Byla 2-9-878/2014
Dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui K. V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“, dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta tarp K. V. B. ir UAB „Aventa“, atstovaujamos jos vadovo V. P

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui K. V. B. ir jo atstovei advokatei S. R., atsakovui V. P. ir jo atstovams P. M. ir advokatei L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui K. V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“, dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta tarp K. V. B. ir UAB „Aventa“, atstovaujamos jos vadovo V. P., ir

Nustatė

2Ieškovas K. V. B. pateikė teismui ieškinį atsakovui V. P., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. P. 20060 JAV dolerių skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2003 m. sausio 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria K. V. B. paskolino V. P. 25000 JAV dolerių, o V. P. įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2003 m. gruodžio 31 d., tačiau nustatytu terminu paskolos negrąžino. Ieškovas su atsakovu 2010 m. birželio 18 d. sudarė sutartį dėl 25000 JAV dolerių pagal 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartį grąžinimo, pagal kurią V. P. įsipareigojo skolą grąžinti dalimis pagal grafiką, pradedant ją grąžinti nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 20 d. Tačiau V. P. grąžino tik 8000 JAV dolerių: 2010 m. liepos 20 d. grąžino 2000 JAV dolerių, 2010 m. spalio 20 d. grąžino 3000 JAV dolerių, 2011 m. birželio 20 d. grąžino 3000 JAV dolerių ir liko skolingas ieškovui 17000 JAV dolerių. 2010 m. birželio 18 d. sutarties dėl skolos grąžinimo 4.2 punkte numatyta, kad vėluojant mokėti skolą, kiekvienai neapmokėtai sumos daliai bus taikomi 0,1 procento delspinigiai. Atsakovas nuo 2011 m. vasario 20 d. privalo mokėti 6630 JAV delspinigių, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, taiko 6 mėnesių ieškinio senatį ir reikalauja grąžinti tik 3060 JAV dolerių delspinigių už 180 dienų (17000 x 0,1 proc. x 180 dienų). Iš viso iš atsakovo priteistina 20060 JAV dolerių, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

3Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodė, kad ieškovo 2003 m. sausio 10 d. paskolinti pinigai buvo skirti UAB „Aventa“ apyvartinėms lėšoms, atsakovas šiuos pinigus paėmė UAB „Aventa“ vardu ir tą pačią dieną juos įnešė į UAB „Aventa“ kasą. Todėl laikytina, kad sutartis sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Aventa“. Ieškovas nenorėjo tapti UAB „Aventa“ akcininku, todėl atsakovas jam kaip užstatą pažadėjo atsakovui priklausančias 1000 paprastųjų vardinių UAB „Aventa“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, sudariusių 38,5 procento viso įmonės įstatinio kapitalo. Tuo metu pagal Lietuvos banko 2003 m. sausio 10 d. kursą 1 USD buvo lygus 3,2765 Lt, šiuo kursu konvertavus 25000 JAV dolerių, paskola sudarė 81912 Lt, buvo sutarta, kad K. V. B. paskola bus grąžinama kas mėnesį po 1650 Lt, nuo 2004 m. sausio mėnesio JAV dolerio kursui nukritus žemiau 2,8 Lt, bendru sutarimu buvo mokama kas mėnesį po 1350 Lt. Už 2003 metus K. B. sumokėta 18150 Lt (11 x 1650 Lt), už 2004-2009 metus K. B. sumokėta 97200 Lt (6 x 12 x 1350 Lt), už 2010 m. du mėnesius K. B. sumokėta 2700 Lt (2 x 1350 Lt), iš viso ieškovui sumokėta 118050 Lt. Pinigai jam buvo mokami UAB „Žiemga“ patalpose ( - ). Atsakovas 2010 m. gegužės 5 d. pardavė turėtą UAB „Aventa“ kontrolinį akcijų paketą, o 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. spalio 20 d. ir 2011 m. birželio 20 d. dar grąžino K. B. 8000 JAV dolerių.

4Atsakovas V. P. pateikė teismui patikslintą priešieškinį ieškovui K. V. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“, kuriuo prašo pripažinti, kad paskolos sutartis, kurią atsakovas sudarė 2003 m. sausio 10 d. su ieškovu K. V. B., laikytina sudaryta tarp K. V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Aventa“, atstovaujamos V. P.. Priešieškinyje nurodė, kad paskolos sutartį su K. V. B. 2003 m. sausio 10 d. jis sudarė kaip UAB „Aventa“ atstovas, ieškovui buvo žinoma, kad paskolinti pinigai skirti šios įmonės apyvartinėms lėšoms, visus šiuos pinigus V. P. tą pačią dieną įnešė į UAB „Aventa“ kasą. Konvertavus 25000 JAV dolerių Lietuvos banko 2003 m. sausio 10 d. kursu, paskola sudarė 81912 Lt, grąžinama buvo mokant litais. K. V. B. tikėjo JAV dolerio brangimu, todėl reikalavo paskolą grąžinti JAV doleriais. 2010 m. pradžioje vyko derybos su K. V. B. dėl UAB „Aventa“ akcijų pirkimo, tačiau nesutarus dėl sandorio sąlygų, atsakovas 2010 m. gegužės 5 d. pardavė turėtą UAB „Aventa“ kontrolinį akcijų paketą kitam asmeniui, 2010 m. gegužės 5 d. perdavė visus UAB „Aventa“ finansinius dokumentus, įmonės antspaudus naujam savininkui. Tačiau pastarasis likusių finansinių reikalų su K. V. B. nesprendė, direktoriaus pakeitimas Registrų centre įregistruotas tik 2010 m. liepos 30 d., iki tol faktinio įmonės vadovo pareigas toliau ėjo V. P., nes įmonė negalėjo likti be vadovo. K. V. B. baiminantis dėl senaties termino pritaikymo 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutarčiai, atsakovas kaip oficialiai registruotas UAB „Aventa“ direktorius atnaujino šią sutartį su paskolos grąžinimo grafiku. Grąžinimo grafikas ir galutinė grąžintina paskolos suma turėjo būti suderinta su ankstesniais mokėjimais, sutarus dėl lito ir JAV dolerio kurso. Nepavykus susitarti, grąžintina galutinė suma bei valiutų kursas nebuvo nustatyti. 2003 m. sausio 10 d. buvo sutarta, kad K. V. B. kiekvieną mėnesį bus grąžinama paskolos dalis, mokėjimus litais atlikdavo atsakovo vadovaujama bendrovė pagal mokėjimo kvitus pagal JAV dolerio ir lito keitimo kursą. Nuo 2004 m. sausio JAV dolerio kursui nukritus žemiau 2,8 lito, bendru sutarimu tarp ieškovo ir atsakovo vadovaujamos bendrovės buvo koreguojama litais mokama suma. Atsakovo vadovaujama įmonė iš viso K. V. B. sumokėjo 52394,70 JAV dolerių, taigi, ieškovas papildomai gavo 27394,70 JAV dolerių, kurie yra faktiškai mokėtos sutartinės palūkanos, nors ir nenumatytos sutartyje. Atsakovo vadovavimo metu UAB „Aventa" paskola naudojosi 87 mėnesius. Vidutiniškai per mėnesį palūkanų buvo sumokama 314,88 JAV dolerio, t.y. 1,26 % per mėnesį. Tokiu atveju metinės palūkanos sudaro 15,11 %. Laikytina, kad UAB „Aventa" prievolė grąžinti paskolą yra įvykdyta visiškai, todėl prievolė pasibaigė. Atsakovas mano, kad turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin" v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant. Šioje byloje ginčas kilo dėl sutarties šalies, paskolos gavėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė paskolos gavėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su kreditoriumi; priėmė paskolos lėšas, jas valdė, naudojo ir jomis disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju - pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį, kaip kad išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2009. Atsakovas nurodo, kad nesant tiesioginių sutartinių paskolos sutartinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo, būtent atsakovo teisė atstovauti UAB „Aventa“ sudarė teisinį materialinį atsakovo teisės gauti iš ieškovo pinigines sumas įgijimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011 analogiškomis aplinkybėmis nurodė, kad atsakovas, būdamas susijęs tiesioginiais atstovavimo santykiais su trečiuoju asmeniu, o ne ieškovu, neturėjo pareigos mokėti ieškovui kokių nors sumų, tačiau, turėdamas įgaliojimą veikti trečiojo asmens vardu, turėjo teisinį pagrindą (tačiau ne teisę) gauti pinigų sumas trečiojo asmens naudai, jei ieškovas nuspręstų jas savanoriškai sumokėti ne tiesiogiai trečiajam asmeniui, o šio asmens sutartiniam atstovui - atsakovui. Atsakovo nuomone, jis veikė kaip trečiojo asmens įgaliotinis. Pagal įstatyme pateiktą įgaliojimo sąvoką įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnis). Asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Nurodo UAB ,,Aventa“ trečiuoju asmeniu, nes pasekmės trečiajam asmeniui gali atsirasti tik priešieškinio patenkinimo atveju, jei UAB „Aventa“ būtų pripažinta paskolos gavėja. Atsakovas tvirtina, kad turėjo teisę UAB „Aventa“ vardu sudaryti paskolos sutartį, o ieškovas žinojo, kad paskolos pinigai yra skirti UAB „Aventa“ apyvartinėms lėšoms, taip pat jis šį sandorį pripažino ir patvirtino vėlesniais veiksmais, gaudamas nuolatines išmokas iš UAB „Aventa“.

