Byla 2A-296-464/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-251-640/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos išmokėtų draudimo išmokų subrogacinio reikalavimo pagrįstumo.

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-3), prašydamas priteisti iš atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ 117 000 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl apdraustojo V. J. mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe (įvykis pripažintas draudžiamuoju) R. J. buvo paskirta 117 000 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Eismo įvykio kaltininkas R. K. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje ADB „Ergo Lietuva“. VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė pretenziją dėl VSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Atsakovas žalos neatlygino, nors pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012-10-15 sprendimu (t.1, b. l. 61-64) ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“ pateiktus išaiškinimus, sprendė, kad socialinio draudimo įstaigos – ieškovo reikalavimo teisė į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką – atsakovą nėra absoliuti, ji ribojama asmens patirtos turtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPD) 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei aplinkybę, kad atsakovas laidojimo išlaidas mirusiojo sutuoktinei R. J. atlygino tiesiogiai, teismas padarė išvadą, jog žala jai yra atlyginta. Teismas pažymėjo, kad draudimo kompanijos kompensuojamas sumas reglamentuoja TVPCAPD nuostatos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ) įtvirtintas teisės normas, periodinė išmoka, mokama apdraustajam mirus, yra skirta kompensuoti jo artimųjų negautoms pajamoms. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog R. J. buvo išlaikoma mirusiojo sutuoktino ar turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, kadangi jos draudžiamosios pajamos buvo beveik dešimt kartų didesnės, nei mirusiojo V. J.. Būtent dėl šių aplinkybių jai ir buvo skirta tik vienkartinė, o ne periodinė draudimo išmoka. Tokiu atveju R. J. žalos dėl negautų pajamų nepatyrė, o atsakovas neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovui jo išmokėtos kaip vienkartinio draudimo išmoka sumos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 67-69) prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-10-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ 117 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovui R. J. išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką. Pagal teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus kompensuoja mirusiojo šeimos narių dėl jo mirties negautas pajamas.

112. Aplinkybė, kad mirusiojo pajamos buvo ženkliai mažesnės už sutuoktinės pajamas, neįrodo, kad jis neprisidėjo prie bendrų šeimos, įskaitant ir prie sutuoktinės, poreikių tenkinimo. R. J. dėl sutuoktinio mirties patyrė žalą.

12Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 72-79) prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovo prašoma priteisti žuvusiojo sutuoktinei išmokėta socialinio draudimo išmoka nepadengia jokios jos žalos deliktinės civilinės atsakomybės prasme.

142. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. J. nepatyrė žalos dėl maitintojo netekimo. Eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

17Ginčas kilo dėl to, ar paskirta R. J. 117 000 Lt vienkartinė draudimo išmoka, kurios sutuoktinis žuvo eismo įvykio metu, visa apimtimi (ar kuria nors jos dalimi) atliko žalos atlyginimo (nuostolių kompensavimo) funkciją ir ar šioje konkrečioje situacijoje susiklostė teisinės prielaidos jos reikalauti iš atsakingo už tokias pasekmės asmens draudiko. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad jis neįrodė būtent tokios vienkartinės draudimo išmokos paskirties, t. y. R. J. grąžinimo į turtinę padėtį, buvusią iki eismo įvykio, nors iki įvykio jos pačios ir sutuoktinio V. J. gaunamų pajamų santykis pirmosios instancijos teismui neleido pripažinti nei R. J. išlaikymo, nei žalos jai padarymo negautų pajamų forma faktų.

18Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės ir atlygintinos sumos dydžio nustatymo

19Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, įvardijimų apelianto procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, apeliantui (socialinio draudimo įstaigai) atsirado įstatyminė pareiga sumokėti R. J. dėl draudžiamojo įvykio pagal NADPLSDĮ suformuluotus kriterijus apskaičiuotą vienkartinę socialinio draudimo išmoką - 2011-02-24 buvo sumokėta 117 000 Lt (t.1, b. l. 9). Savo reikalavimo teisę atsakovui apeliantas grindė NADPLSDĮ 31 straipsnio, TVPCAPD 19 straipsnio 10 dalies, CK 290 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nurodytos teisės normos numato VSDFV atgręžtinio reikalavimo, teismų suformuotoje praktikoje aiškinamo kaip subrogacija, teisę iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo išmokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grąžinimo. Šių teisės normų aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c. b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-70/2012).

20Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba dėl jo gyvybės atėmimo socialinio draudimo išmokas subrogacijos pagrindu galima išsireikalauti iš atsakingo dėl tokių pasekmių atsiradimo asmens draudiko, sistemiškai išanalizuotinas žalos atlyginimo instituto teisinis reglamentavimas. Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala, įstatymų nustatyta tvarka privalo tą žalą atlyginti. Pirmiau nurodyta, kad tokią pareigą turi ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas, jeigu žala padaryta kaltais jo draudėjo veiksmais. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika (draudimo išmokų sumų viršutine riba), taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, be to, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė (CK 6.254 str.). Žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose sąvoka „įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti visas sąlygas asmens deliktinei atsakomybei, atitinkamai ir jo draudiko sutartinei atsakomybei, taikyti. Turi būti identifikuojamas ne tik asmens veiksmų neteisėtumas, jo kaltė ir priežastinis ryšis tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių, o dėl tokių civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamoje byloje ginčas nekeliamas, bet ir dar vienas svarbus elementas civilinei atsakomybei taikyti - žalos (nuostolių) padarymas bei jų dydis (CK 6.249 str.).

21Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio teisės akto nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Be periodinių išmokų (NADPLSDĮ 26 str.), apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, jo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį (NADPLSDĮ 27 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime, aktualiame nagrinėjamam klausimui išspręsti, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija (4.8. p.). Konstitucinio Teismo nutarime yra pasakyta, kad asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, vadinasi, ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokėjusios jas institucijos naudai, jeigu tam būtų nustatytos sąlygos. Apie pagal NADPLSDĮ mokamų draudimo išmokų kompensacinę paskirtį (kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas) yra pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2014, 2014-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-93/2014). Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, klausimų, kad jos patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferą, nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-571/2007)

22Apibendrindama Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus bei ankstesnę kasacinio teismo praktiką, o taip pat ir nagrinėjamoje byloje 2014-11-07 priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus, kad pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos, įskaitant ir tą, kuri buvo išmokėta R. J., įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas ir kad jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų (t. 1, b. l. 190-198), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtos išmokos (ar jos dalies) susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek ir iš jo draudiko (dėl teisinio santykio specifikos – pirmiau iš jo draudiko). Todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta priešinga išvada nėra teisinga, ir su jos kritika susiję apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

23Kita vertus, aptariamų socialinių išmokų išreikalavimo galimybė pirmiausiai sietina su faktinės aplinkybės, kuri konkrečiai draudimo išmokos dalis ar ji visa atlieka būtent nuostolius kompensuojančią funkciją, nustatymu. Jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-552/2014). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas reikalavimą byloje grindė duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotą ir R. J. išmokėtą draudimo išmoką (t. 1, b. l. 4-9), kurie kasacinio teismo praktikoje vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-134/2013). Kadangi toks socialinio draudimo įstaigų, įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens ar jo draudiko teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 12 str., 13 str., 178 str.), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į kasacinio teismo 2014-11-07 nutarties, priimtos šioje byloje, privalomus nurodymus (CPK 362 str. 2 d.), 2015-01-27 nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius nukentėjusiųjų asmenų galimybę gauti pajamų ne tik jų darbinės veiklos, bet ir iš verslo – UAB „Gilova“ (t. 1, b. l. 203-204, 205-210). Nustatant žalos negautų pajamų forma dydį šiuo atveju taip pat aktuali yra ir tokia aplinkybė, kad kasacinis teismas vieną iš teismų praktikoje susiformavusių teisiškai reikšmingų kriterijų – negautų dėl sutuoktinio darbo užmokesčio pajamų, atsižvelgiant į tikėtiną mirusiojo sutuoktinio gyvenimo trukmę - jau yra įvertinęs bei pripažinęs, kad V. J. buvo padaryta 11 520 Lt tokio pobūdžio žala (t. 1, b. l. 197). Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

24Atsakovas pateikė papildomus įrodymus bei savo paaiškinimus (t. 2, b. l. 1-74), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad galimybės iš dalies kompensuoti draudimo išmoką atsakovas iš esmės neneigia, savo paaiškinimuose pateikęs atlygintinos žalos apskaičiavimo principus bei jos dydį – dėl sutuoktino darbo užmokesčio už 16 metų laikotarpį patirta 11 520 Lt žala ir 1 446,94 Lt prarasta jam tenkanti pelno dalis iš UAB „Gilova“ veiklos per ta patį laikotarpį, iš viso 12 966,94 Lt (t. 2, b. l. 1-3). Kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas kokia žuvusio sutuoktinio visų pajamų dalis atitekdavo kitam sutuoktiniui ir kokią realiai negautų pajamų dalį privalo apeliantui kompensuoti atsakingo už šią žalą asmens draudikas, teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo atliktus paskaičiavimus pagrįstais ir priimtinais. Atsakovas, juos teikdamas, pagrįstai atsižvelgė į teisiškai reikšmingas, apskaičiuojant V. J. tenkančią pelno dalį, aplinkybes. Nors V. J. buvo vienintelis įmonės akcijų savininkas (t. 1, b.l. 205-210, t. 2, b. l. 4), įstatymu yra įtvirtina bendro sutuoktinių turto (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės) ir jų dalių lygybės prezumpcija, jeigu turtas įgytas santuokos metu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1, 3, 4 punktai ir 3.88 str. 2 d., 3.117 str.). Vadinasi, ir iš bendro verslo gaunamos pajamos yra jų bendroji nuosavybė. Tikėtina V. J. gyvenimo trukmė (16 metų), aktuali negautoms jo darbo pajamoms apskaičiuoti, taip pat aktuali ir apskaičiuojant jam tenkančią pajamų iš bendro sutuoktinių verslo (pelno) dalį. Kadangi UAB „Gilova“ veikla tiek iki V. J. mirties, tiek ir po to buvo arba nuostolinga, arba su nedideliu pelnu, o pelnas, kaip matyti iš pelno-nuostolių ataskaitų bei aiškinamųjų raštų, teiktų viešajam registrui, skirstomas savininkui priėmus sprendimą jį paskirstyti (t. 2, b. l. 18, 30, 40, 45) (informacijos apie tokių sprendimų priėmimą byloje nėra), atsakovas pagrįstai suskaičiavo pelno vidurkį (500,67 Lt) ir sprendė, kad per 16 metų tikėtinas pelnas būtų 8 010,72 Lt, kuris per pusę tenka abiems sutuoktiniams. Spręsti dėl galimo didesnio įmonės veiklos pelningumo laiko perspektyvoje nėra faktinių prielaidų, atsižvelgiant tiek į buvusią įmonės finansinę situaciją V. J. esant gyvam, į įmonės veiklos mastą ir apyvartą (2010 m. įmonėje dirbo tik du darbuotojai, t. y. patys sutuoktiniai, nes užsakymų nebuvo; t. 1 b. l. 4, t. 2, b. l. 43-48), tiek ir į neesminius šių rodiklių pokyčius dabartiniu metu (t. 2, b. l. 69-74). Taip pat pagrįstai iš V. J. asmeniškai tenkančios įmonės pelno dalies išskaičiuoti ir privalomieji mokėjimai į valstybės biudžetą – pajamų bei pelno mokesčiai, atsižlegiant tik į realiai gautinas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-155-684/2015), o likusios po mokesčių atskaitymų sumos – 2 893,87 Lt tik pusė, t. y. 1 446,94 Lt yra R. J. padaryta žala, pastarosios realiai negautos pajamos. Remiantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

25Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo apelianto ieškinys tenkintinas 3 755,48 Eur (12 966,94 Lt ) sumai (CPK 330 str.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką, paskirsto ir bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prašė priteisti 117 000 Lt, o jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteisiama 12 966,94 Lt, pripažintina, kad patenkinta iš viso 11 proc. jo ieškinio reikalavimų. Atsakovas už kasacinį skundą buvo sumokėjęs 3 340 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 109), jam apeliantas, atsižvelgiant į šio ginčo baigtį, privalo kompensuoti 89 proc. arba 860,92 Eur (2972,60 Lt) patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 – 3 d., 98 str.).

28Apeliantas, teikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje. Iš dalies ieškinį tenkinant, nesumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.), t. y. 113 Eur, ir 6,34 Eur pašto išlaidos visų instancijų teismuose priteistina iš atsakovo.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti.

31Ieškinį iš dalies patenkinti.

32Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, įstaigos kodas 193180814, iš akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 3 755 (tris ūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis) eurus 48 euro centus žalos atlyginimo.

33Kitą ieškinio dalį atmesti.

34Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, įstaigos kodas 193180814, 860 (aštuonis šimtus šešiasdešimt) eurų 92 euro centus bylinėjimosi išlaidų akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288.

35Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 119 (vieną šimtą devyniolika) eurų 34 euro centus žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos išmokėtų... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-15 sprendimu (t.1, b. l. 61-64) ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 67-69)... 10. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturi teisinio... 11. 2. Aplinkybė, kad mirusiojo pajamos buvo ženkliai mažesnės už sutuoktinės... 12. Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 72-79)... 13. 1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovo prašoma... 14. 2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. J. nepatyrė žalos dėl maitintojo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 17. Ginčas kilo dėl to, ar paskirta R. J. 117 000 Lt vienkartinė draudimo... 18. Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės ir atlygintinos sumos... 19. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių... 20. Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba... 21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą... 22. Apibendrindama Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus bei ankstesnę... 23. Kita vertus, aptariamų socialinių išmokų išreikalavimo galimybė... 24. Atsakovas pateikė papildomus įrodymus bei savo paaiškinimus (t. 2, b. l.... 25. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintinas... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo... 28. Apeliantas, teikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti.... 31. Ieškinį iš dalies patenkinti.... 32. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui,... 33. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 34. Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos... 35. Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ teisių ir...