Byla 2-1236-553/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jono statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių E. N., D. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mproducts“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jono statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės E. N., D. G. ir uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Mproducts“ kreipėsi į teismą su pareiškimu UAB „Jono statyba“ iškelti bankroto bylą.
  2. Nurodė, kad atsakovė E. N. yra skolinga 3 300 Eur piniginę sumą, susijusią su darbo santykiais, D. G. – 2 600 Eur piniginę sumą, susijusią su darbo santykiais, UAB „Mproducts“ atsakovė skolinga 1 162,32 Eur pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.
  1. Atsakovė UAB „Jono statyba“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
  2. Nurodė, kad E. N. ir D. G. reikalavimus pripažįsta ir šiuos įsipareigojimus ketina įvykdyti artimiausiu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. Taip pat nurodė, kad atsakovė pripažįsta 1 162 EUR dydžio įsipareigojimą pareiškėjai UAB „Mproducts“, atkreipė dėmesį į tai, kad iš viso įsiskolinimas buvo 3 862 EUR ir šiuo metu pareiškėjai yra likusi nesumokėta 30 proc. skolos dydžio suma. Atsakovės vertinimu, bankroto bylos iškėlimas yra perteklinė priemonė pareiškėjų pažeistoms teisėms ginti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Jono statyba“ bankroto bylą.
  2. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. balansą įmonė turi turto už 221 603 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 119 792 Eur sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl realių galimybių ir (ar) atsakovės ketinimų (aktyvių veiksmų) atgauti pradelstas debitorines skolas, todėl, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti likusias debitorių skolas, debitorinių skolų sumos neįskaitytinos į realią bendrovės turto vertę. Aplinkybė, kad atsakovė yra sėkmingai veikianti įmonė, neįrodyta. Teismas, įvertinęs faktiškai pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB Jono statyba“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Jono statyba“. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs atsakovės finansinius duomenis ir konstatavęs, jog nors atsakovė ir turi finansinių sunkumų, tačiau veiklos vykdymo kontekste bendrovė vykdo pelningą veiklą ir kartu mažina kreditorinius įsipareigojimus, 2018 m. sausio 25 nutartimi atsisakė kelti atsakovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-783-603/2018). 2017 m. gruodžio 29 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudarė 107 311 EUR, o 2018 m. gegužės 31 d. duomenimis, pradelsti įsipareigojimai sudaro 49 660 EUR. Atsakovė laikytina įmone, turinčia laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
    2. Teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad bankroto byla turi būti keliama, ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus nemokumo kriterijus, tačiau tik neabejotinai konstatavus įmonės nemokumą. Atsakovės įsitikinimu, teismas skundžiama nutartimi formaliai įvertino atsakovės finansinius duomenis ir konstatavo, kad atsakovė yra nemoki. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra nemoki įmonė, kurią reikia likviduoti, tačiau priešingai – atsakovė yra veikianti pelninga įmonė.
  1. Ieškovės E. N. ir D. G. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi jokių savo tikrąją finansinę padėtį ir gebėjimą vystyti bei tęsti veiklą patvirtinančių įrodymų. Su skundu apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji kokia nors dalimi vykdo įsipareigojimus.
    2. Apeliantės pateiktas 2018 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašas kelia abejonių, kadangi neaišku, kokiu būdu per 5 mėnesių laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 29 d.) galėjo sumažėti atsakovo įsipareigojimai, jeigu byloje nėra įrodymų apie atsiskaitymą su kreditoriais.
    3. Apeliantė, teigdama, kad 2017 metais gavo pelno, nepateikė jokių įrodymų apie praėjusiais metais vykdytas ir įvykdytas sutartis, buvusių debitorių atliktus mokėjimus ir pan. 2016 m. įmonė patyrė 261 610 Eur nuostolių, o gautinos sumos tesiekė 178 591 Eur, taigi ši suma negalėjo padengti nuostolių. Jau 2016 metais įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės.
    4. Teismas pagrįstai įvertino, kad įmonė skolinga Socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, jos atžvilgiu yra registruoti 29 turto areštai, vykdomos net 58 vykdomosios bylos, įmonė jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie kitą kilnojamąjį ir turtą ir jo vertę.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų
  1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą.
  2. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
  2. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Jono statyba“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
  4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, duomenimis apie įsiskolinimų dydį, nustatė, kad bendrovės pradelstų skolų ir turimo turto santykis leidžia vertinti, jog įmonė yra nemoki ir yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui.