5Ieškovas K. V. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti. Nurodė, kad su atsakovu dėl paskolos suteikimo tarėsi asmeniškai kaip su fiziniu asmeniu. Paskolos sandoris yra realinis, todėl perdavus pinigus paskolos gavėjui, šie tampa jo asmenine nuosavybe ir jis gali jais neribotai disponuoti, jei sutartimi nenustatyta kitaip. Šalys nenustatė paskolos tikslinės paskirties, todėl atsakovas gautus pinigus galėjo skolinti kam nori. Ieškovas niekaip nesaistomas su UAB „Aventa“ ir neturėjo tikslo skolinti pinigus bendrovei per statytinį. Derantis atsakovas minėjo, kad pinigus panaudos savo verslui, bet ieškovui tai neturėjo reikšmės, nes pinigus jis skolino asmeniškai atsakovui, todėl tai, kad paskolintus pinigus galiausiai gavo bendrovė, nesudaro pagrindo ją pripažinti tikrąja sandorio šalimi. Atsakovas taip pat asmeniškai atsiskaitydavo su ieškovu, atsiskaitymas niekaip nesietas su UAB „Aventa“. Šalių valios sudaryti apsimestinį sandorį nebuvo, nes tam nebuvo nei tikslo, nei priežasčių, ieškovui jokiu teisės aktu neuždrausta skolinti pinigus juridiniam asmeniui UAB „Aventa“, todėl jis neturėjo tikslo apeiti tokį galimą draudimą. Ieškovas pripažįsta atsakovo pateiktą dokumentą su data, suma, atsakovo pavarde ir parašu po tekstu „pinigus perdaviau“, po tekstu „pinigus gavau“, nurodyta sumą data, žodžiu „gavau“, parašu, nes šį dokumentą, surašytą vienu egzemplioriumi, turėjo atsakovas kaip patvirtinimą apie atsiskaitymą. Šis atsakovo pateiktas dokumentas patvirtina faktą, kad pinigus ieškovui mokėjo asmeniškai atsakovas. Be to, mano, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, jog jis pinigus minėtam atsiskaitymui gavo, pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą - bendrovės akcijas, paneigia paties atsakovo argumentą, kad sandorį vykdė trečioji šalis - UAB „Aventa“. Atsakovas pastebi, kad įstatymai nenumato juridinio ir faktinio įmonės vadovo egzistavimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, ir šis savo pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, I. K. direktoriumi išrinktas nuo 2010 m. gegužės 21 d., o duomenų apie direktoriaus įregistravimo juridinių asmenų registre data niekaip nesusijusiu su pareigų atlikimo pradžia. Iš UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovas 2010 m. gegužės 20 d. pardavė I. K. visas turimas bendrovės akcijas ir nuo 2010 m. gegužės 21 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, jam nebuvo pavesta vykdyti nei „faktinio“, nei jokio kito direktoriaus funkcijas, be to, jis pats priešieškinyje nurodė, kad 2010 m. gegužės 20 d. naujam savininkui perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudą, tai patvirtina, kad atsakovas neturėjo jokių įgalinimų po 2010 m. gegužės 20 d. veikti įmonės vardu ir 2010 m. birželio 18 d. su ieškovu sudaryti sutartį dėl paskolos grąžinimo. Taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Aventa“ po 2010 m. birželio 18 d. vykdė pasirašytą sutartį. Atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai nepatvirtina, kad būtent įmonė iš kasos pinigus sumokėjo ieškovui ar kad atsakovas šiuos pinigus perdavė K. V. B., nes šiuose dokumentuose nurodyta, jog pinigus avansu gavo V. P.. Ieškovas iš atsakovo kaip fizinio asmens gavo tik 8000 JAV dolerių. Atsakovo teiginiai, kad 2003 m. sausio 10 d. sutartimi buvo sutarta skolą grąžinti dalimis kas mėnesį, prieštarauja sutarties turiniui, kur nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2003 m. vasario 1 d. Ieškovas sutarties pasirašymo metu nesitarė dėl skolos grąžinimo dalimis. Taip pat nelogiški atsakovo aiškinimai, kad sutartis atnaujinta 2010 m. birželio 18 d., nes ieškovas ėmė baimintis dėl 2003 m. sausio 10 d. sutarties galimos senaties. Prievolės vykdymo pagal sutartį terminas suėjo 2013 m. vasario 1 d., tuo tarpu susitarimas dėl paskolos grąžinimo sudarytas 2013 m. birželio 18 d. Būtent šioje sutartyje pats atsakovas nurodo, jog jis sutarties sudarymo dieną ieškovui yra skolingas 25000 JAV dolerių pagal 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, tai rodo, kad pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį su ieškovu visiškai nebuvo atsiskaityta. Taip pat pastebi, kad atsakovo teiginiai apie ieškovui iki 2010 m. birželio 18 d. sumokėtą 41394,70 JAV dolerių sumą nelogiški, nes neaišku, kodėl tokiu atveju atsakovas 2010 m. birželio 18 d. pripažino esąs skolingas ieškovui 25000 JAV dolerių ir dar iki 2011 m. birželio 20 d. ieškovui sumokėjo pagal sutartį 8000 JAV dolerių. Be to, jokios palūkanos nebuvo numatytos 2003 m. sausio 10 d. sutartyje.

6Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aventa“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovo V. P. priešieškiniu, nesutinka su K. V. B. ieškiniu, ginčo sutartį sudarė K. V. B. ir UAB „Aventa“, atstovaujama direktoriaus V. P., veikiančio bendrovės vardu, nes pinigai buvo skirti įmonės veiklai, tą patvirtina pinigų įnešimas į kasą. Taip pat pagal kasos išlaidų orderius buvo mokamos palūkanos ir dalimis grąžinama paskola. Įmonė pagal kasos išlaidų orderius yra išmokėjusi 118050 Lt, todėl visiškai grąžinusi ginčo paskolą.

7Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Aventa“ atstovas nedalyvauja, trečiajam asmeniui apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (2 t., b.l. 6), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta UAB „Aventa“ atstovui nedalyvaujant.

8Teismo posėdyje ieškovas K. V. B. savo ieškinį palaikė, su patikslintu priešieškiniu nesutiko ieškinyje ir atsiliepimuose į priešieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis su V. P. apie 2000 metus buvo sudaręs dar vieną paskolos sutartį, skolinęs 15000 JAV dolerių, tai taip pat buvo asmeninė paskola, ją kaip tik V. P. ir galutinai grąžino litais 2010 metais birželio 21 d., iškart po antros paskolos grąžinimo grafiko pasirašymo. Sudarant sutartį 2003 m., pinigus V. P. skolino ne kaip įmonės vadovui, o asmeniškai jam. Žinojo, kad V. P. prekiauja batais. V. P. iš jo įmonės „Žiemga“ nuomojo patalpas savo parduotuvei, jiedu bendravo, todėl juo pasitikėjo. V. P. jam jokio įmonės įgaliojimo nerodė, jie bendrų verslo reikalų neturėjo. Sutartį sudarinėjo ieškovo namuose, apie UAB „Aventa“ jokios kalbos nebuvo, nesitarė dėl palūkanų nė vienos sutarties sudarymo metu. Parašai ant atsakovo pateikto popieriaus lapo buvo dėl pirmosios paskolos dalių grąžinimo. Pirmosios paskolos sutarties originalo nebeturi, nes jį atidavė V. P., kai šis sumokėjo paskutinę paskolos dalį 2010 m. birželio 21 d. Paskolos sutartys jam realiai nebuvo garantuotos, jokios UAB „Aventa“ akcijos jam nebuvo pateiktos ar įkeistos. UAB „Aventa“ patalpose nebuvo, nežino, kur šios įmonės buveinė, su pačia įmone jokių reikalų neturėjo, jokių UAB „Aventa“ apskaitos dokumentų nepasirašinėjo, o UAB „Aventa“ jam jokių išmokų nemokėjo. Žinojo, kad V. P. skolinasi pirmąją paskolą apyvartai, jis turėjo kelias parduotuves.

9Teismo posėdyje atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, patikslintą priešieškinį palaikė jame ir atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su ieškovu jis sudarė tik vieną paskolos sutartį. K. V. B. yra lankęsis UAB „Aventa“ biure, sandėliuose ( - ), domėjosi įmonės verslo perspektyvomis, žinojo, kad paskola suteikiama įmonei. Jis atvykdavo pasiimti ir procentus nuo paskolos, kurie svyruodavo, buvo sutarta mokėti po 1350 litų kas mėnesį, kaip matyti mokėjimo grafike. Sudarant sutartį, ieškovas pageidavo, kad atsakovas sutartyje būtų įrašytas kaip fizinis asmuo, nes nenorėjo tiesiogiai figūruoti UAB „Aventa“ kaip jos kreditorius, nes žinojo, kad turės tada rodyti gautas palūkanas. Atsakovas iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius pinigus gaudavo litais, todėl taip ir mokėjo ieškovui. Buvo mokami 0,5-2 procentai palūkanų, jie svyruodavo, rašytinio susitarimo dėl jų nebuvo. Pinigus sumokėdavo K. V. B. pats. 2010 m. birželio 18 d. sudarė sutartį, tai kaip ir pratęsimas sutarties, nes vis nebuvo aišku, kokiu kursu sugrąžinti JAV doleriais paimtą paskolą. To ieškovas primygtinai prašė, nes žinojo, kad atsakovas parduoda savo akcijas. Bet nepavyko suderinti mokėjimų grafiko, todėl paskui nustojo mokėti, buvo sumokėti tik trys mokėjimai. Juos sumokėjo iš savo lėšų, pardavęs akcijas, tikėjosi, kad įmonė tai jam padengs. Tuo metu jis kaip ir nebedirbo įmonės direktoriumi. Gal dėl savo didelio užimtumo, neteisingo formuluočių įvertinimo sudarė tokį susitarimą. K. B. norėjo, kad naujasis direktorius derintų galutines paskolos grąžinimo sumas. Darbo sutartis su juo dėl direktoriaus pareigų buvo nutraukta 2010 m. gegužės 5 d. nežino, ar darbo sutartis buvo sudaryta su kitu direktoriumi. K. V. B. nežinojo, kas bus paskirtas nauju direktoriumi, todėl prašė, kad V. P. jam patvirtintų paskolos grąžinimą. Sudarant sutartį, akcijų realiai nebuvo užstatęs ieškovui. Paskolą ėmė norėdamas didinti apyvartą, tuo metu plėtėsi verslas su didžiaisiais prekybos centrais. Pinigus ieškovui dažniausiai perduodavo UAB „Žiemga“ patalpose, bet buvo, kad perdavė juos ir UAB „Aventa“ patalpose. Protokole dėl jo atleidimo iš pareigų suklastoti jo parašai. Naujasis akcininkas buvo apie jo atleidimą parašęs buhalterei, atsakovas pats buvo parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš pareigų. Ieškovui nesakė apie tai, kad nebėra įmonės direktorius. Kasos išlaidų orderiuose palūkanas rodė, nes įmonei reikėjo jų išmokėjimą rodyti apskaitoje. Už paimtą avansą kasai atsiskaityti nepateikė jokio dokumento. Kasos išlaidų originalius orderius gavo iš įmonės archyvo.

10Jo atstovas P. M. papildomai paaiškino, kad 2010 m. birželio 18 d. atsakovas vis dar tebebuvo UAB „Aventa“ vadovas, nes naujas direktorius nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, o įmonė be vadovo likti negali. Ieškovas pasirašydavo gavęs pinigus iš atsakovo. UAB „Aventa“ atsiliepime patvirtino, kad paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Aventa“, atstovaujamos atsakovo. Tokio dydžio paskola negalėjo būti suteikiama nemokamai, taigi, palūkanos ieškovui buvo mokamos. Palūkanų dydis sutartyje nebuvo nustatytas, bet ieškovas gavo papildomai pinigų, tai reiškia, kad buvo mokėtos palūkanos. Palūkanas dabar apskaičiavo buhalteriškai, jų dydis nebuvo fiksuotas, galbūt buvo kintamas, didesnis arba mažesnis.

11Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

12Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

13Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo šalys ieškovas K. V. B. ir atsakovas V. P. buvo sudarę dvi rašytines sutartis: 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 25000 JAV dolerių iki 2003 m. vasario 1 d., šalių sutarimu paskolos grąžinimo terminas vėliau buvo pratęstas iki 2003 m. gruodžio 31 d., ir 2010 m. birželio 18 d. sutartį dėl skolos grąžinimo, kuria K. V. B. ir V. P. pažymėjo, jog pagal paskolos sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 10 d., V. P. 2010 m. birželio 18 d. K. V. B. skolingas 25000 JAV dolerių, ir susitarė, kad minėta skola bus grąžinama dalimis pagal toje sutartyje nustatytą grafiką. Taigi, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutarties sudarymo atsakovas V. P. neginčija. Paskolos sutarties sudarymo faktas taip pat įrodytas ieškovo pateikta rašytine paskolos sutartimi, kurios originalą turi pats ieškovas, jį pateikė teismo posėdžio metu apžiūrai. Taip pat atsakovas neginčija, kad su ieškovu 2010 m. birželio 18 d. sudarė paskolos pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį grąžinimo sutartį, šios rašytinės paskolos sutarties originalą taip pat turi ieškovas.

14Iš atsakovo patikslinto priešieškinio matyti, kad jis prašo pripažinti 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartį sudarytą tarp K. V. B. ir UAB „Aventa“, atstovaujamos jos vadovo V. P., remdamasis CK 1.78, 1.92 straipsniuose nurodytais pagrindais, t.y. atsakovas remiasi įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau iš jo pozicijos matyti, kad siekia pripažinti savo vardu pasirašytą sandorį apsimestiniu, t.y. sudarytą ne tarp jo kaip fizinio asmens, o kaip įmonės – UAB „Aventa“, kurią teigia atstovavęs sandorio sudarymo metu.

15Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinis teismas, aiškindamas apsimestinio sandorio turinį yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

16Ieškovas K. V. B. teismui pateikė 2003 m. sausio 10 d. jo ir atsakovo V. P. pasirašytą paskolos sutartį, kuria šalys susitarė, kad V. P., gyv. ( - ), nurodytas asmens kodas, toliau, vadinamas Paskolos gavėju, skolinasi 25000 JAV dolerių iš K. V. B., gyv. ( - ), įsipareigoja grąžinti 2003 m. vasario 1 d., garantu užstato savo visas jam priklausančias UAB „Aventa“ akcijas. Sutartyje nurodyta, kad K. V. B. perdavė pinigus, o V. P. gavo 25000 JAV dolerių, taip pat nurodyta, kad tarpusavio susitarimu ši sutartis pratęsiama iki 2003 m. gruodžio 31 d. (b.l. 35). Ieškovo pateiktoje 2010 m. birželio 18 d. sutartyje dėl skolos grąžinimo nurodyta, kad K. V. B. ir V. P. pažymi, jog pagal paskolos sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 10 d., V. P. 2010 m. birželio 18 d. K. V. B. skolingas 25000 JAV dolerių, susitaria, kad minėta skola bus grąžinama dalimis pagal žemiau pateiktą grafiką. Grafike nustatytas paskolos grąžinimas dalimis mokant grafike nurodytas sumas JAV doleriais nuo 2010 m. liepos mėn. iki 20 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. iki 20 d., nurodant, kad iš viso iki 2011 m. gruodžio 20 d. V. P. sumoka 25000 USD K. V. B., šios sutarties 3 punkte susitarta skolos dalių sumokėjimą ir jų gavimo faktą fiksuoti raštu ir patvirtinti K. V. B. ir V. P. parašais, V. P. įsipareigoja griežtai laikytis skolos grąžinimo grafiko, o vėluojant mokėti, kiekvienai neapmokėtai sumos daliai taikyti 0,1 proc/dienai delspinigius, kuriuos neginčo tvarka turi sumokėti K. V. B. (sutarties 4.2 punktas), o 5 punktu susitarta, kad K. V. B. įsipareigoja, gavęs paskutinę skolos dalį, nedelsiant grąžinti V. P. paskolos sutarties originalą (b.l. 36). Šioje sutartyje yra įrašai „+ 2010.07.20“ ties V. P. įsipareigojimu iki 2010 m. liepos mėn. iki 20 d. sumokėti K. V. B. 2000 USD, „+ 2010.10.20“ ties įsipareigojimu iki 2010 m. spalio mėn. iki 20 d. sumokėti K. V. B. 3000 USD, „+ 2011.06.20“ ties įsipareigojimu iki 2010 m. gruodžio mėn. iki 20 d. sumokėti K. V. B. 3000 USD. Šalys pripažįsta, kad šie pinigai nurodytu laiku buvo sumokėti ieškovui.

17Atsakovas V. P. pateikė lapą su grafomis „Data“, „Perduota suma“, „Perdavėjas“, „Priėmėjas“, kur paskutinėse dviejose grafose yra V. P. ir Priėmėjo K. V. B. parašai, ties data 2009.07.31 įrašyta 6x1350, už 01-06 mėn., ties data 2009.09.17 įrašyta 2x1350, 07, 08 mėn., ties data 2009.10.05 įrašyta 1x1350, 09 mėn., ties data 2009.12.24 įrašyta 2x1350, 10, 11 mėn., ties data 2009.02.10 įrašyta 1x1350, 12 mėn., ties data 2010.04.06 įrašyta 1x1350, 01 min., ties data 2010.06.21 įrašyta 1x1350 02 mėn. (1 t., b.l. 48). Taip pat atsakovas pateikė lapą su įrašais, kad V. P. 2010.07.20 perdavė 2000 USD K. B., 2010.10.20 perdavė 3000 USD K. B., 2011.06.20 perdavė 3000 USD K. B., o šis pasirašė, kad visus šiuos pinigus gavo (1 t., b.l. 49). Atsakovo V. P. pateiktuose jo paties kaip direktoriaus V. P. patvirtintame kompiuteriniame UAB „Aventa“ kasos knygos valiutinės kasos USD už 2003 metus išraše įregistruota, kad 2003 m. sausio 10 d. V. P. į kasą įnešė 25000 USD, registre įrašyta gauta paskola iš K. V. B. (1 t., b.l. 141-142). Atsakovo pateiktame UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 02-4 išraše nurodyta, kad svarstyta paskolos sutarties su K. B. sudarymas ir įgalioto asmens išrinkimo klausimai, direktorius V. P. padarė pranešimą, nurodydamas, kad šie finansiniai metai bendrovei sėkmingi, bendrovės apyvartos padidėjimas planuojamas apie 50 procentų, ateinančiais finansiniais metais taip pat planuojamas panašus augimas, tam tikslui reikalingos papildomos apyvartinės lėšos, todėl direktorius siūlo pasinaudoti K. B. siūloma 25000 USD paskola. Nutarimas priimtas vienbalsiai, sutikta priimti K. B. siūlomą paskolą 25000USD, kuri bus grąžinama kartu su palūkanomis dalimis, bendrovės direktorius įgaliojamas pasirašyti UAB „Aventa“ vardu kreditavimo sutartį (1 t., b.l. 132). Taip pat atsakovas pateikė UAB „Aventa“ kasos išlaidų orderius (originalus): 2004 m. gruodžio 21 d. Nr. 68, V. P. išduotas 16200 Lt avansas paskolos ir palūkanų sumokėjimui K. B., 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 61, V. P. išduotas 18150 Lt avansas paskolos ir palūkanų sumokėjimui K. B., 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. 66, V. P. išduotas 16200 Lt avansas daliniam paskolos grąžinimui ir palūkanų sumokėjimui K. B., 2006 m. gruodžio 22 d. Nr. 107 V. P. išduotas 16300 Lt avansas palūkanoms sumokėti ir daliniam paskolos grąžinimui K. B., 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 51, V. P. išduotas 16200 Lt avansas palūkanų sumokėjimui ir daliniam paskolos grąžinimui K. B., 2009 m. gruodžio 17d. Nr. 86, V. P. išduotas 16200 Lt avansas dalies paskolos grąžinimui ir palūkanoms sumokėti K. B., 2008 m. gruodžio 16 d. Nr. 41, V. P. išduotas 16200 Lt avansas palūkanų sumokėjimui ir dalies paskolos grąžinimui K. B., 2010 m. vasario 19 d. V. P. išduotas 2700 Lt avansas dalies paskolos ir palūkanų sumokėjimui K. B. (1 t., b.l. 133-140).

