Byla e2YT-12224-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui A. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Andriuškevičiūtei, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė M. R., mirusios ( - ), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime (el. b. l. 1–4) nurodė:
    1. 2010 m. rugpjūčio 6 d. mirė pareiškėjo motina M. R.. Palikėjos palikimą sudarė: Pastatas - Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) ir asmeniniai daiktai. M. R. testamento sudariusi nebuvo, buvo našlė, turėjo vienturtį sūnų – pareiškėją. Pareiškėjas po motinos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau per šį terminą priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
    2. Pareiškėjas iki savo motinos mirties bei po savo motinos mirties gyveno paveldimame turte, t. y. gyvenamajame name, adresu ( - ). Pareiškėjas rūpinosi šiuo turtu kaip savo, išlaikė, tvarkė, juo rūpestingai naudojosi. Pareiškėjas po motinos mirties kartu su paveldimu turtu priėmė visus motinos asmeninius daiktus, buvusius gyvenamajame name.
  2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 41–43) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ yra kreipęsis į notarų biurą dėl M. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. R. paliktojo turto perėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
  3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko, patvirtina visas pareiškime teismui nurodytas aplinkybes. Po motinos mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą – gyvenamąjį namą adresu ( - ), jame gyveno, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, taip pat priėmė mamos asmeninius daiktus. Mama mirė našle, kitų vaikų, išskyrus pareiškėją neturėjo, jokių ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra.
  4. Liudytoja Z. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė. Po savo mamos mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą – gyvenamąjį namą, daiktus, baldus, indus ir kt. Kitų vaikų mirusioji neturėjo. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra. Namu rūpinasi ir šiuo metu. Name pareiškėjas gyvena nuo gimimo - ( - ) m., gyveno ir gyvena nepertraukiamai, moka mokesčius.

5Teismas

konstatuoja:

6Pareiškimas tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
  3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  4. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. R. buvo pareiškėjo motina (el. b. l. 7). M. R. mirė ( - ) (el. b. l. 34). M. R. iki mirties gyveno kartu su sūnumi (pareiškėju). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 35). Mirusioji turėjo nekilnojamąjį turtą - namą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (el. b. l. 16). Aplinkybę, kad po M. R. mirties, pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtino į bylą pateikta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, teismo posėdžio metu pareiškėjo duoti paaiškinimai ir byloje dalyvavusi liudytoja Z. R., kuri nurodė, kad po savo mamos mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą – gyvenamąjį namą, daiktus, baldus, indus ir kt. Kitų vaikų mirusioji neturėjo. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra. Name pareiškėjas gyvena gyveno ir gyvena nepertraukiamai, moka mokesčius. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties ( - ) Pareiškėjas rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
  5. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos M. R. mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  6. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

7Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

8pareiškimą tenkinti.

9Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas ( - ) priėmė savo motinos M. R., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

10Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai