Byla 2-857-323/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjaujant S. A., dalyvaujant ieškovui L. J. (L. J.), atsakovei L. S., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. J. (L. J.) ieškinį atsakovei L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovės 2000,00 Lt turtinės žalos, 5000,00 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-28 su atsakove sudarė žodinį susitarimą dėl atsakovės atstovavimo ir jos interesų gynimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ). Paaiškino, kad šalys žodžiu sutarė dėl atstovavimo paslaugų apmokėjimo – atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 2000,00 Lt dydžio honorarą. Nurodė, kad atstovavo atsakovę minėtoje baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovė sutarto atlyginimo nesumokėjo, kadangi liko nepatenkinta bylos baigtimi. Paaiškino, kad į 2000,00 Lt sumą įeina susipažinimas su bylos medžiaga, dalyvavimas teismo posėdžiuose, civilinio ieškinio baudžiamajame procese surašymas. Ieškovas taip pat nurodo patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 5000,00 Lt, kadangi dėl atsakovės veiksmų pablogėjo ieškovo dalykinė reputacija, atsakovė, būdama ieškovo atstovaujamoji, nuslėpė savo teistumą (b.l. 2, 8).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2000,00 Lt turtinės žalos bei 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 25-26).

4Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad sudarė su ieškovu susitarimą dėl atsakovės interesų atstovavimo baudžiamojoje byloje, ieškovas kaip atstovas dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, surašė kai kuriuos raštus. Paaiškino, kad kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla per keletą kartų įvairiems veiksmams atlikti davė ieškovui 350-400 Lt, tačiau pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų (kvitų ir pan.) iš ieškovo negaudavo. Todėl baimindamasi, kad neturės kaip įrodyti galutinio atsiskaitymo su ieškovu fakto, 2012-03-22 nuvyko pas ieškovą kartu su liudytojais (sutuoktiniu V. S. ir L. B.) ir sumokėjo ieškovui 2100,00 Lt (b.l. 33-34).

5Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovės nurodyti liudytojai yra su atsakove susiję asmenys, todėl negali būti laikomi pilnateisiais liudytojais, galinčiais patvirtinti pinigų perdavimo faktą (b.l. 39).

6Teismo posėdžio metu ieškovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje, patikslintame ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

7Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad parduotuvėje rado skelbimą apie teikiamas teisines paslaugas. Paskambino ieškovui, susitarė dėl susitikimo, nuėjo pas ieškovą į namus, atsinešė turėtus dokumentus iš baudžiamosios bylos. Ieškovas nurodęs sutinkantis padėti, prašė pinigų, kad galėtų pasidaryti dokumentų vertimus. Paaiškino, kad ieškovas dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, atstovavo atsakovę, surašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad susitarimo dėl 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą nebuvo, ieškovas nurodęs, kad suteiktų paslaugų kainą nurodysiąs po bylos išnagrinėjimo. Po baudžiamosios bylos baigties ieškovas nurodęs 2000,00 Lt sumą už suteiktas paslaugas, atsakovei ši suma pasirodė didelė, iš pradžių ji su ja nesutiko, tačiau 2013-03-22 ieškovas atėjo į atsakovės namus ir atsakovė atidavė ieškovui 2100,00 Lt. Jokio rašytinio dokumento apie pinigų perdavimą nepasirašė, tačiau pinigai buvo perduoti sutuoktinio ir kaimynės akivaizdoje.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių 2011-06-28 buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atsakovės atstovavimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ). Šiuo pagrindu atsakovė 2011-06-28 pareiškimu prašė pripažinti ieškovą jos atstovu teisme (prijungtos baudž. bylos Nr. ( - ) t. 2, b.l. 25). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-01 nutartimi, vadovaudamasis LR BPK 55 straipsnio 2 dalimi, ieškovą pripažino atsakovės atstovu baudžiamojoje byloje (prijungtos baudž. bylos Nr. ( - ) t. 2, b.l. 31-32). Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už atstovavimą sumokėjimo.

10Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ginčo šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.757 straipsnio 1 dalį pavedimo sutarties dalykas yra teisiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008; 2009-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; kt.). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132 - 2.151 straipsniai).

11Byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta pavedimo sutartis buvo atlygintinė (CK 2.151 str. 2 d., 6.758 str.). Byloje taip pat nėra ginčo dėl atlyginimo dydžio (2000,00 Lt), nesutariama tik dėl susitarimo dėl jo momento: ieškovas nuosekliai nurodo, kad dėl atlyginimo dydžio buvo susitarta iš karto sudarant susitarimą dėl atstovavimo, tuo tarpu atsakovė iš pradžių šias aplinkybes patvirtino, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad atlyginimo už atstovavimą dydį sužinojo pasibaigus pavedimui – išnagrinėjus baudžiamąją bylą (b.l. 2, 8, 33-34, 56, 58, 93). Ginčas byloje iš esmės kilo dėl atlyginimo už atstovavimą sumokėjimo fakto. Ieškovas nurodo, kad atlyginimo (2000,00 Lt) už atsakovės atstovavimą teisme negavo, tuo tarpu atsakovė nurodo atlyginimą ieškovui sumokėjusi.

12Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma. Kreditoriui tenka pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tuomet, kai kreditorius priėmė jos įvykdymą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tokio pobūdžio bylose: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už atstovavimą teisme, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovė, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą, ji turi būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

13Byloje esant nustatyta tarp šalių buvus sudarytai pavedimo sutarčiai ir šalims susitarus dėl 2000,00 Lt dydžio atlyginimo ieškovui sumokėjimo už atsakovės atstovavimą teisme, atlyginimo sumokėjimo faktą, ieškovui neigiant esant su juo atsiskaityta, privalo įrodyti atsakovė. Šiuo atveju atsakovė neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog ji tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už atstovavimą. Atlyginimo už atstovavimą sumokėjimo faktą atsakovė įrodinėja savo paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant šalių paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

14Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės paaiškinimus pripažintina, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Bylos medžiaga matyti, kad 2013-02-20 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad 2100,00 Lt atlyginimą už atstovavimą teisme ieškovui atidavė kartu su sutuoktiniu V. S. ir L. B. nuvykusi į pas ieškovą į jo gyvenamąją vietą (b.l. 33-34). 2013-04-24 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl atlyginimo už jos atstovavimą teisme su ieškovu tarėsi pirmo susitikimo metu, iš pradžių ieškovas nurodęs 10 000,00 Lt sumą, tačiau šalys susiderėjo dėl 2000,00 Lt sumos, kurią atsakovė ieškovui atidavė pastarajam 2012-03-22 atėjus pas atsakovę į namus (b.l. 58). Tuo tarpu 2013-10-09 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą su ieškovu sudarant susitarimą dėl atstovavimo nesitarė, atlyginimo dydį ieškovas nurodęs pasakysiąs pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, kuriam pasibaigus nurodė 2000,00 Lt sumą, kurią atsakovė ieškovui atidavė 2012-03-22 savo namuose dalyvaujant sutuoktiniui V. S. ir L. B. (b.l. 93). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu. Parodymų pasikeitimo atsakovė nemotyvavo. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovo daugkartiniai parodymai yra nuoseklūs ir bylos nagrinėjimo metu nekito, tuo tarpu atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu pakeisti 3 kartus (b.l. 33-34, 58, 93), todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad atsakovės prievolės įvykdymo faktas byloje nenustatytas, ir laiko labiau tikėtina atsakovę nesumokėjus ieškovui 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nurodė pinigus kaip atlyginimą už atstovavimą ieškovui perdavusi liudytojų - sutuoktinio V. S. ir L. B. – akivaizdoje, tačiau šių liudytojų į keturis byloje vykusius posėdžius neatsivedė, o ir tokių liudytojų parodymai, net ir jiems patvirtinus atsakovės nurodytas aplinkybes, negalėtų būti laikomi patikimais, kadangi tai asmeniniais santykiais su atsakove susiję asmenys, jų kaip ir bet kurių kitų liudytojų parodymai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą (CK 6.38 str., 2.151 str. 2 d., 6.758 str.). Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad 2000,00 Lt suma yra pernelyg didelė, įvertinant ieškovo atliktus veiksmus baudžiamojoje byloje atstovaujant atsakovę (b.l. 94), todėl mažintina, atmestinos. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl tvirtos sumos (2000,00 Lt) kaip atlyginimo už atsakovės atstovavimą teise, ši suma nebuvo susieta nei su dalyvavimo teismo posėdžiuose laiku, nei su parengtų procesinių dokumentų skaičiumi. Todėl pagal analogiją vadovautis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais ir mažinti ieškovui priteistiną atlyginimą už atstovavimą nėra pagrindo, juolab, kad šiose Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo.

15Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl aplinkybių, jog atsakovė nuslėpė savo teistumą bei kad dėl atsakovės kaltės buvo nuteistas nekaltas asmuo, pablogėjo ieškovo dalykinė reputacija (b.l. 8, 55). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo už atstovavimą priteisimo, įstatymas teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą nenumato. Taigi, esant aplinkybėms, kad įstatymas nenumato, jog bylose dėl atlyginimo už atstovavimą priteisimo atlyginama neturtinė žala, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 6.250 str. 2 d.).

16Ieškovui iš atsakovės priteistina 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už paiešką Nekilnojamojo turto registre ir išrašą (b.l. 15-16) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

17Ieškovui 2012-11-29 teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b.l. 18-19). Atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 35-36), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai nepriteistinas (CPK 96 str.).

18Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, iš ieškovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteistas žyminis mokestis bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju, pažymėtina, kad ieškinys dalyje dėl sutartinės prievolės neįvykdymo yra patenkintas, tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, ir jos dydžio klausimas visada yra vertinamojo pobūdžio, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas griežtai proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kai tie reikalavimai yra dėl neturtinės žalos, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į bylos pobūdį, į ieškovo amžių, jo gaunamas pajamas (b.l. 9-10), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 5, 7 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį tenkinti iš dalies.

21Priteisti ieškovui L. J. (L. J.) iš atsakovės L. S. 2000,00 Lt atlyginimo už atstovavimą bei 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

22Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė sprendimą už akių,... 4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.... 5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai –... 10. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ginčo šalių susiklostė pavedimo... 11. Byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta pavedimo sutartis buvo atlygintinė... 12. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai... 13. Byloje esant nustatyta tarp šalių buvus sudarytai pavedimo sutarčiai ir... 14. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės paaiškinimus pripažintina, kad jie... 15. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt... 16. Ieškovui iš atsakovės priteistina 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už... 17. Ieškovui 2012-11-29 teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio... 18. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 20. ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Priteisti ieškovui L. J. (L. J.) iš atsakovės L. S. 2000,00 Lt atlyginimo... 22. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...