18VĮ Registrų centro pateiktame Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „Aventa“ direktorius yra I. K., paskyrimo (išrinkimo) data 2010 m. gegužės 21 d., šie duomenys įregistruoti nuo 2010 m. liepos 30 d. (1 t., b.l. 87-89). VĮ Registrų centro 2013 m. lapkričio 26 d. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad nuo 1992 m. gegužės 8 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2009 m. birželio 6 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. UAB „Aventa“ direktoriumi buvo V. P. (1 t., b.l. 128-129).

19Pagal ieškovo pateiktą UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. gegužės 20 d. protokolą nutarta parduoti V. P. turimas akcijas 2000 vnt. Latvijos piliečiui I. K., atleisti V. P. iš direktoriaus pareigų nuo 2010 m. gegužės 21 d., paskirti I. K. UAB „Aventa“ direktoriumi nuo 2010 m. gegužės 21 d. (1 t., b.l. 105).

20Atsakovas V. P. pateikė 2010 m. gegužės 5 d. UAB „Aventa“ įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog V. P. perdavė, o I. K. patikrino ir priėmė UAB „Aventa“ visus veiklos finansinės ataskaitos dokumentus: įmonės balansą, pelno/nuostolių ataskaitą, kreditorinių skolų apyrašą, debitorinių skolų apyrašą, avansu gautų sumų iš pirkėjų apyrašą, išankstinių mokėjimų tiekėjams apyrašą, ilgalaikio turto apyrašą bei visus kitus dokumentus, susijusius su įmonės finansine veikla, įmonės archyvą pilnoje komplektacijoje (1 t., b.l. 200), taip pat UAB „Aventa“ antspaudo perdavimo-priėmimo 2010 m. gegužės 5 d. aktą, kuriuo V. P. perdavė, o I. K. patikrino ir priėmė du UAB „Aventa“ firminius antspaudus (2 t., b.l. 1).

21Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad 2010 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo metu bendrovė nebuvo rasta jos registracijos adresu. Nustatyta, kad bendrovė turi 127614,44 Lt mokesčių ir 11432,18 Lt mokesčių delspinigių nepriemoką. Pagal VMI prie FM informacinės sistemos duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad 2010 m. balandžio 1 d. UAB „Aventa“ pateikė Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711), pagal pateiktus duomenis, UAB „Aventa“ 2009 m. kovo 9 d. suteikė V. P. 100000 Lt paskolą, o duomenų apie UAB „Aventa“ K. V. B. išmokėtas išmokas VMI informacinės sistemos duomenų bazėse bei mokesčių mokėtojo byloje nėra (2 t., b.l. 12-13).

22Liudytoja I. B. D. parodė, kad ji buvo UAB „Aventa“ vyr. buhalterė nuo maždaug 2000 m. iki 2010 m. gegužės mėnesio. V. P. įnešė į įmonės valiutinę kasą pinigus kaip iš K. B. gautą paskolą, tačiau įmonės sutarties su K. B. nebuvo sudarytos, todėl šiuos pinigus apskaitė kaip įmonės skolą V. P.. Jam paskui pagal kasos išlaidų orderius įmonė grąžino skolą. K. V. B. buvo grąžinama daugiau, nei nurodyta sutartyje, ji surašydavo buhalterinę pažymą dėl pinigų išmokėjimo, nes kitokio dokumento, pagrindžiančio pinigų išmokėjimą, nebuvo, V. P. jokio dokumento jai nepateikdavo. Pažymą pasirašydavo ji ir V. P.. Nežino, ar buvo susitarta dėl palūkanų. Konkrečias įrašytinas į pažymą sumas žodžiu nurodydavo V. P.. Šios pažymos pagrindu rašydavo avansinę apyskaitą. Pinigai buvo pasiskolinti pagal įmonės akcininkų protokolą. Naujasis akcininkas 2010 m. gegužės mėnesį atleido iš įmonės direktoriaus pareigų V. P., ji įformino atleidimą, perdavė duomenis apie atleidimą Sodrai, atsiskaitė su V. P., V. P. žinojo, kad atleidžiamas iš darbo, pasirašė ant nutraukiamos darbo sutarties. Ji išeidama iš darbo visus finansinius dokumentus atidavė naujajam akcininkui. UAB „Aventa“ nebuvo suteikusi paskolos V. P., ji neturėjo tam pakankamai apyvartinių lėšų. Yra mačiusi, kaip V. P. mokėjo pinigus K. V. B., iš įmonės tiesiogiai nebuvo jam mokama. Sumų nežino, pati mokėjime nedalyvavo. V. P. ir K. V. B. sudarytoje paskolos sutartyje UAB „Aventa“ nefigūravo, todėl šios sutarties kaip pagrindo apskaitos operacijoms nelaikė. Sutartį jai parodė V. P.. Įmonė nedeklaravo iš V. P. gautos paskolos, nes nebuvo su juo sudariusi tokios sutarties. Kasos išlaidų orderiai buvo perduoti naujam direktoriui, jis surašomi vienu egzemplioriumi ir lieka kasoje, tačiau byloje pateiktus kasos išlaidų orderius V. P. prašė atspausdinti po du egzempliorius.

23Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirbo UAB „Aventa“ vadybininke, darbovietėje matė keletą kartų pas direktorių V. P. ateinantį K. V. B. kalbėtis, žinojo jį kaip žmogų, paskolinusį įmonei pinigų. Taip kalbėdavo įmonės kolektyvas. Nežinojo, ar yra daugiau įmonei paskolinusių žmonių. Nežino, ar įmonės finansinė padėtis buvo pablogėjusi. Vieną kartą ji ieškovą įleido į sandėlį. Nematė V. P. perduodant K. V. B. pinigus.

24Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Atsakovas V. P. teigia, jog kita šalis, t.y. paskolos davėjas K. V. B. žinojo, kad pinigus skolina įmonei UAB „Aventa“, atstovaujamai V. P., tuo metu buvusio įmonės vadovu. K. V. B. tokią aplinkybę kategoriškai neigia, nurodė seniai pažinojęs V. P., jau anksčiau jam skolinęs pinigus ir 2003 m. sausio 10 d. sandorį sudaręs su juo kaip su fiziniu asmeniu. 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartyje nenurodyta, kad V. P. veikia kaip UAB „Aventa“ atstovas. Joje nėra jokių duomenų, kad sutartimi buvo siekiama sukurti pareigą UAB „Aventa“ grąžinti ieškovo suteiktą paskolą. Atsakovas pateikė UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 02-4 išrašą, kur nurodyta, jog svarstyta paskolos sutarties su K. B. sudarymas ir įgalioto asmens išrinkimo klausimai, sutikta priimti K.V. B. siūlomą paskolą 25000 USD, kuri bus grąžinama kartu su palūkanomis dalimis, bendrovės direktorius įgaliojamas pasirašyti UAB „Aventa“ vardu kreditavimo sutartį (1 t., b.l. 132), tačiau tokie įgaliojimai paskolos sutartyje nenurodyti, kaip ir sutartyje nėra susitarta nei dėl palūkanų, nei dėl paskolos grąžinimo dalimis. Ieškovas kategoriškai neigia buvus susitarimą tarp jo ir atsakovo atstovaujamos UAB „Aventa“ dėl paskolos, taip pat atsakovas nenurodė jokios logiškos priežasties, dėl kurios ieškovas negalėjo sudaryti paskolos sandorio tiesiogiai su UAB „Aventa“. Jokių duomenų, kad K. V. B. V. P. paskolinti 25000 JAV dolerių buvo būtini būtent UAB „Aventa“ verslo plėtrai, nėra, kaip parodė pats V. P., įmonės finansinė padėtis buvo gera, paskolą būtų galėjęs gauti ir iš banko. Atsakovo parodymai apie tai, kad K. V. B. siekė tyčia sudaryti paskolos sutartį su juo, nenurodant tikrosios sandorio šalies UAB „Aventa“, kad nebūtų išviešintas dėl palūkanų ar pan. gavimo, prieštarauja jo pateiktuose kasos išlaidų orderiuose nurodytoms aplinkybėms, kad V. P. išmokami pinigai yra skirti mokėti K. V. B. paskolos grąžinimui ir palūkanoms. Be to, jokios palūkanos 2003 m. sausio 10 d. sutartyje nebuvo numatytos, pats V. P. nesugebėjo nurodyti, dėl kokio dydžio palūkanų su ieškovu buvo susitarta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. sausio 10 d. sutartis buvo sudaryta labai trumpam laikui, t.y. vienam mėnesiui, o tai labai didina teismo abejones tokios paskolos tikslingumu įmonės apyvartinėms lėšoms. Sutartis tik vėliau šalių sutarimu (nenurodyta tokio susitarimo data) pratęsta iki tų metų pabaigos. Savo baigiamojoje kalboje V. P. nurodė, jog su K. V. B. sąlygomis sudarant 2003 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, kad sutartis būtų sudaroma ne su įmone, o su pačiu V. P., buvo priverstas sutikti dėl sudėtingos įmonės finansinės situacijos. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja paties atsakovo aiškinimams, kad įmonės verslas tuo metu labai plėtėsi, kad nebūtų buvę problemų įmonei gauti paskolą iš bankų, be to, pačiame atsakovo pateiktame UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 02-4 išraše nurodyta, kad svarstant paskolos sutarties su K. B. sudarymo ir įgalioto asmens išrinkimo klausimus, direktorius V. P. padarė pranešimą, nurodydamas, kad šie finansiniai metai bendrovei sėkmingi, bendrovės apyvartos padidėjimas planuojamas apie 50 procentų, ateinančiais finansiniais metais taip pat planuojamas panašus augimas, taigi, tai paneigia V. P. teiginius, kad jis buvo priverstas sutikti su K. V. B. sąlygomis dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties. Pastebėtina ir tai, kad šio susirinkimo protokole buvo nuspręsta pasinaudoti siūloma K. V. B., o ne, kaip nurodo savo baigiamojoje kalboje V. P., nuspręsta sutikti su K. V. B. sąlygomis. V. P. argumentų nenuoseklumas ir nelogiškumas duoda teismui pakankamą pagrindą abejoti jo nurodomomis aplinkybėmis.

25Atsakovas aplinkybę, kad paskolos pinigai buvo skirti UAB „Aventa“, įrodinėja ir tuo, kad pinigus jis tą pačią dieną įnešė į šios įmonės kasą. Tačiau pastebėtina, kad pats pinigų į bendrovės kasą įnešimo faktas savaime sutarties apsimestinumo neįrodo, juo labiau, kad atsakovas pinigus įnešė savo vardu ir, kaip parodė įmonės vyr. buhaltere tuo metu dirbusi I. B. D., šie pinigai buvo apskaitomi kaip įmonės gauti iš kreditoriaus V. P..

26Atsakovas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, laikydamas, kad pirmoji paskolos sutartis sudaryta tarp K. V. B. ir jo atstovaujamos UAB „Aventa“, 2010 m. birželio 18 d., kai jau buvo atleistas iš UAB „Aventa“ direktoriaus pareigų, jis savo vardu su ieškovu pasirašė paskolos grąžinimo sutartį, pripažindamas, kad jis pats yra skolingas K. V. B. pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį 25000 JAV dolerių, numatė konkretų visos šios paskolos sumos grąžinimo grafiką ir jo iš dalies laikėsi, sumokėdamas per tris kartus iš viso 8000 JAV dolerių. Nėra ir jokių įrodymų, kad UAB „Aventa“ mokėjo pinigus ieškovui po jo ir atsakovo 2010 m. birželio 18 d. sutarties dėl paskolos grąžinimo pasirašymo. Pats V. P. patvirtino tuo metu jau nebedirbęs UAB „Aventa“ direktoriumi, paskolą mokėjęs iš už parduotas akcijas gautų pinigų, o ne iš įmonės lėšų. Atsakovas baigiamojoje kalboje teigė, kad šią sutartį sudarė, paveiktas ieškovo šantažo, grasinimų ir pan., nors teismo posėdžio metu aiškino sutartį sudaręs dėl didelio užimtumo, galbūt neteisingo sutarties formuluočių įvertinimo, taigi, jo aiškinimai apie šio sandorio sudarymo aplinkybes prieštaringi. Be to, pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų pasirašydamas paskolos sutartį bei paskolos gavimą patvirtinančius dokumentus, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokių teisinių veiksmų pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. P., būdamas išsilavinęs, turėdamas pakankamai gyvenimiškos ir verslininko patirties, kaip sutartyje įvardintas paskolos gavėjas būtų nesupratęs savo vardu 2010 m. birželio 18 d. pasirašomos paskolos grąžinimo sutarties galimų jam pasekmių, o jokių įrodymų, kad jis dėl galimai neteisėtų ar netgi nusikalstamų K. V. B. veiksmų būtų kreipęsis į teisėsaugos institucija, nepateikė. Pats atsakovas parodė, kad jis nuo 2010 m. gegužės mėnesio jau buvo atleistas iš UAB „Aventa“ direktoriaus pareigų, liudytoja I. B. D., buvusi įmonės vyr. buhalterė, patvirtino, kad su atsakovu jį atleidžiant buvo visiškai atsiskaityta, pats atsakovas ir ši liudytoja patvirtino, kad V. P. perdavė įmonės antspaudus ir visą finansinę dokumentaciją I. K.. Jokio faktinio įmonės vadovo statuso teisės aktai, reglamentuojantys akcinių bendrovių veiklą, nenumato. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) nustatė, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, UAB „Aventa“ 2010 m. gegužės 20 d. visuotinio akcininkų susirinkime nutarta V. P. iš direktoriaus pareigų atleisti nuo 2010 m. gegužės 21 d., o nuo tos dienos direktoriumi paskirti I. K., taigi, nuo 2010 m. gegužės 21 d. V. P. nebebuvo UAB „Aventa“ direktoriumi ir negalėjo veikti šio juridinio asmens vardu ir sudaryti sandorius. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys negali būti pripažinti įmonės vadovo paskyrimo į šias pareigas ar atleidimo iš jų pagrindu, nes, kaip jau minėta, akcinės bendrovės vadovo išrinkimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarką reglamentuoja būtent Akcinių bendrovių įstatymas.

27Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, įmonė tiesiogiai jokių išmokų paskolos davėjui nemokėjo, pinigus iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius paimdavo V. P. kaip avansą K. V. B. paskolai grąžinti, tačiau jokių įrodymų, kad šie pinigai būdavo perduoti K. B., nėra, UAB „Aventa“ vyr. buhaltere tuo metu dirbusi liudytoja apklausta I. B. D. parodė, kad ji tik matė V. P. ir K. V. B. sudarytą paskolos sutartį, tačiau šioje sutartyje UAB „Aventa“ nefigūravo, todėl sutartimi buhalterinėje apskaitoje nesirėmė, avanso panaudojimą pagal iš kasos V. P. išduotus pinigus patvirtindavo tik jos pačios ir V. P. pasirašyta pagal V. P. nurodymą surašyta buhalterine pažyma, joks K. V. B. pasirašytas dokumentas apie iš UAB „Aventa“ gautas pinigų sumas nebuvo pateiktas. UAB „Aventa“ nedeklaravo jokių išmokų K. V. B.. Pastebėtina ir tai, kad pagal kasos išlaidų orderius V. P. išmokėti pinigai nei datomis, nei sumomis nesutampa su jo pateiktame dokumente su jo ir ieškovo parašais nurodytomis datomis ir sumomis, nors būtent šiuo dokumentu V. P. įrodinėja paskolos ieškovui grąžinimą UAB „Aventa“ jam išmokėtais grynaisiais pinigais. Teismui abejones kelia atsakovo teiginiai, kad nurodytą 52394,70 JAV dolerių sumą jis mokėjo pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį, nes, kaip jau minėta, šioje sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, be to, atsakovas nesugebėjo teismui paaiškinti, dėl kokios palūkanų normos buvo šalių susitarta – pagal atsakovo skaičiavimus palūkanų norma labai nestabili, paskaičiuota su procento šimtosiomis dalimis, t.y. metinė norma – 15,11 procento. Taigi, akivaizdu, kad šią palūkanų normą atsakovas apskaičiavo jau pagal jo nurodytas faktines išmokas, o ne ją skaičiavo pagal nesumokėtą paskolos dalį ar pan. Abejotina, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, būtų sudaręs paskolos sutartį ir mokėjęs joje nenumatytas palūkanas, taip sukurdamas prievolę juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad VMI duomenimis, UAB „Aventa“ jokių išmokų K. V. B. nedeklaravo. Nors atsakovas pateikė 2003-2010 metų UAB „Aventa“ kasos išlaidų orderius, kuriuose užfiksuota, jog jam išduotas avansas paskolos ir palūkanų sumokėjimui K. B., tačiau teismui UAB „Aventa“ apskaitos dokumentų įrašų tikrumas kelia dideles abejones, nes pats atsakovas patvirtino ir pateikė atitinkamus aktus, kad visus įmonės finansinės apskaitos dokumentus jis 2010 m. gegužės 5 d. perdavė naujam įmonės savininkui I. K.. Atsakovas nurodė šiuos dokumentus gavęs iš įmonės archyvo, liudytoja I. B. D. aiškino, kad dar kasos išlaidų orderių surašymo metu V. P. reikalavo jam padaryti antrą egzempliorių. Todėl visiškai neaišku, kokiu būdu atsakovas gavo šiuos dokumentus.

28Atsakovas niekuo nepagrindė savo teiginių, jog pagal tokius kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos gautus pinigus jis perdavė ieškovui, taip pat jis niekuo nepagrindė savo teiginių, kad būtent šios kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos buvo sumokėtos pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį. Iš kasos išlaidų orderiuose nurodytų datų negalima spręsti, kad atsakovas šiuos pinigus netgi mokėjo pagal jo pateiktą lapą su grafomis „Data“, „Perduota suma“, „Perdavėjas“, „Priėmėjas“, kur paskutinėse dviejose grafose yra V. P. ir Priėmėjo K. V. B. parašai, ties data 2009.07.31 įrašyta 6x1350, už 01-06 mėn., ties data 2009.09.17 įrašyta 2x1350, 07, 08 mėn., ties data 2009.10.05 įrašyta 1x1350, 09 mėn., ties data 2009.12.24 įrašyta 2x1350, 10, 11 mėn., ties data 2009.02.10 įrašyta 1x1350, 12 mėn., ties data 2010.04.06 įrašyta 1x1350, 01 mėn., ties data 2010.06.21 įrašyta 1x1350 02 mėn. (1 t., b.l. 48), nes pagal kasos orderius jis pinigus iš įmonės kasos gavo kasmet jau nuo 2003 m. gruodžio 18 d., o šiame lape mokėjimai fiksuoti nuo 2009 m. liepos 31 d., be to, nei datomis, nei sumomis visiškai neatitinka netgi 2009 metais (2009.07.31, 2009.09.17, 2009.10.05, 2009.12.24) užfiksuotas iš viso 14850 Lt sumokėjimas su 2009 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 86 V. P. išduota 16200 Lt suma. Todėl tikėtina ieškovo paaiškinimais, kad šie mokėjimai, patvirtinti jo ir atsakovo parašais, buvo anksčiau tarp jų sudarytos kitos paskolos sutarties dalių grąžinimas. Nors atsiliepime atsakovas teigė, kad sudarant sutartį, buvo sutarta mokėti ieškovui paskolą dalimis po 1650 Lt, pirmasis jo nurodomas toks mokėjimas grindžiamas tik 2003 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderiu, pagal kurį V. P. iš įmonės kasos gavo 18150 Lt, taigi, ši suma visiškai neatitinka atsakovo nurodytų aplinkybių apie susitarimą grąžinti paskolą dalimis kas mėnesį po 1650 Lt, nes nėra kasmėnesinių tokio sutarto dydžio pinigų mokėjimo iš UAB „Aventa“, be to, matyti, kad šis pirmasis avansas buvo paimtas praėjus beveik metams nuo paskolos sudarymo ir prieš pat šalių pakeistą galutinio atsiskaitymo terminą, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi, neįrodyta, kad būtent UAB „Aventa“ atsiskaitinėjo pagal paskolos sutartį su K. V. B., t. y. prisiėmė visas pareigas pagal V. P. 2003 m. sausio 10 d. pasirašytą sutartį.

29Pažymėtina, jog atsakovas, nors teigia, kad UAB „Aventa“ ieškovui per 2003-2010 metus sumokėjo 52394,70 JAV dolerių, t.y. visą paskolos sumą netgi su palūkanomis, jis kaip fizinis asmuo 2010 m. birželio 18 d. sudarė sutartį su ieškovu, kuria pripažino, jog sutarties sudarymo dienai jis skolingas ieškovui pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį 25000 JAV dolerių, ir vėliau šioje sutartyje dėl paskolos grąžinimo patvirtintu grafiku ieškovui sumokėjo per tris kartus iš viso 8000 JAV dolerių. Pastebėtina, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas reikalavo skolą grąžinti JAV doleriais, prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybės, kad paskolą jis grąžino litais. Atsakovas atsiliepime teigė, jog pinigus ieškovui mokėjo UAB „Žiemga“ patalpose ( - ), tuo tarpu atsakovo pakviesta liudytoja I. B. D. teigė mačiusi, kad atsakovui ieškovas pinigus mokėjo UAB „Aventa“ patalpose, kurios, kaip parodė atsakovas, buvo ( - ). Abejones šios liudytojos parodymais dėl paskolos ėmimo UAB „Aventa“ vardu kelia ir ta aplinkybė, jog ji nurodė, kad UAB „Aventa“ nesuteikė jokios paskolos V. P., nors VMI pateikti duomenys apie pačios UAB „Aventa“ deklaruotą fiziniam asmeniui V. P. 2009 metais suteiktą 100000 Lt paskolą tą objektyviai paneigia.

30Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus ir priešieškinio argumentus, esą jis, sudarydamas paskolos sutartį, veikė jo atstovaujamos bendrovės vardu, o tai buvo žinoma kitai sandorio šaliai, t.y. kad sukūrė teises ir pareigas ne sau, o atstovautai bendrovei UAB „Aventa“. Atsakovo V. P. argumentai dėl palūkanų iš UAB „Aventa“ kasos mokėjimo pagal paskolos sutartį, pasirašytą V. P. kaip fizinio asmens, kurioje nenurodytos jokios palūkanos, taip pat apie 2010 m. birželio 18 d. sutarties dėl paskolos grąžinimo sudarymo ir įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo yra visiškai nelogiški, neprotingi ir neatitinkantys CK 1.5 straipsnio nuostatų, įpareigojančių visus be išimties civilinių teisinių santykių subjektus tiek įgyvendinat savo teises, tiek ir pareigas veikti teisingai, protingai ir sąžiningai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus, t.y. racionalaus ir protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartus. Juridinio asmens ūkinės–finansinės operacijos yra atliekamos naudojant atitinkamus buhalterinius dokumentus – kasos pajamų, kasos išlaidų orderius, arba bankinius pavedimus, patvirtinančius atliktas operacijas su pinigais, esant pagrindui, patvirtintam juridinio asmens sudarytu sandoriu ar kt., tuo tarpu įmonėje V. P. pinigus iš kasos gaudavo, nesant tokį įmonės sandorį patvirtinančio dokumento, gautus kaip avansą pinigus apskaitoje patvirtindavo tik savo paties ir vyr. buhalterės pasirašyta buhalterine pažyma, be jokių avanso sumokėjimą pagal kasos išlaidų orderyje nurodytą paskirtį patvirtinančio dokumento. Atsakovas dėl įgyto išsilavinimo ir turimos vadovavimo patirties, ką yra pripažinęs teisme, privalėjo tai suvokti, nes būtent protingumas ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, padėtis šioje konkrečioje situacijoje apsprendė jo elgesį – veikti įstatymais nustatytu būdu. Tik elgdamasis apdairiai ir protingai asmuo objektyviuoju požiūriu yra sąžiningas, o neprotingas elgesys įstatymų leidėjo valia traktuojamas kaip objektyviuoju požiūriu nesąžiningas. Tai sukelia ir tam tikras teisines pasekmes, nes teisė negina ir negali ginti nesąžiningo asmens ( CK 1.137 straipsnio 2 – 5 dalys).

31Todėl teismui nėra jokių pagrindų sandorį traktuoti kaip apsimestinį. Aplinkybė, kad šie pinigai, kaip kad tvirtina atsakovas, nebuvo reikalingi jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, juos panaudojo bendrovės reikmėms, teisinės reikšmės neturi, nes paskolos sutarties esmės tai, kur ir kokiu būdu buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, nepakeičia, taip pat neįtakoja ir sutartinių santykių tarp paskolos davėjo bei paskolos ėmėjo teisių turinio, jų tarpusavio prievolių.

32Nesant pagrindų tenkinti priešieškinį, ir atsakovui neįrodžius, kad jis sumokėjo ieškovui visą šalių 2010 m. birželio 18 d. sandoriu patvirtintą negrąžintos paskolos sumą, spręstina, jog atsakovas turi pareigą likusią skolą grąžinti. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Šalių patvirtintos paskolos grąžinimo sutarties grafike nustatytu laiku visos paskolos atsakovas nesumokėjo, įrodyta, kad jis grąžino tik 8000 JAV dolerių iš 250000 JAV dolerių paskolos sumos, taigi, jis praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą (galutinis terminas buvo nustatytas 2011 m. gruodžio 20 d.), o tai laikoma prievolės pažeidimu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už kurį skolininkui gali būti taikomi tam tikri neigiami teisiniai padariniai, numatyti įstatymo ar sutarties - netesybos, jis taip pat privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Be to, šalims 2010 m. birželio 18 d. sutartimi susitarus dėl netesybų (delspinigių), skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius gali iš jo reikalauti kartu prievolės įvykdymo ir netesybų (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Nors šalių sutarti 0,1 procento per dieną delspinigiai yra dideli, tačiau atsižvelgtina į tai, kad paskolos suma skolininkas neatlygintinai naudojosi labai ilgą laiką – nuo 2003 metų ir tik 2010 m. pradėjo ją grąžinti dalimis. Todėl netesybos nemažintinos ir priteistinos kartu su skola. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnis).

33Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus visiškai, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). K. V. B. už ieškinį sumokėjo 1597 Lt (338,00 Lt + 132 Lt + 1127 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5, 16, 37), kurios priteistinas iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1500,00 Lt išlaidos už jam suteiktą advokato pagalbą (1 t., b.l. 38, 39, 39a) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

34Iš atsakovo valstybei priteistinos 133,00 Lt pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

36Ieškinį tenkinti visiškai.

37Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovui K. V. B. 20060 (dvidešimt tūkstančių šešiasdešimt) JAV dolerių skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1597,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų advokato pagalbai apmokėti.

38Priešieškinį atmesti.

39Priteisti iš atsakovo V. P. 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas K. V. B. pateikė teismui ieškinį atsakovui V. P., kuriuo prašo... 3. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka,... 4. Atsakovas V. P. pateikė teismui patikslintą priešieškinį ieškovui K. V.... 5. Ieškovas K. V. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aventa“ pateikė... 7. Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Aventa“ atstovas nedalyvauja,... 8. Teismo posėdyje ieškovas K. V. B. savo ieškinį palaikė, su patikslintu... 9. Teismo posėdyje atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, patikslintą... 10. Jo atstovas P. M. papildomai paaiškino, kad 2010 m. birželio 18 d. atsakovas... 11. Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.... 12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 13. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo šalys ieškovas K. V. B. ir... 14. Iš atsakovo patikslinto priešieškinio matyti, kad jis prašo pripažinti... 15. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 16. Ieškovas K. V. B. teismui pateikė 2003 m. sausio 10 d. jo ir atsakovo V. P.... 17. Atsakovas V. P. pateikė lapą su grafomis „Data“, „Perduota suma“,... 18. VĮ Registrų centro pateiktame Juridinių asmenų registro išplėstiniame... 19. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Aventa“ visuotinio akcininkų susirinkimo... 20. Atsakovas V. P. pateikė 2010 m. gegužės 5 d. UAB „Aventa“ įmonės... 21. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad 2010 m. lapkričio 17... 22. Liudytoja I. B. D. parodė, kad ji buvo UAB „Aventa“ vyr. buhalterė nuo... 23. Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirbo UAB „Aventa“ vadybininke,... 24. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo... 25. Atsakovas aplinkybę, kad paskolos pinigai buvo skirti UAB „Aventa“,... 26. Atsakovas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, laikydamas, kad pirmoji... 27. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, įmonė tiesiogiai jokių išmokų... 28. Atsakovas niekuo nepagrindė savo teiginių, jog pagal tokius kasos išlaidų... 29. Pažymėtina, jog atsakovas, nors teigia, kad UAB „Aventa“ ieškovui per... 30. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo... 31. Todėl teismui nėra jokių pagrindų sandorį traktuoti kaip apsimestinį.... 32. Nesant pagrindų tenkinti priešieškinį, ir atsakovui neįrodžius, kad jis... 33. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus visiškai, atitinkamai... 34. Iš atsakovo valstybei priteistinos 133,00 Lt pašto išlaidos, susidariusios... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 36. Ieškinį tenkinti visiškai.... 37. Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovui K. V. B. 20060 (dvidešimt tūkstančių... 38. Priešieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš atsakovo V. P. 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...