Byla 1-245-806/2013

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, dalyvaujant prokurorui Ruslan Boiko, nukentėjusiojo atstovui A. G., kaltinamajam V. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui, kaltinamajam Y. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Verai Gortovanovai, kaltinamajai P. J., kaltinamosios gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui, vertėjoms Olgai Macijauskienei, Erikai Vensevičienei, specialistams Daivai Strakšytei, Irmantui Ramanauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. ( - ), Y. K. ( - ), kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1, 3 d., padarymu. P. J. ( - ), kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymu,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Kaltinamasis V. V. veikdamas kartu su Y. K. laikė netikrą dokumentą, o būtent:

4V. V. veikdamas kartu su Y. K. nuo 2009-10-22 laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui.

5V. V. apgaule, savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

6Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku Y. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir Y. K. naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), po to kai veikdamas kartu su Y. K. nuo 2009-10-22 laikęs netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), Y. K. jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui, taip suklaidindamas jį ir būsimojo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo) dalyvę (pirkėją) - J. Š. dėl sandorio teisėtumo, ir po to, kai suklaidintas notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) bei Y. K. ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoje notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., a.k. ( - ) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, o jis kartu su Y. K. apgaule savo ir Y. K. naudai įgijo svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ).

7Taip pat V. V. pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

8Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku Y. K., turėdamas tikslą pagrįsti piniginių lėšų, tai yra 13 000 Lt, gautų pagal 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., tariamai atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) grąžinimo faktą, pagamino netikrą dokumentą - 2009-10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad jis kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą minėtą žemės sklypą; po ko nusikalstamos veikos bendrininkas Y. K. jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą.

9Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko kitam asmeniui buvo padaryta didelė žala, o būtent:

10Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais Y. K. ir ( - ) notaro biuro notare P. J. bei pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., turėdamas tikslą apgaule savo ir Y. K. naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), 2009-10-22, apie 13.24 val., kartu su nusikalstamos veikos bendrininku Y. K., sandorio - įgaliojimo sudarymui ir jo patvirtinimui, atvedė į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), nuo vaikystės psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) sergantį V. V., negalintį veikti savarankiškai be aplinkinių priežiūros ir pagalbos, sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai reikšti savo mintis, savarankiškai pasirašyti savo vardą ir pavardę, teisingai suprasti sudaromo teisinio sandorio veiksmą ir jo pasekmes, ir po to kai nusikalstamos veikos bendrininkė notarė P. J. pagal kito nusikalstamos veikos bendrininko Y. K. pateiktus V. V. asmens ir nekilnojamojo turto dokumentus pagamino netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo Y. K., a/k ( - ) gyvenantį ( - ), būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ) pardavimui savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; šiame įgaliojime vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) įgaliojime ties rankraštiniu įrašu „V. V.", notarė P. J. patvirtino minėtą netikrą įgaliojimą, tokiu būdu bendrai pagamindamas netikrą dokumentą.

11Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais notare P. J. ir Y. K. bei pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., suklastojo tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinio registro (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. ( - ), tai yra po to, kai notarė P. J. pagal Y. K. pateiktus V. V. asmens dokumentus, užpildė notarinio veiksmo registro Nr. ( - ) grafas „notarinio veiksmo atlikimo data“, „fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data“, „dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę“, „notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys“, notarinio atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą“, „notaro atlyginimo dydis už projekto parengimą, konsultaciją ir techninę paslaugą“, „kompensacijos už patikrą registruose dydis“, jis vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. notarinių veiksmų registre Nr. ( - ), grafoje „asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) ties rankraštiniu įrašu „V. V.“ - tokiu būdu bendrais veiksmais suklastodamas tikrą dokumentą,

12Tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), Y. K. jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui, taip suklaidindamas jį ir busimojo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo) dalyvę (pirkėją) - J. Š. dėl sandorio teisėtumo, ir po to, kai suklaidintas notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) bei Y. K. ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoj notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., a.k. ( - ) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, o nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta didelės žalos, nes jis neteko vienintelio per visą savo gyvenimo sukaupto turto, t.y. kaltinamas pagal BK 300 str. 3d.

13Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis laikė netikrą dokumentą, o būtent:

14Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku Y. K., turėdamas tikslą pagrįsti piniginių lėšų, tai yra 13 000 Lt, gautų pagal 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., tariamai atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) grąžinimo faktą pagaminęs netikrą dokumentą - 2009-10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad jis kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą minėtą žemės sklypą; tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-28 pakvitavimą tyrimo nenustatytoje vietoje, kol nusikalstamos veikos bendrininkas Y. K. jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą, t.y. pagal BK 300 str. 1 d.

15Kaltinamasis Y. K. veikdamas kartu su V. V. laikė netikrą dokumentą, o būtent:

16Y. K. veikdamas kartu su V. V. nuo 2009-10-22 laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui.

17Taip pat Y. K. apgaule, savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

18Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku V. V. turėdamas tikslą apgaule savo ir V. V. naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), po to kai Y. K. veikdamas kartu su V. V. nuo 2009-10-22 laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui, taip suklaidindamas jį ir busimojo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo) dalyvę (pirkėją) - J. Š. dėl sandorio teisėtumo, ir po to, kai suklaidintas notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) bei jis (Y. K.) ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoje notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., a.k. ( - ) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, o jis kartu su V. V. apgaule savo ir V. V. naudai įgijo svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ).

19Taip pat Y. K. panaudojo netikrą dokumentą, o būtent:

20Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku V. V., turėdamas tikslą pagrįsti piniginių lėšų, tai yra 13 000 Lt, gautų pagal 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., tariamai jo (Y. K.) atstovaujamas pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) grąžinimo faktą, po to, kai nusikalstamos, veikos bendrininkas V. V. pagamino netikrą dokumentą - 2009- 10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad V. V. kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą minėtą žemės sklypą, jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą.

21Kaltinamasis Y. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo netikrą dokumentą, dėl ko kitam asmeniui buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

22Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir ( - ) notaro biuro notare P. J. bei pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., turėdamas tikslą apgaule savo ir V. V. naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), 2009-10-22, apie 13.24 val., kartu su nusikalstamos veikos bendrininku V. V., sandorio - įgaliojimo sudarymui ir jo patvirtinimui, atvedė į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), nuo vaikystės psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) sergantį V. V., negalintį veikti savarankiškai be aplinkinių priežiūros ir pagalbos, sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai reikšti savo mintis, savarankiškai pasirašyti savo vardą ir pavardę, teisingai suprasti sudaromo teisinio sandorio veiksmą ir jo pasekmes, ir po to kai nusikalstamos veikos bendrininkė notarė P. J. pagal jo pateiktus V. V. asmens ir nekilnojamojo turto dokumentus pagamino netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo jį (Y. K.) būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), pardavimui savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo- perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; po to, kai V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) įgaliojime ties rankraštiniu įrašu „V. V.“, notarė P. J. patvirtino minėtą netikrą įgaliojimą, tokiu būdu bendrai pagamindamas netikrą dokumentą.

23Tęsdamas nusikalstamą veiką, Y. K., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais notare P. J. ir V. V. bei pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., suklastojo tikrą dokumentą - suklastojo tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinio registro (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. ( - ), tai yra po to, kai notarė P. J. pagal jo pateiktus V. V. asmens dokumentus, užpildė notarinio veiksmo registro Nr. ( - ) grafas „notarinio veiksmo atlikimo data", „fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data", „dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę", „notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys", notarinio atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą", „notaro atlyginimo dydis už projekto parengimą, konsultaciją ir techninę paslaugą", „kompensacijos už patikrą registruose dydis", o V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. notarinių veiksmų registre Nr. ( - ), grafoje „asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai", padarė rankraštinį įrašą „V. V." ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) ties rankraštiniu įrašu „V. V.", - tokiu būdu bendrais veiksmais suklastodamas tikrą dokumentą.

24Tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. V. laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui, taip suklaidindamas jį ir busimojo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo) dalyvę (pirkėją) - J. Š. dėl sandorio teisėtumo, ir po to, kai suklaidintas notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) bei jis (Y. K.) ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoj notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., a.k. ( - ) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, o nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta didelės žalos, nes jis neteko vienintelio per visą savo gyvenimo sukaupto turto, t.y. kaltinamas pagal BK 300 str. 3 d.

25Taip pat Y. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikė netikrą dokumentą, o būtent:

26Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku V. V., turėdamas tikslą pagrįsti piniginių lėšų, tai yra 13 000 Lt, gautų pagal 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., tariamai jo (Y. K.) atstovaujamas pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) grąžinimo faktą po to, kai nusikalstamos, veikos bendrininkas V. V. pagamino netikrą dokumentą - 2009- 10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad V. V. kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą minėtą žemės sklypą, kartu su V. V. laikė minėtą netikrą 2009-10-28 pakvitavimą tyrimo nenustatytoje vietoje, kol jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą, t.y. kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d.

27Kaltinamoji P. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su kitais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, laikė suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko kitam asmeniui buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

28Ji veikdama kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K., kurie turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), bei pasitelkusi asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., 2009-10-22, apie 13.24 val., po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkai V. V. ir Y. K., sandorio - įgaliojimo sudarymui ir jo patvirtinimui, atvedė į jos darbovietę - ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), nuo vaikystės psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) sergantį V. V., negalintį veikti savarankiškai be aplinkinių priežiūros ir pagalbos, sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai reikšti savo mintis, savarankiškai pasirašyti savo vardą ir pavardę, teisingai suprasti sudaromo teisinio sandorio veiksmą ir jo pasekmes, pagamino pagal kito nusikalstamos veikos bendrininko Y. K. pateiktus V. V. asmens ir nekilnojamojo turto dokumentus netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo Y. K., a/k ( - ) gyvenantį ( - ), būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), pardavimui, savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; bei po to, kai šiame įgaliojime V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. padarė rankraštinį įrašą „V. V." ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) įgaliojime ties rankraštiniu įrašu „V. V.", patvirtino minėtą netikrą įgaliojimą, tokiu būdu bendrai pagamindama netikrą dokumentą.

29Tęsdama nusikalstamą veiką tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdama kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K. bei pasitelkusi asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., suklastojo tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinio registro (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. ( - ), o būtent: pagal Y. K. jai pateiktus V. V. asmens dokumentus užpildė notarinio veiksmo registro Nr. ( - ) grafas „notarinio veiksmo atlikimo data", „fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data", „dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę", „notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys", notarinio atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą", „notaro atlyginimo dydis už projekto parengimą, konsultaciją ir techninę paslaugą", „kompensacijos už patikrą registruose dydis"; po to, nusikalstamos veikos bendrininkas V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. notarinių veiksmų registre Nr. ( - ), grafoje „asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai", padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) ties rankraštiniu įrašu „V. V.“, - tokiu būdu bendrais veiksmais suklastodama tikrą dokumentą.

30Tęsdama nusikalstamą veiką ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), iki 2011-02-04 08.00 val., laikė suklastotą tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinį registrą (tomas Nr. 13), su jame esančiu suklastotu notarinio veiksmo registracijos įrašu Nr. ( - ), kol jo pagal reikalavimą nepateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams, ko pasekoj dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ir laikymo nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta didelės žalos, nes neteisėtai kitam asmeniui - Y. K. buvo suteikta teisė būti V. V. įgaliotiniu tvarkant per visą gyvenimą sukaupto vienintelio nukentėjusiojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, perleidimo klausimus, t.y. kaltinama pagal BK 300 str. 3 d.

31Taip pat ji kaltinama tuo, kad, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, o būtent:

32Ji, būdama asmeniu prilygintu prie valstybės tarnautojo, tai yra besiversdama privačia veikla - eidama ( - ) notarų biuro notarės pareigas ir turėdama atitinkamus administracinius (valstybės suteiktus) įgaliojimus šioje srityje, pažeisdama Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad „<<notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų“>>; minėto įstatymo 13 str. reikalavimus, numatančius, kad „<<notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.“>>; minėto įstatymo 30 str. reikalavimus, numatančius, kad „<< notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.>>““; minėto įstatymo 31 str. reikalavimus, numatančius, kad „<<tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu....>>“ bei minėto įstatymo 37 str. reikalavimus, reglamentuojančius notarinių veiksmų registro pildymo tvarką, siekdama turtinės naudos - notaro atlygio už neteisėtą notarinį veiksmą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, o būtent: veikdama kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K., kurie turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už numatomą parduoti V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), bei pasitelkusi asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., 2009-10-22, apie 13.24 val., po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkai V. V. ir Y. K., sandorio - įgaliojimo sudarymui ir jo patvirtinimui, atvedė į jos darbovietę - ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), nuo vaikystės psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) sergantį V. V., negalintį veikti savarankiškai be aplinkinių priežiūros ir pagalbos, sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai reikšti savo mintis, savarankiškai pasirašyti savo vardą ir pavardę, teisingai suprasti sudaromo teisinio sandorio veiksmą ir jo pasekmes, pagamino pagal kito nusikalstamos veikos bendrininko Y. K. pateiktus V. V. asmens ir nekilnojamojo turto dokumentus netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo Y. K., a/k ( - ) gyvenantį ( - ), būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), pardavimui, savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; bei po to, kai šiame įgaliojime V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) įgaliojime ties rankraštiniu įrašu „V. V.", patvirtino minėtą netikrą įgaliojimą, tokiu būdu bendrai pagamindama netikrą dokumentą.

33Tęsdama nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdama kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K. bei pasitelkusi asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - psichinį ligonį V. V., suklastojo tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinio registro (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. ( - ), o būtent: pagal Y. K. jai pateiktus V. V. asmens dokumentus užpildė notarinio veiksmo registro Nr. ( - ) grafas „notarinio veiksmo atlikimo data", „fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data", „dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę“, „notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys", notarinio atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą", „notaro atlyginimo dydis už projekto parengimą, konsultaciją ir techninę paslaugą“, „kompensacijos už patikrą registruose dydis“; po to, nusikalstamos veikos bendrininkas V. V. vietoj savo brolio - psichinio ligonio V. V. notarinių veiksmų registre Nr. ( - ), grafoje „asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai", padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir psichinis ligonis V. V., vykdydamas nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymą (kieno tiksliai nenustatyta) pasirašyti jų nurodytoje vietoje, pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) ties rankraštiniu įrašu „V. V.“, - tokiu būdu bendrais veiksmais suklastodama tikrą dokumentą.

34Tęsdama nusikalstamą veiką ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), iki 2011-02-04 08.00 val., laikė suklastotą tikrą dokumentą - ( - ) notaro biuro notarinį registrą (tomas Nr. 13), su jame esančiu suklastotu notarinio veiksmo registracijos įrašu Nr. ( - ), kol jo pagal reikalavimą nepateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams, ko pasekoj dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ir laikymo nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta didelės žalos, nes neteisėtai kitam asmeniui - Y. K. buvo suteikta teisė būti V. V. įgaliotiniu tvarkant per visą gyvenimą sukaupto vienintelio nukentėjusiojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, perleidimo klausimus, o Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi akivaizdžiai buvo pažemintas notaro prestižas ir autoritetas, sugriautas pasitikėjimas ( - ) notarų biuru, t.y. kaltinama pagal BK 228 str. 2 d.

35Kaltinamasis V. V. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2008 metų vasaros pabaigoje jis su vyresniuoju sūnumi pirmą kartą atvyko į tą pensionatą. Iš pradžių nebuvo suvestas su brolių, jį nuvedė į kambarį pas specialistus. Ten buvo moteris, kuri prisistatė, kaip V., vyresnioji specialistė. V. jo paklausė ar jis, V. V. žino, kad jo brolis turi žemės sklypą. Pasakė, kad žino ir kad tas sklypas yra jo, V. V., tik taip susiklostė aplinkybės, kad sklypas buvo apiformintas motinos vardu, o po motinos mirties sklypas buvo apiformintas brolio V. V. vardu. Kadangi jis buvo brolio globėjas, jis galėjo tą sklypą ir parduoti ir padaryti visa kas buvo reikalinga. 1998 metais jis, V. V. prarado gyvenamąjį plotą, o seniūno pagalba brolis buvo nukreiptas į ligoninę, o mėnesio bėgyje nukreiptas į pensionatą. Dėl sklypo toliau kalbėjosi su ta specialiste. V. pasakė, kad jie mėgino parduoti sklypą, tik nerado notaro Ukmergėje, kuris tvirtintų sandorį. Ta tema dar pasikalbėjo. V. V. pasakė, kad pasiims brolį, ieškos pirkėjo ir parduos sklypą arba pagal įgaliojimą arba dovanojimą. Paskui jį, V. V. nuvedė pas brolį. Brolis buvo pagyvėjęs, pasakė, kad čia jo brolis, o jo sūnų puolė apsikabinti. Ta specialistė stebėjo, kaip brolis juos sutiks. Po to išsiskyrė. Pasak V. V., po metų surado jis klientą. Šį kartą atvyko su jaunesniuoju sūnumi į pensionatą, atvyko be perspėjimo. Specialistė pasakė, kad iš šių pinigų už parduotą žemę reikės broliui nupirkti televizorių, lovą tai ji sakė, ir pirmą kartą. Šį kartą dar pasakė, kad reikės padaryti remontą kambaryje, kur dar gyvena trys žmonės. V. V. parodė, kad tada pasiėmė brolį, pasakė, kad neturi pinigų notarui. V. atnešė 200 Lt ir pasakė, kad tai iš kasos direktoriaus leidimu. Pasirašė už brolį, kad dviem savaitėm išsiveža ir pasirašė už 200 Lt, kad pasiėmė. Ir tada atvedė jam brolį. Šį kartą brolis buvo labai prislėgtas. Kai atvažiavo, žmona pasakė, kad tikriausiai vartojo vaistus, kurie slopina, antidepresantus. Iš šios būsenos brolis išeidinėjo keletą dienų. Ieškojo notaro. Kreipėsi į J., nes jo, V. V. sveikatos būklė buvo prasta. J. jo pašymu sutiko padėti ir surado notarą. Notarai buvo perkrauti. Brolį reikėjo jau vežti atgal. Pas J. buvo visi dokumentai. J. jam, V. V. paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų, nes surado notarų kontorą prie Raudonojo kryžiaus. Pastatė automobilį ant žalios vejos prie Raudonojo kryžiaus, nes visos vietos buvo užimtos. Brolį paleido pas J., o pats pasiliko prie automobilio, jei atvažiuotų policija. Po 15 minučių grįžo J. ir brolis, pasakė, kad viskas paruošta. Įgaliojimą gavo, bet pirkimo - pardavimo padaryti nepavyks, nes notarė perkrauta. Tada šiaip sau važiavo, jis ten gyveno. Liepkalnyje prieš tiltą buvo notarų biuras, ten buvo laisva. Kitą dieną įformino pirkimą-pardavimą. Kitą dieną nuvežė brolį į pensionatą. Jo, V. V. pensionate paklausė, ar pardavė sklypą. Pasakė, kad ne. Tai buvo prieš Naujus metus 2009 metais. Formino pensiją. Manė, kad gaus už kelis mėnesius pensiją ir atsiskaitys su pensionatu už televizorių, lovą ir remontą. Pasakė, kad pardavimas vyks pavasarį, planavo gauti tuos pinigus. Atidavė V. 200 Lt. Po 10-12 dienų paskambino pensionato direktorius ir pasakė, kad žino, jog pardavė brolio sklypą, kurio kaina 18 600 Lt maždaug ir pasakė, kad pagal įstatymą 50 procentų atvežti pensionatui. Bet kadangi pardavė sklypą už 13 000 Lt, tai jis direktoriui taip ir pasakė. Direktorius pasakė, kad jis nieko nežino ir kad jis, V. V. atvežtų 50 procentų. Po kelių dienų direktorius dar kartą pasakė, kad atvežtų 50 procentų geruoju, nes kitaip bus prokuratūra ir panašiai. Kadangi jis, V. V. buvo be pinigų, tai į kitus skambučius tiesiog neatsiliepė. Sklypas yra maždaug 4 km nuo ( - ). 1988 m. pradžioje sužinojo, kad yra kolegos sklypai, tiesiog pasiūlė įsigyti, jis taip lengvai ir įsigijo. 1989 m. gavo sklypą statybai. Tuo metu sklypai buvo išdalinti ir žmonės skundėsi, kad kiti neturi sklypų, o pas jį, V. V. du, todėl perrašė tą sklypą mamai. 1993 metais pavasarį motinai mirus sklypas buvo perrašytas brolio V. vardu. Sklypas buvo neprivatizuotas. 1995 metų sklypai buvo neprivatizuoti. J. buvo jo, V. V. vienintelis draugas. Giminių neturi, jaunesniajam sūnui buvo 17, o apie vyresnįjį jis ir nepagalvojo. J. buvo skolingas 4000 Lt. Buvo įsiskolinęs už butą ir J. jam paskolino pinigų. Yra išrašas iš ligonines. Teikė kopiją teismui. V. V. paaiškino, kad tuo metu vos galėjo judėti. Praeina 100 metrų, dūsta, 7 laiptelius pakyla ir reikia 10 min. kvėpuoti. Buvo geltonas odos atspalvis, pakitimai. Negalėjo laikyti šaukšto rankose, pakelia ir jis iškrenta. Kojos kaip žuvies žvyneliais pasidengusios, galvos skausmai, nemiga. Pardavinėjo sklypą ir 2006 metais. Bet ta firma, į kurią jis V. V. kreipėsi, persikėlė kitur. Jis, V. V. galvojo, kad jie kaip sukčiai jau pardavė sklypą. 2008 metais jį, V. V. susirado žemėtvarkininkas ir pasakė, kad turi susimokėti už sklypą, kelius ir pan., paliko sodo bendrijos pirmininkės telefoną ir susitarė su ja susitikti. Susitiko ir pirmininkė pasakė, kad įsiskolinimas 780 Lt ar 790 Lt. Pasak V. V., sklypo jam nereikėjo, pinigai buvo reikalingi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tik tą, ką jo klausė. Pirmą kartą darbą jis, V. V. susirado 1999 metais, iki tol neturėjo iš ko gyventi. V. V. paaiškino, kad kreipėsi į agentūrą ir su jos atstovų notarais važiavo į sklypą, bet nieko nenusprendė. Kaltinamasis parodė, kad iki agentūros su broliu ir pirkėju, dar be J., kreipėsi į ( - ) notarų biurą. Paaiškino jiems, kad brolis lietuviškai nesupranta. Pradėjo kalbėti rusiškai. Pasak V. V., jo brolis gali net kalbėti telefonu. Pasak V. V., parvežus brolį iš pensionato buvo visiškas abejingumas viskam, pasyvumas, nedomino nei šokoladas, nei limonadas. Po dienos ar dviejų brolis pasijautė geriau. O tokioje būsenoje, kurioje brolis buvo, nebuvo nieko įmanoma padaryti. Jis, V. V. su broliu po trijų dienų nuvažiavo į Registrą ir gavo dokumentus. Registre dar sakė, koks čia parašas skruzdės dydžio. Tada jis V. V. brolį pradėjo mokyti pasirašyti. Nuo vaikystės V. turėjo išvaržą ir 2 metų jis galėjo tik prisilaikydamas vaikščioti. Gydytojas perspėjo, kad narkozė netobula ir gali pakenkti smegenims. Motina nusprendė daryti operaciją ir V. tapo fiziškai sveikas, bet protiškai nesveikas. V. V. parodė, kad jis laukė prie automobilio ir pas notarą nėjo. K. automobilį pasistatė 20 metrų prie notaro biuro, o jis, V. V. automobilį pasistatė prie Raudonojo kryžiaus ant vejos. Ten yra Tilto gatvė ir sankryža. Pasak V. V., jo ranka pas notarą nieko nėra parašyta. Mokė brolį rašyti V. V. ir parašą. Dėl to, kad neminėjo kai ko per apklausą ikiteisminio tyrimo metu dėl ligos, tai išoriniai požymiai. Tai dėl hemoglobino. Kai kurių dalykų jis, V. V. apskritai neprisimena, jam pasakojo kaip viskas vyksta, o jis buvo tokioje būsenoje, kad visiškai nepamena kai kurių detalių. Jis, V. V. nepamena, kad skolinosi iš J. pinigų, bet J. turėjo jo skolos raštelį ir įtikinėjo, kad jis, V. yra jam skolingas. Brolio dokumentus jam, V. V. atnešė moteris V. Atnešė pensininko pažymėjimą ir tapatybės kortelę. Direktoriaus reikalavimą dėl pinigų jis, V. V. priėmė, kaip prievartavimą. Pasak V. V., su broliu jis gyveno nuo 1993 m. gegužės 17 d. iki 1998 m. liepos mėnesio. Seniūnijos buvo paskirtas globėju ir Rusijos ambasados soc. skyriaus buvo įgaliotas gauti brolio pensiją. Jis, V. V. brolio pensiją gaudavo 400 Lt, žmona paskutinį kartą gavo virš 500 Lt. Iš pradžių pensiją brolis gaudavo apie 160 Lt. Nuo 7 iki 10 metų brolis V. mokėsi spec. mokykloje tokiems neįgaliems asmenims 2 ar 3 metus. Brolis į mokyklą nenorėjo ir motina jį iš ten pasiėmė. Brolis buvo įrašytas į Vasaros g. 5 įskaitą ir nuo 16 metų jis buvo įdarbintas statybose, bet motina jo ir vėl pagailėjo ir paėmė jį iš darbo. V. turėjo dviratį ir slidės, piniginę su 5 rubliais. Brolis važinėjo, pirkdavo limonadą. Niekas išoriškai nepasakytų, kad brolis psichiškai nesveikas. V. buvo gražiai apsirengęs. Pasak V. V., kai V. jis parsivežė iš pensionato, brolis buvo aprengtas striukyte, nesąmoninga kepure, kelnėmis, batai buvo normalūs, apatinius iš karto išmetė šiukšlių dėžę. Rašyti V. mokė motina, bet motinos jis nelabai klausė. Brolis ką norėjo tą rašė. Dar motina mokė brolį sakyti vardą, pavardę ir tėvavardį, bet jis trumpindavo ir sakydavo „pavič“. 1966 metais, kai broliui buvo 16 metų, jis gavo 2 invalidumo grupę. Turi dokumentus. Kas jam priklauso, tas priklauso ir visai šeimai. Pasak V. V., apie brolio ligą jis J. pasakė, kad jam reikia globos, kad jis savarankiškai nieko negali. Tiksliai nepamena, bet pokalbis su J. buvo, kad broliui negerai su galva. Pasak V. V., K. jis nerodė jokių išrašų. J. ir jo brolis susitikę pasisveikino, susipažino. Jokių problemų K. nebuvo. V. V. teismui paaiškino, kad notarė buvo visiškai atsitiktinis žmogus, o su K. nemanė, kad čia kažkas negerai. Pasak V. V., jis mano, kad jo mintis buvo parduoti sklypą su įgaliojimu. Brolis mamos neklausė, o jo, V. klausė. Tai priklauso, kas ir kaip patinka. Jei patiko žmogus, tai V. klausys. V. V. parodė, kad tiksliai negali pasakyti, bet gal po 10 dienų J. pamatė brolį. Jie visi buvo susitikę gal kelis kartus. Brolis neskaito. Jis, V. V. suvokė, kad dokumentų pas notarą brolis neperskaitys. Šiame notarų biure jam, V. V. anksčiau neteko atlikti jokių veiksmų. Notarės J., jis V. V. nepažinojo. Kad tai notarė pamatė Vilniaus rajono apylinkės teisme. Pasak V. V., jis nežino kaip ten įvyko, bet J. pasakė, kad šiame notarų biure nesigauna greitai, o kitame biure viską padarė tą pačią dieną. V. V. paaiškino, kad jis buvo ne pas notarą, o parašė V. V. vardą ne pas notarą, o Registre. Tiksliai brolis įgaliojimą išdavė lapkritį. Jo, V. V. susirgimas tęsiasi pusantrų metų. Jis broliui pasakė, kad štai J. ir eik su J. Išgirsti brolis gal neišgirdo. Bet V. kur nurodo pirštu, jis ten ir pasirašo. Parašyta, kad invalidumas 2 grupės, tai reiškia, kad V. ne visiškas kvailas. Ir gal V. buvo pas ekspertą psichikos atliekant ekspertizę paveiktas vaistų. Dėl parašo specialistė pasakė, kad ji negali tvirtinti 100 procentų, jog vardas ir pavardė jo, V. V.. Jo, V. V. odos spalva buvo geltona, o ne balta. Brolis atrodė kaip žmogus visą laiką esantis patalpoje ir neišeinantis į lauką, visiškai baltas.

36V. V. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad J. K. jam su broliu 13000 Lt davė už parduotą žemės sklypą. Tai buvo po to kai pardavė sklypą pas notarą kontoroje. Jis, V. V. buvo mašinoje su broliu. J. pinigus davė V. V. juos apžiūrinėjo. Jis, V. V. J. parašė pakvitavimą. J. reikalavo, kad viskas buvo oficialu. Pinigus pagal pakvitavimą atidavė J. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus ( II tomas b.l.-17), V. V. paaiškino, kad tuo metu jis sirgo ir kažkurių epizodų neprisimena, nes deguonis nepatekdavo į smegenis ir jis neprisiminė šių aplinkybių apklausos metu. Kai jam, V. V. pasakodavo, būdavo, kad epizodais atsistatydavo atmintis, tačiau kažkurių aplinkybių neprisimenu. Įgaliojimas buvo pas J. K.. Jis, V. V. jam viską atidavė. Jei būtų sveikas jam neatiduotų dokumento. Jie taip susitarė, kad jis, J. tvarkys įgaliojimą. Įgaliojimo rankose jis, V. V. neturėjo. 2009 spalį jo, V. V. buvo bloga sveikata, beveik mirė, veido spalva buvo geltona, neturi jokių medicinos dokumentų tuo laiku, nes manė, kad tai senatvė ir jau viskas nepagydoma.

37Apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad iki 1993 metų jo brolis V. V. gyveno kartu su motina ( - ). Po motinos mirties, nuo 1993-05-17 V. V. apsigyveno pas jį, gyvenamajame name, esančiame ( - ). Kadangi minėtas gyvenamasis namas buvo įkeistas ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, 1998-07-08 buvo iškeldintas iš gyvenamojo namo, o brolis V. V. seniūno buvo nukreiptas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Po kai kurio laiko sužinojo, kad brolis buvo išrašytas iš ligoninės ir apgyvendintas pensionate Ukmergėje, kur jį buvo aplankęs tik tris kratus. V. V. invalidas nuo vaikystės. Kai jam buvo sukakę du metai, jam buvo atlikta operacija ir po narkozės jis turėjo komplikacijų, dėl ko pas jį atsirado vystimosi sutrikimų. Kadangi jo ir V. V. tėvas buvo kariškis, po jo mirties Rusijos Federacija moka pensiją V. V., nes jis yra invalidas. Kadangi V. V. 1969 m. buvo išduotas invalidumo pažymėjimas, Rusijos Federacijos ambasadoje jam buvo išduotas pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra V. V. globėjas ir jis už brolį gaudavo pensiją. V. V. negalėjo gauti pensijos, nes nemoka nei skaityti, nei rašyti, bet mano, kad jis viską supranta. Lietuvos Respublikoje V. V. jokios išmokos nėra skiriamos. Rusijos Federacijos skiriamą pensiją už brolį gaudavo iki 1998 m., kol V. V. buvo apgyvendintas pensionate. Teismo sprendimo dėl globos nebuvo, nežinojo, kad tai būtina, todėl ir nesikreipė į teismą. Dėl žemės sklypo, esančio ( - ) gali paaiškinti, kad 1988 - 1989 m. šis sklypas jam buvo skirtas darbovietės - gamyklos administracijos sprendimu. Kadangi tuo pačiu laiku tos pačios gamyklos administracijos sprendimu jam buvo skirtas dar vienas žemės sklypas, esantis ( - ), kurį vėliau ir įregistravo savo vardu, o tuo metu galioję įstatymai draudė asmeniui nuosavybės teise turėti kelis sklypus, todėl sklypas, esantis ( - ), buvo įregistruotas jo motinos E. V. vardu. Po motinos mirties minėtas sklypas buvo įregistruotas V. V. vardu. Visus registravimo dokumentus tvarkė asmeniškai, kadangi turėjo ( - ) seniūno išduotą dokumentą, kad yra V. V. globėjas. Neprieštaravo, kad šis sklypas būtų įregistruotas brolio vardu. Po kai kurio laiko ketino parduoti V. V. vardu įregistruotą sklypą, todėl visus dokumentus, tame tarpe ir seniūno pažymą, kad jis yra V. V. globėjas, pateikė nekilnojamojo turto bendrovei. Tačiau vėliau turėjo nemalonumų - buvo nuteistas, todėl praėjus laikui ir vėl kreipiantis į minėtą bendrovę, sužinojo, kad ji persikėlė jam nežinomu adresu. Tokiu būdu dingo visi dokumentai, kurie ir buvo pateikti šiai bendrovei. Kadangi dingo visi dokumentai manė, kad šis sklypas jau seniai parduotas. Tačiau 2009 m. sodų bendrijos pirmininkas ėmė reikalauti, kad būtų sumokėti visi mokesčiai, nes jo brolis jų mokėti negalėjo. Sumokėjo visus mokesčius, tame tarpe ir sodų bendrijos nario mokestį. Nusprendė parduoti šį sklypą. Pažįsta Y. K., kuris per paskutinius 10 metų buvo jam paskolinęs dalimis 4 000 Lt. Pirkėją sodo sklypui rado 2009 m. rugsėjo mėnesį. Kadangi Y. K. protingas žmogus, nutarė jo vardu sudaryti įgaliojimą šio sklypo pardavimui. Savo vardu nutarė įgaliojimo neforminti, nes tuo metu sirgo ir bijojo, kad mirs. Įgaliojime parduoti žemės sklypą ( - ) įrašė brolio vardą ir pavardę, tačiau parašas yra V. V.. Pas notarą sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį nedalyvavo. Minėtą žemės sklypą Y. K. pardavė už 13 000 Lt, iš kurių gavo tik 9 000 Lt. Šiuos pinigus išleido. V. V. jokių pinigų nedavė. (tomas 2, b.l. 5-6)

38Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad nepažįsta moters, kuri 2010-09-29 dalyvavo atpažinimo metu, matė ją pirmą kartą. Įgaliojimo sudarymo ir patvirtinimo metu šios moters nebuvo. Nesuprato, kas iš notariato darbuotojų buvo notare, o kas jo padėjėja. Kai vietoje savo brolio įgaliojime įrašė jo vardą ir pavardę, nusprendė, kad jo dalyvavimas nebūtinas, todėl išėjo laukan parūkyti. Pas notarą su V. V. liko Y. K.. Po kelių minučių pas jį atėjo V. V., o Y. K. liko biure laukti dokumentų. Y. K. išėjo po 15 minučių. (tomas 2, b.l. 13)

39Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad ankstesnėse apklausose jo nurodytos aplinkybės, jog tai jis įgaliojime vietoj V. V. įrašė jo vardą ir pavardę, neatitinka tikrovės. Nuo to laiko, kai iš pensionato paėmė V. V., tikslu parduoti jo žemės sklypą, V. V. gyveno pas jį. Norėdamas parduoti šį sklypą kartu su broliu kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą (pavadinimo neprisimena), esančią ( - ), kurios darbuotojas vardu J. (pavardės nežino) buvo juos nuvežęs į notarų biurą (į kurį tiksliai neprisimena), tačiau ten jiems buvo atsisakyta išduoti bet kokius dokumentus, nes V. V. negalėjo tinkamai pasirašyti, įrašyti savo vardą ir pavardę, be to, notaro kontoroje buvo didelės eilės. Todėl daugiau pagalbos į agentūros darbuotojus nesikreipė. Visą laiką sklypo pirkėju norėjo būti Š. Po to, kai nepasisekė sklypo parduoti agentūros darbuotojų pagalba, Y. K. pasiūlė brolio sklypą parduoti per įgaliojimą, tai yra, kad sklypą parduotų kitas asmuo. Kadangi V. V. tuo metu sirgo, įgaliojimą įformino Y. K. vardu. Tam kad V. V. galėtų pas notarą parašyti savo vardą ir pavardę, visą laiką, nuo jo paėmimo iš pensionato dienos iki įgaliojimo sudarymo, kiekvieną dieną treniruodamas, mokė jį rašyti savo vardą ir pavardę. Notaro biurą, kur buvo patvirtintas įgaliojimas, rado atsitiktinai. Y. K. taip pat ieškojo notaro biuro. Nepavykus rasti notarų biuro, Y. K. jam paskambino ir pasakė, kad rado notaro biurą, esantį ( - ), kur visi dokumentai bus paruošti rytdienai. Y. K. paaiškino kaip nuvažiuoti prie minėto notaro biuro. Kartu su V. V. atvyko nurodytu adresu. Y. K. jau jų laukė gatvėje prie notaro biuro. Perdavė Y. K. V. V. ir jie dviese nuėjo pas notarą. Asmeniškai į notarų biurą užėjęs nebuvo. Visi dokumentai, tame tarpe ir V. V. asmens dokumentas buvo pas Y. K., jie jam buvo atiduoti anksčiau. Kas vyko notaro biure nežino, taip pat nežino kas, kur ir ką pasirašinėjo. Biure Y. K. su V. V. užtruko apie 10 minučių. Kai jie išėjo, įgaliojimas jau buvo patvirtintas. Po to kartu su broliu nuvažiavo namo. Po to Y. K. asmeniškai susiskambino su sklypo pirkėju, kurio duomenis jis jam nurodė, ir susitarė dėl sklypo pardavimo pas notarą. Kai buvo parduotas žemės sklypas, kartu su V. V. atvažiavo prie notaro biuro, kur Y. K. perdavė V. V. 9 000 Lt. Sklypas buvo parduotas už 13 000 Lt, bet 4 000 Lt Y. K. paliko sau, nes toks buvo susitarimas tarp jo ir Y. K. (skolos grąžinimas). Jokių raštelių, kad gavo iš Y. K. pinigus už parduotą sklypą, nei jis, nei V. V. nerašė. Gautus pinigus - 9 000 Lt išleido, V. V. jokių pinigų nedavė. (tomas 2, b.l. 15-17)

40Akistatos metu su Y. K., V. V. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad Y. K. visus pinigus, tai yra 13 000 Lt, gautus už parduotą žemės sklypą, perdavė V. V., kuris iš karto pinigus atidavė jam. Buvo surašytas pakvitavimas dėl minėtų pinigų gavimo. Y. K. pateiktas pakvitavimas surašytas jo ranka ir jo pasirašytas. (tomas 2, b.l. 20-21)

41Kaltinamasis Y. K. teisiamajame posėdyje parodė (LR BPK 276 str. 1d. 2 p.), kad su V. V. santykiai yra normalūs, jie vienas kitą pažįsta jau labai seniai. V. V. paskambino jam, Y. K., paprašė susitikti, per susitikimą paaiškino, kad turi žemės sklypą, kurį reikia padėti parduoti. Dar anksčiau V. V. iš Y. K. buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau apie juos kalbos net nebuvo. Y. K. pasiūlė V. V. sudaryti įgaliojimą, kad nereikėtų visiems vaikščioti. Be to, tokiu būdu galima būtų greičiau viską sutvarkyti. Apie ankstesnius bandymus parduoti žemės sklypą Y. K. nežinojo bei nesidomėjo. Jie iš karto pakeliui užvažiavo pas notarą ( - ), pasiteiravo ar galima būtų sudaryti įgaliojimą, atnešė dokumentus, tačiau Y. K. atrodo, tarp jų nebuvo sklypo plano. Vėliau jie tą planą atvežė, paliko visus dokumentus, jiems pasakė, kad dokumentai bus paruošti po kelių dienų. Kai nuvažiavo atsiimti dokumentus, Y. K. kartu su V. V. nebuvo, išėjęs iš notaro V. V. jis,Y. K. pateikė įgaliojimą ir tiek. Norėjo įforminti pirkimą-pardavimą ten pat, tačiau jiems netikdavo laikas, tai notarė buvo užimta, tai jiems netikdavo laikas. Tada buvo nutarta surasti kitą notarinį biurą, susitarė dėl laiko, sutartą dieną atvažiavo, kartu su Š., Y. K. užėjo pas notarą ir įformino žemės sklypo pirkimą-pardavimą. Po sandorio, gautus 13 000 Lt už parduotą sklypą Y. K. atidavė V. V., kuris kartu su V. V. sėdėjo automobilyje. Dabar Y. K. net tiksliai neatsimena, kas tuos pinigus paėmė. Y. K. paprašė V. V. parašyti pakvitavimą, atsižvelgiant į tai, kad V. V. jam buvo skolingas 4 000 Lt, V. V. iš karto atskaičiavo tą sumą ir atidavė Y. K., o jis, Y. K. tame pat raštelyje parašė, kad pinigai grąžinti ir, kad jokių pretenzijų V. V. jis neturi. Sutartą dieną Y. K. privažiavo prie notarinio biuro, V. V. su V. V. atvažiavo su savo automobiliu, pastatė mašinas ir Y. K. kartu su V. V. įėjo į biurą, tačiau pas notarą V. V. užėjo vienas. Kur tuo metu buvo V. V. Y. K. neprisimena. Tame pat biure jie buvo du kartus, kai formino įgaliojimą ir kai buvo pateikiami dokumentai, todėl Y. K. tie du momentai labai painiojasi. Buvo du kartus, vieną kartą kaip pridavinėjo dokumentus, ir atsiimant įgaliojimą. Teisėjui balsu perskaičius kaltinamojo Y. K. apklausos protokolą (2 t. 117 b.l.) Y. K. paaiškino, kad jis su V. V. pas notarą nebuvo užėjęs. Kodėl taip yra surašyta Y. K. nežino, gal tyrėja ne taip surašė jo parodymus, gal jis kažko nesupranta. Duodamas parodymas Y. K. nejautė savo kaltės, nes nieko neteisėto nedarė. Y. K. nesako, kad parodymai yra melagingi, gal tiesiog jo žodžiai buvo neteisingai surašyti. Kai buvo forminamas įgaliojimas, pasak Y. K., jis pas notarę nebuvo. Y. K. buvo pas notarę vieną kartą, kai buvo paduodami dokumentai, o ką jis turėjo daryti pas notarę, kai buvo pasirašinėjamas įgaliojimas. Teisėjui supažindinus kaltinamąjį Y. K. su apklausos protokolu (2 t., 117 b.l.), Y. K. patvirtino, kad raštas yra jo, tačiau gal ne taip buvo surašyta, kaip jis sakė, arba jo žodžiai ne taip buvo suprasti. Pas notarą Y. K. nebuvo užėjęs ir tikrai negalėjo ten būti, be to, notaras jo net nebūtų įleidęs. Advokatė V. G. dalyvavo Y. K. apklausoje. Jis,Y. K. asmeniškai jokių pinigų už parduotą žemės sklypą negavo. Po sandorio Š. atsiskaitė su Y. K., o gautus pinigus, t.y. 13 000 Lt, Y. K. atidavė V. ir V. V., pakvitavimą surašė V. V., o V. V. perskaičiavo gautus pinigus. Y. K. nežinojo, kad V. V. sirgo psichinė liga. Įgaliojimas buvo reikalingas laiko sumetimais, kad galima būtų vienam sutvarkyti visus dokumentus, o ne visiems kartu važinėtis. Įgaliojimą V. V. galėjo įforminti savo vardu, tačiau pasak Y. K., jis nebūtų atgavęs savo 4 000 Lt. Y. K. V. V. tik pažinojo, jis buvo jam tik pažįstamas. Jie kartais kalbėjosi, kai V. V. kartu su V. V. atvažiuodavo. Be to, V. V. normaliai kalbėdavo. Pasak Y. K., jeigu V. V. sugebėjo papasakoti apie sklypo pardavimą pensionato direktoriui, tai reiškia, kad jis galėjo normaliai bendrauti. Šiaip Y. K. geriau pažinojo V. V.. Pasak Y. K., V. V. dabar atrodo daug prasčiau, nei atrodė tada, jis buvo visiškai adekvatus. Teisėjui balsu perskaičius kaltinamojo Y. K. parodymus (95 b.l., 2 tomas), Y. K. parodė, jog jam nebuvo žinoma, kad V. V. sirgo išsetine sklerozė. Y. K. patvirtino, kad parašas yra jo, jis gal ir sakė, kad V. V. serga, tačiau tikrai nesakė, kad būtent išsetine skleroze. V. V. Y. K. paprašė padėti, kodėl V. su V. V. tiesiogiai nepardavinėjo žemės sklypo, jis nežino. Š. Y. K. neklausė, kodėl jis atstovauja pardavėją. Y. K. iš karto pasakė, kad turi pakvitavimą dėl pinigų atidavimo ir dėl 4 000 Lt skolos grąžinimo, kodėl jų nieks iš karto nepaprašė atiduoti, jis nežino. Kai jie pirmą kartą atėjo pas notarą priduoti dokumentus, su notare kalbėjo jis, Y. K., t.y. su notaro sekretore, priimamajame buvo dvi moteriškės, Y. K. paklausė ar galima būtų įforminti įgaliojimą. Jie padavė joms dokumentus, jie padarė jų kopijas, pasakė, kad trūksta žemės sklypo plano. Tada jie nuvažiavo į žemėtvarkos skyrių, kur V. V. ir gavo planą. Jis, Y. K. nebuvo pas notarą, kai buvo daromas įgaliojimas, V. V. taip pat ten nebuvo, todėl pasakyti, kaip V. V. parašas atsirado įgaliojime jis nežino. Y. K. tik žinojo, kad V. V. treniravo V. V. pasirašinėti, gal jis tik gražiai nukopijavo. Jam, Y. K. 4 000 Lt atidavė V. V., ne V. V.. Y. K. netvirtina, kad būtent V. V. jam atskaičiavo 4 000 Lt, jis tam net nesuteikė ypatingo dėmesio. Teisėjui balsu perskaičius kaltinamojo Y. K. apklausos protokolą (2 t., 116-117 b.l.) Y. K. paaiškino, kad jis netvirtina, kad pinigus atskaičiavo V. V., pinigus jam atidavė V. V., o kas juos atskaičiavo, Y. K. nematė. Kas buvo surašoma tyrėjo Y. K. nekreipė dėmesio, jį apklausinėjo, jis atsakinėjo ir tiek, mano, kad tyrėja tiesiog ne taip surašė vertimą. Y. K. nieko neteisėto nedarė, todėl tam ypatingo dėmesio neskyrė. Y. K. net neatsimena kokia diena ir kas kur įeidinėjo. Pasak Y. K., V. V. neprieštaravo, kad V. V. jam atidavė dalį pinigų. Y. K. negali pasakyti kokiu būdu V. V. išreiškė savo sutikimą, V. V. tiesiog tylėjo ir tiek. Jie paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė, jie ramiai atsisveikino ir tiek, niekas niekam pretenzijų neturėjo. Kai Y. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas, gal ir buvo paminėti 14 500 Lt, nes už tą sumą norėjo parduoti žemės sklypą, tačiau parduotas jis buvo už 13 000 Lt. Jis, Y. K. neturi medicininio išsilavinimo. V. V. Y. K. nieko nesakė apie V. V. ligas, apie tai net nebuvo kalbos. Jis, Y. K. taip pat yra nedarbingas, darbingumo lygis tik 30 proc. Y. K. kartu su V. V. įėjo į notarų biurą, o ne pas notarą, užėjo būtent į tą notarų biurą (( - )), nes jie susitiko centre, kai užėjo kalba apie žemės sklypo pardavimą, Y. K. ir pasiūlė nuvažiuoti į netoliese esantį notarų biurą ir tiek. Y. K. notarės visiškai nepažinojo, Y. K. ją, t.y. P. J. pirmą kartą mato, nors yra kaltinamas bendrininkavimu. Kai įėjo į notarų biurą, juos pasitiko dvi moterys, paklausė, ko jie nori, Y. K. pasakė, kad reikia įforminti įgaliojimą. Su kuo tiksliai Y. K. įėjo į biurą, dabar neatsimena, gal jie visi trise užėjo. Y. K. tik gerai prisimena, kad V. V. ten buvo. Su savimi jie turėjo žemės sklypo bylą, Y. K. pasakė, kad jie nori įforminti įgaliojimą žemės sklypo pardavimui. Y. K. turėjo savo pažymėjimą ir iš V. V. paėmė asmens dokumentą ir padavė moteriškėms, jos padarė visų dokumentų kopijas ir grąžino jiems originalus. Y. K. dar pasakė, kad reikalingas žemės sklypo planas, Y. K. tiksliai neatsimena kaip buvo, gal padėjėjos nuėjo pas notarę, kuri ir pasakė, ko būtent trūksta. Su notaru jiems taip ir nepavyko susipažinti, antrą kartą, kai atėjo į biurą, V. V. pas notarą užėjo vienas, Y. K. buvo prie įėjimo. V. V. buvo netoliese, laukė, prie mašinos. V. V. savo automobilį buvo pasistatęs netoli notaro biuro, gal 80-100 m. nuo biuro, toje pačioje gatvėje, tik arčiau „Žaliojo“ tilto. Gal ten ir negalima buvo statyti automobilių, bet stovėjo daug mašinų. Y. K. matė kaip V. V. užėjo pas notarą, pastarasis išėjęs, atidavė jam įgaliojimą ir jie išėjo. Y. K. trečią kartą į biurą atėjo paklausti, ar galima būtų įforminti pirkimą-pardavimą, paklausė tų pačių moteriškių, kuriuos dirbo priimamajame. Y. K. pasakė, kad tą dieną, kurią jis norėjo, notarė negalės jų priimti, pasiūlė kitą laiką, tačiau tas laikas netiko pirkėjams, t.y. Š. V. V. pasakė, kad žino kitą notarų biurą, jie ten ir nuvažiavo, kur ir buvo įformintas žemės sklypo pirkimas-pardavimas. Kai buvo forminamas įgaliojimas, pas notarą Y. K. nebuvo įėjęs, į draugiją su notare nėra įstojęs. Su notare Y. K. susipažino tik rajono teisme. Pasak Y. K., atvažiavus pas notarą, mašinas pasistatė praktiškai netoliese, gal 20-30 m atstumu. V. V. automobilis stovėjo gal 80-100 m atstumu nuo Y. K. automobilio. Y. K. paaiškino, kad jis nėra turėjęs tokių sandorių, t.y. žemės sklypų pardavimus pagal įgaliojimus. Y. K. nieko neteisėto nedarė, jis turi pilną teisę ir pirkti ir pardavinėti. Įgaliojimą formino notaras, kaip Y. K. supranta - pagal nustatytą formą, kurią nustato įstatymas, o ne Y. K..

42Kaltinamasis Y. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog dėl V. V. ligos, tai abejoja eksperto ekspertize. V. V. tada ir dabar labai skiriasi. V. yra visiškai adekvatus žmogus. Vaistai daro savo poveikį. Labai daug psichiškai nesveikų asmenų vaikšto gatvėmis ir su pažymomis, ir be pažymų ir juos plika akimi įvertinti labai sunku. Y. K. netvirtina, kad V. perskaičiavo pinigus. Tiesiog V. laikė pinigus, o jis Y. K. sėdėjo gale ir kalbėjo su V. V.. Negali tiksliai pasakyti ar V. perskaičiavo pinigus ar ne. Gal V. tik peržiūrėjo pinigus. Prokuratūroje viskas prasideda nuo nusikalstamos grupės sudarymo. Pasak Y. K. jokio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Nekilo klausimas, kodėl V. V. treniravo V. V. pasirašyti. Gal žmogus nelaikęs rankose tušinuko. Y. K. matė, kad V. V. su V. V. pasirašinėjo ant lapelių. Y. K. tiesiog tai suprato, kad V. treniruoja V. pasirašyti. Negali pasakyti, ar ta mintis, kad V. treniruoja V. pasirašinėti kilo jau nagrinėjant bylą ar ankščiau.

43Po įrodymų tyrimo atnaujinimo Y. K. teisme parodė, jog jis atėjo ir sėdo į automobilį, atidavė pinigus ir paprašė, kad parašytų, kad pinigus gavo. Jis, Y. K. tame raštelyje savo ranka pasirašė, kad neturi pretenzijų. Teisėjai parodžius kaltinamajam raštelį, Y. K. paaiškino, kad čia rašė V. V., turi būti kitas raštelis. Viskas buvo taip kaip jis, Y. K. sakė teisme, įgaliojimas buvo pas jį, jie taip tarėsi, kad įgaliojimas būtų pas jį. Paskui jie įgaliojimą nuvežė į notarų biurą, įgaliojimas buvo pas jį, Y. K. dokumentuose, automobilyje. Anot Y. K., jo nedarbingumas yra 70 procentų. Pasak Y. K., jis neprisimena, ar V. ir V. V. buvo su ūsais, ar be ūsų, neprisimena V. V. odos spalvos.

44Apklaustas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju Y. K. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad V. V. pažįsta nuo 1991 -1992 metų. 2005 metais paskolino V. V. 4 000 Lt. 2009 metų pabaigoje jam paskambino V. V. ir paprašė susitikti. Susitikimo metu pasiteiravo V. V. dėl skolos grąžinimo, į ką pastarasis atsakė, kad yra sklypas ( - ), kurį parduodant reikalinga jo pagalba ir tik jį pardavus, jis galės atsiskaityti pagal įsiskolinimą. V. V. sakė, kad sklypas buvo registruotas jo motinos vardu, vėliau buvo įregistruotas brolio V. V. vardu. Sutiko padėti. Kai susitiko su V. V. ir jo broliu V. V., betarpiškai kalbėjo su V. V., pasakė jam, jog tam, kad greičiau parduoti jo žemės sklypą, reikia notariškai įgalioti vieną asmenį tvarkyti visus dokumentus. Paprašė, kad įgaliojimas būtų išduotas jam. Kodėl visų veiksmų, susijusių su sklypo pardavimu, negalėjo atlikti V. V., nežino. Iš karto po susitikimo visi nuvažiavo į artimiausią notarų biurą ir pasiteiravo, ar galės juos priimti. Jiems buvo atsakyta neigiamai. Palikę visus reikiamus dokumentus į minėtą notarų biurą visi atvyko kitą dieną. Tvirtinant įgaliojimą jis kartu su V. V. buvo užėję pas notarę į kabinetą, tai yra su notare kalbėjo jis ir V. V.. Kur tuo metu buvo V. V., nežino. Notarė su jais kalbėjo rusų ir lietuvių kalbomis. Notarė patvirtino įgaliojimą. Ar jis kur nors pasirašinėjo, neprisimena. Prisimena, kad pasirašinėjo V. V.. Po to gavo įgaliojimą, kuriuo V. V. įgaliojo jį parduoti jo vardu registruotą žemės sklypą ( - ). Po šio susitikimo su V. V., su juo dar kartą buvo susitikęs kai buvo parduodamas jo sklypas. Kokiu būdu rado pirkėją neprisimena. J. Š. asmeniškai nepažįsta, pažįsta tik jos tėvą (vardo nežino, pavardė S.). Kaip susipažino su J. S. tėvu neprisimena, kažkas minėjo, kad jis toje pačioje sodų bendrijoje turi žemės sklypą ir nori dukrai nupirkti dar vieną. Susitikęs su Š., pastarasis sutiko įsigyti šį žemės sklypą už 13 000 Lt. Apie jo pasiūlymą telefonu pranešė V. V. ir V. V., kuriuos tenkino ši kaina. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį norėjo įforminti tame pačiame notaro biure, kur buvo išduotas įgaliojimas, tačiau notarė buvo užimta, be to, J. Š. negalėjo nurodytu laiku atvykti. Todėl jie kreipėsi į kitą notaro biurą, kur sklypas buvo parduotas J. Š. už 13 000 Lt. Po to, kai gavo pinigus už parduotą sklypą, nuėjo pas V. V. ir V. V., kurie sėdėjo V. V. automobilyje, kur jiems atidavė visus pinigus. Kam padavė pinigus, neprisimena. Paprašė V. V., kad jis surašytų pakvitavimą, kad gavo visus pinigus. Pakvitavimą surašė V. V.. V. V. pakvitavime pasirašęs nebuvo. Po to V. V. atskaičiavo jam 4 000 Lt, kuriuos jam, kaip skolos grąžinimą, atidavė V. V.. V. V. sveikatos būklė buvo gera, jis atrodė tvarkingai, gerai kalbėjo, skaičiavo pinigus, todėl jokių įtarimų jam kilę nebuvo. (tomas 2, b.l. 116-117)

45Akistatos metu su V. V., Y. K. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad tuo metu, kai notaro biure vyko įgaliojimo patvirtinimas, jis buvo notaro priimamajame, o pas notarą buvo užėjęs tik V. V.. (tomas 2, b.l. 20-21)

46Kaltinamoji P. J. teisme parodė (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), jog ji nepažinojo nei vieno iš jų, klientai buvo visiškai atsitiktiniai. Kas būtent atnešė dokumentus P. J. negali pasakyti. Kas atnešė dokumentus dėl įgaliojimo, P. J. nematė, nes dokumentus priiminėja jos darbuotojos, kurios ir suruošia projektus, o paskui tik atneša jai. Sutartą dieną P. J. pasikvietė į kabinėtą V. V.. P. J. buvo pateikta galiojanti asmens tapatybės kortelė, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pažymėjimas iš nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypo įregistravimą. Taip pat buvo pateiktas žemės sklypo planas. Pirmiausiai P. J. patikrino duomenis registre ar asmuo nebuvo įtrauktas į neveiksnių asmenų sąrašą, tuo metu dar jų nebuvo neveiksnių asmenų registro, todėl duomenys buvo patikrinti Lietuvos notarų rūmų internetinėje svetainėje. Taip pat buvo patikslinti duomenys ir Gyventojų registre, iš kurių buvo matyti, kad V. V. jau 10 metų negyveno toje kadastrinėje vietovėje, kurioje buvo žemės sklypas. P. J. patikrino ar tikrai šitas galiojantis asmens dokumentas išduotas. Taip pat P. J. paklausė ar V. V. supranta lietuviškai, jis pasakė, kad geriau būtų, kad išverstų jam į rusų kalbą, kas ir buvo padaryta, apie tai yra atžyma. V. V. buvo išaiškintos visos pasekmės, P. J. paklausė, kodėl nenurodo žemės sklypo kainos, į ką buvo atsakyta, kad nežino kokia kaina, nes tai yra derybų objektas, taip P. J. ir patvirtino tą įgaliojimą. P. J. patvirtino du egzempliorius, vieną įteikė V. V., kitas pasiliko pas juos, P. J. įregistravo patvirtintą dokumentą į notarinį registrą, kaip to reikalauja įstatymas. Vėliau, pasak P. J., nežino, kuris iš jų kreipėsi, į notarų biurą, buvo atnešti dokumentai ir užsakyta pažyma pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, ir buvo užsirašė, kiek dabar atsimena spalio 26 d. Buvo paruoštas sutarties projektas, pas P. J. į kabinėtą buvo užėjęs įgaliotinis Y. K. ir būsimi pirkėjai – J. Š. ir jos tėvas. P. J. pasakė, kad negali tvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi pastebėjo, kad žemės sklypo schemoje yra netikslumų, liepė kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ištaisytų netikslumus, nes pastebėjo, kad tai buvo pirminė privatizacija, nes pirminis savininkas buvo įrašyta E. V., o turėjo būti V. V.. Kalbant su pirkėjais, P. J. jų paklausė ar jie matė žemės sklypą natūroje, į ką buvo atsakyta, kad matė. Taip pat P. J. paklausė ar Y. K. kalbėjo su žemės sklypo savininku, pasakė, kad – taip, pasakė, kad jie yra senai pažįstami, kartu dirbę. P. J. atidavė netvirtintus dokumentus, Y. K. jau buvo išėjęs su planu, pasakė, kad pataisys ir, kad tikriausiai eis pas kitą notarą. P. J. atidavė visus dokumentus ir išdavė atitinkamą liudijimą, kad sandoriui buvo užsakyta pažyma, tačiau pagal paskirtį nebuvo panauduota. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, ir P. J. buvo kviečiama kaip liudytoja, susipažinus su visa medžiaga, tame tarpe ir su specialistu išvadomis, pastebėjo, kad ji nesugebėjo nustatyti asmens tapatybės. P. J. tiesiog sumaišė brolius, ir suprato, kad pas ją kabinete buvo ne V. V., o V. V.. Kai P. J. susipažino su rašysenos aktu ir su psichiatrijos ekspertizes aktu, suprato, kad V. V. nei kalba, nei rašo, nors pas ją kabinete buvo vienas asmuo, kuris ir kalbėjo, ir rišliai atsakinėjo, ir pasirašė bei įrašė pavardę tiek įgaliojime, tiek žurnale. Tvirtinant įgaliojimą, kas P. J. buvo keisčiausia, kad jis kalba rusiškai, o pasirašo lietuviškai. P. J. net užmetė akį į pirkimo-pardavimo sutartį 1996 m., kur buvo taip pat lietuviškai užrašytas vardas ir pavardė, raštas taip pat buvo panašus. Žemės sklypo schemoje buvo parašyta, kad sklypo savininkė yra E. V., tai yra V. V. motina. P. J. bendravo tik su vienu žmogumi ir tikrai buvo įsitikinusi, kad tai yra V. V.. P. J. Y. K. matė tiktai antrame etape, kai buvo paruošti dokumentai pardavimui, po įgaliojimo patvirtinimo. Įgaliojimo projektą ruošė S. V. V. tapatybė buvo nustatyta sutikrinus asmens tapatybės kortelę. Teisėjui supažindinus kaltinamąją P. J. su asmens tapatybės dokumentu, esančiu 1 tome 59 b.l., P. J. patvirtino, kad buvo pateikta būtent ši asmens tapatybės kortelė. P. J. nekrito tai, kad žmogus nuotraukoje buvo su ūsais, o atėjo be. Tas požymis yra laikinas, žmogus tai ataugina ūsus, tai nuskuta. Teisėjui perskaičius asmens parodymo atpažinti protokolus (2 t., 41-43 b.l., 46-48 b.l.), P. J. paaiškino, kodėl ji atpažino tiktai V. V., nes jai krito į akį tai, kad V. V. buvo labai balto veido, žili, labai balti plaukai, sakytų gan stambokas, apie 70 metų. Pats atpažinimas vyko jau po metų, todėl P. J. ir galėjo susipainioti. P. J. bendravo su V. V. tik vieną kartą ir net nežinojo, kad yra antras brolis. Kai buvo pateiktos V. V. nuotraukos tarp švietimų, tai P. J. jį atpažino iš tų bruožų, kurie jai buvo užsilikę. Dabar galima pasakyti, kad visiškai nepanašus, tačiau kai nuotraukos buvo pateiktos po metų, ir kai su žmogumi buvo bendrauta tik 15 min., tai galima sakyti, kad tai buvo tik atsitiktinumas. Tai yra sunki užduotis. P. J. parodė, kad ji visą laiką buvo įsitikinusi, kad bendrauja su V. V.. Tik tai po specialisto išvados, P. J. suprato, kad tai buvo V. V.. Išvadoje buvo kalbama, kad V. V. nekalba, o žmogus kalbėjo, rašė. Pasak P. J., jos parodymai yra teisingi, jos kaltė yra tik tame, kad neteisingai nustatė asmens tapatybę, nesugebėjo atskirti brolių, t.y. V. V. ir V. V.. P. J. nė vieno iš jų anksčiau nepažinojo, nebendravo ir nesusitarinėjo dėl apgaulės. Koks čia gali būti susitarimas, kai pagal savo išduotą įgaliojimą toliau netvirtino sandorio, kai jau buvo užsakę pažymą. Visi jau buvo pas P. J. kabinete, išskyrus V. V., dabar ji supranta, kodėl V. V. nebuvo, nes jis vaidino V. V.. P. J. bendravo tik su vienu žmogumi, kuris pats ir įrašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Yra įrodymas, kad buvo atliktas notarinis veiksmas. Pasak P. J., asmenybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę, ji turėjo originalą, kopijas darė ne ji, o jos padėjėjos. Kadangi P. J. bendravo su žmogumi, todėl ir nustatė, kad jis yra veiksnus. Be to, P. J. patikrino ir duomenis Lietuvos notarų rūmų internetinėje svetainėje dėl asmens veiksnumo, V. V. nebuvo įtrauktas į neveiksnių asmenų registrą. Netikslumai žemės sklypo plane nėra trukdymas, nes įgaliojimas išduodamas dokumentams tvarkyti. Pasak P. J., ji dirba 20 metų, jeigu būtų jų bendrininkė, tai įgaliojimas būtų visai kitokios sudėties. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, jį pasirašant dalyvauja tik viena šalis. P. J. posėdžio protokolo neteko pildyti, ir apie tokią praktiką nieko nežino. Notariato 31 str. numatyta, kad notaras turi įsitikinti ar tai yra tas asmuo ar ne, daugiau nieko nesakoma. Notarui turi būti pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas su nuotrauka, kas ir buvo padaryta. Nėra jokio teisingumo ministro įsakymo, ką būtent turi daryti notaras. Kai yra tvirtinamas koks nors dokumentas, visada P. J. patikrina asmens veiksnumą. P. J. neturėjo jokių savanaudiškų tikslų, nori pasakyti, kad negali traktuoti notaro imamą mokestį, kurį nustato teisingumo ministras ir finansų ministras, t.y. instrukcijas dėl notarų atlygio už suteiktas paslaugas. Už įgaliojimo išdavimą imamas 50 Lt mokestis, už patikras registre - 4 Lt. Per 2009 m. už suteiktas notarines paslaugas buvo gauta 435 000 Lt gal daugiau, dabar sunku pasakyti. Iš tų pinigų buvo mokami darbuotojams atlyginimai, pirktos kanceliarinės prekės ir panašiai. P. J. kaip notarė, jokių nuobaudų nėra gavusi. Notarų rūmai tikrino P. J. veiklą 2008-2009 m., jokių pastabų nebuvo gauta, buvo tik smulkmenos pildant registro žurnalą, t.y. sutrumpinimai. Užėjus į notarų biurą, žmogus atsiduria priimamajame, ten yra žmogus, kuris priima dokumentus, padaro jų kopijas, suruošia projektą, arba tai paveda padaryti kitam notaro padėjėjui ir tik tada pateikia projektą notarui, kas ir buvo padaryta šio atveju. L. L. priėmė dokumentus, perdavė juos I. S., kuri ir suruošė projektą. Notaras pats tiesiogiai nebendrauja, padėjėjai suruošia projektą ir pateikia notarui. Žmogus gali būti priimtas ir be išankstinio užrašymo, jeigu kitas užsirašęs asmuo neatvyksta. Jeigu planuojama atlikti stambesnį veiksmą, tai priimami tik pagal išankstinį užrašymą, kadangi reikia užsakyti pažymas ir pan., viskas priklauso nuo atliekamo veiksmo. Ji, P. J. jokios tyčios neturi ir neturėjo, ir jokio tikslo neturėjo. Notariato įstatymo 37 str. reikalauja, kad visi veiksmai turi būti užregistruoti notariniame registre. Tai matosi ir iš pačio įgaliojimo, tai nėra atskiras veiksmas, jeigu dokumentas nebūtų registruojamas žurnale, jis būtų negaliojantis. Notarinis registras yra numatytas teisingumo ministro įsakymu. Notarų registro knygas užsako notarų rūmai, kurias jie ir perka iš jų. Notarai negali įrašyti į notarinį registrą kitą tekstą, apart to, kuris numatytas. Pasak P. J., kaip galima pasakyti, kad ji piktnaudžiavo savo įgaliojimais, jeigu ji viską patikrino. Formaliai viskas buvo padaryta pagal įstatymą, praktiškai – P. J. suklydo nustatant asmenybę. Pasak P. J., jeigu ji tik būtų mačiusi ir žinojusi, kad tas žmogus, su kurio ji bendravo, yra toks neįgalus, tai ji net nebūtų atlikusi veiksmo. Žmogus buvo sveikas ir labai panašus. Tvirtinant sandorius nėra numatyta jokių aktų, pagal kurių punktus galima nustatyti asmens veiksnumą ar neveiksnumą. Pasak P. J., jeigu ji nebūtų perskaičiusi ekspertizių aktus, tai būtų galvojusi, kad V. V. ir V. V. yra tas pats asmuo. P. J. pradėjo abejoti tik tada, kai susipažino su specialisto išvadomis, ji nedrįstų abejoti specialisto išvada. Pasak P. J., aplinkybių suvokimui jai padarė įtaką ekspertizės aktai ir atpažinimas. Išvadoje buvo kalbama, kad V. V. nemoka rašyti, kalbėti ir panašiai, o tas žmogus kalbėjo rišliai. Buvo tik vienas žmogus, su kuriuo P. J. bendravo. P. J. neteko bendrauti su nukentėjusiuoju. Tiktai ekspertizės aktais ir tyrėjos pasakymais rėmesi, kad V. V. nekalba ir nerašo.

47Kaltinamoji P. J. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, jog galėtų tik pasakyti, kad tada 26 dieną, kai buvo atėjęs J. Š., ji, P. J. priėjo prie pirkėjo ir pasakė, kad būna labai daug problemų. Nauda buvo 50 Lt atlygis: 2 Lt už techninį darbą ir 4 Lt už registrų duomenų patikrą. Iš tų pinigėlių lieka apie 20 procentų. 2010 metais buvo apie 26000 Lt grynųjų pajamų. Nežino, kokie ministro teisės aktai yra, kuriuos ji, P. J. kaltinime pažeidė. P. J. privalomi visi Teisingumo ministro teisės aktai: tai įrašyti į registrų knygą, imamas atlyginimas, notaras privalo patikrinti visuose registruose asmenį. P. J. galėjo pasitikrinti tik viename gyventojų registre, patikrino visuose įmanomuose registruose. Notarų rūmų prezidiumas priima labai daug nutarimų ir ji, P. J. norėtų, kad būtų konkretizuota, kokį ji Notarų rūmų nutarimą galėjo pažeisti. P. J. nepažeidė notarinių veiksmų pildymo tvarkos, ji kaip tik tai ir padarė, patikrino asmens duomenis, pasitikrino registre ir viską, kas buvo reikalinga ji tikrino. P. J. privalo įrašyti įrašą, kitaip negalėjo padaryti, jokios grafos nepažeidė. Įgaliojimas registruojamas kaip toks atliktas veiksmas. Dokumente yra parašyta, kad tai įgaliojimas. Taip knygoje įrašė, kad įgaliojimas. Į grafas eina įrašas pirma, kad yra atliekamas toks ir toks veiksmas, veiksmo pavadinimas. Ji, P. J. privalo saugoti visus notaro atliktus veiksmus, jos darbo stažas 22 metai. P. J. 2009 m. vienintelį kartą atsisakė tvirtinti sandorį pagal jos pačios išduotą įgaliojimą. P. J. 2010 metais atliko 6900 notarinių veiksmų, nors reikėtų patikslinti, nes kiekvienais metais jie svyruoja. Galima tvirtinti, kad patį paprasčiausią sandorį tvirtinant būna minimaliai vienas žmogus, bet jei sandoris nevienašalis tai būna užeina ir 4 žmonės, arba ateina žmonės tik pasikonsultuoti. P. J. pakvietė į policiją, tada pakvietė į salę, ji atėjo, sėdėjo trys asmenys, dalyvavo tyrėjas ir ponas A. G.. Tada P. J. dar nepažinojo A. G.. Tada P. J. parodė tris asmenis ir paklausė, kur ji matė šiuos asmenis. Pareigūnas vykdantis atpažinimą nepasiūlė nurodyti požymius pagal kuriuos P. J. galėtų atpažinti asmenis. P. J. prieš asmens parodymo atpažinti buvo apklausoje, kurioje ji nurodė asmens požymius.V. V. neturėjo vertėjo. Tuo metu P. J. niekas nepasakė ir G. nepateikė jokių dokumentų, kad jis atstovauja V. Jokio advokato ar gynėjo nebuvo. P. J. atsisakė tvirtinti minėtą sandorį dėl to, kad trūko dokumentų. Kai pasirašinėjo V., tai A. G. komentavo „nepasirašinėk“, „tu nemoki pasirašinėti, dėk kryžiukus“.

48Po įrodymų tyrimo atnaujinimo P. J. teisme parodė, jog per atpažinimą V. V. buvo kelias dienas nesiskutęs, o V. V. buvo labai blyškus, atrodė kaip asmuo, kurio žemas hemoglobinas ir pastarasis buvo netekęs 20 kg svorio, todėl ir neatpažino. Ji, P. J. labiau įsimena tuos popierinius atvaizdus, ne patį žmogų išoriškai, dokumentų kopijų nedarė, tik ištraukė duomenis iš registrų. Ji, P. J. nesupranta šio kaltinimo, notarinis registras tai pagrindinis dokumentas, kuriame ji turi registruoti kiekvieną veiksmą, kas reglamentuojama Notarinio registro įstatymo 33 punkte, jos pirmasis veiksmas yra įrašas registro žurnale. P. J. paaiškino, kad po šio įrašo notariniai veiksmai tęsiami toliau, ji negalėjo jų paslėpti ir numeriai tęsiami toliau.

49Apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad tvirtinant 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. įgaliojo Y. K. būti atstovu, sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su žemės sklypu, esančiu ( - ) pardavimu, jos kabinete buvo tik vienas vyras, kuris pateikė asmens dokumentą, pagal kurį nustatė, jog tai V. V.. P. J. V. V. asmeniškai nepažįsta, niekada su juo nebendravo. V. V. pasirašė įgaliojime, įrašė jame savo vardą ir pavardę. Kitų žmonių įgaliojimo pasirašymo metu P. J. kabinete nebuvo. V. V. pasirašyti įgaliojimo niekas nevertė, jis pats puikiai suprato ką darė. P. J. V. V. išaiškino visas pasekmes. V. V. su P. J. bendravo, jo sveikatos būklė buvo gera, todėl jai nekilo jokių įtarimų ar abejonių, jog jis negali suprasti savo veiksmų esmės. P. J. atpažinimo metu V. V. ir būtent tai jis buvo jos kabinete, kai pasirašinėjo įgaliojimą. Ar V. V. į P. J. biurą buvo atėjęs vienas, ji nežino. (tomas 2, b.l. 58-59)

50Papildomai apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. parodė, kad patvirtinusi 2009- 10-22 įgaliojimą, vieną egzempliorių atidavė V. V.. Kas pateikė Y. K. duomenis P. J. nežino, nes dokumentus turėjo priimti padėjėjos. Patvirtinusi įgaliojimą, užpildė notarinį registrą. Pasak P. J., notariniame registre pasirašė ir savo vardą ir pavardę įrašė V. V.. Pinigus už atliktą notarinį veiksmą P. J. asmeniškai sumokėjo V. V.. (tomas 2, b.l. 62)

51Papildomai apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. parodė, kad susipažino su 2011 m. birželio mėn. 3 dieną įteiktu pranešimu apie įtarimą, pareikštųjų įtarimų esmę suprato. P. J. pripažįsta kaltę dalyje dėl to, kad, surašydama ir tvirtindama V. V. įgaliojimą Y. K., nesugebėjo nustatyti nukentėjusiojo V. V. veiksnumo, teisingai įvertinti ir įsitikinti ar jis supranta atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes, kurias jam aiškino ir pripažįsta, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą. Dėl jai pareikštojo įtarimo dalies dėl dokumento - V. V. įgaliojimo Y. K. suklastojimo; dėl notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo Nr. ( - ) suklastojimo, įrašant minėtojo įgaliojimo registro duomenis į registrą; dėl šio suklastoto notarinio veiksmo Nr. ( - ) įrašų laikymo notariniame registre (tomas 13) P. J. kalta neprisipažįsta. P. J. neprisipažįsta kalta dėl to, kad šie notariniai veiksmai yra natūrali ir loginė tąsa, nustatyti įstatymo ir privalomi bei kilę iš minėtos veikos, surašant ir tvirtinant įgaliojimą bei iš jos, kaip dabar suvokia, perdėto pasitikėjimo ir neatsargumo, surašant ir patvirtinant V. V. įgaliojimą Y. K.. Kartu P. J. paaiškina, jog nepripažįsta savo kaltės ir dėl įtarimo dalies, kuria jai inkriminuojamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas. P. J. minėtąjį įgaliojimą surašė bei duomenis įrašė į notarinių veiksmų registrą ir šį notarinio registro tryliktąjį tomą su registracijos įrašu Nr. ( - ) saugojo nesiekdama turtinės naudos, o dėl jau paminėtų priežasčių - perdėto pasitikėjimo ir neatsargumo (įgaliojimo surašymo ir tvirtinimo atveju) ir įstatymo reikalavimo kiekvieną notarinį veiksmą įregistruoti notarinio registro knygoje (įrašo registro knygoje ir jo laikymo atveju). P. J. paaiškina, jog 2009 m. spalio 22 d. į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), kreipėsi V. V., a/k ( - ) dėl įgaliojimo patvirtinimo. Su kuriais asmenimis V. V. įėjo į biuro patalpas nematė, nes dokumentus priėmė biuro darbuotoja - notaro padėjėja L. L.. P. J., patikrinusi dokumentus, perdavė juos kitai padėjėjai I. S., kuri parengė įgaliojimo projektą. Parengtus dokumentus atnešė P. J. į kabinetą , t.y. viskas vyko įprasta tvarka. P. J. susipažinusi su I. S. pateiktais dokumentais ir parengtu įgaliojimo projektu, priimta tvarka pasikvietė į kabinetą V. V.. P. J. įprasta tvarka pirmiausia nustatė asmens tapatybę - pagal pateiktą galiojančią Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, patikrino nekilnojamojo turto - žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ). žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), adresas: ( - ), teritorija: ( - ) nuosavybės dokumentus. V. V. turėjo: pirminį įsigijimo dokumentą - 1996 01 10 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kad įregistruotos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre; žemės sklypo schemą - planą. P. J. paklausė V. V. ar jis moka lietuvių kalbą, ar skaito lietuviškai, jis atsakė, kad jam būtų perskaityta ir išversta į rusų kalbą. Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu, Nr. 362, 22 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atliekamas notarinis veiksmas nemoka lietuvių kalbos, dokumento tekstas turi būti išverstas žodžiu į jam žinomą kalbą. Apie žodinį vertimą gali būti daromos atžymos sudaromame dokumente. Tokia žyma yra įgaliojime. P. J. žodžiu V. V. išvertė įgaliojimo tekstą į jam suprantamą rusų kalbą, į klausimus jis atsakinėjo rusų kalba trumpai, aiškiai, retkarčiais - galvos linktelėjimu. P. J. nekilo abejonių dėl V. V. veiksnumo. P. J. paaiškino atliekamo veiksmo pasekmes, prasmę, paklausė ar V. V. viską suprato, atsakė, kad taip. P. J. buvo įsitikinusi V. V. veiksnumu. Ir V. V. pasirašė šį įgaliojimą. Prieš tvirtinant įgaliojimą, apie įgaliotoją - V. V. P. J. patikrino Lietuvos notarų rūmų Internete svetainėje - ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų sąrašą, o taip pat ar nėra apribotas jo veiksnumas. Taip pat P. J. iš Gyventojų registro tarnybos patikrino V. V. šeiminę padėtį bei kokie jo galiojantys asmens dokumentai. Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo P. J. pamatė, kad asmuo dešimt metų negyvena toje vietovėje, kurioje yra žemės sklypas. P. J. atlikus patikras registruose, įgaliojimą įregistravo notarinio registro knygoje Nr. ( - ), nurodydama datą, asmens dokumentą, kuriuo buvo nustatyta asmens tapatybė, notarinio veiksmo turinį, atlyginimo dydį už notarinio veiksmo atlikimą - 50 Lt, kompensacijos dydį už patikrą registruose 4 Lt. V. V. pasirašė registro knygoje. P. J. patvirtino du įgaliojimo egzempliorius, vienas egzempliorius buvo atiduotas V. V., antrasis - saugomas notaro biure. Pasak P. J., nustatant asmens tapatybę, labiausiai įsidėmėjo V. V. veido bruožus, pailgoką veidą, žilus (baltus, trumpus) plaukus ir baltą veido odą. Kai V. V. išėjo iš kabineto, biuro patalpose nebuvo nei vieno kliento. P. J. su notaro biuro patalpose buvusia padėjėja I. S. pakalbėjo apie V. V. - sakė I. S., kad retai pasitaiko, jog žili (balti) plaukai ir veido oda yra beveik vienodos spalvos. Pasak P. J., kad V. V. sveikatos būklė buvo gera patvirtina ir VĮ „( - )“ direktoriaus pasirašytas raštas Policijos komisariatui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame rašoma, jog V. V., grįžęs iš viešnagės pas brolį V. V., globos namų darbuotojams, pasakė, kad buvo pas notarę ir davė broliui įgaliojimą parduoti žemės sklypą. P. J. atidžiai ir ilgiau stebėjo V. V. 2011-02-15, 2011-04-05, 2011-05-32 teismo posėdžiuose, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-331S-494/2010. Teisminio proceso metu P. J. įsitikino, kad V. V. ne viską suvokiantis ir suprantantis asmuo. Pirmą kartą P. J. bendraujant su V. V. tokios jo savybės nepavyko pastebėti. G. V. V. buvo parengtas susitikimui su notaru, kad nuslėptų neįgalumą. P. J. paaiškino, jog atlikto notarinio veiksmo įregistravimas notariniame registre yra būtinas. Tai numato Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 37 str. Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Jis nėra nusikalstamos veikos tęsinys. Taip pat P. J. paaiškino kad V. V., V. V. ir Y. K. nepažinojo, nebuvo jų anksčiau sutikusi, jie buvo visiškai atsitiktiniai biuro klientai, jie lankėsi pirmą kartą ( - ) notaro biure. Tuo galima įsitikinti atlikus patikrą notaro biure „Archwas2000.mdb" Access programos pagrindu veikiančia programa. Šioje kompiuterinėje programoje yra tokie užklausos langai: ( - ) notarų biuras, paieškos data, notarinio registro numeris, notarinio veiksmo atlikimo data, notarinio veiksmo trumpas turinys (pvz. pastatą pirkimo - pardavimo sutartis), užklausos langai pagal klientų vardą, pavardę, juridinio asmens pavadinimą, atstovo vardą, pavardę, taip pat yra įrašai ar nebuvo notarinis veiksmas panaikintas (anuliuotas). Šioje programoje yra funkcijos: ieškoti, spausdinti, dokumentų tipų nustatymas (duomenų saugojimas). Ši programa veikia ir duomenys joje kaupiami nuo 1999 metų. Pasak P. J., programa nefiksuoja, kad ( - ) notaro biure būtų buvęs atliktas koks nors notarinis veiksmas su V. V., V. V. ar Y. K. dalyvavimu ar jų naudai. Pasak P. J., pareikštajame įtarime visiškai nepagrįstai rašoma, jog ji, pasitelkusi psichinį ligonį V. V., veikė „kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K., kurie turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį psichiniam ligoniui V. V.“. Ši kaltinimo dalis visiškai neatitinka tikrovės. To nebuvo ir negalėjo būti ir šią kaltinimo dalį paneigia P. J. tolimesni veiksmai. Antai 2009 m. spalio 26 d. padėjėja I. S. įprasta tvarka užrašė Y. K. pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti. To asmens - Y. K. P. J. nepažinojo, nebuvo jo mačiusi. Įstatymų nustatyta tvarka buvo užsakyta pažyma iš Nekilnojamojo turto registro pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti. Buvo parengtas šios sutarties projektas, atvykusi buvo būsima pirkėja J. Š., a/k ( - ) Kartu buvo ir jos tėvas. P. J. paklausė ar J. Š. dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo kalbėjo su pačiu žemės sklypo savininku V. V.. Pirkėjos tėvas atsakė, kad asmeniškai pažįsta pardavėją, kartu su juo yra dirbę, natūroje matė perkamą žemės sklypą, nes pats turi žemės sklypą toje pačioje sodininkų bendrijoje. Apie šią aplinkybę pasiteiravo parengiamajame teismo posėdyje Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, kuri buvo nagrinėjama pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir kurioje ji yra tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Pirkėjos tėvas atsakė, kad taip, to jis buvo klausiamas, bet taip atsakydamas, turėjo omenyje, kad žemės sklypo savininkas yra V. V.. Tada dar kartą P. J. atidžiai tikrino dokumentus ir pastebėjo, kad žemės sklypo plane - schemoje, grafoje kur nurodytas narys įrašyta - V. E., P. Tuomet P. J. pasakė, kad negali tvirtinti pirkimo - pardavimo sutarties, nes žemės sklypo plane - schemoje turi būti įrašytas žemės sklypo savininko V. V. vardas, pavardė, nes šis žemės sklypas įsigytas 1996-01-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, Nr. ( - ) (tai yra pirminė privatizacija). P. J. pasiūlė įstatymų nustatyta tvarka susitvarkyti žemės sklypo planą - schemą. P. J. atsisakė tvirtinti sandorį. Jie, t.y. J. Š., būsima pirkėja, jos tėvas ir įgaliotinis Y. K. išėjo iš kabineto. Po pusvalandžio sugrįžęs Y. K. pasakė, kad jam būtų grąžinti visi dokumentai, kurie buvo reikalingi sandoriui atlikti ir jis eis pas kitą notarą. Tai įrodo 2009 m. spalio 26 d. išduotas liudijimas, kad 2009- 10-22 buvo užsakyta pažyma nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas: ( - ) teritorija: ( - ), pirkimo - pardavimo sandoriui. P. J. per savo dvidešimties metų notaro darbo stažą pirmą kartą atsisakė tvirtinti sandorį pagal savo pačios patvirtintą įgaliojimą. Atsisakymas tvirtinti sandorį paneigia pranešimo apie įtarimą teiginį, jog ji, P. J. „veikė kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K.“. 2009 m. spalio 26 d. 13:20 elektroniniu paštu buvo gautas ( - ) notaro biuro paklausimas ar 2009 m. spalio 22 d. ( - ) notaro biure patvirtintas V. V., a.k. ( - ) įgaliojimas, notarinio registro Nr. ( - ), yra autentiškas ir atitinka saugomą įgaliojimo egzempliorių. P. J. patvirtino, kad autentiškas ir atitinka saugomo įgaliojimo egzempliorių. P. J. Y. K. pirmą kartą pamatė 2009 m. spalio 26 d. - aptariant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, iki tol nėra jo mačiusi. Pasak P. J., jeigu būtų veikusi kartu su inkriminuojamos veikos bendrininkais, pažymą sandoriui elektroniniu būdu buvo galima užsakyti ir per kelias valandas, pirkimo - pardavimo sandoris būtų patvirtintas tą pačią dieną. P. J. paaiškino, kad tikrai nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos - 50 Lt atlyginimo už įgaliojimo patvirtinimą. Pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybė dėl V. V. parašo, kad jis „pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) įgaliojime ties rankraštiniu įrašu „V. V.“. P. J. paaiškino, jog šio asmens panašus parašas ir pavardės parašymas „V." yra ir 1996 m. sausio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartyje. Todėl P. J. V. V. parašas ir nesukėlė abejonių, kad asmuo negali pats pasirašyti. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 str. nustato, jog tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl fizinių trukumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali pasirašyti tvirtinamo dokumento, jo prašymu ir asmeniui pačiam dalyvaujant dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, balsiai perskaitant dokumento tekstą, nurodant priežastį dėl kurios dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti, tai nurodoma pačiame dokumente ir notarinio registro knygoje. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad tvirtinamą dokumentą pasirašo asmuo. Įstatyme nėra įsakmaus reikalavimo, kad būtų parašyta vardas ir pavardė. P. J. paaiškino, jog tvirtindama ir patvirtinusi dokumentą - vienašalį sandorį - įgaliojimą, privalo jį įregistruoti notarinio registro knygoje ir saugoti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyve. Tai nėra suklastoto dokumento saugojimas, nes P. J. net neįtarė, kad šį dokumentą pasirašo ligonis. Notaras privalo užtikrinti atlikto notarinio veiksmo konfidencialumą, slaptumą. Jeigu P. J. būtų suvokusi ar žinojusi, kad V. V. yra socialinės globos namų gyventojas, būtų patarusi, kad šį atstovautų ir globos namų darbuotojas, nes tai įpareigoja atitinkami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktai. Turėdama dvidešimties metų darbo stažą, P. J. negalėjo taip pasielgti, kaip šios veikos pateikiama versija. Pasak P. J., dėl jos perdėto pasitikėjimo ir neatsargumo nukentėjusiajam padaryta žala, todėl ją sutinka atlyginti. (tomas 2, b.l. 74-77)

52Apklausta teisme liudytoja L. L. parodė, jog dirba pas notarę nuo 2008 m. iki 2010 m. Ji dirbo administratore ir padėjėja tuo pačiu metu. Sėdėjo kontoroje priekyje. Ten buvo labai didelis žmonių srautas ir ji neprisimena tų žmonių, kurie čia yra. Jai yra tik girdėta V. pavardė ir tiek.

53Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, jog tiksliai neprisimena, kaip jie sužinojo, kad brolis įkalbėjo brolį parduoti jam priklausantį žemės sklypą. Jie turbūt sužinojo per prokuratūros darbuotojus. Tada buvo jų gyventojas pas brolį svečiuose ir tada iš jo buvo pasiskolinti pinigai, dokumentai paimti. Domėjosi tuo jų socialiniai darbuotojai, jų pensionato pavaduotojas. Jis, V. P. kaip administratorius ir nesidomėjo. Kaip buvo sužinota, jis, V. P. irgi nesidomėjo. Tiesiog buvo nustatyta, kad neįgalaus žmogaus turtas buvo parduotas. Čia turbūt su V. V. bendravo jo soc. darbuotoja V. J., nes kiek žino jo padėtį, tai jis ir pasakoti negali, tik linksi galvą ir nieko nepasakoja. Kaip buvo sužinota apie parduotą turtą, negali tiksliai pasakyti, nes jis neklausinėjo jų gyventojo ir nebendravo su juo. Turbūt kalbėjo su V. V. žemės pardavimo reikalais. Detalių telefoninio pokalbio neprisimins. Sakė, kad V. V. padarė nežmoniškai, nebroliškai, kad pardavęs brolio žemės sklypą nedavė broliui nė cento. Jų gyventojai turi jų depozitinę sąskaitą. Visus V. V. financinius reikalus tvarko jo soc. darbuotoja. V. V. gauna pensiją iš Rusijos ambasados. Globos namai pasilieka aštuoniasdešimt procentų nuo tos sumos, o dvidešimt procentų lieka gyventojui. Todėl jie žino visus V. V. finansinius reikalus ir jo sąskaitoje jokių pinigų neatsirado. Gal kalbėjo su V. V. telefonu vieną kartą. Jis asmeniškai sau pinigų iš V. V. neprašė. Neprisimena sumos, kurios prašė iš V. V. už žemės sklypą į brolio sąskaitą. Žino, kad kažkokia dalis turėjo patekti ir į nukentėjusiojo sąskaitą. Negali pasakyti, kas būtų buvę, jei V. V. būtų pervedęs į V. V. sąskaitą. Tuo metu V. V. dar nebuvo pripažintas neveiksniu. Pas juos yra žmonių, kurie nors ir nėra pripažinti neveiksniais, tačiau jie turi protinę negalią, nemoka rašyti ir pan. Tokių asmenų jie pinigėlius ir tvarko. V. V. nesiorientuoja su pinigais ir negali jų tvarkyti. Jis nežino nieko apie V. V. globėjos pasakymus, kad globos namai nori parduoti jam priklausantį sklypą, tik neranda notaro, kuris tą sandorį įtvirtins. Taip jų organizacija yra biudžetinė. Tie pinigai, kuriuos būtų perdavęs V. V. būtų patekę į V. V. depozitinę sąskaitą. Jie būtų naudojami gyventojo poreikiams tenkinti. Dabar nukentėjusysis neveiksnus ir jį apiperka pavedimais jo soc. Darbuotoja, jis ankščiau pasirašydavo ant išlaidų orderių. Kai važiavo pas brolį buvo išimti pinigai iš nukentėjusiojo depozitinės sąskaitos. Tada išlaidų orderį pasirašė, dar pasirašo gavėjas ir buhalterė. Mano, kad visi parašai bus ant tų orderių, kuriuos jis pateiks. Dabar vietoj nukentėjusiojo parašo ant išlaidų orderio bus dedamas jo soc. globėjos parašas. Ne dvidešimt procentų, o visa suma nuo parduoto sklypo būtų pervesta į nukentėjusiojo sąskaitą. Nukentėjusysis galėtų disponuoti visa suma iš savo depozitinės sąskaitos. Žinoma V. V. galėtų šia suma disponuoti proto ribose. Yra sudaroma komisija ir tada sprendžiama, kiek nukentėjusysis gali išleisti ir kam, ar pvz., jis nori susidėti dantis ar reikia pinigų kokiai nors operacijai ir pan. Jie kaip soc. įstaiga ir pagal ministeriją turi mažinti neveiksnių asmenų skaičių. Traktavo, kad nukentėjusysis pasirašo. Jei V. V. nepripažintas neveiksniu, tai jis yra veiksnus. Prieš tai nukentėjusysis turėjo soc. darbuotoją, bet ne globėją. Galėjo atstovauti įvairūs asmenys, kuriems direktorius duodavo įgaliojimą. G. atstovauti nukentėjusiajam gali pagal pareigas. Jis ne teisininkas, negali komentuoti V. V. parašo reikšmės. Tiksliai negali pasakyti ar nukentėjusysis moka valstybinę kalbą. Įstaigos paskirtis atstovauti jų gyventojo teisėtus interesus. Žino, kad jei reikia V. V. neįgalumo pažymėjimas yra ir tikriausiai jis yra byloje. Nukentėjusysis per 4 metus paseno, bet jo negalia nepasikeitė. Prieš mėnesį nukentėjusiajam buvo operuota akmenligė. Nuotraukas daro pasui pakeisti jei reikia, ar neįgalumo pažymėjimui, dar daro švenčių proga. Važiuoja į ateljė ir daro nuotraukas. 3-4 metų senumo nukentėjusiojo nuotraukų galima rasti ant dokumentų. Tiksliai jis nesužinojo iš kur tas sklypas atsirado, ar iš tėvų paveldėtas. Tiksliai žinojo, kad jis tuo metu priklausė jų gyventojui V. V.. Paima iš gyventojų dokumentus, nes kai kurie gyventojai juos pameta.

54Apklausta liudytoja I. S. parodė, jog tai buvo 2009 metais rudenį. Ji grįžo po pietų pertraukos, kolegė L. L. padavė dokumentus ir pasakė, kad reikia skubiai paruošti įgaliojimą dėl žemės sklypo pardavimo, sakė, kad klientai atvyks gan greitai. Tie klientai nebuvo susitarę iš anksto. Tada tie klientai nuėjo pas notarę ir išvyko. Tada po kiek laiko atėjo įgaliotinis paklausti dėl sandorio. Ji, I. S. dokumentų nepriiminėjo, juos priėmė jos kolegė. Pasak I. S. ji pamena, kad atvyko vienas žmogus ir prisimena, kad jo buvo balti plaukai, o veido bruožų neįsimina. Neatpažįsta ar šis asmuo yra salėje. Tas žmogus buvo vienas ir praėjo pro ją, I. S. pas notarę. Nepasakys ar buvo tapatybės kortelė. Įgaliojimas atiduodamas klientui, kuriam duodamas įgaliojimas. Kaltinamųjų pavardes prisimena, nes ruošė dokumentus. Nebuvo didelio laiko tarpo, kai kreipėsi. Nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų. Jos, I. S. akivaizdoje tas klientas nepasirašė jokių dokumentų. Notarė tą asmenį kvietė, ji, I. S. asmeniškai nebendravo. Parodymuose nurodė pavardes, kurios nurodytos parengtuose dokumentuose. Ji nebendravo ir nepatvirtina, kad atėjo tikrai tas asmuo. Į jos, I. S. pareigas įeina rengti dokumentus, bendrauti su klientais. Šiuo atveju ji dokumentų nepriiminėjo ir negalėjo nustatyti asmenybės, tiesiog gavo užduotį paruošti įgaliojimą. Jei yra vienas veiksmas parengti įgaliojimą, tai trunka apie 10-15 min. Pas juos daug darbų, kuriuos reikia parengti skubiai. Ji turėjo kolegę išleisti į pietų pertrauką. Pas juos būna, kad ir kitas asmuo gali parengti dokumentus.

55Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. Š. parodė, jog jis su kaltinamuoju V. pažįstamas nuo 1970 metų, kartu su juo dirbo ( - ) gamykloje ir iš tos gamyklos gavo sodo sklypus. A. Š. ten turėjo sklypą ir ieškojo sklypo dukrai. Jis, A. Š. pasiklausinėjo ir sužinojo, kad V. V. pardavinėja sklypą. Jis, V. Š. susirado V. V.. Tiksliai neprisimena, kada tai buvo. Žino, kad buvo vasara. A. Š. susirado kaltinamąjį V. V. ( - ), V. V. ten dirbo. Pasak A. Š., V. V. paprašė už sklypą 20 tūkstančių. A. Š. pasakė, kad ši kaina nereali. Tada kaltinamasis V. V. pasakė, kad turi pirkėją ir taip jie išsiskyrė. Po dviejų mėnesių V. V. pats jį, A. Š. susirado ir pasakė, kad jo sandoris neįvyko ir pasakė, kad parduos pigiau. V. V. paprašė 15 tūkstančių, jie pasiderėjo ir sutarė dėl 13 tūkstančių litų. V. V. paprašė jo, A. Š. skubiai avanso 200 Lt. V. V. paaiškino, kad jam reikia pinigų, nes turi problemų dėl buto. Kaltinamąjį V. V. ruošėsi iškeldinti iš buto. Tada kaltinamasis V. V. jam, A. Š. parodė išrašą iš kadastro ir jis neatkreipė dėmesį, kad ten buvo V. V., o ne V. V. savininkas. A. Š. davė V. V. 200 Lt ir susitarė susitikti po kelių dienų pas notarę. Ten A. Š. pirmą kartą pamatė Y. K.. V. V. pasakė, kad pardavinėjamas sklypas pagal įgaliojimą. A. Š. dar užklausė, kodėl parduodamas pagal įgaliojimą. A. Š. kaltinamasis V. V. paaiškino, kad jo brolis ligotas. A. Š. daugiau ir nesigilino. Kai užėjo pas notarę paaiškėjo, kad trūksta sklypo plano. Paskambino sodų bendrijos pirmininkei. Pirmininkė žadėjo paieškoti sklypo plano, bet nerado ir sakė, kad geriausia kreiptis į žemėtvarką. Kaltinamasis V. V. tuo metu sirgo ir jis kaltinamąjį nusprendė pavežti iki žemėtvarkos, nutarė, kad bus greičiau. Tada V. V. nuėjo į žemėtvarką ir grįžo su planu. Pakeliui rado kitą notarę ten ir užėjo. V. V. parodė dokumentus, kuriuos turėjo. Notaras pasakė, kad galima padaryti sandorį. A. Š. pasakė, kad savininkas bus ne jis, o dukra. Kaip tik turėjo dukters paso kopiją. Susitarė, kad A. Š. po keletos dienų turės atvykti su dukterimi. Nuvažiavo pas jo, A. Š. dukrą. V. V. neužėjo. Užėjo jis, A. Š. su Y. K.. A. Š. su dukra ir Y. K. užėjo pas notarą. Jis, A. Š. sumokėjo už sandorio sudarymą. Prie notaro A. Š. atidavė Y. K. visus pinigus 12800 Lt. Jis, A. Š. nenorėjo nieko slėpti, pasakė notarei tikslią sumą ir jie su dukra išvažiavo. Per tą laiką A. Š. spėjo padaryti geodeziją ir pravesti elektrą. Po to prokuratūra areštavo sklypą ir dabar sodui skaičiuoja delspinigius. Grasina baudomis, nes sklypas apaugo žole. A. Š. nesigilino, kuo serga V. V.. A. Š. paklausė, kodėl sandoris vyksta pagal įgaliojimą ir V. V. pasakė, kad serga brolis. A. Š. įtarimų nekilo, nes manė, kad to sklypo savininkas yra V. V.. Tik kai iš žemėtvarkos pasiėmė planą jis buvo užrašytas ant V. V. mamos. Tada V. V. paaiškino, kad tą sklypą kelis kartus buvo perrašęs giminaičiams. V. V. pasakė, kad Y. K. yra V. V. globėjas. Pasak A. Š., tyrėja rašė tą, ką jis sakė, jis teksto nesekė, ką tyrėja rašo. Tyrėja perskaitė, ką parašė, A. Š. netikrino ir negali pasakyti, ar tyrėja užrašė viską pažodžiui. Tyrėja po apklausos parodymus perskaitė.Jis, A. Š. paklausė V. V., kodėl kadastrų duomenimis sklypas V. V. vardu, o planas motinos vardu. V. V. pasakė, kad motina jau mirusi ir A. Š. tai nesukėlė įtarimų. V. V. A. Š. matė ir sodininkų susirinkimuose. A. Š. V. V. niekada nematė. Net jų sodų bendrijos pirmininkas nežinojo, kad egzistuoja tas V. V..

56Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. Š. parodė, jog pirko ( - ) sklypą. Viską vedė jos, J. Š. tėvas, jis surado sklypą ir kainą suderėjo ir viską suderino. J. Š. su tėvu, Y. K. ir V. V. nuvažiavo pasirašyti sutarties pas notarę, tačiau pritrūko plano. J. Š. sukėlė įtarimą, kodėl yra Y. K., tačiau notarė priėmė visus dokumentus ir viskas buvo gerai. Nuvažiavo pasiėmę planą pas kitą notarę prie ( - ), nes ten jiems arčiau. Kai nuvažiavo pas notarę, sakė kad yra įgaliojimas. Diskusijos nevyko, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nukentėjusysis neįgalus. Tokį atsakymą ji,J. Š. gavo iš tėvo. J. Š. suprato, kad asmuo senas, nemoka lietuvių kalbos ir jam sunku su dokumentais. J. Š. apie nukentėjusiojo neįgalumą sužinojo iš tėvo, ji pati nieko nesiteiravo. J. Š. nežino jokio pasiūlymo dėl pinigų sumokėjimo pensionatui.

57Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja V. J. parodė, jog V. V. nuo 1998 metų gyvena socialinės globos namuose. Nukentėjusiojo soc. darbuotoja ji, V. J. yra 8 metai. Prieš 3 metus atsirado V. V. brolis. Kaltinamasis V. V. atvažiavo, pabuvo ir išvažiavo. Po trijų savaičių V. V. paprašė brolį išsivežti atostogų. Po to paskambino ir dar savaitei pratęsė atostogas. Dar V. V. prašė 200 Lt iš pensionato.Jie V. V. davė pinigų. V. V. dar paėmė brolio V. V. dokumentus, sakė, kad nori sutvarkyti kai kuriuos reikalus ir išsivežė brolį. Po dviejų savaičių paskambino V. V. ir paprašė dar vienos savaitės pabūti su broliu. Atvežęs brolį V. V. dar atidavė tuos pinigus-200 Lt. Dar kaltinamasis V. V. pripirko visokių vaišių. Tada kilo įtarimas, kad galbūt V. V. pardavė tą žemės sklypą. Bandė klausti paties V. V.. Tačiau V. V. iš tikrųjų pasakyti nieko negali. V. V. tiesiog palinksėjo galvą ir jie suprato, kad tas sandoris greičiausiai įvyko. Direktorius kitame notarų biure sužinojo, kad buvo bandyta sudaryti pirkimo pardavimo sandorį, bet notaras atsisakė jį sudaryti. Tada direktorius paskambino V. V., jis nesigynė, pasakė, kad pardavė sodo sklypą. Jie norėjo apginti neįgalaus žmogaus interesus. Iš V. V. jie turėjo tik įtarimą, kad jis už kažką pasirašė. Apginti interesus norėjo, kad kažkokia dalis atitektų ir V. V.. Atėjo laiškas, kad reikia sumokėti žemės mokestį. Jie sumokėjo ir nusiuntė raštą, kad V. V. neįgalus ir daugiau nereikėjo mokėti. Paskui atėjo laiškas, kad kaimyniniame žemės sklype daromi kadastriniai matavimai. Daugiausia suprato, kad parduotas sklypas iš to, kad kaltinamasis V. V. turėjo pinigų ir lauktuvių parvežė, o prieš tai V. V. pinigų neturėjo. V. V. labai mažai bendrauja, jis tik sugeba pasakyti kelis žodžius, o šiaip linksi galvą. Jie bendrauja lietuviškai. V. V. taria pavienius lietuviškus žodžius. Jokių psichotropinių vaistų nukentėjusysis nevartoja, jo negalė protinė ir tokių ligonių būklė yra stabili, gauna vitaminų ar kitokių vaistų, dėl kitų ligų. Nuotaika V. V. buvo pakili, kai nukentėjusysis pabuvojo pas brolį. Globos namuose yra turto vertinimo komisija, kuri sprendžia ar asmuo gali naudotis savo pinigais. V. V. atveju irgi sprendžia komisija. V. V. buvo perkamos prekės iš parduotuvės pavedimu. Visi gyventojai gali naudotis savo pinigais visu 100 procentu. V. V. atveju komisija spręstų su soc. darbuotoju kam išleisti tuos pinigus. Pencionatas negali naudotis tais pinigais, kurie yra gyventojų sąskaitoje. Dokumentus laiko vyr. soc. darbuotoja. Dokumentus saugo, kad gyventojai jų nepamestų. Prašymą rašė darbuotojai, o pasirašė, kad tapatybės kortelę paėmė V. V.. Maisto prekių pirkimo akte pasirašo V. V.. V. V. pasirašinėjo, nes jis buvo veiksnus. Prekių pirkimo aktas buvo maisto pirkimo aktas. Ankščiau pasirašydavo V. V., vyr soc. darbuotoja. Tą aktą tvirtina direktorius. V. J. sumokėjo žemės mokestį iš V. V. sąskaitos. Ant kvito nukentėjusiojo parašo nebuvo. Kai buvo atvažiavęs brolis V. V. jie nekalbėjo su juo, kad reikia nupirkti kažkokį inventorių. Šiuo atveju V. V. paprašė V. V. paso, kažką minėjo, kad sutvarkys kažkokius dokumentus. Jie, kai V. V. grįžo iš brolio, bandė paklausti, ar tas sodas parduotas ir V. V. palinksėjo galva. Pirmą kartą V. V. buvo atvažiavęs su sūnumi. Kai V. V. atvažiavo antrą kartą V. J. nebuvo, todėl negali pasakyti ar kaltinamasis buvo atvažiavęs vienas ar ne. Pasak V. J., išvaizda V. V. nepasikeitė, nebent padidėjo pilvas nuo saldumynų. V. V. protinė būklė nepasikeitė ir prieš tą teismą. V. V. buvo globojamų asmenų sąraše. Giminaičiai dažnai paprašo išlaikymui pinigų, kai ima atostogoms, kadangi tuos asmenis per atostogas reikia ir maitinti ir jais rūpintis. Tai jų įstaigoje nutinka dažnai, todėl ir davė kaltinamajam V. V. pinigų iš V. V. sąskaitos. Kai kaltinamasis V. V. grąžino pinigus, jie juos įnešė į kasą.

58Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos J. G. parodymai (LR BPK 276 str. 5 d.) duoti 2011-08-31 teismo posėdyje, jog dalyvaujančius byloje asmenis pažįsta tik tiek, kiek jai teko su jais bendrauti ikiteisminio tyrimo metu. Per kaltinamojo V. V. ir Y. K. apklausą ikiteisminio tyrimo metu vertėjas dalyvavo. Vertėjas apklausiamiems vertė apklausos protokolo turinį į jiems suprantamą kalbą. Įtariamiesiems per apklausą joks spaudimas nebuvo daromas, jiems buvo užduodami tik tyrimui reikšmingi klausimai. Įtariamieji V. V. ir Y. K. buvo supažinti su protokolų turiniu, kuris jiems buvo išverstas, jie pasirašė dalyvaujant jų advokatams. Jeigu protokoluose nėra pažymėta, reiškia pastabų dėl jų turinio, pareikšta nebuvo. Jeigu taip yra surašyta Y. K. protokole, reiškia įtariamasis taip atsakė į klausimą, protokolas buvo pasirašytas, jeigu pastabų nebuvo, tai reiškia jis taip sakė. Tyrimo metu J. G. atliko pirmines apklausas, toliau buvo ekspertizės išvados ir byla buvo perduota kitam tyrėjui, todėl parodymų pakeitimo priežasčių ji nesiaiškino. J. G. mato skirtumą tarp „užeiti į notarinę kontorą“ ir „užeiti pas notarą“, be to, šiuo atveju tai buvo esminis klausimas. Todėl apklausos protokolą J. G. surašė taip, kaip buvo atsakyta į jos pateiktą klausimą. Tarp reikšmių „užeiti į notarų biurą“ ir „užeiti pas notarą“ yra didžiulis skirtumas, nes visiškai kitaip interpretuojamas įtariamojo atsakymas, be to, ikiteisminio tyrimo metu tai buvo reikšmingas klausimas. Tiksliai į šį klausimą J. G. dabar ir neatsakytų, nes jai reikėtų iš naujo susipažinti su byla ir prisiminti ką ji norėjo įrodyti, ką nenorėjo. Jeigu J. G. apklausinėjo kaip įtariamuosius, tai jiems pareikštus įtarimus suformulavo. Įrodymų dėl bendrininkavimo J. G. neturėjo, tokius duomenis nustato teismas, be to, mano, kad tai turėjo atsispindėti kaltinamajame akte. Kaltinamasis aktas buvo surašomas pasibaigus tyrimui ir po visų atliktų apklausų. Apklausos protokolo vertimas buvo atliekamas po protokolo surašymo. Kiek J. G. prisimena, apklausos metu Y. K. atsakinėjant į kai kuriuos klausimus, kartais iš tikrųjų negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykių, apie tai buvo pažymėta apklausos protokole. J. G. sunku įvertinti, kiek rišliai įtariamasis atsakinėjo į klausimus ir, kaip gerai dėstė savo mintis, ji nėra specialiste. Duodamus parodymus J. G. fiksavo lietuvių kalba, nors parodymai buvo duodami rusų kalba. Žemės sklypo kilmės tyrimo metu nesiaiškino, nes jo įsigijimo faktas neturėjo reikšmės tuometiniam ikiteisminiam tyrimui. ( 3 t., b.l. 227-228 )

59Apklausta teisme specialistė D. S. apžiūrėjusi įgaliojimą ir notarinio registro įrašą parodė, jog parašas yra neinformatyvus, jis per daug trumpas ir susideda iš paprastos sandaros: vienos įskaitomos ridės „v“ ir supaprastintų neraidinių elementų. Ir tai tik spėjama neįskaitoma raidė, nes pasak D. S., jeigu nežinotų, kad V. V., tai sakytų, kad „m“ raidelė. Anot D. S., pagal tokį parašą negalima identifikuoti pasirašiusio asmens, taip gali pasirašyti ir paauglys, o išlavinti rašyseną žmogus tai tikrai gali ir net senas žmogus, šiame paraše negalima surinkti individualios požymių visumos. Pasak D. S., pavingiavimai rodo, kaip sako ekspertai, kad yra sutrikimai 1 grupėse, matyti vingiai lankiniuose elementuose, kas rodo, kad koordinacija pasirašiusio asmens sutrikusi, tačiau daugiau nieko nerodo. D. S. paaiškino, kad taip gali būti specialiai pasirašyta, o gali būti, kad sutrikusi koordinacija dėl to, kad žmogus sergantis. Ji, D. S. dėl vardą ir pavardę parašiusio asmens koordinacijos nieko negali pasakyti, nes tai yra tik vienas požymis, o ekspertai vertina visumą. Anot D. S., koordinacijos sutrikimai būdingi neįprastai būsenai, neįprastoms rašymo sąlygoms, susijaudinimai, liga ir pan. D. S. paaiškino, kad iš vardo, pavardės galima pasakyti, kad nustatyti rašančio asmens koordinacijos sutrikimo požymiai, lankiniuose, ovaliniuose elementuose nustatytas vingiuotumas. Pasak D. S., galima konstatuoti faktą, gali būti, kad žmogus specialiai žemina koordinaciją. Specialistai koordinacijos sutrikimą vertina tik išnagrinėję elementų visumą, sulyginę su pavyzdžiais. Anot D. S., lyginant parašą su vardu ir pavarde galima pasakyti tik kad koordinacija sutampa, tačiau negalima nustatyti, ar pasirašė tas pats žmogus. Jie, specialistai gali nustatyti tik tada, kai parašas būna raidinis ir galima sulyginti parašo raides. Pasak D. S., šiuo atveju parašas yra neinformatyvus ir jo sulyginti su parašytu vardu ir pavarde negalima. D. S. parodė, jog registrų knygoje matyti irgi pradžioje judesių koordinacijos sutrikimai, vėliau jau trupučiuką geriau. Pavyzdžiui „k „ raidės trečiame elemente judesių koordinacijos sutrikimų matyti. Taip pat V. „V“ raidėje pirmajame nėra sutrikimų, o antrame elemente jau koordinacija sutrikusi. Anot D. S., tokie sutrikimai vieną kartą vienoje raidėje, kitą kartą kitoje, tačiau nieko negalima teigti. Pasak D. S., rašiusį asmenį identifikuoti galima, o pasirašiusio asmens identifikuoti negalima, kadangi įrašas yra ilgas, o paraše tik spėjamai įskaitoma pirma raidė. D. S. paaiškino, kad jei parašas netinkamas identifikacijai, tai lyginimas atkrinta, pirkimo - pardavimo sutartyje vardas ir pavardė parašyta koordinacija geresne nei sklypo plane (I tomas b.l. 139). Anot D. S., kas dėl parašo, tai jo sulyginti negalima, o kad pasakyti ar tas pats, ar ne reikia atlikti ekspertizę ir tie įrašai turi būti informatyvūs.

60Apklaustas teisme specialistas I. R. parodė, jog su V. V. galėjo bendrauti nuo 0.5 val. iki 2 val., V. V. protinis atsilikimas specialistui yra akivaizdus. Pasak I. R., V. V. turi sunkų protinį atsilikimą, dar sunkesnis protinio atsilikimo laipsnis yra tik vienas, jis kvalifikuojamas, kaip gilus protinis atsilikimas. Šiuo konkrečiu atveju buvo sunkus protinis atsilikimas. Požymiai pakankamai akivaizdūs, specialistui suprantami. Anot I. R., būsena atitiko šios diagnozės diagnostinius kriterijus, todėl buvo konstatuotas sunkus protinis atilikimas. I. R. paaiškino, kad specialistui yra akivaizdu protinio atsilikimo laipsnis, o ne specialistui gali būti akivaizdu, kad asmuo yra psichiškai nepilnavertis ir galima įtarti, kad intelektinių sutrikimų žmogus turi, tam nereikia specialių žinių. Ne specialistas nepasakytų, koks tai yra psichikos sutrikimo laipsnis, tačiau dėl psichikos būklės įtarimų kiltų žmogui net neturinčiam medicininio išsilavinimo. Pasak I. R., bet kuris sveikas psichiškai žmogus, bent baigęs vidurinę mokyklą pajėgus įtarti, kad V. V. yra psichiškai nevisavertis žmogus. Žinoma, jei pastatysime šalia tokį patį žmogų, tai vienas kitam atrodys santykinai normalūs. I. R. parodė, jog bendravimas V. V. yra ribotas, beveik minimalus, jį galima įvardinti, kaip neproduktyvų, taip ir savo išvadoje specialistė psichiatrė nurodė, kad V. V. klausiamas tik šypsosi, sėdi išsižiojęs, o klausiant vardo pasako tik „( - )“. Pasak I. R., mano, kad tokia nukentėjusiojo būklė yra pastovi. I. R. paaiškino, jei asmeniui yra diagnozuojamas įgimtas protinis atsilikimas nuo mažų dienų, tai intelektinių funkcijų nepilnavertiškumas, tai tos būklės nėra kaip paveikti. Pasak I. R., toks asmuo artimus žmones sugeba atpažinti. I. R. paaiškino, kad protiniai gebėjimai niekaip nepagerės, nei intelektas nepagerės, V. V. yra visiškai neraštingas. Anot I. R., nėra vaistų, kurie padidintų intelektą, skiriant medikamentus, tai intelektą gali tik sumažinti. I. R. parodė, jog yra akte paminėjęs, kad V. V. nemoka nei pasirašyti, nei rašyti, nei skaičiuoti, nei piešti. Psichologė paminėjo, kad V. V. parašo vietoje pavinguriuoja keletą linijų, jis, I. R. nežino, ar galima tai vertinti kaip parašą. Pasak I. R., jis mano pas notarą nueiti toks asmuo savarankiškai negali, atsakyti ar suvokti savo veiksmus negali. I. R. paaiškino, kad V. V. kalba neišlavėjusi, todėl verbalinis kontaktas neproduktyvus ir norėti iš pastarojo kažkokių terminų ar sąvokų, net kalbėti pilnais sakiniais yra virš jo gebėjimų. Anot I. R., jis nežino, kaip gali būti, kad V. V. priėjo ir pasakė rusiškai „ačiū, kad ginate“. Pasak I. R., kokie dokumentai buvo tiriami yra išvardinti ekspertizės akte, jis skaitė visas bylas. Jis, I. R. negali komentuoti svetimų žodžių, abejoja, kad V. V. pats papasakojo apie įvykio aplinkybes. I. R. paaiškino, kad jis su niekuo nesitarė, ką kalbės teisme ir ką rašys akte, o notarę paminėjo, nes buvo atvykusi tyrėja ir apklausė jį kaip specialistą ir tų dalykų ir buvo klausinėjama. Anot I. R., jis nežino ar V. V. galėjo sudominti pinigų krūvelė, kaip tokia. Jis, I. R. mano, kad žmogų galima kažkuo sudominti, net ir turintį protinį atsilikimą. Pasak I. R., gydyti šių asmenų stacionare nereikia, nebent yra elgesio sutrikimų. I. R. paaiškino, kad V. V. būklė 2009 metais pagal ekspertizę yra sunkus protinis atsilikimas, 2006 metais buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Anot I. R., dėl sudominimo pinigais reikėtų atkreipti dėmesį, kas gali būtent sudominti spalva, ar paveikslėliai.

612010-09-17 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja P. J., tarp jai pateiktų atpažinimui asmenų, tarp kurių buvo ir V. V., atpažino V. V., kaip asmenį, kuris įgaliojimo patvirtinimui 2009-10-22 buvo atvykęs į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), ir prisistatęs kaip V. V.. (2 t., b.l. 41-44)

622010-09-29 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja P. J., tarp jai pateiktų atpažinimui asmenų, tarp kurių buvo ir V. V., neatpažino ne vieno asmens. (2 t., b.l. 46-48)

63Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010-06-22 - 07-21 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - )2010 nurodyta, kad V. V. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas. Dėl išreikšto intelekto deficito, dezorientacijos aplinkoje, nesugebėjimo veikti savarankiškai V. V. 2009-10-22 pasirašydamas įgaliojimą parduoti žemę negalėjo teisingai suprasti šio juridinio sandorio reikšmės, pasekmių, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. V. šiuo metu konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos V. V. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, negali duoti paaiškinimų apie bylai reikšmingas aplinkybes. Ekspertizės akte nurodyta, kad V. V. kontaktas itin ribotas, tiriamasis pasako, kad jo vardas „( - )", į kitus klausimus neatsako, jokių nurodymų nevykdo, išskyrus vieno - pasirašyti (parašo vietoje pavinguriuoja keletą linijų). V. V. nuolat šypsosi, dairosi. Nesiorientuoja vietoje, lauke, savyje. Nemoka rašyti, skaityti, skaičiuoti, piešti. Kalba neišlavėjusi, suprantami tik pavieniai žodžiai. Gyvenimo eigoje įgijo tik elementarius dalinius savęs priežiūros ir asmens higienos įgūdžius, kurių pats pilnai realizuoti nesugeba, nuolat buvo prižiūrimas aplinkinių. ( 1 t., b.l. 106-108)

64Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad 2011- 03-03 iš įtariamojo V. V. buvo paimti eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai. (2 t., b.l. 31-36)

65Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-05-04 specialisto išvada Nr. 11-616(11) nurodyta, kad 2009-10-22 ( - ) notaro biuro notarės P. J. patvirtinto įgaliojimo, notarinio registro Nr. ( - ), eilutėje „Parašas“ įrašą „V. V.“ įrašė ir 2009 m. notarinio registro 13-tame tome ties notariniu veiksmu Nr. ( - ) skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“ įrašą „V. V.|“ įrašė V. V.. ( 1t., b.l. 115-116)

66Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011- 02-14, 08 val. 30 - 35 min., ( - ), P. J. pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams ( - ) notaro biuro notarinį registrą (tomas Nr. 13), 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) ir gyventojų registro tarnybos išrašą. ( 2 t., b.l. 63-66)

67Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo apžiūrėtas 2009-10-22 įgaliojimas (notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintas ( - ) notaro biuro notarės P. J.. Apžiūros metu nustatyta, kad 2009-10-22 įgaliojimas (notarinio registro Nr. ( - )) patvirtintas ( - ) notaro biuro notarės P. J. (parašu, rankraštiniu įrašu „P. J.“ ir herbiniu antspaudo „( - ) notarė P. J.“ atspaudu). Įgaliojime nurodyta, kad 2009-10-22 V. V., a/k ( - ) asmens tapatybės kortelės Nr. ( - ) (išduota ( - )), gyv. ( - ), įgaliojo Y. K., a/k ( - ) gyvenantį ( - ), būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), pardavimui, savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojime, grafoje „parašas“ yra parašas ir rankraštinis įrašas „V. V.". Įgaliojime nurodyta, kad notaro atlyginimas 50Lt + 2 Lt už spausdinimą; kompensacijos už patikrą registruose dydis 4 Lt. Įgaliojime, šalia rankraštinio įrašo „V. V.“ yra „LTEC“ antspaudo spaudas. ( 1 t., b.l. 117-118).

68Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo apžiūrėtas ( - ) notaro biuro notarės P. J. 2009 m. notarinis registras (tomas Nr. 13), su jame esančiais notarinio registro įrašais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Apžiūros metu nustatyta: kad ( - ) notaro biuro notarės P. J. 2009 m. notarinis registras (tomas Nr. 13) yra kieto viršelio (juodos spalvos). Siame notariniame registre yra 99 lapai. Notariniame registre (tomas Nr. 13) tituliniame lape yra nurodyta sekanti informacija: „Notarinis registras" (rankraštinis įrašas „PJ“), „Notaro vardas ir pavardė“ (rankraštinis įrašas P. J.“), „Notaro biuras“ (rankraštinis įrašas „( - ) notaro biuras“); „Metai“ (rankraštinis įrašas „2009“); „Tomo numeris“ (rankraštinis įrašas „13“); „Šiame tome sunumeruotų lapų skaičius“ (rankraštinis įrašas „99 (devyniasdešimt devyni)“); „Titulinio lapo užpildymo dat“" (rankraštinis įrašas „2009 10 22“); „Notaro parašas, antspaudas“ (asmens parašas, rankraštinis įrašas „P. J.“ ir herbinio antspaudo „( - ) notarė P. J.“ atspaudas); „Pradėta“ (rankraštinis įrašas „2009 10 22“); „Baigta“ (rankraštinis įrašas 2009 11 13"). ( - ) notaro biuro notariniame registre (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įraše Nr. ( - ) (antras lapas) nurodyta sekanti informacija: „Notarinio veiksmo registracijos numeris“ (rankraštinis įrašas „( - )"); „Notarinio veiksmo atlikimo data“ (rankraštinis įrašas „( - )); „Fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data“ (rankraštinis įrašas „V. V., a.k. ( - ) „Dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę“ (rankraštinis įrašas ( - )); „Notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys“ (rankraštinis įrašas „patvirtintas įgaliojimas"); „Notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą" (rankraštinis įrašas „50 Lt"); „Notaro atlyginimo dydis už projekto parengimą, konsultaciją ir techninę paslaugą" (rankraštinis įrašas „2 Lt"); „Kompensacijos už patikrą registruose dydis“ (rankraštinis įrašas „4 Lt“); „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“ (rankraštinis įrašas „V. V.“, asmens parašas ir „LTEC" antspaudo spaudas"). ( - ) notaro biuro notariniame registre (tomas 13) notarinio veiksmo registracijos įraše Nr. ( - ) nurodyta sekanti informacija: „Notarinio veiksmo registracijos numeris" (rankraštinis įrašas „( - )"); „Notarinio veiksmo atlikimo data“ (rankraštinis įrašas „10-26“); „Fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio ar juridinio asmens atstovo vardas ir pavardė, asmens kodas arba gimimo data" (rankraštinis įrašas „K. Y., a.k. ( - ) „Dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę“ (rankraštinis įrašas „Leidimas gyventi LT ( - )“); „Notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys" (rankraštinis įrašas „išduotas liudijimas, kad 2009-10-23 ( - ) notarų biuro pažyma Nr. ( - ) nebuvo panaudota pagal paskirtį, t. y. pirkimo - pardavimo sandoriui, nekilnojamasis daiktas - ( - )“); „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai" (asmens parašas ir rankraštinis įrašas „Y. K.“). ( 1 t., b.l. 119-126)

69Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, kad išrašas apie asmenį - V. V. ir jo anketinius duomenis buvo užsakytas vartotojo P. J. 2009-10-22 13.24 val. ( 1 t., b.l. 63)

70Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011- 03-30, 10 val. 12 min., ( - ), Y. K. pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams 2009-10-28 pakvitavimą. ( 2 t., b.l. 130-131)

71Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo apžiūrėtas 2009-10-28 pakvitavimas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2009-10-28 pakvitavimas surašytas ant A4 formato balto lapo. Pakvitavimas surašytas rusų kalba. Pakvitavime nurodyta, kad V. V. kartu su broliu V. gavo 13 000 Lt už sodo sklypą ir niekam neturi jokių pretenzijų. Pakvitavime nurodyta surašymo data „2009-10-28“. Pakvitavimas pasirašytas, parašas yra šalia rankraštinio įrašo „V. V.“. ( 1 t., b.l. 127-128)

722009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudarytoje ir patvirtintoje ( - ) notaro biure nurodyta, kad V. V., atstovaujamas Y. K. pagal ( - ) notaro biuro notarės P. J. patvirtintą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )), už 13 000 Lt pardavė J. Š., a.k. ( - ) žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ). ( 1 t., b.l. 66-69)

73VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenų banko išraše nurodyta, kad V. V. vardu iki 2009-11-02 buvo registruotas tik vienintelis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 18800 Lt ir kuris, remiantis 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, nuo 2009-11-02 VĮ „Registrų centras“ įregistruotas J. Š. vardu. Kito turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) V. V. neturi. ( 2 t., b.l. 165-166, 3 t., b. 1.4, 45)

74Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-10-18 specialisto išvada Nr. 11-1747(12), 11-2127 (12), kurioje buvo prašoma atsakyti į klausimą: Ar 2009-10-22 įgaliojimo (notarinio registro Nr. ( - )), patvirtinto ( - ) notaro biuro notarės P. J., sudarymo metu pateiktoje V. V., a/k ( - ) asmens tapatybės kortelėje Nr. ( - ) (išduotoje ( - )) užfiksuotoje V. V. nuotraukoje (analogiška nuotrauka yra prašyme išduoti minėtą asmens tapatybės kortelę, kuri ir pateikiama tyrimui vietoj pamestos asmens tapatybės kortelės Nr. ( - )) ir tyrimui pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje, kurioje užfiksuoti V. V. ir V. V., yra unikalių ar individualizuojančių požymių visuma, leidžianti atskirti V. V. nuo V. V.?, nurodyta, kad - prašyme išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę esančioje V. V. nuotraukoje ir lyginamuosiuose V. V. atvaizduose iš vaizdo įrašų nustatyti išorės požymių skirtumai savo apimtimi ir reikšmingumu sudaro požymių visumą, leidžiančią atskirti V. V. nuo V. V.. Taip pat buvo prašoma atsakyti į klausimą - Ar 2009-10-22 įgaliojimo (notarinio registro Nr. ( - )), patvirtinto ( - ) notaro biuro notarės P. J., sudarymo metu pateiktoje V. V., a/k ( - ) asmens tapatybės kortelėje Nr. ( - ) (išduotoje ( - )) užfiksuotoje V. V. nuotraukoje (analogiška nuotrauka yra prašyme išduoti minėtą asmens tapatybės kortelę, kuri ir pateikiama tyrimui vietoj pamestos asmens tapatybės kortelės Nr. ( - )) ir tyrimui pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje, kurioje užfiksuoti V. V. ir V. V., yra panašių šių asmenų požymių, leidžiančių juos supainioti? Prašyme išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę esančioje V. V. nuotraukoje ir lyginamuosiuose V. V. atvaizduose iš vaizdo įrašų nustatyta išorės požymių sutapimų, kurie nurodyti tiriamojoje dalyje. Sutapimai yra neesminiai, bendro pobūdžio ir būdingi daugeliui asmenų (įskaitant išorės ypatumus, būdingus panašaus amžiaus asmenims). Klausimas, ar esami išorės panašumai leidžia supainioti V. V. ir V. V., yra subjektyvaus pobūdžio, todėl netiriamas. (5 t. b.l. 46-49)

75Iš 2012-11-19 konsultacinės specialisto išvados Nr. 11-616(11) matyti, kad specialistei K. V. buvo pateiktas klausimas prašant paaiškinti veiksnius, kurie galėjo įtakoti subjektyvų lyginamų veidų (asmens tapatybės kortelės nuotraukoje užfiksuoto V. V. veido ir kortelę pateikusio asmens veido) panašumo/skirtumo nustatymo procesą. Tokiu būdu atsakant į klausimą, ar šioje situacijoje yra aplinkybės, kurios galėjo suklaidinti kaltinamąją įsitikinant dėl kliento tapatybės? - sprendimas, priimamas vertinant veidų tarpusavio panašumą yra individualus ir subjektyvus. P. J. sprendimo priėmimui dėl lyginamų veidų (asmens tapatybės kortelėje esančios nuotraukos ir ją pateikusio asmens) tarpusavio panašumo, reikšmės galėjo turėti didelis lyginamų išorinių veido elementų (ypač plaukų) panašumas bei veido elementų maskavimas, kuris galėjo apsunkinti veidų tarpusavio palyginimą. Taip pat buvo pateiktas klausimas prašant remiantis psichologijos mokslo žiniomis įvertinti, ar tinkamai buvo parengtos parodymo atpažinti procedūros, ir ar galima pasitikėti šių procedūrų metu kaltinamosios priimtais sprendimais dėl matyto veido atpažinimo? P. J. parodymo atpažinti procedūrų metu priimtų sprendimų tikslumą galėjo neigiamai paveikti praėjęs laiko tarpas tarp veido įsiminimo ir jo atpažinimo, bei netinkamai sudarytos (įtaigios) parodymo atpažinti procedūros (tyrimų rezultatai rodo, kad netinkamai parodymo atpažinti procedūros metu parinkti pašaliniai asmenys gali lemti didelę klaidingo atpažinimo tikimybę).(5 t. b.l. 61-64).

76VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė Vidaus ligų skyriaus epikrizėje, gydymo laikotarpiu nuo 2010 11 29 – 2010-12-08 pateiktoje kaltinamojo V. V., nurodyta, kad V. V. oda blyški su gelsvu atspalviu (5 t. b.l. 36).

772012-01-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje

78Nr. 2-81-675/2012 V. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), pripažintas neveiksniu (4 t. b.l. 96.)

792012-03-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2-491-675/2012 neveiksniam pripažintam V. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), nustatyta institucinė globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti ( - ) socialinės globos namai. (4 t. b.l. 95.)

80Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-09-24 ieškinio matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismui Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroro, ginandamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį atsakovams J. K. (Y. K.), J. Š., tretiesiems asmenims V. V. (V. V.), ( - ) socialinės globos namams, ( - ) notarų biuro notarei P. J., V. V. (V. V.) dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, kuriuo prašo: 1) Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2009-10-22 ( - ) notarų biuro notarės P. J. patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. ( - ), kuriuo Y. K. įgaliotas būti jo atstovu; 2) Panaikinti 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. ( - ), patvirtintą ( - ) notarų biuro notaro D. T., pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K., pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), už 13000 Lt J. Š.; 3) Taikyti restituciją natūra, įpareigojant J. Š. grąžinti V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 4) Įpareigoti Y. K. grąžinti J. Š. 13000 Lt, t.y. pinigų sumą, gautą pirkimo-pardavimo sandorio metu. (1 t. b.l. 191-196).

81Iš 2011-05-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad sustabdyta civilinė byla Nr. 2-327-494/2011 pagal Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams J. K. (Y. K.), J. Š., tretiesiems asmenims V. V. (V. V.), ( - ) socialinės globos namams, ( - ) notarų biuro notarei P. J., V. V. (V. V.) dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo.(5 t. b.l. 14-15).

82Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad prokuratūros pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas vertina, kad Y. K. bei V. V. laikė žinomai netikrą dokumentą, V. V. bei Y. K. veikdami bendrininkų grupe apgaule savo naudai įsigijo svetimą turtą, be to V. V. pagamino netikrą dokumentą, Y. K. netikrą dokumentą panaudojo, veikdami bendrininkų grupe. Pareikšti kaltinimai P. J. ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teisme nepasitvirtino.

83Teismas vertina, jog teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. V. ir Y. K. susitarė parduoti psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) nuo vaikystės sirgusiam V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ir tokiu būdu įgyti savo naudai pinigus parduodamą sklypą. 2009-10-22 apie 13 val. 24 min. V. V. nuvyko į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), kur notarei P. J. prisistatė V. V., pateikė pastarojo asmens tapatybės kortelę ir paprašė V. V. vardu paruošti įgaliojimą Y. K. parduoti minėtą žemės sklypą. P. J., suklaidinta V. V., tą pačią dieną tokį įgaliojimą (notarinio registro numeris ( - )) paruošė. V. V. šį įgaliojimą pasirašė V. V. vardu, įrašęs jame V. V. vardą ir pavardę. Po to V. V. suklastojo ( - ) notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. ( - ), įrašęs ties šiuo įrašu V. V. vardą ir pavardę ir pasirašęs pastarojo vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Y. K. veikdamas kartu su V. V. laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol jis, Y. K. jį panaudojo, t.y. Y. K. 2009-10-28 kartu su sklypo pirkėja J. Š. nuvyko į ( - ) notaro biurą, esantį ( - ), pateikė šį įgaliojimą ir savo asmens dokumentus notarui D. T.. Pastarasis paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K., už 13 000 Lt parduoda J. Š. minėtą anksčiau žemės sklypą. Y. K. ir J. Š. pasirašė šią sutartį. Pirkėja perdavė Y. K. 13000 Lt, kuriuos pastarasis, išėjęs iš notaro biuro, pasidalino su V. V.: Y. K. atiteko 4000 Lt, o V. V. – likusi suma.

84Apklausti teisme visi kaltinamieji dėl jiems pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino. V. V. ir Y. K. paaiškino, kad jie įgaliojimo neklastojo, jį bei notarinių veiksmų registro įrašą pasirašė pats V. V.. V. V. parodė, kad jis jokių rankraštinių įrašų, tame tarpe V. V. vardo ir pavardės, nei įgaliojime, nei kituose dokumentuose neįrašinėjo, pakvitavimas dėl pinigų gavimo iš Y. K. buvo tikras, nes po sklypo pardavimo pastarasis iš tikrųjų perdavė jam pagal sandorį gautus 13 000 Lt, iš kurių 4000 Lt jis, V. V., grąžino Y. K. kaip savo ankstesnę skolą pastarajam. P. J. parodė, kad įgaliojimo V. V. vardu Y. K. parduoti žemės sklypą ir atlikti kitus su šiuo sandoriu susijusius veiksmus prašė V. V., prisistatęs V. V., ir ji tokiu būdu V. V. buvo suklaidinta dėl šio sandorio šalies asmenybės tapatybės. Visi kaltinamieji parodė, kad susitarimo suklastoti dokumentus tarp jų nebuvo: P. J. nepažinojo V. V. bei Y. K. ir atvirkščiai.

85Palyginus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamojo V. V. duotus parodymus matyti, kad apklaustas ikiteisminiame tyrime pirmą kartą V. V. parodė, jog įgaliojime parduoti žemės sklypą ( - ) įrašė brolio vardą ir pavardę, tačiau parašas yra V. V.. Pas notarą sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, jis V. V. nedalyvavo. Papildomos įtariamojo aplausos metu V. V. parodė, jog kai vietoje savo brolio įgaliojime įrašė jo vardą ir pavardę, nusprendė, kad jo dalyvavimas nebūtinas, todėl išėjo į lauką parūkyti. Dar kartą papildomai apklaustas V. V. jau keitė parodymus ir parodė, jog ankstesnėse apklausose jo nurodytos aplinkybės, jog tai jis įgaliojime vietoj V. V. įrašė jo vardą ir pavardę, neatitinka tikrovės. Nuo to laiko, kai iš pensionato paėmė V. V., tikslu parduoti jo žemės sklypą, V. V. gyveno pas V. V.. Tam kad V. V. galėtų pas notarą parašyti savo vardą ir pavardę, visą laiką, nuo jo paėmimo iš pensionato dienos iki įgaliojimo sudarymo, V. V. kiekvieną dieną treniruodamas, mokė jį rašyti savo vardą ir pavardę. Teisiamajame posėdyje V. V. parodė, jog jis V. V. užrašė pavyzdį ir visą tą laiką, kol V. V. buvo pas V. V., jis mokėsi rašyti. Todėl gali taip būti, kad ir įgaliojime V. V. pasirašė pagal V. V. užrašytą pavyzdį, galimai parašas ir atitiko V. V. rašyseną. Jis, V. V. savo ranka nieko nepildė ir nepasirašinėjo. Jis, V. V. neįrašinėjo vietoje brolio vardo, pavardės. Ikiteisminio tyrimo metu pradžioje V. V. apklaustas įtariamuoju parodė, jog nesuprato, kas iš notariato darbuotojų buvo notare, o kas jo padėjėja. Kai vietoje savo brolio įgaliojime V. V. įrašė jo vardą ir pavardę, nusprendė, kad jo dalyvavimas nebūtinas, todėl išėjo laukan parūkyti. Pas notarą su V. V. liko Y. K.. Po kelių minučių pas V. V. atėjo V. V., o Y. K. liko biure laukti dokumentų. Y. K. išėjo po 15 minučių. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. V. keitė parodymus ir paaiškino, kad jis su kartu su V. V. atvyko prie notaro biuro, kur jų laukė Y. K.. V. V. perdavė Y. K. V. V. ir jie dviese nuėjo pas notarą. V. V. asmeniškai į notarų biurą užėjęs nebuvo. Kas vyko notaro biure V. V. nežino, taip pat nežino kas, kur ir ką pasirašinėjo. Biure Y. K. su V. V. užtruko apie 10 minučių. Kai jie išėjo, įgaliojimas jau buvo patvirtintas. Apklaustas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė, jog žemės sklypą Y. K. pardavė už 13 000 Lt, iš kurių jis, V. V. gavo tik 9 000 Lt. Šiuos pinigus išleido. V. V. jokių pinigų nedavė. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad kai buvo parduotas žemės sklypas, jis kartu su V. V. atvažiavo prie notaro biuro, kur Y. K. perdavė V. V. 9 000 Lt. Sklypas buvo parduotas už 13 000 Lt, bet 4 000 Lt Y. K. paliko sau, nes toks buvo susitarimas tarp V. V. ir Y. K. (skolos grąžinimas). Jokių raštelių, kad gavo iš Y. K. pinigus už parduotą sklypą, nei V. V., nei V. V. nerašė. Gautus pinigus - 9 000 Lt išleido, V. V. jokių pinigų nedavė. Akistatos metu su Y. K., V. V. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad Y. K. visus pinigus, tai yra 13 000 Lt, gautus už parduotą žemės sklypą, perdavė V. V., kuris iš karto pinigus atidavė jam. Ar buvo surašytas pakvitavimas dėl minėtų pinigų gavimo neprisimena, manė, kad nerašė, tačiau gali būti, kad rašė. Teisiamajame posėdyje V. V. parodė, jog V. V. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad J. K. jam su broliu 13000 Lt davė už parduotą žemės sklypą. Tai buvo po to kai pardavė sklypą pas notarą kontoroje. Jis, V. V. buvo mašinoje su broliu. J. pinigus davė V. V. juos apžiūrinėjo. Jis, V. V. J. parašė pakvitavimą. J. reikalavo, kad viskas buvo oficialu. Pinigus pagal pakvitavimą atidavė J.

86Parodymų pakeitimo priežastį V. V. nurodo, kad jį netaip suprato ar netiksliai parodymus užrašė tyrėja. Teisme pastarasis papildomai paaiškino, kad jis painioja kada pasirašė vardą ir pavardę už V., tai buvo Registre, o ne pas notarę. Be to jo, V. V. sveikata tada buvo prasta ir jis kai ko neprisiminė.

87Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu po apklausos protokolais yra paties V. V. rankraštinis įrašas apie tai, kad protokolas jam perskaitytas, išverstas ir surašytas teisingai. Apklausoje dalyvavo kaltinamojo gynėja ir vertėja, jokių baudžiamojo proceso pažeidimų atliekant apklausą teismas nenustatė.

88Kaltinamasis Y. K. parodė (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad 2009 m. į jį kreipėsi jo senas pažįstamas V. V. su prašymu padėti parduoti žemės sklypą, formaliai priklausantį jo broliui V. V.. Jis, Y. K., pasiūlė pas notarą patvirtinti V. V. įgaliojimą jam, Y. K., sklypui parduoti, kad būtų galima šį sandorį įvykdyti greičiau. Į notaro biurą, esantį ( - ), jis, Y. K., kartu su V. V. nuvežė reikiamus dokumentus. Po kurio laiko jie bei V. V. vėl nuvyko į tą patį notaro biurą, kur V. V. pats nuėjo pas notarę ir pasirašė minėtą įgaliojimą. Jis, Y. K., pas notarę užėjęs nebuvo. Po to V. V. atidavė jam notarės patvirtintą įgaliojimą sklypo pardavimui. Po kelių dienų jis, Y. K., nuvyko į kitą notaro biurą, kur susitiko su sklypo pirkėja J. Š. ir pasirašė su ja sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, gavo iš jos 13 000 Lt. Išėjęs iš notaro biuro, sėdo į mašiną, kur jo laukė V. ir V. V., atidavė jiems iš J. Š. gautus pinigus. V. V. grąžino jam, Y. K., 4 000 Lt, kuriuo buvo skolingas, ir jie išsiskyrė. Jis, Y. K., nežinojo, kad V. V. serga psichine liga, jis atrodė sveikai.

89Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu Y. K. keitė parodymus ir parodė, jog tvirtinant įgaliojimą jis kartu su V. V. buvo užėję pas notarę į kabinetą, tai yra su notare kalbėjo jis ir V. V.. Kur tuo metu buvo V. V., nežino. Notarė patvirtino įgaliojimą. Ar jis, Y. K. kur nors pasirašinėjo, neprisimena. Prisimena, kad pasirašinėjo V. V.. Akistatos metu su V. V., Y. K. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad tuo metu, kai notaro biure vyko įgaliojimo patvirtinimas, jis buvo notaro priimamajame, o pas notarą buvo užėjęs tik V. V.. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu Y. K. parodė, jog sklypas buvo parduotas J. Š. už 13 000 Lt. Po to, kai Y. K. gavo pinigus už parduotą sklypą, nuėjo pas V. V. ir V. V., kurie sėdėjo V. V. automobilyje, kur jiems atidavė visus pinigus. Kam Y. K. padavė pinigus, neprisimena. Y. K. paprašė V. V., kad jis surašytų pakvitavimą, kad gavo visus pinigus. Pakvitavimą surašė V. V.. V. V. pakvitavime pasirašęs nebuvo. Po to V. V. atskaičiavo Y. K. 4 000 Lt, kuriuos jam, kaip skolos grąžinimą, atidavė V. V.. Teisminio nagrinėjimo metu Y. K. keitė parodymus ir paaiškino, jog netvirtina, kad V. V. perskaičiavo pinigus. Tiesiog V. V. laikė pinigus, o jis Y. K. sėdėjo gale ir kalbėjo su V. V.. Y. K. negali tiksliai pasakyti ar V. V. perskaičiavo pinigus ar ne, gal V. V. tik peržiūrėjo pinigus. Po sandorio, gautus 13 000 Lt už parduotą sklypą Y. K. atidavė V. V., kuris kartu su V. V. sėdėjo automobilyje. Dabar Y. K. net tiksliai neatsimena, kas tuos pinigus paėmė. Y. K. paprašė V. V. parašyti pakvitavimą, atsižvelgiant į tai, kad V. V. jam buvo skolingas 4 000 Lt, V. V. iš karto atskaičiavo tą sumą ir atidavė Y. K., o jis, Y. K. tame pat raštelyje parašė, kad pinigai grąžinti ir, kad jokių pretenzijų V. V. jis neturi. Y. K. asmeniškai jokių pinigų už parduotą žemės sklypą negavo. Po sandorio Š. atsiskaitė su Y. K., o gautus pinigus, t.y. 13 000 Lt, Y. K. atidavė V. ir V. V., pakvitavimą surašė V. V., o V. V. perskaičiavo gautus pinigus.

90Šių parodymų pakeitimą Y. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai į protokolą buvo įrašyti neteisingai. Tačiau Y. K. versija paneigiama jo paties ranka protokole atliktu įrašu apie tai, kad protokolą jis perskaitė, jis surašytas teisingai. Apklausoje dalyvavo vertėja ir gynėjas, teismas jokių BPK pažeidimų atlikus šią apklausą nenustatė.

91Be to iš liudytojos tyrėjos J. G. pagarsintų (LR BPK 276 str. 5 d.) parodymų matyti, kad šių kaltinamųjų apklausos protokolų turinys buvo rašomas tiksliai pagal kaltinamųjų žodžius, kaltinamieji su protokolų turiniu buvo supažindinti, pastabų dėl jo neturėjo.

92Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji tiesiog keitė gynybinę poziciją dėl aukščiau aptartų kaltinime išdėstytų aplinkybių.

93Kaltinamoji P. J. (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.) parodė, jog ji nepažinojo nei vieno iš jų, klientai buvo visiškai atsitiktiniai. Sutartą dieną P. J. pasikvietė į kabinėtą V. V.. P. J. buvo pateikta galiojanti asmens tapatybės kortelė, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pažymėjimas iš nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypo įregistravimą. Taip pat buvo pateiktas žemės sklypo planas. Pirmiausiai P. J. patikrino duomenis registre ar asmuo nebuvo įtrauktas į neveiksnių asmenų sąrašą, tuo metu dar jų nebuvo neveiksnių asmenų registro, todėl duomenys buvo patikrinti Lietuvos notarų rūmų internetinėje svetainėje. Taip pat buvo patikslinti duomenys ir Gyventojų registre, iš kurių buvo matyti, kad V. V. jau 10 metų negyveno toje kadastrinėje vietovėje, kurioje buvo žemės sklypas. P. J. patikrino ar tikrai šitas galiojantis asmens dokumentas išduotas. Taip pat P. J. paklausė ar V. V. supranta lietuviškai, jis pasakė, kad geriau būtų, kad išverstų jam į rusų kalbą, kas ir buvo padaryta, apie tai yra atžyma. V. V. buvo išaiškintos visos pasekmės, P. J. paklausė, kodėl nenurodo žemės sklypo kainos, į ką buvo atsakyta, kad nežino kokia kaina, nes tai yra derybų objektas, taip P. J. ir patvirtino tą įgaliojimą. P. J. patvirtino du egzempliorius, vieną įteikė V. V., kitas pasiliko pas juos, P. J. įregistravo patvirtintą dokumentą į notarinį registrą, kaip to reikalauja įstatymas. Vėliau, pasak P. J., nežino, kuris iš jų kreipėsi, į notarų biurą, buvo atnešti dokumentai ir užsakyta pažyma pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, ir buvo užsirašė, kiek dabar atsimena spalio 26 d. Buvo paruoštas sutarties projektas, pas P. J. į kabinėtą buvo užėjęs įgaliotinis Y. K. ir būsimi pirkėjai – J. Š. ir jos tėvas. P. J. pasakė, kad negali tvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi pastebėjo, kad žemės sklypo schemoje yra netikslumų, liepė kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ištaisytų netikslumus, nes pastebėjo, kad tai buvo pirminė privatizacija, nes pirminis savininkas buvo įrašyta E. V., o turėjo būti V. V.. Kalbant su pirkėjais, P. J. jų paklausė ar jie matė žemės sklypą natūroje, į ką buvo atsakyta, kad matė. Taip pat P. J. paklausė ar Y. K. kalbėjo su žemės sklypo savininku, pasakė, kad – taip, pasakė, kad jie yra senai pažįstami, kartu dirbę. P. J. atidavė netvirtintus dokumentus, Y. K. jau buvo išėjęs su planu, pasakė, kad pataisys ir, kad tikriausiai eis pas kitą notarą. P. J. atidavė visus dokumentus ir išdavė atitinkamą liudijimą, kad sandoriui buvo užsakyta pažyma, tačiau pagal paskirtį nebuvo panauduota.

94Kai vyko ikiteisminis tyrimas, ir P. J. buvo kviečiama kaip liudytoja, susipažinus su visa medžiaga, tame tarpe ir su specialistu išvadomis, pastebėjo, kad ji nesugebėjo nustatyti asmens tapatybės. P. J. tiesiog sumaišė brolius, ir suprato, kad pas ją kabinete buvo ne V. V., o V. V..

95Ikiteisminio tyrimo metu apklausta P. J. paaiškino, kad tvirtinant įgaliojimą ji bendravo tik su V. V., kurio asmenybę nustatė pagal asmens tapatybės kortelę. Įgaliojime vardą, pavardę ir parašą įrašė pats V. V.. V. V. kalbėjo rusiškai, kalbėjo aiškiai, dėstydamas savo mintis ir prašymus (jai nekilo jokių įtarimų ar abejonių, jog jis negali suprasti savo veiksmų esmės). Kadangi sutikrino jai pateikto asmens dokumento nuotrauką su atėjusio vyro išvaizda, vienareikšmiškai tvirtina, kad čia buvo tas pats asmuo - V. V., kuriam ir buvo patvirtintas įgaliojimas. Kitas asmuo vietoj jo ateiti ir pateikti V. V. asmens dokumentą negalėjo, nes pagal dokumentą nustatė jo tapatybę. Notariniame registre pasirašė ir savo vardą, ir pavardę įrašė V. V.. Pinigus už atliktą notarinį veiksmą jai asmeniškai sumokėjo V. V..

96Asmens parodymo atpažinti metu kaip liudytoja P. J., tarp jai pateiktų atpažinimui asmenų, tarp kurių buvo ir V. V., atpažino V. V., kaip asmenį, kuris įgaliojimo patvirtinimui 2009-10-22 buvo atvykęs į ( - ) notaro biurą ir prisistatęs kaip V. V.. Tuo tarpu neatpažino V. V..

97Tarp P. J. parodymų taip pat yra prieštaravimų, kuriuos kaltinamoji paaiškina kaip apsirikimą dėl asmens tapatybės, o tą ji galėjusi suprasti tik susipažinusi su bylos medžiaga. Paaiškinti asmenų parodymo P. J. atpažinti rezultatus pati kaltinamoji gali tik kaip apsirikimą. Be to, pasak P. J., pareigūnas vykdantis atpažinimą jai nepasiūlė nurodyti požymių pagal kuriuos galėtų atpažinti asmenis. Teisme P. J. papildomai dar paaiškino, kad per atpažinimą ji atpažino V. V. galbūt, kad įgaliojimo sudarymo metu daugiau žiūrėjo į asmens tapatybės dokumentą, o ne į atvykusį asmenį. Be to V. V. išvaizda atpažinimo metu buvo labai pasikeitusi.

98Vertindamas P. J. asmens atpažinimo rezultatus teismas atsižvelgia į tai, kad nuo įvykio iki asmenų parodymo atpažinti buvo praėję daug laiko, be to neatmetama galimybė, kad P. J. atmintyje buvo geriau užsifiksavusi asmens tapatybės kortelėje esanti V. V. nuotrauka. Kaip paaiškino P. J., ji geriau įsimenanti popierinius variantus, be to per atpažinimą V. V. išvaizda buvo pasikeitusi. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek P. J. padėjėja dirbanti liudytoja I. S., tiek šias pareigas byloje nagrinėjamų įvykių metu ėjusi liudytoja L. L. parodė, kad atpažinti asmens, kuris 2009-10-22 kreipėsi su prašymu patvirtinti įgaliojimą parduoti žemės sklypą, jos negali. L. L. paaiškino, kad pavardė V. jai girdėta, tačiau nepamena, kokie veiksmai, susiję su šiuo asmeniu, buvo atlikti. I. S. prisiminė, kad 2009-10-22 kolegė L. L. paliko jai dokumentus įgaliojimui patvirtinti. Ji, I. S., paruošė įgaliojimo projektą, kurį atidavė P. J.. Vėliau vykusių įvykių detalių nepamena, kam buvo išduotas įgaliojimas, pasakyti negali. Pasak teisme apklaustos liudytoja I. S., ji pamena, kad atvyko vienas žmogus ir prisimena, kad jo buvo balti plaukai, o veido bruožų neprisimena. Neatpažįsta ar šis asmuo yra teismo salėje. Tas žmogus buvo vienas ir praėjo pro ją, I. S. pas notarę. Pagal kaltinamojo Y. K. parodymus teisiamojo posėdžio metu, į notarės P. J. kabinetą buvo užėjęs tik V. V., jis gi, Y. K., laukė jo notaro biuro priimamajame. Pagal P. J. parodymus pas ją irgi buvo užėjęs tik vienas vyriškis (prisistatęs V. V.). Ikiteisminio tyrimo metu V. V., kaip nurodyta auksčiau, prisipažino, kad paruoštame įgaliojime jis pats įrašė brolio vardą ir pavardę. Tai iš dalies patvirtina P. J. parodymus apie įgaliojimo Y. K. sudarymo aplinkybes. Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė minėtuose dokumentuose atlikęs parašus brolio V. vardu, velesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paneigė ir savo minėtus parodymus apie tai, kad į įgaliojimą buvo įrašęs brolio vardą ir pavardę. Tačiau iš byloje esančios rašysenos specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 115-116) matyti, kad rankraštinį įrašą „V. V.“ tiek minėtame įgaliojime, tiek notarinių veiksmų registro įraše Nr. ( - ) įrašė V. V.. Specialistas ikiteisminio tyrimo metu netyrė abejuose šiuose dokumentuose esančio parašo, tačiau rašysenos specialistė D. S. teisme paaiškino, kad parašas yra neinformatyvus, jis per daug trumpas ir susideda iš paprastos sandaros, pagal tokį parašą negalima identifikuoti pasirašiusio asmens, taip gali pasirašyti ir paauglys, o išlavinti rašyseną žmogus tai tikrai gali ir net senas žmogus, šiame paraše negalima surinkti individualios požymių visumos. Pasak D. S., pavingiavimai rodo, kad koordinacija pasirašiusio asmens sutrikusi, tačiau daugiau nieko nerodo. D. S. paaiškino, kad taip gali būti specialiai pasirašyta, o gali būti, kad sutrikusi koordinacija dėl to, kad žmogus sergantis. Ji, D. S. dėl vardą ir pavardę parašiusio asmens koordinacijos nieko negali pasakyti, nes tai yra tik vienas požymis, o ekspertai vertina visumą. Anot D. S., koordinacijos sutrikimai būdingi neįprastai būsenai, neįprastoms rašymo sąlygoms, susijaudinimai, liga ir pan. D. S. paaiškino, kad iš vardo, pavardės galima pasakyti, kad nustatyti rašančio asmens koordinacijos sutrikimo požymiai, lankiniuose, ovaliniuose elementuose nustatytas vingiuotumas. Pasak D. S., galima konstatuoti faktą, gali būti, kad žmogus specialiai žemina koordinaciją. Anot D. S., lyginant parašą su vardu ir pavarde galima pasakyti tik kad koordinacija sutampa, tačiau negalima nustatyti, ar pasirašė tas pats žmogus. Registrų knygoje matyti irgi pradžioje judesių koordinacijos sutrikimai, vėliau jau trupučiuką geriau. D. S. paaiškino, kad jei parašas netinkamas identifikacijai, tai lyginimas atkrinta.

99Dėl išdėstyto teismas vertina, kad V. V. ir Y. K. parodymai, jog pas notarę V. V. į kabinetą užėjęs nebuvo yra melagingi, nes byloje nustatyta, kad rankraštinius įrašus „V. V.“ minėtuose įgaliojime ir notarinių veiksmų registre atliko būtent V. V.. Šiuo atveju kreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji P. J. nuosekliai parodė, kad pas ją užėjusio asmens veiksnumas jai jokių įtarimų nesukėlė, prieš tvirtinant įgaliojimą Lietuvos notarų rūmų inetrnetinėjė svetainėje ji patikrino, ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų sąrašą, ar nėra apribotas jo veiksnumas. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos V. V. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 1, b.l. 106-107) nurodyta, jog V. V. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas ir nustatytas II grupės invalidumas. Dėl išreikšto intelekto deficito, dezorientacijos aplinkoje, nesugebėjimo veikti savarankiškai V. V., 2009-10-22 pasirašydamas įgaliojimą parduoti žemės sklypą, negalėjo teisingai suprasti šio juridinio sandorio reikšmės, pasekmių, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. V. ekspertinio tyrimo metu konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos V. V., ekspertų teigimu, negalėjo dalyvauti nei ikiteisminio tyrimo veiksmuose, nei teismo posėdyje, negalėjo duoti paaiškinimų apie bylai reikšmingas aplinkybes. Ekspertizės akte nurodyta, kad V. V. kontaktas itin ribotas, tiriamasis į klausimus neatsako, jokių nurodymų nevykdo, išskyrus vieną - pasirašyti (parašo vietoje pavinguriuoja keletą linijų). V. V. nesiorientuoja vietoje, lauke, savyje, nemoka rašyti, skaityti, skaičiuoti, piešti. Kalba neišlavėjusi, suprantami tik pavieniai žodžiai. Gyvenimo eigoje įgijo tik elementarius dalinius savęs priežiūros ir asmens higienos įgūdžius, kurių pats pilnai realizuoti nesugeba, nuolat buvo prižiūrimas aplinkinių. Ekspertai pažymėjo, kad tiriamasis nesugeba pasakyti net savo vardo.

100Specialistas psichiatras I. R. teisme paaiškino, jog su V. V. galėjo bendrauti nuo 0.5 val. iki 2 val., V. V. protinis atsilikimas specialistui yra akivaizdus. Šiuo konkrečiu atveju buvo sunkus protinis atsilikimas. I. R. paaiškino, kad specialistui yra akivaizdu protinio atsilikimo laipsnis, o ne specialistui gali būti akivaizdu, kad asmuo yra psichiškai nepilnavertis ir galima įtarti, kad intelektinių sutrikimų žmogus turi, tam nereikia specialių žinių. Ne specialistas nepasakytų, koks tai yra psichikos sutrikimo laipsnis, tačiau dėl psichikos būklės įtarimų kiltų žmogui net neturinčiam medicininio išsilavinimo. Pasak I. R., bet kuris sveikas psichiškai žmogus, bent baigęs vidurinę mokyklą pajėgus įtarti, kad V. V. yra psichiškai nevisavertis žmogus. I. R. parodė, jog bendravimas V. V. yra ribotas, beveik minimalus, jį galima įvardinti, kaip neproduktyvų, taip ir savo išvadoje specialistė psichiatrė nurodė, kad V. V. klausiamas tik šypsosi, sėdi išsižiojęs, o klausiant vardo pasako tik „( - )“. Pasak I. R., mano, kad tokia nukentėjusiojo būklė yra pastovi. V. V. yra visiškai neraštingas. Anot I. R., nėra vaistų, kurie padidintų intelektą, skiriant medikamentus, tai intelektą gali tik sumažinti. I. R. parodė, jog yra akte paminėjęs, kad V. V. nemoka nei pasirašyti, nei rašyti, nei skaičiuoti, nei piešti. Psichologė paminėjo, kad V. V. parašo vietoje pavinguriuoja keletą linijų, jis, I. R. nežino, ar galima tai vertinti kaip parašą. Pasak I. R., jis mano pas notarą nueiti toks asmuo savarankiškai negali, atsakyti ar suvokti savo veiksmus negali. I. R. paaiškino, kad V. V. kalba neišlavėjusi, todėl verbalinis kontaktas neproduktyvus ir norėti iš pastarojo kažkokių terminų ar sąvokų, net kalbėti pilnais sakiniais yra virš jo gebėjimų.

101Apklausta liudytoja V. J. parodė, jog V. V. nuo 1998 metų gyvena socialinės globos namuose, ji nukentėjusiojo soc. jau 8 metai. Atėjo laiškas, kad reikia sumokėti žemės mokestį. Jie sumokėjo ir nusiuntė raštą, kad V. V. neįgalus ir daugiau nereikėjo mokėti. Paskui atėjo laiškas, kad kaimyniniame žemės sklype daromi kadastriniai matavimai. Daugiausia suprato, kad parduotas sklypas iš to, kad kaltinamasis V. V. turėjo pinigų ir lauktuvių parvežė, o prieš tai V. V. pinigų neturėjo. V. V. labai mažai bendrauja, jis tik sugeba pasakyti kelis žodžius, o šiaip linksi galvą. Jie bendrauja lietuviškai. V. V. taria pavienius lietuviškus žodžius. Jokių psichotropinių vaistų nukentėjusysis nevartoja, jo negalė protinė ir tokių ligonių būklė yra stabili.

102Dėl išdėstyto akivaizdu, kad V. V. dėl sunkaus protinio atsilikimo kaltinime aktualiu laikotarpiu ne tik, kad negalėjo oreantuotis aplinkoje, ypač naujoje vietoje - notarės biure vienas, be aplinkinių pagalbos, bet ir nemokėtų rašyti vardo ir pavardės, nesugebėtų veikti savarankiškai, atsakyti į notarės užduodamus klausimus, paprašyti išversti dokumentą į rusų kalbą, o 2009-10-22 pasirašydamas įgaliojimą parduoti žemės sklypą, negalėtų teisingai suprasti šio juridinio sandorio reikšmės, pasekmių, negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kas, teismo vertinimu, paneigia kaltinamųjų V. V. ir Y. K. duotus teisme parodymus apie tai, kad įgaliojimą pasirašyti pas P. J. buvo užėjęs vienas V. V.. Dėl išdėstyto teismas neturi pagrindo netikėti P. J. parodymais, pagal kuriuos įgaliojime ir notarinių veiksmų registro įraše Nr. ( - ) V. V. vardą ir pavardė įrašė ir pastarojo vardu pasirašė V. V..

103Kaltinamoji P. J. teisme parodė, kad ji pati buvo suklaidinta dėl asmens tapatybės ir tai suprato tik susipažinusi su bylos medžiaga.

104Siekiant patikrinti šią kaltinamosios P. J. poziciją dėl galimo jos suklaidinimo šioje byloje buvo atliktas portretinis tyrimas ir teismui buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-10-18 specialisto išvada Nr. 11-1747(12), 11-2127 (12), kurioje nurodyta, kad prašyme išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę esančioje V. V. nuotraukoje ir lyginamuosiuose V. V. atvaizduose iš vaizdo įrašų nustatyti išorės požymių skirtumai savo apimtimi ir reikšmingumu sudaro požymių visumą, leidžiančią atskirti V. V. nuo V. V.. Prašyme išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę esančioje V. V. nuotraukoje ir lyginamuosiuose V. V. atvaizduose iš vaizdo įrašų nustatyta išorės požymių sutapimų, kurie nurodyti tiriamojoje dalyje. Sutapimai yra neesminiai, bendro pobūdžio ir būdingi daugeliui asmenų (įskaitant išorės ypatumus, būdingus panašaus amžiaus asmenims). Ar išorės panašumai leidžia supainioti V. V. ir V. V., yra subjektyvaus pobūdžio.

105Teismui kaltinamosios P. J. gynėjo pateiktoje 2012-11-19 konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 11-616(11) nurodyta, kad sprendimas, priimamas vertinant veidų tarpusavio panašumą yra individualus ir subjektyvus. P. J. sprendimo priėmimui dėl lyginamų veidų (asmens tapatybės kortelėje esančios nuotraukos ir ją pateikusio asmens) tarpusavio panašumo, reikšmės galėjo turėti didelis lyginamų išorinių veido elementų (ypač plaukų) panašumas bei veido elementų maskavimas, kuris galėjo apsunkinti veidų tarpusavio palyginimą

106Teismas vertina, kad pateiktos išvados tik patvirtina, jog nors pateiktų asmenų požymių skirtumai savo apimtimi sudaro požymių visumą leidžiančių atskirti V. V. nuo V. V., tačiau nustatyta ir išorės požymių sutapimų, kurie leidžia supainioti brolius ir tai ar galima juos supainioti yra subjektyvu. Teismas vertina, kad plaukų panašumas, veido elementų maskavimas, būtent ūsai galėjo apsunkinti veido palyginimą ir dėl šių požymių P. J. buvo suklaidinta dėl brolių asmens tapatybės.

107Be to apklausta P. J. parodė, kad pas ją užėjęs asmuo buvo labai balto veido, žili, labai balti plaukai. Kaltinamasis V. V. teisme paaiškino, kad tuo metu jo veido spalva buvo gelsva. V. V. pateiktoje epikrizėje (gydymo laikotarpis nuo 2010 11 29 – 2010-12-08) nurodyta, kad ligonio V. V. oda blyški su geltonu atspalviu. Tačiau teismas vėlgi kreipia dėmesį į tai, kad po įvykio buvo praėję daug laiko, be to tokie P. J. parodymai tik leidžia teigti, kad iš asmens veido spalvos ji užfiksavo, kad jo veido spalva nėra kaip sveiko žmogaus, o V. V., kaip ir pats paaiškino tuo metu sunkiai sirgo, kaip paaiškino negalėjo laikyti šaukšto rankose, pakelia ir jis iškrenta, tačiau pas gydytojus jis tuo metu nesikreipė. Šiuo atveju kreiptinas dėmesys ir į specialistės D. S. parodymus teisme, kad lyginant pateiktame apžiūrėti įgaliojime asmens parašą su vardu ir pavarde galima pasakyti tik kad asmens koordinacija sutrikusi. Taip gali būti specialiai pasirašyta, o gali būti, kad sutrikusi koordinacija dėl to, kad žmogus sergantis.

108Teismas vertina, kad dėl aiškiai matomos V. V. ligos, pastarasis, Y. K. ir V. V. nebuvo rodomas notarams, nes pastarieji nebūtų tvirtinę sandorių. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesni mėginimai V. V. parduoti sklypą per patį V. V. kaip paaiškino V. V. nebuvo sėkmingi. Apie tai buvo žinoma ir Y. K. ir esant tokioms aplinkybėms buvo sumanyta parduoti sodo sklypą pasitelkiant įgaliotą asmenį Y. K..

109BK 300 straipsnis įtvirtintas skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“. BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, laikydamas kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė didelė žalą nukentėjusiajam.

110Teismas vertina, kad šiuo atveju 2009-10-22 pagamintas netikras įgaliojimas atitinka aukščiau aptartą dokumento sąvoką, nes tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal laikinąsias notarų veiksmų atlikimo taisykles, patvirtintas 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 362, įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas (15 punktas), kas patvirtina, kad įrašas notariniame registre Nr. ( - ) rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė BK 300 straipsnyje 3 dalyje numatyto nusikaltimo faktines aplinkybes dėl įgaliojime ir notariniame registre pasirašymo aplinkybių esminiai besiskiriančias nuo prokuroro pareikštame kaltinime, t.y. kad minėtame įgaliojime vardą, pavardę bei asmens parašą apsimesdamas V. V. įrašė V. V. bei V. V. vietoj savo brolio notarinių veiksmų registre Nr. ( - ), grafoje „asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, padarė rankraštinį įrašą „V. V.“ ir pasirašė (pavinguriuodamas keletą linijų) ties rankraštiniu įrašu „V. V.“.

111Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis LR BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų. Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nenurodomos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą inkriminuoti vieną ar kitą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymį, ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus, ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4.4 punktas; „Teismų praktika“, Nr. 31, p. 348–377).

112Taigi, teismas pagal BPK 256 str. gali bylą perduoti prokurorui, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai tokie, kad jų negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Šiuo atveju teisiamojo posėdžio metu paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji paaiškino, kad suprato, kuo kaltinami. Nei jie, nei jų gynėjai nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais pagal pareikštus kaltinimus. Tai nesutrukdė teismui nagrinėti bylą ir išeiti priimti nuosprendžio. Kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamų veikų pagal BK 300 str. 3 d. padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamųjų padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

113Pažymėtina, kad netikro dokumento pagaminimas laikomas baigtu pagaminus netikrą dokumentą - nuo netikro dokumento sukūrimo momento; o tikro suklastojimas - suklastojant tikrą dokumentą, t.y. baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnį notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Įstatyme nėra numatyta, kad tvirtinant sandorį asmuo turi užrašyti savo vardą ir pavardę. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnį visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre, be kita notariniame registre turi būti nurodoma -asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai.

114Taigi šiuo atveju teismui papildžius kaltinimą naujomis aukščiau aptartomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis kaltinamiesiems nebūtų suteikta galimybė gintis nuo tokio, iš esmės pakeisto, kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turėtų esminės įtakos kaltinamųjų teisės į gynybą realizavimui. Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Taigi teismas, neturėdamas procesinės galimybės papildyti kaltinimo objektyviają nusikaltimo pusę naujomis aukščiau aptartomis nustatytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, V. V. ir Y. K. inkriminuotas veikos epizodus - netikro dokumento -2009-10-22 įgaliojimo pagaminimą bei tikro dokumento – ( - ) notaro biuro notarinį registrą suklastojimą iš kaltinimo pašalina.

115Teismas vertina, kad byloje nustatytais iš dalies pačių kaltinamųjų V. V. ir Y. K. parodymais, kitais aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad Y. K. nuo 2009-10-22 laikė žinomai netikrą 2009-10-22 įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo Y. K. būti jo atstovu iki 2009-10-28, tyrimo nenustatytoje vietoje, kol jį Y. K. panaudojo, parduodant sklypą J. Š..`Y. K. minėtą dokumentą laikė turėdamas tyčią teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė didelė žalą nukentėjusiajam. Tačiau teismas vertina, jog šiuo atveju didelę žalą V. V. sukėlė ne dokumento laikymas, o jo panaudojimas. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Šiuo atveju teismui iš kaltinimo pašalinus epizodus, kad kaltinamieji pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą, teismas žinomai netikro dokumento 2009-10-22 įgaliojimo panaudojimo atskirai pagal BK 300 str. nekvalifikuoja.

116V. V. kaltinimas, kad pastarasis kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )) tyrimo nenustatytoje vietoje, pateiktas remiantis grupės asmenų bendrininkavimo samprata. Tokia forma pareikštam kaltinimui, įrodinėjimo dalykui iškeliami labai konkretūs uždaviniai: įrodyti kiekvieno iš bendrininkų grupės asmens funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant apjungti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Teismas vertina, kad šis kaltinimas V. V. įrodytas, byloje kaltinamojo Y. K. parodymais, V. V. parodymais. Nors nustatyta, kad minėtą įgaliojimą laikė būtent Y. K.. Iš byloje esančių V. V. parodymų matyti, kad jis žinojo, kad įgaliojimas bus būtent pas K. Jie taip susitarė, kad jis, J. tvarkys įgaliojimą. Įgaliojimo rankose jis, V. V. neturėjo. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad V. V. su Y. K. susitarė kad visus su įgaliojimu tolimesnius veiksmus tvarkys Y. K., t.y. tiek disponuos juo, tiek panaudos minėtą jiems žinomai netikrą įgaliojimą sandorio sudarymo metu. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal LR BK 300 str. 1 d.

117Teismui V. V. ir Y. K. kaltė dėl sukčiavimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

118Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus.

1192009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudarytoje ir patvirtintoje ( - ) notaro biure nurodyta, kad V. V., atstovaujamas Y. K. pagal ( - ) notaro biuro notarės P. J. patvirtintą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )), už 13 000 Lt pardavė J. Š., a.k. ( - ) žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ). ( 1 t., b.l. 66-69)

120VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenų banko išraše nurodyta, kad V. V. vardu iki 2009-11-02 buvo registruotas tik vienintelis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 18800 Lt ir kuris, remiantis 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, nuo 2009-11-02 VĮ „Registrų centras“ įregistruotas J. Š. vardu. Kito turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) V. V. neturi. ( 2 t., b.l. 165-166, 3 t., b. 1.4, 45)

121Iš kaltinamųjų V. V. ir Y. K. parodymų matyti, kad tik pagamintas dokumentas-įgaliojimas buvo perduotas Y. K., kuris veikdamas kartu su V. V. jį laikė, tyrimo nenustatytoje vietoje, iki kol 2009-10-28, ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), jį panaudojo, tai yra pateikė ( - ) notaro biuro notarui D. T. nekilnojamojo turto sandorio sudarymui ir patvirtinimui, po to, kai notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., bei Y. K. ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoje notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt.

122Apklausta teisme liudytoja J. Š. parodė, jog pirko ( - ) sodo sklypą. Viską vedė jos, J. Š. tėvas, jis surado sklypą ir kainą suderėjo ir viską suderino. J. Š. su tėvu, Y. K. ir V. V. nuvažiavo pasirašyti sutarties pas notarę, tačiau pritrūko plano. J. Š. sukėlė įtarimą, kodėl yra Y. K., tačiau notarė priėmė visus dokumentus ir viskas buvo gerai. Nuvažiavo pasiėmę planą pas kitą notarę prie ( - ), nes ten jiems arčiau. Kai nuvažiavo pas notarę, sakė kad yra įgaliojimas. Diskusijos nevyko, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nukentėjusysis neįgalus. Tokį atsakymą ji, J. Š. gavo iš tėvo. J. Š. suprato, kad asmuo senas, nemoka lietuvių kalbos ir jam sunku su dokumentais. J. Š. apie nukentėjusiojo neįgalumą sužinojo iš tėvo, ji pati nieko nesiteiravo.

123Liudytojas A. Š. parodė, jog jis su kaltinamuoju V. pažįstamas nuo 1970 metų, kartu su juo dirbo ( - ) gamykloje ir iš tos gamyklos gavo sodo sklypus. A. Š. ten turėjo sklypą ir ieškojo sklypo dukrai. Jis, A. Š. pasiklausinėjo ir sužinojo, kad V. V. pardavinėja sklypą. Jis, V. Š. susirado V. V.. Tiksliai neprisimena, kada tai buvo. Žino, kad buvo vasara. A. Š. susirado kaltinamąjį V. V. ( - ), V. V. ten dirbo. Pasak A. Š., V. V. paprašė už sklypą 20 tūkstančių. A. Š. pasakė, kad ši kaina nereali. Tada kaltinamasis V. V. pasakė, kad turi pirkėją ir taip jie išsiskyrė. Po dviejų mėnesių V. V. pats jį, A. Š. susirado ir pasakė, kad jo sandoris neįvyko ir pasakė, kad parduos pigiau. V. V. paprašė 15 tūkstančių, jie pasiderėjo ir sutarė dėl 13 tūkstančių litų. V. V. paprašė jo, A. Š. skubiai avanso 200 Lt. V. V. paaiškino, kad jam reikia pinigų, nes turi problemų dėl buto. Kaltinamąjį V. V. ruošėsi iškeldinti iš buto. Tada kaltinamasis V. V. jam, A. Š. parodė išrašą iš kadastro ir jis neatkreipė dėmesį, kad ten buvo V. V., o ne V. V. savininkas. A. Š. davė V. V. 200 Lt ir susitarė susitikti po kelių dienų pas notarę. Ten A. Š. pirmą kartą pamatė Y. K.. V. V. pasakė, kad pardavinėjamas sklypas pagal įgaliojimą. A. Š. dar užklausė, kodėl parduodamas pagal įgaliojimą. A. Š. kaltinamasis V. V. paaiškino, kad jo brolis ligotas. A. Š. daugiau ir nesigilino. Kai užėjo pas notarę paaiškėjo, kad trūksta sklypo plano. Paskambino sodų bendrijos pirmininkei. Pirmininkė žadėjo paieškoti sklypo plano, bet nerado ir sakė, kad geriausia kreiptis į žemėtvarką. Kaltinamasis V. V. tuo metu sirgo ir jis kaltinamąjį nusprendė pavežti iki žemėtvarkos, nutarė, kad bus greičiau. Tada V. V. nuėjo į žemėtvarką ir grįžo su planu. Pakeliui rado kitą notarę ten ir užėjo. V. V. parodė dokumentus, kuriuos turėjo. Notaras pasakė, kad galima padaryti sandorį. A. Š. pasakė, kad savininkas bus ne jis, o dukra. Kaip tik turėjo dukters paso kopiją. Susitarė, kad A. Š. po keletos dienų turės atvykti su dukterimi. Nuvažiavo pas jo, A. Š. dukrą. V. V. neužėjo. Užėjo jis, A. Š. su Y. K.. A. Š. su dukra ir Y. K. užėjo pas notarą. Jis, A. Š. sumokėjo už sandorio sudarymą. Prie notaro A. Š. atidavė Y. K. visus pinigus 12800 Lt.

124Apklaustas Y. K. teisme paaiškino, kad su V. V. bendravo, nematė, kad jis serga, jis gal ir sakė, kad V. V. serga, bet tikrai nesakė, kad išsetine skleroze. V. V. normaliai kalbėdavo, yra visiškai adekvatus žmogus. Vaistai daro savo poveikį. Labai daug psichiškai nesveikų asmenų vaikšto gatvėmis ir su pažymoms ir be pažymų ir juos plika akimi įvertinti labai sunku. Gal ir įmanoma atskirti, bet jis, Y. K. neturi mediko išsilavinimo ir to padaryti negali.

125Iš V. V. parodymų galima daryti išvadą, kad V. brolis puikiai žinojo apie V. psichinę būseną. Teisme V. V. paaiškino, kad nuo vaikystės pas V. buvo išvarža ir 2 metų jis galėjo tik prisilaikydamas vaikščioti. Gydytojas perspėjo, kad narkoze netobula ir gali pakenkti smegenim, bet motina nusprendė daryti operaciją ir jis tapo fiziškai sveikas, bet protiškai nesveikas. Teisme V. V. parodė, kad apie brolio ligą jis Y. K. pasakė, kad jam reikia globos, kad jis savarankiškai nieko negali. Tiksliai nepamena, bet pokalbis su Y. K. buvo, kad broliui negerai su galva. Pasak V. V., Y. K. jis nerodė jokių išrašų.

126Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal aukščiau minėtą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, eksperto I. R. paaiškinimus V. V. negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios parduoti jam priklausantį sklypą, nes negalėjo suvokti tokio veiksmo esmės. Kaip paaiškino teisme specialistas, bet kuris sveikas psichiškai žmogus, bent baigęs vidurinę mokyklą gali įtarti, kad V. yra psichiškai atsilikęs.

127Teismas vertina, kad V. V. liga buvo aiškiai matoma. Apie tai buvo žinoma ir Y. K., ir V. V. ir esant tokioms aplinkybėms pastarųjų buvo sumanyta parduoti sodo sklypą pasitelkiant įgaliotą asmenį Y. K. ir apgaule įgyti svetimą turtą.

128Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

129Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad V. V. ir Y. K. veikė pagal bendrą susitarimą, turėdami išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veiką padarė veikdami kaip bendravykdytojai. Abu kaltinamieji turėdami interesą, V. V., kaip jis pats paaiškino, labai reikėjo pinigų, turėjo skolų, blogai jautėsi, galvojo, kad mirs, kas yra V. tas yra ir visos šeimos,Y. K. buvo vienintelis jo draugas, kuriam V. V. buvo skolingas 4 tūkst. litų, Y. K. norėdamas atgauti skolą, sugalvojo dėl akivaizdžios V. V. ligos pastarojo vardu registruotą aukščiau nurodytą žemės sklypą parduoti per įgaliotą asmenį. Žinomai netikrą įgaliojimą veikdamas kartu su V. V. pasiima Y. K., kuris jį laiko iki 2009-10-28, kol Y. K. šį suklastotą įgaliojimą panaudojo, pateikdamas jį ( - ) notaro biuro notarui D. T., taip suklaidindamas jį ir busimojo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo) dalyvę (pirkėją) - J. Š. dėl sandorio teisėtumo, ir po to, kai suklaidintas notaras D. T. paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) bei jis (Y. K.) ir J. Š. pasirašė joje, ko pasekoje notaro patvirtintos sutarties pagrindu J. Š., a.k. ( - ) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į buvusio savininko V. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė - 18800 Lt, o jis kartu su V. V. apgaule savo ir V. V. naudai įgijo svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ).

130Abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL.

131Atsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių V. V. ir Y. K. inkriminuotos veikos epizodus - netikro dokumento -2009-10-22 įgaliojimo pagaminimą ir bei tikro dokumento –( - ) notaro biuro notarinį registrą suklastojimą iš kaltinimo pagal LR BK 300 str. 3 d. teismas pašalino, teismas šių aplinkybių negali nurodyti dėl tų pačių priežasčių ir sukčiavime. Atsižvelgiant į tai V. V. ir Y. K. kaltinime nustatytos faktinės aplinkybės dėl netikro dokumento -2009-10-22 įgaliojimo pagaminimo ir bei tikro dokumento – ( - ) notaro biuro notarinio registro suklastojimo, bei bei V. V. del įgaliojimo laikymo iš kaltinimo šalintinos.

132Kaltinamoji P. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su kitais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, laikė suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko kitam asmeniui buvo padaryta didelės žalos, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus,

133Teismas jau aptarė kodėl P. J. pati aukščiau nurodytomis aplinkybėmis buvo suklaidinta dėl asmens tapatybės.

134Lietuvos Respublikos notariato įstatymas numato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (2 str. 1 p.). Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais (13 str.). Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 str.). Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente. (31 str.). Visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre. Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys: 1) notarinio veiksmo registracijos numeris; 2) notarinio veiksmo atlikimo data; 3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data; 4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę; 5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys; 6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą; 7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą; 8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai. Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente. Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.(37 str.).

135Laikinųjų notarų veiksmų atlikimo taisyklės patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 362 8 punktas numato, kad atlikdamas notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę pagal pateiktą pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas turi būti su nuotrauka. 15 punktas numato, kad visi notaro atliekami notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre. Notarinio registro formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarinių registrų knygų lapai prieš pradedant juose daryti įrašus turi būti sunumeruoti, lapų skaičius patvirtintas notaro antspaudu ir parašu, taip pat turi būti užpildytas notarinio registro knygos titulinis lapas. Pabaigus pildyti notarinio registro knygą, po paskutiniuoju įrašu apie notarinio veiksmo atlikimą nurodomi šios knygos notarinių veiksmų registro numeriai ir datos, kada pradėta ir baigta pildyti notarinio registro knyga, taip pat aptariami šioje notarinio registro knygoje padaryti ištaisymai. Ištaisymai notariniame registre, taip pat aptarimai notarinio registro knygos pabaigoje patvirtinami notaro parašu ir antspaudu. Notarinis veiksmas notariniame registre registruojamas tik po to, kai dokumentą pasirašo notaras. Kiekvienam notariniam veiksmui suteikiamas atskiras numeris. Įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Notarinio veiksmo numeris įrašomas notaro patvirtintame, paliudytame ar išduodamame dokumente. 19 punktas numato, kad tvirtinant sandorius bei atliekant kitus notarinius veiksmus įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Jeigu fizinio asmens, kuris prašo atlikti notarinį veiksmą, veiksnumas kelia notarui abejonių, notaras gali pareikalauti pateikti gydymo įstaigos pažymėjimą apie sandorio dalyvio sveikatos būklę, bylojančią apie jo civilinį veiksnumą.

136Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas vertina, kad šiuo atveju notarė atliko visus reikalingus notarinius veiksmus, tačiau formalus laikymasis nustatytų taisyklių, reglamentuojančių subjekto tarnybinę veiklą, neeliminuoja galimybės veikti priešingais tarnybai interesais, savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už viešuosius.“ (ištrauka iš kasacinės nutarties Nr. 2K-660/2007).