  5. Atsakovė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia argumentais, kad teismas esą formaliai įvertino atsakovės finansinius duomenis ir nepagrįstai iškėlė bankroto bylą. Apeliantės teigimu, ji sėkmingai vykdo veiklą ir gali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų.
  6. Apeliantas savo teiginiams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad įmonės įsipareigojimai iš viso sudaro 458 397 Eur, iš kurių – 49 660 Eur pradelsti mokėjimai, 80 206 Eur mokėjimai, kurių terminai nesuėję arba sudaryti susitarimai, 59 998 Eur garantiniai atidėjimai, o dėl 268 533 Eur sumos vyksta teisminiai procesai. Remdamasi šiais duomenimis apeliantė teigia, kad įmonė vykdo pelningą veiklą ir mažina kreditorinius įsipareigojimus, kadangi, palyginus 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašus, matyti, jog pradelsti įsipareigojimai nuo 107 311 Eur sumažėjo iki 49 660 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie bendrovės kreditorius, sprendžia, kad pradelstų įsipareigojimų sumažėjimą lėmė ne sėkmingai vykdoma įmonės veikla, o įsipareigojimų sumos pokyčiai, apspręsti su įmonės veikla nesusijusių aplinkybių. Reikšmingiausi pakitimai kreditorių sąraše įvyko dėl kreditoriaus UAB „Montech“ sumažėjusio reikalavimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje tarp UAB „Montech“ ir atsakovės patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo UAB „Montech“ sumokėti dalimis 63 000 Eur. Tokiu būdu, 2017 m. gruodžio 29 d. kreditorių sąraše nurodytas 150 139 Eur įsipareigojimas UAB „Montech“ sumažėjo iki 63 000 EUR. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentų, jog kreditorių įsipareigojimų dydžio pakitimas įrodo sėkmingą įmonės veiklą ir atsiskaitymą su kreditoriais, pagrįstumą.
  7. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje formaliai įvertino atsakovės finansinius duomenis ir iškėlė bankroto bylą, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra nemoki įmonė, kurią reikia likviduoti, o priešingai – atsakovė yra pelninga įmonė, kuri turi laikinų finansinių sunkumų.
  8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės nemokumą klausimą, įvertino byloje esantį 2017 metų balansą, iš kurio nustatė, kad įmonė turi turto už 221 603 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 119 792 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad didžiąją dalį įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas, t. y. atsargos bei nebaigtos vykdyti sutartys (115 844 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (105 415 Eur). Byloje taip pat buvo įvertintos debitorinių skolų atgavimo galimybės ir perspektyvos, sudarytos Žemės darbų sutarties vykdymas, atsakovės veiksmai, vykdant įsipareigojimus atsiskaityti su atleistais darbuotojais iki tam tikro laiko, viešai gaunami duomenys apie socialinio draudimo mokesčius ir mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, apie įmonei pritaikytus areštus ir įmonės atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, taip pat apie įmonei priklausančias transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą. Apeliantė skunde nedetalizuoja, kuo pasireiškia finansinių duomenų įvertinimo formalumas, todėl vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės mokumo būseną įvertino netinkamai, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai apie bendrovės mokumą, t. y. kad ji moki.
  9. Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-783-603/2018 atsisakė kelti apeliantei bankroto bylą, konstatavęs atsakovės turimus finansinius sunkumus, tačiau įvertinęs aplinkybes, kad bendrovė vykdo pelningą veiklą ir kartu mažina kreditorinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jono statyba“ buvo perduotas nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, netinkamai vertino byloje atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, nesiaiškino atsakovės turto sudėties bei realios jo vertės (perspektyvų iš debitorių atgauti skolas), neatsižvelgė į atsakovės realias galimybes tęsti veiklą, o apie sėkmingą atsakovės veiklos vykdymą sprendė iš vienintelės byloje pateiktos rangos sutarties. Taigi, apeliantė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybės, kadangi aukštesnės instancijos teismas pripažino, kad atitinkamos išvados padarytos nepagrįstai. Akcentuotina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, vykdomą atsiskaitymą su kreditoriais ar priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl daroma išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė pelningos įmonės veiklos (CPK 178 straipsnis).
  10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  11. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

5Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Atskirojo skundo netenkinti.

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai