdus ir ieškovui, nors ir patyrusiam specialistui, negalėjo būti vizualiai pastebimas. Pažymėtina, kad ieškovas iš atsakovo užsakė ir pirko PE100 tipo vamzdžius ir atsakovas patvirtino, kad būtent tokius vamzdžius parduoda. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo ar turėjo būti žinoma, kad jo įsigyti vamzdžiai neatitinka ketinamiems įsigyti vamzdžiams keliamų reikalavimų.

53Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo parduotų vamzdžių nekokybiškumą jų pardavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisiniams santykiams aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai vertino byloje esančias ekspertizės išvadas, kitus rašytinius įrodymus bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teisingai nustatė vamzdyno avarijų kilimo priežastis ir pagrįstai sprendė dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

54Dėl ieškovo apeliacinio skundo

55Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 41 641,70 Lt pridėtinių išlaidų ir 3 948,86 Lt negauto pelno priteisimo. Ieškovas teigia, kad jam nekilo pareiga papildomai pagrįsti pridėtines išlaidas ir negautą pelną, kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo nekvestionavo žalos dydžio. CPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: 1) šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; 2) šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; 3) teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; 4) teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nėra pripažinę nei ieškovo patirtos žalos dydžio, nei žalos fakto. Priešingai, jie laikėsi pozicijos, kad dėl trūkusio vamzdyno nėra jų kaltės, todėl prašė atmesti ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškovas nėra atleistas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos.

56Ieškovas pridėtines išlaidas ir negautą pelną grindė pateiktais skaičiavimais (1 t., 124 b. l.). Pridėtinėmis išlaidomis ieškovas laiko 28,62 procentus nuo visų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų darbų vykdymui. Negautą pelną ieškovas paskaičiuoja taikydamas 2,11 procentų bendrovės gaunamo pelno atliekant tokius darbus. Taigi ieškovas nurodytas išlaidas grindžia matematiniais paskaičiavimais, o ne faktiškai patirtomis išlaidomis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijama suma nėra laikytina ieškovo išlaidomis, jis tokių išlaidų nepatyrė, o kad tai yra jo negautos pajamos, neįrodė. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad iškilus pridėtinių išlaidų ir negauto pelno klausimui, teismas privalėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir nustatyti jų dydį, o manydamas, kad šios išlaidos per didelės – jas mažinti, o ne visiškai atmesti šį reikalavimą. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyta nuostata šiuo atveju netaikytina, kadangi ieškovas nuostolių dydį gali įrodyti ir jo įrodyti nuostoliai jam buvo priteisti. Ieškovas nurodytų pridėtinių išlaidų dydžio nepagrindė jo faktinėmis išlaidomis. Neįrodė, kad tai yra jo negautos pajamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo turėtų apgyvendinimo išlaidų, advokatų išlaidų, pirktų medžiagų, degalų ir darbuotojų užmokesčio ieškovas nepagrįstai skaičiuoja pridėtines išlaidas ir negautą pelną.

57Ieškovas teigia, kad negautas pajamas yra pagrindas priteisti, kadangi jeigu ieškovas nebūtų turėjęs šalinti dėl nekokybiškų vamzdžių kilusios žalos, tai būtų galėjęs dirbti kitus darbus ir tokiu būdu jo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau pareiga įrodyti negautas pajamas tenka ieškovui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Tai, kad ieškovas šalino vamzdyno defektus, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad tuo laikotarpiu negavo kitų pajamų. Šią aplinkybę ieškovas privalo įrodyti, t. y. pateikti įrodymus, kad atsisakė numatytų projektų ar pan.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 41 641,70 Lt pridėtines išlaidas ir 3 948,66 Lt negautą pelną nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl atmesdamas ieškovo reikalavimų dalį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).

59Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo įsitikinimu, teismas šias išlaidas turėjo sumažinti pagal Rekomendacijų nuostatas. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas 20 669,54 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Teismas atmetė 16,22 procentus ieškinio reikalavimų, todėl trečiasis asmuo turi teisę į tokį išlaidų atlyginimo procentą (CPK 93 str. 2 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijas, todėl mažintinos. Tačiau iš teismo papildomo sprendimo nėra aišku iki kokio dydžio teismas šias išlaidas sumažino ir nuo kokio sumažinto dydžio priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį (5 t.,62-69 b. l.) (3 000 Lt) (8.2. p.), byloje vyko posėdžiai, kurių trukmė 10 val. (5 t., 100-104, 128-131 b. l., 6 t., 10-12, 112-117 b. l., 7 t., 28-39) (1 510 Lt) (8.18 p.), trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl ekspertizės ir klausimus ekspertui (5 t., 124-126, 134 b. l.) (120 Lt) (8.16 p.). Bendra atstovavimo išlaidų suma, vadovaujantis Rekomendacijomis, sudarytų 4 630 Lt. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (16,22 proc.), trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos išlaidos sudarytų 751 Lt. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad trečiajam asmeniui papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl yra pagrindas papildomą sprendimą pakeisti, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistas 3 000 Lt atstovavimo išlaidas sumažinant iki 751 Lt (217,50 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Nors apeliantai ir turi teisę į išlaidų, susijusių su atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimu, priteisimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą priteistinos išlaidos būtų vienodo dydžio, tokių išlaidų priteisimui nėra pagrindo.

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinti trečiajam asmeniui SIA „Evopipes“, j. a. k. 50003728871, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tinklai“, j. a. k. 133165398, priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 217,50 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų ir 50 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 281 062,88 Lt... 5. 5 292,59 Lt išlaidų, 17 avarijų pašalinimas ieškovui kainavo 89 974,03 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti... 9. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos teismas nustatė, kad nuo 2011 m.... 10. 5 547,07 Lt žyminio mokesčio ir 4 507,69 Lt vertinimo išlaidų. Ieškovo ir... 11. 2014 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu teismas priteisė trečiajam... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovas ir trečiasis asmuo prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys... 14. 1.Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 180 straipsnio nuostatas, nes... 15. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 12, 176, 178 straipsnių... 16. 3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 219 straipsnio nuostatas, nes... 17. 4. Neskyręs ekspertizės bei neišsiaiškinęs, ar ieškovas pats dėl... 18. 5. Nepaskyręs ekspertizės dėl vamzdyno montavimo darbų kokybės, teismas... 19. 6. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 2 dalies ir 6.333... 20. 7. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo... 21. Ieškovas prašo atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti.... 22. 1.Teismas tinkamai taikė CPK 180 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovas... 23. 2. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, neskirdamas naujos ekspertizės... 24. 3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 219 straipsnio... 25. 4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pateiktos ekspertizės aktų išvados... 26. 5. Ieškovas neatlikęs bandymų laboratorijose, nepasitelkęs ekspertų, o tik... 27. 6. Nėra pagrindo panaikinti sprendimo dalį ir perduoti bylą nagrinėti iš... 28. 7. Teismas nesprendė dėl polietileno žaliavos gamintojo teisių ir pareigų,... 29. Ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo... 30. 1. Ieškovui nekilo pareiga papildomai pagrįsti pridėtines išlaidas ir... 31. 2. Ieškovo negautas pelnas sudaro negautas pajamas, o patirtos pridėtinės... 32. 3. Įvertindamas trečiojo asmens išlaidas advokato teisinei pagalbai... 33. Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į... 34. 1. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepripažino, kad apeliantas patyrė 41 641,70... 35. 2. Negautos pajamos taip, kaip jas savo procesiniuose dokumentuose nurodė... 36. 3. Įvertindamas trečiojo asmens išlaidas advokato teisinei pagalbai... 37. Trečiasis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į... 38. 1. Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė pridėtinių... 39. 2. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo niekuomet nepripažino ieškovo patirtos... 40. 3. Ieškovo motyvai, esą trečiajam asmeniui turėtų būti priteista tiek pat... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 44. Atsakovas ir trečiasis asmuo sprendimo negaliojimą grindžia vienu iš CPK... 45. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. spalio 2 d. buvo... 46. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo... 47. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdami su teismo sprendimu pirmiausia... 48. Apeliantai teigia, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 12, 176 ir 178... 49. Apeliantai teigia, kad teismas skyrė ekspertizę tik dėl parduotų vamzdžių... 50. Apeliantai neteisūs teigdami, jog teismas pažeidė CPK 219 straipsnį, nes... 51. Apeliantų įsitikinimu, teismas, nepaskyręs ekspertizės dėl vamzdyno... 52. Apeliantai teigia apie nepagrįstą CK 6.327 straipsnio 2 dalies ir CK 6.333... 53. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su... 54. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 55. Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria... 56. Ieškovas pridėtines išlaidas ir negautą pelną grindė pateiktais... 57. Ieškovas teigia, kad negautas pajamas yra pagrindas priteisti, kadangi jeigu... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 59. Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 60. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 62. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, nėra pagrindo... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 65. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą pakeisti,...