137Ištyręs įrodymų visumą teismas nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad notarė P. J. veikė bendrininkų grupe su aukščiau minėtais asmenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad notarė ankščiau pažinojo J. ir V. (visų kaltinamųjų parodymai), tą patvirtina ir aplinkybė, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad V. V. ar J. K. kada nors lankėsi šiame notarų biure. Byloje nėra jokių įrodymų, kad notarė veikė bendrininkų grupe susitarusi ar kieno nors prašymu. Kreiptinas dėmesys į P. J. parodymus, kad po to kai buvo sutvarkytas įgaliojimas padėjėja S. įprasta tvarka užrašė J. K. dėl žemės pirkimo- pardavimo sutarties, tačiau P. J. pasakė, kad negali būti tvirtinamas sandoris, nes plane nurodytas ne savininko vardas ir pavardė. Tai parodo kaip tik priešingą veiką, kad notarė laikėsi jai būtinų procedūrų, kad viskas vyktų įstatymo numatyta tvarka. A. Š. teisme taip pat patvirtino, kad kai užėjo pas notarę paaiškėjo, kad trūksta sklypo plano. P. J., paaiškino kad tai pirmas atsisakymas tvirtinti pirkimo- pardavimo sandorį, pagal pačios išduotą įgaliojimą.

138Pažymėtina ir tai, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnis). 2009-10-22 surašyto ir patvirtinto įgaliojimo Y. K. notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą 50 Lt ir kompensacijos dydis už patikrą registruose įtarime P. J. kaltinime traktuojami kaip siekis gauti turtinės naudos-notaro atlygio už neteisėtą veiksmą. Tačiau kaip minėta notaras turi įstatyminę pareigą paimti už notarinį veiksmą nustatyto dydžio notarinį atlygį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta ir tas dydis šiuo atveju atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996-09-12 įsakymu Nr. 57 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-02-05 5 įsakymo Nr.1R-69 redakcija) nustatytą fiksuotą atlyginimą už įgaliojimo surašymą ir patvirtinimą. Be to, kaip paaiškino teisme P. J., iš tų pinigų lieka apie 20 procentų notarų biurui. 2010 metais už suteiktas notarines paslaugas buvo gauta apie 26000 Lt grynųjų pajamų, 2010 metais ji atliko apie 6900 notarinių veiksmų. Teismo vertinimu, notarinio atlyginimo - 54 Lt paėmimas visiškai nėra pagrįstas ir nelogiškas argumentas motyvuojantis daryti notarei nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje.

139Kaip minėta pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį laikydamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

140Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo suklastoja dokumentus piktnaudžiaudamas tarnyba, tai šios veikos – klastojimas ir piktnaudžiavimas turi būti kvalifikuojamos savarankiškai, t.y. pagal atitinkamas BK 228 straipsnio ir 300 straipnio dalis.

141Teismas dėl aukščiau aptartų įrodymų vertina, kad P. J. pati buvo suklaidinta aukščiau nurodytomis ir aptartomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta, kad P. J. tyčia pagamino netikrą įgaliojimą, kuriuo V. V. tariamai įgaliojo J. K. būti jo atstovu jam priklausančio sklypo pardavime, suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė ir savo veiksmais siekė suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir taip kėsinosi pažeisti BK 300 straipsniu saugomą vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumą bei jos patikimumą. Kaltinamosios veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, kaltinimas dėl nurodytų asmenų bendro susitarimo su notare P. J. nepagrįstas. Nenustačius P. J. tiesioginės tyčios pagaminti netikrą dokumentą, suklastoti ir laikyti tikrą dokumentą, P. J. pagal LR BK 300 sr. 3 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į tai, P. J. išteisintina ir pagal LR BK 228 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

142Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

143Dėl pakvitavimo surašymo

144BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Minėtos veikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Teismų praktikoje tokios alternatyvios veikos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012).

145Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011- 03-30, 10 val. 12 min., ( - ), Y. K. pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams 2009-10-28 pakvitavimą. ( 2 t., b.l. 130-131)

146Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo apžiūrėtas 2009-10-28 pakvitavimas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2009-10-28 pakvitavimas surašytas ant A4 formato balto lapo. Pakvitavimas surašytas rusų kalba. Pakvitavime nurodyta, kad V. V. kartu su broliu V. gavo 13 000 Lt už sodo sklypą ir niekam neturi jokių pretenzijų. Pakvitavime nurodyta surašymo data „2009-10-28“. Pakvitavimas pasirašytas, parašas yra šalia rankraštinio įrašo „V. V.“. ( 1 t., b.l. 127-128)

147Dėl pasirašyto pakvitavimo kreiptina ir į tai, kad surašytas 2009-10-28 pakvitavimas kaip nurodė pats V. V. parašytas jo, pasirašytas tik V. V., V. V. nei vardo, pavardės, nei parašo nėra.

148V. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Y. K. jam su broliu 13000 Lt davė už parduotą žemės sklypą. Tai buvo po to kai pardavė sklypą pas notarą kontoroje. Jis, V. V. buvo mašinoje su broliu. J. pinigus davė V. V. juos apžiūrinėjo. Jis, V. V. J. parašė pakvitavimą. J. reikalavo, kad viskas buvo oficialu. Pinigus pagal pakvitavimą atidavė J. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu apie jokio pakvitavimo surašymą dėl pinigų atidavimo V. V. savo parodymuose nemini. (2 t. b.l. 17). Parodė, kad jokių paskolos raštelių, kad gavo iš J. pinigus nei jis, nei brolis nerašė. Gautais pinigais 9000 Lt jis, V. V. atsiskaitė su skolomis, kurias turėjo. Broliui jokių pinigų davęs nebuvo. Teisėjai pagarsinus V. V. parodymus ( II tomas b.l.-17), V. V. paaiškino, kad tuo metu jis sirgo ir kažkurių epizodų neprisimena, nes deguonis nepatekdavo į smegenis ir jis neprisimanė. Kai jam, V. V. pasakodavo, būdavo, kad epizodais atsistatydavo atmintis, tačiau kažkurių aplinkybių neprisimena.

149Iš 2011-03-30 akistatos protokolo (2 t. b.l. 20) matyti, kad akistatos metu V. V. parodė, kad Y. K. perdavė V. V. 13 000 Lt, o brolis pinigus iškarto perdavė jam, V. V.. Ar jis, V. V. rašė pakvitavimą apie pinigų gavimą jis neprisimena, jis manė, kad nerašė, tačiau gali būti, kad ir rašė. V. V. peržiūrėjęs pakvitavimą pasakė, kad tai jo raštas ir jo parašas.

150Y. K. teisme parodė, kad po sandorio, gautus 13 000 Lt už parduotą sklypą Y. K. atidavė V. V., kuris kartu su V. V. sėdėjo automobilyje. Dabar Y. K. net tiksliai neatsimena, kas tuos pinigus paėmė. Y. K. paprašė V. V. parašyti pakvitavimą, atsižvelgiant į tai, kad V. V. jam buvo skolingas 4 000 Lt, V. V. iš karto atskaičiavo tą sumą ir atidavė Y. K., o jis, Y. K. tame pat raštelyje parašė, kad pinigai grąžinti ir, kad jokių pretenzijų V. V. jis neturi. Jam, Y. K. 4 000 Lt atidavė V. V., ne V. V.. Y. K. netvirtina, kad būtent V. V. jam atskaičiavo 4 000 Lt, jis tam net nesuteikė ypatingo dėmesio. Teisėjui balsu perskaičius kaltinamojo Y. K. apklausos protokolą (2 t., 116-117 b.l.) Y. K. paaiškino, kad jis netvirtina, kad pinigus atskaičiavo V. V., pinigus jam atidavė V. V., o kas juos atskaičiavo, Y. K. nematė. Kas buvo surašoma tyrėjo Y. K. nekreipė dėmesio, jį apklausinėjo, jis atsakinėjo ir tiek, mano, kad tyrėja tiesiog ne taip surašė vertimą. Y. K. nieko neteisėto nedarė, todėl tam ypatingo dėmesio neskyrė. Y. K. net neatsimena kokia diena ir kas kur įeidinėjo. Pasak Y. K., V. V. neprieštaravo, kad V. V. jam atidavė dalį pinigų. Y. K. negali pasakyti kokiu būdu V. V. išreiškė savo sutikimą, V. V. tiesiog tylėjo ir tiek. Jie paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė, jie ramiai atsisveikino ir tiek, niekas niekam pretenzijų neturėjo.

151Dėl išdėstyto matyti, kad apklausti teisme kaltinamieji V. V. ir Y. K. paaiškino, kad pardavus žemės sklypą, buvo surašytas pakvitavimas dėl 13 000 Lt gavimo už parduotą sklypą, tačiau V. V. savo pirminiuose parodymuose nieko nemini apie bet kokio pakvitavimo surašymą, vienareikšmiai nurodo, kad jokių raštelių dėl pinigų gavimo iš Y. K. nei jis, nei V. V. nerašė. Savo parodymus V. V. keičia tik akistatos su Y. K. metu. Kaltinamojo Y. K. apklausos metu nurodytos pinigų perdavimo, perskaičiavimo ir pakvitavimo surašymo aplinkybės taip pat skiriasi. Apklaustas kaip įtariamasis Y. K. paaiškino, kad po to, kai gavo pinigus už parduotą sklypą, nuėjo pas V. V. ir V. V., kurie sėdėjo V. V. automobilyje, kur jiems atidavė visus pinigus. Pakvitavimą surašė V. V.. V. V. pakvitavime pasirašęs nebuvo. Po to V. V. atskaičiavo jam 4 000 Lt, kuriuos jam, kaip skolos grąžinimą, atidavė V. V.. Byloje nustatyta, kad V. V. dėl savo psichinės ligos negalėjo logiškai ir išsamiai kalbėti, aiškiai dėstyti savo mintis, suprasti, skaičiuoti (minėtas aplinkybes patvirtina 2010-06-22 - 07-21 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. ( - )2010 ir specialisto I. R. paaiškinimai). Be to surašytas 2009-10-28 pakvitavimas pasirašytas tik V. V.. Pagal V. V. parodymus Y. K. norėjo, kad viskas būtų oficialu, tačiau esant tokiom aplinkybėm pakvitavimas V. V. nepasirašytas. Kaltinamųjų V. V. ir Y. K. parodymai, kad pardavus žemės sklypą, buvo surašytas pakvitavimas laikytina pastarųjų gynybos pozicija.

152Dėl išdėstyto darytina išvada, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. V. veikdamas kartu su Y. K. bendrininkų grupe, susitarę ir turėdami tikslą pagrįsti piniginių lėšų, tai yra 13 000 Lt, gautų pagal 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., tariamai atstovaujamas Y. K. pardavė žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), už 13 000 litų J. Š., a.k. ( - ) grąžinimo faktą, V. V. pagamino netikrą dokumentą - 2009-10-28 pakvitavimą, kuriame nurodė, kad jis kartu su broliu V. V. gavo 13 000 Lt už parduotą minėtą žemės sklypą; tęsdamas nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos bendrininkas Y. K. jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą.

153Teismas vertina, kad V. V. ir Y. K. kaltinimas dėl netikro dokumento 2009-10-28 pakvitavimo laikymo pareikštas formaliai. Ištyrus įrodymus teisme tikslus pakvitavimo pagaminimo laikas nenustatytas, nustatyta, kad tai laikotarpis nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30, Y. K. jį panaudojo - 2011-03-30 10 val. 12 min., ( - ), pateikdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnams kaip tikrą dokumentą. Todėl neatmestina, kad minėtas pakvitavimas buvo pagamintas ir 2011-03-30, kas ir kiek laikė minėtą pakvitavimą teisme ištyrus įrodymus nenustatyta, todėl tiek V. V., tiek Y. K. epizodas, kad V. V. kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-28 pakvitavimą tyrimo nenustatytoje vietoje, iš kaltinimo šalintinas.

154Kaltinamųjų V. V. ir Y. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisme nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo.

155Skirdamas bausmę V. V., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais, baigtos, nuo jam inkriminuojamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas, po inkriminuojamų nusikaltimų daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Tiriant V. V. asmenybę nustatyta, kad jis negydytas psichiatrijos ligoninėse ir neįrašytas į jų įskaitas, yra 65 metų, pensininkas, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

156Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. V. skirtina bauda mažesnė už sankcijos vidurkį.

157Skirdamas bausmę Y. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, baigtos, nuo jam inkriminuojamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas, po inkriminuojamų nusikaltimų daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Tiriant Y. K. asmenybę nustatyta, kad anksčiau neteistas, negydytas psichiatrijos ligoninėse ir neįrašytas į jų įskaitas, aukštojo išsilavinimo, 64 metų, pensininkas, išsiskyręs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Y. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

158Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra Y. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad Y. K. skirtina bauda mažesnė už sankcijos vidurkį.

159Nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes, V. V. ir Y. K. tikslas buvo sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos jų padarytos nusikalstamos veikos buvo tik tam tikri etapai siekiant šio konkretaus tikslo, t. y. netikro dokumento – įgaliojimo laikymas buvo tik priemonė padaryti sukčiavimą, o netikro dokumento – pakvitavimo pagaminimas ir panaudojimas tik padaryto sukčiavimo pasekmė. Taigi iš kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų objektyviai pavojingiausia buvo sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), todėl teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą pastariesiems skiria griežtesnes bausmes nei už kitas jiems kiekvienam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

160Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, teismas Y. K. ir V. V. padarytas nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir netikro dokumento-įgaliojimo laikymą, vertina kaip padarytas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes ji gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai Y. K. ir V. V. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu

161V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, kol įsiteisės nuosprendis.

162Y. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, kol įsiteisės nuosprendis.

163Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010).

164Nustatant konfiskuotiną sumą, atsižvelgtina į tai, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ir kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti. BK 72 straipsnio taikymo esmė, pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, įtvirtintos BK 2 straipsnyje, pabrėžia individualų baudžiamosios atsakomybės pobūdį.

165Šiuo atveju teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. V. ir Y. K. veikdami pagal bendrą susitarimą, turėdami išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įgijo svetimą turtą - pinigines lėšas, tai yra 13 000 Lt už parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresas: ( - ), teritorija: ( - ). Nustatyta, kad po turto įsigijimo 4 tūkst. Lt kaip skolą pasiėmė Y. K., likusią sumą – 9 tūkst. Lt gavo V. V..

166Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš V. V. 9000 Lt, kadangi jie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

167Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš Y. K. 4000 Lt, kadangi jie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

168Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., 228 str. 2 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.) P. J. išteisintina.

169P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina paskelbus nuosprendį.

170Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2009-10-22 įgaliojimas (notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintas ( - ) notaro biuro notarės P. J.; ( - ) notaro biuro notarės P. J. 2009 m. notarinis registras (tomas Nr. 13), su jame esančiais notarinio registro įrašais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 2009-10-28 pakvitavimas; 2009- 10-22 13.24 val. gyventojų registro tarnybos išrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; V. V. prašymas tapatybės kortelei išduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Migracijos poskyriui; V. V. ambulatorinę kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centrui

171Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 305, 307, BK 63, 72 straipsniais,

Nutarė

172V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2009-10-22 įgaliojimo (notarinio registro Nr. ( - )) laikymas), ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

173V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

174V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (netikro dokumento - 2009-10-28 pakvitavimo pagaminimas), ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).

175Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4, 5 d. 1 p. nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti V. V. subendrintą bausmę – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

176Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2009-10-22 įgaliojimo (notarinio registro Nr. ( - )) laikymas), ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

177Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo), ir paskirti jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

178Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl netikro 2009-10-28 pakvitavimo), ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą (Lietuvos Respublikos BK 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).

179Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti Y. K. subendrintą bausmę – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

180V. V., Y. K. taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

181P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

182P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

183P. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

184Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš V. V. 9000 Lt, kadangi jie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

185Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš Y. K. 4000 Lt, kadangi jie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

186Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )), patvirtintą ( - ) notaro biuro notarės P. J.; ( - ) notaro biuro notarės P. J. 2009 m. notarinį registrą (tomas Nr. 13), su jame esančiais notarinio registro įrašais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 2009-10-28 pakvitavimą; 2009- 10-22 13.24 val. gyventojų registro tarnybos išrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; V. V. Prašymą tapatybės kortelei išduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Migracijos poskyriui, V. V. ambulatorinę kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centrui

187Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė –... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Kaltinamasis V. V. veikdamas kartu su Y. K. laikė netikrą dokumentą, o... 4. V. V. veikdamas kartu su Y. K. nuo 2009-10-22 laikė netikrą 2009-10-22... 5. V. V. apgaule, savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:... 6. Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku Y. K., turėdamas... 7. Taip pat V. V. pagamino netikrą dokumentą, o būtent:... 8. Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30,... 9. Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais... 10. Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais Y. K. ir ( - ) notaro... 11. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V., tuo pačiu laiku ir toje pačioje... 12. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-22... 13. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis... 14. Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30,... 15. Kaltinamasis Y. K. veikdamas kartu su V. V. laikė netikrą dokumentą, o... 16. Y. K. veikdamas kartu su V. V. nuo 2009-10-22 laikė netikrą 2009-10-22... 17. Taip pat Y. K. apgaule, savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, o... 18. Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku V. V. turėdamas... 19. Taip pat Y. K. panaudojo netikrą dokumentą, o būtent:... 20. Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30,... 21. Kaltinamasis Y. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais... 22. Jis veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir ( - ) notaro... 23. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Y. K., tuo pačiu laiku ir toje pačioje... 24. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. V. laikė netikrą 2009-10-22... 25. Taip pat Y. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikė netikrą dokumentą, o būtent:... 26. Jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2009-12-15 iki 2011-03-30,... 27. Kaltinamoji P. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su kitais... 28. Ji veikdama kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. V. ir Y. K., kurie... 29. Tęsdama nusikalstamą veiką tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje,... 30. Tęsdama nusikalstamą veiką ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), iki... 31. Taip pat ji kaltinama tuo, kad, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo... 32. Ji, būdama asmeniu prilygintu prie valstybės tarnautojo, tai yra besiversdama... 33. Tęsdama nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje,... 34. Tęsdama nusikalstamą veiką ( - ) notaro biure, esančiame ( - ), iki... 35. Kaltinamasis V. V. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino... 36. V. V. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad J. K. jam su broliu 13000... 37. Apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad iki 1993 metų jo brolis V.... 38. Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad nepažįsta... 39. Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime V. V. parodė, kad ankstesnėse... 40. Akistatos metu su Y. K., V. V. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus... 41. Kaltinamasis Y. K. teisiamajame posėdyje parodė (LR BPK 276 str. 1d. 2 p.),... 42. Kaltinamasis Y. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog dėl V. V.... 43. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo Y. K. teisme parodė, jog jis atėjo ir sėdo... 44. Apklaustas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju Y. K. savo kaltės nepripažino... 45. Akistatos metu su V. V., Y. K. iš dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus... 46. Kaltinamoji P. J. teisme parodė (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), jog ji... 47. Kaltinamoji P. J. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, jog galėtų tik... 48. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo P. J. teisme parodė, jog per atpažinimą V.... 49. Apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. savo kaltės... 50. Papildomai apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. parodė, kad... 51. Papildomai apklausta ikiteisminiame tyrime kaip įtariamoji P. J. parodė, kad... 52. Apklausta teisme liudytoja L. L. parodė, jog dirba pas notarę nuo 2008 m. iki... 53. Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, jog tiksliai neprisimena, kaip jie... 54. Apklausta liudytoja I. S. parodė, jog tai buvo 2009 metais rudenį. Ji grįžo... 55. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. Š. parodė, jog jis su... 56. Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. Š. parodė, jog pirko ( - )... 57. Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja V. J. parodė, jog V. V. nuo... 58. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos J. G. parodymai (LR BPK 276... 59. Apklausta teisme specialistė D. S. apžiūrėjusi įgaliojimą ir notarinio... 60. Apklaustas teisme specialistas I. R. parodė, jog su V. V. galėjo bendrauti... 61. 2010-09-17 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja P. J.,... 62. 2010-09-29 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja P. J.,... 63. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 64. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad 2011- 03-03... 65. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-05-04 specialisto išvada Nr.... 66. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011-... 67. Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo... 68. Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo... 69. Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, kad išrašas apie asmenį - V.... 70. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011-... 71. Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo... 72. 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudarytoje ir... 73. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 74. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-10-18 specialisto išvada Nr.... 75. Iš 2012-11-19 konsultacinės specialisto išvados Nr. 11-616(11) matyti, kad... 76. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė Vidaus ligų skyriaus epikrizėje,... 77. 2012-01-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje... 78. Nr. 2-81-675/2012 V. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), pripažintas neveiksniu (4 t.... 79. 2012-03-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje... 80. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 81. Iš 2011-05-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad... 82. Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro... 83. Teismas vertina, jog teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. V. ir Y. K.... 84. Apklausti teisme visi kaltinamieji dėl jiems pareikšto kaltinimo savo kaltės... 85. Palyginus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamojo V. V. duotus parodymus... 86. Parodymų pakeitimo priežastį V. V. nurodo, kad jį netaip suprato ar... 87. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu po apklausos protokolais yra... 88. Kaltinamasis Y. K. parodė (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1... 89. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu Y. K. keitė parodymus ir... 90. Šių parodymų pakeitimą Y. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo... 91. Be to iš liudytojos tyrėjos J. G. pagarsintų (LR BPK 276 str. 5 d.)... 92. Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji tiesiog keitė gynybinę poziciją dėl... 93. Kaltinamoji P. J. (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.) parodė, jog ji nepažinojo nei... 94. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, ir P. J. buvo kviečiama kaip liudytoja,... 95. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta P. J. paaiškino, kad tvirtinant... 96. Asmens parodymo atpažinti metu kaip liudytoja P. J., tarp jai pateiktų... 97. Tarp P. J. parodymų taip pat yra prieštaravimų, kuriuos kaltinamoji... 98. Vertindamas P. J. asmens atpažinimo rezultatus teismas atsižvelgia į tai,... 99. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad V. V. ir Y. K. parodymai, jog pas notarę... 100. Specialistas psichiatras I. R. teisme paaiškino, jog su V. V. galėjo... 101. Apklausta liudytoja V. J. parodė, jog V. V. nuo 1998 metų gyvena socialinės... 102. Dėl išdėstyto akivaizdu, kad V. V. dėl sunkaus protinio atsilikimo... 103. Kaltinamoji P. J. teisme parodė, kad ji pati buvo suklaidinta dėl asmens... 104. Siekiant patikrinti šią kaltinamosios P. J. poziciją dėl galimo jos... 105. Teismui kaltinamosios P. J. gynėjo pateiktoje 2012-11-19 konsultacinėje... 106. Teismas vertina, kad pateiktos išvados tik patvirtina, jog nors pateiktų... 107. Be to apklausta P. J. parodė, kad pas ją užėjęs asmuo buvo labai balto... 108. Teismas vertina, kad dėl aiškiai matomos V. V. ligos, pastarasis, Y. K. ir V.... 109. BK 300 straipsnis įtvirtintas skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji... 110. Teismas vertina, kad šiuo atveju 2009-10-22 pagamintas netikras įgaliojimas... 111. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra... 112. Taigi, teismas pagal BPK 256 str. gali bylą perduoti prokurorui, kai... 113. Pažymėtina, kad netikro dokumento pagaminimas laikomas baigtu pagaminus... 114. Taigi šiuo atveju teismui papildžius kaltinimą naujomis aukščiau... 115. Teismas vertina, kad byloje nustatytais iš dalies pačių kaltinamųjų V. V.... 116. V. V. kaltinimas, kad pastarasis kartu su Y. K. laikė netikrą 2009-10-22... 117. Teismui V. V. ir Y. K. kaltė dėl sukčiavimo visiškai įrodyta ir abejonių... 118. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas... 119. 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudarytoje ir... 120. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 121. Iš kaltinamųjų V. V. ir Y. K. parodymų matyti, kad tik pagamintas... 122. Apklausta teisme liudytoja J. Š. parodė, jog pirko ( - ) sodo sklypą. Viską... 123. Liudytojas A. Š. parodė, jog jis su kaltinamuoju V. pažįstamas nuo 1970... 124. Apklaustas Y. K. teisme paaiškino, kad su V. V. bendravo, nematė, kad jis... 125. Iš V. V. parodymų galima daryti išvadą, kad V. brolis puikiai žinojo apie... 126. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal aukščiau minėtą teismo psichiatrijos... 127. Teismas vertina, kad V. V. liga buvo aiškiai matoma. Apie tai buvo žinoma ir... 128. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 129. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad V. V. ir Y. K. veikė pagal... 130. Abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182... 131. Atsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių V. V. ir Y.... 132. Kaltinamoji P. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su kitais... 133. Teismas jau aptarė kodėl P. J. pati aukščiau nurodytomis aplinkybėmis buvo... 134. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas numato, kad notaras yra valstybės... 135. Laikinųjų notarų veiksmų atlikimo taisyklės patvirtintos 1999 m. gruodžio... 136. Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas vertina, kad šiuo atveju notarė... 137. Ištyręs įrodymų visumą teismas nustatė, jog byloje nėra jokių... 138. Pažymėtina ir tai, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai... 139. Kaip minėta pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį... 140. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo suklastoja dokumentus... 141. Teismas dėl aukščiau aptartų įrodymų vertina, kad P. J. pati buvo... 142. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 143. Dėl pakvitavimo surašymo... 144. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro... 145. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011-... 146. Daikto (dokumento) apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-05-30 buvo... 147. Dėl pasirašyto pakvitavimo kreiptina ir į tai, kad surašytas 2009-10-28... 148. V. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Y. K. jam su broliu 13000 Lt davė... 149. Iš 2011-03-30 akistatos protokolo (2 t. b.l. 20) matyti, kad akistatos metu V.... 150. Y. K. teisme parodė, kad po sandorio, gautus 13 000 Lt už parduotą sklypą... 151. Dėl išdėstyto matyti, kad apklausti teisme kaltinamieji V. V. ir Y. K.... 152. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo... 153. Teismas vertina, kad V. V. ir Y. K. kaltinimas dėl netikro dokumento... 154. Kaltinamųjų V. V. ir Y. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisme... 155. Skirdamas bausmę V. V., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia... 156. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 157. Skirdamas bausmę Y. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia... 158. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 159. Nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes, V. V. ir Y. K. tikslas buvo... 160. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, teismas Y.... 161. V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 162. Y. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 163. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas... 164. Nustatant konfiskuotiną sumą, atsižvelgtina į tai, kokią konkrečią... 165. Šiuo atveju teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. V. ir Y. K.... 166. Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš V. V. 9000 Lt, kadangi jie buvo... 167. Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš Y. K. 4000 Lt, kadangi jie buvo... 168. Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK... 169. P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 170. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 171. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 305, 307, BK 63, 72 straipsniais,... 172. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 173. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 174. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 175. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4, 5 d. 1 p. nuostatomis,... 176. Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 177. Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 178. Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 179. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p.... 180. V. V., Y. K. taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą... 181. P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. išteisinti, nepadarius... 182. P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisinti, nepadarius... 183. P. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 184. Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš V. V. 9000 Lt, kadangi jie buvo... 185. Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini iš Y. K. 4000 Lt, kadangi jie buvo... 186. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 187. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus...